Civilinė byla Nr. e2S-977-430/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11429-2020-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.11.4; 3.3.2.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. birželio 25 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų V. B. ir I. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų V. B. ir I. B. ieškinį atsakovui Luminor Bank AS Lietuvos skyriui dėl palūkanų įskaitymo, kredito sutarties nutraukimų pripažinimo negaliojančiais ir sutarties atkūrimo, susitarimų pripažinimo negaliojančiais, papildomo susitarimo sąlygų pripažinimo nesąžiningomis, notaro vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiu bei neturtinės žalos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, notaras Mindaugas Kačergis.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai V. B. ir I. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Luminor Bank AS Lietuvos skyriui dėl palūkanų įskaitymo, kredito sutarties nutraukimų pripažinimo negaliojančiais ir sutarties atkūrimo, susitarimų pripažinimo negaliojančiais, 2017-06-28 papildomo susitarimo sąlygų pripažinimo nesąžiningomis, notaro vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiu, neturtinės žalos priteisimo, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 30 d. nutartimi nustatyti ieškinio trūkumai ir terminas juos pašalinti. Teisme 2020 m. gegužės 8 d. gautas patikslintas ieškovų ieškinys. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 13 d. nutartimi nustatyti patikslinto ieškinio trūkumai ir terminas jiems pašalinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gegužės 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-16652-937/2020 nustatė ieškovų V. B. ir I. B. patikslinto ieškinio trūkumus ir terminą jiems pašalinti.
3. Teismas nustatė, kad esminis ieškovų reikalavimas yra susijęs su kreditavimo sutarties 2016-08-10 ir 2018-09-26 nutraukimais ir jų ginčijimu, tačiau dokumentų (raštų, įspėjimų ar pan.), kurių pagrindu ir buvo nutraukta sutartis, ieškovai nepateikia. Teismas sprendė, jog iš ieškovų paaiškinimų neaišku, kokiu pagrindu sutartis buvo nutraukta, kokia buvo ieškovų pradelstų mokėjimų suma ir už kokį laikotarpį, be to, teismui kilo abejonių, ar sutarties nutraukimas yra susijęs tik su ieškovų nurodomomis atsakovo galimai nepagrįstai paskaičiuotomis palūkanomis.
4. Buvo pažymėta, kad ieškinyje nenurodomos svarbios aplinkybės: koks skolos likutis buvo abiejų sutarties nutraukimų metu, ar ieškovai iš esmės nesilaikė sutarties sąlygų. Teismas atkreipė dėmesį, jog ieškovai nepateikė mokėjimo grafikų, sąskaitų išrašų apie vykdytus mokėjimus atsakovui pagal kreditavimo sutartį, kad būtų galima spręsti dėl sutarties tinkamo vykdymo, o pareiga tinkamai suformuluoti ieškinio reikalavimus ir pagrįsti juos faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais, tenka būtent ieškovams, jų atstovui.
5. Teismas sprendė, jog ieškovai, pareikštu ieškiniu prašydami atkurti būsto kreditavimo sutartį nuo 2016-08-10 ir nuo 2018-09-26, nenurodo, ar bus pajėgūs sutartį vykdyti, taip pat ieškovai nenurodo aplinkybių ir įrodymų, ar, pradėjus vykdymo procesą, jie dėjo pastangas ir bent iš dalies atsiskaitė su atsakovu. Ieškovų nurodoma aplinkybė, jog bet kuriuo metu gali būti pradėtas būsto pardavimo iš varžytynių procesas, nėra pagrindas reikšti ieškinį, ypač jei jau ieškinio padavimo metu žinoma, kad jiems galimai palankaus teismo sprendimo jie neketina ar net negalės vykdyti.
6. Teismas, pasisakydamas dėl ieškinio reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo, atkreipė dėmesį, jog nėra aišku, kaip 2016-08-10 ir 2018-09-26 sutarties nutraukimai (po ieškovų santuokos nutraukimo ir turto pasidalijimo) galėjo sukelti išgyvenimus ieškovei, kuriai turtas, dėl kurio sudaryta kreditavimo sutartis, net nepriklauso, o ieškinyje nurodoma, kad su finansiniais sunkumais buvo susidurta jau nuo pat kredito gavimo.
7. Galiausiai pažymėjo, jog ieškovams ginčijant su atsakovu sudarytus susitarimus, ieškovai neteikia reikalavimų dėl susitarimų dėl hipotekos lakštų pakeitimų, kurie yra susiję su ginčijamais susitarimais. Teismui neaišku, kaip, patenkinus ieškinio reikalavimus, galėtų likti galioti šių susitarimų pagrindu sudaryti hipotekos lakštų pakeitimai.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Apeliantai V. B. ir I. B. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-16652-937/2020, prašydami panaikinti minėtą nutartį visa apimtimi, išskyrus nutarties dalį dėl kreditavimo sutarties nutraukimų įrodymų, ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
9. Apeliantai nurodo, kad teismui jau yra pateikti kreditavimo sutarties 2016-08-10 ir 2018-09-26 nutraukimus patvirtinantys įrodymai, t. y. Lietuvos banko 2019-08-28 sprendimas bei Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus 2019-06-14 paaiškinimas Lietuvos bankui. Papildomai su atskiruoju skundu ieškovai pateikia iš atsakovo Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus 2020-05-18 gautus įspėjimus dėl kreditavimo sutarties nutraukimo.
10. Apeliantų vertinimu, skundžiamoje nutartyje teismas nepagrįstai sprendė, jog iš ieškovų patikslinto ieškinio nėra aišku, kokia buvo ieškovų pradelstų mokėjimų suma, kadangi ieškinyje buvo nurodyta, jog tokių sumų nebuvo. Apeliantai negali objektyviai pašalinti teismo išreikštos abejonės, ar kreditavimo sutarties nutraukimas susijęs tik su apgaulingai paskaičiuotomis palūkanomis.
11. Apeliantai pabrėžia, jog teismui yra pateikti visi ieškovų kredito apskaitos duomenys (ieškovų kreditinės sąskaitos išrašas), kuriuose yra visos kredito apskaitos ir mokėjimų operacijos, visi skolos likučiai kiekvienam periodui bei sutarties nutraukimų momentais.
12. Apeliantai atkreipia dėmesį, jog teismas nepagrįstai reikalauja pateikti įrodymus apie apeliantų turtinį pajėgumą vykdyti kredito mokėjimus po sutarčių nutraukimo. Ieškinys reiškiamas dėl kreditavimo sutarties nutraukimų neteisėtumo ir šiuo atveju ieškovų turtinė padėtis po teismo sprendimo priėmimo nėra susijusi su bylos nagrinėjimo dalyku, be to, teismas ieškinio priėmimo stadijoje neturi teisės nagrinėti ieškinio pagrįstumo. Apeliantų manymu, teismas tokiais veiksmais šiurkščiai pažeidė Konstitucijos 29 straipsnį dėl visų asmenų lygybės bei įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 169 straipsnyje.
13. Pasisakydami dėl teismo konstatuoto trūkumo, jog nėra aišku, kaip 2016-08-10 ir 2018-09-26 sutarties nutraukimai galėjo sukelti išgyvenimus ieškovei, kuriai turtas, dėl kurio sudaryta kreditavimo sutartis, nepriklauso, apeliantai nurodo, jog teismui yra pateikti įrodymai, jog ieškovė I. B. pagal kreditavimo sutartį yra bendraskolė, t. y. solidariai įsipareigojusi skolininkė, nepaisant to kad įkeistas turtas yra ieškovo V. B. asmeninė nuosavybė. Atsakovo neteisėtais veiksmais buvo padidinti ieškovės įsipareigojimai, veiksmų atlikimo metu šalys gyveno santuokoje, vedė bendrą ūkį.
14. Galiausiai apeliantai nurodo, jog jų prievolės atsakovui yra užtikrintos maksimaliąja hipoteka. Pažymi, jog bet kurio hipoteka užtikrinto kredito atveju, skolininkui mokant kredito įmokas, skolininko įsipareigojimų sumą mažėja, tačiau hipotekos pakeitimai nėra atliekami. Paaiškėjus, kad faktinė ieškovų įsipareigojimų suma mažesnė nei atsakovo pareikšta ar nurodyta hipotekos sandoryje, tai neturi jokios įtakos hipotekos galiojimui.
15. Apeliantai prašo panaikinti skundžiamą nutartį visa apimtimi, išskyrus nutarties dalį, kuria ieškovai buvo įpareigoti pateikti raštus, kurių pagrindu buvo nutraukta kreditavimo sutartis.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
17. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).
18. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-16652-937/2020, kuria konstatuoti ieškovų patikslinto ieškinio trūkumai, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Apeliantai nesutinka su nutarties dalimis, kuriomis pirmosios instancijos teismas kvestionavo kreditavimo sutarties nutraukimo aplinkybes, ieškovų tolimesnį finansinį pajėgumą vykdyti sutartinius įsipareigojimus, sutarties nutraukimų įtaką ieškovei I. B. bei ieškiniu reiškiamų reikalavimų ir hipotekos santykį.
19. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovai V. B. ir I. B. 2020 m. balandžio 20 d. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo, kuriuo prašė: 1) taikyti ieškovų sumokėtos 4 042,94 USD palūkanų sumos įskaitymą ieškovų įsipareigojimams pagal 2008-03-31 Būsto kreditavimo sutarties Nr. BK 08/03/116 SV įmokų mokėjimo grafiką; 2) taikyti restituciją ir pripažinti 2016-08-10 atsakovo įvykdytą 2008-03-31 Būsto kreditavimo sutarties Nr. BK 08/03/116SV nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu nuo jo momento, 2008-03-31 Būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 08/03/116SV atkurta nuo 2016-08-10; 3) pripažinti negaliojančiais visa apimtimi nuo sudarymo momento, ieškovų ir atsakovo sudarytus 2012-16-02 Skolos grąžinimo susitarimą Nr. BK-159 ir 2017-06-19 Susitarimą dėl 2008-03-31 Būsto kreditavimo sutarties Nr. BK 08/03/116 SV galiojimo atnaujinimo Nr. 17/06/001; 4) pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento ieškovų ir atsakovo 2017-06-28 Papildomo susitarimo Nr. BKP 17/06/405D prie 2008-03-31 Būsto kreditavimo sutarties Nr. BK 08/03/116SV ieškovų nurodytas nesąžiningas sąlygas; 5) taikyti restituciją ir pripažinti 2018-09-26 atsakovo įvykdytą 2008-03-31 Būsto kreditavimo sutarties Nr. BK 08/03/116SV nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu nuo jo momento, 2008-03-31 Būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 08/03/116SV atkurta nuo 2018-09-26; 6) pripažinti negaliojančiu visa apimtimi nuo išdavimo momento 2018-11-02 notaro Mindaugo Kačergio išduotą Notaro vykdomąjį įrašą, registro Nr. MK-10892; 7) priteisti iš atsakovo ieškovui V. B. 12 000 Eur, o ieškovei I. B. – 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Ieškinyje ieškovai nurodė, jog atsakovas 2008-03-31 Būsto kreditavimo sutarties Nr. BK/08/03/116SV pagrindu ieškovams suteikė 179 069 USD paskolą gyvenamo būsto (duomenys neskelbtini) įsigijimui, vėliau sutartis buvo keičiama ir papildoma. Atsakovas, motyvuodamas netinkamu mokėjimo įsipareigojimų vykdymu, 2016-08-10 ir 2018-09-26 kreditavimo sutartį nutraukė. Ieškinį ieškovai grindė tuo, jog ieškovų manymu, kreditavimo sutarties nutraukimai yra neteisėti, nes nebuvo nei vieno ieškovų mokėjimo įsipareigojimų netinkamo vykdymo fakto, o atsakovas 2012-2014 metais neteisėtai apskaičiavo perteklines palūkanas ir taip apgaule padarė ieškovams žalą. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. balandžio 30 d. nutartimi nustatė ieškovų ieškinio trūkumus ir terminą jiems pašalinti. Teismas nurodė, jog ieškovai nepateikė jokių duomenų, kuo remiantis teigia, kad sutartys buvo nutrauktos ir netinkamai nurodė skolos grąžinimo susitarimo Nr. BK 159 datą, be to ieškovai galimai daro klaidas formuluodami ieškinio reikalavimus, kadangi du reikalavimai dubliuojasi. Teismas sprendė, jog ieškovai taip pat nemotyvuoja prašomų pripažinti 2017-06-28 papildomo susitarimo sąlygų nesąžiningumo, neaišku, kiek toks prašymas susijęs su papildomo susitarimo sudarymo tikslu, be to, ieškovai nepateikė kaip vientiso dokumento kredito apskaitos duomenų. Ieškovams buvo taip pat nurodyta, jog prašydami pripažinti negaliojančiu notaro vykdomąjį įrašą, jie nenurodė aplinkybių, kuriomis grindžia šį savo reikalavimą, o į bylą trečiuoju asmeniu įtraukę antstolį Donatą Kisielių, ieškovai nenurodė, kaip teismo sprendimas turės įtakos antstolio teisėms ir pareigoms, be to, ieškovų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nėra motyvuotas, t. y. nėra duomenų apie ieškovų nurodomas paskelbtas varžytynes ieškovų turtui. Ieškovai 2020 m. gegužės 7 d. pateikė patikslintą (papildytą) ieškinį ir pareiškimą dėl trūkumų šalinimo, kuriame pasisakė dėl kiekvieno teismo 2020 m. balandžio 30 d. nutartimi nustatyto ieškinio trūkumo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gegužės 13 d. nutartimi nustatė patikslinto ieškinio trūkumus ir terminą jiems pašalinti.
20. Apeliantai pateikė su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui papildomus dokumentus – atsakovo Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus 2020-05-18 laišką ir įspėjimus dėl kreditavimo sutarties nutraukimo. Ieškovai nurodo, jog teismui jau yra pateikti rašytiniai kreditavimo sutarties 2016-08-10 ir 2018-09-26 nutraukimus patvirtinantys įrodymai (Lietuvos banko sprendimas ir atsakovo paaiškinimas Lietuvos bankui). Iš ieškovų atskirojo skundo turinio matyti, jog teikiami įrodymai gauti ieškovų atstovui kreipusis į atsakovą siekiant papildomai pagrįsti ieškovų nurodytą aplinkybę dėl sutarties nutraukimų. Pažymėtina, kad CPK 314 straipsnyje suformuluota taisyklė, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau, priėmus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir paaiškėjus, kad neužteko įrodymų kurioms nors svarbioms bylos aplinkybėms įrodyti. Nagrinėjamu atveju apeliantai atskiruoju skundu neprašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 13 d. nutarties dalies, kuria buvo konstatuota, jog ieškovai nepateikė kreditavimo sutarties nutraukimų įrodymų. Teikdami papildomus duomenis dėl kreditavimo sutarties nutraukimų, apeliantai pripažįsta teismo nurodytą duomenų trūkumą pagrįstu. Atsižvelgiant į tai, jog teikiamais papildomais dokumentais ieškovai siekia pašalinti teismo 2020 m. gegužės 13 d. nutartimi nustatytą trūkumą ir pagrįsti ieškinyje nurodytas aplinkybes dėl kreditavimo sutarties nutraukimų, apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su ieškovų teikiamais naujais įrodymais bei įvertinęs jų vėlesnio pateikimo priežastis, sprendžia, kad yra pagrindas ieškovų teikiamus naujus dokumentus priimti ir prijungti prie bylos, kadangi jie turės reikšmės teisingam bylos išsprendimui.
21. CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui, ir laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 111, 113, 114 straipsniai), taip pat jis turi atitikti specialiuosius ieškinio turiniui keliamus reikalavimus, nurodytus to paties straipsnio 1 dalyje. Teismo pareiga yra imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai (CPK 2 straipsnis). Ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai (CPK 137 straipsnis).
22. CPK 138 straipsnyje nustatyta, jog, jeigu ieškinys (priešieškinis) neatitinka CPK 135 straipsnyje nurodytų reikalavimų, trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka, t. y. CPK 115 straipsnyje nustatyta tvarka, tačiau trūkumų nepašalinus procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1).
23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad civilinio proceso įstatymo nuostatose nustatyta ieškiniui daug formalių reikalavimų, tačiau iš esmės ieškinį sudaro du reikalavimai – ieškinio dalykas ir pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013 ir kt.). Ieškinio dalyku suprantamas ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą įstatymų leidėjas sieja su ieškovo pareiga tiksliai formuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, kadangi būtent tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimas leidžia apibrėžti teisminio bylos nagrinėjimo ribas, be ko teismo procesas tampa neįmanomas.
24. Nagrinėjamu atveju ieškovai, pašalinę Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 30 d. nutartimi nustatytus ieškinio trūkumus, pateikė patikslintą ieškinį. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2020 m. gegužės 13 d. nutartimi nustatė naujus patikslinto ieškinio trūkumus, susijusius su kreditavimo sutarties nutraukimo aplinkybėmis, ieškovų finansinėmis galimybėmis vykdyti sutartinius įsipareigojimus atkūrus kreditavimo sutartį, prašomos priteisti neturtinės žalos I. B. pagrįstumu bei ieškinyje reiškiamų reikalavimų ir hipotekos santykiu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyti trūkumai buvo nustatyti nepagrįstai.
25. Pažymėtina, jog ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismas neturi įgaliojimų nagrinėti bylos iš esmės, t. y. teismas nesprendžia, ar asmuo turi reikalavimo teisę, ar ją nukreipia tinkamam / tinkamiems atsakovui / atsakovams, jų atsakomybės pobūdžio ir rūšies, kitų materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybių, susijusių su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, įrodymų pakankamumu. Teismo sprendžiami klausimai priimant ieškinį yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio: sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę realizuoja laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos.
26. CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas įtvirtina ieškovo teisę pasirinkti, kam, kada, kokio pobūdžio ir dydžio ieškinį reikšti. Bendru atveju įstatymo ieškovui keliamas reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas plečiamai taip, jog iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Ieškinio pareiškime ieškovas turi nurodyti, bet ne įrodyti ieškinio pagrindą, t. y., pateikiant ieškinio pareiškimą, ieškovui pakanka tik nurodyti įrodymus, patvirtinančius išdėstytas aplinkybes, ir paaiškinti, kuriuo konkrečiu dokumentu ar kuriais kitais įrodymais patvirtinama viena ar kita aplinkybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008). Atsisakyti priimti ieškinį dėl netinkamo jo dalyko ar pagrindo formulavimo teismas gali tik tada, jei iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos, dėl ko teismo procesas apskritai negali būti pradėtas, tačiau negalima atsisakyti priimti ieškinį dėl materialinio-teisinio pobūdžio priežasčių.
27. Šiuo atveju ieškovai pareiškė ieškinį dėl palūkanų įskaitymo, kredito sutarties nutraukimų pripažinimo negaliojančiais ir sutarties atkūrimo, susitarimų pripažinimo negaliojančiais, 2017-06-28 papildomo susitarimo sąlygų pripažinimo nesąžiningomis, notaro vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiu, neturtinės žalos priteisimo, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Tiek iš ieškovų pradinio, tiek iš patikslinto ieškinio turinio matyti, kad ieškovai aiškiai suformulavo ieškinio pagrindą ir dalyką, detaliai išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (įskaitant dėl kreditavimo sutarties nutraukimų, ieškovų tinkamo įsipareigojimų vykdymo bei atsakovo paskaičiuotų palūkanų, kurios, ieškovų nuomone, yra perteklinės), pateikė ieškinio reikalavimus pagrindžiančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas šiuo atveju nepagrįstai konstatavo pateiktų įrodymų trūkumą, nurodęs, jog byloje nėra duomenų apie ieškovų pradelstus mokėjimus, kreditavimo sutarties vykdymą. Teismas nurodė, jog ieškovai nepateikė mokėjimo grafikų, sąskaitų išrašų apie vykdytus mokėjimus atsakovui pagal kreditavimo sutartį, tačiau tokie duomenys yra pateikti – ieškovai dar teikdami pradinį ieškinį pateikė ieškovų kreditinės sąskaitos išrašą (ieškinio priedas Nr. 4 „04 L. B. detalizacija 2020 03 31.xslx“). Pažymėtina, jog ieškovų pateiktų įrodymų įrodomoji vertė gali būti nustatyta tik nagrinėjant civilinę bylą iš esmės.
28. Kaip minėta, iš ieškovų kreipimosi į teismą momentu negali būti pareikalauta įrodyti pareikštų reikalavimų pagrįstumą, kadangi ieškovų ieškinio pagrįstumo vertinimas yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovų patikslinto ieškinio trūkumus, vertino kreditavimo sutarties nutraukimų aplinkybes (išreiškė abejones dėl sutarties nutraukimų pagrindo), o pasisakydamas dėl reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kvestionavo sutarties nutraukimų įtaką ieškovei I. B., t. y. ieškinio priėmimo stadijoje nepagrįstai sprendė dėl ieškovų reiškiamų reikalavimų pagrįstumo ieškovų nurodytų aplinkybių kontekste. Kadangi dėl visų ieškovų nurodytų reikalavimų ir juos pagrindžiančių įrodymų bei aplinkybių bus pasisakyta tik išnagrinėjus bylą iš esmės, nurodyti trūkumai buvo nustatyti nepagrįstai.
29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi taip pat nepagrįstai kvestionavo ir ieškovų tolimesnį finansinį pajėgumą vykdyti kreditavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus atkūrus kreditavimo sutartį bei kaip trūkumą nurodė, jog ieškovams neteikiant reikalavimų dėl susitarimų dėl hipotekos lakštų pakeitimų, nėra aišku, kaip patenkinus ieškinio reikalavimus, galėtų likti galioti šių susitarimų pagrindu sudaryti hipotekos lakštų pakeitimai. Sutiktina su apeliantais, jog jų finansinė padėtis šiuo atveju nėra niekaip susijusi su ieškovų reiškiamais reikalavimais, t. y. su bylos nagrinėjimo dalyku, kadangi pagrindinis byloje reiškiamas reikalavimas yra dėl kredito sutarties 2016-08-10 ir 2018-09-26 nutraukimų pripažinimo negaliojančiais. Tuo tarpu pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis) ieškinio dalyko ir pagrindo nustatymas yra ieškovo, o ne teismo pareiga (CPK 135 straipsnio 1 dalis). Teismas gali siūlyti šalims atlikti tam tikrus veiksmus, tačiau negali reikalauti iš proceso šalies ieškinyje pareikšti tam tikrus reikalavimus (pavyzdžiui, reikšti reikalavimą dėl hipotekos lakštų pakeitimo). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog šie patikslinto ieškinio trūkumai taip pat buvo nustatyti nepagrįstai.
30. Nurodytų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimą, neužtikrino ieškovų teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo. Kadangi ieškinio priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija ir apeliacinės instancijos teismas jo išspręsti negali (CPK 137 straipsnio 1 dalis), tai skundžiama nutartis panaikinama ir ieškovų patikslinto ieškinio priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad esant tam tikriems ieškinio netikslumams, jų pašalinimas turėtų būti sprendžiamas ne per ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1dalis). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010) (CPK 226 straipsnis, 228 straipsnio 1 dalis).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 13 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl patikslinto ieškinio priėmimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėja Loreta Braždienė