Civilinė byla Nr. 2-2767/2011
Procesinio sprendimo kategorija: 110.1.(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. gruodžio 22 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Milašienės ir Egidijaus Žirono teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Energijos servisas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 21 d. nutarties, kuria teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. 2-3246-260/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Miesto šiluma“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Energijos servisas“ dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje sprendžiamas ginčas dėl skolos pagal neapmokėtas PVM sąskaitas – faktūras priteisimo.
Pagal atskirąjį skundą nagrinėjami laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimai.
Ieškovas UAB „Miesto šiluma“ kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Energijos servisas“ dėl skolos priteisimo, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 138 102,13 Lt skolą ir 8,49 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 881 Lt dydžio žyminį mokestį. Ieškinyje nurodė, kad ieškovas su atsakovu 2010 m. balandžio 1 d. sudarė rangos sutartį, o 2010 m. rugpjūčio 5 d. statybos rangos sutartį. Šių sutarčių pagrindu ieškovas atliko darbus, kuriuos perdavė atsakovui. Atsakovas darbus priėmė, be pretenzijų pasirašė atliktų darbų aktus ir jų pagrindu išrašytas PVM sąskaitas – faktūras, tačiau iki šiol pilnai už šiuos darbus neatsiskaitė.
Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškinio sumai areštuoti atsakovo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, uždraudžiant disponuoti areštuotu turtu, o šio nesant arba jo nepakankant, trūkstamai sumai areštuoti atsakovo lėšas, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą ir/ar trečiuosius asmenis, leidžiant atlikti mokėjimus ieškovui, išmokėti darbo užmokestį darbuotojams ir mokėti privalomus mokesčius valstybei. Nurodė, kad didelė ieškinio suma (138 102,13 Lt) lemia tai, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Pažymėjo, kad atsakovas vėluoja atsiskaityti su ieškovu daugiau nei pusę metų, jis elgiasi nesąžiningai, nes sąmoningai vilkina skolos gražinimą, todėl, siekdamas išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo, gali perleisti savo turimą turtą ir lėšas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 21 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – ieškinio reikalavimo ribose areštavo atsakovui UAB „Energijos servisas“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o šio nesant ar esant nepakankamai, nurodė trūkstamai sumai areštuoti lėšas, turtines teises, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškovu, mokėti darbo užmokestį darbuotojams, įstatymo nustatytus privalomus mokėjimus valstybei, privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokas. Teismas sutiko su ieškovo argumentais, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, kadangi ginčas yra turtinio pobūdžio, prašoma priteisti suma yra gana didelė (138 102,13 Lt), o neuždraudus atsakovui disponuoti jam priklausančiu turtu, yra galimybė, kad turtas bus perleistas tretiesiems asmenims ir taip apsunkintas teismo sprendimo įvykdymas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Energijos servisas“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 21 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1) Vien ieškinio sumos dydis nėra absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes ieškinio reikalavimo pobūdis ir jo mastas iš esmės priklauso nuo ieškovo valios. Be to, teiginiai, kad atsakovas savo turtą gali perleisti ar apsunkinti, vertintini kaip deklaratyvūs, nes nepagrįsti jokiomis aplinkybėmis bei jas patvirtinančiais įrodymais.
2) Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, į aplinkybę, kad ginčas yra dėl didelės sumos, būtina atsižvelgti tada, kai asmens valdomas turtas yra žymiai mažesnis už ieškinio sumą. Kai yra įrodymų, kad ieškinio suma konkrečiam asmeniui pagal jo turto vertę, gaunamas pajamas, turimo kapitalo dydį nėra didelė, t.y. kai atsakovas paneigia objektyvios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, teismas neturi pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
3) Ieškovo teiginiai, kad atsakovas ilgą laiką vengė vykdyti sutartines prievoles, vertintini kaip deklaratyvūs, be to, ieškinyje nenurodyta, kaip minėta aplinkybė gali įtakoti teismo sprendimo vykdymo pasunkėjimą ar negalimumą. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas imtųsi nesąžiningų veiksmų suvaržyti turimą turtą ar perleisti jį tretiesiems asmenims.
4) Atsakovo 2011 m. rugpjūčio 1 d. balansas ir pelno (nuostolių) ataskaitos parodo, kad atsakovas yra pelningai dirbanti įmonė, kurios grynasis pelnas 2011 m. rugpjūčio 1 d. siekė 43 333 Lt, materialusis turtas sudarė 143 421 Lt, o bendras įmonės turtas net 1 752 777 Lt.
5) Atsakovas su AB „Kauno energija“ 2009 m. birželio 12 d. sudarė rangos sutartį, pagal kurią atsakovas už atliktus darbus pastoviai gauna pajamas, o artimiausiu metu bus sumokėta 1 078 821,65 Lt dydžio skola atsakovui minėtos rangos sutarties nustatytais terminais ir tvarka. Ši suma yra pakankama ieškovo reikalavimui padengti, jeigu teismas tenkintų ieškinį. Taigi akivaizdu, kad ieškovo ieškinio suma, lyginant su atsakovo turto verte, nėra didelė, todėl nėra objektyvios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Miesto šiluma“ prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1) Ieškovui pareiškus ieškinį, kurio suma yra didelė (138 102,13 Lt), preziumuojama, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryto negalimu. Tai sudarė neginčijamą pagrindą pirmosios instancijos teismui pritaikyti atsakovui laikinąsias apsaugos priemones.
2) Skundžiama nutartis galėtų būti panaikinta tik tada, jei atsakovas būtų pateikęs įrodymus, patvirtinančius, kad atsakovo turtinė padėtis yra gera, jam pareikšto ieškinio suma nėra didelė. Atsakovas turėjo pateikti išsamius duomenis apie nuosavybės teise valdomo turto vertę, gautinas lėšas ir įsipareigojimus kreditoriams, gaunamą pelną, apyvartą ir visus kitus jo turtinę padėtį apibūdinančius dokumentus.
3) Atsakovo pateiktas balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita neatspindi tikrosios atsakovo turtinės padėties ir neįrodo, kad atsakovui pareikšta ieškinio suma nėra didelė, nes iš atsakovo balanso matyti, kad ilgalaikio materialiojo turto atsakovas turi tik už 139 143 Lt, kurį sudaro mašinos ir įrengimai bei transporto priemonės. Žemės sklypų ir pastatų atsakovas neturi. Atsakovas nepateikė duomenų apie turimo turto realią rinkos vertę. Atsakovo per vienerius metus gautinos sumos yra 1 308 946 Lt, iš šios sumos 1 245 834 Lt yra pirkėjų įsiskolinimas. Tačiau atsakovas nepateikė jokių duomenų apie debitorius, jų mokumą, neaišku, ar įsiskolinimai nėra ginčijami. Be to, atsakovo per vienerius metus mokėtinos sumos sudaro net 833 419 Lt, kas įrodo, kad atsakovo turtinė padėtis nėra gera. Iš atsakovo pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad praėjusiais metais atsakovas patyrė 255 018 Lt nuostolį. Šiais metais atsakovo grynasis pelnas prieš apmokestinimą sudaro 43 333 Lt, bet šie finansiniai metai dar nėra pasibaigę, o galimo pelno suma nėra didelė.
4) Aplinkybė, kad atsakovas iš AB „Kauno energija“ turi gauti 1 078 821,65 Lt, neįrodo, kad atsakovo turtinė padėtis yra gera, nes ši suma yra su PVM. Be PVM ši suma būtų 852 269,10 Lt, kas iš esmės atitinka atsakovo mokėtiną sumą savo kreditoriams (833 419 Lt). Be to, atsakovas, gavęs šias lėšas, gali jas perleisti, o kito atsakovo turimo turto skolai padengti neužtenka.
5) Atsakovas nepateikė duomenų apie turimą darbuotojų skaičių, vykdomą veiklą, apyvartą, veiklos perspektyvas. Atsakovas nepateikė įrodymų apie apyvartą su AB „Kauno energija“, numatomas darbų apimtis ir t.t. Be to, AB „Kauno energija“ gali nutraukti tarp jos ir atsakovo sudarytą rangos sutartį arba ši sutartis gali pasibaigti kitais pagrindais, todėl atsakovo pateikta rangos sutartis su AB „Kauno energija“ negali būti laikoma įrodymu, patvirtinančiu gerą atsakovo finansinę padėtį ir būsimas pajamas.
6) Jeigu atsakovo finansinė padėtis yra gera ir ieškinio suma jam nėra didelė, atsakovas turi teisę į teismo depozitinę sąskaitą įmokėti reikalaujamą pinigų sumą, pateikti tinkamą laidavimą šiai sumai arba įkeisti turtą šiai sumai, kas sudarytų pagrindą panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
7) Atsakovo pateiktas atskirasis skundas yra su trūkumais, nes nėra sumokėtas 100 Lt dydžio žyminis mokestis (CPK 80 str. 2 d.).
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių – atsakovo turto arešto taikymo pagal ieškinį dėl skolos priteisimo. Kadangi pirmosios instancijos teismas šį procesinį klausimą sprendė pagal proceso teisės normas, galiojusias iki 2011 m. birželio 21 d. Civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. IX-743 įsigaliojimo (įsigaliojo 2011 m. spalio 1 d.), apeliacine tvarka nagrinėjant atskirąjį skundą, taikomos procesinio sprendimo priėmimo metu galiojusios proceso teisės normos, reglamentavusios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.
Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010).
Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007; 2008 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-545/2008;2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-905/2009). Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ši ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu bei apyvarta, įsipareigojimais kreditoriams, yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-920/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-447/2009). Prezumpcija, jog ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Atsakovas atsiliepime į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (ar) atskirajame skunde gali paneigti šią prezumpciją, pateikdamas duomenis, įrodančius jo gerą turtinę padėtį (CPK 12, 178 str.). Tai gali būti duomenys iš viešų registrų, kredito įstaigų duomenys apie turimas lėšas, įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai ir pan.
Proceso įstatyme, siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, yra įtvirtintas onus probandi principas, t .y., kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Įrodinėjimo naštą civiliniame procese turi proceso šalys, o ne teismas. Atsakovas, siekdamas įrodyti, kad ieškovo pareikštas reikalavimas nėra dėl didelės pinigų sumos priteisimo ir nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kartu su atskiruoju skundu turi pateikti teismui jo gerą turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus.
Nagrinėjamoje byloje ieškovas UAB „Miesto šiluma“ pareiškė ieškinį atsakovui UAB „Energijos servisas“ dėl 138 102,13 Lt skolos, grindžiamos atsakovo neatsiskaitymu už ieškovo atliktus statybos rangos darbus, priteisimo. Byloje pareikštas reikalavimas dėl 138 102,13 Lt priteisimo laikomas reikalavimu dėl didelės sumos priteisimo, o tai gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką. Atsakovas turi teisę pateikti įrodymus, kurie paneigtų poreikį užtikrinti ieškovo pareikštų reikalavimų įvykdymą, pavyzdžiui, įrodyti, kad ieškinio suma iš tiesų nėra didelė (CPK 121 178 str.). Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ši ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu bei apyvarta, įsipareigojimais kreditoriams, yra didelė. Atsakovas kartu su atskiruoju skundu pateikė duomenis apie turtinę padėtį, tačiau šie duomenys nesudaro pagrindo manyti, kad ieškinio suma jam nėra didelė. Pirma, atsakovas gerą turtinę padėtį grindė tik balansu ir pelno (nuostolių) ataskaita, sudarytais 2011 m. rugpjūčio 1 d. duomenimis (b.l. 39-42). Įmonės turtinę padėtį galima nustatyti remiantis visais įmonės finansinės atskaitomybės dokumentais (pinigų srautų ataskaita, vadovo aiškinamasis raštas ir kt.), o ne tik kai kuriais iš jų. Be to, atsakovas nekilnojamojo turto neturi, o duomenų apie konkretų registruotiną turtą (iš balanso matyti, kad nuosavybės teise turi transporto priemonių, kurių balansinė vertė 53 223 Lt), šio turto likvidumą nepateikė. Atsakovas taip pat nepateikė duomenų apie kredito įstaigose, taip pat įmonės kasoje esančias lėšas. Antra, vien įmonės balansinio turo vertė (1 752 777 Lt) dar nereiškia, kad įmonės turtinė padėtis gera ir ieškinio suma jai nėra didelė. Didžiąją turto dalį (1 245 834 Lt) sudaro pirkėjų įsiskolinimas, kurį įmonė ketina gauti per vienerius metus. Į bylą nėra pateikta duomenų apie atsakovo pirkėjų mokumą ar jų skolos atsakovui įvykdymo užtikrinimą daiktinėmis teisėmis, pavyzdžiui, hipoteka. Vien tai, kad atsakovas su AB „Kauno energija“ suderino tarpusavio skolas 2011 m. rugpjūčio 31 d. aktu, dar nereiškia, kad atsakovas gaus skolų suderinimo akte nurodytą 1 078 821,65 Lt sumą. Be to, atsakovui net ir gavus nurodytą sumą, dar nereikštų, kad jo turtinė padėtis yra gera. Pažymėtina ir tai, kad atsakovo įsipareigojimai kreditoriams pagal 2011 m. rugpjūčio 1 d. balansą sudaro 833 419, iš kurių visi yra per vienerius metus mokėtinos sumos. Trečia, iš atsakovo pateiktos pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad įmonės pardavimo pajamos bei bendrasis pelnas 2011 m. ženkliai sumažėjo, palyginus su 2010 m. duomenimis (2010 m. pardavimo pajamos sudarė 3 106 571 Lt, bendrasis pelnas, apskaičiuojamas iš pardavimo pajamų atėmus pardavimo savikainą, sudarė 986 511, o 2011 m. per pirmuosius 7 mėnesius pardavimo pajamos - 1 148 445 Lt, bendrasis pelnas - 237 408 Lt).
Kita vertus, vien ieškinio didelė suma dar nereiškia, kad yra pagrindas iš esmės apriboti atsakovo veiklą ar ją taip suvaržyti, kad įmonė iš esmės nebegalėtų normaliai funkcionuoti ir dėl taikytų suvaržymų susidurtų su galimai neišsprendžiamais finansiniais sunkumais. Kolegijos nuomone, siekiant nepažeisti šalių interesų pusiausvyros, proporcingumo bei ekonomiškumo principų, šiuo konkrečiu atveju, kai byloje nėra duomenų apie ieškovo prašymu antstolio aprašytą atsakovo turtą, o atsakovas turi ilgalaikio materialaus turto, taikyti įmonės lėšų areštą nėra pagrindo.
Kiti atskirojo skundo bei atsiliepimo į skundą argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui.
Anksčiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančios laikinųjų apsaugos priemonių taikymą ir pagrįstai areštavo atsakovo turtą pagal ieškovo prašymą užtikrinti ieškinyje pareikštų reikalavimų įvykdymą. Tačiau teismas nepagrįstai, nesant atsakovo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, taikė lėšų areštą. Todėl nutartis keistina, nutarties dalis, kuria nesant atsakovo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, taikytas lėšų areštas, naikintina, o kita nutarties dalis paliktina nepakeista.
Šis teismo procesinis sprendimas neužkerta galimybės atsakovui prašyti teismo taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą, įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą reikalaujamą priteisti sumą, pateikti laidavimą, įkeisti turtą, prašyti pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita (CPK 146, 148, 149 str.). Neatsižvelgiant į tai, ar atsakovas, vadovaudamasis CPK 147 straipsnio pirmąja dalimi, pareikš prašymą pirmosios instancijos teismui dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, ar tokio prašymo nepareikš, įstatymas jam suteikia teisę reikalauti nuostolių atlyginimo, jeigu įsiteisėtų sprendimas, kuriuo ieškinys būtų atmestas (CPK 147 str. 3 d.).
Apie nutarties priėmimą informuojamas Turto arešto aktų registro tvarkytojas (CPK 152 str. 5 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu ir 152 straipsnio penktąja dalimi, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 21 d. nutartį pakeisti.
Panaikinti nutarties dalį, kuria nesant atsakovo UAB „Energijos servisas“ (į. k. 135212494, buveinė Kalantos g. 83, Kaunas) nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, taikytas lėšų areštas 139 983,13 Lt sumai.
Kitą Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 21 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nutarties nuorašus išsiųsti šalims bei Turto arešto aktų registro tvarkytojui – Centrinei hipotekos įstaigai.
Teisėjai Artūras Driukas
Danutė Milašienė
Egidijus Žironas