Civilinė byla Nr. 2-34-182/2013

Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00896-2012-2

                                                                         Procesinio sprendimo kategorija: 24.1; 24.2; 35.6.1; 116.1; 99.5; 99.7.

(S)

DRUSKININKŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 24 d.

Druskininkai

Druskininkų miesto apylinkės teismo teisėja Nina Butnorienė, sekretoriaujant Jolantai Lasevičienei, dalyvaujant ieškovo AB „Swedbank“ atstovui S. P., atsakovams  V. K. B., A. S. B., jų atstovui advokatui L. B., atsakovams O. J., V. J., trečiajam asmeniui L. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Swedbank“ ieškinį atsakovams O. J., V. J., Vladislovui K. B., A. S. B., tretiesiems asmenims L. J., M. J. dėl pirkimo – paravimo sutarties pripažinimo negaliojančia (actio Pauliana), ir

n u s t a t ė:

Ieškovas prašo pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2011-11-30 pirkimo pardavimo sutartį Nr. I-4756, kuria O. J. ir V. J. perleido, o V. K. B. ir A. S. B. įgijo butą su rūsiu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), taikyti restituciją, O. J. ir V. J. grąžinant nuosavybės teisę į butą su rūsiu, tam, kad „Swedbank“ į šį turtą galėtų nukreipti išieškojimą, bei ieškovo naudai iš atsakovų priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodo, kad yra visos sąlygos tenkinti jo ieškinį, nes 1) ieškovas turi galiojančią reikalavimo teisę: kredito sutartis, už kurią laidavo atsakovai O. J. ir V. J., buvo nutraukta, todėl ieškovas turi 295313,78 Eur arba 1019659,42 Lt reikalavimo teisę į O. J. ir V. J. pagal laidavimo sutarčių Bendrosios dalies 2.1 p. ir 3.2. p. (atsakovai laidavo už kredito gavėjus ir įsipareigojo solidariai atsakyti Bankui visu savo turtu, jeigu kredito gavėjai tinkamai neįvykdys visų ar dalies prievolių); 2) ginčijamas sandoris pažeidžia ieškovo teises, nes laiduotojai, pardavę butą, neįsigijo naujo gyvenamojo būsto, jie taip pat neturi kito vertingo turto, iš kurio galėtų įvykdyti aukščiau nurodytą prievolę, todėl atsakovai šuo sandoriu iš esmės sutrukdė kreditoriui patenkinti reikalavimus iš jų turto; 3) šio ieškinio pareiškimo metu nėra suėjęs vienerių metų terminas nuo to momento, kai bankas sužinojo apie pirkimo - pardavimo sutarties sudarymą, t. y., nuo 2011-11-30, kai turto perleidimo faktas paskelbtas VĮ „Registrų centras“; 4) ginčijamą sandorį laiduotojai sudarė neturėdami išankstinio įsipareigojimo perleisti butą; 5) sudarydami ginčijamą sandorį laiduotojai buvo nesąžiningi, nes žinojo, kad, perleisdami butą, mažina savo mokumą ir banko galimybes ginti savo teises ir teisėtus interesus. Laiduotojams buvo žinomos Kredito sutarties sąlygos. Turtas perleistas likus 5 dienoms iki kredito grąžinimo atidėjimo pabaigos. Perleidę butą laiduotojai naujo būsto neįgijo ir liko gyventi formaliai parduotame bute. Tuo atveju, jeigu ginčijamu sandoriu skolininkai iš tiesų gavo buto pardavimo kainą, šios lėšos turėjo būti skirtos pradelstai prievolei bankui vykdyti, tačiau jie šios pareigos nevykdė; 6) sudarydami pirkimo - pardavimo sutartį pirkėjai V. K. B. ir A. S. B. buvo nesąžiningi banko atžvilgiu. Buto pirkėjai turėjo pareigą veikti aktyviai ir pasidomėti, dėl kokių priežasčių sudaromas sandoris, ar sandorio šalis turi kreditorių, kurių teises galėtų pažeisti sandorio sudarymas ir pan., todėl jų asmens neveikimas yra vertinamas kaip nesąžiningas elgesys. Be to, po pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo 2012-04-28 dieną O. J. dar gyveno perleistame bute, todėl pirkėjai negalėjo nežinoti, kokiais motyvais laiduotojai perleidžia butą, ir sudarydami ginčijamą sandorį tiesiogiai prisidėjo prie laiduotojų kreditorių teisių ir teisėtų interesų pažeidimo.

Atsakovai O. J., V. J. su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, kadangi: 1) pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo metu ieškovas neturėjo galiojančios reikalavimo teisės į atsakovus O. J. ir V. J., nes laidavimo sutarčių 3.1. punktą kredito gavėjams (M. J. ir L. J.) ar bet kuriam iš jų tinkamai neįvykdžius visų ar dalies prievolių pagal Kredito sutartį, laiduotojai (O. J. ir V. J.) ir kredito gavėjai bankui (Ieškovui) atsako kaip solidarūs skolininkai. Kredito gavėjams ar bet kuriam iš jų tinkamai nevykdant visų ar dalies prievolių pagal Kredito sutartį, laiduotojai per 10 (dešimt) kalendorinių dienų nuo banko rašytinio pranešimo gavimo dienos privalo įvykdyti visas kredito gavėjų prievoles pagal Kredito sutartį (Laidavimo sutarčių 4.1. p.). 2012 m. balandžio 25 d. ieškovo pretenzijos dėl įsiskolinimo pagal Kredito sutartį Nr. SR/12-16554 ir SR/12-16555 O. J. ir V. J. buvo įteiktos 2012 m. balandžio 28 d. Kadangi ginčijama Pirkimo - pardavimo sutartis buvo sudaryta dar 2011 m. lapkričio 30 d., akivaizdu, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovas neturėjo galiojančios reikalavimo teisės į O. J. ir V. J., t. y., nebuvo jų kreditorius; 2) atsakovai O. J. ir V. J. pirkimo - pardavimo sutartį sudarė sąžiningai ir neturėdami išankstinių ketinimų pažeisti ieškovo teisių, nes atsakovai ieškoti pirkėjų pradėjo dar 2010 m. lapkričio 12 d., iki to laiko (iki 2011 m. birželio 2 d.), kai ieškovo ir M. J., L. J. susitarimu buvo pakeistos Kredito sutarties sąlygos ir kredito grąžinimo terminas atidėtas iki 2011 m. gruodžio 5 d., be to, butas buvo įvertintas ir parduotas už rinkos vertę; 3) butą atsakovai perleido V. K. B. ir A. S. B. nuosavybėn ne siekdami pažeisti ieškovo teises ar teisėtus interesus, bet dėl tos priežasties, kad butu jie praktiškai nesinaudojo ir reikėjo lėšų pragyvenimui; 4) ieškovas, reikšdamas šį ieškinį, elgėsi nesąžiningai, nes pareiškė reikalavimus laiduotojams, kol nebaigtas išieškojimas iš kredito gavėjų įkeisto turto.

Atsakovai Vladislovas K. B., A. S. B. atsiliepimu į ieškinį ir duotais paaiškinimais teismo posėdyje (t. 2, b. l. 11-21) su ieškiniu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo, kad nėra būtinųjų actio Pauliana taikymo sąlygų: 1) asmenys atsakovai Vladislovas K. B. ir A. S. B., sudarydami ginčijamą buto pirkimo - pardavimo sutartį, buvo sąžiningi, jie su butą jiems pardavusiais O. J. ir V. J. neturi jokių giminystės ar bendros veiklos (interesų) ryšių, todėl jų atžvilgiu negali būti taikomos jokios nesąžiningumo prezumpcijos pagal CK 6.67 straipsnį, be to, apie parduodamą butą Vladislovas K. B. ir A. S. B. sužinojo iš viešai spaudoje paskelbtų skelbimų, o O. J. naudojosi parduotu butu pagal 2011 m. gruodžio 1 d. panaudos sutartį, kuri neteko galios 2012 m. liepos 1 d., ir nuo šio momento O. J. (ir tuo labiau V. J.) butu nesinaudoja; 2) pirkimo - pardavimo sutartis buvo sudaryta dalyvaujant notarui, sutarties sudarymo metu nebuvo nustatyta jokių kliūčių šios sutarties sudarymui. Kadangi pagal CK 6.66 str. 5 d. sandorio pripažinimas negaliojančiu neturi įtakos sąžiningų trečiųjų asmenų teisėms į turtą, kuris buvo pripažinto negaliojančiu sandorio objektas, todėl restitucija negalėtų būti taikoma; 3) atsakovai V. K. ir A. S. B. su byloje dalyvaujančiais asmenimis niekados neturėjo jokių teisinių ryšių, išskyrus ginčijamą pirkimo - pardavimo sutartį. Kadangi ieškovui tretieji asmenys yra įkeitę turtą, tai pareikšti šį ieškinį ieškovas galėjo tik po to, jeigu būtų neužtekę įkeisto turto vertės patenkinti ieškovo reikalavimams.

Trečiasis asmuo L. J. su ieškiniu nesutinka, paaiškino, kad 2007 m. su banku pasirašė susitarimą dėl kredito sutarties pakeitimo, nes reikėjo įrengti pastatytą namą. Jos vyras paprašė savo mamos O. J. ir brolio V. J., kurie yra bendraturčiai, kad jie įkeistų butą, esantį (duomenys neskelbtini). Bankas paprašė laidavimo sutarčių, jas parengė, o O. J. ir V. J. jas pasirašė, tačiau šių sutarčių antrųjų egzempliorių negavo. Jie visi galvojo, kad laidavimo sutartis galios iki to laiko, kol įsirengs namą ir jo vertė viršys nustatytas normas susitarime. Banko darbuotoja L. N. neatliko savo pareigos ir neaiškino laidavimo sutarties sąlygų, neišdavė 2 laidavimo sutarčių, dėl to nei ji, nei atsakovai nežinojo, kad laiduoja visam paskolos laikotarpiui. Paaiškino, jog butą atsakovai pardavinėjo nuo 2010 m., ji žinojo, kad butas jau nupirktas. O. J. gyvena Baltašiškėje. Mano, kad jų įkeisto namo vertė yra didelė, ir jį pardavę jie galėtų atsiskaityti su banku.

Trečiasis asmuo  M. J. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai.

Ieškinys atmestinas.

Ieškovo atstovo, atsakovų O. J., V. J., V. K. B., A. S. B., jų atstovo, trečiojo asmens L. J. paaiškinimais, liudytojų parodymais, kita bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas „Swedbank“, AB (toliau - bankas) ir tretieji  asmenys M. J. bei L. J. 2006-10-16 sudarė Kredito sutartį Nr. 06-077403-FA/06-077660-FA dėl 260 079 Eur bendros sumos kredito suteikimo (t. 1, b. l. 8-13). Sutartis buvo papildyta 2007-06-06 susitarimu Nr. 06-077403-FA/06-077660-FA-1 (t. 1, b. l. 14-24, 25-35, 36-38), pagal kurį  kredito mokėjimas tretiesiems asmenims M. J. ir L. J. buvo atidėtas iki 2011 m. lapkričio 5 d. Tretieji asmenys M. J. ir L. J. banko naudai pagal 2007-06-06 susitarimą Nr. 06-077403-FA/06-077660-FA-1 įkeitė  žemės sklypą (unikalus Nr. 4174-0200-0331) ir nebaigtą statyti gyvenamąjį namą (unikalus Nr. 4400-1054-7603). Atsakovai O. J. ir V. J. tapo laiduotojais pagal 2007-06-06 laidavimo sutartis Nr. 06-077403-LA1/06-077660-LA1 ir  Nr. 06-077403-LA2/06-077660-LA2 (t. 1, b. l. 39-46), įsipareigodami bankui visu savo turtu solidariai su kredito gavėjais M. J. ir L. J.. Laidavimo sutarčių sudarymo metu O. J. drauge su kitais 5 bendrasavininkais nuosavybės teise valdė ir tebevaldo žemės sklypą, (duomenys neskelbtini). (t. 1,  b. l. 62-64), O. J. ir V. J. nuosavybės teise turėjo butą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 51-52). 2007-06-06 O. J. ir V. J. įkeitė butą (duomenys neskelbtini), banko naudai pagal trečiųjų asmenų M. J. ir L. J. 2006-10-16 kredito sutartį Nr. 06-077403-FA/06-077660-FA (t. 1,  b. l. 180-182). Hipoteka šiam butui buvo panaikinta nuo 2008-06-13 (t. 1, b. l. 51-52). 2010 m. lapkričio 24 d. O. J. sudarė paslaugų teikimo sutartį su IĮ „Inridė“ dėl pirkėjo butui (duomenys neskelbtini) suradimo (t. 1,  b. l. 153-154). Šį butą O. J. ir V. J. 2011-11-30 pirkimo pardavimo sutartimi Nr. I-74756 perleido (pardavė) Vladislovui K. B. ir A. S. B. už 95000 Lt (t. 1,  b. l.  53-54). Pagal nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašą buto, esančio Ateitis g. 10-40, Druskininkuose, vidutinė rinkos vertė 2011 m. lapkričio 25 d. buvo 123000 Lt (t. 1, b. l. 53-54). Pagal 2011 m. lapkričio 25 d. apžiūrėjimo ir vertės nustatymo aktą Nr. AJO-111008  buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) vertė buvo 95000 Lt (t. 1,  b. l. 117).  2012 m. balandžio 25 d. tretieji asmenys M. J. ir L. J. bei atsakovai O. J. ir V. J. buvo informuoti apie banko vienašališką sutarties nutraukimą nuo 2012 m. birželio 1 d., nes 2012 m. balandžio 25 d. pradelsta skola bankui pagal kredito sutartį buvo 10025,80 eurų. O. J. ir A. S. B. sudarė panaudos sutartį, pagal kurią O. J. iki 2012 m. liepos 1 d. naudojosi parduotu butu (t. 1, b. l. 99-100). Atsakovas V. K. B. 2012-11-27 sudarė sutartis dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), komunalinių paslaugų: Šilumos vartojimo pirkimo - pardavimo sutartį Nr.  7080403/1375 (t. 2, b. l. 56-63), Elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 67080403-52422/220479 (t. 2, b. l. 64-68).

CK 6.66 straipsnyje nustatyta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Šiame straipsnyje įtvirtintas actio Pauliana institutas yra specialus kreditoriaus interesų gynimo būdas, kuriuo jam suteikiama galimybė panaikinti skolininko piktnaudžiavimo savo teisėmis padarinius, taip užtikrinant skolininko prisiimtų įsipareigojimų kreditoriui įvykdymą.

CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos actio Pauliana taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Liūto vaistinė“ v. UAB „Optivita“, bylos 3K-3-105/2009; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Multiimpex“ v. UAB „Eneka“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-587/2008; kt.). Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas visų nurodytų sąlygų visetas. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo sandorio pripažinti negaliojančiu.

Kadangi actio Pauliana suteikia ne sandorio šaliai – kreditoriui – teisę ginčyti skolininko su trečiaisiais asmenims sudarytus sandorius, tai, taikant šį institutą, kaip vieną išimtinių sandorių negaliojimo atvejų, būtina užtikrinti kreditoriaus, skolininko ir jo turtą įsigijusio trečiojo asmens interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo mėn. 6 d. nutartis, priimta) civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013).

Teismas sprendžia, jog, pareiškiant ieškinį dėl buto pirkimo - pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, nebuvo suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas, kurio pradžios data skaičiuotina nuo 2011-11-30, nes iš 2012-03-28 Nekilnojamojo  turto registro centrinio duomenų banko išrašo (t. 1, 53-54) matyti, kad pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo faktas registrų centre išviešintas 2011-11-30.

Nors atsakovai  O. J. ir V. J. nuo ieškinio ginasi tuo, jog ieškovas sandorio sudarymo metu neturėjo galiojančios reikalavimo teisės į O. J. ir V. J., tačiau ieškovas reikalavimo teisę įgijo prievolės pagrindu. Prievolė – teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą (CK 6.1 straipsnis). Taigi prievolės pagrindu įgydamas reikalavimo teisę skolininkui, kreditorius įgyja teisę naudotis įstatymo suteikta jo reikalavimo teisės apsauga ir gynimo būdais. Pasisakydamas dėl kreditoriaus reikalavimo teisės atsiradimo kasacinis teismas išaiškino, kad tai priklauso nuo prievolės prigimties; sutartinių prievolių atsiradimas siejamas su sutarties sudarymu, o prievolės iš delikto atsiradimas su žalos padarymu. Kadangi kreditorius turi reikalavimo teisę nuo prievolės atsiradimo iki jos pasibaigimo, tai jis gali naudoti actio Pauliana kaip teisių gynimo būdą per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laiką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. N. v. I. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-575/2004; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. J. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-362/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje AB DnB Nord bankas v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012; kt.). Kadangi tarp ieškovo ir atsakovų O. J. bei V. J. buvo sudarytos laidavimo sutartys ir jų pakeitimai (t. 1, b. l. 39-46), tai šių sutarčių pagrindu ieškovas turėjo galiojančią reikalavimo teisę į atsakovus. Kadangi ieškovas turėjo reikalavimo teisę, nors ji nebuvo vykdytina,  ieškovas galėjo savo interesus ginti, remdamasis actio Pauliana institutu, pareikšdamas ieškinį, nepriklausomai nuo to ar yra vykdomas išieškojimas iš įkeisto turto, todėl ieškinio pareiškimas nelaikytinas ieškovo piktnaudžiavimu savo teise. Teismas taip pat pripažįsta, jog ginčijamas sandoris pažeidžia ieškovo, kaip kreditoriaus teises ir interesus, nes atsakovai O. J. ir V. J., perleisdami butą, sumažino turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas pagal laidavimo sutartis, kiekį bei vertę, už gautas lėšas neįsigijo kito turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, taip pat, gaudami parduoto turto vertę grynaisiais pinigais, išvengė galimybės, kad šie pinigai būtų nukreipti kredito padengimui pagal laidavimo sutartį. Teismų praktikoje neprivalomais sandoriais laikomi tokie, kurie sudaromi nesant įstatymo ar kitos susitarimo pagrįstos teisinės prievolės. Tokios aplinkybės, kaip sunki materialinė padėtis, nesinaudojimas perduotu turtu, negali būti vertinamas kaip sudarančios teisinės prievolės turinį. Šioje byloje būtinumą sudaryti sandorį atsakovė O. J. grindė savo turtine padėtimi – jai buvo nebereikalingas butas, išėjusi į pensiją ji neturėjo pakankamai lėšų sumokėti už komunalines paslaugas, todėl teismas pripažįsta, jog atsakovai neprivalėjo sudaryti ginčijamo pirkimo pardavimo sandorio.

Ieškovas prašo pripažinti negaliojančiu buto pirkimo paravimo sandorį ir taikyti restituciją - O. J. ir V. J. grąžinant nuosavybės teisę į butą su rūsiu tam, kad „Swedbank“ į šį turtą galėtų nukreipti išieškojimą. Ieškovas pateikė įrodymus, kad trečiųjų asmenų įsiskolinimas ieškovui pagal kredito sutartį yra 265748,80 EUR arba 917577 Lt perskaičiavus pagal oficialų euro ir lito kursą (t. 2, b. l. 76-77), trečiųjų asmenų turtas, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertas 775000 Lt (t. 2, b. l. 78-82), todėl teismas turi pagrindą manyti, kad trečiųjų asmenų turto nepakanka jų įsipareigojimams bankui padengti, todėl apytiksliai 142577 Lt kreditoriaus reikalavimas galėtų būti nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį butą tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti.

Taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris (CK 6.66 str. 2 d.). Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija – kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Šioje byloje nėra nustatyta aplinkybių, kurių pagrindu galėtų būti taikomi CK 6.67 str. numatyti konkretūs nesąžiningumo prezumpcijos atvejai, todėl ieškovo pareiga yra įrodyti atsakovų nesąžiningumą (CPK 178 str.).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, taip pat, kad sandorį sudariusių šalių sąžiningumo klausimas yra saistomas kitų actio Pauliana sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo mėn. 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2013 ). Asmens sąžiningumas teisėje vertinamas pagal asmens informatyvumą apie tam tikrus faktus. „Žinojimas“ aiškinamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų. „Turėjimas žinoti” suprantamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesąžiningas elgesys. Sąžiningu gali būti laikomas tas kontrahentas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį su juo ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Verslininko statusas sustiprina reikalavimą sandorio šaliai domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. T. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-898/2002; 2007 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Neringos žuvis“ v. A. P. IĮ ,,Altana“, bylos Nr. 3K-3-168/2007). Vertindamas atsakovų O. J. ir V. J. sąžiningumą, sudarant pirkimo - pardavimo sutartį, teismas atsižvelgia į tai, kad jie yra artimi trečiųjų asmenų, kurie ėmė paskolą iš banko, giminaičiai,  į tai, kad teismo posėdžio metu atsakovė O. J. patvirtino, jog jai buvo žinoma, kad tretieji asmenys L. ir M. J. turi finansinių sunkumų, sandoris sudarytas 2011-11-30 (1 t., b. l. 53), t. y., jau po kredito sutartyje numatyto mokėjimų atidėjimo termino pabaigos - 2011-11-05 (1 t., b. l. 16). Atsakovai ginasi tuo, kad neturi teisinio išsilavinimo ir nesuprato, jog, pasirašydami laidavimo sutartis, prisiima įsipareigojimus atsakyti bankui visu savo turtu, tačiau toks atsakovų paaiškinimas rodo jų nerūpestingumą ir neapdairumą, neatitinka protingo ir sąžiningo žmogaus elgesio, nes jie turėjo pareigą pasidomėti kokias sutartis pasirašo ir kokią atsakomybę pagal šias sutartis prisiima, ypač žinodami savo artimųjų finansinę padėtį ir turtinius įsipareigojimus bankui. Be to, iš laidavimo sutarčių (t. 1.,b. l. 41-42, 45-46) matyti, kad laiduotojai privalo pranešti bankui raštu per 7 kalendorines dienas, kai susidaro finansiniai sunkumai ar įvyksta kiti svarbūs įvykiai, turintys arba galintys turėti neigiamos įtakos laiduotojo įsipareigojimų pagal sutartį vykdymui (laidavimo  sutarčių Nr. 06-077403-LA1/06-077660-LA1 ir Nr. 06-077403-LA2/06-077660-LA punktas 5.2.1.), tačiau apie ginčo sandorį atsakovai O. ir V. J. banko neinformavo. Nors atsakovai O. J. ir V. J. nurodo, kad pasirašė laidavimo sutartis suklaidinti banko darbuotojos, tačiau jie, pasirašydami šias sutartis, turėjo galimybę su jomis susipažinti, jų neginčijo ir savo atsakomybe pagal šias sutartis nesidomėjo. Trečiojo asmens L. J. paaiškinimas, kad nei ji, nei atsakovai O. J. ir V. J. nesuprato, kad pasirašo laidavimo sutartis visam paskolos laikui, prieštarauja byloje esančiai rašytinei medžiagai, nes laidavimo sutartyse yra aiškiai nurodytas laidavimo sutarties laikotarpis (t.1., b. l. 39-46). Atsakovai nurodo, jog jie elgėsi sąžiningai, nes, panaikinus ginčo buto įkeitimą, jų galimybės disponuoti turtu nebuvo apribotos. Pažymėtina, kad atsakovų nesąžiningumas pasireiškia ne tuo, kad jie pardavė butą, bet tuo, kad pardavę butą sumažino turto, į kurį gali būti nukreiptas banko išieškojimas pagal laidavimo sutartį, kiekį, paversdami  butą grynaisiais pinigais ir tuo išvengdami galimybės nukreipti išieškojimą į šiuos pinigus pagal laidavimo sutartį. Esant šioms aplinkybėms teismas mano, jog yra pagrindas konstatuoti atsakovų Onos ir V. J. nesąžiningumą, sudarant ginčo pirkimo pardavimo sandorį.

Actio Pauliana reglamentuojančiame straipsnyje nėra tiesioginės nuorodos į tai, kad asmens, sudariusio su skolininku sandorius, sąžiningumas yra preziumuojamas, tačiau prievolės šalies sąžiningumas yra preziumuojamas atsižvelgiant į bendrąją sąžiningumo prezumpciją, įtvirtintą CK 4.96 str. 2 d. Be to, tokia išvada darytina sistemiškai aiškinant CK 6.66-6.67 straipsnius. Vertinant trečiojo asmens (turto įgijėjo) nesąžiningumą, kuris, palyginti su skolininko nesąžiningumu, gali būti ne taip aiškiai išreikštas, nereikalaujama, kad jo žinojimas būtų nukreiptas į konkretų kreditorių, užtenka, kad trečiasis asmuo (turto įgijėjas) žinotų, jog toks sandoris sukels ar sustiprins skolininko nemokumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Cetarium“, UAB „Ortofina“ ir R. G. K., bylos Nr. 3K-3-17/2006; 2010 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Varta“ BUAB „Natūralios sultys“, bylos Nr. 3K-3-94/2010; kt.). Atsakovų V. K. ir A. S. B. nesąžiningumą turi įrodyti ieškovas. Ieškovas nurodo, kad sandoris fiktyvus, nes buto kaina sumokėta grynaisiais pinigais, nedalyvaujant notarui, buto vertė mažesnė nei nurodyta viešajame registre, po pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo O. J. ir toliau gyveno parduotame bute, mokėjo už jį komunalinius mokesčius, buto pirkėjai sutartis dėl komunalinių paslaugų sudarė beveik po metų, kai nusipirko butą. Ieškovas byloje nepateikė tiesioginių įrodymų, kad atsakovai V. K. ir A. S. B. žinojo, jog atsakovai O. ir V. J., sudarydami sutartį, elgiasi nesąžiningai kreditoriaus atžvilgiu. Atsakovai V. K. ir A. S. B. paaiškino, jog sudarydami sandorį pasidomėjo ar butas nėra įkeistas ar kitaip suvaržytas, jie taip pat konsultavosi su teisinį išsilavinimą turinčiu sūnumi. Iš byloje esančios pirkimo - pardavimo sutarties (t.1, 110-114) bei registro išrašo (t.1., 51-52) matyti, kad jokių disponavimo turtu apribojimų viešame registre butui nebuvo nustatyta. Tai, kad atsakovai V. K. ir A. S. B. neklausė pardavėjo, kodėl parduodamas butas, negali būti vertinama kaip jų nerūpestingumas, nes jie kitais prieinamais būdais pasidomėjo ar butas nėra suvaržytas. Ieškovas nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie atsakovų V. K. ir A. S. B. suinteresuotumą padėti atsakovams O. ir V. J. išvengti išieškojimo iš jų turto pagal laidavimo sutartį, o byloje esantys skelbimai ir sutartis dėl pagalbos parduodant butą (1 t., b. l. 115-116, 153-154) suteikia teismui pagrindą tikėti atsakovų nurodytomis aplinkybėmis, kad apie buto pardavimą V. K. ir A. S. B. sužinojo iš skelbimo laikraštyje. Taip pat teismas pripažįsta, jog atsakovai V. K. ir A. S. B. neturėjo realios galimybės sužinoti apie atsakovų O. ir V. J. įsipareigojimus bankui, nes duomenys apie fizinių asmenų laidavimo sutartis nėra viešinami. Atsakovai teismo posėdžio metu patvirtino, jog leido O. J. naudotis butu iki 2012 m. liepos 1 dienos, nes tokia sutartis (1 t., b. l. 99-100) buvo naudinga abiems šalims: O. J., turėdama pinigų, galėjo neskubėdama kraustytis pas jos globojamą E. E. K. (2 t., b. l. 53-55), pas kurią šiuo metu ir gyvena, o V. K. ir A. S. B. sutaupė komunalinius mokesčius. Pažymėtina, jog civiliniuose santykiuose yra gana įprasta praktika, kai, pardavus butą, iš jo išsikraustoma ne iš karto po sudaryto sandorio, o suteikiamas abiems šalims priimtinas laiko tarpas išsikraustyti, todėl O. J. naudojimasis butu ir komunalinių paslaugų mokėjimas savaime neįrodo atsakovų V. K. ir A. S. B. nesąžiningumo. Panaudos santykiais paaiškinama ir tai, kad naujieji buto savininkai po pirkimo pardavimo sutarties pasirašymo iš karto nesudarė komunalinių paslaugų teikimo sutarčių, jos pasirašytos tik 2012 m. lapkričio mėn. 27 d. (t. 2, b. l. 56-63, 64-68). Liudytojas A. N. - DNGB „Šermukšnis“ pirmininkas pavirtino, kad atsakovė O. J. ginčo bute nebegyvena, pažymą apie buto pardavimą pristatė 2011 m. rudenį, V. K. ir A. S. B. yra bendrijos nariai. Liudytoja T. N. patvirtino, kad O. J. gyvena drauge su neįgalia E. E. K., kurią slaugo, pas ją persikraustė 2012 m. pavasarį. Iš A. S. B. banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2011-01-21 jai grynais iš banko sąskaitos išmokėta 100000 Lt (2 t., b. l. 1), tai patvirtina, jog V. K. ir A. S. B. turėjo pakankamą sumą grynųjų pinigų, kad galėtų sumokėti už perkamą butą. Byloje esantis pakvitavimas patvirtina, jog  O. J. gavo 95000 Lt (t. 1, b. l. 149). Aptarti įrodymai leidžia spręsti, kad sandoris buvo realiai įvykdytas: buto pardavėjai iš tiesų gavo pinigus, o pirkėjai realiai disponuoja įsigytu butu. Taip pat ieškovas neįrodė, kad butas parduotas už mažesnę nei rinkos kainą, nes vidutinė rinkos kaina, nurodyta viešame registre, apskaičiuota masinio vertinimo būdu, o pagal 2011 m. lapkričio 25 d. apžiūrėjimo ir vertės nustatymo aktą Nr. AJO-111008 butui atliktas individualus vertinimas ir nustatyta, kad jo vertė yra 95000 Lt. Teismas pažymi, jog, spręsdamas apie turto vertę, teikia prioritetą individualiam turto vertinimui, nes jo metu įvertinamos individualios daikto savybės. Kadangi ieškovas įrodymais nepaneigė V. K. ir A. S. B. sąžiningumo prezumpcijos, teismas konstatuoja, jog nėra visų būtinųjų sąlygų actio Pauliana ieškiniui tenkinti, todėl ieškovo ieškinys atmestinas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas atlygina kita šalis,  atsakovai V. K. ir A. S. B. atsisakė bylinėjimosi išlaidų, atsakovai O. ir V. J. bei tretieji asmenys L. ir M. J. bylinėjimosi išlaidų nepagrindė įrodymais, todėl jos nepriteistinos. Iš ieškovo valstybės naudai priteistina - 127,88 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu  (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d., 96 str.).

Laikinosios apsaugos priemonės – areštas butui, esančiam (duomenys neskelbtini), įsiteisėjus teismo sprendimui panaikintinos.

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263-268 str., 270 str.,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš AB „Swedbank“, į. k. 112029651, valstybės naudai 127,88 Lt (vieną šimtą dvidešimt septynis litus 88 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones - turto areštą butui, esančiam (duomenys neskelbtini), taikytą 2012 m. rugsėjo 28 d. Druskininkų miesto apylinkės teismo nutartimi Nr. 2-1009-182/2012.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Druskininkų miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                    Nina Butnorienė