Civilinė byla Nr. e2-8096-1094/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03746-2022-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4.; 2.6.1.5.; 2.6.10.5.1; 3.2.6.

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 6 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irena Bielskytė,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Gilva“ atstovei advokatei Akvilei Grikienytei – Murašovai, 

atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės atstovui Kasparui Žostauskui, 

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Gilva“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė ,,YIT Lietuva“.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Gilva“ kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašo iš atsakovės priteisti 167,77 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2.       Ieškinyje nurodo, kad 2023 m. sausio 17 d. apie 18.30 val. automobilis Opel Astra, (duomenys neskelbtini), Savanorių pr. ties Galvės g. viaduku, įvažiavo į kelio pirmoje eismo juostoje esančią duobę, dėl ko buvo apgadinta (sprogo) automobilio kairės pusės priekinė padanga. Duobė nebuvo pažymėta jokiais skiriamaisiais ar įspėjamaisiais ženklais, todėl vairuotojas neturėjo galimybės išvengti kliūties. Po eismo įvykio, ieškovo darbuotojas kreipėsi į bendrąjį pagalbos centrą. Į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams, buvo užfiksuotos eismo įvykio aplinkybės 2023 m. sausio 17 d. tarnybiniame pranešime. Transporto priemonės apžiūros metu buvo nustatyta, kad automobiliui reikalinga sumontuoti naujas priekines žiemines padangas, patikrinti pakabą. Ieškovas transporto priemonės remonto darbams atlikti patyrė 167,77 Eur be PVM išlaidų.

3.       Ieškovės teigimu, atsakovė privalo atlyginti atsiradusią žalą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes: 1) atsakovė yra kelio, esančio Savanorių pr. ties Galvės g. viaduku, Vilniuje savininkė ir turėjo pareigą keliu naudotis taip, kad nebūtų daroma žala kitų asmenų turtui; 2) transporto priemonei įvažiavus į remontuojamą kelio ruožą, kuris nebuvo pažymėtais jokiais įspėjamaisiais ženklais, atsirado žala; 3) žala yra tiesioginis atsakovės pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, kad nebūtų daroma žala kitų asmenų turtui, rezultatas.

4.       Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame prašo pasiūlyti ieškovei pakeisti atsakovę byloje – atsakove traukiant ne Vilniaus miesto savivaldybę, o UAB ,,YIT Lietuva“; netenkinus pirmojo prašymo – ieškinį atmesti; netenkinus ir šio atsakovės prašymo, sumažinti ieškiniu prašomų priteisti patirtų išlaidų sumą ir bylinėjimosi išlaidų dydį. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

4.1.        Vilniaus miesto savivaldybė yra netinkama atsakovė byloje. Atsakovė neginčija fakto, kad Vilniaus miesto savivaldybė yra kelio savininkė, tačiau atsakovė negali būti laikoma atsakinga už kelio trūkumų kilusią žalą. Pažymėjo, kad pačios savivaldybės nevykdo jų teritorijoje esančių kelių ir gatvių priežiūros ar remonto, o būtent atlieka užsakovės pareigas ir paveda šiuos darbus atlikti tam tikriems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie specializuojasi tose srityse. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, pareiga atlyginti žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų yra nustatyta ne tik šių objektų savininkui, bet ir valdytojui. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju turi būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą.

4.2.        Vilniaus miesto 2021 metais su ,,YIT Lietuva“ sudarė sutartį Nr. A62-194/21 dėl Vilniaus miesto pietinės ir rytinės dalių gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros. Sutarties 7.1.4 ir 7.1.5 punktuose nustatyta, kad ,,YIT Lietuva“ privalo nuolat vykdyti perduotų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną. Šia sutartimi bendrovei buvo perduotas pietinės ir rytinės, įskaitant Savanorių pr. ties Galvės viaduku, valdymas. Sutarties 16.11 papunktyje nurodyta, kad rangovas privalo eksploatuojamų gatvių ir kiemų defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, nedelsiant pažymėti gairelėmis, atverti ir nedelsiant be atskiro užsakovo užsakymo šalinti (taisyti) bei apie šią aplinkybę informuoti užsakovą. Rangovas nuo sutarties pasirašymo dienos iki sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto pietinės ir rytinės dalies valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį ir CK 6.270 straipsnio 2 dalį ir įsipareigoja atlyginti užsakovui ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės. Sutarties 9 punkte nustatyta, kad užsakovas sumoka rangovu už tinkamai, kokybiškai, laiku ir faktiškai suteiktas paslaugas sutartyje numatytomis sąlygomis ir terminais. Siekiant užtikrinti eismo saugumą, rangovas privalo naudoti kelio darbams skirtus laikinus, kilnojamus, įspėjamuosius, draudžiančius ir nukreipiančius kelio ženklus. Taigi būtent UAB ,,YIT Lietuva“ įsipareigojo užtikrinti saugumą vykdant darbus jos valdomoje zonoje.

4.3.        Ieškovė neįrodė, kad būtent dėl ginčo eismo įvykio buvo padarytas automobilio apgadinimas. Atsakovei nebuvo pateikti duomenys, patvirtinantys, kad abi padangos būtų pažeistos ir dėl to jų eksploatacija būtų negalima. Akcentuoja, kad automobilį galima apgadinti ir kitais būdais, ne tik įvažiuojant į nepažymėtą kliūtį kelyje. Atsakovės teigimu, eismo įvykio metu kelio danga buvo šlapia, buvo tamsus paros laikas, todėl eismo įvykis įvyko dėl paties vairuotojo neatidumo, Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 128 punkto reikalavimų nesilaikymo.

5.       Trečiasis asmuo UAB ,,YIT Lietuva“ pateiktame atsiliepime prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad 2021 m. gruodžio 2 d. trečiasis asmuo ir atsakovė sudarė sutartį Nr. A62-194/21, pagal kurią atsakovė pavedė, o trečiasis asmuo įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto pietinės ir rytinės gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus. Pažymėjo, kad vadovaujantis CK 6.266 straipsnio 1 dalimi, CK 6.266 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktu, vietinės reikšmės keliai ir gatvės, esantys Vilniaus mieste, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, todėl būtent jai nustatyta pareiga vietinės reikšmės kelius ir gatves prižiūrėti bei remontuoti, kad jie atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 12 straipsnio 3 dalį juridiniams asmenims savivaldybių turtas patikėjimo teise gali būti perduodamas pagal turto patikėjimo sutartį savivaldybių funkcijoms įgyvendinti ir tik tais atvejais kai šie juridiniai asmenys pagal įstatymus gali atlikti savivaldybių funkcijas. Sprendimą dėl turto perdavimo patikėjimo teise kitiems juridiniams asmenims priima savivaldybės taryba, tačiau šiuo atveju atitinkamo tarybos sprendimo nebuvo. Atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą, valdymo teisė kitokiomis sutartimis (pvz., gatvių techninės priežiūros sutartimis) negali būti perduodama. Pažymėjo, kad kitose jau išnagrinėtose civilinėse bylose buvo konstatuota, jog trečiajam asmeniui nebuvo perduotas kelio valdymas CK 6.266 straipsnio 1 dalies prasme, trečiasis asmuo pagal sutartį neįgijo teisės savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo keliui, o tik įsipareigojo atlikti techninės priežiūros darbus, t. y. gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus. Teismai padarė išvadą, jog atsakovė, kaip kelio savininkė, yra tinkama atsakovė ir remiantis CK 6.266 straipsnio 1 dalimi yra atsakinga už žalą, padarytą dėl kelio trūkumų.

6.       Teismo posėdžio metu, ieškovės atstovė advokatė palaikė ieškinio reikalavimus. Nurodė, kad 2023 m. sausio 17 d. apie 18.30 val. automobilis Opel Astra, (duomenys neskelbtini), Savanorių pr. ties Galvės g. viaduku, įvažiavo į kelio pirmoje eismo juostoje esančią duobę, dėl ko buvo apgadinta (sprogo) automobilio kairės pusės priekinė padanga. Duobė nebuvo pažymėta jokiais skiriamaisiais ar įspėjamaisiais ženklais, todėl vairuotojas neturėjo galimybės išvengti kliūties. Po eismo įvykio, ieškovo darbuotojas kreipėsi į bendrąjį pagalbos centrą. Į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams, buvo užfiksuotos eismo įvykio aplinkybės 2023 m. sausio 17 d. tarnybiniame pranešime. Transporto priemonės apžiūros metu buvo nustatyta, kad automobiliui reikalinga sumontuoti naujas priekines žiemines padangas, patikrinti pakabą. Ieškovas transporto priemonės remonto darbams atlikti patyrė 167,77 Eur be PVM išlaidų. Laikotarpiu nuo 2023 metų sausio 31 d. iki 2023 m. vasario 2 d. ieškovė susirašinėjo su atsakove, kuri neigia savo atsakomybę, nukreipdama ieškovę į UAB ,,YIT Lietuva“. Kritiškai vertina atsakovės argumentus dėl neatliktos ekspertizės, nes pati atsakovė nebendradarbiavo, nenurodė, kokius veiksmus atlikti. Byloje nėra duomenų, kad ieškovės darbuotojas vairuodamas būtų pažeidęs KET taisykles.

7.       Atsakovės atstovas palaikė atsiliepime pateiktus argumentus. Akcentavo, kad pagal atsakovės ir trečiojo asmens 2021 m. gruodžio 2 d. sudarytą sutartį, trečiasis asmuo tapo kelio valdytoja, todėl jai kilo atsakomybė atlyginti žalą.

8.       Trečiasis asmuo UAB „YIT Lietuva“ teismo posėdyje nedalyvavo, gautas prašymas bylą nagrinėti trečiajam asmeniui nedalyvaujant.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys tenkintinas visiškai.

9.       Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2023 m. sausio 17 d. apie 18.30 val. automobilis Opel Astra, (duomenys neskelbtini), Savanorių pr. ties Galvės g. viaduku, Vilniuje, įvažiavo į kelio pirmoje eismo juostoje esančią duobę, nepažymėtą kelio darbų ženklais, ir buvo apgadintas. Dėl padarytos žalos ieškovė patyrė 167,77 Eur dydžio žalą. Ieškovė siuntė atsakovei 2023 m. sausio 18 d. reikalavimą sumokėti 167,77 Eur žalos atlyginimo. Atsakovė ieškovei žalos neatlygino, todėl ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu.

Dėl atsakovo tinkamumo

10.       Byloje tarp šalių nekilo ginčo dėl aplinkybės, kad Savanorių pr. ties Galvės g. viaduku, Vilniuje, kurioje įvyko eismo įvykis, priklauso Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise. Atsakovės teigimu, tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo asmens UAB „YIT Lietuva“ 2021 m. gruodžio 2 d. sudaryta pirkimo sutartimi Nr. A62-194/21 (toliau – ir Sutartis) atsakovė yra perleidusi trečiajam asmeniui Savanorių pr. ties Galvės g. valdymą, dėl to ji negali būti laikoma tinkama atsakove pagal pareikštą ieškinį.

11.       CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės (nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas.) Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo šiam objektui. Nekilnojamojo turto savininkas laikomas savarankiškai įgyvendinančiu valdymo teisę, nebent jis įrodo, kad ją savarankiškai įgyvendina kitas asmuo. Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Ši prezumpcija gali būti paneigta. Tai reiškia, kad, esant registracijos duomenims viešame registre, jame nurodytas asmuo gali įrodyti, jog atsakingas už žalą asmuo iš tikrųjų yra kitas. Juo gali būti objekto savininkas ar valdytojas, nors jo teisės ir nebūtų įregistruotos viešame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2011). Teismas, konstatuodamas statinio valdymą, turi tirti sutarties turinį, aiškinti jos sąlygas pagal sutarties pažodinę reikšmę, jos sudarymo ir vykdymo aplinkybes ir nustatyti, ar sudaryta sutartimi kitam asmeniui buvo perduota objekto, dėl kurio atsirado žalos, valdymo, ar tik techninės priežiūros teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015).

12.       Kasacinis teismas formuoja praktiką, kad taikant CK 6.266 straipsnio 2 dalį, asmuo, viešajame registre nurodytas kaip statinio savininkas (valdytojas) ir siekiantis paneigti statinio valdymo prezumpciją, turi įrodyti, kad kitas asmuo savarankiškai įgyvendina statinio valdymą. Sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-105-687/2016; 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017; ir kt.). CK 6.266 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas kelio valdymas turi būti suprantamas kaip objekto (nagrinėjamu atveju – kelio) turėjimas savo žinioje ir teisė savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo šiam objektui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis byloje Nr. e3K-7-105-687/2016).

13.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir trečiasis asmuo 2021 m. gruodžio 2 d. sudarė pirkimo sutartį Nr. A62-194/21, pagal kurią trečiasis asmuo įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto pietinės miesto dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus. Remiantis sutarties Techninės specifikacijos (1 priedas) 20 punktu, rangovas (trečiasis asmuo) įsipareigojo atlikdamas darbus atsakyti už eismo saugumą darbų vykdymo zonoje. Siekdamas užtikrinti eismo saugumą, privalo naudoti kelio darbams skirtus laikinus kilnojamus įspėjamuosius, draudžiamuosius ir nukreipiamuosius kelio ženklus. Ta pati nuostata numatyta ir Sutarties 16.13 punkte. Sutarties 16.11 punktu šalys susitarė, kad rangovas (trečiasis asmuo) nuo sutarties pasirašymo dienos iki sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto pietinės miesto dalies valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį ir 6.270 straipsnio 2 dalį bei įsipareigoja atlyginti užsakovui (atsakovui) ir / ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės.

14.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi, vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Atsakovė laikosi pozicijos, kad minėtu Sutarties 16.11 punktu, perdavė valdymo teisę trečiajam asmeniui. Šalių sudarytos Sutarties tikslas buvo rangovui suteikti Vilniaus miesto pietinės miesto dalies gatvių ir kiemų dangos remonto ir priežiūros paslaugas. Kartu vertinant sutarties tekstą, tikslą bei 16.11. punkto nuostatą, kuria buvo susitarta dėl valdymo perdavimo, konstatuotina, kad nėra pagrindo spręsti, jog Vilniaus miesto pietinės miesto dalies gatvių ir kiemų dangos valdymas buvo perduotas trečiajam asmeniui. Vien tik nuostatos dėl valdymo perdavimo įrašymas tokio fakto nepatvirtina, nes visas sutarties tekstas, t. y. visi šalių įsipareigojimai, atliekami darbai, atsakomybė ir kt., patvirtina, kad faktiškai šalių buvo susitarta dėl gatvių ir kiemų dangos techninės priežiūros atlikimo darbų (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1327-864/2021).

15.       Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką ir nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad trečiasis asmuo pagal Sutartį neįgijo teisės savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo keliui, o tik įsipareigojo atlikti techninės priežiūros darbus, t. y. gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus. Taigi šioje byloje Vilniaus miesto savivaldybė yra tinkama atsakovė ir remiantis CK 6.266 straipsnio 1 dalimi yra atsakinga už žalą padarytą dėl šio kelio trūkumų.

16.       Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos teismų praktikoje (žr., pvz., Panevėžio apygardos teismo 2020 m. kovo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-82-544/2020; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1682-933/2020; 2022 m. balandžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-704-560/2022; ir kt.).

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų

17.       CK 6.266 straipsnyje yra įtvirtintas griežtosios civilinės atsakomybės (be kaltės) institutas, reiškiantis, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, savininkas ar jo valdytojas atsako be kaltės visais atvejais, nebent įrodytų žalos atsiradimą dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nutartyse nurodydamas tai, kad CK 6.266 straipsnyje įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos ne keturios deliktinės atsakomybės sąlygos, o trys: 1) įstatyme nurodyto objekto, kuris turėjo trūkumų, nulėmusių žalos atsiradimą, valdymo faktas; 2) žalos asmeniui padarymas; 3) įstatyme nurodyto objekto trūkumų ir padarytos žalos priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005, 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009). Byloje yra nustatytas gatvės trūkumo (duobės jos važiuojamoje dalyje) faktas, taip pat faktas, kad gatvę eismo įvykio metu nuosavybės teise valdė atsakovė, todėl spręstina dėl likusių civilinės atsakomybės sąlygų – žalos fakto ir priežastinio ryšio.

18.       Ieškovė nurodo, kad dėl automobilio remonto, patyrė 167,77 Eur nuostolių. Atsakovė byloje teigia, kad ieškovė neįrodė, kad būtent dėl ginčo eismo įvykio buvo padarytas automobilio sugadinimas; ieškovė nenurodė, kaip konkrečiai pasireiškė atsakovės darbuotojų nerūpestingumas ir neatidumas organizuojant Vilniaus miesto gatvių priežiūrą; ieškovė neįrodė, kad atsakovė būtų nesilaikiusi ar pažeidusi teisės norminius aktus; ieškovės pateikti įrodymai nepatvirtina fakto, jog buvo įvažiuota į kelio pirmosios eismo juostoje esančią duobę, kuri nebuvo pažymėta jokiais įspėjamaisiais ženklais.

19.       Su tokiais atsakovės argumentais teismas neturi pagrindo sutikti. Nagrinėjamu atveju ieškovė į bylą pateikė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pažymą apie eismo įvykį, kurioje nurodytos eismo įvykio aplinkybės (eismo įvykio data – 2023 m. sausio 17 d.; laikas – 18.30 val.; vieta – Savanorių pr. ties Galvės g. viaduku, Vilnius; aplinkybės – važiuodamas automobiliu Opel Astra, (duomenys neskelbtini), įvažiavo į kelio pirmoje eismo juostoje esančią duobę; apgadino priekinį kairį ratą; kelio atkarpa kelio darbų ženklais nepažymėta). Ieškovė taip pat pateikė transporto priemonės techninės apžiūros aktą, kuriame nurodyti transporto priemonės sugadinimai (sumontuotos naujos priekinės žieminės padangos, patikrinta pakaba). Į bylą taip pat pateikta remonto sąmata, iš kurios matyti, kad automobilio darbų kaina – 167,77 Eur. Ieškovė taip pat pateikė automobilio nuotraukas, iš kurių matyti automobilio apgadinimai. Už remonto darbus ir medžiagas pagal sąmatą 2023 m. sausio 18 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra serija JDN Nr. 3610.

20.       Teismas pažymi, kad atsakovė byloje nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie teiktų pagrindą abejoti byloje esančiais rašytinais įrodymais (remonto sąmata ir transporto priemonės techninės apžiūros aktu) bei juose nurodytos remonto kainos pagrįstumu, todėl ieškovės argumentai dėl netinkamai apskaičiuoto žalos dydžio atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 178, 185 straipsniai). Policijos pažymoje apie eismo įvykį užfiksuojamos tik svarbiausios eismo įvykio aplinkybės, įskaitant akivaizdžiausius ir matomiausius transporto priemonės pažeidimus, tuo tarpu detalūs transporto priemonei padaryti sugadinimai fiksuojami kituose dokumentuose (šiuo atveju – transporto priemonės techninės apžiūros akte), atlikus išsamią transporto priemonės apžiūrą.

21.       Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, įvertinęs įrodymų ir byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad automobilio sugadinimus lėmė būtent įvažiavimas į kelio duobę, esančią Savanorių pr. ties Galvės g. viaduku, Vilniuje, todėl darytina išvada, kad ieškovė įrodė prašomos priteisti žalos faktą ir dydį (167,77 Eur) bei priežastinį ryšį (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 178, 185 straipsniai, CK 6.247, 6.249, 6.1015 straipsniai).

22.       Atsakovė taip pat teigia, kad byloje nėra duomenų, jog transporto priemonės vairuotojas, veikdamas tiek rūpestingai ir apdairiai, kiek yra būtina atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, negalėjo pastebėti ir sustoti ar kitaip išvengti kliūties, todėl vairuotojas, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojas, privalo prisiimti atsakomybę dėl kilusios žalos.

23.       Akcentuotina, kad atsakovė šiems savo teiginiams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų (CPK 178, 185 straipsniai). Byloje nėra jokių duomenų, kad įvykio metu automobilio valdytojas būtų važiavęs neleistinu greičiu, veikęs nerūpestingai ir neapdairiai (CPK 178 straipsnis). Teismui nepateikta įrodymų, patvirtinančių vairuotojo kaltę dėl eismo įvykio (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo mažinti žalos dydį.

24.       Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 167,77 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. kovo 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

25.       Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 96¹, 98 straipsnių nuostatos. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo mažinti bylinėjimosi išlaidų vadovaujantis 93 straipsnio 4 dalimi. 

26.       Ieškovė ir jos atstovė tinkamai naudojosi procesinėmis teisėmis, jomis nepiktnaudžiavo. Patirtos išlaidos būtinos ir pagrįstos bei neviršijančios nustatytų Rekomendacijose. Ieškovei iš atsakovės priteistinas 21 Eur žyminis mokestis ir 500 Eur už advokato pagalbą, iš viso 521 Eur bylinėjimosi išlaidų.

27.       Vadovaujantis CPK 92 straipsniu ir 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės valstybės naudai priteistina 6,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Patenkinti ieškinį visiškai.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Gilva“ (j. a. k. 303257412) iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės (j. a. k. 188710061) 167,77 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt septynis eurus 77 ct) nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 167,77 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. kovo 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 521 (penkių šimtų dvidešimt vieno) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės (j. a. k. 188710061) valstybės naudai 6,64 Eur (šešis eurus 64 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (raštinei). 

Sprendimas per 30 dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą. 

Teisėja                                                       Irena Bielskytė