Civilinė byla Nr. e2-5917-965/2017

                                                                                     Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03636-2017-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2.3;   1.3.2.9.10.8; 1.3.6.3.2.11; 1.3.6.4; 1.3.9.2.2; 3.2.3.1; 3.2.6.1

(S)

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. birželio 5 d.

Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Erika Tamošaitienė,

sekretoriaujant Renatai Garuolienei, Kristinai Matiuchovai,

dalyvaujant ieškovui A. S., jo atstovei Editai Kurklietytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Visi logistikos sprendimai“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, neturtinės žalos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo: 1) pripažinti 2017-01-16 ieškovo atleidimą iš atsakovės UAB „Visi logistikos sprendimai“ neteisėtu; 2) laikyti, kad 2016-10-27 darbo sutartis Nr. 138 tarp ieškovo ir atsakovės nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos; 3) priteisti iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį po 23,57 Eur už kiekvieną darbo dieną už priverstinės pravaikštos laiką nuo neteisėto atleidimo iš darbo dienos (2017-01-16) iki 2017-04-26 teismo posėdžio dienos iš viso 1673,47 Eur ir po 23,57 Eur už kiekvieną darbo dieną nuo 2017-04-27 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 4) priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad atsakovės bendrovėje pradėjo dirbti 2016-10-28 vairuotojo ekspeditoriaus pareigose. 2016-12-19 ieškovas kreipėsi su ieškiniu į Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisiją dėl dienpinigių už komandiruotėse užsienyje praleistą laiką, neišmokėtos darbo užmokesčio dalies, delspinigių ir vidutinio darbo užmokesčio priteisimo, 2017-02-14 Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimu jo ieškinys buvo patenkintas. Laikotarpiu nuo 2017-01-10 iki 2017-01-30 ieškovas buvo laikinai nedarbingas, nuo 2017-01-10 iki 2017-01-21 jam buvo skiriama ligos pašalpa. Iš 2017-02-07 VSDFV Šiaulių skyriaus sprendimo Nr. PN13-310, kuriuo ieškovui už likusį nedarbingumo laikotarpį buvo atsisakyta skirti ligos pašalpą, ieškovas sužinojo, kad 2017-01-16 buvo atleistas iš darbo, t. y. jo nedarbingumo laikotarpiu, tokiu būdu pažeidžiant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 131 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Ieškovas su įsakymu dėl atleidimo iš darbo supažindintas nebuvo, atsakovė atleidimo dieną su juo neatsiskaitė. Nurodo, jog dėl tokių atsakovė veiksmų, ieškovas patyrė neigiamus emocinius išgyvenimus, stresą, nepatogumus, kadangi turėjo finansinių įsipareigojimų, kurių išieškojimas buvo nukreiptas į darbo užmokestį, netikėtas darbo netekimas dar labiau pagilino neigiamus dvasinius potyrius, kuriuos vertina 5 000 Eur suma.

Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovė palaikė ieškinio reikalavimus, papildomai paaiškino, kad būnant komandiruotėje darbdavys buvo įsipareigojęs mokėto po 75 Eur už kiekvieną dieną, o būnant Lietuvoje gaudavo minimalų darbo užmokestį – po 23,57 Eur už dieną. Būdamas komandiruotėje nuo 2011-11-07 iki 2016-12-08 ar 2016-12-09, tiksliai nepamena, negavo avansinio mokėjimo, grįžęs iš komandiruotės atlyginimo taip pat negavo, todėl kreipėsi į darbo ginčų komisiją. Nurodė, jog darbo ginčų komisija priteisė visas išmokas iki atleidimo iš darbo. Paaiškino, jog nebeketino tęsti darbo santykių su atsakove, kadangi atsakovė nesumokėjo už komandiruotę, teko uždirbtus pinigus išsireikalauti per darbo ginčų komisiją.

Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių nenurodė, nors apie teismo posėdį buvo informuota tinkamai.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

bylos duomenimis nustatyta, kad 2016-10-27 tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 138, pagal kurią ieškovas nuo 2016-10-28 pradėjo dirbti vairuotoju-ekspeditoriumi. Ieškovas nuo 2017-03-09 registruojasi darbo biržoje. Taip pat nustatyta, jog 2017-02-14 LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovui iš atsakovės priteista 767,48 Eur darbo užmokestis už laikotarpį nuo 2016-10-28 iki 2016-12-31, 112,50 Eur už laikotarpį nuo 2017-01-10 iki 2017-01-16, 111,36 Eur už prastovoje išbūtą laiką nuo 2017-01-01 iki 2017-01-09, 101,35 Eur kompensacija už nepanaudotas atostogas, 1972 Eur dienpinigių už komandiruotėje išbūtą laiką ir 494,97 Eur vidutinis darbo užmokestis uždelsus atsiskaityti darbo sutarties nutraukimo dieną.

Nors iš 2017-01-15 UAB „Visi logistikos sprendimai“ direktoriaus įsakymo dėl atleidimo iš darbo nėra aišku, kurio DK 136 straipsnio 3 dalies punkto pagrindu ieškovas buvo atleistas, tačiau VSDFV Šiaulių skyriaus pažymos apie asmens valstybinį socialinio į draudimą atleidimo pagrindo skiltyje nurodyta DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktas.

Pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą darbo sutartis gali būti nutraukta, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas. Nutraukti darbo sutartį remiantis DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu galima tik esant darbo drausmės pažeidimui, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai (DK 235 straipsnio 1 dalis). Šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikoma: neleistinas elgesys su lankytojais ar interesantais arba kiti veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises; valstybės, tarnybos, komercinių ar technologinių paslapčių atskleidimas arba jų pranešimas konkuruojančiai įmonei; dalyvavimas veikloje, kuri pagal įstatymų, kitų norminių teisės aktų, darbo tvarkos taisyklių, kolektyvinių ar darbo sutarčių nuostatas nesuderinama su darbo funkcijomis; pasinaudojimas pareigomis siekiant gauti neteisėtų pajamų sau ar kitiems asmenims arba dėl kitokių asmeninių paskatų, taip pat savavaliavimas ar biurokratizmas; moterų ir vyrų lygių teisų pažeidimas arba seksualinis priekabiavimas prie bendradarbių, pavaldinių ar interesantų; atsisakymas teikti informaciją, kai įstatymai, kiti norminiai teisės aktai ar darbo tvarkos taisyklės įpareigoja ją teikti, arba šiais atvejais žinomai neteisingos informacijos teikimas; veikos, turinčios vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iššvaistymo, neteisėto atlyginimo paėmimo požymių, nors už šias veikas darbuotojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn; tai, kad darbuotojas darbo metu darbe yra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, išskyrus atvejus, kai apsvaigimą sukėlė įmonėje vykstantys gamybos procesai; neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą); atsisakymas tikrintis sveikatą, kai tokie patikrinimai darbuotojui yra privalomi; kiti nusižengimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka (DK 235 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, jog DK 131 straipsnio 1 dalie 1 punkte nustatyta, jog draudžiama įspėti apie darbo sutarties nutraukimą ir atleisti iš darbo darbuotoją laikino nedarbingumo laikotarpiu (Kodekso 133 straipsnis), taip pat jo atostogų metu, išskyrus šio Kodekso 136 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta garantija darbuotojui, laikinai nedarbingam dėl bendro pobūdžio sveikatos sutrikimų (t. y. ne dėl DK 133 straipsnio 1 dalyje nustatytų priežasčių – sužalojimo darbe arba profesinės ligos), draudžianti darbdaviui tam tikrą laiką (DK 133 straipsnio 2 dalis) įspėti darbuotoją apie darbo sutarties nutraukimą ir atleisti iš darbo, pradeda galioti nuo tos dienos, kai darbdavys informuojamas apie tai, kad darbuotojas turi nedarbingumo lapelį, ir baigiasi tą dieną, kurią jis sugrįžta į darbą arba sueina šimto dvidešimties kalendorinių dienų iš eilės terminas (DK 133 straipsnio 2 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2010).

VSDFV Šiaulių skyriaus pažymos apie asmeniui išduotus elektroninius nedarbingumo pažymėjimus, apie asmens valstybinį socialinį draudimą bei pranešimai apie išduotą nedarbingumo pažymėjimą patvirtina, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2017-01-10 iki 2017-01-30 buvo nedarbingas. VSDFV Šiaulių skyriaus 2017-01-31 sprendimu Nr. PN13-310 nutarta ieškovui ligos pašalpos nuo 2017-01-22 nebeskirti, nes jis 2017-01-16 atleistas iš darbo. 2017-01-15 UAB „Visi logistikos sprendimai“ direktoriaus įsakymu dėl atleidimo iš darbo ieškovas nuo 2017-01-16 atleistas iš UAB „Visi logistikos sprendimai“ pagal DK 136 straipsnio 3 dalį. Taigi nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad ieškovas atleistas iš darbo jo nedarbingumo laikotarpiu taip pažeidžiant DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Be to, byloje nėra duomenų, kokį šiurkštų darbo tvarkos drausmės pažeidimą padarė ieškovas, teismo posėdžio metu jis nurodė nežinantis, dėl kokių priežasčių buvo atleistas iš darbo. Atsakovė teismui duomenų neteikė, į teismo įpareigojimus nereagavo. Iš bylos medžiagos nėra nustatyta ir DK 136 straipsnio 1 dalyje nurodytų atvejų.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog ieškovo veiksmuose nenustačius šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo jis negalėjo būti atleistas iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu (DK 236 straipsnis), todėl ieškovo atleidimas iš darbo pripažintinas neteisėtu.

Pripažinus atleidimą iš darbo neteisėtu, turi būti panaikintinas individualus teisės aktas, buvęs pagrindu įforminti atleidimą iš darbo, todėl panaikintinas 2017-01-15 UAB „Visi logistikos sprendimai“ direktoriaus įsakymas dėl A. S. atleidimo iš darbo.

Pripažinus atleidimą iš darbo neteisėtu, atsiranda DK 300 straipsnio 3 - 4 dalyse numatytos teisinės pasekmės, taikant darbuotojo naudai šiame straipsnyje numatytus kompensavimo mechanizmus. Darbuotojas, gindamas savo teises dėl neteisėto atleidimo iš darbo, gali savo pasirinkimu prašyti teismo taikyti DK 300 straipsnio 3 ar 4 dalyje nurodytus pažeistų darbuotojo teisių gynimo būdus, t. y. reikalauti arba grąžinti į darbą, arba negrąžinant į darbą priteisti visas su darbo santykiais susijusias išmokas. Jeigu teismas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, tai priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia darbuotojui šio Kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos arba darbo užmokesčio skirtumą už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje. Šiuo atveju laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos (DK 300 straipsnio 4 dalis).

Nagrinėjamu atveju ieškovas neprašo jo grąžinti į ankstesnį darbą, bet prašo priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo faktinio atleidimo iš darbo dienos, t. y. nuo 2017-01-16, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nurodo, jog 2017-03-09 užsiregistravo darbo biržoje, kitame darbe neįsidarbino.

Ieškovui pageidaujant ir teismui nustačius, kad grąžinimas į darbą negalimas dėl konfliktinių ieškovo ir atsakovės santykių, dėl ko jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, ieškovas negrąžintinas į darbą UAB „Visi logistikos sprendimai“. Nustatytina, jog ieškovas A. S. iš darbo UAB „Visi logistikos sprendimai“ atleistas teismo sprendimo įsiteisėjimo dieną (DK 300 straipsnio 4 dalis).

2017-02-14 LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog vidutinis A. S. darbo užmokestis per dieną sudaro 23,57 Eur neatskaičius mokesčių. Atsakovė priešingų duomenų nepateikė, nors teismas buvo įpareigojęs tai padaryti. Ieškovui iš atsakovės priteistinas vidutinis darbo užmokestis (23,57 Eur darbo dienos užmokestis) už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2017-01-16 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Atkreiptinas dėmesys, kad išmokos, susijusios su darbo santykiais, darbuotojui iš darbdavio teismo sprendimu priteisiamos pinigų sumomis, iš jų neišskaičiavus privalomų mokesčių. Darbdavys, vykdydamas teismo sprendimą ir išmokėdamas darbuotojui priteistas išmokas, iš jų išskaičiuoja privalomus mokesčius, kurių išskaičiavimo pareigą darbdaviui nustato mokesčių ir kitokie viešosios teisės aktai. Vykdant teismo sprendimą gyventojų pajamų mokestį apskaičiuoja ir išskaito darbdavys (atsakovė) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1997-06-10 konsultacija Nr. A3-14, Teismų praktika Nr. 7). Todėl ieškovui priteistos sumos nurodytos be išskaičiuotų mokesčių.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad dėl tokių atsakovė veiksmų, ieškovas patyrė neigiamus emocinius išgyvenimus, stresą, nepatogumus, kadangi turėjo finansinių įsipareigojimų, kurių išieškojimas buvo nukreiptas į darbo užmokestį, netikėtas darbo netekimas dar labiau pagilino neigiamus dvasinius potyrius.

Darbo teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų (DK 35 straipsnio 1 dalis). Jeigu darbdavys savo teises įgyvendina nesilaikydamas šių nuostatų arba be teisėto pagrindo atlieka veiksmus ir dėl to darbuotojui padaroma neturtinė žala – fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt. – tai gali būti darbdavio prievolės atlyginti darbuotojui padarytą neturtinę žalą atsiradimo pagrindas (DK 1 straipsnio 1 dalis, 248 straipsnio 4 punktas, 250 straipsnis, CK 1.1 straipsnio 3 dalis, 6.250 straipsnis).

DK 250 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą, kurios dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad darbo santykiuose neturtinė žala darbuotojui gali būti padaryta įvairiais darbdavio neteisėtais veiksmais, pvz., kai darbuotojas neteisėtai atleidžiamas iš darbo, neteisėtai perkeliamas į kitą darbą, jam neteisingai paskiriama drausminė nuobauda, paskleista informacija apie darbuotoją, nesusijusi su jo darbo savybėmis, ir pan.; tai gali būti tiek asmens fizinis skausmas, tiek dvasiniai išgyvenimai (tiek lydintys fizinį skausmą, tiek savarankiški), nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-01-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2006). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl DK 250 straipsnio aiškinimo ir taikymo, yra išaiškinęs, kad neteisėto atleidimo atveju neturtinė žala atlyginama tais atvejais, kai atleidimo aplinkybės ir darbuotojo atleidimo pagrindas yra tokie, kurie pateisintų neturtinės žalos atlyginimą, nes kitomis darbuotojų teisių gynybos priemonėmis, tokiomis kaip turtinės žalos atlyginimas (kompensacija), pripažinimas atleidimo iš darbo neteisėtu ar grąžinimas į darbą, darbuotojui padaryta skriauda nėra teisingai atlyginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-08-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2008; 2011-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2011; kt.). Pažymėtina, kad pagal formuojamą teismų praktiką, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį darbuotojų teisių pažeidimo bylose, be CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų kriterijų, teismo vertinamos ir kitos reikšmingos darbo santykius apibūdinančios aplinkybės: darbo santykių trukmė, turėtos darbuotojo nuobaudos, teisių pažeidimo aplinkybės ir padariniai, teismo taikytos kitos pažeistų teisių gynimo priemonės, jų pakankamumas pažeistoms teisėms atkurti ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-05-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2006; 2007-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007; 2007-12-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2007; 2009-02-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2009).

Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad nebeketino grįžti į darbą, nes atsakovė jam nebuvo sumokėjusi už paskutinę komandiruotę, dėl to jis ir jautė didžiausią nuoskaudą. Darbo ginčų komisijos sprendimu ieškovui yra priteistas darbo užmokestis, dienpinigiai, kompensacija už nepanaudotas atostogas ir kitos išmokos. Šalių darbiniai teisiniai santykiai tęsėsi labai neilgą laiko tarpą (nepilnai 2 mėnesius), ieškovas nebeturėjo lūkesčių tęsti šiuos darbinius santykius, be to, ieškovas nepateikė duomenų, kad dėl šio atleidimo pagrindo pablogėjo jo reputacija darbo rinkoje, kad dėl to jam nepavyko susirasti kito darbo.

Teismas atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, mano, kad nagrinėjamu atveju ieškovo pripažinimas atleidimo iš darbo neteisėtu pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimas ir yra pakankamas pažeistoms teisėms atkurti ir darbuotojui padarytai skriaudai atlyginti, todėl ieškovo reikalavimas dėl 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Ieškovas pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Teismui patenkinus vieną neturtinį reikalavimą iš atsakovės į valstybės biudžetą priteisina 31 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 punktas, 7 dalis).

Ieškovas prašo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro išlaidos už keliones į teismo posėdį, pateikia kvitus, patvirtinančius degalų įsigijimą, iš viso 62,02 Eur. CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, jog prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Nustatyta, jog ieškovas gyvena (duomenys neskelbtini), buvo atvykęs į tris teismo posėdžius, atsakovė iniciatyvos operatyviau išnagrinėti bylą pastangų nedėjo, teismo įpareigojimų nevykdė, todėl šios ieškovo patirtos išlaidos pripažintinos būtinomis ir pagrįstomis CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkto prasme. Remiantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi bylinėjimosi išlaidos šalims priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Ieškovas ieškiniu reiškė tris reikalavimus, iš kurių du patenkinti visiškai, o vienas atmestas, laikytina, kad yra patenkinta 67 proc. ieškinio reikalavimų, todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 41,56 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti iš dalies.

2017-01-15 uždarosios akcinės bendrovės „Visi logistikos sprendimai“ direktoriaus įsakymą dėl A. S. atleidimo iš darbo panaikinti ir jo atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu, negrąžinant ieškovo į ankstesnį darbą.

Laikyti, kad darbo sutartis tarp ieškovo ir atsakovės yra nutraukta šiuo teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 300 straipsnio 4 dalį.

Priteisti ieškovui A. S. iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Visi logistikos sprendimai“ vidutinį darbo užmokestį (23,57 Eur darbo dienos vidutinis užmokestis) už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2017-01-16 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir 41,56 Eur (keturiasdešimt vieną eurą 56 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Visi logistikos sprendimai“ 31 Eur (trisdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Sprendimo dalį dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio 494,97 Eur (keturių šimtų devyniasdešimt keturių eurų 97 ct) priteisimo vykdyti skubiai.

Įpareigoti darbdavį, vykdant teismo sprendimą ir išmokant darbuotojui priteistas išmokas, iš jų išskaičiuoti privalomus mokesčius.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                          Erika Tamošaitienė