Baudžiamoji byla Nr. 1A-314-307/2020

Teisminio proceso Nr. 1-06-5-00005-2020-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

1.2.17.3.; 1.1.7.1.; 1.1.8.1.1.; 1.1.10.1; 2.4.6.1. 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 11 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aleno Piesliako, Lino Šiukštos,

sekretoriaujant Živilei Vološinienei,

dalyvaujant prokurorui Sergejui Bekišui (Sergej Bekiš),

gynėjai advokatei Kristinai Rutkauskienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. birželio 17 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 1992 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas keturiems mėnesiams. Bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. 

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, A. K. į paskirtą bausmę įskaitytas jo sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. sausio 14 d., 18.20 val., iki 2020 m. sausio 14 d., 22.55 val.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 94 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, 5 vnt. pakelių cigarečių „Minsk capital QS“, saugomi VSAT prie LR VRM Pagėgių pasienio rinktinėje, konfiskuoti ir sunaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3, 5 dalimis, BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, iš A. K. konfiskuota nusikalstamos veikos padarymo priemonės automobilio „Seat Leon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė – 1.980 Eur.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

A. K. pripažintas kaltu ir pagal BK 1992 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad pažeisdamas nustatytą tvarką – Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2 punkto 2.1 ir 2.1.1 papunkčių reikalavimus, 2020 m. sausio 14 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Panevėžyje, tiksliai nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens įgijo akcizais apmokestinamas cigaretes, nepaženklintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais banderolėmis, t. y. 4960 vnt. pakelių cigarečių „Minsk capital QS“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, cigarečių bendra vertė 17 366,60 Eur, ir jas automobiliu „Seat Leon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gabeno tol, kol 2020 m. sausio 14 d., 18.13 val., kelio Panevėžys–Šiauliai 54 km, Karčemų k., Radviliškio r. sav., jį sulaikė valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinės pareigūnai.

II.        Apeliacinio skundo argumentai

Apeliaciniame skunde nuteistasis A. K. prašo pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2020 m. birželio 17 d. nuosprendį ir skirti jam bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. 

Apelianto teigimu, esminis pirmosios instancijos teismo motyvas, sąlygojęs laisvės atėmimo bausmės skyrimą, buvo tai, kad 2019 m. vasario 12 d. jis buvo nuteistas Latvijos Respublikoje pagal BK 221 straipsnio 1 dalį 7912,51 Eur finansine sankcija. Nurodo, kad Latvijos Respublikos teismo buvo nubaustas viešaisiais darbais, tačiau ši bausmė nebuvo pripažinta Lietuvos teismo, kadangi nebuvo gautas jo rašytinis sutikimas atlikti viešuosius darbus. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2019 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi (bylos Nr. E1-1087-1095/2019) 7912,51 Eur sumą pripažino finansine sankcija. Šioje teismo nutartyje nurodoma, kad „iš teismui pateikto liudijimo pagal 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pagrindų sprendimo 2005/2014/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms matyti, kad A. K. Žiemgalos rajono teismo (Bauskės) 2019 m. vasario 12 d. sprendimu byloje Nr. 11120083918 buvo paskirta 7912,51 Eur finansinė sankcija, kurią sudaro 7698,31 Eur turtiniai nuostoliai (mokesčiai) ir 214,20 Eur proceso išlaidos“. 214,20 Eur proceso išlaidas jis yra sumokėjęs, tuo tarpu 7698,31 Eur suma yra susijusi su akcizais. Kadangi Lietuvos Respublikoje analogiškose baudžiamosiose bylose teismų praktika jau yra pakeista ir nebepriteisiami išieškojimai, susiję su akcizų mokesčiu, jis siekia atnaujinti procesą baudžiamojoje byloje dėl netinkamai pritaikytos materialinės teisės normos ir šios dalies finansinės sankcijos panaikinimo. Todėl apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi pripažintą finansinę sankciją skundžiamame nuosprendyje konstatavo kaip finansinio pobūdžio bausmę.

Apeliantas taip pat nurodo, kad jo socialiniai ryšiai yra tvirti, kadangi jis yra vedęs, šeimoje augina nepilnametį vaiką, užsiima individualia veikla, turi nuolatinio pobūdžio gyvenamąją vietą. Nors praeityje buvo teistas, tačiau yra atlikęs jam skirtas laisvės atėmimo bausmes, nuo 2016 m. vasario 29 d. yra išregistruotas iš probuojamųjų asmenų registro. Nusikalstamos veikos, už kurias jis buvo ankščiau nuteistas, yra skirtingo pobūdžio ir pavojingumo, nei yra pripažintas kaltu ir nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Todėl mano, kad nėra pakankamai pagrįsto pagrindo skirti jam realią laisvės atėmimo bausmę. Kita vertus, net ir taikant jam laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 75 straipsnio pataisomis, įsigaliojusiomis 2020 m. liepos 1 d., jam gali būti atidedamas laisvės atėmimo bausmės vykdymas, kadangi atsakomybę švelninantis įstatymas turi grįžtamąją galią (BK 3 straipsnis).

Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėja prašė tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

III.        Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo A. K. apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, laikydamasi apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų, numatytų BPK 320 straipsnio 3 dalyje, pirmosios instancijos teismo nuosprendį patikrina tiek, kiek to prašoma nuteistojo A. K. apeliaciniame skunde.

Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija savo kaltės, jo padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ir šios veikos teisinio kvalifikavimo, tačiau nesutinka su jam paskirtos bausmės rūšimi. Apeliantas prašo paskirti jam bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Teisėjų kolegijos nuomone, šis apelianto prašymas yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas.

Bendrieji bausmių skyrimo pagrindai nurodyti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tuomet, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę A. K., pirmiau aptartų baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė ir paskyrė nuteistajam savo dydžiu teisingą, BK 41 straipsnio 2 dalies, BK 54 straipsnio ir BK 61 straipsnio 2 dalies reikalavimus atitinkančią bausmę. Skiriant bausmę ir nustatant jos dydį, atsižvelgta į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, duomenis apie kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Skundžiamu nuosprendžiu A. K. už minėtą nusikalstamą veiką paskirta bausmė savo dydžiu nėra aiškiai per griežta, kaip apeliaciniame skunde teigia nuteistasis. Apeliantui paskirta bausmė tinkamai individualizuota, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

Už BK 1992 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiamajame įstatyme yra numatyta bauda arba laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Ši nusikalstama veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). 

Skirdamas bausmę A. K. pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad nustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, t. y. kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), taip pat įvertino A. K. asmenybę.

Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad A. K. vedęs, turi mažametį vaiką, gimusį (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 7), užsiima individualia veikla (t. 1, b. l. 113), turi nuolatinę gyvenamąją vietą (t. 1, b. l. 112), baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 111), Lietuvoje buvo teistas du kartus. Antruoju dėl jo priimtu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 4 d. nuosprendžiu A. K. buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 3 dalyje, padarymo. Šiuo nuosprendžiu jam paskirta galutinė su ankstesniu nuosprendžiu subendrinta penkerių metų trijų mėnesių aštuonių dienų laisvės atėmimo bausmė. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 20 d. nutartimi A. K. buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, neatlikus vienerių metų vieno mėnesio trijų dienų laisvės atėmimo bausmės, 2016 m. vasario 29 d. jis buvo išregistruotas iš probuojamųjų asmenų sąrašo (t. 1, b. l. 104–107), teistumai nėra išnykę. Be to, A. K. buvo teistas Vokietijoje bei Latvijoje (t. 1, b. l. 107–110). Latvijos Respublikos teismo 2019 m. vasario 12 d. sprendimu Nr. 11120083918 A. K. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už analogišką nusikalstamą veiką 220 valandų viešųjų darbų bausme, bei jam paskirta 7912,51 Eur finansinė sankcija (t. 1, b. l. 118–119, t. 2, b. l. 36–37). 

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas laisvės atėmimo bausmę nepagrįstai nurodė, kad Latvijos Respublikos teismo nuosprendžiu jam buvo paskirta bausmė – 7912,51 Eur finansinė sankcija, kurios iki šiol jis nėra įvykdęs. Todėl teismas padarė išvadą, kad piniginio pobūdžio bausmė nuteistojo elgesiui teigiamos įtakos nepadarys. Apeliantas teigia, kad Žiemgalos rajono teismo 2019 m. vasario 12 d. sprendimu jam buvo paskirta 220 valandų viešųjų darbų bausmė bei 7912,51 Eur finansinė sankcija, kurią sudaro 7698,31 Eur turtiniai nuostoliai (mokesčiai) ir 214,20 Eur proceso išlaidos. Iš tiesų, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu nuteistojo gynėja teismui pateikė Latvijos Respublikos liudijimą, kuris minimas Tarybos Pagrindinio nutarimo 2005/214/TI 4 straipsnyje dėl tarpusavio pripažinimo principo taikymo, ryšium su finansinėmis sankcijomis (t. 2, b. l. 24–25), kuris leidžia teigti, kad A. K. paskirta 7912,51 Eur dydžio finansinė sankcija yra ne jam skirta bausmė, o jo nusikalstamais veiksmais padaryta žala valstybei. Be to, gynėja teisėjų kolegijai pateikė Panevėžio miesto apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartį, kuria buvo atsisakyta pripažinti ir vykdyti Latvijos Respublikos Žiemgalos rajono teismo 2019 m. vasario 12 d. sprendimą Nr. 11120083918, kadangi skiriant nuteistajam viešųjų darbų bausmę nebuvo gautas jo sutikimas kaip numato BK 46 straipsnio 1 dalis (t. 1, b. l. 36–37). Taigi teisėjų kolegija sutinka, kad apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje neteisingai nurodė, kad Latvijos Respublikos Žiemgalos rajono teismo 2019 m. vasario 12 d. sprendimu A. K. buvo paskirta bausmė – 7912,51 Eur finansinė sankcija. Tačiau priešingai nei nuteistasis nurodo savo apeliaciniame skunde pripažinti, kad ši aplinkybė buvo esminė skiriant jam laisvės atėmimo bausmę nėra pagrindo. Parinkdamas bausmės rūšį bei jos dydį pirmosios instancijos teismas rėmėsi ne tik šia, bet ir kitomis reikšmingomis, teismo nuosprendyje aptartomis aplinkybėmis, kurių visuma pagrįstai leido daryti išvadą, kad paskyrus piniginio pobūdžio bausmę nuteistajam nebus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju individualizuojant bausmę svarbu ne tai, kokio pobūdžio bausmė buvo paskirta Latvijos Respublikos teismo sprendimu, bet tai, kad A. K. buvo nuteistas už analogišką nusikaltimą. Taip pat, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors A. K. Latvijos Respublikos teismo ir buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, jam buvo skirta bausmė, priteista finansinė sankcija, tačiau jokių teisinių pasekmių šis sprendimas A. K. iš esmės nesukėlė, kadangi Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu viešųjų darbų bausmę buvo atsisakyta vykdyti dėl skirtingų baudžiamojo įstatymo normų taikymo, o visos finansinės sankcijos A. K. taip ir nesumokėjo (sumokėjo 214,20 Eur (t. 2, b. l. 6)). Tačiau nepaisant to, A. K. nepraėjus nei metams laiko po Latvijos Respublikos teismo sprendimo padarė tokio paties pobūdžio nusikalstamą veiką. Šių aplinkybių visuma patvirtina, kad A. K. padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinio pobūdžio, o dėsninga jo ankstesnio gyvenimo pasekmė, jo asmenybės pavojingumas visuomenei pakankamai didelis.

Aplinkybė, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2019 m. rugpjūčio 16 d. galimai priėmė neteisingą sprendimą pripažinti ir vykdyti Lietuvos Respublikoje Žiemgalos rajono teismo (Bauskės) 2019 m. vasario 12 sprendimu A. K. paskirtą 7912,51 Eur finansinę sankciją, šiuo atveju esminės reikšmės neturi, kadangi šis teismo sprendimas įstatymo nustatyta tvarka nėra panaikintas ir jis yra vykdomas.

Taigi įvertinus nuteistojo A. K. asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos padarymo motyvus ir tikslus, nustatytas baudžiamąją atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismo A. K. paskirta bausmė (teismas bausmės dydį A. K. nustatė artimą sankcijos minimumui), yra aiškiai per griežta. A. K. paskirta bausmė yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai bei nuteistojo asmenybės pavojingumui, atitinka bausmės tikslus, bendrąsias bausmės skyrimo taisykles, yra teisinga ir tinkamai individualizuota, neprieštarauja teisingumo, proporcingumo principams ir bausmės paskirčiai, ją švelninti nėra teisinio pagrindo. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės šios išvados nepaneigia.

Apeliaciniame skunde nuteistasis A. K. nurodo, kad jo socialiniai ryšiai labai tvirti, jis yra vedęs, turi mažametį sūnų, vykdo individualią veiklą, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Tačiau šios aplinkybės, atsižvelgiant į jau aptartas nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką ir asmenybę apibūdinančias aplinkybes, nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė turėtų būti keičiama švelnesnės rūšies bausme – bauda. Be to, į šias aplinkybes atsižvelgė ir bausmę skirdamas pirmosios instancijos teismas.

Apeliaciniame skunde taip pat prašoma vadovautis 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusiomis naujomis BK 75 straipsnio pataisomis ir atidėti apeliantui paskirtos bausmės vykdymą. Tačiau, kaip teisingai baigiamosiose kalbose nurodė ir nuteistojo gynėja, šiuo atveju galimybės taikyti A. K. BK 75 straipsnio nuostatų nėra. Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos numatytos BK 75 straipsnyje. Skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu galiojusi šio straipsnio redakcija nenumatė galimybės asmenims, padariusiems sunkų nusikaltimą, taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Tačiau pagal šiuo metu galiojančią BK 75 straipsnio redakciją, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu <...> ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą. Taigi, BK 75 straipsnio 3 dalis apelianto atžvilgiu negali būti taikoma, kadangi jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmė – keturi mėnesiai yra trumpesnė nei baudžiamojo įstatymo nustatyta minimali nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalis.

Įvertinus visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad A. K. bausmė paskirta nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo nuostatų, jos rūšis ir dydis atitinka BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimus, ji tinkamai individualizuota, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltininką charakterizuojančius duomenis bei kitų svarbių aplinkybių visumą. A. K. paskirta bausmė proporcinga padarytai nusikalstamai veikai, neprieštarauja teisingumo principui ir atitinka bausmei keliamus tikslus.

Byla nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta VGTPT pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad A. K. antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 92 Eur ir tokia suma yra priteistina valstybės naudai. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Šioje byloje teismas neturi duomenų apie A. K. turtinę padėtį, tačiau teisėjų kolegija mano, kad iš A. K. prašomi išieškoti 92 Eur yra nedidelė suma ir A. K. turtinės padėties žymiai nepaveiks, ši suma už jam suteiktas atstovavimo paslaugas yra adekvati.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Išieškoti iš A. K. 92,00 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Teisėjai                           Albinas Bielskis

                                                                                                                                     Alenas Piesliakas

                                                                                                                                Linas Šiukšta