Baudžiamoji byla Nr. 2K-293/2012
Teisminio proceso Nr. 1-17-1-02024-2010-1
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.10.1; 2.1.7.4; 2.4.2.1; 2.4.7. (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. gegužės 29 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Olego Fedosiuko, Armano Abramavičiaus ir pranešėjo Gintaro Godos,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios S. A. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. liepos 8 d. nuosprendžio, kuriuo S. A. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš S. M.) septyniems mėnesiams laisvės atėmimo, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (plėšimas prieš J. S.) –devyniems mėnesiams laisvės atėmimo, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (plėšimas prieš A. Y. (A. Y.)) – devyniems mėnesiams laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė bausmė S. A. paskirta vieneri metai du mėnesiai laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. vasario 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė S. A. paskirta vieneri metai septyni mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Iš V. K. (V. K.) ir S. A. solidariai priteista 520 Lt turtinės žalos ir 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo A. Y. bei 50 Lt turtinės žalos atlyginimo J. S..
Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas V. K., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.
Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis, kuria atmestas nuteistosios S. A. apeliacinis skundas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo G. Godos pranešimą,
n u s t a t ė :
S. A. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteista už tai, kad veikdama kartu su V. K. atvirai pagrobė svetimą turtą, t. y.: 2010 m. rugpjūčio 23 d., apie 21.10 val., netoli EMSI degalinės, esančios Vilniuje, Laisvės pr. 80B, S. A. stovint šalia ir stebint aplinką, kad niekas nesutrukdytų padaryti nusikaltimo, V. K. paprašė S. M. duoti 40 ct, šiam atsakius, kad pinigų neturi, o S. A. liepus paprašyti mobiliojo telefono, V. K. staiga prišoko prie S. M., įkišo ranką į šio kelnių kišenę ir suplėšydamas S. M. kelnes (100 Lt vertės) ištraukė mobiliojo ryšio telefoną NOKIA 6030 (200 Lt vertės) su jame buvusia SIM kortele, po to S. A. su V. K. kartu pasišalino iš įvykio vietos, tokiais savo bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam S. M. 300 Lt turtinės žalos.
Taip pat S. A. nuteista pagal BK 180 straipsnio 1 dalį už tai, kad, veikdama kartu su V. K., panaudojant fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, t. y.: 2010 m. rugsėjo 13 d., apie 20.30 val., Vilniuje, prie Žemynos g. 1, V. K., priėjęs prie J. S. paprašė užrūkyti, šiam atsakius, kad nerūko, ranka pradėjo lįsti į jo švarko kairės pusės vidinę kišenę, pargriovė nukentėjusįjį ant žemės, taip atimdamas galimybę priešintis; S. A. raginant žodžiais "Greičiau", jis iš J. S. kairės pusės vidinės kišenės pagrobė mobilųjį telefoną „Nkia 5230“ (400 Lt vertės) su jame buvusia SIM kortele (50 Lt vertės); po to S. A. su V. K. kartu pabėgo, tokias bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam J. S. 450 Lt turtinės žalos.
Taip pat S. A. nuteista pagal BK 180 straipsnio 1 dalį už tai, kad veikdama kartu su V. K., panaudojant fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, t. y.: 2010 m. lapkričio 22 d., apie 22.40 val., Vilniuje, prie Rygos g. 17A, V. K. priėjo prie A. Y. ir paprašė cigaretės, šiam atsakius, kad nerūko, pradėjo ranka lįsti į jo striukės vidinę kišenę; A. Y. ištraukus savo piniginę ir stipriai ją suspaudus rankoje bei bandant apsiginti, pagriovė nukentėjusįjį, taip atimdamas galimybę priešintis; tuo metu pribėgo S. A. ir pradėjo daužyti kumščiu nukentėjusiajam į nugarą kartodama „Rėksi – jis tave nudurs peiliu”, abu kartu bandė iš nukentėjusiojo suspaustos rankos išplėšti piniginę, nepavykus atimti piniginės nuvilko nuo nukentėjusiojo striukę (220 Lt vertės) su joje buvusiu mobiliojo ryšio telefonu „Nokia 2700 Classic“ (300 Lt vertės), kuriame buvo SIM kortelė (neįvertinta dėl mažareikšmiškumo), tokiais savo veiksmais padarydami nukentėjusiajam A. Y. nežymų sveikatos sutrikdymą, ir abu kartu pabėgo, tokias savo bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam A. Y. 520 Lt turtinės žalos.
Nuteistoji S. A. kasaciniu skundu prašo sušvelninti jai paskirtą laisvės atėmimo bausmę ir, pritaikant BK 75 straipsnio nuostatas, atidėti jos vykdymą.
Kasatorė nurodo, kad teismai pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas, nes netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 332 straipsnio 5 dalies ir 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus, nes neišnagrinėjo apeliaciniame skunde keliamų kaltės ir bausmės skyrimo klausimų, nemotyvuotai atmetė apeliacinį skundą, formaliai pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadoms, neanalizavo apkaltinamojo nuosprendžio motyvų, kuriais remiantis S. A. buvo pripažinta kalta, nemotyvuotai atmetė ją teisinančius įrodymus ir nepagrįstai atsisakė taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Nuteistoji pažymi, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme ji nuoširdžiai ir išsamiai paaiškino įvykių aplinkybes, nebandė išvengti atsakomybės, nes neturėjo tyčios pagrobti nukentėjusiųjų daiktus ar juos apiplėšti, su V. K. ji nesitarė bendrai veikti nei prieš nusikaltimus, nei juos darant, savo veiksmais S. A. nesiekė jam padėti. V. K. patvirtino, kad nusikalstamas veikas padarė vienas. Tačiau šių įrodymų nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas tinkamai neįvertino. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai išsprendė bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, nes neatsižvelgė į visas svarbias aplinkybes, susijusias su padaryta veika ir nuteistosios asmenybe (nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo), ir dėl jų nepasisakė. Nuteistoji prašo atkreipti dėmesį į tai, kad ji dirba, mokosi, tinkamai įvykdė anksčiau teismų paskirtus įpareigojimus, išsamiai paaiškino įvykių aplinkybes, o laisvės atėmimo bausmės vykdymas neigiamai paveiks teigiamus jos socialinius ryšius, nes ji neteks nuolatinio darbo, galimybės baigti vidurinį išsilavinimą. S. A. laukiasi, turi gimdyti 2012 m. balandžio mėn. Jei ji bus suimta bei pasiųsta į laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigą, negalės išeiti nėštumo ir gimdymo atostogų, negaus nustatytos kompensacijos už šį laikotarpį, neteks SODROS skiriamos vaiko auginimo pašalpos, nes bus atleista iš darbo – tai atsilieps vaiko priežiūrai bei auginimui net ir tada, kai nuteistoji bus paleista iš bausmės atlikimo vietos atlikusi bausmę. Kasatorė tvirtina, kad dėl nusikalstamų veikų ir savo elgesio labai gailisi, teismų procesai paveikė jos elgesį, nuteistoji stengiasi tapti dora visuomenės nare, dirba sunkų grybų rinkėjos darbą, žada atlyginti priteistą žalą nukentėjusiesiems, yra gerai charakterizuojama, po 2010 m. lapkričio 22 d. nėra padariusi jokių teisės pažeidimų. Kasatorė atkreipia dėmesį į tai, kad nusikalstamos veikos, už kurias ji nuteista Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. vasario 3 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. liepos 8 d. nuosprendžiu, yra padarytos beveik tuo pačiu metu, todėl turėjo būti sujungtos į vieną bylą.
Atsiliepimu į nuteistosios S. A. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė prašo kasacinį skundą atmesti. Prokurorė nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai byloje surinktus įrodymus patikrino ir įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, nepažeisdami BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, nesutikti su jų išvadomis nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl nuteistosios vaidmens nusikaltimų metu ir jos atliktų veiksmų juridinio vertinimo, rėmėsi byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų duomenų visuma, kurie yra išdėstyti nuosprendyje. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad S. A. atidėti bausmės vykdymą nėra pagrindo. Kasatorė anksčiau buvo teista du kartus, nuosprendžiais BK 75 straipsnio nuostatos jai jau buvo taikytos, tačiau teismo pasitikėjimo ji nepateisino. Skundžiamu nuosprendžiu S. A. nuteista už tris nusikalstamas veikas nuosavybei. Nors dvi iš šių veikų nuteistoji padarė prieš priimant nuosprendį pirmojoje byloje, tačiau dar kartą ji nusikalto ir per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį. Visi nusikaltimai, už kuriuos nuteista kasatorė, yra tyčiniai ir nėra atsitiktiniai. Nuteistąją apibūdinantys duomenys rodo, kad ji yra nelinkusi paisyti visuomenei priimtinų elgesio normų, laikytis įstatymų, turi polinkį nusikalsti, todėl teismas teisingai nusprendė jai nebetaikyti bausmės vykdymo atidėjimo. Apeliacinės instancijos teismas nepažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies ir 332 straipsnio 3 dalies nuostatų, tinkamai išnagrinėjo nuteistosios paduoto skundo argumentus, teismo priimtoje nutartyje nurodyti motyvai, paaiškinantys, kodėl skundas atmetamas, o nuosprendis pripažįstamas teisingu.
Atsiliepimu į nuteistosios S. A. kasacinį skundą nukentėjusysis A. Y. prašo kasacinį skundą atmesti, o nuosprendį ir nutartį palikti nepakeistus. Nukentėjusysis nurodo, kad S. A. aktyviai dalyvavo nusikaltime: grasino, padėjo V. K. vilkti nukentėjusįjį nuo šaligatvio į tamsią vietą bei mušė jį per galvą savo rankine.
Nuteistosios S. A. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BK 75 straipsnio taikymo
Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos ir pagrindai nustatyti BK 75 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo. Sprendžiant, ar bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo, ypač svarbus yra kaltininko asmenybės įvertinimas.
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas, apkaltinamuoju nuosprendžiu netaikydamas S. A. bausmės vykdymo atidėjimo, atsižvelgė į jos atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikaltimus ji padarė veikdama bendrininkų grupe, į tai, jog lengvinančių aplinkybių nenustatyta, praeityje teista du kartus, abu už nusikaltimus nuosavybei, nusikalstamą veiką prieš A. Y. ji padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Vilniaus apygardos teismas pritarė apylinkės teismo nuomonei, kad BK 75 straipsnis nuteistajai netaikytinas. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad S. A., būdama anksčiau teista, padarė tris apysunkius nusikaltimus, vieną nusikalstamą veiką – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Teismas taip pat įvertino kaip svarbias aplinkybes ir kasaciniame skunde minimus faktus – kad nuteistoji gailisi, jog bendravo su V. K., padarė išvadas dėl savo veiksmų, įsidarbino, mokosi ir yra gerai charakterizuojama, yra nėščia, bausmės atidėjimo laikotarpiu atlygintų nukentėjusiesiems neatlygintą žalą. Teismas nutartyje konstatavo, kad tai, jog S. A. jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, bet ji vėl nusikalto, rodo, jog nuteistoji nepadarė išvadų dėl savo nusikalstamo elgesio ir nepateisino teismo jai parodyto pasitikėjimo, tai neduoda jokio pagrindo manyti, jog bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
BK 75 straipsnyje nėra tiesioginio draudimo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, nusikalstamą veiką padariusiam pirmiau paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Vis dėlto sisteminis BK bendrosios dalies normų aiškinimas leidžia teigti, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo metu, naujai paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas galimas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį ir laipsnį, atsakomybę lengvinančias aplinkybes (pavyzdžiui, labai teigiamai apibūdinama nuteistojo asmenybė, nusikalstama veika padaryta ypač nepalankiai susiklosčius situacijai) bei kitus bylos duomenis. Teismų praktika formuojama taip, kad atvejai, kai nuteistasis bausmės vykdymo laikotarpiu padaro kelis tyčinius nusikaltimus, vertintini kaip paneigiantys galimybę pasiekti bausmės paskirtį be realaus bausmės atlikimo (kasacinės nutartys Nr. 2K-149/2011, 2K-9/2008). Iš baudžiamosios bylos matyti, kad teismai nenustatė ir nenurodė išimtinių aplinkybių, kurios duotų pakankamą pagrindą manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Taigi pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir apeliacinės instancijos teismo nutartis priimti tinkamai įvertinus veikos padarymo aplinkybes, reikšmingas sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, bei nuteistosios asmenybę. Teismai, nuspręsdami, kad, siekiant bausmės tikslų, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas S. A., baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų, sudarančių kasacinį pagrindą pakeisti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį, nepadarė.
Dėl kasaciniame skunde nurodytų BPK pažeidimų
Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas, nes netinkamai įvertino S. A. ir V. K. parodymus apie tai, jog šis nusikaltimus darė vienas, iš anksto nesusitaręs su nuteistąja. Dėl to teismai padarė nepagrįstas išvadas dėl S. A. tyčios pagrobti nukentėjusiųjų daiktus ar juos apiplėšti.
Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys (1 dalis); ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla (2 dalis); įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (3 dalis); įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais (4 dalis); teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (5 dalis).
Kasatorės skundo teiginiai dėl BPK 20 straipsnio nuostatų pažeidimų iš esmės grindžiami ne teisiniais argumentais, o teismų nustatytų faktinių aplinkybių, išvadų dėl įrodymų vertinimo kritika, savo įvykio versijos pateikimu bei vertinimu. BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėdamas kasacinę bylą teismas nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu. Taigi kasacinės instancijos teismas byloje, kurioje priimti skundžiami teismų sprendimai, naujų faktų nenustatinėja, faktinių aplinkybių netiria, įrodymų iš naujo nerenka ir nevertina. Kasacinėje instancijoje tikrinama, ar gaunant, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai pagal savo kompetenciją nustatė faktines bylos aplinkybes, ištyrė bei įvertino įrodymus ir jų pagrindu padarė išvadas dėl S. A. kaltės dėl bendrais veiksmais su V. K. padarytų plėšimų ir vagystės. Nesutikti su teismų išvadomis teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo. Iš bylos medžiagos matyti, kad įrodymai šioje byloje gauti teisėtai būdais ir baudžiamojo proceso nustatyta tvarka, jų patikimumas baudžiamojo įstatymo nustatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu, įrodymai įvertinti laikantis BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų.
Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies ir 332 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, o BPK 332 straipsnio 3 ir 5 dalyse nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nutartyje turi išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo. Tačiau pabrėžtina ir tai, kad pagal teismų praktiką BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyta apeliacinės instancijos teismo pareiga nutartyje pateikti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas pateikti detalų atsakymą į kiekvieną apeliacinio skundo motyvą, pakanka to, jog pateikiami argumentai dėl esminių apeliacinio skundo motyvų. Iš Vilniaus apygardos teismo nutarties matyti, kad nagrinėdamas nuteistosios S. A. apeliacinio skundo teiginius teismas svarstė jos iškeltus baudžiamosios atsakomybės pagrįstumo bei teisėtumo klausimus. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistosios skundą bei dar kartą patikrinęs byloje surinktus įrodymus – nukentėjusiųjų S. M., J. S. ir A. Y., nuteistosios parodymus, kitus bylos duomenis, – padarė išvadą, kad, įvertinus ištirtų įrodymų visumą, byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių, jog S. A. kalta dėl nusikaltimų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Nuteistosios iškelta versija, kad V. K. nusikalto vienas, teismo nutartyje motyvuotai paneigta. Taip pat teismas išnagrinėjo ir įvertino visas kasatorės nurodytas aplinkybes (dėl jos atgailos, noro atlyginti žalą, socialinių ryšių, nėštumo) bei atsakė į skundo argumentus dėl BK 75 straipsnio taikymo, konstatuodamas, kad šios aplinkybės, nors ir svarbios, tačiau nesudaro pagrindo atleisti S. A. nuo bausmės ar atidėti bausmės vykdymą.
Nesant BPK 369 straipsnyje numatytų pagrindų, kasacine tvarka apskųsti teismų sprendimai negali būti naikinami ar keičiami.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a:
Nuteistosios S. A. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Olegas Fedosiukas
Armanas Abramavičius
Gintaras Goda