Administracinė byla Nr. AS-436-1047/2022

                                                                              Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00426-2022-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.9; 43.10

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. gegužės 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Beatos Martišienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo H. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo H. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjas H. M. su skundu kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. sausio 26 d. sprendimą Nr. 22S61162 (toliau – ir Sprendimas) ir atnaujinti terminą skundui paduoti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 m. balandžio 7 d. nutartimi atsisakė priimti skundą su prašymu atnaujinti terminą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad skundą pateikęs asmuo yra įgaliotas veikti pareiškėjo vardu ir yra išreikšta pareiškėjo valia skųsti Sprendimą. 

Pareiškėjas dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 7 d. nutarties pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodė, kad skundžiame Sprendime, pateiktame kartu su skundu, matyti, kad pareiškėjas parašu patvirtino savo valią skųsti Sprendimą ir naudotis advokato teisine pagalba, todėl teismas nepagrįstai nusprendė, kad tokia pareiškėjo valia nebuvo išreikšta. Pareiškėjas pažymėjo, kad teismui taip pat buvo pateikta ir advokato sutartis su kompetentinga institucija. Pareiškėjas pabrėžė, kad užsakymo pateikimas pagal galiojančią sutartį su atsakovu yra tinkamas ir pakankamas pagrindas teikti teisines paslaugas, įskaitant skundo parengimą ir pateikimą, laikomi tinkamais įgaliojimais. Aplinkybė, kad pareiškėjas naudojasi nemokama teisine pagalba, leidžia daryti išvadą, jog jis žyminio mokesčio sumokėti negali, todėl nuo šio mokesčio sumokėjimo atleistinas. Tačiau teismas, pareiškėjo vertinimu, nepagrįstai ir neteisėtai nenustatė termino trūkumams pašalinti ir tuo iš esmės neleido pareiškėjui pateikti prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 m. balandžio 15 d. nutartimi, spręsdami atskirojo skundo priėmimo klausimą, pažymėjo, kad atskirasis skundas gautas teisme elektroniniu paštu 2022 m. balandžio 14 d. ir per EPP 2022 m. balandžio 15 d. Teismas sprendė, kad asmenys, norėdami teikti teismui procesinius dokumentus elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis, privalo tai daryti, laikydamiesi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatytos tvarkos. Teismas konstatavo, kad kadangi nepateiktas skundo originalas, o skundas per EPP pasirašytas su negaliojančiu parašu, todėl neįmanoma identifikuoti skundą padavusio asmens, todėl vadovaujantis ABTĮ 138 straipsnio 2 dalimi teismas nustatė 7 dienų terminą trūkumams šalinti.

Pareiškėjo atstovas, šalindamas teismo nurodytus atskirojo skundo trūkumus, pateikė 2022 m. balandžio 21 d. raštą, kuriame nurodė, kad atskirąjį skundą pateikė per EPP sistemą naudojantis advokato paskyra (prieiga turima bei naudojama po to, kai buvo užsiregistruota informacinėje sistemoje). Kartu su šiuo raštu pareiškėjas pateikė Nacionalinės teismų administracijos raštą, kuriame nurodoma, kad per teismų informacinės sistemos „Liteko“ VEP paskyrą teikiami skundai laikytini pateiktais tinkamai, net jei dokumentas nėra pasirašytas atskirai. Pareiškėjas pažymėjo, kad pagal Teismų įstatymo 371 straipsnio 3 dalį asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje. Taigi vadovaujantis šia nuostata, jei asmuo (šiuo atveju – advokatas) yra užsiregistravęs teismų informacinėje sistemoje, jo pateiktas skundas naudojantis šia sistema yra laikomas pateiktu tinkamai, pagal galiojančiais normas identifikavus pasirašantįjį asmenį. Taigi, dokumentai laikytini pateiktais laikantis Teismų įstatymo bei jį lydinčių aktų nuostatų, nepriklausomai nuo elektroninio parašo galiojimo ir nepriklausomai nuo to, ar teikiamas dokumentas apskritai pasirašytas.

II.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 m. gegužės 3 d. nutartimi, vadovaudamiesi ABTĮ 138 straipsnio 2 dalimi, atskirąjį skundą laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjui H. M.

Teismas pažymėjo, kad  pareiškėjas, vykdydamas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 15 d. nutartį, 2022 m. balandžio 25 d. per EPP pateikė atskirąjį skundą, naudojantis Liteko viešųjų paslaugų posistemio paskyra. Nors atskirąjį skundą pateikė nežymiai praleidęs nustatytą terminą, tačiau jį pasirašė parašu, kuris nėra kvalifikuotas, nes pasirašyta su nekvalifikuotu sertifikatu, ir negaliojančiu parašu, ką patvirtina ne tik prie atskirojo skundo pateikti metaduomenys, bet ir Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės viešosios internetinės svetainės „signaweb“ duomenys. Atsižvelgiant į tai teismas laikė, kad pareiškėjas teismo nustatytu terminu nepašalino nutartyje nustatytų trūkumų, todėl laikė atskirąjį skundą nepaduotu. Teismas nurodė, kad pareiškėjui, jog tai neužkerta kelio ištaisius trūkumus kreiptis į teismą iš naujo.

III.

Pareiškėjas H. M. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 3 d. nutartį ir priimti pareiškėjo atskirąjį skundą.

Pareiškėjas nurodo, kad teismo teiginiai, kad atskirasis skundas paduotas praleidus terminą neatitinka tikrovės, kadangi teikiamo dokumento kortelėje aiškiai matyti dokumento išsiuntimo data, t. y. 2022 m. balandžio 22 d.

Pareiškėjo nuomone, teismas nepagrįstai ir neteisėtai konstatavo, kad atskirasis skundas pasirašytas nekvalifikuotu parašu. Jis pateiktas per EPP naudojantis advokato susikurta paskyra. Tokiu būdu teikiant dokumentus apskritai nėra prievolės papildomai advokatui juos pasirašinėti, kadangi pasirašantis asmuo identifikuojamas ir siunčiant dokumentą pasirašymas suformuojamas automatiškai. Pareiškėjo įsitikinimu, tokios išvados darytinos atsižvelgiant į Teismų įstatymo 371 straipsnio 3 dalį bei Nacionalinės teismų administracijos raštą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 3 d. nutarties, kuria pareiškėjo H. M. atskirasis skundas buvo laikomas nepaduotu, teisėtumas ir pagrįstumas (ABTĮ 138 str. 2 d.).

Pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė, konstatavęs, kad pareiškėjas nepašalino 2022 m. balandžio 15 d. nutartyje nustatytų pareiškėjo atskirojo skundo trūkumų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų.

Pagal ABTĮ 151 straipsnį, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus ABTĮ IV skyriuje nustatytas išimtis. Taigi, nagrinėjamu atveju taikytinas ABTĮ 138 straipsnis, reglamentuojantis apeliacinio skundo priėmimo klausimą. ABTĮ 138 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad jeigu apeliacinis skundas (šiuo atveju – atskirasis skundas) neatitinka ABTĮ 134 straipsnyje nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Kai per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, apeliacinis skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas apeliantui.

Pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nustatomas terminas skundo trūkumams pašalinti atskiruoju skundu nėra skundžiama, todėl apeliacinės instancijos teismas, vertindamas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 3 d. nutarties teisėtumą, taip pat vertina ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 15 d. nutartį.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 m. balandžio 15 d. nutartyje nustatė, kad pareiškėjo skundas per EPP pasirašytas su negaliojančiu parašu, todėl neįmanoma identifikuoti skundą padavusio asmens, todėl neatitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatų. 

Pagal bendrąją taisyklę, atskirieji skundai administraciniam teismui pateikiami raštu, pasirašyti jį teikiančio proceso dalyvio arba jo atstovo (ABTĮ 24 str. 1 d., 134 str. 4 d., 137 str., 151 str.). Kaip minėta, ABTĮ 134 straipsnio 5 dalis nustato, kad kai apeliacinis skundas (šiuo atveju – atskirasis skundas) paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybė patvirtinama Teismų įstatyme nustatytai būdais. Teismų įstatymo 371 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad proceso dalyviai turi teisę visus procesinius dokumentus ir su teismo procesu susijusią informaciją teismams teikti elektroninės formos, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodami elektroninių ryšių priemones. Asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje. Asmens tapatybės patvirtinimo reikalavimus ir būdus nustato teisingumo ministras.

Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarka nustatyta Apraše. Apraše (ginčo atveju taikytina redakcija galiojanti nuo 2022 m. vasario 1 d.) nustatyta, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui  pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu (toliau - ir VEP posistemis), išskyrus Aprašo 8–91 punktuose nurodytus atvejus (Aprašo 3 p.). Aprašo 8–91 punktuose nustatytos išimtys, susijusios su procesinių dokumentų pateikimu administracinių nusižengimų bei baudžiamosiose bylose.

Taigi iš nurodytų teisės aktų nuostatų matyti, kad galiojantys teisės aktai nustato, jog procesiniai dokumentai elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis administraciniam teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko VEP posistemiu, o jeigu skundas siunčiamas faksimiliniu laišku arba kitomis elektroninių ryšių priemonėmis (išskyrus atvejus, kai asmens tapatybė patvirtinama Teismų įstatyme nustatytais būdais), ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas turi būti pateiktas skundo originalas (ABTĮ 23 str. 7 d.).

Nagrinėjamoje byloje, siekiant nustatyti, dėl kokių priežasčių, teikiant į bylą procesinius dokumentus per EPP, viešosios internetinės svetainės „signaweb“ duomenys rodo, jog parašas yra negaliojantis, nes sertifikatas neturi kvalifikuoto sertifikato požymio, buvo kreiptasi į Nacionalinę teismų administraciją (toliau – ir NTA). NTA pateikė atsakymą, kuriame nurodyta, jog naudojantis EPP teikiamomis paslaugomis iš paslaugų vartotojo teismui pateikiamų dokumentų suformuojamas vienas ADOC formato failas, kuris yra pasirašomas teisinę galią turinčiu elektroniniu parašu, neatitinkančiu kvalifikuotam elektroniniam parašui keliamų reikalavimų, ir išsiunčiamas nurodytam teismui. Toks sisteminis parašas yra elektroninis parašas, kuriuo EPP sistema automatiškai pasirašo teismui išorinio sistemos naudotojo (fizinio asmens) išsiųstus dokumentus ir yra vienareikšmiškai susietas su dokumentą siunčiančiu asmeniu, leidžia identifikuoti siuntėją ir yra susijęs su pasirašytais duomenimis taip, kad bet koks šių duomenų pakeitimas yra pastebimas. Tokio elektroninio parašo sertifikatai neturi požymių, kurie reikalaujami kvalifikuotuose elektroninių parašų sertifikatuose ir todėl toks elektroninis parašas negali būti kvalifikuotas. Programinėmis priemonėmis tikrinant EPP paslaugų vartotojų naudojantis EPP teikiamomis paslaugomis pateiktus dokumentus nurodomas pranešimas, informuojantis, kad „sertifikatas neturi kvalifikuoto sertifikato požymio“. Dėl šių priežasčių laikoma, kad EPP priemonėmis pateiktas dokumentas yra patikimas. 

Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad advokatas atskirąjį skundą pasirašė parašu, kuris nėra kvalifikuotas, tačiau pažymėtina, kad advokatas, prisijungdamas prie naudojantis Liteko viešųjų paslaugų posistemio paskyros, patvirtino savo tapatybę, o elektroninį dokumentą suformavo ir jį pasirašė pati EPP sistema, todėl teigti, kad advokatas dokumentą pasirašė parašu, kuris nėra kvalifikuotas, nėra pagrindo. Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti atskirojo skundo pateikimo data ir laikas, advokato vardas ir pavardė bei jo pažymėjimo numeris. Šie duomenys, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pakankami siekiant identifikuoti procesinį dokumentą pateikusį asmenį. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai 2022 m. balandžio 15 d. nutartimi nustatė pareiškėjui skundo trūkumus, todėl taip pat nepagrįstai neva jų nepašalinus 2022 m. gegužės 3 d. nutartimi atskirąjį skundą laikė paduotu ir jį su priedais grąžino pareiškėjui.

Be kita ko, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas 2022 m. gegužės 3 d. nutartyje nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas nežymiai praleido terminą trūkumams šalinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenys patvirtina priešingas aplinkybes. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų pareiškėjo atstovas raštą dėl skundo trūkumų šalinimo įkėlė 2022 m. balandžio 22 d. 20:05:16. Tai, kad teismas dokumento gavimo faktą užfiksavo 2022 m. balandžio 25 d. nagrinėjamu atveju nėra reikšminga aplinkybė, nes svarbus yra dokumento perdavimo ryšio priemonėmis momentas (CK 1.122 straipsnio 2 dalis). 

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad advokatas atskirąjį skundą pateikė nekvalifikuotu parašu, neatsižvelgė į tai, kad procesinis dokumentas (šiuo atveju atskirasis skundas) buvo pateiktas per EPP sistemą, prie kurios prisijungdamas advokatas patvirtino savo tapatybę, todėl nepagrįstai 2022 m. balandžio 15 d. nutartimi nustatė skundo trūkumus, o vėliau 2022 m. gegužės 3 d. nutartimi pareiškėjo atskirąjį skundą laikė nepaduotu. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutartys naikinamos, o pareiškėjo atskirasis skundą tenkinamas.

Atsižvelgus į bylos pobūdį, į tai, kad šiuo atveju yra sprendžiamas klausimas, susijęs su asmens judėjimo laisvės apribojimu, taip pat į ABTĮ 11 straipsnyje įtvirtintus proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principus, bei nustačius, jog atskirasis skundas iš esmės atitinka ABTĮ 134 straipsnio reikalavimus, todėl, siekiant kuo operatyviau išnagrinėti bylą, atskirasis skundas priimtinas nagrinėti apeliacine tvarka (ABTĮ 138 str. 1 d., 151 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo H. M. atskirąjį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 15 d. ir 2022 m. gegužės 3 d. nutartis  panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Priimti pareiškėjo H. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 7 d. nutarties panaikinimo ir jį nagrinėti Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Artūras Driukas

        Gintaras Kryževičius

        Beata Martišienė