Civilinė byla Nr. e2A-403-886/2022
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04818-2020-5
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.8.8;2.6.18.2; 3.3.1.18.1
(S)
Kauno apygardos teismas
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. balandžio 8 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Kriaučiūnaitė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės S. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos „Ugnies valdovų statyba“ ieškinį atsakovei S. Š. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo V. Š..
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė MB „Ugnies valdovų statyba“ (toliau – ir ieškovė) 2020 m. gegužės 4 d. ieškiniu (CBP-51882) prašė priteisti iš atsakovės S. Š. 1 700 Eur skolos, 55,42 Eur delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje, dublike (2020 m. liepos 16 d. DOK-83424) nurodė, kad 2019 m. spalio 9 d. tarp šalių buvo sudarytas susitarimas, pagal kurį ieškovė turėjo atlikti 32 kv. m lauko terasos montavimo darbus ir papildomus darbus. Atsakovė įsipareigojo už atliktus darbus sumokėti 1 700 Eur pagal pateiktą PVM sąskaitą faktūrą. Ieškovė darbus atliko tinkamai ir laiku, bet atsakovė vengė pasirašyti sutartį, vėliau ją nusiuntus, padarė sutarties pataisymus, tačiau vis tiek nepasirašė, vengė priimti PVM sąskaitą faktūrą ir darbų priėmimo aktą. Jokio pranešimo apie tai, kad vyks susitikimas dėl netinkamai atliktų darbų ieškovės vadovas iš atsakovės negavo, tą patvirtina antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, pranešimas nebuvo siųstas paštu, su ieškove nesusisiekta telefonu.
3. Atsakovė S. Š. (toliau – ir atsakovė, apeliantė) 2020 m. birželio 8 d. atsiliepimu į ieškinį (DOK-66792) prašė ieškinio netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
4. Atsiliepime, triplike (2020 m. rugpjūčio 19 d. DOK-95603) nurodė, kad darbai nebuvo tinkamai atlikti ir perduoti atsakovei, todėl ji neturi pareigos sumokėti ieškovei už netinkamai atliktus ir neperduotus darbus. Atsakovė siūlė ieškovei atvykti į objektą ir pakartotinai nustatyti darbų defektus ir juos pašalinti, tačiau ieškovė neatvyko. Ieškovei nebendradarbiaujant, atsakovė dėl defektų šalinimo kreipėsi į kitus rangovus ir už atliktus defektų šalinimo darbus sumokėjo 1 800 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės ieškovei 1 460,63 Eur skolos, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą (1 460,63 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. kovo 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 863,42 Eur bylinėjimosi išlaidų. Likusią ieškinio dalį atmetė. Priteisė valstybei iš ieškovės 7,18 Eur, iš atsakovės 35,04 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Pavedė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti ieškovei 10 Eur žyminio mokesčio, sumokėto Valstybinei mokesčių inspekcijai 2020 m. sausio 25 d. mokėjimo pavedimu.
6. Įvertinęs aplinkybes, kad ieškovė darbus ginčo objekte baigė 2019 m. spalio mėnesį, o T. Š. terasą tvarkė 2020 m. balandžio mėn., tuo laikotarpiu terasa buvo naudojama, teismas sprendė, jog trūkumai negali būti laikomi esminiais.
7. Svarbia aplinkybe byloje teismas laikė tai, kad naujasis rangovas T. Š. darbus vykdė, kai nagrinėjama civilinė byla jau buvo iškelta. Taigi, atsakovė turėjo visas galimybes, jau bylai esant teisme, tinkamai fiksuoti defektus iki T. Š. darbų atlikimo, dar kartą apie juos tinkamai informuoti ieškovę, tačiau to nepadarė.
8. Šalys ir liudytojai skirtingai aiškino aplinkybes dėl terasos išardymo. Byloje nebuvo nepateikta demontuotos (visiškai išardytos) terasos fotonuotraukų ar kitų patvirtinančių įrodymų, todėl teismas neturėjo pagrindo spręsti, jog terasa buvo visiškai demontuota (išardyta). Net jeigu, kaip teigė atsakovė, terasa ir būtų visiškai (ar iš dalies) demontuota, perdaryta, teismas vertino, kad tai savaime nepatvirtina defektų fakto, kai defektai nėra tinkamai nustatyti ir užfiksuoti.
9. Byloje pateikti du defektiniai aktai, surašyti tinkamos kvalifikacijos neturinčių asmenų. Nei atsakovė, nei naujas rangovas T. Š. neturėjo reikiamos kvalifikacijos, suteikiančios teisę vertinti ir duoti išvadas, nustatant terasų montavimo darbų trūkumus. Teismas sprendė, jog defektinį aktą surašęs T. Š. yra suinteresuotumą turintis asmuo (kaip naujasis rangovas), todėl tai kelia abejonių dėl defektinių aktų pagrįstumo ir objektyvumo. Teismas defektinių aktų trūkumais laikė tai, jog juose nurodyti trūkumai (defektai) nurodomi labai abstrakčiai, be jokios skaitinės išraiškos. Neatlikta jokia defektų nustatymo fiksacija, kurioje būtų aiškiai matyti defektiniuose aktuose nurodyti trūkumai jų nustatymo metu. Teismas kritiškai vertino ir atsakovės pateiktus defektinius aktus toje dalyje, kiek jie neatitinka vienas kito ir neatitinka kitos bylos rašytinės medžiagos, šalių paaiškinimų bei liudytojų parodymų.
10. Iš byloje pateikto Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atsakymo į ieškovo atstovės advokatės 2021 m. rugsėjo 14 d. užklausą teismas nustatė, jog nėra atskiro patvirtinto statybos techninio reglamento, skirto tik terasų projektavimui ar statybai. Teismas atmetė atsakovės bei liudytojų S. M., N. J. ir T. Š. paaiškinimus, jog ieškovė atliko darbus netinkamai, nes nesilaikė STR reikalavimų.
11. Dėl tarpų tarp lentų vertinimo kaip defektu, teismas nurodė, kad iš Defektinių aktų visiškai nėra aišku, kurioje vietoje ir kokia apimtimi (kiek lentų) su nevienodais tarpais nustatyta, kokia skaitine išraiška vertinamas nevienodumas, ir ar tai nepatenka į tolerancijos ribas, todėl nėra pagrindo daryti išvados dėl šioje dalyje nustatyto defekto, nes ši aplinkybė nėra įrodyta jokia bylos medžiaga. Šis defektas jo nustatymo metu nėra niekaip užfiksuotas, kad būtų galima įsitikinti defekto tikrumu ir jo apimtimi, o grindžiamas vien atsakovės ir jos liudytojų teiginiais. Be to, liudytojas N. J. nurodė, kad tarpai tarp lentų būtini, juos reguliuoja tvirtinimo detalės. Atsižvelgiant į tai, kad bylos duomenys nepatvirtina nevienodų tarpų tarp lentų, teismui nebuvo pagrindo tai laikyti defektu (trūkumu).
12. Vertindamas defektiniuose aktuose nurodomus defektus dėl laiptų, teismas nustatė, kad šie defektai jų nustatymo metu nėra niekaip užfiksuoti, kad būtų galima įsitikinti jų tikrumu. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad gulsčiuku, ar lazeriu būtų konstatuotas laipto pakilimas 1 cm (10 mm), teismas laikė, jog tai yra ne pakilimas, o tarpas tarp laipto apatinės briaunos ir nekalibruotų kiemo trinkelių, bei darė išvadą, jog aptariamas defektas nėra įrodytas.
13. Dėl terasos plokštumos neišlaikymo viename horizontaliame lygyje teismas nurodė, kad šalių bei liudytojų parodymais byloje nustatyta (ir teismas laiko, kad tarp šalių nėra ir ginčo), kad terasa (ir trinkelės) privalo turėti nuolydį. Nėra rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, ar buvo ir koks buvo fiksuotas nuolydis, be to, į kurią pusę eina nuolydis. Teismas daro išvadą, jog aptariamas defektas taip pat nėra įrodytas.
14. Teismas vertindamas, ar tarp terasos karkaso ir apdailinių lentų ne visur sudėta guminė tarpinė juosta gali būti vertinama kaip defektas, nustatė, kad toks reikalavimas yra rekomendacinio pobūdžio, neprivalomas, todėl negali būti laikomas nei defektu, nei trūkumu. Pažymėjo ir tai, jog naujasis terasos rangovas T. Š. taip pat nesudėjo guminės tarpinės juostos. Šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais nustatyta, jog jis sudėjo ne limpančią hidroizoliacinę plėvelę. Tuo atveju, jeigu hidroizoliacija būtų privaloma, net jeigu užsakovas reikiamos medžiagos nepateiktų, rangovas turėtų sudėti ją savo iniciatyva, lėšomis ir kt. bei pareikalauti išlaidų atlyginimo. Šiuo atveju, minėta, hidroizoliacija buvo rekomendacinio pobūdžio, todėl aptariamas defektas atsakovės įvardintas nepagrįstai.
15. Dėl naudojamų sraigtų vertinimo kaip defektu, teismas sprendė, kad atsižvelgiant į tai, jog ginčo atveju po kompozicinėmis lentomis buvo mediena, turėjo būti naudojami specialiai tam skirti varžtai. Teismas darė išvadą, kad ginčo objekte ieškovės naudoti varžtai paprastai skirti tvirtinimui į metalą. Teismas pripažino, kad aptariamas defektas yra įrodytas, todėl šioje dalyje ieškinys yra nepagrįstas ir atsakovė turi teisę atsisakyti apmokėti už aptariamus darbus, reikalauti šio defekto ištaisymo ar taisymo išlaidų pašalinimo kainos. Ieškovė yra pateikusi atliktų darbų išskaidymą pagal operacijas, lentų montavimo kaina sudaro 159,58 Eur (99,20 Eur + 60,38 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad netinkami varžtai prieš juos pakeičiant tinkamais, turėjo būti išimti, po to vėl susukti tinkami, teismas minėtą (nepagrįstai prašomą priteisti) sumą didino 1,5 karto ir sprendė, jog ieškinio reikalavimai mažinami 239,37 Eur, šioje dalyje ieškinys atmetamas, todėl ieškovei iš atsakovės priteisiama 1 460,63 Eur.
16. Teismas nustatė, kad sutartis nebuvo šalių pasirašyta, todėl jos pagrindu reikalauti delspinigių priteisimo ieškovė neturi pagrindo. Atsižvelgiant į tai, teismas reikalavimą priteisti iš atsakovės delspinigius, laikė nepagrįstu ir jo netenkino.
17. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai teismas tarp šalių paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
18. Atsakovė 2022 m. sausio 6 d. apeliaciniu skundu (DOK-2135) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškinys ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Teismas, konstatuodamas, kad atsakovė neįrodė defektų fakto, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas. Defektų buvimą patvirtino byloje esantys rašytiniai įrodymai, liudytojų parodymai, šalių paaiškinimai. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pati ieškovė pripažino defektiniame akte esančius nuokrypius, bei teigė, kad šie nuokrypiai yra leistini. Ieškovė privalėjo įrodyti, kad šie nuokrypiai yra leistini, pateikiant šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus. Leistinų nuokrypių egzistavimą ieškovė nepagrindė jokiais įrodymais. Nepaneigus ieškovės argumentų dėl esančių nuokrypių jokiais įrodymais, laikytina egzistavo trūkumai, t. y. nuokrypiai, dėl kurių darbai nebuvo priimti.
18.2. Nesuprantama teismo išvada dėl kritiško vertinimo atsakovės pateiktų defektinių aktų toje dalyje, kiek jie neatitinka vienas kito ir neatitinka kitos bylos rašytinės medžiagos. Defektų aktai savo esme abiejuose defektiniuose aktuose sutampa, o byloje esanti rašytinė medžiaga, fotonuotraukos, liudytojų paaiškinimai, kaip įrodymų visetas, tik papildo ir įrodo ieškovės atliktų darbų trūkumus, nurodytus defektų aktuose. Byloje esančių įrodymų visuma, t. y. fotonuotraukos, defektiniai aktai, šalių paaiškinimai ir liudytojų parodymai, leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą apie darbo trūkumų egzistavimą. Trūkumų egzistavimą patvirtina UAB „AV Projects“ pateiktas 2020 m. vasario 13 d. komercinis pasiūlymas dėl defektų šalinimo, kuriame kaip atliktini darbai nurodyti: terasos medžio plastiko lentelių demontavimo darbai; nuolydžio koregavimas; prilimpančios apsauginės juostos uždėjimas; terasos konstruktyvo taisymas; laiptų konstruktyvo taisymas; terasos medžio plastiko lentelių montavimas.
18.3. Liudytojai S. M., T. Š., byloje esančios fotonuotraukos (2 t. 41-43, 147-148 b.l.) patvirtino, kad nebuvo nuolydžių nuo namo pusės, laiptai ne vienodame aukštyje. Nors ieškovė įrodinėjo, kad tai gali būti susiję su trinkelių nuolydžiu, tačiau nesuprantama, kodėl terasos nuolydis lygiai taip pat negalėjo eiti horizontaliai su trinkelių nuolydžiu, ko pasekoje, nebūtų nei akivaizdžiai didelių ir nevienodų tarpų tarp terasos lentų ir trinkelių, o tuo pačiu būtų išlaikytas nuolydis ne į namo pusę, o nuo jo. Nuolydžio nuo namo pusės būtinybę patvirtino iš esmės visi byloje apklausti liudytojai. Tarp viršutinės ir apatinės terasos lentos yra akivaizdžiai nevienodo dydžio plyšys, nes ties kolona lenta yra apie 10 mm pakilusi į viršų, kas ir buvo nustatyta 2019 m. spalio 26 d. defektų akte. Ieškovė pati pripažino, kad yra didėjantis plyšys t. y. nevienodas tarpas tarp lentų, kas laikytina akivaizdžiu defektu, ir ši aplinkybė papildomai iš atsakovės pusės net neturėjo būti įrodinėjama. Priešingai, nei nurodė teismas, defektų aktuose buvo nurodytos atitinkamos skaitinės reikšmės centimetrais ir šis defektas fiksuotas fotonuotraukoje.
18.4. Teismas dėl defektiniame akte nurodyto trūkumo, jog ne visur sudėta guminė tarpinė juosta (hidroizoliacinė medžiaga), nepagrįstai šio defekto nelaikė darbo trūkumu, neatsižvelgė į tarp šalių egzistavusį susitarimą (CK 6.154 straipsnis), pažeidė CK 6.663 straipsnio 2 dalies, 6.659 straipsnių nuostatas. Nors hidroizoliacijos sudėjimas tarp terasos karkaso ir apdailinių lentų yra labiau rekomendacinio pobūdžio, tačiau esminė aplinkybė yra ta, kad šalys tarpusavio susitarimu susitarė (CK 6.154 straipsnis) dėl privalomos jos įrengimo, toks susitarimas atitinka CK 6.663 straipsnio 2 dalies nuostatas, kuriomis privalėjo vadovautis ieškovė atliekant darbą, tačiau to nepadarė. Teismo nurodoma aplinkybė, kad hidroizoliacinės medžiagos sudėjimas yra tik rekomendacinio pobūdžio, negali paneigti šalių susitarimo, netinkamai ir nepilnai atlikto darbo ir su tuo susijusio trūkumo, kurį atsakovė privalėjo šalinti trečiojo asmens pagalba ir dėl to patyrė išlaidas. CK 6.658 straipsnio 5 dalis nustato specialią užsakovo teisę (kartu ir jo teisių gynimo būdą) atskaityti iš sumų, priklausančių rangovui už atliktus darbus, sumą, reikalingą tiems trūkumams pašalinti, jeigu darbų priėmimo metu nustatomi darbo trūkumai.
18.5. Teismas nevertino melagingų ieškovės atstovo argumentų, kad buvo pasakyta hidroizoliacinę juostą sudėti tik ten, kur patenka lietus. Iš atsakovės pateiktų fotonuotraukų (2 t. 44, 45, 51, 52, 54 b. l.) matyti, kad net ir ten, kur patenka krituliai, ieškovė hidroizoliacinės medžiagos nesudėjo. Liudytojas A. K. patvirtino, kad reikėjo sudėti hidroizoliacinę juostą, kas tik pagrindžia atsakovės, trečiojo asmens V. Š. ir liudytojo S. M. argumentus, kad hidroizoliacinė medžiaga turėjo būti sudėta visoje terasoje. 2019 m. gruodžio 18 d. ieškovės kreipimesi į atsakovę, jau po to, kai ji gavo 2019 m. spalio 27 d. atsakovės defektinį aktą su jame nurodytu vienu iš trūkumu, t. y. nesudėta gumine tarpine juosta, ieškovė jokių argumentų, kad šios juostos prašė nedėti trečiasis asmuo V. Š., atsakovė ar S. M., nenurodė, kaip ir argumentų, jog šios medžiagos neatvežė S. M..
18.6. Vertinant ieškovės darbo trūkumus, susijusius su hidroizoliacinės medžiagos nesudėjimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė CK 6.659 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias rangovo pareigą įspėti užsakovą apie atitinkamas aplinkybes, kurios sudaro grėsmę atliekamo darbo tinkamumui ir su tuo susijusią rangovo atsakomybę. Ieškovė apie hidroizoliacijos trūkumą atsakovės neįspėjo, o liudytojas S. M. paneigė bet kokius ieškovės atstovo argumentus apie tai, kad jo buvo prašoma atvežti hidroizoliaciją. Atsižvelgiat į tai, vadovaujantis CK 6.659 straipsnio 2 dalimi, ieškovė atsako už aptariamus darbo trūkumus. Nors teismas nelaikė hidroizoliacijos nesudėjimo trūkumu, tačiau visiškai neatsižvelgė į aukščiau nurodytas materialinės teisės normas, kurių netinkamas taikymas lėmė neteisėto ir nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą (CPK 330 str.).
18.7. Nepagrįsti teismo argumentai, kad atsakovė turėjo visas galimybes, jau bylai esant teisme, tinkamai fiksuoti defektus iki T. Š. darbų atlikimo, dar kartą apie juos tinkamai informuoti ieškovą, tačiau to nepadarė. Teismas ieškovės neveikimą ir nebendradarbiavimą bei iš to kilusias neigiamas pasekmes perkėlė išimtinai atsakovei, nors ši yra vartotoja, silpnesnioji sutarties šalis. 2019 m. lapkričio 18 d. ieškovė žinojo ir turėjo suprasti, kad bus nustatinėjami defektai ir pati savarankiškai galėjo susisiekti su atsakove, suderinti datą bei dalyvauti nustatant defektus. Šios aplinkybės pirmosios instancijos teismas nevertino. Liudytojas S. M. nurodė, kad ieškovės vadovas S. V. buvo pripažinęs faktą dėl defektų ir sutiko net atvykti juos ištaisyti, tačiau vėliau to nepadarė. Vykdydama bendradarbiavimo pareigą, atsakovė siūlė ieškovei 2020 m. sausio 10 d. susitikti objekte ir pakartotinai fiksuoti trūkumus, į ką ieškovė nereagavo.
18.8. Nors teismas nurodė, kad šalys bei liudytojai skirtingai aiškino aplinkybes dėl terasos demontavimo (išardymo), tačiau tarp atsakovės, trečiojo asmens ir liudytojų duotų paaiškinimų ir nurodytų aplinkybių esminių prieštaravimų nėra. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu ir neįrodinėjo, kad terasa absoliučiai buvo visa (karkasas ir poliai) demontuota. Atsakovė įrodinėjo, kad buvo demontuotos ir iš naujo sudėtos visos terasos lentos (tos pačios lentos), sureguliuotas pats karkasas, sudėta hidroizoliacinė medžiaga, susukti tinkami varžtai, sureguliuoti tarpai ir terasos aukščiai.
18.9. Nors teismas nurodė, kad defektiniai aktai surašyti tinkamą kvalifikaciją neturinčių asmenų, tačiau CK nuostatos, reglamentuojančios atliktų darbų priėmimą - perdavimą numato pastabas pateikti būtent užsakovui ir nėra įtvirtintas įstatyminis imperatyvas užsakovui pastabas pateikti tiktai naudojantis specialių asmenų pagalba. Teismas visiškai nepagrįstai suabsoliutino aplinkybę, kad 2019 m. lapkričio 26 d. akte defektus nurodė atsakovė, neturėdama specialių žinių. Byloje apklausiamas liudytojas S. M. patvirtino, kad jis kartu su savo įmonės darbų vadovu N. J. (byloje apklaustas liudytojas, kuris patvirtino, kad yra atestuotas statybų srities specialistas, jo kvalifikaciją patvirtina ir viešai prieinami duomenys, esantys statybos produkcijos sertifikavimo centre) nustatė defektus, kuriuos atsakovė nusiuntė ieškovei 2019 m. lapkričio 27 d. Taigi, defektų konstatavimas buvo atliktas tiek pačios atsakovės, tiek specialių žinių turinčių asmenų. Vien ta aplinkybė, kad šis aptariamas liudytojas N. J. buvo nurodytas vėliau, o tuo pačiu nenurodytas 2020 m. sausio 10 d. defektiniame akte, nepaneigia šio asmens dalyvavimo defektų nustatymo procedūrose.
18.10. Teismas T. Š. surašytą defektų aktą vertino kaip surašytą neturinčio kompetencijos vertinti kito rangovo atliktus darbus ir konstatuoti trūkumus bei suinteresuotumą turinčio asmens (kaip naujojo rangovo). Ta aplinkybė, kad tai buvo pirmasis T. Š. surašytas defektinis aktas, nepaneigia kitų įrodymų, pagrindžiančių defektų faktą, juo labiau, kad įstatymas nenustato konkrečių defektų akto formos ir turinio reikalavimų. Nors teismas ir nurodė galimą suinteresuotumą, tačiau niekaip nedetalizavo kuo suinteresuotumas pasireiškė. Tai, kad T. Š. buvo naujasis rangovas, savaime nepatvirtina jo suinteresuotumo.
18.11. Byloje apklausiamas ieškovės atstovas nurodė, kad nėra statybos srities specialistas (pagal išsilavinimą yra elektrikas), o be to, viešoje erdvėje yra informacija, kad jis iš esmės yra susijęs su ugnies šou organizavimu. Taigi, būtent darbo trūkumus lėmė ieškovės nekompetencija, specialių žinių ir patirties neturėjimas, tačiau į tai pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė.
18.12. Teismo išvada, kad terasa buvo naudojama 2019 m. spalio - 2020 m. balandžio mėn. laikotarpiu yra nepagrįsta, neįrodyta bei prieštaraujanti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Atsakovė nurodė, kad terasa nesinaudojo tol, kol ji nebuvo sutvarkyta kaip reikiant. Nuo terasos įrengimo 2019 m. spalio - lapkričio mėnesį iki T. Š. pašalino trūkumus 2020 m. balandžio mėnesį atsakovė siekė ikiteismine tvarka sureguliuoti ginčo situaciją, į ką ieškovė nereagavo. Terasa šaltuoju (žiemos) laikotarpiu pagal bendrą logiką nėra naudojama. Vyko naujo rangovo paieška, kuris galėtų ištaisyti visus ieškovės netinkamai atlikto darbo trūkumus, kas reikalavo papildomų laiko sąnaudų. Atėjus pavasariui, t. y. šiltesniam metų sezonui, bei pasamdžius naują rangovą, buvo atliekami trūkumų šalinimo darbai. Net jei ir pati terasa buvo įrengta ir ja buvo dalinai vaikščiojama, tai nepaneigia byloje esančių įrodymų bei defektiniuose aktuose nurodytų trūkumų.
19. Ieškovė 2022 m. vasario 9 d. atsiliepimu į apeliacinį skundą (DOK-3812) prašo apeliacinio skundo netenkinti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
19.1. Apeliacinio skundo motyvai ir argumentai, kad teismas tinkamai neįvertino ieškovės nebendradarbiavimo su atsakove, yra nepagrįsti. Teismas tinkamai pastebėjo, kad užsakovė 2020 m. sausio 10 d. akto neišsiuntė rangovui po to, kai šis aktas buvo sudarytas. Apie šio akto egzistavimą ir apie tai, kad kitas rangovas darė kokius tai terasos koregavimo darbus, ieškovė sužinojo tik iš atsiliepimo į pareikštą ieškinį. O dar tiksliau – 2020 m. birželio 29 d., kai ieškovė paprašė teismą įpareigoti atsakovę pateikti į bylą tuos įrodymus, kurie buvo nurodyti atsakovės atsiliepime į ieškinį. Labiau tikėtina, kad 2020 m. sausio 10 d. defektų aktas tą dieną nebuvo sudarytas, ir atsirado daug vėliau, kai rangovas (ieškovė) kreipėsi į teismą dėl skolos išieškojimo. Todėl turi būti kritiškai vertinami apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovė, kaip rangovė, nebendradarbiavo su užsakove siekiant išsiaiškinti ir pašalinti terasos menamus defektus. Be to, atsakovės atstovas tinkamai neįrodė 2020 m. sausio 10 d. akto išsiuntimo fakto aplinkybės, teigdamas, kad tikrai išsiuntė. Jis apsiribojo tik savo kompiuterio pademonstravimu teisėjai. Išsiuntimą elektroniniu paštu patvirtinančiu įrodymu esant šios aplinkybės ginčui gali būti tik atsakymas iš siuntėjo serverio administratoriaus, tvirtinantis, jog serverio administratoriaus tvarkomas siunčiamų laiškų registras mato išsiųstą laišką kaip patekusį į siuntimo serverį. Atsakovės atstovas į savo serverio administratorių nesikreipė.
19.2. Kritiškai vertinami apeliacinio skundo argumentai, kad „AV Project“ pasiūlymas terasos perdarymo darbams yra terasos defektų įrodymas. Byloje nėra įrodymų, kurie tvirtintų, jog prieš pateikiant pasiūlymą ar vėliau „AV Projects“ atstovai buvo atvykę į vietą ir patys vertino esamą situaciją. Kuo remiantis buvo sudarytas pasiūlymas - ar pagal defektinį aktą, ar tiesiog suformuluota darbų užduotimi - nėra žinoma.
19.3. Apeliantė neteisi, teigdama, jog terasos nuolydis galėjo būti padarytas toks pat kaip ir kiemo trinkelių nuolydis. Tokios koreliacijos šiame objekte negali būti, nes namo kiemo trinkelės žemėja nuo namo tokia kryptimi, kad terasos žemėjimas tolygiai taip pat kaip trinkelių žemėjimas būtų ypatingai blogas ir nepalankus sprendimas ne tik estetine prasme, bet ir sukeltų didelį pavojų paslysti dėl per didelio pažemėjimo. Kitaip tariant terasos papildomas apvadinis laiptas tokiu atveju būtų šlaitinės išvaizdos. Atsakovės kieme jau sudėtų trinkelių nuolydis lėmė tai, jog terasos dalis (papildomai atsakovės sugalvotas apvadinis laiptas ir kampas prie kolonos) turėjo dėl trinkelių didėjančio nuolydžio tarpą tarp trinkelių paviršiaus ir terasos apačios.
19.4. Defektiniuose aktuose įvardinti trūkumai nebuvo išreikšti konkrečiomis skaitinėmis reikšmėmis, kas leistų objektyviai įvertinti ar tai yra defektas ar gamintojo nurodytas būtinas terasos nuolydis. Daugelį defektų atsakovė nustatinėjo vizualiai ir galimai dėl to atsirado subjektyvus jos vertinimas. Vizualūs tarpų nevienodumai tarp terasos laipto krašto ir trinkelių susidarė dėl nevienodų terasos ir trinkelių nuolydžių bei nuolydžių skirtingos krypties. Terasoje yra vietų, kur terasos nuolydžio kryptis tampa statmena trinkelių nuolydžio krypčiai. Terasos nuolydžio kryptis šiame objekte nulėmė skirtingo tipo vitrinos langų rėmai ir vienur suformuotos, o kitur nesuformuotos palangės. Tarpas tarp trinkelės paviršiaus ir terasos šoninės apatinės lentos turi būti nuo 3 iki 6 cm tam, kad užtikrinti terasos karkaso medienos ventiliaciją iš apačios. Terasos šono apačia tinkamai priglunda prie grindinio paviršiaus (atkartoja paviršių) tik tais atvejais, kai grindinio paviršius neturi nuolydžio. Šiame objekte, jeigu visur būtų laikomasi „1 piršto storio“ matmens, tai būtų gautas didesnis nei 1 proc. terasos nuolydis, kas sąlygotų visiškai lygios lentos padidėjusį slidumą esant šlapiai, o ypatingai pašalusiai dangai, ir būtų neužtikrinta tinkama ventiliacija po terasa. Vizualūs tarpų skirtumai tarp trinkelės ir laiptų kraštų išryškėja išoriniuose laiptų kampuose, nes trinkelės šiame taške per pusės metro atstumą daro staigų 6-7 mm nuolydį. Šį faktą patvirtina 2021 m. balandžio 21 d. ieškovės iniciatyva darytas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kurio atsakovė nenuginčijo.
19.5. Tiek gulsčiukas, tiek lazeris parodo koks yra nuolydžio dydis per tam tikrą ilgį, t.y. 1 cm per metrą (kas gaunasi 1 proc.). 2020 m. sausio 10 d. Defektiniame akte nurodyti 3 cm, o akte, sudarytame 2019 m. lapkričio 26 d. nurodyta 10 mm skaitiniai matmenys. Tačiau nenurodoma per kokį ilgį susidaro toks atsakovės teigimu „pakilimas“. Toks defekto aprašymas leidžia suabejoti aktą sudariusių žmonių kompetencija ir kvalifikacija ir sudaro pagrindą abejoti, ar defektų aktų sudarymo metu buvo kokiomis nors priemonėmis tai išmatuota.
19.6. Prie kolonos susidarė konstrukcinė situacija, kai į vieną mazgą sueina laipto šoninė lenta ir terasos šoną įrėminanti lenta, t.y. sueina dviejų aukščių lentos: 125 mm - laipto šoninė lenta ir 140 mm sveika terasinė lenta, įrėminanti terasos šoną. Toks suvedimas nebūtų korektiškas. Ieškovė pasiūlė užsakovei kelis sprendimo būdus, kaip sutvarkyti šią problemą. Sprendimą ieškovė suderino su atsakovės atstovu S. M.. Buvo nuspręsta nupjauti šoninės lentos špuntą, ko pasėkoje lentos aukštis laipto zonoje sumažėjo iki 125 mm, ir šį susidariusį aukščių skirtumą vizualiai reikėjo paslėpti, t.y. paties laipto kampą nuleisti 10 mm žemyn, t.y. suformuoti įstrižą tarpą tarp terasos šoninės lentos ir laipto plokštumos. Dėl padidėjusio tarpo tarp terasos šoninės lentos ir laipto atraminės plokštumos, žiūrint per atstumą iš priekio, buvo matoma šviesi karkaso mediena. Kad to būtų išvengta, buvo priimtas sprendimas karkaso medieną užklijuoti juoda lipnia gumine hidroizoliacine tamsia juosta. Atlikti šio kampo mazgo problemos darbai nėra defektas ar trūkumas.
19.7. Defektiniuose aktuose kaip trūkumas buvo įvardinta, jog tarp terasos paviršiaus lentų yra skirtingi tarpeliai. Tai nėra joks defektas ir net nėra joks trūkumas. Terasoje sumontuotų lentų tipas reaguoja į drėgmės ir temperatūros pokyčius, ko pasėkoje kinta pačios lentos matmenys. Dėl šių lentų savybių, gamintojas rekomenduoja montuojant lentas tarp lentos ir tvirtinimo elementų palikti didesnį tarpelį nei fiksavimo elemento plotis, ko pasėkoje lentai sudaroma galimybė laisvai judėti dėl temperatūros ar drėgmės poveikio sukelto lentos plėtimosi/siaurėjimo.
19.8. Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad ieškovė rekomendavo dėti guminę plėvelę tik dalyje terasos, kaip ir argumentai, kad nuo pat pradžių buvo susitarta dėl guminės tarpinės izoliacinės juostos paklojimo. S. M. pasirinkto gumą dėti tiktai tiesioginės saulės ir lietaus zonose. Tariantis dėl terasos montavimo darbų apimties apie guminę tarpinę hidroizoliacinę juostą nebuvo jokios kalbos, nes tokios juostos dėjimas yra tik rekomendacinio pobūdžio. Darbų eigoje ieškovė atsakovės atstovui S. M. rekomendavo tarp terasinės lentos ir karkasinės medienos dėti guminę limpančią specializuotą terasų juostą ne tik atvirose terasos vietose, bet ir visoje terasoje, nes šis sprendimas apsaugo terasos karkaso konstrukcinę medieną nuo tarp lentos ir karkaso atsirandančios drėgmės.
19.9. Ant pagrindinės terasos atvirosios dalies ieškovė panaudojo savo turimas guminės juostos FERAX atsargas, už kurias atsakovės atstovas S. M. sumokėjo, nes medžiagų tiekimas buvo užsakovo pareiga. Papildomo terasos apvadinio laipto techninė užduotis buvo suformuluota užsakovui statybų eigoje, ir guminės juostos FERAX naujai papildomai terasos daliai savo resursuose ieškovė neturėjo, pasakė S. M. pristatyti du rulonus šios medžiagos (gumos). Kadangi iki lentų dengimo pradžios S. M. juostos į statybų objektą taip ir nepristatė, juosta nebuvo neužklijuota, bet ją apvadinio laipto dalyje būtų galima labai nesudėtingai sudėti ir vėliau. Tarpinės hidroizoliacinės guminės juostos užsakovė taip ir nepatiekė ne tik ieškovės darbams, bet ir savo rangovo T. Š. darbams.
19.10. Kritiškai vertinami apeliantės argumentai, kad ieškovė neturi reikiamos kompetencijos. Ieškovės atstovas paaiškino, kad terasų gamyboje/montavime specializuojasi apie 5-6 metus, yra sumontavęs virš 100 įvairių lauko terasų. S. V. specializuojasi tiktai terasų gamyboje ir montavime ir yra kanalų „Statome Jums“ Yotube'o ir Facebook’o platformose autorius, šiuose kanaluose rodo ir pasakoja apie sumontuotas terasas, novatoriškus terasų montavimo sprendimus, terasų montavimo problematiką, medžiagų specifiką ir kitus terasų gamybos klausimus.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
21. Nagrinėjamos bylos apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovo reikalavimas priteisti skolą už darbų atlikimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
22. Apeliacinės instancijos teismas, prieš analizuodamas konkrečius apeliantės apeliaciniame skunde nurodytus argumentus pažymi, jog Lietuvos Respublikos civiliniame procese įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2013). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-469/2020). Apeliacijos ribas apibrėžia apeliacinio skundo dalykas (reikalavimai).
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
23. Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovė pateikė 2019 m. spalio 9 d. Paslaugų teikimo sutartį Nr. UVS19/10/09 (sutartis atsakovės nepasirašyta), kuria ieškovė įsipareigojo atlikti 32 kv. m lauko terasos montavimo darbus ir perduoti darbų rezultatą užsakovei S. Š. sutartyje nustatytomis sąlygomis, terminais ir tvarka. Terasoje numatyti papildomi elementai: 11,5 bėginio metro apvadinio laipto, lietaus nuvedimo sistemos įleista pravala ir lauko gėlių vazonas (sutarties 1.1 punktas). Darbų atlikimo vieta – privatus namas, adresu Purienų g.6, Išorai, Kauno r. (sutarties 1.2 punktas). Sutarties 2.1 punkte numatyta galutinė sutarties kaina – 1 700 Eur. Sutarties 4.1 punkte nustatyta darbų pradžia 2019 m. spalio 9, pabaiga 2019 m. spalio 21 d. Rangovas 2019 m. lapkričio 15 d. už atliktus darbus išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr.UVS18024 sutartyje nurodytai darbų kainai – 1 700 Eur, 2019 m. lapkričio 17 d. parengė baigiamąjį atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą, kurį kartu su paslaugų sutartimi 2019 m. lapkričio 17 d. elektroniniu laišku išsiuntė užsakovei ir nurodė iki 2019 m. lapkričio 18 d. pateikti pastabas, jei tokių būtų. Atsakovė 2019 m. lapkričio 18 d. elektroniniu laišku rangovui persiuntė koreguotą paslaugų teikimo sutartį (DOK-83424), 2019 m. lapkričio 27 d. elektroniniu laišku išsiuntė ieškovui 2019 m. lapkričio 26 d. defektinį aktą. Akte nurodyti šie defektai: terasos plokštuma neišlaikyta viename horizontaliame lygyje; ties pirmąja kolona laipto kampas pakyla į viršų apie 10 mm; tarp terasos karkaso ir apdailinių lentų ne visur sudėta guminė tarpinė juosta; laiptai įrengti kreivai; tarp terasos lentų nevienodi tarpai. Defektinis aktas pasirašytas atsakovės (DOK-83424). Rangovas 2019 m. gruodžio 18 d. kreipėsi raštu į užsakovę dėl skolos apmokėjimo, nurodė, kad teikiamos pastabos yra nederintos darbų pradžioje ir atsiradę tik po pilno lauko terasos montavimo darbų atlikimo ir sąskaitos faktūros Nr.UVS18024 išrašymo. Taip pat nurodė, kad defektinis aktas nėra argumentuotas, t. y. pagrįstas faktais ir pažeidimų skaitine išraiška (nurodant nuokrypių ribas), nėra nurodytas techninis ekspertas - statybų prižiūrėtojas surašęs defektinį aktą, sudarant defektinį aktą rangovas nedalyvavo ir nebuvo gavęs šaukimo (DOK-51882 priedai). Ieškovė 2019 m. gruodžio 20 d., 2020 m. sausio 16 d. elektroniniais laiškais išsiuntė atsakovei raginimus apmokėti skolą (DOK-51882 priedai). Atsakovės atstovas 2019 m. gruodžio 23 d. elektroniniu laišku pasiūlė ieškovės atstovui 2020 m. sausio 10 d. 10.00 val. atvykti į objektą pakartotinai nustatyti, įvertinti visus atlikto darbo defektus ir juos pašalinti (DOK-76246). Atsakovės iniciatyva 2020 m. sausio 10 d. surašytas antrasis defektinis aktas, kurį sudarė ir pasirašė naujasis rangovas T. Š.. Jame nurodyta, kad 2020 m. sausio 10 d., 10 val. atlikta objekto apžiūra, MB „Ugnies valdovų statyba“ atstovas neatvyko, apžiūros metu konstatuoti šie defektai/trūkumai: 1) terasos plokštumos įrengtos ne horizontaliai palei vitrinas ir su nuolydžiu į namo pusę; 2) tarp terasos karkaso ir apdailinių lentų ne visur sudėtina guminė tarpinė juosta; 3) terasos šoninių lentų esantys tarpai (tarpai tarp lentų) yra nevienodi; 4) terasoje esantys laiptai akivaizdžiai įrengti kreivai, į viršų pakilę apie 3 centimetrus; 5) terasa susukta netinkamais sraigtais, kurie naudojami ne medžiui o metalui (DOK-76246).
Dėl įrodymų vertinimo
24. Apeliantė teigia, kad teismas, konstatuodamas, jog atsakovė neįrodė defektų fakto, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas. Defektų buvimą patvirtino byloje esantys rašytiniai įrodymai, liudytojų parodymai, šalių paaiškinimai. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pati ieškovė pripažino defektiniame akte esančius nuokrypius, bei teigė, kad šie nuokrypiai yra leistini. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su nurodomais apeliantės argumentais.
25. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-701/2018). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-01-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 2018-01-10 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-378/2018, 2018-07-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-276-687/2018).
26. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas analizavo ir vertino įrodymų visetą, kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, ir iš įrodymų visumos skundžiamame sprendime padarė pagrįstas išvadas bei teisingai nustatė faktines aplinkybes. Tai, kad teismas tam tikrus įrodymus ir faktus vertino kritiškai, kad nurodė apeliantei nepalankius motyvus ir priėmė atsakovei nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismas įrodymų nevertino ar vertino neteisingai, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisingas, kad teismas neteisingai nustatė faktines aplinkybes. Skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje yra pateiktas argumentuotas įrodymų vertinimas, o ieškovai ir atsakovas teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigė.
Dėl defektinių aktų vertinimo
27. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad defektiniai aktai savo esme sutampa, o byloje esanti rašytinė medžiaga, fotonuotraukos, liudytojų paaiškinimai, kaip įrodymų visetas, tik papildo ir įrodo ieškovės atliktų darbų trūkumus, nurodytus defektiniuose aktuose. Apeliantės teigimu, nors teismas nurodė, kad defektiniai aktai surašyti tinkamą kvalifikaciją neturinčių asmenų, tačiau CK nuostatos, reglamentuojančios atliktų darbų priėmimą - perdavimą numato pastabas pateikti būtent užsakovui ir nėra įtvirtintas įstatyminis imperatyvas užsakovui pastabas pateikti tiktai naudojantis specialių asmenų pagalba. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nurodomi argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl defektinių aktų kritiško vertinimo.
28. Byloje pateikti du defektiniai aktai. Apeliantės parengtas ir jos pasirašytas 2019 m. lapkričio 26 d. defektinis aktas, kuriame nurodomi šie defektai: terasos plokštuma neišlaikyta viename horizontaliame lygyje; ties pirmąja kolona laipto kampas pakyla į viršų apie 10 mm; tarp terasos karkaso ir apdailinių lentų ne visur sudėta guminė tarpinė juosta; laiptai įrengti kreivai; tarp terasos lentų nevienodi tarpai (DOK-83424). Naujojo rangovo T. Š. parengtas ir pasirašytas 2020 m. sausio 10 d. defektinis aktas, kuriame nustatyti šie defektai: 1) terasos plokštumos įrengtos ne horizontaliai palei vitrinas ir su nuolydžiu į namo pusę; 2) tarp terasos karkaso ir apdailinių lentų ne visur sudėtina guminė tarpinė juosta; 3) terasos šoninių lentų esantys tarpai (tarpai tarp lentų) yra nevienodi; 4) terasoje esantys laiptai akivaizdžiai įrengti kreivai, į viršų pakilę apie 3 centimetrus; 5) terasa susukta netinkamais sraigtais, kurie naudojami ne medžiui o metalui (DOK-76246).
29. Nors defektinio akto formai ir turiniui nėra numatyta konkrečių reikalavimų, tačiau defektiniame akte pateikiama informacija, t. y. nurodomi defektai turi būti pakankamai aiškūs, išsamūs bei pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės pateikti defektiniai aktai nėra pakankamai informatyvūs, nurodyti defektai nėra konkretizuoti, kad leistų identifikuoti trūkumų pobūdį ir apimtį, ir pagal juos būtų galima nustatyti, ar viršytos leistinų nuokrypių ribos. Be to, 2019 m. lapkričio 26 d. defektinio akto sudarymo metu ieškovė nedalyvauti nebuvo kviečiama. 2020 m. sausio 10 d. sudarytas defektinis aktas taip pat nedalyvaujant ieškovei, nors atsakovės teigimu ieškovei 2019 m. gruodžio 23 d. elektroniniu paštu buvo išsiųstas pranešimas dalyvauti rengiant minėtą defektinį aktą (DOK-76246). Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovė nepaneigė, kad minėto pranešimo negavo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su teismo sprendimo argumentais, kad defektiniuose aktuose nurodyti trūkumai (defektai) nurodomi labai abstrakčiai, be jokios skaitinės išraiškos, neatlikta jokia defektų nustatymo fiksacija, kurioje būtų aiškiai matyti defektiniuose aktuose nurodyti trūkumai jų nustatymo metu.
Dėl atliktų darbų defektų vertinimo
30. Apeliantės teigimu, trūkumų egzistavimą patvirtina UAB „AV Projects“ pateiktas 2020 m. vasario 13 d. komercinis pasiūlymas dėl defektų šalinimo, kuriame kaip atliktini darbai nurodyti: terasos medžio plastiko lentelių demontavimo darbai; nuolydžio koregavimas; prilimpančios apsauginės juostos uždėjimas; terasos konstruktyvo taisymas; laiptų konstruktyvo taisymas; terasos medžio plastiko lentelių montavimas.
31. Apeliantė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ji kreipėsi į kelis subjektus su prašymu pateikti pasiūlymus, kiek kainuotų trūkumų pašalinimas, ir su tuo susijusių darbų atlikimas. Atsakovė gavo kelis pasiūlymus dėl trūkumų ištaisymo iš UAB „AJ Project“ ir T. Š. (DOK-76246). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu UAB „AV Projects“ 2020 m. vasario 13 d. komercinis pasiūlymas negali patvirtinti terasos darbų defektų buvimo fakto, nes jis parengtas tik pagal atsakovės pateiktą užklausimą. Pateiktame pasiūlyme nėra duomenų, kad jį teikęs subjektas buvo atvykęs į objektą ir įvertinęs atliktų darbų rezultatą parengė minėtą pasiūlymą. Tokių aplinkybių nenurodė ir apeliantė (CPK 178 straipsnis).
32. Apeliantės teigimu, liudytojų parodymai patvirtino, kad nebuvo nuolydžių nuo namo pusės, laiptai ne vienodame aukštyje. Nesuprantama ,kodėl terasos nuolydis lygiai taip pat negalėjo eiti horizontaliai su trinkelių nuolydžių, ko pasekoje, nebūtų nei akivaizdžiai didelių ir nevienodų tarpų tarp terasos lentų ir trinkelių, o tuo pačiu būtų išlaikytas nuolydis ne į namo pusę, o nuo jo. Tarp viršutinės ir apatinės terasos lentos yra akivaizdžiai nevienodo dydžio plyšys, nes ties kolona lenta yra apie 10 mm pakilusi į viršų, kas ir buvo nustatyta 2019 m. spalio 26 d. defektų akte. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nurodomi apeliantės argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl laiptų pakilimo, terasos nuolydžio nepripažinimo defektu.
33. Iš byloje esančio 2021 m. gegužės 3 d. antstolio R. B. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo (DOK-57787) matyti, kad antstolis naudodamas matavimo priemones užfiksavo, jog trinkelės nėra tolygios ties terasos išoriniu kampu, yra trinkelių įdubimas. Tai akivaizdžiai matyti paspaudus vieną gulsčiuko galą, kai pasikelia kitas gulsčiuko galas (nuotraukos Nr. 7-13). Padėjus gulsčiuką ant B dalies trinkelių (nuotraukos Nr. 22-24), matyti gulsčiuke rodomas nuokrypio kampas. Uždėjus gulsčiuką ant B terasos dalies pirmos ir antros pakopos, terasos nuokrypio nematyti (nuotraukos Nr. 18-21). Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad vizualūs tarpų skirtumai tarp trinkelės ir laiptų kraštų išryškėja išoriniuose laiptų kampuose, nes trinkelės šiame taške sudaro nuolydį. Apeliantė nepateikė duomenų, kurie paneigtų antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotus duomenis, kad trinkelės nėra sudėtos tolygiai (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomu argumentu, kad terasos šono apačia tinkamai priglunda prie grindinio paviršiaus (atkartoja paviršių) tik tais atvejais, kai grindinio paviršius neturi nuolydžio. Be to, tarpas tarp trinkelės paviršiaus ir terasos šoninės apatinės lentos turi būti tam, kad užtikrinti terasos karkaso medienos ventiliaciją iš apačios. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad šiuo atveju nesutapo terasos žemėjimo kryptis ir trinkelių žemėjimo kryptis bei terasos ir trinkelių žemėjimo skaitinės išraiškos, kad vizualinis laiptų kreivumas yra trinkelių nuolydžio pasekmė, ne darbų defektas.
34. 2020 m. sausio 10 d. defektiniame akte nurodyta, kad terasos plokštumos įrengtos ne horizontaliai palei vitrinas ir su nuolydžiu į namo pusę. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomais argumentais, kad terasos nuolydžio kryptis šiame objekte nulėmė skirtingo tipo vitrinos langų rėmai ir vienur suformuotos, o kitur nesuformuotos palangės. Be to, liudytoju apklaustas UAB „MDS terasos“ savininkas T. S. 2021 m. lapkričio 8 d. teismo posėdyje parodė, kad nuolydis gali būti formuojamas įvairiai, jei yra vandeniui kur nubėgti, tai nesvarbu į kurią pusę – nuo namo ar link namo, tai priklauso nuo situacijos objekte (teismo posėdžio garso įrašas nuo 29 min.).
35. Apeliacinės instancijos teismas laiko pagrįstais ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomus argumentus, kad namo kiemo trinkelės žemėja nuo namo tokia kryptimi, kad terasos žemėjimas tolygiai taip pat kaip trinkelių žemėjimas būtų ypatingai blogas ir nepalankus sprendimas, nes galėtų sukeltų didelį pavojų paslysti dėl per didelio pažemėjimo. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai terasos plokštumos nuolydžio įrengimo nelaikė trūkumu.
36. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad teismas defektiniame akte nurodyto trūkumo dėl ne visur sudėtos guminės tarpinės juostos (hidroizoliacinė medžiaga) nelaikė trūkumu, neatsižvelgė į tarp šalių egzistavusį susitarimą, taip pat vertinant ieškovės darbo trūkumus, susijusius su hidroizoliacinės medžiagos nesudėjimu, pažeidė CK 6.659 straipsnio nuostatas.
37. 2019 m. spalio 9 d. paslaugų teikimo sutartyje nėra numatyta, kad tarp terasos karkaso ir apdailinių lentų visur bus sudėta guminė tarpinė juosta. Tarp šalių nėra ginčo, kad toks susitarimas buvo sudarytas žodžiu. Paslaugų teikimo sutartyje šalys susitarė, kad statybines medžiagas, reikalingas darbams atlikti parenka ir pateikia užsakovas. Konstrukcinių medžiagų tiekėju, užsakovo nurodymu, parinkta UAB „AV Projects“. Ieškovė nurodė, kad užsakovas guminės tarpinės juostos nepateikė, todėl naudojo savo. Ją dėjo toje terasos dalyje, kuri nėra po stogu, nes buvo toks susitarimas su S. M. ir V. Š.. Apeliantė šios aplinkybės nepaneigė (CPK 178 straipsnis). Tarp šalių taip pat nėra ginčo, kad guminė tarpinė juosta yra rekomendacinio pobūdžio. Šią aplinkybę taip pat patvirtino UAB „MDS Terasos“ 2021 m. rugpjūčio 16 d. pateiktas atsakymas (DOK-103657), kuriame nurodoma, kad tai rekomendacinio pobūdžio klijuojama juosta, reikalavimo ją naudoti nėra. UAB „Statybų projektų valdymas“ pateiktame atsakyme taip pat nurodoma, kad teisės aktuose nėra nustatytas privalomas reikalavimas dėl hidroizoliacijos montavimo ir tai yra užsakovo ir rangovo susitarimo reikalas (DOK-139427). Apeliantė nepateikė įrodymų, kad ieškovės sudėtos guminės tarpinės juostos kiekis nėra pakankamas tinkamam terasos naudojimui. Taip pat nepateikė įrodymų koks konkrečiai turėjo būti sudėtas tarpinės guminės juostos kiekis, t. y., kad buvo sudėta mažiau nei susitarta (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad atsakovės įvardintas kaip defektas – ne visur sudėta guminė tarpinė juosta, yra rekomendacinio pobūdžio, neprivalomas, todėl negali būti laikomas nei defektu, nei trūkumu.
38. Be to, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos atsakyme į paklausimą nurodyta, kad individualaus gyvenamojo namo lauko terasų montavimui nėra patvirtinto atskiro statybos techninio reglamento, skirto tik terasų projektavimui ar statybai (DOK-130114).
39. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas tinkamai neįvertino ieškovės nebendradarbiavimo su atsakove, nes ieškovės atstovas dėl nežinomų priežasčių neatvyko į 2020 m. sausio 10 d. vykusį defektų konstatavimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis apeliacinio skundo argumentas nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo.
40. Pateikti rangovo ir užsakovės atstovo, bei rangovo ir užsakovės sutuoktinio Visvaldo pokalbiai telefonu (DOK-113693) patvirtina, kad vyko pakalbiai apie būtinumą pasirašyti sutartį, atliktus darbus bei atsiskaityti. Iš pokalbių matyti, kad užsakovės atstovas nesutinka pasirašyti sutarties, tačiau priežasčių nenurodo, darbų defektų nemini. Iš byloje esančiuose elektroniniuose laiškuose tarp šalių vykusio susirašinėjimo matyti, kad ieškovė atsakovės 2019 m. lapkričio 26 d. defektiniame akte nurodomų defektų nepripažino. Tai, kad ieškovė neatvyko į 2020 m. sausio 10 d. susitikimą, kurio metu buvo surašytas defektinis aktas, taip pat negali vienareikšmiškai patvirtinti ieškovės nebendradarbiavimo fakto. Nors pirmosios instancijos teismas ir sprendė, kad ieškovė neįrodė, kad 2019 m. gruodžio 23 d. elektroniniu paštu išsiųsto pranešimo dalyvauti rengiant minėtą defektinį aktą negavo (DOK-76246), tačiau ir apeliantė nepateikė įrodymų, kad domėjosi, ar adresatas pranešimą gavo, t.y. ar rangovei yra žinoma apie planuojamą susitikimą.
41. Byloje nėra ginčo, kad dėl terasos įrengimo priežiūros buvo atsakingas S. M.. 2019 m. spalio 9 d. paslaugų teikimo sutarties 2.4.1 punkte numatyta, kad užsakovas turi teisę tikrinti atliekamų darbų atlikimo eigą, kiekį ir kokybę, užsakovo pateiktų medžiagų naudojimą. 2.4.2 punkte nustatyta, kad užsakovas turi teisę teikti pasiūlymus paslaugų teikėjui dėl paslaugų ir medžiagų tiekimo, subrangovų parinkimo. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad nuo darbų pradžios iki pabaigos būtų pastebėjusi defektus, kad darbai atliekami nekokybiškai (CPK 178 straipsnis).
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir procesinės bylos baigties
42. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia galutinio teismo sprendimo rezultato.
43. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai), kad netinkamai taikė materialiosios ar proceso teisės normas, todėl naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
44. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės nepriteisiamos.
45. Ieškovė prašo priteisti 726 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, turėtas išlaidas pagrindžia 2022 m. vasario 10 d. sąskaita faktūra bei 2022 m. vasario 17 d. pinigų priėmimo kvitas (DOK-5892).
46. Įvertinus prašomų priteisti atstovavimo išlaidų pagrįstumą bei jų atitikimą Rekomendacijoms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, kurios buvo patirtos apeliacinės instancijos teisme neviršija Rekomendacijose patvirtintų rekomendacinių dydžių, todėl ieškovei iš atsakovės priteisiama 726 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės S. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei mažajai bendrijai „Ugnies valdovų statyba“ (juridinio asmens kodas 304923707) 726 Eur (septynis šimtus dvidešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Laima Kriaučiūnaitė