VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. liepos 10 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Fucus statyba“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėja UAB „Fucus statyba“ 2018-01-12 teismui pateikė skundą, kurį 2018-01-26 papildė, prašydama: 1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) viršininko 2017-12-12 sprendimą Nr. (23.24.08)-327-9703;   2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017-12-12 sprendimą Nr. (23.24.08)-327-9704 (t. I, b. l. 1–9).

Paaiškino, kad pareiškėja ir VMI 2014-09-15 bei 2015-03-18 pasirašė mokestinės paskolos sutartis dėl 5 216 965,49 Lt pridėtinės vertės mokesčio ir dėl  858 410,63 Eur pelno mokesčio sumokėjimo atidėjimo ir išdėstymo. VMI sprendimais šios sutartys pakeistos ir 2016-09-01 sudarytos naujos mokestinės paskolos sutartys dėl 831 513,54 Eur pelno mokesčio sumokėjimo atidėjimo ir išdėstymo iki 2020-02-25 ir dėl 1 421 018,74 Eur pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo atidėjimo ir išdėstymo iki 2019-08-25. Pareiškėja per visą laikotarpį nuo mokestinės paskolos sutarčių sudarymo ir/ar pakeitimo iki 2017 m. kovo mėn., kai susidūrė su laikinais finansiniais sunkumais, tinkamai ir laiku vykdė įsipareigojimus pagal visas mokestinės paskolos sutartis, neturėjo mokesčių administratoriui pradelstų įsipareigojimų. Susidūrusi su finansiniais sunkumais, pareiškėja 2017-08-21 kreipėsi į VMI su prašymu iki 2018-02-25 atidėti 2016-09-01 mokestinės paskolos sutarčių dalies įmokų, kurių sumokėjimo terminai sueina 2017-08-25,          2017-09-25, 2017-10-25, 2017-11, 2017-12-25, 2018-01-25 sumokėjimą, leidžiant šias įmokas sumokėti kartu su 2018-02-25 numatytomis įmokomis. VMI 2017-10-18 tokio pareiškėjos prašymo netenkino, todėl pareiškėja vėl 2017-11-08 kreipėsi su prašymu atidėti mokestinės paskolos dalies įmokų mokėjimą. VMI 2017-11-21 sprendimu tokio pareiškėjos prašymo netenkino ir ginčijamais 2017-12-12 sprendimais nutraukė 2016-09-01 mokestinės paskolos sutartis, argumentuodama, kad pareiškėja nevykdė mokestinės paskolos sutarčių sąlygų ir laiku nesumokėjo mokestinės nepriemokos dalies pagal mokestinės paskolos sutarčių grafikus.

Pareiškėjos teigimu, ginčijami sprendimai priimti neatsižvelgus ir neįvertinus visų aplinkybių, reikšmingų tokių sprendimų priėmimui. Nurodė, kad VMI, skubos tvarka nutraukdama mokestinės paskolos sutartis, pasielgė nesąžiningai, nevykdė pareigos padėti mokesčių mokėtojams įgyvendinti savo teises ir atlikti pareigas. Pareiškėjos įsitikinimu, ji savo 2017-11-08 prašymu pagrindė sąlygas, būtinas mokestinės paskolos sutartyse numatytų įmokų sumokėjimo atidėjimui, o atsakovė ne tik nesuteikė teisės atidėti įmokų sumokėjimą, tačiau ir nutraukė mokestinės paskolos sutartis. Atsakovė, siekdama išreikalauti sumokėti mokesčius, turėtų sudaryti objektyvias sąlygas atsiskaityti, t. y. atidėti mokėjimus, o ne ignoruoti pareiškėjos teises ir sudaryti prielaidas jos veiklos nutraukimui bei nemokumui (bankrotui). Atsakovė, nutraukdama mokestinės paskolos sutartis, nevertino ir neatsižvelgė į pareiškėjos laikinus finansinius sutrikimus ir tai, kad pareiškėja ateityje turės realių galimybių atsiskaityti su atsakove. Tokiu būdu atsakovė iš esmės panaikino galimybę stabilizuoti pareiškėjos finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau.  Pareiškėja 2017-11-08 prašyme nurodė ir pagrindė, kad ateityje yra užsitikrinusi pakankamus piniginius srautus mokestinės paskolos sutarčių įmokoms dengti.

Atkreipė dėmesį, kad prašomos atidėti sumos dydis jau savaime pagrindžia išimtinį prievolės vykdymo sudėtingumą, todėl nėra ginčo dėl to, jog mokesčių mokėtojas, prašantis atidėti apytiksliai 703 608,37 Eur sumos sumokėjimą, atsidurtų sunkioje finansinėje padėtyje. Tuo tarpu ateityje atsiskaityti pareiškėja turi realių finansinių galimybių – pareiškėja galės realizuoti nebaigtos statybos darbus mažaaukščių gyvenamųjų namų objekte. Iki šiol pareiškėja negalėjo to padaryti, nes dar 2013-07-12 buvo surašytas savavališkos statybos aktas, pareiškėja bei Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2015-05-21 pasirašė taikos sutartį, kurią 2015-05-26 patvirtino Vilniaus miesto apylinkės teismas, o 2017-09-05 to paties teismo nutartimi terminas pastato statybą leidžiančiam dokumentui gauti buvo pratęstas iki 2017-09-29 dienos. Taip pat pareiškėja yra užsitikrinusi piniginius srautus iš savo skolininko UAB „Piliuona“ pagal sudarytą taikos sutartį. Atsakovei priimant 2017-11-21 sprendimą netenkinti pareiškėjos prašymo dėl mokestinės paskolos sutarties įmokų sumokėjimo atidėjimo ir priimant skundžiamus sprendimus dėl mokestinės paskolos sutarčių nutraukimo, pareiškėjos finansinė būklė buvo analogiška tai, kuri egzistavo priimant sprendimus sudaryti mokestinės paskolos sutartis ir atidėti dalies įmokų pagal mokestinės paskolos sutartis sumokėjimą. Taigi atsakovei priimant skundžiamus sprendimus buvo nukrypta nuo teisinio reguliavimo, nustatyto Mokesčių administravimo įstatymo 88 straipsnyje, be to, pareiškėjos atžvilgiu tokiu būdu yra taikomi dvigubi ir neapibrėžti standartai.

Pareiškėjos įsitikinimu, atsakovės veiksmai, atsisakant atidėti dalies įmokų pagal mokestinės paskolos sutartis sumokėjimą ir vėliau jas skubos tvarka nutraukiant, galimai prieštarauja bendram protingumo principui. Atidėjus įmokų sumokėjimą, valstybės biudžetas iš pareiškėjos gaus palūkanas, o pareiškėja galės įvykdyti mokestinės paskolos sutartimis prisiimtas prievoles, tuo tarpu nutraukus mokestinės paskolos sutartis, ne tik pareiškėja atsidurs kritinėje finansinėje padėtyje, tačiau ir valstybė negaus dalies mokestinės nepriemokos, prasidės teisminiai procesai, išieškojimai, kurie ilgai užtruks. Nėra jokio pagrindo atsisakyti suteikti mokesčių mokėtojui galimybę sumokėti priskaičiuotus mokesčius iš generuojamų pajamų, vietoje priverstinio ir skuboto išieškojimo, sutrikdant ūkinę-komercinę veiklą ir likviduojant pareiškėjos verslą. Priimant ginčijamus sprendimus taip pat pažeistas proporcingumo principas – tiek pareiškėjos, tiek atsakovės tikslas yra likviduoti mokestinę nepriemoką, tokiu būdu, esant dvejoms alternatyvioms galimybėms, kuriomis gali būti pasiektas tikslas, turėtų būti pasirenkamas mažiau asmens teises ribojantis būdas. Valstybei nesant skirtumo, kokiu būdu mokestinė prievolė bus įvykdyta, reikalinga parinkti mažiau asmens teises ribojantį būdą. Dėl tos priežasties nėra tikslinga nutraukti mokestinės paskolos sutartis.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovai nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Atsakovė VMI atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (t. II, b. l. 1–7).

Paaiškino, kad pareiškėja pažeidė savo pareigą tinkamai vykdyti 2016-09-01 sudarytas mokestinių paskolų sutartis Nr. (23.24-08)-327-5668 ir Nr. (23.24-08)-327-5669, t. y. kas mėnesį mokėti šių sutarčių prieduose numatytas atitinkamo dydžio įmokas. 2017-10-20 duomenimis, pareiškėja pagal šias sutartis atsakovei laiku nesumokėjo 193 452,37 Eur. Akcentavo, kad  pareiškėja per 2017 metų laikotarpį pagal abi mokestinės paskolos sutartis yra sumokėjusi tik 47 522,27 Eur vietoje mokestinės paskolos sutarčių mokėjimo grafikuose 2017 metų sausio–spalio mėnesiais numatytų 216 052 Eur įmokų, o nuo 2017-07-26 pareiškėja įmokų pagal mokestinės paskolos sutartis nėra mokėjusi. VMI turimais duomenimis, 2017-11-20 pradelsti mokėjimai pagal abi mokestinės paskolos sutartis sudarė 193 452,37 Eur, o prievolės pagal abi mokestinės paskolos sutartis sudarė 2 255 501,89 Eur. Šios pareigos netinkamą vykdymą pripažįsta ir pati pareiškėja savo skunde nurodydama, kad visiškas sutarties įvykdymas yra neįmanomas dėl itin prastos finansinės padėties.

Atsakovė nesutinka su pareiškėjos skunde nurodytu argumentu, kad nutraukus mokestines paskolos sutartis ji atsidurtų ties nemokumo riba. Atkreipė dėmesį, kad nei Mokesčių administravimo įstatymas, nei Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį teisės pažeidimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklės nenustato kitokio pobūdžio sankcijos už sudarytos mokestinės paskolos sutarties sąlygų nevykdymą, todėl tuo atveju, kai yra nustatoma, jog mokesčių mokėtojas nevykdo mokestinės paskolos sutartyje numatytų sąlygų, mokestinės paskolos sutarties nutraukimas yra teisėta ir pagrįsta sankcija. Įstatymas mokesčių administratorių įpareigoja nutraukti mokestinės paskolos sutartį laikantis Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį teisės pažeidimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklėse numatytų reikalavimų tik esant vienai sąlygai – mokesčių mokėtojas nesilaiko mokestinės paskolos sutarties sąlygų, t. y. jų nevykdo arba netinkamai jas vykdo. Teigia, kad mokesčių administratorius prieš priimdamas sprendimą dėl mokestinės paskolos sutarties nutraukimo neprivalo atsižvelgti į priežastis, dėl kurių susidarė mokestinė nepriemoka bei kodėl nebuvo vykdoma mokestinės paskolos sutartis, taip pat kokios pasekmės galimai gali atsirasti mokesčių mokėtojui priėmus tokio pobūdžio sprendimą.

Mokesčių administratorius neturi pareigos tenkinti kiekvieno mokesčių mokėtojo prašymo išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo termino. Todėl įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo, mokesčių administratorius turi įvertinti mokesčių surinkimo ir mokestinės nepriemokos išdėstymo tikslus, atsižvelgti į aktualius sprendžiamu klausimu teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Pareiškėjos pateiktų dokumentų pagrindų atsakovė teigia, kad pareiškėja neįrodė esanti pajėgi atsiskaityti su valstybės biudžetu per jos prašomą atidėti įmokų pagal mokestinių paskolų sutartis mokėjimo laikotarpį. Pareiškėjai atsiskaityti su biudžetu tuo atveju, jeigu mokestinės nepriemokos sumokėjimas būtų atidėtas, būtų sudėtinga. Todėl teigia, kad net ir atidėjus mokestinių paskolų įmokų sumokėjimą, pareiškėjai bus sudėtinga atsiskaitinėti vėliau. Atkreipė dėmesį, kad kartu su pareiškėjos 2017-11-08 prašymu statybą leidžiantis dokumentas nepateiktas, o pareiškėjos ir UAB „Piliuona“ susitarime nurodyta informacija apie planuojamą skolos išlaidų dengimą yra abstraktaus pobūdžio, nurodomos skolos dengimo išlaidos laikytinos preliminariomis, jų dydis ir galutinė atsiskaitymų data buvo keisti keletą kartų. Akcentavo, kad kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos.

Teismo posėdyje atsakovės VMI atstovai nedalyvavo.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl VMI sprendimų, kuriais nutrauktos su pareiškėja pasirašytos mokestinės paskolos sutartys, teisėtumo bei pagrįstumo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (toliau – ir MAĮ) (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2017-06-05 iki 2018-01-01) ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998-11-17 įsakymu Nr. 268 patvirtintos Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį teisės pažeidimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklės (toliau – ir Taisyklės) (aktuali teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2017-01-01).

Taisyklių 47 punktas nustato, kad mokesčių administratorius priima sprendimą nutraukti mokestinės paskolos sutartį, jeigu mokėtojas nesilaiko mokestinės paskolos sutarties sąlygų. Mokestinės paskolos sutartis taip pat nutraukiama, jeigu mokesčių mokėtojui iškeliama bankroto arba restruktūrizavimo byla arba asmeniui paskirta bauda už administracinį nusižengimą yra pakeičiama viešaisiais darbais.

Taisyklių 49, 50 punktuose įtvirtinta, kad mokesčių administratorius, prieš nutraukdamas mokestinės paskolos sutartį, įteikia mokesčių mokėtojui įspėjimą apie ketinimą nutraukti mokestinės paskolos sutartį, išskyrus atvejus, kai mokestinės paskolos sutartis nutraukiama dėl to, kad mokesčių mokėtojui iškeliama bankroto arba restruktūrizavimo byla, taip pat išskyrus taisyklių 51 punkte nurodytą atvejį, t. y. išskyrus kai asmeniui paskiriama bauda už administracinį nusižengimą ir jis nesumoka baudos pagal mokestinės paskolos sutarties grafiką. Įspėjime apie ketinimą nutraukti mokestinės paskolos sutartį nurodomas terminas, per kurį mokesčių mokėtojas turi įvykdyti šiame įspėjime išdėstytus nurodymus.

Mokesčių administravimo įstatymo 88 straipsnio 7 dalyje išdėstyta, kad, jeigu mokesčių mokėtojas nesilaiko mokestinės paskolos sutarties sąlygų, ji nutraukiama. Šiuo atveju už mokestinę paskolą sumokėta palūkanų suma perskaičiuojama atsižvelgiant į faktiškai pasinaudotą mokestinės paskolos sumą, o nuo likusių nesumokėtų sumų nepertraukiamai šio įstatymo 96-98 straipsnių nustatyta tvarka skaičiuojami delspinigiai. Mokestinės paskolos sutartis taip pat nutraukiama, jei mokesčių mokėtojui iškeliama bankroto byla.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje yra pažymėjęs, kad MAĮ 88 straipsnio 7 dalies nuostatos numato tik vieną sąlygą mokestinės paskolos sutarčiai nutraukti – mokestinės paskolos sutarties sąlygų nevykdymą, todėl prieš priimdamas sprendimą dėl mokestinės paskolos sutarties nutraukimo mokesčių administratorius neprivalo atsižvelgti į priežastis, dėl kurių susidarė mokestinė nepriemoka bei nebuvo vykdoma mokestinės nepriemokos sutartis, mokestinės paskolos sutarčiai nutraukti pakanka, kad pareiškėja nevykdytų savo įsipareigojimo kiekvieną mėnesį mokėti įmokas (LVAT administracinėse bylose                    Nr. A442-952/2013; Nr. A438-522/2013). Taigi, kaip matyti iš Taisyklių ir MAĮ nuostatų, taip pat iš teismų praktikoje pateiktų išaiškinimų, VMI neprivalo nutraukiant mokestinės paskolos sutartį įvertinti, kodėl nevykdomos jos sąlygos. Vienintelė VMI keliama sąlyga – įspėti mokesčių mokėtoją. Akcentuotina, kad tokia VMI teisė nutraukti mokestinės paskolos sutartį, jeigu mokesčių mokėtojas nevykdo mokestinės paskolos sąlygų, buvo numatyta ir 2016-09-01 sudarytų mokestinės paskolos sutarčių 9 punktuose (t. I, b. l. 25–26, 30–31).

Teismas pažymi, kad MAĮ nenustato kitokio pobūdžio sankcijos už sudarytos mokestinės paskolos sąlygų nevykdymą, todėl šiuo atveju taikytina priemonė, t. y. sutarties nutraukimas, laikytina tinkama ir proporcinga padarytam sutarties sąlygų pažeidimui. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pvz., 2011-04-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A438-962/2011; 2005-08-30 nutartį administracinėje byloje                       Nr. A8-871/2005), pagal kurią laikomasi nuostatos, jog, prieš priimdamas sprendimą dėl mokestinės paskolos sutarties nutraukimo, atsakovas neprivalo atsižvelgti į priežastis, dėl kurių susidarė mokestinė nepriemoka bei nebuvo vykdoma mokestinės paskolos sutartis – esminė sąlyga mokestinės paskolos sutarčiai nutraukti yra pats sutarties sąlygų nevykdymo faktas.

Remiantis byloje esančia medžiaga nustatyta, kad pareiškėja su VMI 2014-09-15 sudarė mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08)-327-7452 dėl 5 216 965,46 Lt PVM sumokėjimo atidėjimo ir išdėstymo, o 2015-03-18 pasirašė mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08)-327-1406 dėl 858 410,63 Eur PM sumokėjimo atidėjimo ir išdėstymo (t. I, b. l. 10, 13). VMI 2015-09-11 sprendimais (23.24-08)-327-5671 ir Nr. (23.24-08)-327-5674 buvo pakeistos 2014-09-15 ir     2015-08-18 mokestinės paskolos sutartys ir sudarytos naujos 2015-09-15 mokestinės paskolos sutartys Nr. (23.24-08)-327-5725 dėl 843 512,54 Eur PM sumokėjimo atidėjimo ir išdėstymo bei 2015-09-15 mokestinės paskolos sutartis Nr. (23.24-08)-327-5726 dėl 1 479 183,24 Eur PVM sumokėjimo atidėjimo ir išdėstymo (t. I, b. l. 17, 19, 21–22, 25–26). VMI 2016-09-01 sprendimais Nr. (23.24-08)-327-5659 ir Nr. (23.24-08)-327-5658 buvo pakeistos 2015-09-15 mokestinės paskolos sutartys ir sudarytos naujos 2016-09-01 mokestinės paskolos sutartys Nr. (23.24-08)-327-5668 dėl 831 513,54 Eur PM sumokėjimo atidėjimo ir išdėstymo iki 2020-02-25 bei 2016-09-01 mokestinės paskolos sutartis Nr. (23.24-08)-327-5669 dėl 1 421 018,74 Eur PVM sumokėjimo atidėjimo ir išdėstymo iki 2019-08-25 (t. I, b. l. 28, 29, 30–31, 34–35). Pagal mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08)-327-5668, pareiškėja įsipareigojo mokėti po 10 000 Eur per mėnesį laikotarpiu nuo 2015-09-25 iki 2016-08-25, po 27 317 Eur per mėnesį nuo 2016-09-25 iki                  2020-01-25 ir 2020-02-25 sumokėti likusią sumą 27 320,54 Eur sumą (t. I, b. l. 32–33). Pagal mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08)-327-5669, pareiškėja įsipareigojo mokėti po 5 000 Eur iki 2017-07-25, po 56 709 Eur nuo 2017-09-25 iki 2019-07-25 ir 2019-08-25 sumokėti likusią 56 711,74 Eur sumą (t. II, b. l. 18–19). Pareiškėja, kaip teigia savo skunde, susidūrusi su finansiniais sunkumais, 2017-03-22 pateikė VMI prašymą atidėti dalies įmokų, kurių sumokėjimo terminas sueina 2017-03-25, 2014-04-25, 2017-05-25 ir 2017-06-25 sumokėjimą iki 2017-07-25     (t. I, b. l. 37–40), o VMI 2017-05-18 raštu Nr. (23.1-08)-RNA-15888 tenkino pareiškėjos prašymą, nurodydama, kad už pavėluotai sumokamas mokestinės nepriemokos įmokas skaičiuojamos padidintos palūkanos, o jų nesumokėjus, skaičiuojami palūkanų delspinigiai (t. I, b. l. 41). Pareiškėja 2017-08-21 kreipėsi į VMI su prašymu iki 2018-02-25 atidėti 2016-09-01 mokestinės nepriemokos paskolos sutarčių dalies įmokų, kurių sumokėjimo terminai sueina 2017-08-25,     2017-09-25, 2017-10-25, 2017-11-25, 2017-12-25, 2018-01-25 sumokėjimą, leidžiant šias įmokas sumokėti kartu su 2018-02-25 numatytomis įmokomis (t. I, b. l. 42–44), tačiau VMI 2017-10-18 sprendimu Nr. (23.1-08)-RNA-32079 šio pareiškėjos prašymo netenkino, argumentuodama, kad pareiškėja turi finansinę galimybę subalansuoti savo piniginius srautus ir savalaikiai vykdyti mokėjimus pagal sudarytas mokestinės paskolos sutartis (t. I, b. l. 45). VMI netenkinus prašymo, pareiškėja 2017-11-08 dar kartą kreipėsi į VMI atidėti įmokų mokėjimą (t. I, b. l. 46–49), tačiau VMI 2017-11-21 sprendimu Nr. (23.1-08)-RNA-35637 netenkino pareiškėjos prašymo, argumentuodama, kad pareiškėja kartu su prašymu nepateikė dokumentų, kurie įrodytų jos realias galimybes atsiskaityti su biudžetu pagal mokestinės paskolos sutartis (t. I, b. l. 102–103). VMI 2017-12-12 priėmė sprendimus Nr. (23.24-08)-327-9703 ir Nr. (23.24-08)-327-9704 nutraukti mokestinės paskolos sutartis ir 2017-12-13 raštu Nr. (23.1-08) RNA-38814 išsiuntė pareiškėjai (t. I, b. l. 103–105).

Nagrinėjamoje byloje įvertinti rašytiniai duomenys aiškiai patvirtina, kad pareiškėja nevykdė savo pareigos tinkamai ir laiku mokėti įmokas pagal sudarytas mokestinės paskolos sutartis. Pareiškėjai 2017-10-18 raštu Nr. (23.24-08)-327-7832 išsiųsti įspėjimai apie ketinimą nutraukti mokestinės paskolos sutartis, išaiškinta, kad jeigu per 20 dienų nuo įspėjimų įteikimo dienos nebus sumokėtos įspėjimuose nurodytos įmokos, mokestinės paskolos sutartys bus nutrauktos (b. l. t. I, b. l. 45). Taigi byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad pareiškėja pažeidė savo pareigą tinkamai vykdyti su atsakove sudarytas 2016-09-01 mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08)-327-5668 dėl 831 513,54 Eur PM sumokėjimo atidėjimo ir išdėstymo iki 2020-02-25 bei 2016-09-01 mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08)-327-5669 dėl 1 421 018,74 Eur PVM sumokėjimo atidėjimo ir išdėstymo iki 2019-08-25.

Pareiškėja neginčija byloje nustatytos aplinkybės, kad ji tinkamai mokestinės paskolos sutarčių nevykdė, tačiau nurodė, kad sutarčių vykdymas laikinai negalimas dėl prastos finansinės padėties. Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, teismas laiko, kad šiuo atveju mokesčių administratorius, nutraukdamas mokestinės paskolos sutartis dėl to, kad mokesčių mokėtoja nevykdė jos sąlygų, nepažeidė jokių teisės norminiuose aktuose nustatytų reikalavimų, o pareiškėjos nurodomos aplinkybės, susijusios su sunkia finansine būkle, daliniu sutarčių įvykdymu, gresiančiomis sunkiomis finansinėmis pasekmėmis, negali būti pripažintos ginčijamų sprendimų panaikinimo pagrindu. Nei Mokesčių administravimo įstatymo 88 straipsnis, reglamentuojantis mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo arba išdėstymo tvarką, nei Taisyklės neįtvirtina jokių mokesčių administratoriaus atžvilgiu taikomų apribojimų nutraukti mokestinės paskolos sutartį, atsižvelgiant į sunkią mokesčių mokėtojo finansinę būklę. Pažymėtina, kad šios pareiškėjos aplinkybės gali būti motyvu kreipiantis į mokesčių administratorių dėl naujos mokestinės paskolos sutarties sudarymo ir mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo arba jos išdėstymo (MAĮ 88 straipsnio 2 dalis), tačiau ne dėl sprendimų nutraukti mokestinės paskolos sutartis panaikinimo. Tokia teismo išvada atitinka LVAT praktiką (LVAT administracinėje byloje Nr. A-1042-442/2017).

Be to, atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjos skunde nurodomi teiginiai, kad mokesčių administratorius nutraukė mokestines paskolos sutartis skubos tvarka ir neatsižvelgiant į pareiškėjos interesus, kadangi byloje esanti medžiaga patvirtina, jog atsakovė pagal pareiškėjos prašymus geranoriškai keitė ginčo mokestinių paskolų sutarčių nuostatas, susijusias su mokėjimo grafikų, išdėstymo laikotarpių nustatymu (t. I, b. l. 17, 19, 21–22, 25–26, 28, 29, 30–31, 34–35). Nepaisant to, pareiškėja su mokesčių administratoriumi net ir pakeistomis mokestinių paskolų sutarčių sąlygomis neatsiskaitė, todėl atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjos skundo argumentai dėl skundžiamų sprendimų neteisingumo, neproporcingumo.

Papildomai pastebėtina, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme, buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. I-2131-281/2018 pagal pareiškėjos UAB „Fucus statyba“ skundą atsakovei VMI dėl 2017-11-21 sprendimo Nr. (23.1.08)-RNA-35637, kuriuo pareiškėjos 2017-11-08 prašymas atidėti įmokų mokėjimą netenkintas. Tokį VMI 2017-11-21 sprendimą         Nr. (23.1.08)-RNA-35637 patvirtino Lietuvos administracinių ginčų komisija 2018-01-25 sprendimu Nr. 3R-35 (AG-376/03-2017), o Vilniaus administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-2131-281/2018 pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos ginčijami VMI viršininko 2017-12-12 sprendimas Nr. (23.24.08)-327-9703 ir VMI viršininko 2017-12-12 sprendimas Nr. (23.24.08)-327-9704 priimti tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, mokesčių administratorius, nutraukdamas su pareiškėja sudarytas mokestinės paskolos sutartis, veikė savo kompetencijos ribose, tokius sprendimus priėmė pagrįstai bei teisėtai, todėl šių sprendimų naikinti teismas neturi pagrindo. Taigi pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ė:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Fucus statyba“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.