Civilinė byla Nr. e2A-768-798/2022

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01345-2021-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 2.6.1.6.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 28 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Ribokaitės, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Žilvino Terebeizos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovai kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą prašydami pripažinti negaliojančia 2021 m. rugpjūčio 27 d. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 11197, ab initio (nuo jos sudarymo momento), taikyti vienašalę restituciją ir grąžinti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Lensona“ butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 305/598 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovai yra atsakovės UAB „Lensona“ kreditoriai, kurių reikalavimai yra patvirtinti įsiteisėjusiais teismų sprendimais, taikos sutartimis, atsiskaitymo terminai yra suėję ir ieškovai turi galiojančią reikalavimo teisę atsakovei UAB „Lensona“. Atsakovės UAB „Lensona“ ir UAB „Verslo link“ 2021 m. rugpjūčio 27 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 11197 (toliau – ir ginčijamas sandoris, ginčijama sutartis). Ginčijamu sandoriu UAB „Lensona“ perleido UAB „Verslo link“ butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 305/598 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)  (toliau kartu – ir Turtas, ginčo Turtas). Ginčijamajame sandoryje nurodoma, kad Turto kaina 148 000 Eur, kuri buvo sumokėta tokia tvarka:                   75 220 Eur grynaisiais pinigais prieš šios sutarties pasirašymą, 44 080 Eur grynaisiais pinigais prieš šios sutarties pasirašymą ir 28 700 Eur įskaitymo būdu. Iš viso atsakovė UAB „Lensona“ iš atsakovės UAB „Verslo link“ turėjo gauti grynaisiais pinigais 119 300 Eur. Ginčijamo sandorio turinyje visiškai nėra pateikiama jokia informacija, kokiomis sumomis ir kaip grynaisiais pinigais UAB „Lensona“ gavo iš UAB „Verslo link“ 119 300 Eur sumą, todėl, ieškovų teigimu, pinigai gauti nebuvo. Ieškovai teigia, kad 28 700 Eur atsiskaitymas negalėjo būti atliktas, kadangi atsiskaičius su kreditore UAB „Atominis vėjas“, buvo pažeistas kreditorių lygiateisiškumo principas. Šiuo atveju neteisėtas sandoris buvo būtent skolos perkėlimas, kuriuo buvo perimta skola tik vienam kreditoriui. Atsakovės UAB „Verslo link“ vadovas yra N. B., kuris, dar prieš sudarant 2021 m. gegužės 5 d. preliminariąją sutartį dėl Turto, siūlė jį pirkti ieškovams D. I., R. L., tačiau ne savo vardu, o atsakovės UAB „Lensona“ t. y. atstovavo atsakovę UAB „Lensona“. Taigi, atsakovės UAB „Lensona“ ir UAB „Verslo link“ yra susijusios ir yra nesąžiningos kreditorių atžvilgiu. Ginčijamas sandoris pažeidžia ieškovų, kaip UAB „Lensona“ kreditorių teises, nes buvo sudarytas neturint tam pagrindo ir esant galiojantiems kreditorių reikalavimas, suteiktas prioritetas kietiems asmenis. Taigi, šiuo atveju yra visos sąlygos actio Pauliana (Pauliano ieškinys) instituto taikymui, todėl ginčijamas sandoris turi būti pripažintas negaliojančiu ir pritaikyta restitucija.

2.       Atsiliepime į ieškinį atsakovė UAB „Lensona“ prašė jį atmesti. Nurodė, kad ginčijama sutartimi Turtas buvo parduotas už rinkos kainą – 148 000 Eur sumą, kurią atsakovė UAB „Verslo link“ pilnai sumokėjo. Tai patvirtina sutarties 5 punkte padaryti įrašai. Ieškovai nepagrįstai teigia, kad sutartis yra neatlygintinė, nes sutartyje aiškiai nurodyta, jog ji yra atlygintinė. 2021 m. rugpjūčio 10 d., 2021 m. rugpjūčio 17 d., 2021 m. rugpjūčio 26 d. buvo sudarytos ir kitos pirkimo-pardavimo sutartys, kuriomis atsakovė pardavė kitiems pirkėjams kitus butus, adresu (duomenys neskelbtini). Todėl ieškovai visiškai nepagrįstai teigia, kad ginčijama 2021 m. rugpjūčio 27 d. pirkimo-pardavimo sutartis yra neteisėta ir tariamai tai yra vienintelis turtas, kurį atsakovė perleido.

3.       Atsiliepime į ieškinį atsakovė UAB „Verslo link“ prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovės UAB „Lensona“ sudarytas atlygintinis Turto pardavimo sandoris, kuriuo Turtas, apsunkintas hipoteka, parduodamas už rinkos kainą (rinkos sąlygomis), negali būti laikomas kreditorių interesus pažeidžiančiu sandoriu, įvertinus ir tai, kad atsakovė UAB „Lensona“ turėjo ir kito nekilnojamojo turto, o ieškovai galėjo savo kreditorinius reikalavimus patenkinti iš kito nekilnojamojo turto ar piniginių lėšų, gautų pardavus kitą nekilnojamąjį turtą. Todėl nėra pagrindo vadovaujantis actio Pauliana institutu ginčijamą sandorį pripažinti negaliojančiu ir taikyti restituciją.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. balandžio 5 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas grindžiamas šiais argumentais:

4.1.                      Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovai yra atsakovės UAB „Lensona“ kreditoriai ir jie turi neabejotiną ir galiojančią teisę reikalavimo teisę į atsakovę.

4.2.                      Ieškovai teigė, kad ginčijamas sandoris iš esmės buvo neatlygintinas, nes atsakovė UAB „Lensona“ negavo jokių pinigų iš UAB „Verslo link“. Atsakovės su šiuo teiginiu nesutinka, nurodė, kad su UAB „Lensona“ buvo atsiskaityta grynaisiais pinigais, o tai, esą įrodo ginčijama sutartis. Teismas pažymėjo, kad vien tai, jog ginčijamoje sutartyje nurodytas grynųjų pinigų perdavimo faktas, neįrodo, jog realiai jie buvo perduoti. Tai turėtų būti įrodyta kitais įrodymais, tačiau jų byloje nėra. T. y. atsakovės nepateikė patikimų įrodymų (buhalterinių dokumentų, pinigų priėmimo-perdavimo kvitų ir kt.), kad UAB „Lensona“ pinigus gavo, arba kad juos gavusi panaudojo įmonės veiklai vystyti ar atsiskaityti su kitais kreditoriais. Tai, kad atsakovė UAB „Lensona“ pinigų negavo iš esmės patvirtina ir faktas, kad antstolis A. N. negalėjo išieškoti skolos nei vieno iš ieškovų naudai.

4.3.                      Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Panevėžio skyrius kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos atsakovei UAB „Lensona“ iškėlimo. Pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo nurodyta, kad UAB „Lensona“ įsiskolinimas VSDFV biudžetui 2022 m. kovo 2 dienai yra 25 237,97 Eur, jis susidarė nuo 2021 m. spalio mėnesio. Ginčijama sutartimi Turtas buvo parduotas už 148 000 Eur. Pažymėjo, kad tokią pinigų sumą gavęs juridinis asmuo, elgdamasis atsakingai ir siekdamas įvykdyti įstatymų reikalavimus, praėjus kiek daugiau nei mėnesiui laiko nuo sandorio sudarymo, galėtų ir turėtų vykdyti atsiskaitymus su VSDFV biudžetu.

4.4.                      Atsakovės teigė, kad UAB „Lensona“ turėjo ir kito nekilnojamojo turto, o ieškovai galėjo savo kreditorinius reikalavimus patenkinti iš kito nekilnojamojo turto ar piniginių lėšų, gautų pardavus kitą nekilnojamąjį turtą. Šis teiginys taip pat nepagrįstas, nes jį paneigia jau minėtas faktas, kad VSDFV Panevėžio skyriaus kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos UAB „Lensona“ iškėlimo.

4.5.                      Teismas priėjo prie išvados, kad UAB „Lensona“ arba už ginčijamą sandorį negavo pinigų, arba jų nepanaudojo atsiskaitymui su kreditoriais. Dėl šios priežasties teismas sprendė, kad labiau tikėtinas yra ieškovų teiginys, jog ginčijamas sandoris buvo neatlygintinis, negu atsakovių teiginys, jog UAB „Lensona“ gavo pinigus už ginčijamu sandoriu perleistą Turtą. Teismas konstatavo, kad UAB „Lensona“ iš esmės būdama nemoki bei turėdama įsipareigojimų kreditoriams, sudarydama neatlygintiną sandorį ir taip iš esmės eliminuodama savo galimybes atsiskaityti, buvo nesąžininga savo kreditorių (ieškovų) atžvilgiu.

4.6.                      Kreditoriaus teises pažeidžiantys sandoriai gali būti nuginčyti tik tuomet, kai nustatoma, kad trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Atsakovės UAB „Verslo link“ nesąžiningumą pagrindžia jo vadovo N. B,. sąsajos su atsakove UAB „Lensona“. Ieškovai D. I. ir R. L. nurodė, kad prieš sudarant preliminariąją sutartį dėl (duomenys neskelbtini) buto pirkimo, jiems turtą aprodė ir atsakovės UAB „Lensona“ interesus atstovavo nekilnojamojo turto brokeris N. B., kuris, kaip matyti, yra atsakovės UAB „Verslo link“ vadovas. Tai patvirtina pateikti elektroniniai laiškai, iš kurių matyti, kad N. B. bendravo su ieškovais dėl (duomenys neskelbtini) pardavimo proceso,  t. y. sudarinėjo preliminariąją sutartį, teikė sąmatas, aprodė turtą, teikė kadastrinius duomenis ir kt. Akivaizdu, kad, kuomet ieškovai sutarė dėl Turto įsigijimo, Turtas priklausė atsakovei UAB „Lensona“, kuri buvo atstovaujama UAB „Verslo link“ dabartinio vadovo, ir šį Turtą perleidus neatlygintinai būtent UAB „Verslo link“, darytina išvada, kad, abi atsakovės buvo susijusios per fizinį asmenį N. B., todėl laikytina, kad ir trečiasis asmuo (t. y. atsakovė UAB „Verslo link“) yra nesąžininga. Priešinga išvada prieštarautų protingumo principui, nes akivaizdu, kad jeigu asmuo kažkokiu būdu atstovauja abi sandorio šalis, jis turi tam tikrą suinteresuotumą, kad sandoris jam būtų maksimaliai naudingas.

4.7.                      Nagrinėjamu atveju atsakovė UAB „Lensona“, sudariusi su UAB „Verslo link“ ginčijamą sandorį ir suprasdama, kad turi neįvyktų įsipareigojimų visiems ieškovams, ginčijamą sandorį sudariusi neatlygintinai, tokiu būdu šiukščiai pažeidė visų ieškovų teises, nes panaikino galimybes įvykdyti savo prievoles ieškovų naudai, atitinkamai apsunkindama ir ieškovų galimybes įgyvendinti / patenkinti savo reikalavimo teises.

4.8.                      Pasisakydamas dėl neprivalėjimo sudaryti ginčijamą sandorį, teismas nurodė, kad atsakovė UAB „Lensona“ neturėjo pareigos tokio sandorio sudaryti. Nors atsakovė nagrinėjant bylą teigė, kad ginčo sutartį privalėjo sudaryti, teismas pažymėjo, jeigu asmuo sudaro su kitu asmeniu preliminarią turto pirkimo-pardavimo sutartį, jis laikydamasis joje numatytų įsipareigojimų, taip pat elgdamasis sąžiningai bei atsakingai, su kitais asmenims jokių kitų sutarčių dėl to paties turto nesudaro. Taigi, atsakovė UAB „Lensona“, esant vienai sudarytai preliminariai sutarčiai, su kitais asmenimis sudarydama kitą preliminarią sutartį, elgėsi nesąžiningai. Atsižvelgus į šią aplinkybę darytina išvada, kad priešingai nei nurodyta atsakovės 2021 m. vasario 17 d. preliminarios sutarties               2.2 punkte šalių ketinimai perleisti ir įsigyti turtą nebuvo rimti.

4.9.                      Teismas sprendė, kad buvo įrodytos visos actio Pauliana sąlygos, todėl yra pagrindas pripažinti negaliojančia ab initio atsakovių UAB „Lensona“ ir UAB „Verslo link“             2021 m. rugpjūčio 27 d. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 11197. Pripažinęs sandorį negaliojančiu, teismas pritaikė restituciją.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

5.       Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Verslo link“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1.                      Šioje byloje turi būti įvertinta ir nustatyta, ar ginčo sutartis yra atlygintinas ar neatlygintinas sandoris. Ieškinys galėtų būti tenkinamas tik nustačius, kad sutartis yra neatlygintinas sandoris ir kitas būtinas actio Pauliana taikymo sąlygas, nes ieškovai įrodinėjo, kad būtent neatlygintinas Turto perleidimas pažeidė ieškovų teises. Tuo tarpu nustačius, kad sutartis yra atlygintinas sandoris, ieškinys turi būti atmetamas, nes tuo yra paneigiamas ieškinio faktinis pagrindas. Pažymėtina, kad šioje byloje ieškovai neįrodinėjo, kad sutartis, vertinant ją kaip atlygintiną sandorį, pažeidžia ieškovų teises, t. y. kad Turtas perleistas už mažesnę nei rinkos kainą, ar kad kitaip pažeistos ieškovų teisės sudarant atlygintiną Turto perleidimo sandorį.

5.2.                      Tai, ar pagal sutartį buvo ar nebuvo sumokėta Turto kaina, neturi teisinės reikšmės nustatant sandorio pobūdį, t. y. ar sandoris atlygintinas ar neatlygintinas. Jeigu Turto kaina būtų nesumokėta, tai suteiktų teisę pardavėjai UAB „Lensona“ arba jos kreditoriams naudotis atitinkamomis teisių gynimo priemonėmis, pvz., reikšti ieškinį dėl nesumokėtos Turto kainos priteisimo. Tačiau atlygintinas Turto perleidimo sandoris, vien dėl to, kad tariamai nebuvo sumokėta sutartyje nustatyta Turto kaina, netampa neatlygintinu sandoriu. Ieškovai turėjo teisę prašyti teismo priteisti iš UAB „Verslo link“ Turto kainą, tačiau tokio reikalavimo nereiškė.

5.3.                      Sutartis yra notarine forma sudarytas sandoris, kuris įvardintas „pirkimo-pardavimo sutartimi“, Sutarties 2.1 punkte jos dalykas apibrėžtas kaip Turto pirkimas-pardavimas, Sutarties 4.1 punkte nustatyta parduodamo Turto kaina – 148 000 Eur, Sutarties 5.1 ir 5.2 punktuose aptarta Turto atsiskaitymo tvarka. Todėl ginčijama sutartis pagal savo formą ir turinį yra notarine forma sudaryta atlygintinė nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad sutartis yra neatlygintinas sandoris, yra visiškai nepagrįsta, nelogiška ir neatitinka notarine forma sudarytos sutarties turinio, sąlygų ir jos vykdymo aplinkybių, taip pat sutarties šalių ir notaro paaiškinimų dėl šios sutarties pobūdžio.

5.4.                      Nors byloje yra duomenys (kasos išlaidų orderiai, mokėjimo pavedimai, kt.) apie konkrečius pagal sutartį atliktus mokėjimus, ieškovai šioje byloje neginčijo pagal sutartį atliktų atskirų mokėjimų ir neįrodinėjo, kad pagal sutartį atlikti atskiri mokėjimai, kaip sandoriai (o ne pati sutartis kaip sandoris), pažeidė ieškovų teises. Todėl šioje byloje kaip sandoriai neturi būti vertinami pagal sutartį atlikti atskiri mokėjimai ir neturi būti sprendžiama dėl mokėjimų pripažinimo negaliojančiais, nes toks ieškinio reikalavimas nebuvo pareikštas. Pažymėjo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas aukščiau nurodytų įrodymų, kurie pagrindžia ginčijamos sutarties apmokėjimą nevertino.

5.5.                      Pagal byloje pareikštą ieškinį neturi būti vertinama ir nustatinėjama, kaip atsakovė UAB „Lensona“ (pardavėja) panaudojo pagal sutartį iš atsakovės UAB „Verslo link“ (pirkėjos) gautas pinigines lėšas, nes byloje nėra pareikšta reikalavimų pripažinti UAB „Lensona“ mokėjimus neteisėtais actio Pauliana pagrindu ar dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnyje nustatytos atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais tvarkos pažeidimo. Tai, kad UAB „Lensona“ nenaudojo lėšų atsiskaitymui su ieškovais, jokių būdu nereiškia, kad UAB „Lensona“ pagal sutartį negavo lėšų, taip pat nereiškia, kad pagal sutartį gautos lėšos turėjo būti naudojamos atsiskaitymui būtent su ieškovais.

5.6.                      Sutarties 5.1.2 punkte nustatyta, kad 44 080 Eur pirkėjas UAB „Verslo link“ sumokėjo pardavėjui UAB „Lensona“ pavedimu prieš Sutarties pasirašymą. 2021 m. vasario 7 d. tarp paskolos davėjo E. S. ir paskolos gavėjos UAB „Verslo link“ buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. 2021/02/17, kuria paskolos davėjas E. S. įsipareigojo paskolos gavėjai UAB „Verslo link“ suteikti 80 000 Eur paskolą, pervedant lėšas į atsakovės UAB „Lensona“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Peysera, arba grynaisiais pinigais, o paskolos sutarties 1.2 punkte nustatyta, kad paskolos tikslas (suteikiamų lėšų panaudojimo tikslinė paskirtis) – UAB „Lensona“ nuosavybės teise priklausančio kotedžo įsigijimo finansavimas. Pagal nurodytą paskolos sutartį E. S. už UAB „Verslo link“ atiko į UAB „Lensona“ banko sąskaitą mokėjimus, kurių bendra suma sudarė 44 080 Eur. Grynaisiais pinigais apeliantė sumokėjo dar                      75 220 Eur. Sutarties 5.1.3 punkte nustatyta, kad 28 700 Eur sumokėta įskaitant priešpriešines pirkėjos UAB „Verslo link“ ir pardavėjos UAB „Lensona“ prievoles hipotekos kreditoriui UAB „Atominis vėjas“. Byloje nebuvo ginčijamas Sutarties 5.1.3 punkte nurodytas priešpriešinių įskaitymų sandoris, todėl laikytina, kad įskaitymo sandoris yra teisėtas, galiojantis ir įskaitymo būdu buvo apmokėta Turto kainos dalis –      28 700 Eur.

5.7.                      Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos įrodymus ir neteisingai taikė CK 6.66 straipsnį, dėl ko nepagrįstai konstatavo, kad egzistuoja visos būtinos actio Pauliana taikymo sąlygos. 

5.8.                      Iš byloje esančios 2021 m. gegužės 5 d. Preliminarios sutarties, sudarytos tarp atsakovės UAB „Lensona“ ir ieškovų D. I. ir R. L., matyti, kad D. I. ir R. L. ketino Turtą pirkti už bendrą 146 000 Eur kainą, tačiau preliminari sutartis nebuvo įvykdyta ir pagrindinė pirkimo pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Ginčo sutartimi Turtas buvo parduotas už 148 000 Eur, t. y. netgi didesnę pardavimo kainą, nei buvo įsipareigoję sumokėti ieškovai D. I. ir R. L. Taigi dėl ginčo sutarties atsakovės UAB „Lensona“ mokumas nekito, nes Turtas parduotas už rinkos kainą, o vietoje Turto atsakovė UAB „Lensona“ gavo ekvivalentą pinigais.

5.9.                      2020 m. rugpjūčio 10 d., 2020 m. rugpjūčio 17 d., 2021 m. rugpjūčio 26 d. atsakovė UAB „Lensona“ sudarė tris kitas notarines nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis, kuriomis atlygintinai buvo perleistas kitas UAB „Lensona“ nekilnojamasis turtas. Iš pateiktų sutarčių akivaizdu, kad atsakovė UAB „Verslo link“ su pardavėja atsiskaitė iki ginčijamos sutarties sudarymo, o kitos nurodytų sutarčių šalys su atsakove atsiskaitė pagal sutartyse numatytas sąlygas.

5.10.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo 22 punkte išdėstyti argumentai dėl įsiskolinimo valstybės biudžetui yra teisiškai nereikšmingi šios nagrinėjamos bylos kontekste. Teismas privalėjo nustatinėti tik ieškovų, kaip kreditorių teisių galimą pažeidimą. Kaip ir teisiškai nereikšmingi teismo argumentai dėl atsakovės galimo nemokumo. Sudarant ginčo sutartį UAB „Lensona“ bankroto byla nebuvo keliama ir nebuvo jokių kitų apribojimų (pvz., turto areštų), trukdančių sudaryti šią sutartį. Todėl netgi jei UAB „Lensona“ ateityje ir bus iškelta bankroto byla, tai nesudaro pagrindo tenkinti šioje byloje ieškovų pareikšto ieškinio.

5.11.                      Pažymėjo, kad Turtui buvo ir tebėra įregistruoja hipoteka. 2020 m. lapkričio 24 d. tarp UAB „Lensona“ ir UAB „Atominis vėjas“ buvo sudaryta sutartinės maksimalios hipotekos sutartis, pagal kurią buvo užtikrinti UAB „Lensona“ įsipareigojimai hipotekos kreditoriui UAB „Atominis vėjas“ įkeičiant ginčo butą ir žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini). 2021 m. lapkričio 4 d. Reikalavimo teisės ir hipotekos perleidimo sutartimi UAB „Atominis vėjas“ perleido reikalavimo teises UAB „Finansista“. Kadangi Turtas yra apsunkintas hipoteka, išieškojimo nukreipimas į šį turtą buvo / yra apsunkintas ir nebuvo / nėra galimas negavus hipotekos kreditoriaus sutikimo. Hipoteka suteikia šios daiktinės teisės turėtojui teisę patenkinti hipoteka užtikrintą reikalavimą iš hipotekos objekto vertės pirmiau už kitus skolininko kreditorius.

5.12.                      Apeliantė nesutinka su teismo argumentais dėl to, kad atsakovės neprivalėjo sudaryti ginčo sandorio. Pirmiausia, šalys sudarė preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „Lensona“ įsipareigojo perleisti Turtą UAB „Verslo link“. Jeigu atsakovė UAB „Lensona“ nebūtų sudariusi ginčo sutarties, ji būtų turėjusi grąžinti pagal 2021 m. vasario 17 d. Preliminarią sutartį gautą 86 080,00 Eur avansą bei sumokėti baudą, lygią pusei avanso sumos, t. y. 43 040,00 Eur. Todėl atsakovė UAB „Lensona“, nevykdydama preliminarios sutarties, sudarytos su UAB „Verslo link“, būtų patyrusi itin ženklių nuostolių.

5.13.                      Teismo vertinimai dėl atsakovės nesąžiningumo vedant derybas dėl to paties Turto su keliais pirkėjais yra nepagrįsti, kadangi įstatymas to nedraudžia daryti. D. I. ir R. L. taikos sutartimi patys nutraukė preliminarią sutartį, o teismo naudojama sąvoka ketinimu rimtumas teisinėje praktikoje ir actio Pauliana kontekste apskritai neegzistuoja. Apeliantės teigimu, ginčo sutartis atitiko įprastą verslo praktiką.

5.14.                      Nepagrįsti teismo argumentai ir dalyje dėl UAB „Verslo link“ nesąžiningumo. Ta aplinkybė, kad atsakovės UAB „Verslo link“ direktorius N. B., kaip brokeris, atstovavo atsakovę UAB „Lensona“ tariantis dėl Turto pardavimo ieškovams D. I. ir R. L., neįrodo atsakovės UAB „Verslo link“ nesąžiningumo. Atsakovės UAB „Verslo link“ ir UAB „Lensona“ nėra susiję asmenys nei per įmonių akcininkus, nei per valdymo organus, nei jokiomis kitomis sąsajomis, kurios galėtų būti pagrindu paneigti preziumuojamą atsakovės UAB „Verslo link“ sąžiningumą.

5.15.                      Teismas pažeidė CK 6.66 straipsnio 3 dalį ir CK 6.145 straipsnį, nes esant dvišaliam atlygintinam sandoriui nepagrįstai taikė vienašalę restituciją.

6.       Atsakovė UAB „Lensona“ prisidėjimu prie atsakovės UAB „Verslo link“ apeliacinio skundo prašo tenkinti atsakovės UAB „Verslo link“ apeliacinį skundą ir panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 5 d. sprendimą, priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovų ieškinys būtų atmestas.

7.       Atsiliepime į atsakovės UAB „Verslo link“ apeliacinį skundą ieškovai UAB „Finbaltika“, UAB „ANGATA“, UAB „Nemėja“, D. I., R. L. ir UAB „Transeva LT“ prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

7.1.                      Ieškovų teigimu, apeliantės argumentai dėl mokėjimų ginčijimo yra neaiškūs, kadangi visas sandoris buvo ginčijamas visas actio Pauliana pagrindais.

7.2.                      Nepagrįsti apeliantės argumentai dalyje dėl sutarties, kaip atlygintino sandorio. Šiuo atveju vien pavadinimas nepagrindė jokių aplinkybių, kad sandoris buvo atlygintinis, realūs dokumentais, kurie neleistų neabejoti atsiskaitymais, taip pat nebuvo pateikti. Teismas priėjo pagrįstą išvadą, kad sandoris buvo neatlygintinas. UAB „Lensona“ perleidusi neatlygintinai butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypo 305/598 dalis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), ginčijamu sandoriu iš esmės sudarė sąlygas neatsiskaityti su ieškovais, ieškovai prarado teises nukreipti savo reikalavimus į atsakovės UAB „Lensona“ turtą, kadangi tokio po ginčijamojo sandorio tiesiog neliko.

7.3.                      Šiuo atveju ieškovai teikdami ieškinį savo teisių pažeidimą sudarius ginčijamą sandorį sieja su „kitokiu kreditoriaus teisių pažeidimu“, o būtent su ieškovų galimybių įgyvendinti reikalavimus ieškovų atžvilgiu sumažėjimu, todėl apeliantės nuolatinis akcentavimas, kad sandoryje buvo nurodyta kaina, nepaneigia actio Pauliana sąlygų ir nėra iš esmės susijęs su ieškiniu ir skundžiamu teismo sprendimu. Kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes, sudarius ginčijamą sandorį, likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi.

7.4.                      Ieškovai pabrėžia apeliacinio skundo nenuoseklumą. Skunde nurodoma, kad pardavimo kaina, kuri buvo nurodyta 148 000 Eur buvo sumokėta tokiu būdu: 75 220 Eur grynaisiais pinigais, 44 080 Eur bankiniais pavedimais, 28 700 Eur įskaitymo būdu. Anot apeliantės byloje pateikti kasos orderiai bei kiti įrodymai, patvirtinantys atsiskaitymo faktą. Tačiau pagal 2021 m. gegužės 5 d. atsakovių susitarimo 2 punktą, UAB „Verslo link“ buvo sumokėjusi 86 080 Eur grynaisiais pinigais UAB „Lensona“, o apeliaciniame skunde jau teigiama, kad grynaisiais pinigais buvo sumokėta 75 220 Eur.

7.5.                      Analizuojant pateiktą kasos knygą nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2021 m. vasario 28 d. pastebėtina, kad UAB „Lensona“ gavo 42 000 Eur pajamų ir patyrė 18 500 Eur išlaidų, kas sudaro 23 450 Eur likutį, tačiau tuo metu buvo gautos kitos pajamos pavedimais              18 000 Eur iš UAB „Lensona“ direktorės, taip pat pagal UAB „Lensona“ ir E. S. paskolos sutartį 15 000 Eur bei 1 080 Eur, tačiau ši suma nebuvo atspindėta. Akivaizdu, kad kasos knygos ištraukta neatitinka realios būklės ir galimai yra klastojama, todėl toks įrodymas nebuvo pripažintas patikimu, kadangi per nurodyta laikotarpį UAB „Lensona“ gavo 16 080 Eur paskolos iš E. S., 18 000 Eur paskolos iš direktorės ir tariamai         42 000 Eur iš apeliantės UAB „Verslo link“, kas turėtų sudaryti 76 080 Eur gautų pajamų, tuo tarpu kasos knygoje buvo nurodyta 42 000 Eur pajamų. Tokios pat išvados darytino ir analizuojant kasos knygą už laikotarpį 2021 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. Joje yra pataisytos pajamos.

7.6.                      Apeliantė teigė, kad atsakovė UAB „Lensona“ tuo pačiu laikotarpiu, papildomai pardavė 3 nekilnojamo turto objektus ((duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)), tačiau už parduotą turtą gautos pajamos nėra nurodytos kasos knygoje. Papildomai nurodė, kad pinigai niekada nebuvo pervesti į įmonės sąskaitą, nes nurodytu laikotarpiu buvo taikomas areštas. Atkreipė dėmesį į notarinės sutarties, sudarytos 2021 m. rugpjūčio 10 d. tarp UAB „Lensona“ ir V. Ž., J. L., 5.1.2 punktą, kuriame yra nurodyta, kad 9 000 Eur pirkėjai įsipareigoja ir privalo ne vėliau kaip per 2 (dvi darbo) dienas nuo šios sutarties pasirašymo ir patvirtinimo dienos sumokėti pavedimu į pardavėjos sąskaitą, mokėjimo paskirtyje nurodant šios sutarties pasirašymo datą ir notarinio registro numerį. Kaip matoma iš pateiktų kasos knygų už 2021 m. rugpjūčio               1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. ši sumą neatspindėjo įmonės apskaitoje. Taigi, teismas pagrįstai nesivadovavo kasos knygose pateiktais duomenimis, nes jie nelaikytini patikimais.

7.7.                      Priešpriešinis įskaitymas negalėjo būti atliekamas sandoriu, kadangi egzistavo kiti kreditoriai, todėl remiantis actio Pauliana sąlygomis, šis įskaitymas prieštaravo kreditorių interesams, kas sudarė atskirą prielaidą pripažinti sandorį pažeidžiančiu kreditorių interesus.

7.8.                      Apeliantės teigimu, ieškovai šioje byloje neįrodinėjo, kad Turtas buvo parduotas ne rinkos kaina. Šiuo atveju tai nėra svarbu, kadangi ginčas kilo būtent dėl nesąžiningumo aplinkybės, t. y. UAB „Verslo link“ veikdama, kaip tarpininkas, pardavinėjo UAB „Lensona“ turtinius vienetus, tačiau kilus UAB „Lensona“ nemokumo būklei, tas pats tarpininkas įsteigė UAB „Verslo link“, kuris neva įsigijo ginčo turtą, nors kaina taip ir nebuvo sumokėta, o tuo metu buvę kreditoriniai reikalavimai liko nepatenkinti, būtent šią išvadą darė pirmosios instancijos teismas.

7.9.                      Ieškovai kartu su ieškiniu pateikė teismui įrodymus, kad jokio turto UAB „Lensona“ neturi, todėl nebuvo įmanoma nukreipti išieškojimo į kitą turtą, kadangi paprasčiausiai tokio nebuvo. Ieškovai gindami savo teises pasirinko būtent ginčo sandorio ginčijimą, kadangi jau tuo metu visi įsipareigojimai buvo pradelsti, antstolis A. N. nurodė, kad nėra galimybės išieškoti skolas, todėl sandoris, kuris sukėlė daugiausia abejonių ir buvo nesąžiningas, atsižvelgiant į pirkėjo asmenį, ir buvo ginčijimas. Kitus atsakovės sudarytus sandorius patikrins paskirta nemokumo administratorė.

7.10.                      Šiuo atveju nesudarius ginčo sandorio, šiai dienai egzistuotų turtas iš kurios būtų galimas realus kreditorinių reikalavimų tenkinimas. Ieškovai abejoja, kad Turto įkeitimas hipotekos kreditoriui yra realus, tačiau net ir darant prielaidą, jog hipotekos kreditorius egzistavo, jo naudai sudarant sandorį buvo atliktas tik 28 700 Eur mokėjimas, o ginčo Turto vertė yra gerokai didesnė. Ir priešingai nei teigia skunde apeliantė, šio sandorio negalima priskirti įprastai verslo praktikai.

7.11.                      Apeliantė ginčija teismo argumentus dalyje dėl įsiskolinimo valstybės biudžetui. Tačiau nutartyje, kuria buvo iškelta nemokumo byla UAB „Lensona“ jos nemokumo momentas buvo susietas su 2020 metais, tuo tarpu sandoris buvo atliktas 2021 m. rugpjūčio 27 d., kas lemia tai, kad UAB „Lensona“ ir UAB „Verslo link“ suprasdamos, kad nėra galimybių gauti pelno iš Turto, nes reikės atsiskaityti su kreditoriais priėmė sprendimą elgtis nesąžiningai ir neatlygintinai perleisti Turtą, pasinaudojant juridiniu asmeniu. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad įmonė sandorio sudarymo metu buvo faktiškai nemoki, nevykdė savo įsipareigojimų, o įmonės pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, todėl apeliantės teiginiai dėl nemokumo ir VSDFV Panevėžio skyriaus pareiškimo pateikimo pirmosios instancijos teismo motyvų nepagrįstumo yra nesuprantami ir nėra teisinio pagrindo laikyti, kad motyvai nėra susiję su ieškinio pagrįstumo vertinimu.

7.12.                      Apeliantė pabrėžė, kad Turtas yra apsunkintas hipoteka ir pirmiausia būtų nukreiptas hipotekos kreditoriaus reikalavimų tenkinimui. Būtina pažymėti, kad UAB „Verslo link“ prašė į bylos nagrinėjimą įtraukti kreditorių UAB „Finansista“, tačiau pagal UAB „Lensona“ pateiktą dokumentą ieškovams D. I. ir R. L., buvo nurodytas vienintelis (duomenys neskelbtini) nekilnojamo turto kreditorius UAB „Atominis Vėjas“, kuris ir buvo nurodytas notarinėje pirkimo-pardavimo sutartyje (notarinio registro Nr. 1197) ir su kuriuo buvo atsiskaityta. UAB „Finansista“ niekada neegzistavo kaip kreditorė, kuri turėjo kažkokių teisių į ginčo Turtą. Visgi, jei hipotekos kreditorius egzistuotų, tai niekaip nėra susiję su negalimumu išieškoti iš tokio turto, kadangi, pirma, hipoteka seka paskui daiktą, antra, kreditoriai turi teisę ginčo tvarką išieškoti iš hipoteka apsunkinto turto be hipotekos kreditoriaus sutikimo, todėl abejotini UAB „Lensona“ teiginiai, kad hipoteka įkeistas turtas yra neliečiamas. UAB „Lensona“ nenurodo koks įsiskolinimas yra hipotekos kreditoriui, kadangi jis yra labai mažas bei manytina, kad hipotekos kreditoriaus iš tikrųjų net nebuvo. Jokios aplinkybės, kurios pagrįstų hipotekos kreditoriaus realumą nebuvo pateiktos. Pažymėjo ir tai, kad sudarius preliminariąją sutartį su ieškovais dėl ginčo Turto pirkimo-pardavimo, ieškovai nebuvo informuoti apie tai, jog jam yra taikomi kokie nors suvaržymai.

7.13.                      Apeliantė teigia, kad 2021 m. vasario 17 d. tarp atsakovų buvo sudaryta preliminarioji sutartis ir 2021 m. gegužės 5 d. susitarimas, todėl mano, kad nesudarius pagrindinės sutarties būtų pažeista tarp atsakovių sudaryta preliminarioji sutartis. Ieškovai pastebi, kad preliminariojoje ir pagrindinėje sutartyje nesutampa apeliantės perduotos sumos atsakovei UAB „Lensona“. Mano, kad atsakovė neturėjo jokios pareigos perleisti Turtą apeliantei UAB „Verslo link“. Ieškovų teigimu, byloje pateiktos atsakovių sutartys buvo sudarytos atgaline tvarka. Apie jas ieškovai sužinojo tik bylą nagrinėjant teisme ir apie jokią prievolę perleisti turtą ieškovai nebuvo informuoti, kai sudarinėjo preliminarią sutartį su UAB „Lensona“.

7.14.                      Apeliantė taip pat teigia, kad vien pats faktas, jog parduodamas Turtą jos vadovas atstovavo UAB „Lensona“, nepaneigia atsakovės sąžiningumo prezumpcijos. Ieškovai su tokiais argumentais nesutinka. Atsakovės UAB „Verslo link“ direktorius N. B. ne tik tarpininkavo kaip nekilnojamojo turto brokeris ginčo sandorio metu, bet taip pat ir atliko daugybė kitų veiksmų (paruošė preliminarią sutartį, siuntė kadastrinius duomenys, ruošė sąmatą ir t. t.), nuo pat pradžių žinodamas visas faktinės aplinkybės. N. B. buvo pasirašęs preliminarią sutartį 2021 m. vasario 17 d. su UAB „Lensona“ dėl to paties ginčo Turto įsigijimo. Atsakovės UAB „Verslo link“ direktorius N. B. bendraudamas su ieškovais (R. L. ir D. I.) Turto (duomenys neskelbtini) pardavimo metu ir po preliminarios 2021 m. gegužės 5 d. sutarties pasirašymo tarp UAB „Lensona“ ir ieškovų (R. L. ir D. I.) niekada neatskleidė faktų, kad jis taip pat turėjo teises į tą patį turtą. Jeigu UAB „Verslo link“ direktorius, kaip trečias asmuo, būtų veikęs sąžiningai ir informavęs ieškovus (R. L. ir D. I.) apie šiuos faktus tuo metu galėtume daryti prielaidas, kad UAB „Verslo link“ elgėsi sąžiningai, tačiau tai neįvyko. Tikėtina, kad tokiu poelgiu UAB „Verslo link“ siekė daugiau naudos sau kartu su UAB „Lensona“. Pažymėjo ir tai, kad ieškovai buvo priversti atsisakyti pirkti ginčo Turtą, nes tik pasirašant notarinę sutartį paaiškėjo, kad Turtui yra taikomi areštai.

7.15.                      Ieškovai nesutinka su apeliantės skundo argumentais dalyje dėl restitucijos taikymo.

8.       Atsiliepime į atsakovės UAB „Verslo link“ apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Finansista“ prašo apeliacinį skundą patenkinti, pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas nepagrįstai atmetė kaip įrodymus byloje esančius kasos išlaidų orderius ir bankinius pavedimus, patvirtinančius, kad pagal ginčijamą notarinę sutartį joje numatytą turto kainą pirkėja UAB „Verslo link“ sumokėjo pardavėjai UAB „Lensona“. Šie įrodymai paneigia ieškovų teiginį, kad sutartis buvo neatlygintinas sandoris ir tuo pačiu įrodo, kad pagal sutartį buvo atsiskaityta už Turtą. Atsakovėms į bylą pateikus kasos išlaidų orderius, atitinkančius Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių reikalavimus, taip pat pateikus kasos knygos išrašus, kuriuose atsakovių apskaitoje apskaitytos operacijos grynaisiais pinigais pagal kasos išlaidų orderius, darytina prezumpcija, kad pagal kasos išlaidų orderius pinigai buvo sumokėti, o tai reiškia, jog pagal sutartį už turtą yra atsiskaityta, dalį turto kainos sumokant grynaisiais pinigais. Be to, ieškovai jokia apimtimi neginčijo pagal sutartį atsiskaitymo dalies, kur mokėjimai buvo atlikti bankiniais pavedimais. Ieškovai įrodinėjo, kad pagal sutartį nėra atsiskaityta, nepagrįstai neigdami tik atsiskaitymo grynais pinigais faktą pagal kasos išlaidų orderius ir visiškai užmiršdami pasisakyti dėl bankinių pavedimų, kuriais dalis kainos sumokėta mokėjimo pavedimais. Tai reiškia, kad ieškovai neginčijo atsiskaitymo pagal sutartį dalies bankiniais pavedimais. Ieškovų teiginiai, kad turtas nėra įkeistas UAB „Finansista“, yra nepagrįsti. 2021 m. lapkričio 4 d. Reikalavimo teisės ir hipotekos perleidimo sutartimi UAB „Atominis vėjas“ perleido reikalavimo teises UAB „Finansista“. Šios sutarties pagrindu Sutarčių ir teisių suvaržymo registre (buvusiame hipotekos registre) buvo pakeistas hipotekos kreditorius. Nėra jokio pagrindo nesivadovauti viešais hipotekos registro duomenimis, kurie laikomi teisingais, kol nėra užginčyti. Ieškovai šioje byloje neginčijo Reikalavimo teisės ir hipotekos perleidimo sutarties, viešų Sutarčių ir teisių suvaržymo registro duomenų. Todėl šioje byloje turi būti laikoma, kad turtas yra įkeistas hipotekos kreditoriui UAB „Finansista“ ir tai negali būti kvestionuojama. Hipoteka seka pagal turtą. Todėl, nepriklausomai nuo ieškinio tenkinimo ar atmetimo, turto hipoteka išliks ir tai turės įtakos išieškojimo nukreipimui į turtą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

9.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

10.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiami pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovų ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimai. 

Dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo

11.       Ieškovai UAB „Finbaltika“, UAB „ANGATA“, UAB „Nemėja“, D. I., R. L. ir UAB „Transeva LT“ prašė apeliacinės instancijos teismo atsisakyti priimti atsakovės UAB „Lensona“ prisidėjimą prie apeliantės UAB „Verslo link“ skundo. Nurodė, kad 2022­ m. balandžio ­26 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi Nr. eB2-­1890-­933/2022 nuspręsta iškelti atsakovei UAB „Lensona“ bankroto bylą ir paskirti jos nemokumo administratore UAB „Robinta“. Tai reiškia, kad nuo 2022 m. balandžio 26 d. buvęs vadovas V. S. negali atstovauti UAB „Lensona“.

12.       CPK 137 straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindai, dėl kurių teismas gali atsisakyti priimti į teismą besikreipiančio asmens pareiškimą. Vienas iš pagrindų, dėl kurio teismas gali atsisakyti priimti pareiškimą, yra atvejis, kai pareiškimą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo (CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

13.       Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad 2022­ m. balandžio ­26 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-­1890-933/2022 nuspręsta iškelti atsakovei UAB „Lensona“ bankroto bylą ir paskirti nemokumo administratorę UAB „Robinta“. LITEKO duomenimis teismo nutartis įsiteisėjo 2022 m. birželio 3 d. Bendrovės vadovo įgalinimai, o tuo pačiu ir jo teisių apimtis veikti vadovaujamos bendrovės vardu, iš esmės pasikeičia (nutrūksta) nuo to momento, kai priimama ir įsiteisėja nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo. Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų.

14.       Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nustatė, kad buvęs įmonės vadovas V. S. prisidėjimą prie atsakovės UAB „Verslo link“ apeliacinio skundo UAB „Lensona“ vardu pateikė 2022 m. gegužės 10 d., t. y. tuo metu, kai nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Lensona“ dar nebuvo įsiteisėjusi.

15.       Atsižvelgdama į tai kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo atsisakyti priimti atsakovės UAB „Lensona“, atstovaujamos vadovo V. S., prisidėjimą prie atsakovės UAB „Verslo link“ apeliacinio skundo,  juolab kad pirmosios instancijos teismo teisėjo 2022 m. gegužės 10 d. rezoliucija prisidėjimas prie apeliacinio skundo buvo priimtas į bylą. Tačiau atsižvelgdama į pasikeitusią situaciją, kad buvęs vadovas neteko savo įgaliojimų bendrovei iškėlus bankroto bylą bei į nemokumo administratorės prašymą, prisidėjimo prie apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nebesivadovauja.

Dėl rašytinių paaiškinimų ir naujai pateikiamų įrodymų prijungimo prie bylos

16.       UAB „Lensona“ nemokumo administratorė UAB „Robinta“ į bylą rašytinius paaiškinimus bei šiuos naujus įrodymus – 2022 m. balandžio ­26 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-­1890-933/2022, 2022 m. rugsėjo 21 d. pareiškimą dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo ir ikiteisminio tyrimo pradėjimo buvusiam atsakovės vadovui V. S., 2022 m. rugpjūčio 23 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį, kuria paskirta 50 Eur bauda V. S. už teismo įpareigojimų nevykdymą, civilinėje byloje Nr. eB2-1890-656-2022, pareiškimą Vilniaus apygardos prokuratūrai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo bei prokuroro pranešimą apie pradėtą ikiteisminį tyrimą.

17.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant bylą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartį Nr. e3K-3-237-684/2019).

18.       Teisėjų kolegija įvertindama tai, kad nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Lensona“ buvo priimta ir įsiteisėjo jau po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, sprendžia, jog priėmus nemokumo administratorės rašytinius paaiškinimus bylos nagrinėjimas užvilkintas nebus.

19.       Teisėjų kolegija atsisako priimti kartu su rašytiniais paaiškinimais pateikiamus šiuos dokumentus – 2022 m. balandžio ­26 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-­1890-933/2022, 2022 m. rugpjūčio 23 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį, kuria paskirta 50 Eur bauda V. S. už teismo įpareigojimų nevykdymą, civilinėje byloje Nr. eB2-1890-656-2022. Pažymėtina, kad teismo nutartis nėra įrodymas byloje CPK 178 straipsnio prasme, kadangi negali nei paneigti, nei patvirtinti šalių dėstomų argumentų. Be to, teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų (CPK 179 straipsnis 3 dalis).

20.       Kadangi nagrinėjamoje byloje yra sprendžiami atsakovės UAB „Lensona“ (ne)sąžiningumo aspektai actio Pauliana kontekste, vertintina, kad pateiktas 2022 m. rugsėjo 21 d. pareiškimas dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo ir ikiteisminio tyrimo pradėjimo buvusiam atsakovės vadovui V. S., pareiškimas Vilniaus apygardos prokuratūrai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir prokuroro pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą yra susiję su nagrinėjamos bylos reikalavimais ir gali turėti įtakos sprendžiant bylą.

Bylai reikšmingos faktinės aplinkybės 

21.       Byloje nustatyta, kad UAB „Lensona“ ir UAB „Verslo link“ 2021 m. rugpjūčio 27 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr.11197. Šiuo sandoriu UAB „Lensona“ perleido UAB „Verslo link“ butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 305/598 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

22.       Ieškovai yra atsakovės UAB „Lensona“ kreditoriai. Ieškovės UAB „Finbaltika“ kreditorinis reikalavimas atsakovės UAB „Lensona“ atžvilgiu yra 16 918,93 Eur. Ieškovės UAB „ANGATA“ kreditorinis reikalavimas atsakovės UAB „Lensona“ atžvilgiu yra 8 194 Eur. UAB „Nemėja“ kreditorinis reikalavimas UAB „Lensona“ atžvilgiu yra 3 000 Eur. Ieškovų D. I., R. L. kreditorinis reikalavimas UAB „Lensona“ atžvilgiu yra 28 198,30 Eur. UAB „Transeva LT“ kreditorinis reikalavimas atsakovės UAB „Lensona“ atžvilgiu yra 17 874,25 Eur.

23.       Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos atsakovei UAB „Lensona“ iškėlimo. 2022 m. balandžio ­26 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-­1890-933/2022 atsakovei UAB „Lensona“ iškelta bankroto byla.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

24.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.66 straipsnyje yra įtvirtintos ir teismų praktikoje išskiriamos tokios actio Pauliana taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą dvišalį sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-502-313/2018). Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas nurodytų sąlygų visetas. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo sandorio pripažinti negaliojančiu.

25.       Nagrinėjamu atveju apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kurioje teismas konstatavo, kad ieškovai turi neabejotiną reikalavimo teisę į atsakovę UAB „Lensona“, 1 metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas.

26.       Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu, apeliaciniame  skunde itin daug dėmesio skiria teismo sprendimo argumentui, kuriuo teismas nurodė, kad UAB „Lensona“ ir UAB „Verslo link“ sudaryta sutartis yra neatlygintinė. Atsakovė UAB „Verslo link“ skunde nurodė, kad ginčo sutartis sudaryta pas notarą, sandoris įvardintas „pirkimo-pardavimo sutartimi“, Sutarties 2.1 punkte jos dalykas apibrėžtas kaip Turto pirkimas-pardavimas, Sutarties 4.1 punkte nustatyta parduodamo Turto kaina – 148 000 Eur, Sutarties 5.1 ir 5.2 punktuose aptarta Turto atsiskaitymo tvarka. Todėl ginčijama sutartis pagal savo formą ir turinį yra notarine forma sudaryta atlygintinė nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad sutartis yra neatlygintinas sandoris, yra visiškai nepagrįsta, nelogiška ir neatitinka notarine forma sudarytos sutarties turinio, sąlygų ir jos vykdymo aplinkybių, taip pat sutarties šalių ir notaro paaiškinimų dėl šios sutarties pobūdžio.

27.       Sandoriai yra klasifikuojami pagal įvairius požymius. Pagal atlygintinumą skiriami atlygintini ir neatlygintini sandoriai. Atlygintini yra sandoriai, kuriais remdamasi viena šalis atlieka kitai šaliai tam tikrus veiksmus (perduoda daiktą, atlieka darbus ir kita) gaudama iš jos materialų (dažniausiai piniginį) ekvivalentą (atlyginimą). Šiems sandoriams būdinga, kad viena sandorio šalis įgyja teisę į kitos šalies priešpriešinį veiksmą, pavyzdžiui, pagal pirkimo-pardavimo sutartį pardavėjas perduoda daiktą, o pirkėjas privalo sumokėti nustatytą pinigų sumą. Neatlygintini sandoriai yra tie, pagal kuriuos šalis, perduodanti kitai šaliai tam tikrą turtą ir atliekanti jos naudai tam tikrą veiksmą, iš jos negauna materialaus ekvivalento (pavyzdžiui, dovanojimo, panaudos ir kitų sutarčių atveju).

28.       Nagrinėjamu atveju apeliantė neteisingai vertina pirmosios  instancijos teismo skundžiamame sprendime nurodytus argumentus. Nors teismas ir skundžiamame sprendime, nurodė, kad ginčo sandoris buvo sudarytas neatlygintinai, ji nekonstatavo, jog šalys sudarė dovanojimo, panaudos ar bet kokį kitą neatlygintiną sandorį. Sprendime yra aiškiai nurodyta, kad atsakovės UAB „Lensona“ ir UAB „Verslo link“ 2021 m. rugpjūčio 27 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 11197, kuria UAB „Lensona“ perleido UAB „Verslo link“ butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 305/598 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Iš teismo argumentų yra akivaizdu, kad atsakovės neįrodė fakto, jog pagal šį sandorį UAB „Verslo link“ atsiskaitė, t. y., kaip atsakovės teigė, UAB „Verslo link“ realiai perdavė pinigus atsakovei UAB „Lensona“ už įsigyjamą turtą.

29.       Teisėjų kolegija pažymi, kad vien tas faktas, jog šalys sutartį pavadino pirkimo-pardavimo ir nurodė joje atsiskaitymo tvarką, nepagrindžia, kad pinigai už įgyjamą Turtą iš tiesų buvo perduoti atsakovei UAB „Lensona“.

30.       Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Šis įrodinėjimo civiliniame procese ypatumas yra ne kartą pabrėžtas ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018). Įrodinėjimo standartas, atsižvelgiant į civiliniame procese reikalaujamo teismo įsitikinimo laipsnį, taip pat neturi būti suabsoliutintas, t. y. pernelyg aukštai iškeltas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-125-378/2021).

31.       Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė, įtvirtinta CPK, yra ta, kad, vadovaujantis rungimosi principu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai), o šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Kai materialiosios teisės normos nustato kitokią įrodinėjimo pareigos paskirstymo tvarką negu nustatyta CPK 178 straipsnyje, reikia vadovautis materialiosios teisės normomis nustatyta bei teismų praktikos suformuota įrodinėjimo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

32.       Teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje pateiktais įrodymais ir argumentais, nurodytais šalių procesiniuose dokumentuose, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, jog atsakovė UAB „Verslo link“ pinigų už įgyjamą Turtą iš tiesų neperdavė atsakovei UAB „Lensona“. Apie tai teisėjų kolegija pasisakys vėlesniuose nutarties punktuose, vertindama apeliantės argumentus dėl jos pateiktų įrodymų, jos teigimu, pagrindžiančių atliktus atsiskaitymus.

33.       Skunde atsakovė UAB „Verslo link“ kartoja argumentus, kad ieškovai neginčijo atskirai atliktų atsiskaitymų, ieškovai neįrodinėjo, kad sutartis, vertinant ją kaip atlygintiną sandorį, pažeidžia ieškovų teises, t. y. kad Turtas perleistas už mažesnę nei rinkos kainą, ar kad kitaip pažeistos ieškovų teisės sudarant atlygintiną Turto perleidimo sandorį. Jeigu Turto kaina būtų nesumokėta, tai suteiktų teisę pardavėjai UAB „Lensona“ arba jos kreditoriams naudotis atitinkamomis teisių gynimo priemonėmis, pvz., reikšti ieškinį dėl nesumokėtos Turto kainos priteisimo ir kt. panašaus pobūdžio argumentai.

34.       Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, teismui pareiškiamame ieškinyje, be kita ko, turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas) ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas).

35.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tik asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Ieškinio elementus privaloma nurodyti kiekviename ieškinyje, nes jie individualizuoja kiekvieną konkretų civilinį ginčą. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, bet ir sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą. Pareiškiantis ieškinį asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą tam, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK                           2 straipsnis). Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės (lot. causa petendi), kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (lot. causa actiones; causa petendi). Proceso įstatyme nustatytas reikalavimas ieškinyje nurodyti faktines aplinkybes, kurių pagrindu reiškiamas reikalavimas, bei šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau nereikalaujama, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014). Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008). Ieškinyje būtina nurodyti asmens pageidaujamą ir teismo prašomą pritaikyti pažeistos teisės gynimo būdą (CK 1.138 straipsnis), tačiau į teismą besikreipiantis asmuo neprivalo savo reikalavimo teisiškai kvalifikuoti, pakanka, kad nurodytų, ko ir kokia apimtimi jis prašo iš teismo, tačiau bet kokiu atveju ieškinio dalykas turi būti suformuluotas aiškiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014).

36.       Nagrinėjamu atveju ieškovai ieškinyje suformulavo aiškų ir konkretų reikalavimą pripažinti negaliojančia 2021 m. rugpjūčio 27 d. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 11197, ab initio, taikyti vienašalę restituciją ir grąžinti atsakovei UAB „Lensona“ butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 305/598 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti bylinėjimosi išlaidas. Tokį reikalavimą ieškovai suformulavo todėl, kad įrodinėjo byloje, jog UAB „Lensona“ pinigų už parduotą Turtą negavo. Ieškovai ginčijo visą 2021 m. rugpjūčio 27 d. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 11197, todėl nėra teisinio pagrindo analizuoti kokius dar alternatyvius reikalavimus ieškovai ieškinyje galėjo / turėjo teisę reikšti. Ieškinys buvo grindžiamas actio Pauliana pagrindais, todėl tai, kokiu kitu būdu ieškovai galėjo realizuoti savo teisę į tinkamą teisminę gynybą ir kokius kitus reikalavimus galėjo reikšti ne šios bylos nagrinėjimo dalykas. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamoje byloje nekilo ginčo dėl to, jog Turtas galimai buvo parduotas mažesne nei rinkos kaina.

37.       Atsižvelgiant į tai, kad ieškovai ginčija visą atsakovių sudarytą sandorį, nėra pagrindo teigti, jog ieškovai privalėjo papildomai šioje byloje ginčyti ir visus kitus su ginčijama sutartimi susijusius sandorius, tame tarpe ir sutarties punktus dėl atliktų atsiskaitymų grynaisiais pinigais, pavedimais, įskaitymais ir t. t.

38.       Atsakovė UAB „Verslo link“ skunde nurodė, kad ji pateikė visus įrodymus dėl to, kad su UAB „Lensona“ už perkamą turtą buvo atsiskaityta, tačiau pirmosios instancijos teismas pateiktų į bylą įrodymų nevertino, todėl priėjo nepagrįstos išvados, jog UAB „Lensona“ pinigai pervesti, sumokėti grynaisiais pinigais nebuvo.

39.       Pažymėtina, kad turto kainos sumokėjimas grynaisiais pinigais kasacinio teismo praktikoje neretai yra pripažįstamas rizikingu ir laikomas viena iš aplinkybių, reikšmingų sprendžiant dėl asmenų nesąžiningumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2013).

40.       Teisėjų kolegija susipažino su atsakovių pateiktais į bylą įrodymais, kurios anot atsakovių turėtų patvirtinti jų nurodomas aplinkybes dėl tarpusavio tinkamo atsiskaitymo. Byloje pateikta 2021 m. vasario 17 d. paskolos sutartis, kurią sudarė UAB „Verslo link“ ir E. S., pagal kurią pastarasis įsipareigojo suteikti atsakovei 80 000 Eur paskolą. Byloje taip pat pateikti E. S. banko sąskaitos išrašai, kuriuose matyti, kad E. S. tam tikras pinigų sumas pervesdavo UAB „Lensona“ (pavyzdžiui, 2021 m. vasario 19 d., 2021 m. vasario 22 d. ir t. t.).

41.       Ginčijamame sandoryje nurodoma, kad Turto kaina 148 000 Eur, kuri buvo sumokėta tokia tvarka: 75 220 Eur grynaisiais pinigais prieš šios sutarties pasirašymą, 44 080 Eur pavedimu prieš šios sutarties pasirašymą, 28 700 Eur įskaitymo būdu.

42.       Pirmiausia pažymėtina, kad priešingai nei atsakovė UAB „Verslo link“ teigia apeliaciniame skunde, bendra E. S. pervestų pinigų suma sudaro 50 580 Eur, o ne 44 080 Eur, o tai neatitinka notarinės Turto pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų.

43.       Pažymėtina ir tai, kad nei preliminarioje sutartyje, nei jos pakeitimuose, ar notarinėje sutartyje nebuvo nurodyta, kad už atsakovę UAB „Verslo link“ atsiskaitys tretieji asmenys pervesdami ir / arba perduodami atsakovei UAB „Lensona“ mokėtinas sumas. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, E. S. atlikti pavedimai, kurie, kaip teigia atsakovės, buvo atlikti už UAB „Verslo link“ atsakovei UAB „Lensona“, nepatvirtina, kad jie buvo atlikti pagal 2021 m. vasario 17 d. paskolos sutartį, kurią sudarė UAB „Verslo link“ ir E. S. Mokėjimo pavedimuose, kuriuos atliko E. S. atsakovei UAB „Lensona“ yra nurodyta, jog pavedimai atliekami pagal paskolos sutartį. Tačiau nenurodytas nei jos numeris, nei sudarymo data, nei faktas, kad jie yra atliekami už „Verslo link“. Be to, pervesta UAB „Lensona“ paskolos suma neatitinka ir pačios paskolos sutarties, sudarytos 2021 m. vasario 17 d. tarp UAB „Verslo link“ ir E. S., kurioje kaip minėta susitarta dėl 80 000 Eur paskolos.

44.       Kaip teisingai atkreipė dėmesį ieškovai atsiliepime į atsakovės UAB „Verslo link“ apeliacinį skundą, atsakovių pateikti įrodymai prieštarauja jos procesiniuose dokumentuose nurodytiems argumentams bei preliminariosios ir notarinės sutarties nuostatoms. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad susitarime, sudarytame 2021 m. gegužės 5 d. prie preliminariosios sutarties, šalys nurodė, jog pagal preliminarios sutarties sąlygas UAB „Verslo link“ atsakovei UAB „Lensona“ sumokėjo 86 080,00 Eur, tačiau pagal jos pateiktus įrodymus gautųsi, kad UAB „Verslo link“ faktiškai sumokėjo 92 580 Eur.

45.       Pripažintina, kad atsakovė UAB „Verslo link“ pateikė į bylą kasos išlaidų orderius, kurių bendra suma yra 75 220 Eur ir kurie galėtų patvirtinti UAB „Lensona“ sumokėtas sumas. Visgi, vien patys kasos išlaidų orderiai negali patvirtinti atsiskaitymo fakto, pirmiausia todėl, kad byloje nėra pateikta pakankamai duomenų leidžiančių spręsti, kad UAB „Verslo link“ kasoje buvo nurodyto dydžio suma. Atsakovės UAB „Lensona“ kasos knygoje už laikotarpį nuo             2021 m. vasario 1 d. iki 2021 m. vasario 28 d. yra apskaitytos tik iš UAB „Verslo link“ galimai gauti grynieji pinigai, tačiau neįrodžius, jog UAB „Verslo link“ turėjo kasoje nurodyto dydžio sumą, nėra pagrindo teiginiui, kad tokia suma pardavėjui buvo perduota. Be to, nepateikus atsakovės UAB „Lensona“ buhalterinės apskaitos dokumentų nėra įmanoma patikrinti, ar jos apskaitoje buvo tinkamai apskaitytos iš E. S. ir UAB „Verslo link“ gautos lėšos, o esant neatitikimams tarp pateiktų rašytinių įrodymų ir procesiniuose dokumentuose nurodomų teiginių, šie įrodymai vertintini kaip nepatikimi.

46.       Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad atsakovė UAB „Lensona“ gavusi iš pirkėjo UAB „Verslo link“ atitinkamo dydžio pinigų sumą privalėjo panaudoti ją atsiskaitymui su kreditoriais, arba veiklos vykdymui. Faktą, kad UAB „Lensona“ iš UAB „Verslo link“ pinigų negavo patvirtina ir tas faktas, jog antstolis A. N. negalėjo išieškoti skolos nei vieno iš ieškovų naudai, kadangi ieškovė nekilnojamojo turto ir lėšų sąskaitoje jau nebeturėjo. Pažymėtina ir tai, kad šioje bylos stadijoje jau yra aišku, kad UAB „Lensona“ bankroto administratorei neperdavė įmonės turto ir dokumentų, todėl bankroto administratorė negali patikrinti, ar iš tiesų atsakovė UAB „Lensona“ grynuosius pinigus gavo ir ar jie buvo tinkamai apskaityti įmonės buhalterinėje apskaitoje.

47.       Minėta, kad susitarime, sudarytame 2021 m. gegužės 5 d., prie preliminariosios sutarties, šalys nurodė, jog pagal preliminarios sutarties sąlygas UAB „Verslo link“ atsakovei UAB „Lensona“ susitarimo sudaryto dieną jau buvo sumokėjusi 86 080 Eur. Tą pačią dieną, 2021 m. gegužės            5 d., atsakovė UAB „Lensona“ sudaro preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį dėl Turto su ieškovais, pagal kurią gauna 21 900 Eur avansą už Turto pirkimą. Lieka neaišku, kodėl tariamai gavusi iš UAB „Verslo link“ daugiau nei pusę nekilnojamojo turto kainos (kurią primintina pastaroji sumokėjo pasiėmusi paskolą iš E. S.), atsakovė UAB „Lensona“ tęsia pirkėjų paieškas ir už to paties turto pardavimą, tik iš kitų pirkėjų ima avansą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie duomenys leidžia spręsti, kad atsakovių teiginiai apie pinigų realų gavimą yra labiau deklaratyvūs.

48.       Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovė UAB „Lensona“ jokių pinigų iš atsakovės UAB „Verslo link“ už parduodamą Turtą negavo.

49.       Atsakovė UAB „Verslo link“ skunde teigė, kad UAB „Lensona“ tuo pačiu metu sudarė ir kitas sutartis notarine tvarka ir pardavė kitus turimus butus su žemės sklypais.

50.       Išanalizavusi byloje pateiktas notarines sutartis, kuriomis atsakovė grindžia skundo reikalavimus, teisėjų kolegija nustatė, kad į bylą pateikta 2021 m. rugpjūčio 26 d. sutartis dėl buto (duomenys neskelbtini) ir žemės dalių pirkimo-paradavimo nėra pasirašyta nei šalių, nei patvirtinta notaro. Todėl ši sutartis neįrodo, kad nurodytas butas buvo parduotas būtent tuo metu, kai teigia apeliantė UAB „Verslo link“. Atkreiptinas dėmesys, kad sutarties preambulėje pirkėju yra nurodytas G. M., o prie parašų yra nurodyta, jog sutartį turėjo pasirašyti J. L. ir G. M. Taip pat į bylą pateikta 2021 m. rugpjūčio 10 d. sutartis, sudaryta tarp J. L., V. Č. ir UAB „Lensona“ dėl buto (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo (sutartis patvirtinta notaro, notarinio registro Nr. 10170). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į bylą pateiktą sutartį, sudarytą 2021 m. rugpjūčio 17 d. tarp UAB „Lensona“ ir M. P., atstovaujamo A. B., dėl buto (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo. Nurodytos sutarties 18 puslapyje yra nurodyta „Aš, Vilniaus m. 2-ojo notarų biuro notaras(-ė) R. K., sutartį, kurią pasirašė K. U., atstovaujanti UAB „Lensona“, J. L. ir V. Ž., tvirtinu“, tačiau sutarties data jau yra nurodyta 2021 m. rugpjūčio 17 d., notarinio registro Nr. 10666, nors paskutiniame puslapyje padėtas parašas atitinka A B. parašą, kuris dominuoja visuose likusiuose sutarties puslapiuose. Šių nustatytų aplinkybių visuma leidžia teisėjų kolegijai abejoti ne tik pateiktų į bylą įrodymų patikimumu, tačiau ir tuo, kad jie gali patvirtinti apeliantės skundo argumentus dėl nekilnojamojo turto pardavimo (sandorių) realumo.

51.       Šių sandorių realumą taip pat paneigia ir faktas, kad pagal aukščiau nurodytas notarines sutartis 2021 m. rugpjūčio mėn. turėjo gauti 9 000 Eur, o per 30 kalendorių dienų, t. y. 2021 m. rugsėjo mėn. turėjo gauti likusias sumas pagal aukščiau nurodytas sudarytas 3 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis. Duomenų apie tokių lėšų gavimą nėra pateikta (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad teismas turi teisę taikyti contra spoliatorem (pažeidėjui nepalankus) prezumpciją, pagal kurią šaliai slepiant, sunaikinant ar atsisakant pateikti bylai reikšmingus įrodymus laikoma egzistuojant nepalankiausius tai šaliai faktus, kuriuos jie būtų patvirtinę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-701/2016).

52.       Atsakovė „Verslo link“ apeliaciniame skunde nurodė, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kurioje yra konstatuotas ieškovų teisių pažeidimas.

53.       Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje dalyje nustatė, kad atsakovė UAB „Lensona“ sudariusi su atsakove UAB „Verslo link“ ginčijamą sandorį ir suprasdama, jog turi neįvyktų įsipareigojimų visiems ieškovams, negavusi atlyginimo už ginčijamu sandoriu parduodamą turtą, tokiu būdu šiurkščiai pažeidė visų ieškovų teises, nes visiškai panaikino galimybes įvykdyti savo prievoles ieškovų naudai, atitinkamai apsunkindamas ir ieškovų galimybes įgyvendinti / patenkinti savo reikalavimo teises.

54.       Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, neturi pagrindo nepritarti šiems pirmosios instancijos teismo argumentams. Minėta, kad byloje pateiktas Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad atsakovė UAB „Lensona“ neturi nekilnojamojo turto, iš kurio galima būtų (arba galima buvo sandorio sudarymo metu) patenkinti ieškovų reikalavimus. Tą patvirtino ir faktas, kad antstolis A. N. negalėjo išieškoti skolos nei vieno iš ieškovų naudai.

55.       Susipažinus su Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 26 d. nutartimi, kuria atsakovei UAB „Lensona“ iškelta bankroto byla, nustatyta, kad kelių transporto priemonių registro               2022 m. kovo 17 d. išrašo duomenimis atsakovės vardu registruotos šios transporto priemonės: CANDDY LIFE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), CANDDY VAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurioms dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas ir kurioms taikomi turto areštai. Atsižvelgiant į tai, kad šioje bankroto bylos stadijoje patvirtinti kreditoriniai reikalavimai jau viršija 400 000 Eur, kritiškai vertintini atsakovės UAB „Verslo link“ argumentai, kad ieškovai galėjo savo reikalavimus patenkinti iš kito atsakovei UAB „Lensona“ priklausančio turto, pavyzdžiui, transporto priemonių.

56.       Nurodytoje byloje teismas taip pat konstatavo, kad Juridinių asmenų registrui atsakovės parengta pelno (nuostolio) ataskaita už 2020 m. sausio 1 d. – 2020 m. gruodžio 31 d. ataskaitinį laikotarpį rodo, jog atsakovė dirbo nuostolingai, patyrė nuostolių – 53 450 Eur. Atsakovės parengto balanso už 2020 m. sausio 1 d. – 2020 m. gruodžio 31 d. ataskaitinį laikotarpį duomenimis atsakovė turi turto už 255 122 Eur: i) atsakovė ilgalaikio turtas sąnaudos –                164 981 Eur; ii) trumpalaikis atsakovės turtas sudaro 89 634 Eur (54 662 Eur per vienerius metus gautinos sumos ir 32 808 Eur atsargos), iii) ateinančių laikotarpių sąnaudos – 507 Eur, iv) grynieji pinigai – 2 164 Eur); v) per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 306 072 Eur. Tai reiškia, kad jau 2020 metais atsakovės įsipareigojimai viršijo turtimą turtą. Ir nors teismo nutartis iškelti atsakovei UAB „Lensona“ bankroto bylą buvo priimta jau po skundžiamo teismo sprendimo šioje byloje priėmimo, bankroto byloje nustatyti faktai šios nutarties priėmimo metu tik sustiprina įsitikinimą dėl pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo pagrįstumo. Teisėjų kolegijos vertinimu, bankroto byloje nustatyti duomenys leidžia spręsti, kad atsakovei UAB „Verslo link“ sudarant ginčijamą sandorį su UAB „Lensona“ buvo žinoma, jog pastaroji susiduria su rimtais finansiniais sunkumais.

57.       CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: 1) kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; 2) kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; 3) kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

58.       Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje. Svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu. Šios su skolininko mokumo sumažėjimu susijusios aplinkybės būtų nulemtos ginčijamo skolininko sudaryto sandorio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012). Taigi, sprendžiant, ar ginčijamu sandoriu nebuvo „kitaip pažeistos kreditoriaus teisės“, būtina nustatyti, kad sumažėja ar nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę. Ši actio Pauliana taikymo sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismai kiekvienu atveju nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu sprendžia, ar buvo kreditorių teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017).

59.       Sutiktina su ieškovų atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti neprivalo būti įrodytas skolininko nemokumas dėl jo sudaryto ginčijamo sandorio, o pakanka įrodyti tai, jog ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes, sudarius ginčijamą sandorį, likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi.

60.       Apibendrindama išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nagrinėjamoje byloje nustatė, jog ginčijamas sandoris pažeidė ieškovų interesus, kadangi po jo sudarymo sumažėjo realios galimybės skolininkui atsiskaityti su jau turimais kreditoriais. Pažymėtina, kad kreditorių reikalavimo teisės ir pagrįstumo atsakovė UAB „Lensona“ šioje byloje neginčijo, o tiesiog nurodė, jog faktas, kad VSDFV Panevėžio skyrius kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo šioje byloje nėra reikšmingas.

61.       Apeliantė UAB „Verslo link“ nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje, kurioje nurodyta, jog atsakovė UAB „Lensona“ neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio, nurodydama, kad tokiu atveju jai būtų pritaikytos sankcijos.

62.       Viena iš būtinųjų sąlygų ginčyti sandorį CK 6.66 straipsnio pagrindu yra sandorio sudarymo neprivalomumas, t. y. kad skolininkas neprivalėjo sudaryti sandorio, bet jį sudarė pažeisdamas kreditoriaus teises. Ši sąlyga suprantama kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimas. Pareigos sudaryti sandorį atsiradimo pagrindas gali būti įstatymas, teismo sprendimas, taip pat tam tikros aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011). Kasacinio teismo praktikoje privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiai gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai. Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susidėjusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-69-313/2021).

63.       Nagrinėjamu aspektu pažymėtina, kad būdama sąžininga sandorio šalimi, atsakovė UAB „Lensona“ nebūtų sudarinėjusi dviejų preliminarių pirkimo-pardavimo sutarčių dėl to paties Turto. Susipažinus su atsakovės UAB „Lensona“ ir ieškovų sudarytos preliminariosios turto pirkimo-pardavimo sutarties sąlygomis, nustatyta, kad dėl atsakovės kaltės nesudarius pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties, atsakovei taip pat turėjo būti taikomos sankcijos, t. y. grąžinti gautą avansą ir sumokėti 5 000 Eur baudą. Sutiktina su apeliantės UAB „Verslo link“ argumentu, kad nesudarius pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties pagal šalių sudarytą preliminariąją sutartį, atsakovei UAB „Lensona“ būtų taikomos gerokai didesnės sankcijos. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, sudaryti dvi preliminarias pirkimo-pardavimo sutartis su skirtingais pirkėjais buvo gana rizikingas ir neefektyvus verslo sprendimas. Ypač turint omenyje tai, kad UAB „Verslo link“ žinojo apie visas sandoriui sudaryti reikšmingas aplinkybes, o ieškovai apie šias aplinkybes informuoti nebuvo.

64.       Apibendrindama nurodytą, teisėjų kolegija daro išdavą, kad apeliantė neįrodė, kad atsakovė UAB „Lensona“ privalėjo sudaryti ginčijamą sandorį, o šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. 

65.       Atsakovės UAB „Verslo link“ teigimu, nepagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai ir dalyje dėl UAB „Verslo link“ nesąžiningumo. Ta aplinkybė, kad atsakovės UAB „Verslo link“ direktorius N. B., kaip brokeris, atstovavo atsakovę UAB „Lensona“ tariantis dėl Turto pardavimo ieškovams D. I. ir R. L., neįrodo atsakovės UAB „Verslo link“ nesąžiningumo. Atsakovės UAB „Verslo link“ ir UAB „Lensona“ nėra susiję asmenys nei per įmonių akcininkus, nei per valdymo organus, nei jokiomis kitomis sąsajomis, kurios galėtų būti pagrindu paneigti preziumuojamą atsakovės UAB „Verslo link“ sąžiningumą.

66.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pasisakyta, kad sąžiningumas – tai teisinė ir faktinė kategorija, vertybinis elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys; subjektyviuoju požiūriu jis nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703-706/2015).

67.       Pirmiausia, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad ieškovams D. I. ir R. L. prieš sudarant preliminariąją sutartį dėl (duomenys neskelbtini) turto, jiems turtą aprodė ir atsakovės UAB „Lensona“ interesus atstovavo nekilnojamojo turto brokeris N. B., kuris, kaip matyti, yra atsakovės UAB „Verslo link“ vadovas. Tai patvirtina pateikti elektroniniai laiškai, iš kurių matyti, kad N. B. bendravo su ieškovais dėl (duomenys neskelbtini) pardavimo proceso, t. y. sudarinėjo preliminariąją sutartį, teikė sąmatas, aprodė turtą, teikė kadastrinius duomenis ir kt.

68.       Teisėjų kolegija turi pagrindo sutikti, kad turto brokeris gali atstovauti ir kito fizinio ar juridinio asmens interesus parduodamas nekilnojamojo turto objektą, tačiau nagrinėjamos bylos kontekste jo veikimas negali būti laikomas sąžiningu. Atsakovės UAB „Verslo link“ direktorius N. B. bendraudamas su ieškovais R. L. ir D. I. dėl turto (duomenys neskelbtini) pardavimo nenurodė ieškovams svarbių, su ginčo Turtu susijusių faktų, pvz., kad jo vadovaujama bendrovė turi tokias pat teises į ginčo Turtą kaip ir ieškovai, kad jo vadovaujama įmonė su atsakove UAB „Lensona“ taip pat yra sudariusi preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį, kad Turtas yra apsunkintas hipoteka ir pan. Tikėtina, kad ieškovai, žinoję aukščiau nurodytą informaciją, nebūtų sutikę sudaryti net ir preliminariosios sutarties dėl Turto prikimo-pardavimo, atitinkamai nebūtų sumokėję avanso, kurį šiuo metu atgauti gali nebent tik pareiškę kreditorinį reikalavimą UAB „Lensona“ bankroto byloje. Taigi, ieškovai atsiliepime į apeliacinį skundą pagrįstai nurodė, kad atsakovės UAB „Verslo link“ direktoriui N. B. pateiktus visą aukščiau nurodytą informaciją potencialiems pirkėjams, būtų galima daryti prielaidą apie atsakovės sąžiningą elgesį. Visgi, šiuo atveju labiau yra tikėtina, kad abiem atsakovės buvo naudinga visos informacijos neatskleisti ir gauti naudos sau.

69.       Ieškovai teisingai byloje pažymėjo, kad R. L. ir D. I. atsisakė pirkti Turtą dėl to, kad prieš pasirašant notarinę pirkimo-pardavimo sutartį sužinojo, jog Turtas yra apsunkintas hipoteka. Ieškovų ir atsakovės UAB „Lensona“ sudaryta taikos sutartis patvirtina, kad pastaroji savo kaltę dėl neatskleistos informacijos pripažino, kadangi sutiko ieškovams grąžinti beveik visą sumokėtą avansą, atskaičius minimalią sumą, skirtą nuostoliams padengti (1 500 Eur). Priešingu atveju, tikėtina, kad atsakovė UAB „Lensona“ reikalautų ieškovų atlyginti nuostolius dėl preliminariosios sutarties sąlygų nevykdymo bei reikalautų ieškovams pritaikyti sutartyje numatytas pasekmes (pvz., 5 000 Eur baudą). Taigi, apeliantė sąmoningai klaidina teismą apeliacinio skundo argumentais, nurodydama, kad pagrindinė sutartis buvo nepasirašyta dėl ieškovų kaltės, taip bandydama sukurti savo pačios sąžiningumo iliuziją.

70.       Kasacinio teismo praktikoje išskiriamus sąžiningą elgesį apibūdinančius požymius galima apibendrinti kaip reikalavimą besąlygiškai nepasikliauti kito asmens sukuriamu patikimumo įspūdžiu. Kiekvienu atveju sandorį ketinantis sudaryti asmuo turi pareigą pasidomėti, kiek to įprastai reikia sandoriui sudaryti, kitos šalies, norinčios perleisti turimas teises, motyvais bei interesais. Dėl tokios pareigos apimties ir vykdymo sąlygų detaliau pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo  2013 m. spalio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje Nr. 3K-3-463/2013, ir joje cituojamose anksčiau teismo priimtose nutartyse.

71.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo vertinimo, ne kartą nurodė, kad skolininkas ir trečiasis asmuo laikomi nesąžiningais tik esant pagrindui konstatuoti, kad jie žinojo ar turėjo žinoti, jog sudarydami sandorį pažeis skolininko kreditoriaus teises. „Žinojimas“ aiškinamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų. „Turėjimas žinoti” suprantamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas taip pat vertinamas kaip nesąžiningas elgesys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-168/2007). Sąžiningu gali būti laikomas tas kontrahentas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį su juo ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Tai daroma ir jo paties interesais, todėl iš turto įgijėjo pagal sandorį reikalaujama domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi. Teismų praktikoje toks elgesys pripažintinas turto įgijėjo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007).

72.       Nagrinėjamos bylos kontekste yra neabejotina, kad atsakovė UAB „Verslo link“ ne tik žinojo apie atsakovės UAB „Lensona“ suprastėjusią finansinę padėtį, tačiau tai žinodama sutiko sudaryti su ja Turto pirkimo-pardavimo sutartį ir taip išvengti reikalavimų nukreipimo bent į šį nekilnojamojo turto objektą.

73.       Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Verslo link“ nurodė, kad pirmosios instancijos teismas taip pat pažeidė CK 6.66 straipsnio 3 dalį ir CK 6.145 straipsnį, nes esant dvišaliam atlygintinam sandoriui nepagrįstai taikė vienašalę restituciją.

74.       Su šiais apeliantės argumentais nėra teisinio pagrindo sutikti. Atsakovėms šioje byloje neįrodžius atsiskaitymo fakto, t. y. kad apeliantė UAB „Verslo link“ sumokėjo atsakovei UAB „Lensona“ pinigus už perkamą Turtą, nėra pagrindo pastarosios įpareigoti grąžinti atsakovei UAB „Verslo link“ sumokėtos kainos. Pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo nagrinėjamoje byloje priimti priešingo sprendimo. Kaip teisingai nurodė atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovai, nagrinėjamoje situacijoje restitucija yra objektyviai galima, Turtas nėra perleistas, todėl gali ir privalo būti grąžintas atsakovės UAB „Lensona“ nuosavybėn.

75.       Apibendrindama teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog šioje byloje egzistuoja visos įstatyme numatytos actio Pauliana sąlygos ir pagrįstai pripažino negaliojančia tarp atsakovių sudarytą 2021 m. rugpjūčio 27 d. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 11197, nuo jos sudarymo momento bei taikė restituciją. Apeliantės skundo argumentai neteikia pagrindo manyti, kad nagrinėjamoje byloje turėjo būti priimtas priešingas teismo sprendimas, todėl jos skundas yra atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

76.       Atsakovė UAB „Verslo link“ už apeliacinį skundą sumokėjo 2 085 Eur dydžio žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas atmestas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas, jai sumokėtas žyminis mokestis nepriteisiamas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

77.       Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovai prašė priteisti išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Nurodė, kad už teisines paslaugas apmokėjo tokiomis dalimis: R. L. 250 Eur, UAB „Finbaltika“ 250 Eur, UAB „Transeva LT“ 250 Eur, UAB „Nemėja“ 125 Eur, UAB „ANGATA“ 125 Eur. Pateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus.

78.       CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). Kadangi ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodyto maksimalaus dydžio                    (2 183,09 Eur), jos priteistinos iš atsakovės.

Dėl bylos procesinės baigties

79.       Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė visus įrodymus, rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų tyrimą ir vertinimą, ir civilinės teisės normų, reglamentuojančių actio Pauliana, nepažeidė ir nenukrypo nuo aktualios kasacinio teismo praktikos (CPK 176, 177, 183, 185 straipsniai).

80.       Vadovaujantis tuo, kad išdėstyta, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio atsakovės apeliacinio skundo argumentais naikinti nėra jokio teisinio pagrindo, todėl atsakovės apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

81.       Kiti apeliacinio skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-219/2009).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.  

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Verslo link“ (juridinio asmens kodas 304099723) 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovo R. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Verslo link“ (juridinio asmens kodas 304099723) 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finbaltika“ (juridinio asmens kodas 302604881) naudai.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Verslo link“ (juridinio asmens kodas 304099723) 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transeva LT“ (juridinio asmens kodas 302604116) naudai.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Verslo link“ (juridinio asmens kodas 304099723) 125 Eur (vieną šimtą dvidešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nemėja“ (juridinio asmens kodas 121733416) naudai.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Verslo link“ (juridinio asmens kodas 304099723) 125 Eur (vieną šimtą dvidešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ANGATA“ (juridinio asmens kodas 300661111) naudai.

Teisėjai                        Laima Ribokaitė

                Antanas Rudzinskas

Žilvinas Terebeiza