Civilinė byla Nr. e2A-1184-866/2025

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04022-2024-5

Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.19.1

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 17 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Renatos Beinoravičienės, Ramunės Mikonienės ir Astos Pikelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), 

apeliacine tvarka rašytiniame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Delnora“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės BUAB „Ibrahim“ (pradinės ieškovės) ieškinį atsakovams J. R.(J. R.) ir MB „Jarosas“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys UAB „Aurintus“, UAB „Akvaforta“, UADBB „Colemont draudimo brokeris“, A. J..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti jai solidariai iš atsakovų 86 000 Eur turtinės žalos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad mažoji bendrija (toliau – MB) „Jarosas“ buvo BUAB ,,Algūna projekt“ bankroto administratorius, o atsakovas J. R. – MB „Jarosas“ įgaliotas asmuo, kuris faktiškai vykdė bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Agūna projekt“ bankroto procedūrą. J. R., vykdydamas BUAB „Algūna projekt“ ir UAB „Aurintus“ civilinėje byloje Nr. e2-2905-619/2020 2020 m. balandžio 9 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį, atsiėmė iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Ibrahim“ transporto priemonę Mercedes – Benz S BLu 4 Matic, kuri tuo metu buvo registruota trečiojo asmens UAB „Aurintus“ vardu. Ieškovė, netikėtai sužinojo apie jos interesus pažeidžiančią 2020 m. balandžio 9 d. nutartį, bei pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo. Atnaujinus procesą taikos sutartis neteko galios, vadinasi, atsakovai privalėjo grąžinti transporto priemonę ieškovei arba formaliam savininkui UAB „Aurintus“, tačiau negrąžino nei vienam, nei kitam. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. lapkričio 23 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė MB „Jarosas“ ir UAB „Aurintus“ perleisti automobilį tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į jį. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimu ieškinį tenkino, taip pat, įsiteisėjus sprendimui, panaikino laikinąsias apsaugos priemones. Sprendimas įsiteisėjo 2021 m. balandžio 22 d., Lietuvos apeliaciniam teismui palikus jį nepakeistą. Tą pačią dieną UAB „Aurintus“ pardavė šią transporto priemonę Latvijos įmonei S.V.J. Service Sia. 2020 m. rugsėjo 21 d. ieškovė pateikė teismui ieškinį, prašydama pripažinti, kad UAB „Aurintus“ pardavė, o UAB „Ibrahim“ nusipirko automobilį Mercedes–Benz už 47 000 Eur. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė, bet Lietuvos apeliacinis teismas šį sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino, patvirtino minėtos transporto priemonės 2019 m. vasario 14 d. pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „Aurintus“ ją pardavė, o UAB „Ibrahim“ nusipirko.

3.       Atsakovai atliko neteisėtus veiksmus: atsakovas MB „Jarosas“, Vilniaus apygardos teismui 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi atnaujinus procesą byloje, privalėjo grąžinti UAB „Aurintus“ ginčo automobilį, bet negrąžino, o atsakovas J. R., dar galiojant pritaikytam areštui (areštas išregistruotas 2021 m. balandžio 27 d.), neteisėtai ir slaptai perleido jį tretiesiems asmenims, šiuos veiksmus atliko tyčia, suprasdamas, kad Lietuvos apeliaciniam teismui 2021 m. balandžio 22 d. nutartimi palikus Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimą, atsakovai privalo jį grąžinti UAB „Aurintus“, be to, neteisėtai slaptai tvarkė transporto priemonės perregistravimo dokumentus (suorganizavo 2021 m. balandžio 22 d. įgaliojimą UAB „Aurintus“ direktorės A. J. vardu, tvarkė visus reikalus VĮ „Regitra“ dėl transporto priemonės perregistravimo ne savo, o naujo savininko vardu, t. y. parengė automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, pateikė ją A. J. pasirašyti, slėpė tapatybę nuo trečiųjų asmenų). Taip ieškovė neteko 47 000 Eur vertės automobilio bei negavo 39 000 Eur pajamų, kurias planavo gauti iš šio automobilio nuomos ( 1 500 Eur x 26 mėn.).

4.       Atsiliepime į ieškinį atsakovė MB „Jarosas“ su juo nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės bankroto administravimo išlaidų. Nurodė, kad automobilio Mercedes–Benz S BLu 4 Matic, savininku po Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. eA2-3637-580/2020 įsiteisėjimo, t. y. nuo 2021 m. balandžio 22 d., vėl tapo UAB „Aurintus“. Ši įmonė transporto priemonę 2021 m. balandžio 22 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu perleido SIA „SVJservice“, o pastaroji 2021 m. balandžio 26 d.  pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu ją perleido UAB „Akvaforta“. Atsakovė kaip BUAB „Algūna Projekt“ nemokumo administratorė, nebuvo minėtų sandorių šalimi, todėl nėra pagrindo teigti, kad neteisėtai perleido ginčo automobilį tretiesiems asmenims. Atsakovė niekada nerengė jokių dokumentų, susijusių su transporto priemonės perleidimu ir (ar) jos valdytojo duomenų pakeitimu VĮ „Regitra“, t. y. atsakovė nerengė transporto priemonės perleidimo dokumentų, įgaliojimų, prašymų ir pan., bei nenurodė A. J. jų pasirašinėti ir (ar) pateikti VĮ „Regitra“. Atkreipė dėmesį, kad ne atsakovai, o būtent UAB „Aurintus“ ir šios įmonės direktorė A. J. sudarė transporto priemonės perleidimo sandorį ir atliko veiksmus, dėl kurių automobilis buvo perleistas UAB „Akvaforta“ ir galiausiai įregistruotas minėtos įmonės vardu VĮ „Regitra“. Transporto priemonės valdytoju UAB „Akvaforta“ VĮ „Regitra“ buvo įregistruota 2021 m. balandžio 27 d., t. y. jau išregistravus transporto priemonės turto areštą. Taigi ne dėl atsakovo veiksmų ieškovas neturėjo galimybės susigrąžinti transporto priemonės, todėl ieškovo reikalavimas atsakovo atžvilgiu dėl 47 000 Eur tiesioginių nuostolių ir juo labiau dėl 39 000 Eur negautų pajamų, dėl kurių nepateikti jokie įrodymai, o tik subjektyvūs paskaičiavimai, yra akivaizdžiai nepagrįstas. Pažymėjo, kad ieškovė dėl ginčo automobilio grąžinimo 2021 m. lapkričio 29 d. kreipėsi į UAB „Aurintus“, o ne atsakovę, vadinasi, žinojo, kad 2021 m. balandžio 22 d. įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimui nei atsakovai, nei BUAB „Algūna Projekt“ su ja neturi jokio ryšio.

5.       Atsiliepime į ieškinį atsakovas J. R. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės bankroto administravimo išlaidų. Atsiliepimą grindė iš esmės analogiškais argumentais kaip atsakovas MB „Jarosas“. Papildomai nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovas būtų sudaręs 2021 m. balandžio 22 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį ir (ar) 2021 m. balandžio 26 d. pirkimo –pardavimo sutartį, taip pat įrodymų, kurie patvirtintų, kad būtent atsakovas, o ne A. J., kaip buvusi UAB „Aurintus“ direktorė ir UAB „Akvaforta“ įgaliotinė, atliko automobilio valdytojo perregistravimo veiksmus VĮ „Regitra“ po to, kai BUAB „Algūna Projekt“ transporto priemonės nuosavybės tiesės įgijimo pagrindas (taikos sutartis) neteko galios. Ieškovės nurodoma aplinkybė, kad 2021 m. gegužės 5 d. mokėjimo nurodymu atsakovas sumokėjo UAB Autobus.lt pagal PVM sąskaitą faktūrą serija Nr. SF 561 patvirtina tik tai, jog su paslaugų teikėju buvo atsiskaityta už suteiktas paslaugas, bet ne kad atsakovas transporto priemonę valdė ir naudojo. Minėto mokėjimo atlikimas nepatvirtina nei kad atsakovas transporto priemonę neteisėtai perleidimo tretiesiems asmenims, nei kad neteisėtai tvarkė perregistravimo dokumentus.

6.       Trečiasis asmuo UAB „Aurintus“ atsiliepime į ieškinį jam neprieštaravo. Patvirtino, kad atsakovė MB „Jarosas“ po Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutarties priėmimo ginčo automobilio neteisėtai jam (UAB „Aurintus“ atstovui) neperdavė, todėl jis jo objektyviai negalėjo grąžinti ieškovės atstovui.

7.       Trečiasis asmuo A. J. atsiliepime į ieškinį su juo sutiko iš dalies. Nurodė, kad pagal 2021 m. balandžio 22 d. teismo nutartį civ. byloje Nr. e2A-289-370/2021 atsakovas J. R. privalėjo grąžinti transporto priemonę Mercedes–Benz S350 Blu 4 Matic, tuo metu jos atstovaujamai įmonei UAB „Aurintus“, tačiau negrąžino nei fiziškai, nei pasirašė transporto priemonės priėmimo – perdavimo aktą. Atsakovo atsiliepime pateikti paaiškinimai dėl jo nedalyvavimo transporto priemonės pardavime 2021 m. balandžio 27 d. yra melagingi. Praktiškai sunkiai įsivaizduojama kaip trečiasis asmuo, A. J., galėjo organizuoti transporto priemonės pardavimą net dviem skirtingiems pirkėjams niekada nemačiusi tos transporto priemonės ir net nežinodama jos saugojimo vietos. Visą transporto priemonės pardavimo procedūrą organizavo atsakovas, naudodamasis savo teisiniu statusu pateikė jai pasirašyti ne tik pagal teismo nutartį naujam kreditoriui perleidžiamos transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, bet ir jai, t. y. A. J., nežinant, įgaliojo ją atstovauti dviejų jai nežinomų įmonių pirkimo – pardavimo sandorį, teigdamas, kad vyksta transporto priemonės perleidimas pagal jo pateiktą 2021 m. balandžio 1 d. datos reikalavimo perleidimo sutartį naujam kreditoriui. A. J. pakviesta atsakovo J. R., 2021 m. balandžio 27 d. VĮ „Regitra“ atlikti automobilio perleidimą naujam kreditoriui, Latvijos įmonei S.V.J. Service Sia, pasirašė pirkimo – pardavimo sutartį tarp UAB „Aurintus“ ir Latvijos įmonės bei kitus su šiuo perleidimu VĮ „Regitra“ darbuotojo pateiktus dokumentus. Apie UAB  „Akvaforta“ sužinojo tik pakviesta liudyti ikiteisminiame tyrime, kuriame tyrėja parodė galimai trečiojo asmens pasirašytus dokumentus. Automobilio perleidimo dieną, 2021 m. balandžio 27 d., J. R. neinformavo apie pardavimą UAB „Akvaforta“. Atvykus į VĮ „Regitra“ J. R. nepristatė naujo kreditoriaus, su aptarnaujančiu darbuotoju bendravo itin familiariai, paminėdamas, kad procedūra bus greita, nes aptarnauja jo pažįstamas. Ji, A. J., sąmoningai nepasirašė ant automobilio registravimo UAB „Akvaforta“ vardu dokumentų. Darytina prielaida, kad aptarnavęs asmuo pateikė pasirašyti vienu metu keletą dokumentų, tarp kurių buvo ir prašymas registruoti transporto priemonę lietuviškos įmonės vardu. Ji pasirašė dokumentus vienintelį kartą VĮ „Regitra“ 2024 m. balandžio 27 d. Dokumentai, juose nustatyta transporto priemonės kaina, buvo parengti J. R.. Su teiginiu, kad transporto priemonė buvo perleista anksčiau nei išregistruota iš turto arešto registro, nesutinka. Ant pirkimo – pardavimo sutarties tarp UAB „Aurintus“ ir Latvijos įmonės S.V.J. Service Sia nurodyta tikrovės neatitinkanti data. Kitos nei 2024 m. balandžio27 d. dokumentų pasirašymo datos nebuvo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. sausio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė.

9.       Teismas nustatė, kad atsakovės MB „Jarosas“ neteisėtais veiksmais ieškovas laiko negrąžinimą UAB „Aurintus“ iš jos Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2905-619/2020 pagrindu paimto automobilio Mercedes–Benz. Ieškovės įsitikinimu, minėtą automobilį atsakovė MB „Jarosas“ turėjo grąžinti po to, kai Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. e2-2905-619/2020. Neteisėtais atsakovo J. R. veiksmais ieškovė laiko jam nepriklausančios transporto priemonės Mercedes–Benz perleidimą tretiesiems asmenims galiojant šios transporto priemonės areštui (transporto priemonės perleidimo sutartis sudaryta 2021 m. balandžio 22 d. 15:30, o arešto aktas išregistruotas 2021 m. balandžio 27 d. 9:11 val.).        

10.       Teismas nurodė, kad ginčo dėl to nėra, kad taikos sutartimi, kurią patvirtino Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2905-619/2020, UAB „Aurintus“ perleido BUAB „Algūna projekt“ nuosavybės teises į transporto priemonę Mercedes–Benz, S 350 Bluetec 4 Matic Lang, VIN (duomenys neskelbtini). Kadangi nutartis įsiteisėjo 2020 m. balandžio 17 d., nuo tos dienos automobilis priklausė BUAB „Algūna projekt“, todėl pastarosios įmonės bankroto administratorius turėjo pagrindą jį paimti ir saugoti bei, kaip matyti iš 2020 m. balandžio 21 d. pakvitavimo, tai padarė 2020 m. balandžio 21 d. (el. b. t. 1, l. 64-65). Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. e2-2905-619/2020, kurioje buvo patvirtinta aukščiau nurodyta taikos sutartis. Nutartis neskundžiama, todėl įsiteisėjo jos priėmimo dieną. Visgi atkreiptinas dėmesys, kad proceso atnaujinimas savaime nereiškia Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutarties panaikinimo.

11.       Teismas taip pat nurodė, kad atnaujinus procesą nutarties vykdymas nebuvo sustabdytas. Visgi tik priėmus prašymą dėl proceso atnaujinimo teismas 2020 m. liepos 23 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudė BUAB „Algūna projekt“ bankroto administratorei MB „Jarosas“ bei UAB „Aurintus“ perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į transporto priemonę „Mercedes-Benz S 350 Bluetec 4 Matic Lang“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini). Taigi nesustabdžius 2020 m. balandžio 9 d. nutarties vykdymo ir 2020 m. liepos 23 d. nutartimi taikius draudimą ginčo automobilį perlesti, įkeisti ar kitais suvaržyti teises į jį, nebuvo pagrindo bankroto administratorei šį automobilį grąžinti UAB „Aurintus“. Jos atžvilgiu buvo taikomas tik draudimas automobiliu disponuoti, bet joks įpareigojimas grąžinti automobilį nebuvo nei numatytas teismo nutartimi, nei išplaukė iš jos. Teismas pažymėjo, kad pagal CPK 371 straipsnį atnaujinęs procesą ir išnagrinėjęs bylą teismas turi tris variantus, t. y. gali prašymą dėl teismo sprendimo (nutarties) pakeitimo arba panaikinimo atmesti, teismo sprendimą ar nutartį pakeisti arba priimti naują sprendimą (nutartį). Taigi proceso atnaujinimo stadijoje sprendimas nėra naikinamas ir bylos baigtis nėra aiški. Visa tai rodo, kad atsakovas MB „Jarosas“, Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi atnaujinus procesą civilinėje byloje Nr. e2-2905-619/2020, neturėjo prievolės grąžinti UAB „Aurintus“ iš jos Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2905-619/2020 pagrindu paimtą automobilį Mercedes–Benz, todėl neteisėtų veiksmų jo negrąžindamas neatliko.

12.       Teismas atkreipė dėmesį, kad nors ieškovė kaip neteisėtus atsakovės MB „Jarosas“ veiksmus nurodė UAB „Aurintus“ negrąžinimą iš jos Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2905-619/2020 pagrindu paimto automobilio Mercedes-Benz, tačiau pati ieškinyje vėliau teigė, kad J. R. transporto priemonę perleido galiojant areštui suprasdamas, kad Lietuvos apeliaciniam teismui palikus nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimą, atsakovai privalės grąžinti automobilį UAB „Aurintus“. Tokia dviprasmiška ieškovo pozicija dėl automobilio grąžinimo laiko rodo, kad ieškovė ir pati nėra tikra, kada automobilis turėjo būti grąžintas UAB „Aurintus“. Tačiau teismas sutiko su ieškovės vėlesniais argumentais, kad ginčo automobilis UAB „Aurintus“ turėjo būti grąžintas apeliacine tvarka peržiūrėjus Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimą, vadinasi, ne 2020 m. rugpjūčio 13 d., o po 2021 m. balandžio 22 d., dėl ko MB „Jarosas“ neteisėtų veiksmų, kaip jie nurodyti ieškinyje, neatliko.

13.       Teismas nurodė, kad bylos duomenys patvirtina, kad ginčo automobilis 2021 m. balandžio 22 d. parduotas S.V.J. Service Sia, o 2021 m. balandžio 26 d. UAB „Akvaforta“. 2020 m. balandžio 22 d. automobilį Latvijos įmonei S.V.J. Service Sia pardavė UAB „Aurintus“, kuri 2021 m. balandžio 22 d., t. y. panaikinus sprendimą, kuriuo patvirtina taikos sutartis, vėl buvo ginčo automobilio savininke. Nors tuo metu jau vyko UAB „Ibrahim“ ginčas su UAB „Aurintus“ dėl ginčo automobilio pirkimo pardavimo sutarties patvirtinimo, t. y. ginčas dėl to, kas yra automobilio savininkas, visgi 2021 m. balandžio 22 d. automobilio pardavimo sandorio metu buvo priimtas tik Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 11 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-3950-656/2020 UAB „Ibrahim“ ieškinį dėl ginčo automobilio pirkimo – pardavimo sutarties patvirtinimo atmesti. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimo, kuriuo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 11 d. sprendimas panaikintas ir ginčo automobilio pirkimo pardavimo sutartis patvirtinta, dar nebuvo. Taigi 2021 m. balandžio 22 d. automobilio perleidimo sutarties sudarymo metu minėto automobilio savininke buvo UAB „Aurintus“, kurios vadovė pasirašė automobilio perleidimo sutartį. Pažymėtina, kad būtent ji UAB „Aurintus“ vardu pardavė ginčo automobilį S.V.J. Service Sia, o pastaroji 2021 m. balandžio 26 d. jį pardavė UAB „Akvaforta“. Byloje nėra duomenų, kad šį sandorį sudarė atsakovas J. R.. Ieškovės nurodytų argumentų, kad faktiškai šį sandorį sudarė J. R., bylos duomenys nepatvirtina. Ant 2021 m. balandžio 22 d. automobilio pardavimo sutarties yra UAB „Aurintus“ vadovės A. J. parašas, kurio ji neginčijo. Ji neginčijo ir paties sandorio fakto. Nors A. J. teigė, kad sandorį iniciavo J. R., tuo pačiu pripažino, kad jos vadovaujama įmonė turėjo skolą Latvijos įmonei, perėmusiai iš UAB „Algūna projekt“ kreditorinį reikalavimą, todėl turėjo interesą tą skolą panaikinti, o tai tuo metu buvo įmanoma tik perleidžiant automobilį, nes įmonė kito turto ir pajamų neturėjo.

14.       Teismas pažymėjo, jog aplinkybės, kad faktiškai A. J. automobilio nematė, pinigų negavo, automobilį perdavė ir už jo saugojimą atsiskaitė J. R., galėtų būti įrodinėjamos teisme pareiškus ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu suklydus ar kitais pagrindais, tačiau šiuo atveju, kai A. J. aplinkybės, kad pirkimo – pardavimo sutartį sudarė ir sandorį pasirašė ji, neginčijo, reikšmės neturi. VĮ „Regitra“ 2021 m. balandžio 27 d. prašymus pakeisti ginčo automobilio savininką pateikė A. J., kuri veikė tiek kaip UAB „Aurintus“ vadovė, tiek kaip naujo automobilio savininko UAB „Akvaforta“ įgaliota atstovė.

15.       Teismas konstatavo, kad neįrodžius, kad atsakovas J. R. 2021 m. balandžio 22 d. atliko transporto priemonės Mercedes–Benz perleidimą tretiesiems asmenims, nėra pagrindo spręsti, kad jis atliko neteisėtus veiksmus. Aplinkybės, kad tikrino turto arešto aktų registrą, siekdamas sužinoti, kada bus išregistruotas areštas ginčo automobiliui, J. R. neginčijo, tačiau nei šių duomenų tikrinimas, nei automobilio atidavimas jo pirkėjui esant pasirašytai pirkimo – pardavimo sutarčiai, nei atsiskaitymas už jo saugojimą nėra automobilio perleidimas, taigi ir nėra neteisėtas veiksmas, todėl laikytina, kad ši civilinės atsakomybės sąlyga (neteisėti veiksmai) neįrodyta.

16.       Nors teismas sutiko, kad po to, kai Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. lapkričio 26 d. nutartimi patvirtino 2019 m. vasario 14 d. pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „IBRAHIM“ nupirko transporto priemonę Mercedes–Benz, bet tuo metu automobilis jau buvo parduotas, ieškovė jo susigrąžinti iš UAB „Aurintus“ negalėjo, visgi UAB „Aurintus“ 2021 m. lapkričio 30 d. atsakymas į 2021 m. lapkričio 29 d. reikalavimą grąžinti transporto priemonę patvirtina, kad UAB „Aurintus“ sutiko, kad negalėdama grąžinti automobilio, turi kompensuoti už jį sumokėtą sumą (46 936 Eur). Taigi padariusi žalą ieškovui dėl automobilio perleidimo tretiesiems asmenims pripažino UAB „Aurinta“ ir sutiko, kad automobilio vertę turi kompensuoti ji. Atsižvelgiant į tai, ieškovė nepagrįstai žalos dėl to paties automobilio perleidimo reikalauja ir iš atsakovų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentai

17.       Apeliantė (ieškovė) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 8 d. sprendimą ir priteisti solidariai iš atsakovų ieškovės naudai 47 000 Eur bei visas ieškovė patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:

17.1.                       Teismas akivaizdžiai neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, tai yra kiekvieną įrodymą vertino tik atskirai, tačiau jų nevertino visumoje, be to, teismas, vertindamas atsakovo veiksmus (ne)teisėtumo aspektu, pažeidė įrodymų pakankamumo ir tikimybių pusiausvyros principus.

17.2.                       Šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad būtent atsakovai valdė ir naudojo automobilį nuo jo paėmimo 2020 m. balandžio 21 d. iki jo neteisėto perleidimo. Kaip matyti, atsakovas J. R. savo pasisakymuose neigia faktines aplinkybes, kad jis, dar galiojant turto areštui, 2021 m. balandžio 22 d. 15:30 val., perleido atsakovams nepriklausantį automobilį Mercedes-Benz Latvijos įmonei S.V.J. Service Sia, tai yra kad atliko šiuos neteisėtus veiksmus. Tačiau J. R. paaiškinimai buvo paneigti tiesioginiu bylos įrodymu – nuosekliais A. J. paaiškinimais, kuriuose ji nurodo, kad jai transporto priemonės J. R. neperdavė, dėl automobilio pardavimo jai su tariamu automobilio pirkėjo atstovu arba vadovu neteko bendrauti, ji tų pirkėjų net nepažįsta, dėl automobilio perleidimo į ją tariamas pirkėjas nesikreipė, o visus reikalus dėl transporto priemonės perregistravimo naujo savininko vardu VĮ „Regitra“ tvarkė J. R., 2021 m. balandžio 22 d. Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį parengė ir jai pateikė pasirašyti J. R., kuris ir tvarkė transporto priemonės perregistravimo dokumentus, nuvedė ją prie langelio, kur dirbo J. R. pažįstamas darbuotojas, o ji tik pasirašinėjo ten, kur J. R. nurodė, kadangi juo tikėjo, kaip valstybės įgaliotu pareigūnu. A. J. aiškiai patvirtino, kad nei jai, nei UAB „Aurintus“ bankroto administratorius J. R. transporto priemonės neperdavė, ji net nežinojo to automobilio saugojimo vietos. Netikėti tokiais nuosekliais A. J. paaiškinimais nėra jokio racionalaus pagrindo, kadangi šių paaiškinimų nepaneigia nei vienas bylos įrodymas, o jų teisingumą papildomai pagrindžia netiesioginiai įrodymai.

17.3.                      Tuo tarpu J. R. paaiškinimai yra akivaizdžiai neįtikėtini – jo paaiškinimai, kad jis perdavė pakankamai brangų turtą neaišku kokiam asmeniui, kuris, be kita ko, buvo dar ir vyras, o ne moteris (A. J.), kurio duomenų neišsaugojo, kuris iš kažkur jam paskambino ar parašė, kuris pateikė kažkokį įgaliojimą, kažkokią pirkimo – pardavimo sutartį, neatitinka jokių atidumo ir rūpestingumo standartų. Netgi, jeigu iš tikrųjų J. R. būtų kažkam perdavęs automobilį, kuris po to dingo ir nebuvo grąžintas teisėtam savininkui UAB „Ibrahim“, dė1 ko BUAB „Ibrahim“ ir buvo padaryta žala, tai vis tiek jis savo veiksmais pažeidė generalinį deliktą – bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Bankroto administratorius, prieš perduodamas tokį brangų turtą tretiesiems asmenims, turėjo ir galėjo susisiekti su tuometinio automobilio savininko UAB „Aurintus“ vadove A. J. ir pasitikslinti automobilio perleidimo aplinkybes bet išsiaiškinti jo nuosavybės teisių turėtoją, tuo labiau, kad jie pažinojo vienas kitą ir tuo labiau, kad J. R. žinojo, jog dėl automobilio nuosavybės teisių turėtojo vyksta teisminiai ginčai.

17.4.                      Šioje byloje yra reikšminga ir ta faktinė aplinkybė, kad J. R. yra ne šiaip paprastas pilietis, bet bankroto administratorius, turintis ir žinių, ir patirties, ir kompetencijos dokumentų tvarkymo ir jų saugojimo srityje. Todėl toks neatsakingas J. R. elgesys, kai jis nepasiima antrojo automobilio priėmimo–perdavimo akto egzemplioriaus ir/ar nepasidaro jo kopijos, nepasidaro automobilį paėmusio asmens dokumento ir jo įgaliojimo kopijos, nepasidomi pas ankstesnį automobilio savininką dėl automobilio perleidimo aplinkybių ir tuometinio nuosavybės teisių turėtojo, tokiomis aplinkybėmis skamba ypač neįtikinamai.

17.5.                      Be to, kai automobilį J. R. 2020 m. balandžio 21 d. paėmė iš I. D., jis ne tik savo ranka surašė tai patvirtinantį Pakvitavimą, tačiau netgi automobilio perėmime pasitelkė dalyvauti antstolį. Šios faktinės aplinkybės ne tik įrodo, kad J. R. žinojo turto perdavimo procedūrą ir būtinus jos įforminimo dokumentus, bet ir buvo perdėm atidus ir rūpestingas, siekė užsitikrinti automobilio perdavimo procedūros fiksavimą. Reikšminga ir tai, kad J. R. pats pripažino, jog 2021 m. balandžio 27 d. Turto areštų registre tikrino, ar dar galioja automobiliui taikomas turto areštas, pripažino, kad galimai jis tikrino šiuos duomenis ir 2021 m. balandžio 22 d. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie įrodytų, kad duomenis apie turto arešto galiojimą Turto areštų registre būtų tikrinę kokie nors automobilio savininko UAB „Aurintus“ atstovai ar įgalioti asmenys. Tai reiškia, kad tik vienas J. R. žinojo, kada buvo panaikintas automobilio turto areštas. Tai taip pat yra netiesioginis įrodymas, įrodantis, kad būtent J. R. 2021 m. balandžio 22 d. neteisėtai, dar galiojant turto areštui, perleido automobilį neaišku kam.

17.6.                      Pagal 2021 m. balandžio 22 d. Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį UAB „Aurintus“ tariamai pardavė, o Latvijos įmonės S.V.J. Service Sia tariamai nupirko transporto priemonę. Tikėtina, kad šioje sutartyje nurodyta data ir laikas: 2021 m. balandžio 22 d. 15:30 val. Kaip matyti, pagal 2021 m. balandžio 27 d. VĮ Registrų centras pranešimą Nr. TA2-2 I -041216 apie turto arešto akto išregistravimą iš turto arešto akto registro, transporto priemonės turto arešto akto išregistravimo data ir laikas: 2021 m. balandžio 27 d. 09:11 val.

17.7.                      Atsakovas J. R., neteisėtai perleisdamas transporto priemonę, suorganizavo 2021 m. balandžio 22 d. įgaliojimą UAB „Aurintus“ direktorės A. J., o ne savo vardu, visus reikalus dėl Transporto priemonės priregistravimo naujo savininko vardu VĮ „Regitra“ tvarkė J. R., 2021 m. balandžio 22 d. Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį parengė ir jai pateikė pasirašyti J. R., ji tik pasirašinėjo ten, kur J. R. nurodė, kuris, slėpdamas savo tapatybę nuo trečiojo asmens, slapta atliko neteisėtus veiksmus UAB „Aurintus“ ir A. J., o ne savo ar atsakovės MB „Jarosas“ vardu.

17.8.                      Atsakovo J. R. neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad jis neteisėtai negrąžino transporto priemonės UAB „Aurintus“, bet ją neteisėtai perdavė J. R., o atsakovo J. R. neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad jis neteisėtai slaptai perleido transporto priemonę tretiesiems asmenims, neteisėtai slaptai tvarkė Transporto priemonės perregistravimo dokumentus.

18.       Atsakovė MB „Jarosas“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo nutraukti apeliacinį procesą pagal UAB „Delnora“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 8 sprendimo ir grąžinti UAB „Delnora“ sumokėtą žyminį mokestį; netenkinus šio nurodyto prašymo, UAB „Delnora“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 8 d. sprendimo atmesti ir priteisti iš UAB „Delnora“ MB „Jarosas“ naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia argumentais:

18.1.                       Apeliacinį skundą pirmosios instancijos teismui pateikė advokato padėjėjas K. P.. Advokato padėjėjas negali atstovauti klientui apeliacinės instancijos teisme, o į atstovavimo sąvoką patenka tiek procesinių dokumentų parengimas (nepaisant to, kad dokumentus pasirašo pats atstovaujamasis), tiek ir procesinių dokumentų pateikimas teismui. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinį skundą padavė tokios teisės neturintis asmuo, t. y. advokato padėjėjas, kuris net nepateikė jokių įrodymų apie su apeliante (UAB „Delnora“) sudarytą atstovavimo sutartį, egzistuoja teisinis pagrindas nutraukti apeliacinį procesą vadovaujantis CPK 315 straipsnio 5 dalies nuostatomis.

18.2.                      Atsakovės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, o apeliantė paprasčiausiai neįrodė savo absurdiško reikalavimo atsakovės atžvilgiu pagrįstumo, kadangi net neįrodė neteisėtų atsakovės veiksmų egzistavimo (CPK 178 straipsnis).

18.3.                      Apeliaciniame skunde net nėra nurodoma, su kokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, kurios buvo konstatuotos sprendimu, apeliantė nesutinka. Praktiškai visas apeliacinio skundo tekstas yra susijęs su apeliantės deklaratyvia ir neįrodyta pozicija dėl neva neteisėtų atsakovo J. R. veiksmų.

18.4.                      Pačiai apeliantei pripažįstant, kad transporto priemonės savininku po Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. eA2-3637-580/2020 įsiteisėjimo, t. y. nuo 2021 m. balandžio 22 d., ir vėl tapo UAB „Aurintus“, tampa akivaizdu, kad jokių atsakovo neteisėtų veiksmų apeliantas neįrodė, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai nekonstatavo. Pati UAB „Aurintus“ 2021 m. balandžio 22 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu transporto priemonę perleido SIA „S.V.J.service“ ir niekada nereiškė atsakovui jokių pretenzijų ar reikalavimų dėl transporto priemonės grąžinimo. Dėl šių priežasčių daugiau nei akivaizdu, kad apeliantės pozicija dėl atsakovės neteisėtų veiksmų yra visiškai deklaratyvi, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė jokių atsakovo neteisėtų veiksmų.

18.5.                      Apeliantė tiek ieškinyje, tiek ir apeliaciniame skunde laikosi tos pačios pozicijos, kad jo reikalavimų pagrįstumą įrodo trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, A. J. paaiškinimai. Tačiau A. J. paaiškinimai ne tik nėra nuoseklūs, yra akivaizdžiai prieštaringi, bet taip pat ir prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams – J. R. paaiškinimams, o taip pat ir rašytiniams įrodymams. Pirmosios instancijos teismas būtent ir įvertino įrodymų visumą, o ne vien A. J. paaiškinimus, kurių turinio nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti įrodymai.

18.6.                      J. R. iš VĮ „Regitra“ gauti dokumentai, kurie buvo pateikti kartu su 2024 m. rugsėjo 17 d. prašymu dėl įrodymų prijungimo, patvirtina, kad Prašymo Nr. 18957603, kurio data ir laikas 2021 m. balandžio 27 d. 14:22:18, pagrindu Transporto priemonės valdytojas buvo pakeistas iš BUAB „ALGŪNA PROJEKT“ į UAB „Aurintus“. Minėtą prašymą pateikęs asmuo – A. J.. Prašymo Nr. 18957710, kurio data ir laikas 2021 m. balandžio 27 d. 14:32:33, pagrindu Transporto priemonės valdytojas buvo pakeistas iš UAB „Aurintus“ į UAB „Akvaforta“. Minėtą prašymą pateikęs asmuo – A. J.. Pastarojo prašymo Nr. 18957710 pagrindu taip pat buvo išduotas registracijos liudijimas Nr. Y406765. Įvertinęs šiuos įrodymus visų byloje surinktų įrodymų kontekste pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad: „<...> VĮ „Regitra“ 2021 m. balandžio 27 d. prašymus pakeisti ginčo automobilio savininką pateikė A. J., kuri veikė tiek kaip UAB „Aurintus“ vadovė, tiek kaip naujo automobilio savininko UAB „Akvaforta“ įgaliota atstovė.

18.7.                      Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-559-881/2021, kuriuo buvo patvirtinta aplinkybė dėl transporto priemonės nupirkimo UAB „IBRAHIM“ vardu, buvo priimtas tik 2021 m. lapkričio 26 d. UAB „IBRAHIM“ 2021 m. lapkričio 29 d. reikalavimu kreipėsi į UAB „Aurintus“ dėl transporto priemonės grąžinimo. Taigi pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, kurie patvirtina tai, kad UAB „Aurintus“ sudarant 2021 m. balandžio 22 d. Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį UAB „IBRAHIM“ net neturėjo teisinio pagrindo reikalauti grąžinti transporto priemonę.

18.8.                      A. J. paaiškinimų nenuoseklumą ir melagingumą gali paaiškinti tai, jog pradinė ieškovė BUAB „IBRAHIM“ ir jo teisių bei pareigų perėmėja UAB „Delnora“ yra susijusios įmonės. 2025 m. sausio 2 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. 25/01/02 pagrindu BUAB „IBRAHIM“ perleido reikalavimus ne tik dėl šioje civilinėje byloje pareikštų reikalavimų, bet taip ir reikalavimo teises į A. J. sutuoktinį R. J. pagal baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį dėl 82 537,30 Eur sumos iššvaistymo. Taigi ieškovės šioje civilinėje byloje reiškiami reikalavimai A. J. sutuoktiniui gali būti priežastimi, dėl kurios A. J. teikė akivaizdžiai prieštaringus ir melagingus paaiškinimus šioje civilinėje byloje.

18.9.                      Atmestini kaip nepagrįsti apeliantės argumentai dėl to, kad transporto priemonė nebuvo sugrąžinta teisėtam savininkui UAB „IBRAHIM“ neva dėl J. R. netinkamo elgesio perduodant transporto priemonę, kai J. R. nesusisiekė su tuometinio savininko UAB „Aurintus“ vadove A. J.. Apeliantė nurodo, kad J. R. turėjo pasitikslinti transporto priemonės perleidimo aplinkybes bei išsiaiškinti jo nuosavybės teisių turėtoją. Tokie apeliantės argumentai stokoja elementarios logikos ir prieštarauja byloje surinktiems įrodymams bei pačios apeliantės pozicijai. Apeliantė pati pripažįsta ir neginčija to, kad transporto priemonės savininkas 2021 m. balandžio 22 d. Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo momentu buvo UAB „Aurintus“, o ne UAB „IBRAHIM“. Dėl šios priežasties nėra aišku kokias aplinkybes J. R. turėjo tikslintis, kai pati apeliantė neginčija to, kad transporto priemonės savininku 2021 m. balandžio 22 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sudarymo metu buvo UAB „Aurintus“. Apeliantė taip pat sąmoningai ignoruoja tai, kad nei pati A. J., kuri būtent ir sudarė bei pasirašė 2021 m. balandžio 22 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, nei vėliau paskirtas UAB „Aurintus“ direktorius, kuris pasirašė UAB „Aurintus“ 2021 m. lapkričio 30 d. atsakymą į 2021 m. lapkričio 29 d. reikalavimą grąžinti transporto priemonę, neginčijo paties sandorio fakto.

18.10.                      Atsakovas J. R. aiškiai nurodė, kad transporto priemonė buvo perduota po 2024 m. balandžio 27 d., t. y. esant išregistruotam Transporto priemonės areštui, ir buvo perduota asmeniui, kuris pateikė įgaliojimą, bei buvo pasirašytas Transporto priemonės perdavimo aktas. Šie J. R. paaiškinimai nebuvo paneigti jokiais byloje esančiais įrodymais. Tai, kad šioje byloje nebuvo pateikti minėti dokumentai ar jų kopijos, savaime nepatvirtina nei neteisėtų veiksmų, nei įrodo tai, kad Transporto priemonė, kaip tą nepagrįstai nurodo apeliantė, buvo perduota „neaišku kam“.

18.11.                      Apeliantės nurodomi argumentai, susiję su Turto arešto aktų registro duomenų tikrinimu, o taip pat su 2021 m. balandžio 9 d. PVM sąskaita faktūra dėl transporto priemonės stovėjimo paslaugų, neįrodo nei J. R. neteisėtų veiksmų, nei tuo labiau apeliantės nurodytos aplinkybės, kad neva transporto priemonė buvo perleista „maždaug“ 2021 m. balandžio 9 d. Apeliantė pateikia savo niekuo nepagrįstus vertinimus dėl minėtų aplinkybių, kurie akivaizdžiai prieštarauja byloje surinktiems įrodymams.

18.12.                      Apeliantė neįrodė nė vienos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti egzistavimo (CPK 178 straipsnis). Kaip jau buvo minėta, šioje civilinėje byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad UAB „Aurintus“ Transporto priemonę 2021 m. balandžio 22 d. Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu perleido SIA „S.V.J. service“, o pastaroji įmonė transporto priemonę 2021 m. balandžio 26 d. Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu perleido UAB „Akvaforta“. Atsakovai nebuvo nei minėtų sandorių šalimi, nei minėtų sandorių šalių atstovais, todėl nėra absoliučiai jokio pagrindo pripažinti pagrįstais apeliantės argumentus, jog neva atsakovai perleido jiems nepriklausančią transporto priemonę tretiesiems asmenims. Transporto priemonę iš pradžių SIA „S.V.J.service“ perleido UAB „Aurintus“, o SIA „S.V.J.service“ transporto priemonę perleido UAB „Akvaforta“. Taigi būtent dėl minėtų sandorių sudarymo, o ne dėl atsakovų veiksmų transporto priemonės valdytoju tapo UAB „Akvaforta“.

19.       Atsakovas J. R. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo nutraukti apeliacinį procesą pagal UAB „Delnora“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 8 d. sprendimo ir grąžinti UAB „Delnora“ sumokėtą žyminį mokestį; netenkinus šio nurodyto prašymo, UAB „Delnora“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-01-08 sprendimo atmesti ir priteisti iš UAB „Delnora“ „Jarosas“, MB naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia argumentais:

19.1.                       Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinį skundą padavė tokios teisės neturintis asmuo, t. y. advokato padėjėjas, kuris net nepateikė jokių įrodymų apie su apeliante (UAB „Delnora“) sudarytą atstovavimo sutartį, egzistuoja teisinis pagrindas nutraukti apeliacinį procesą vadovaujantis CPK 315 straipsnio 5 dalies nuostatomis.

19.2.                      Apeliacinio skundo turinys yra paremtas kasacinio teismo praktikos pacitavimu, nors apeliantė net nenurodo kuo pasireiškė neva pirmosios instancijos teismo nesivadovavimas apeliantės pacituota teismų praktika, o taip pat apeliantė tiesiog pakartoja ieškinyje išdėstytą poziciją ir net nenurodo nei neva neteisėtų pirmosios instancijos teismo išvadų, nei aplinkybių, kurios būtų grindžiamos byloje surinktais įrodymais, patvirtinančių sprendimo dalies neteisėtumą (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Atsakovo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, o apeliantė paprasčiausiai neįrodė savo absurdiško reikalavimo atsakovo atžvilgiu pagrįstumo, kadangi net neįrodė neteisėtų atsakovo veiksmų egzistavimo (CPK 178 straipsnis).

19.3.                      Apeliantė tiek ieškinyje, tiek ir apeliaciniame skunde laikosi tos pačios pozicijos, kad jos reikalavimų pagrįstumą įrodo trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, A. J. paaiškinimai. Tačiau A. J. paaiškinimai ne tik nėra nuoseklūs, yra akivaizdžiai prieštaringi, bet taip pat ir prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams – atsakovo paaiškinimams, o taip pat ir byloje surinktiems rašytiniams įrodymams. Pirmosios instancijos teismas būtent ir įvertino įrodymų visumą, o ne vien A. J. paaiškinimus, kurių turinio nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti įrodymai.

19.4.                      Apeliantė sąmoningai ignoruoja toliau nurodomus įrodymus ir pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, kurios akivaizdžiai paneigia A. J. paaiškinimais grindžiamą nepagrįstą ir neįrodytą apeliantės poziciją dėl atsakovo neteisėtų veiksmų.

19.5.                      A. J. paaiškinimų nenuoseklumą ir melagingumą gali paaiškinti tai, jog pradinė ieškovė BUAB „IBRAHIM“ ir jo teisių bei pareigų perėmėja UAB „Delnora“ yra susijusios įmonės. 2025 m. sausio 2 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. 25/01/02 pagrindu BUAB „IBRAHIM“ perleido reikalavimus ne tik dėl šioje civilinėje byloje pareikštų reikalavimų, bet taip ir reikalavimo teises į A. J. sutuoktinį R. J. pagal baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį dėl 82 537,30 Eur sumos iššvaistymo. Taigi, ieškovės šioje civilinėje byloje reiškiami reikalavimai A. J. sutuoktiniui gali būti priežastimi, dėl kurios A. J. teikė akivaizdžiai prieštaringus ir melagingus paaiškinimus šioje civilinėje byloje.

19.6.                       Apeliantė pati pripažįsta ir neginčija to, kad transporto priemonės savininkas 2021 m. balandžio 22 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo momentu buvo UAB „Aurintus“, o ne UAB „IBRAHIM“. Dėl šios priežasties nėra aišku, kokias aplinkybes atsakovas turėjo tikslintis, kai pati apeliantė neginčija to, kad transporto priemonės savininku 2021 m. balandžio 22 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu buvo UAB „Aurintus“. Apeliantė taip pat sąmoningai ignoruoja tai, kad nei pati A. J., kuri būtent ir sudarė bei pasirašė 2021 m. balandžio 22 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, nei vėliau paskirtas UAB „Aurintus“ direktorius, kuris pasirašė UAB „Aurintus“ 2021 m. lapkričio 30 d. atsakymą į 2021 m. lapkričio 29 d. reikalavimą grąžinti transporto priemonę, neginčijo paties sandorio fakto.

19.7.                       Priešingai nei teigia apeliantė, teismas tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių procesinės teisės normų ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį pakeisti ar naikinti net ir apeliantės nurodomoje dalyje, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 320) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

Dėl apeliacinio skundo trūkumų

21.       Atsakovė MB „Jarosas“ ir atsakovas J. R. savo atsiliepimuose į apeliacinį skundą prašo nutraukti apeliacinį procesą pagal UAB „Delnora“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 8 sprendimo ir grąžinti UAB „Delnora“ sumokėtą žyminį mokestį. Nurodo, kad UAB „Delnora“ apeliacinį skundą pateikė asmuo, su kuriuo nėra sudaryta atstovavimo sutartis.

22.       Vilniaus apygardos teismas, nustatęs kad apeliacinis skundas pateiktas su trūkumais, nustatė 2025 m. birželio 3 d. nutartimi, terminą šiam trūkumui pašalinti – apeliacinės instancijos teismui pateikti 2025 m. sausio 27 d. jos vadovo ranka pasirašytą apeliacinį skundą arba šį apeliacinį skundą pateikti naudojantis LITEKO VEP posistemiu, kuris pasirašomas elektroniniu parašu.

23.       2025 m. birželio 5 d. į bylą pateiktas apeliantės UAB „Delnora“ 2025 m. sausio 27 d. apeliacinis skundas, pasirašytas jos vadovo elektroniniu parašu. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad apeliacinio skundo trūkumai buvo pašalinti, todėl atsakovų prašymai dėl bylos nutraukimo netenkinami.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

24.       Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-344-619/2020 UAB „Algūna projekt“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta atsakovė MB „Jarosas“, kurios vardu administravimo veiksmus atliko atsakovas J. R..

25.       Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2905-619/2020 patvirtinta BUAB „Algūna projekt“ ir UAB „Aurintus“ sudaryta taikos sutartis, kuria UAB „Aurintus“ pripažino BUAB „Algūna projekt“ 64 968,58 Eur skolą ir perleido BUAB „Algūna projekt“ nuosavybės teises į transporto priemonę Mercedes-Benz, S 350 Bluetec 4 Matic Lang, (duomenys neskelbtini).

26.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi tenkino UAB „Ibrahim“ prašymą ir atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. e2-2905-619/2020, o 2020 m. rugsėjo 17 d.  sprendimu panaikino Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-2905-619/2020, kuria patvirtinta taikos sutartis. Taip pat teismas šiuo sprendimu panaikino 2020 m. liepos 23 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – draudimą BUAB „Algūna projekt“ bankroto administratoriui MB „Jarosas“ ir UAB „Aurintus“ perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į transporto priemonę Mercedes-Benz S 350 Bluetec 4 Matic Lang, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini). Minėtas sprendimas įsiteisėjo 2021 m. balandžio 22 d., Lietuvos apeliaciniam teismui šį sprendimą palikus nepakeistą.

27.       UAB „Aurintus“ transporto priemonę Mercedes-Benz S 350 Bluetec 4 Matic Lang 2021 m. balandžio 22 d. pirkimo – pardavimo sutartimi perleido SIA „SVJ service“, o pastaroji 2021 m. balandžio 26 d. pirkimo – pardavimo sutartimi ją perleido UAB „Akvaforta“.

28.       Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. lapkričio 26 d. nutartimi patvirtino 2019 m. vasario 14 d. pirkimo – pardavimo sutarties, pagal kurią UAB „Aurintus“ pardavė, o UAB „Ibrahim“ nupirko transporto priemonę Mercedes-Benz, S 350 Bluetec 4 Matic Lang, VIN (duomenys neskelbtini), sudarymą.

29.       2021 m. lapkričio 29 d. UAB „Ibrahim“ kreipėsi į UAB „Aurintus“ dėl šios transporto priemonės grąžinimo. 2021 m. lapkričio 30 d. UAB „Aurintus“ pateikė atsakymą į 2021 m. lapkričio 29 d. reikalavimą, kuriame nurodė, kad automobilis užskaitos būdu yra perleistas kitam kreditoriui, kuris turėjo galiojusią reikalavimo teisę į UAB „Aurintus“, todėl negali vykdyti prievolės natūra. UAB „Aurintus“ pripažino, kad turi grąžinti faktiškai už automobilį sumokėtas lėšas, tai yra 45 000 Eur, taip pat bylinėjimosi išlaidas, todėl atlikto įskaitymą. Po šio įskaitymo UAB „Aurintus“ prievolė pasibaigė, o UAB „IBRAHIM“ prievolė už atliktus darbus sumažėjo iki 81 500,67 Eur.

30.       Šioje byloje ieškinys pareikštas deliktinės atsakomybės pagrindu ieškovei prašant priteisti solidariai iš atsakovų J. R. (J. R.) ir MB „Jarosas“ 86 000 Eur turtinės žalos, kurią sudaro 47 000 Eur automobilio vertė bei 39 000 Eur negautos pajamos, kurias planavo gauti iš šio automobilio nuomos (1 500 Eur x 26 mėn.). Apeliaciniame skunde prašoma iš atsakovų solidariai priteisti 47 000 Eur žalos atlyginimą.

31.       Taigi, apeliacinio skundo objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria netenkintas ieškovės ieškinio reikalavimas priteisti 47 000 Eur žalą, kurią sudaro jai nemokumo administratoriaus neperduoto automobilio vertė, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. 

Dėl apeliacinio skundo argumentų

32.       Pagal CK 6.245 straipsnio 4 dalį deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos jos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, jų priežastinis ryšys ir kaltė (CK 6.246 – 6.249 straipsniai).

33.       Įrodinėdama neteisėtus veiksmus apeliantė iš pradžių pirmosios instancijos teisme įrodinėjo, kad atsakovė MB „Jarosas“ apeliantei turėjo grąžinti automobilį po to, kai Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. e2-2905-619/2020. Vėliau apeliantė pakeitė byloje savo poziciją ir neteisėtus atsakovų veiksmus siejo su aplinkybe, kad atsakovai jiems nepriklausančią transporto priemonę Mercedes-Benz perleido tretiesiems asmenims galiojant šios transporto priemonės areštui (transporto priemonės perleidimo sutartis sudaryta 2021 m. balandžio 22 d. 15:30, o arešto aktas išregistruotas 2021 m. balandžio 27 d. 9:11 val.).        

34.       Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, CPK 372 straipsnio 1 dalis numato, kad prašymo atnaujinti procesą padavimas nestabdo sprendimo ar nutarties vykdymo. Pagal šio straipsnio 2 dalį, prašymą atnaujinti procesą nagrinėjantis teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu arba savo iniciatyva turi teisę sustabdyti sprendimo ar nutarties vykdymą iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo. Pagal CPK 373 straipsnį panaikinus arba pakeitus sprendimą ar nutartį, jeigu jie jau buvo įvykdyti ar pradėti vykdyti, vienos iš šalių prašymu teismas įpareigoja ginčo šalis grąžinti tai, ką jos yra gavusios sprendimą vykdydamos. 

35.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi atnaujino procesą civ. byloje Nr. e2-2905-619/2020, kurioje buvo patvirtinta aukščiau nurodyta taikos sutartis. Tačiau tik atnaujinus Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi procesą civilinėje byloje Nr. e2-2905-619/2020 ji šalims jokių pasekmių sukelti negalėjo, nes CPK 370 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias šio Kodekso taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai.

36.       Iš civilinės bylos Nr. e2-2905-619/2020 duomenų taip pat nustatyta, kad nurodytoje byloje 2020 m. liepos 23 d. nutartimi teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudė BUAB „Algūna projekt“ bankroto administratoriui MB „Jarosas“ bei UAB „Aurintus“ perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į transporto priemonę „Mercedes-Benz S 350 Bluetec 4 Matic Lang“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini). Taigi, 2020 m. liepos 23 d. nutartimi taikius draudimą ginčo automobilį perleisti, įkeisti ar kitais suvaržyti teises į jį, nebuvo pagrindo bankroto administratoriui šį automobilį, gautą taikos sutarties pagrindu, grąžinti UAB „Aurintus“ iki tol, kol galiojo laikinosios apsaugos priemonės. Net gi priešingai, grąžinti automobilį, įgytą teismo patvirtintos taikos sutarties pagrindu, draudė taikytos byloje laikinosios apsaugos priemonės, nes buvo nagrinėjamas atnaujintoje byloje ieškovės likviduojamos dėl bankroto UAB „Algūna projekt“ ieškinys atsakovei UAB „Aurintus“ dėl skolos priteisimo, kurioje trečiasis asmuo UAB „IBRAHIM“. Nurodytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. e2-2905-619/2020 buvo panaikintos 2021 m. balandžio 22 d., Lietuvos apeliacinės instancijos teismui palikus nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimą, kuriuo, be kita ko, buvo panaikintos ir laikinosios apsaugos priemonės (draudimas administratoriui perleisti automobilį). Tik panaikinus teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, byloje dalyvaujantiems asmenims jos nustojo galioti.

37.       Apeliantė tiek pirmosios instancijos teisme, tiek nesutikdama su skundžiamu sprendimu, taip pat nurodo, kad atsakovai, nemokumo administratorė ir jos įgaliotas asmuo J. R. dar galiojant turto areštui, 2021 m. balandžio 22 d. 15:30 val. (laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo data), perleido atsakovams nepriklausantį automobilį Mercedes-Benz Latvijos įmonei S.V.J. Service Sia, t. y. atliko neteisėtus veiksmus. Pasak apeliantės, šias aplinkybes patvirtina trečiojo asmens A. J. (UAB „Aurintus“ buvusi vadovė) paaiškinimai, kuriuose ji nurodo, kad jai transporto priemonės J. R. neperdavė, dėl automobilio pardavimo jai su tariamu automobilio pirkėjo atstovu arba vadovu neteko bendrauti, ji tų pirkėjų net nepažįsta, dėl automobilio perleidimo ją tariamas pirkėjas nesikreipė, o visus reikalus dėl transporto priemonės perregistravimo naujo savininko vardu VĮ „Regitra“ tvarkė atsakovas J. R.; atsakovas J. R. 2021 m. balandžio 22 d. Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį parengė ir A. J. pateikė pasirašyti, taip pat ją nuvedė VĮ „Regitra“ prie langelio, kur dirbo J. R. pažįstamas darbuotojas, o ji tik pasirašinėjo ten, kur J. R. nurodė, kadangi juo tikėjo kaip valstybės įgaliotu pareigūnu (nemokumo administratoriumi).

38.       Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, sprendžia jog nėra pagrindo išvadai, kad trečiojo asmens A. J. paaiškinimai patvirtina, jog atsakovas J. R. atliko neteisėtus veiksmus (neteisėtai slaptai perleido transporto priemonę tretiesiems asmenims, neteisėtai slaptai tvarkė transporto priemonės perregistravimo dokumentus), susijusius su 2021 m. balandžio 22 d. ginčo automobilio pirkimo – pardavimo sutarties sudarymu.

39.       Visų pirma, priešingai nei nurodo, apeliantė, automobilį Mercedes-Benz Latvijos įmonei S.V.J. Service Sia perleido ne atsakovai ar kuris nors vienas iš atsakovų, o būtent UAB „Aurintus“, kuriai 2021 m. balandžio 22 d. pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu nuosavybės teise priklausė šis automobilis. Šiame kontekste pastebėtina, kad pradinei ieškovei ginčo automobilio nuosavybės teisė pripažinta tik 2021 m. lapkričio 26 d., kai Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. lapkričio 26 d. nutartimi patvirtino 2019 m. vasario 14 d. pirkimo – pardavimo sutarties, pagal kurią UAB „Aurintus“ pardavė, o UAB „IBRAHIM“ nupirko transporto priemonę Mercedes-Benz, S 350 Bluetec 4 Matic Lang, VIN (duomenys neskelbtini), sudarymą. Kaip konkrečiai ginčo automobilis nemokumo administratoriaus buvo perduotas UAB „Aurintus“ nėra reikšminga aplinkybė, nes būtent UAB „Aurintus“ nuosavybės teise priklausė ginčo automobilis pasibaigus laikinųjų apsaugos priemonių galiojimui, todėl automobiliu ji galėjo disponuoti savo nuožiūra.

40.       Antra, nėra jokio pagrindo sutikti su apeliante, kad trečiasis asmuo A. J. (UAB „Aurintus“ buvusi vadovė) ginčo automobilio pirkimo – pardavimo sutarties metu buvo įtakojama atsakovo J. R.. Nors savo paaiškinimuose ji nurodo, kad jai transporto priemonės atsakovas nemokumo administratorės įgaliotas asmuo J. R. neperdavė, dėl automobilio pardavimo jai su tariamu automobilio pirkėjo atstovu arba vadovu neteko bendrauti, ji tų pirkėjų net nepažįsta, automobilio nėra mačiusi ir kt., tačiau nei pačios sutarties sudarymo fakto nei savo parašo sutartyje trečiasis asmuo A. J. neginčijo. Tuo labiau, kad ji pripažino, jog jos vadovaujama įmonė turėjo skolą Latvijos įmonei. Ji turėjo interesą skolą Latvijos įmonei panaikinti, o tai tuo metu buvo įmanoma tik perleidžiant automobilį, nes įmonė kito turto ir pajamų neturėjo. Pažymėtina, kad byloje pateiktas UAB „Aurintus“ atsakymas į 2021 m. lapkričio 29 d. reikalavimą, kuriame nurodyta, kad automobilis užskaitos būdu yra perleistas kitam kreditoriui, kuris turėjo galiojusią reikalavimo teisę į UAB „Aurintus“, todėl negali vykdyti prievolės (perduoti automobilį) natūra; nurodyta kad UAB „Aurintus“ atliko įskaitymą taip sumažindama UAB „IBRAHIM“ skolą. Byloje taip pat nustatyta, kad VĮ „Regitra“ 2021 m. balandžio 27 d. prašymus pakeisti ginčo automobilio savininką pateikė A. J., kuri veikė tiek kaip UAB „Aurintus“ vadovė, tiek kaip naujo automobilio savininko UAB „Akvaforta“ įgaliota atstovė. Teismų praktikoje pripažįstama, kad juridinio asmens vadovui keliami didesni apdairumo, sąžiningumo, rūpestingumo standartai (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-456-790/2020). Įmonės vadovui keliami itin aukšti kvalifikacijos, lojalumo įmonės veiklai, atsakomybės reikalavimai, vadovas privalo rūpintis išimtinai įmonės interesais, veikti apdairiai, rūpestingai, sąžiningai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.87 straipsnis). Taigi, mažai tikėtina, kad A. J., nesigilindama į jos pasirašomus sandorius, juos pasirašė tik dėl to, kad taip reikalavo atsakovas J. R.. Tuo labiau, kad byloje yra nustatytas UAB „Aurintus“ suinteresuotumas tokį sandorį sudaryti tam, kad būtų atliktas vienarūšių reikalavimų įskaitymas su jos skolininke UAB „IBRAHIM“ ir atsiskaityti su savo kreditoriais.

41.       Trečia, ieškovė jau yra gavusi iš atsakovės UAB „Aurintus“ 46 936 Eur sumą (ginčo automobilio vertę pinigais) už tą patį automobilį. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2021 m. lapkričio 30 d. atsakymas į 2021 m. lapkričio 29 d. reikalavimą grąžinti transporto priemonę patvirtina, jog UAB „Aurintus“ sutiko, kad negalėdama grąžinti automobilio, turi kompensuoti už jį sumokėtą sumą (46 936 Eur). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad UAB „Aurintus“, padariusi žalą ieškovei dėl automobilio perleidimo tretiesiems asmenims, pripažino UAB „Aurintus“ ir sutiko, kad automobilio vertę turi kompensuoti ji. Todėl ieškovė nepagrįstai žalos dėl to paties automobilio perleidimo reikalauja ir iš atsakovų.

42.       Remiantis išdėstytu, spręstina, kad ieškovė neįrodė atsakovų neteisėtų veiksmų, susijusių su transporto priemonės Mercedes-Benz perleidimu tretiesiems asmenims, todėl nėra pagrindo spręsti, kad jie atliko neteisėtus veiksmus. Neįrodžius neteisėtų veiksmų, nėra teisinio pagrindo spręsti dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų ir žalos atlyginimo, todėl dėl kitų civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų teisėjų kolegija plačiau nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

43.       Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės ieškinį, teisingai ir objektyviai atliko byloje pateiktų įrodymų vertinimą. Teisėjų kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo skundą pateikęs asmuo, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017, 44 punktas). Remiantis išdėstytu, apeliantės argumentai dėl netinkamo faktinių aplinkybių nustatymo, įrodymų vertinimo, atmestini, kaip nepagrįsti ir nesudarantys pagrindo panaikinti pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

44.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidos už apeliacinio skundo parengimą atmetus atsakovų apeliacinį skundą, neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

45.       Atsakovė MB „Jarosas“ prašo priteisti iš UAB „Delnora“ atsakovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas už suteiktas teisines paslaugas – išlaidų suma 1 200,00 Eur. Atsakovė pateikė susitarimą, kuriuo atsakovė įsipareigojo sumokėti advokatui 2025 m. gegužės 13 d. sąskaitoje už teisines paslaugas Nr. 25-21 nurodytą honoraro sumą, t. y. 1 200,00 Eur, iki 2025 m. liepos 13 d. Taip pat pateikė sąskaitą už teisines paslaugas.

46.       Atsakovas J. R. pateikė sąskaitą už suteiktas teisines paslaugas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, taip pat pinigų priėmimo kvitą, patvirtinantį apie advokatui atliktą apmokėjimą 1 200 Eur sumai.

47.       Atsakovų prašomas priteisti išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamos pagalbos maksimalaus dydžio, išlaidos patirtos realiai, todėl priteistinas jų atlyginimas, t. y. kiekvienam atsakovui po 1 200 Eur.

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Delnora“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui J. (J.) R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovės UAB „Delnora“, juridinio asmens kodas 304980925, 1 200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti atsakovei MB „Jarosas“, juridinio asmens kodas 305229109, iš ieškovės UAB „Delnora“, juridinio asmens kodas 304980925, 1 200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.