Administracinė byla Nr. AS-540-415/2022
Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00632-2022-3
Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2022 m. birželio 22 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Ernesto Spruogio,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo
administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių lyra“ atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių lyra“ skundą atsakovui Šiaulių miesto savivaldybei (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Šiaulių lyra“ (toliau – ir pareiškėjas) 2022 m. balandžio 28 d. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2022 m. balandžio 7 d. sprendimą Nr. T-126 „Dėl žemės sklypo dalies paėmimo visuomenės poreikiams“ (toliau – ir Sprendimas); taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti Sprendimo galiojimą.
II.
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2022 m. gegužės 20 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo UAB „Šiaulių lyra“ skundą ir nurodė grąžinti pareiškėjui 30 Eur sumokėtą žyminį mokestį.
Teismas akcentavo, kad Sprendimu nuspręsta: 1) inicijuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies, reikalingos Dainų tako vientisumui užtikrinti, kartu su joje esančių inžinerinių statinių: kiemo aikštelės b1 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo aikštelės b2 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pėsčiųjų tako b3 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), dalimis paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą; 2) patvirtinti UAB „Kelprojektas“ parengtą Konkretaus visuomenės poreikio objektyvaus egzistavimo ir konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumo pagrindimą ir sąnaudų ir naudos analizę; 3) prašyti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) vadovą paimti visuomenės poreikiams žemės sklypo, nurodyto šio sprendimo 1 punkte, dalį kartu su joje esančių nurodytų inžinerinių statinių dalimis; 4) įpareigoti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorių atlikti veiksmus, susijusius su prašymo Tarnybai pateikimu, viešinimo ir informavimo procedūrų atlikimu, sutarties dėl nuostolių atlyginimo pasirašymu bei paėmimo visuomenės poreikiams procedūros organizavimu.
Teismas, apžvelgdamas ginčui aktualų teisinį reglamentavimą (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 46 str., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 924 patvirtintų Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių nuostatas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, atsižvelgdamas į skundo dalyką, padarė išvadą, kad pareiškėjo skundo reikalavimas negali būti savarankišku ginčo administraciniame teisme objektu, nes yra tarpinis viešojo administravimo subjekto dokumentas. Teismas nurodė, jog Tarybos Sprendimu tik inicijuojama žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalies paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, kurios įgyvendinimui turės būti priimami atitinkami sprendimai. Teismas sprendė, kad savarankišku ginčo administraciniame teisme objektu galėtų būti galutinis individualus administracinis aktas (sprendimas), kuriuo būtų nuspręsta pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Teismas pažymėjo, jog nagrinėdamas skundą dėl tam tikrą administracinę procedūrą užbaigiančio sprendimo, administracinis teismas gali nagrinėti ir tarpinių (procedūrinių) aktų (sprendimų), kurie atskirai administraciniam teismui neskundžiami, teisėtumą ir pagrįstumą bei jų poveikį galutinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Atsižvelgiant į tai, teismas skundą atsisakė priimti vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu.
III.
Pareiškėjas UAB „Šiaulių lyra“ atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 20 d. nutartį ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjas teigia, kad Sprendimas sukelia jam atitinkamas teisines pasekmes, todėl jis turi teisę teikti skundą administraciniam teismui. Sprendimas turi tiesioginę įtaką pareiškėjui, nes susijęs su jam nuosavybės teise priklausančiais nekilnojamaisiais daiktais ir nuomojama valstybinės žemės sklypo dalimi. Įgyvendinant Sprendimą, iš pareiškėjo būtų paimta nuomojama valstybinės žemės dalis, nepaisant to, kad 1998 m. gegužės 29 d. nuomos sutartis nėra panaikinta, pakeista ar kitaip modifikuota, nuomos terminas sueis tik 2023 m. gegužės 29 d. Ginčo teritorijoje yra pareiškėjui priklausantys pastatai ir inžineriniai statiniai – vaistinė, parduotuvės, automobilių stovėjimo ir kiemo aikštelės. Pareiškėjo nuomone, teismo minėta galimybė skųsti ateityje Tarnybos priimtą pareiškėjui nepalankų sprendimą nelaikytina tinkamu konstitucinės teisės kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių ir laisvių gynybos įgyvendinimu, kadangi tuo atveju, jei pareiškėjas apskųstų tokį Tarnybos sprendimą, teisminis procesas neturėtų jokios sėkmės perspektyvos, nes būtų galiojantis Sprendimas.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles. Viešojo administravimo srityje yra priimami įvairaus pobūdžio aktai, bet ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinami administraciniuose teismuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2012 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. AS756-868/2011; 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-881-492/2016). Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, jog skundžiamas aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1370-624/2015).
Nagrinėjamu atveju ginčijamu Sprendimu Taryba nusprendė inicijuoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies, reikalingos Dainų tako vientisumui užtikrinti, kartu su joje esančių inžinerinių statinių (kiemo aikštelių, pėsčiųjų tako) dalimis, paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, patvirtinti UAB „Kelprojektas“ parengtą Konkretaus visuomenės poreikio objektyvaus egzistavimo ir konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumo pagrindimą ir sąnaudų ir naudos analizę, prašyti Tarnybos vadovą paimti visuomenės poreikiams nurodytą žemės sklypo dalį, kartu su joje esančių nurodytų inžinerinių statinių dalimis, įgalioti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorių atlikti su žemės paėmimu visuomenės poreikiams susijusius veiksmus.
Žemės
paėmimą visuomenės poreikiams reglamentuoja Žemės įstatymas. Pagal Žemės įstatymo 32 straipsnio 4 dalį, savivaldybės institucijos savivaldybės teritorijoje: savivaldybės administracijos direktorius organizuoja savivaldybės teritorijos ar jos dalies žemėtvarkos schemų ir kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimą, taip pat žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimą (2 p.), šio Įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka savivaldybės taryba teikia Nacionalinei žemės tarnybai prašymus dėl visuomenės poreikiams reikalingų privačios žemės sklypų paėmimo (4 p.). Žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama ir privačios žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos arba tam tikslui valstybinės žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos tik išimtiniais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu pagal valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymą, kai ši žemė pagal specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar detaliuosius planus, parengtus Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, tenkinant viešąjį interesą reikalinga: socialinei infrastruktūrai plėsti – švietimo ir mokslo, kultūros, sveikatos apsaugos ir priežiūros, aplinkos apsaugos, socialinės apsaugos, viešosios tvarkos užtikrinimo, kūno kultūros ir sporto plėtojimo objektams statyti (įrengti) ir eksploatuoti <...> (45 str. 1 d. 5 p.). Visuomenės poreikiams reikalingam konkrečiam objektui statyti (įrengti) konkrečios vietos ir ploto motyvuotas pagrindimas turi būti atliktas rengiant vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentą. Konkrečios vietos ir ploto motyvuotas pagrindimas gali būti sudedamoji vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumento ar specialiojo teritorijų planavimo dokumento dalis arba gali būti parengtas kaip atskiras dokumentas, teikiamas kartu su vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentu ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentu (45 str. 2 d.). Žemės
paėmimo visuomenės poreikiams tvarka išdėstyta Žemės įstatymo 46 straipsnyje, kuriame numatyta, kad valstybės institucija ar savivaldybės taryba, pateikdamos Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pagal žemės sklypo buvimo vietą prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, privalo pagrįsti, kad konkretus visuomenės poreikis objektyviai egzistuoja ir kad šis poreikis negalės būti patenkintas, jeigu nebus paimtas konkretus žemės sklypas, taip pat nurodyti konkrečius tikslus, kuriems numatoma panaudoti paimamą visuomenės poreikiams žemę <...> (1 d.). Kai Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo paimti žemę visuomenės poreikiams gavimo dienos išnagrinėja valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, jeigu: 1) pateiktas konkretaus visuomenės poreikio objektyvaus egzistavimo pagrindimas, paremtas sąnaudų ir naudos analize bei visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais, ir 2) galioja specialiojo teritorijų planavimo dokumentas ar vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas, kuriame nurodytas konkretus visuomenės poreikis ir pateiktas konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumo pagrindimas, paremtas sąnaudų ir naudos analize bei visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais (2 d.). Sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą Nacionalinės žemės tarnybos vadovas gali priimti be valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymo, kai žemės paėmimas visuomenės poreikiams reikalingas įstatymams, kuriuose nustatytas konkretus visuomenės poreikis, kuriam paimamas tam tikroje vietoje esantis tam tikro ploto žemės sklypas, tiesiogiai įgyvendinti, taip pat tais atvejais, kai Nacionalinė žemės tarnyba yra Vyriausybės įgaliota žemės paėmimu suinteresuota institucija <...> (3 d.). Valstybės institucijų ir savivaldybių tarybų prašymų paimti žemę visuomenės poreikiams pateikimo ir nagrinėjimo taisykles, taip pat žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros inicijavimo tiesiogiai įgyvendinant įstatymus, kuriuose nustatytas konkretus visuomenės poreikis, kuriam paimamas tam tikroje vietoje esantis tam tikro ploto žemės sklypas, taisykles nustato Vyriausybė (4 d.). Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimas pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą ar jos nepradėti gali būti skundžiamas administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka <...> (6 d.). Kai Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą ir pasibaigia šio sprendimo apskundimo terminas, o jeigu toks sprendimas buvo apskųstas, – įsiteisėja administracinio teismo sprendimas netenkinti skundo dėl Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, šio Įstatymo 48 straipsnyje nustatytais atvejais ir tvarka rengiamas žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas arba paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo planas ir šio Įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka atliekamas visuomenės poreikiams planuojamos paimti žemės ir kito turto vertinimas ir parengiama turto vertinimo ataskaita <...> (7 d.). Kai atliekami šio straipsnio 7 dalyje nurodyti veiksmai, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui šio Įstatymo 47 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka siūloma sudaryti sutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją. Nacionalinės žemės tarnybos vadovas sprendimą paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams priima pagal patvirtintą žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą arba paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo planą ir sutartį dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę, kuri sudaroma tarp privačios žemės savininko ir (ar) kito naudotojo ir prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams pateikusios institucijos, arba tik pagal patvirtintą žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą, arba paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo planą ir turto vertinimo ataskaitą, jeigu sutartis dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją nesudaroma <...> (8 d.). Ginčai dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto arba paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo plano rengimo ir tvirtinimo, taip pat dėl atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemę dydžio nustatymo nagrinėjami bendrosios kompetencijos apygardos teisme pagal visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo buvimo vietą. Jeigu Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams ir suinteresuota institucija šio Įstatymo 47 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti žemės sklypą pagal priimtą sprendimą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams, šie ginčai nagrinėjami pagal ginčo teisenos taisykles (9 d.). Valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymų paimti žemę visuomenės poreikiams pateikimo ir nagrinėjimo, paimamos visuomenės poreikiams žemės vertinimo metodo kriterijų parinkimo, sąnaudų ir naudos analizės atlikimo, žemės paėmimo visuomenės poreikiams inicijavimo tiesiogiai įgyvendinant įstatymus, kuriuose nustatytas konkretus visuomenės poreikis, kuriam paimamas tam tikroje vietoje esantis tam tikro ploto žemės sklypas, taip pat numatomo suteikti nuosavybėn valstybinės žemės sklypo dydžio nustatymo procedūras nustato Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 924 (toliau – ir Taisyklės). Šiose taisyklėse nurodyta, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra gali būti pradedama suinteresuotos institucijos (valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos) prašymu, taip pat be suinteresuotos institucijos prašymo, kai žemę visuomenės poreikiams paimti reikia įstatymui tiesiogiai įgyvendinti ir Nacionalinė žemės tarnyba yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota žemės paėmimu suinteresuota institucija (5 p.). Suinteresuota institucija teritoriniam padaliniui prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams pateikia automatizuotai per ŽPDRIS, jame nurodo prašymą teikiančio subjekto pavadinimą ir duomenis, Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą žemės paėmimo visuomenės poreikiams tikslą, trumpai apibūdina teritoriją, kurioje prašoma paimti žemę visuomenės poreikiams. Suinteresuota institucija kartu su prašymu turi pateikti: detalųjį planą arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentą; žemės sklypų, kurių visą plotą arba jo dalis numatoma paimti visuomenės poreikiams, taip pat valstybinės žemės sklypų, kurių nuomos ar panaudos sutartis numatoma nutraukti prieš terminą, sąrašą <...>; Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio ištrauką su privačių ir valstybinių žemės sklypų ribomis; bei aiškinamąjį raštą ir Taisyklių 2 punkte nurodytą ir šiame punkte nustatytu atveju parengtą jo priedą <...> (6 p.). Kai žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra pradedama pagal Taisyklių 5.1 punktą (išskyrus Taisyklių 10.1 punkte nurodytą atvejį), teritorinis padalinys per 30 kalendorinių dienų nuo suinteresuotos institucijos pateikto prašymo paimti žemę visuomenės poreikiams gavimo išnagrinėja prašymą, su juo pateiktus dokumentus ir nustatęs, ar paimamas visuomenės poreikiams žemės sklypas atitinka Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus, o prašymas – šio įstatymo 46 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus, Nacionalinės žemės tarnybos vadovui teikia vieną iš pasiūlymų: pasiūlymą dėl sprendimo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą priėmimo <...> arba pasiūlymą dėl sprendimo nepradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros priėmimo, jeigu paimamas visuomenės poreikiams žemės sklypas neatitinka Lietuvos Respublikos žemės įstatymo
45 straipsnio 1 dalyje nurodytų kriterijų, o prašymas – šio įstatymo 46 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimų arba nepateiktas bent vienas iš Taisyklių 6 punkte nurodytų dokumentų ar duomenų
(8 p.). Nacionalinės žemės tarnybos vadovas gautus Taisyklių 8.1 arba 8.2 punkte nurodytus dokumentus per 10 darbo dienų išnagrinėja ir priima motyvuotą sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą arba jos nepradėti (9 p.). Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimas pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą ar jos nepradėti gali būti skundžiamas ir skundas nagrinėjamas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 46 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka (15 p.).
Iš aptarto teisinio reglamentavimo matyti, kad savivaldybei nusprendus, jog egzistuoja pagrindas paimti žemę visuomenės poreikiams, turi būti parengiamas detalusis planas arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentas ir kiti dokumentai, kurie kartu su savivaldybės tarybos prašymu pateikiami Tarnybai. Sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą arba jos nepradėti priima Tarnybos vadovas ir būtent šis sprendimas gali būti skundžiamas administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (Žemės įstatymo 46 str. 6 d., Taisyklių 15 p.). Kai Tarnybos vadovas priima sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą ir pasibaigia šio sprendimo apskundimo terminas, o jeigu toks sprendimas buvo apskųstas, – įsiteisėja administracinio teismo sprendimas netenkinti skundo dėl tokio Tarnybos vadovo sprendimo, rengiamas žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas arba paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo planas, atliekamas visuomenės poreikiams planuojamos paimti žemės ir kito turto vertinimas, parengiama turto vertinimo ataskaita bei atliekami kiti teisės aktuose nurodyti veiksmai.
Teisėjų kolegija, išanalizavusi aptartą teisinį reglamentavimą, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Sprendimas yra tarpinio procedūrinio pobūdžio dokumentas, jis pats savaime nesukelia teisinių pasekmių, todėl tokio akto teisėtumas ir pagrįstumas negali būti tikrinami ABTĮ nustatyta tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokios pozicijos laikėsi ir dėl kitų panašaus pobūdžio administracinių aktų (žr., pvz., 2016 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-687-261/2016, 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. eAS-409-624/2021). Teisėjų kolegija akcentuoja, kad šioje žemės paėmimo visuomenės poreikiams klausimo nagrinėjimo stadijoje egzistuoja tikimybė, jog žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra nebus pradėta, pavyzdžiui, Tarnyba gali nuspręsti nepradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros. Pareiškėjo teiginiai, kad, nenuginčijus Sprendimo, jis nebeturėtų realios galimybės nuginčyti jam nepalankų Tarnybos sprendimą, niekuo nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjo siekiamas inicijuoti ginčas būtent dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo nenagrinėtinas teismų Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).
Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio
1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių lyra“ atskirąjį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Gintaras Kryževičius
Beata Martišienė
Ernestas Spruogis