Baudžiamoji byla Nr. 1A-357-876/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04096-2022-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.6.6; 2.4.6.1; 2.4.7

 (S)

nuteistajam K. A., jo gynėjui advokatui T. B.,

nukentėjusiajai H. O., jos atstovui advokatui D. S.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. kovo 21 d. nuosprendžio, kuriuo K. A. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 1481 straipsnio 1 dalyje, bei jam skirta 50 MGL (2500 eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 8 punktu, K. A. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 1 (vienerius) metus nesiartinti prie nukentėjusios H. O., jos gyvenamosios ir darbo vietos arčiau nei 500 metrų atstumu.

Nukentėjusios H. O. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš K. A. jai priteista 3000 eurų (trys tūkstančiai eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 500 eurų (penki šimtai eurų) proceso išlaidų už advokato paslaugas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pirmos instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1.       K. A. nuteistas pagal BK 1481 straipsnio 1 dalį, nes jis laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. balandžio 14 d., prieš aiškiai išreikštą buvusios sugyventinės H. O. valią, neturėdamas teisėto pagrindo sistemingai ją persekiojo, o būtent:

- jis 2021 m. gruodžio 1 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, kelis kartus per dieną iš jam priklausančio telefono, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), skambino į H. O. priklausantį telefoną, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), provokavo uždavinėdamas klausimus apie jos asmeninį gyvenimą, tuo sukeldamas neigiamą poveikį jos emocinei būsenai;

- 2021 m. gruodžio 9 d., laikotarpiu nuo 15 val. iki 20 val., ne mažiau 10 kartų skambino iš jam priklausančio telefono, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), į H. O. priklausantį telefoną, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), reikalaudamas H. O. grąžinti jai gimtadienio proga padovanotą žiedą bei siuntė grasinančio pobūdžio SMS žinutes;

- 2021 m. gruodžio 10 d., 19.40 val., H. O. grįžtant iš darbo, (duomenys neskelbtini) sankirtoje su (duomenys neskelbtini), savo automobiliu (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) blokavo H. O. vairuojamą automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei laikotarpiu nuo  18 val. iki 20 val. keliolika kartų skambino, siuntė grasinančio pobūdžio SMS žinutes iš jam priklausančio telefono, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), į H. O. priklausantį telefoną, kurio abonento Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), bei iš jam priklausančio telefono, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), į H. O. priklausantį telefoną, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini);  

- 2022 m. sausio 30 d. skambino nukentėjusiai H. O. nenustatytą kartų kiekį į jai priklausantį mobiliojo ryšio telefoną, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), iš skirtingų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų telefono numerių, laikotarpiu nuo 22 val. iki 5 val., provokavo uždavinėdamas klausimus apie jos asmeninį gyvenimą, tuo sukeldamas neigiamą poveikį jos emocinei būsenai;

- 2022 m. sausio 31 d. skambino nukentėjusiai H. O. nenustatytą kartų kiekį į jai priklausantį mobiliojo ryšio telefoną, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), iš skirtingų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų telefono numerių, įvairiu dienos metu, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu nuo ryto iki 18 val., provokavo uždavinėdamas klausimus apie jos asmeninį gyvenimą, tuo sukeldamas neigiamą poveikį jos emocinei būsenai;

- 2022 m. vasario 12 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, persekiojo H. O. važiuojančią savo automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , važiuodamas savo automobiliu (duomenys neskelbtini) valst. Nr.(duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini);  

- 2022 m vasario 13 d., laikotarpiu nuo 17 val. iki 18 val., siuntė H. O. trumpąsias SMS žinutes su bauginančio pobūdžio tekstu, telefonu skambino nenustatytą kartų kiekį per dieną iš savo abonento Nr. (duomenys neskelbtini) bei skirtingų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų telefono numerių norėdamas H. O. įskaudinti ir įbauginti bei siekdamas ją sugniuždyti;  

- 2022 m vasario 14 d., laikotarpiu nuo 7 val. iki 20 val., jis siuntė H. O. trumpąsias SMS žinutes su bauginančio pobūdžio tekstu, telefonu skambino keletą kartų per dieną iš savo abonento Nr. (duomenys neskelbtini) bei skirtingų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų telefono numerių į H. O., norėdamas ją įskaudinti ir įbauginti bei siekdamas ją sugniuždyti;

- 2022 m. kovo 2 d., apie 18.45 val., neturėdamas teisėto pagrindo, laukė grįžtančios H. O. prie jos namų, esančių (duomenys neskelbtini), tuo sukeldamas jai didžiulį nerimą bei baimę;  

- 2022 m. kovo 25 d. H. O. dėl K. A. sistemingo persekiojimo persikėlus į naują gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), jis 2022 m. balandžio 6 d., apie 18 val., neturėdamas teisėto pagrindo, laukė H. O. prie namo, vaikščiojo aplink jį, tuo sukeldamas H. O. nerimą;  

- 2022 m. balandžio 1 d., apie 14 val., H. O. pietaujant kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), K. A. nekviestas atsisėdo prie stalo ir, girdint pašaliniams žmonėms, užgauliojo H. O. necenzūriniais, įžeidžiančiais jos orumą žodžiais, grasino sakydamas „pamatysi, kas tau bus“;  

- 2022 m. balandžio 8 d., laikotarpiu nuo 11 val. iki 16 val., siekdamas emociškai paveikti H. O., jis prie jos darbovietės (duomenys neskelbtini), esančios, (duomenys neskelbtini), sėdėjo savo automobilyje (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini);  

- 2022 m. balandžio 13 d., apie 18.30 val., prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, pastebėjęs H. O. vairuojamą (duomenys neskelbtini) automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laukė jos grįžtančios iš parduotuvės prie automobilio, grasino susidoroti, sakydamas „tu dar pamatysi, kuo viskas baigsis“. 

Tokiais veiksmais K. A. privertė H. O. pakeisti gyvenamąją vietą, sukėlė neigiamą poveikį jos socialiniam gyvenimui ir emocinei būsenai.  

II.                      Apeliacinio skundo, atsiliepimo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2.       Apeliaciniame skunde nuteistasis K. A. prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 21 d. apkaltinamąjį nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – jį išteisinti. Taip pat prašoma įrodymus vertinti iš naujo neatliekant įrodymų tyrimo.

2.1.        Skunde nurodoma, kad nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas dėl to, kad pirmosios instancijos teismas padarė BPK 369 straipsnio 3 dalyje numatytą esminį šio kodekso pažeidimą įrodymų vertinimo srityje; taip pat pirmos instancijos teismas neanalizavo ir nenustatė objektyviosios baudžiamojo nusižengimo sudėties požymių visumos, todėl neteisingai išsprendė bylą, nepagrįstai pripažindamas, kad padaryta veika turi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

2.2.        Skunde nurodoma, kad nusikalstamos veikos įvykio aplinkybės reikalauja padidinto atsargumo sprendžiant dėl buvusių sugyventinių vienas kito atžvilgiu teikiamų įrodymų, kadangi tiek vieno, tiek kito buvusio sugyventinio emocijos gali sąlygoti įrodymų patikimumą. Nurodoma, kad šio konteksto nepaisymas sąlygojo pirmos instancijos teismo padarytus įrodymų vertinimo tvarkos pažeidimus, suteikiant lemiamą reikšmę vieninteliam įrodymų šaltiniui - nukentėjusiosios parodymams.

2.3.       Kaltinamasis aktas ir apkaltinamasis nuosprendis yra grindžiamas 13 epizodų aktyviais K. A. veiksmais, kuriuos teismas pripažino persekiojimu. Veiksmai  skirstytini į skambinimo telefonu ir žinučių rašymo atvejus, automobilio blokavimo/sekimo atvejus, tiesioginio sutikimo/laukimo atvejus. Nagrinėjant skambučius ir žinutes iš nuteistajam priklausančių telefonų, matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu gautos naudotų telefonų numerių išklotinės ir surašytas tarnybinis pranešimas, kuriame išanalizuoti K. A. naudotų telefonų susijungimai su H. O. naudotais asmeniniu ir tarnybiniu telefonų numeriais. Skunde nurodoma, kad išanalizuota informacija tik iš dalies patvirtina pateiktus kaltinime telefoninius skambučius ir žinutes. Teigiama, kad H. O. sulaukti skambučiai iš nepažįstamų asmenų galėjo būti gaunami, nes nukentėjusioji dalindavo reklamines skrajutes, kuriose būdavo nurodomas jos telefono numeris. Teigiama, kad pateikti nekonkretūs kaltinimai dėl to, kad K. A. skambino H. O. nenustatytą kiekį kartų iš nenustatytų numerių, nes šių kaltinimų nepatvirtina jokie bylos duomenys. Nukentėjusioji pateikė ikiteisminiame tyrime jos gautų SMS žinučių ekrano nuotraukas ir telefoninių pokalbių įrašus. Apžiūros protokole nurodoma iš kokių telefono numerių gauti SMS pranešimai, todėl nepagrįstas teiginys, kad žinutės gautos iš nenustatytų numerių.

2.4.        Skunde nurodoma, kad siekiant nustatyti, ar nuteistojo ir nukentėjusiosios skambučiai ir SMS žinutės atitinka BK 1481 straipsnio 1 dalies apibrėžtą kriterijų – „prieš aiškiai išreikštą valią“, reikšminga yra tai, kad telefoninių paslaugų valdyme yra skambučių blokavimo funkcija, kurią pasirinkus asmuo nebegauna skambučių ir SMS žinučių nuo pasirinkto abonemento. Tačiau nukentėjusioji siekdama rinkti įrodymus prieš nuteistąjį sąmoningai nesinaudojo nurodyta funkcija. Apeliantas taip pat skunde teigia, kad nuosprendyje nepagrįstai nurodoma, kad nukentėjusiajai siųstos žinutės yra įžeidžiančios, gąsdinančios, bauginančios ir pan., nes nuosprendyje nei viena žinutė nėra cituojama, o pateiktas žinučių aprašymas yra priešingas teismo nurodytai išvadai. Šios aplinkybės parodo, kad objektyviais duomenimis patvirtintas telefoninių pokalbių ir SMS žinučių turinys neleidžia daryti išvados, kad pastarieji turėjo neigiamą poveikį H. O. socialiniam gyvenimui ar emocinei būklei.

2.5.        Kaltinamajame akte ir apkaltinamajame nuosprendyje taip pat nurodoma, kad K. A. savo automobiliu blokavo grįžtančiai iš darbo nukentėjusiajai kelią, tačiau nuteistasis neigia šias aplinkybes. Šiam įvykiui patvirtinti nukentėjusioji pateikė fotonuotraukas, tačiau apeliantas nurodo, kad fotonuotraukų turinys yra visiškai neaiškus, jos yra nepakankamos asmens identifikavimui. Taip pat apeliantas neigia nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes dėl jos automobilio persekiojimo. Nuteistasis teigia, kad tokių veiksmų neatliko bei šias aplinkybes neigia nurodydamas, kad jo automobilio valstybinis numeris neatitinka to, kurį nurodė H. O. savo parodymuose, kas parodo, kad ji nėra įsidėmėjusi nuteistojo automobilio valstybinio numerio, todėl išlieka klaidos tikimybė.

2.6.        Apeliantas savo skunde neigia jam pateiktus kaltinimus dėl to, jog jis laukė nukentėjusiosios prie jos namų. Jis savo buvimą nukentėjusiosios gyvenamosios vietos rajone pagrindė tuo, kad pažįsta ten gyvenančius kaimynus, ir nurodytą dieną atvyko pas kaimyną R., kuris remontuodavo jo automobilį. Jis niekada nebuvo nukentėjusiosios nurodytoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), bei jis nežinojo, kad ten gyvena nukentėjusioji. Taip pat nuteistasis nurodo, kad nukentėjusioji nepagrįstai jį apkaltino persekiojimu jam pasirodžius kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, kur ji vakarieniavo su nuteistojo tėvu. Apeliantas teigia, kad pamatęs savo tėvo automobilį prie gatvės, tiesiog norėdamas su juo pakalbėti užėjo į kavinę. Teigia, kad tai nepagrįstai įvardijama persekiojimu, nes jis turi teisę bendrauti su savo tėvu. Taip pat apeliantas nesutinka su jam pateiktu kaltinimu dėl persekiojimo dėl jo buvimo prie H. O. darbovietės (duomenys neskelbtini). Nuteistasis nurodo, kad netoli nukentėjusiosios darbovietės galėjo būti dėl ten vykdomų nekilnojamojo turto projektų apžiūros ir tai nesietina su H. O. asmeniu. Epizodą dėl jo laukimo nukentėjusiosios prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, jis nurodo, kad laukė, nes siekia susigrąžinti sužieduotuvių žiedą ir tam turėjo teisinį pagrindą.     

2.7.        Apeliantas teigia, kad skundžiamas nuosprendis turėtų būti panaikintas ir priimtas išteisinamasis nuosprendis, kadangi pirmos instancijos teismas netinkamai taikė BPK 20 straipsnio 5 dalyje apibrėžtas įrodymų vertinimo taisykles ir padarė esminius baudžiamojo įstatymo pažeidimus.

2.8.        Apeliaciniame skunde nurodoma, kad BK 1481 straipsnyje nurodyta veika gali būti inkriminuojama, kai nukentėjusiajam asmeniui kyla nurodytos pasekmes. Nors skundžiamame nuosprendyje nurodoma, kad K. A. veiksmai nukentėjusiajai sukėlė nerimą, baimę bei nesaugumo jausmą, privertė ją pakeisti gyvenamąją vietą, sukėlė neigiamą poveikį jos socialiniam gyvenimui, tačiau nuteistasis neigia šių pasekmių realų egzistavimą. Teigiama, kad poveikis emocinei būsenai yra normali būsena, nes šalys yra buvę sugyventiniai, ilgą laiką kartu gyvenę, ir skyrybų atveju abu išgyvenantys sunkius jausmus. Todėl esant skyrybų kontekstui turėtų būti atribotas tiriamos veikos poveikis nuo skyrybų poveikio. Toks atribojimas yra įmanomas tik remiantis objektyviais įrodymais, susijusiais su konkrečiais aktyviais nuteistojo asmens veiksmais. Nukentėjusiosios parodymai negali būti vienintelis įrodymų šaltinis, nes ji yra paveikta skyrybų išgyvenimų. Nukentėjusiosios atsisakymas taikyti blokavimo funkciją bei įrodymų rinkimas labiau panašus į pykčio ir keršto emociją išgyvenantį sugyventinį nei į persekiojamą auką. Nukentėjusiosios pateikta pažyma, kuri turėtų patvirtinti faktą, kad dėl persekiojimo kreipėsi į psichologus, neatitinka įvykio aplinkybių ir yra pernelyg nutolusi nuo nagrinėjamo laikotarpio.

2.9.        Apeliantas ginčija nukentėjusiosios nurodomą jo neteisėtų veiksmų pasekmę – gyvenamosios vietos pakeitimą. Skunde nurodoma, kad H. O. versliškai užsiima nekilnojamojo turto prekyba yra sudariusi ne vieną pirkimo – pardavimo sandorį, be to yra teista už sukčiavimą. Taip pat vertinant nurodytą buto pardavimą būtina atsižvelgti į tai, kad jos buvusioje gyvenamojo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), 2020 m. vykusio namo gyventojų susirinkimo metu buvo nuspręsta keisti namo stogą, tačiau nukentėjusioji atsisakė prisidėti prie šių remonto darbo. Teigiama, kad šis faktas galėjo būti buto pardavimo motyvu, o ne tai, kad ji buvo persekiojama. Reikia atsižvelgti į tai, kad nukentėjusioji galbūt turėjo tikslą sukurti persekiojimo regimybę ir išvengti išlaidų susijusių su stogo remonto darbais.  

2.10.        Dėl civilinio ieškinio nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo teismų praktikos pavyzdžius, kurie apelianto nuomone parodo, kad priteista per didelė žala. Apeliantas nurodo, kad atsižvelgiant į teismų praktikos pavyzdžius daugelyje bylų buvo nagrinėjamas fizines pasekmes sukėlęs nusikaltimų poveikis asmeniui, tačiau priteisiamos žalos sumos svyruoja iki 1000 eurų. Šioje byloje kaltinimai pateikti dėl baudžiamojo nusižengimo padarymo, todėl teigiama, kad pirmos instancijos teismas nustatydamas žalos dydį nesivadovavo teisminės praktikos nuoseklumo kriterijumi, kas pripažintina esminiu BPK pažeidimu.

3.       Atsiliepimų byloje negauta.

4.       Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti skunde nurodytais pagrindais ir motyvais, panaikinti skundžiamą Kauno apylinkės teismo nuosprendį ir K. A. išteisinti. Nukentėjusioji, jos atstovas bei prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti pirmos instancijos teismo nuosprendį nepakeistą.

III.                      Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

5.       Baudžiamųjų bylų proceso apeliacinės instancijos teisme taisykles ir tvarką nustato BPK XXV skyriaus normos ir pirmiausia BPK 320 straipsnyje numatytos bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos. Pagal šias nuostatas bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos neviršijant apeliacinio skundo ribų. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti, išskyrus atvejus, kai nustatomi esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai. Nagrinėjamu atveju, nuteistasis K. A. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 21 d. nuosprendį ir jį išteisinti.

6.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teisingumo vykdymą ir baudžiamojo proceso paskirtį – ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas, – užtikrina baudžiamojo proceso įstatymo normos, reglamentuojančios įrodinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-149-1073/2021).

Dėl BK 1481 straipsnio sudėties

7.       Pagal BK 1481 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas prieš aiškiai išreikštą žmogaus valią neturėdamas teisėto pagrindo sistemingai persekiojo šį žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo buvo priverstas pakeisti gyvenamąją vietą ar darbą, ar mokymosi įstaigą arba buvo padarytas kitoks neigiamas poveikis jo socialiniam gyvenimui ar neigiamas poveikis jo emocinei būsenai.

8.       Šio nusikaltimo objektas yra žmogaus laisvė, objektyvieji požymiai, tai veiksmai, kuriais žmogus persekiojamas, pvz. sistemingas skambinimas, sekimas, laukimas asmens namų ar darbo vietoje, asmeninės informacijos skleidimas tretiesiems asmenims ir pan.

9.       Persekiojimas yra sisteminga nusikalstama veika, vykdoma prieš aiškiai išreikštą žmogaus valią, turinti neigiamą poveikį žmogaus socialiniam gyvenimui ir emocinei būsenai, sutrikdanti persekiojamo asmens kasdienę veiklą, pažeidžianti jo privatumą, suvaržanti veiksmų laisvę, kelianti nuolatinę įtampą, kenkianti profesiniam gyvenimui, socialiniams ryšiams (dėl ko jis gali būti priverstas pakeisti gyvenimo, darbo ar mokymosi vietą, draugų ratą ir pan.). Persekiojimo atveju baugina ne veiksmų turinys (grasinimai nužudyti, sužaloti sveikatą ir kt.), o nesiliaujantys nepageidaujami persekiotojo veiksmai, kurie sukelia psichologinę ir emocinę žalą.

10.       Nors K. A. apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmos instancijos teismas neanalizavo ir nenustatė objektyviosios baudžiamojo nusižengimo sudėties požymių visumos, tačiau teisėjų kolegijos įsitikinimu, baudžiamojoje byloje esantys duomenys akivaizdžiai rodo, kad K. A. sistemingai persekiojo nukentėjusiąją H. O. atviru sekimu, telefono skambučiais, SMS žinutėmis į mobilaus ryšio telefoną, kas atitinka BK 1481 straipsnio sudėties požymius.

11.       Iš bylos duomenų nustatyta, jog nuteistasis K. A. kaltės nepripažino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Apklausiamas nurodė, kad nukentėjusiosios nepersekiojo, jai negrasino, tačiau neneigė, jog jai skambino telefonu, rašė SMS žinutes. Nuteistasis teigia, jog tiesiog norėjo, kad H. O. grąžintų jam žiedą, jos automobilio neblokavo. Nuteistasis taip pat nurodė, kad nukentėjusioji yra sakiusi ir prašiusi, kad K. A. jai neskambintų, kiek kartų tiksliai nukentėjusioji to prašė nuteistojo jis tiksliai neatsimena, tačiau ne kartą ir ne du (4 t., b. l. 57-59).

12.       Nagrinėjamo straipsnio vienas iš sudėties požymių yra, kad veiksmai turi būti atliekami prieš aiškiai išreikštą žmogaus valią. Byloje nustatyta, kad H. O. K. A. ne vieną kartą yra prašiusi, kad šis jai neskambintų, nerašytų, tačiau nuteistasis į šiuos prašymus nereagavo. Šios aplinkybės neneigė ir pats K. A. bei ją patvirtino pirmosios instancijos teisme. Tai, kad nukentėjusioji H. O. aiškiai išsakė savo valią, kad nuteistasis jai neskambino, jos nesekiotų, patvirtina byloje esantys garso įrašai. Šių įrašų apžiūros protokole (1 t., b. l. 125-130) matyti, kad H. O. tiksliai nurodė K. A. jai nebeskambinti, neįkyrėti, nesekioti. Kolegijos vertinimu, anksčiau aptartų įrodymų visuma patvirtina, jog K. A. persekiojo nukentėjusiąją H. O. prieš jos aiškiai žodžiu išreikštą valią.

13.       Už BK 1481 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, prokuroro reikalavimas arba kai ikiteisminis tyrimas pradėtas nustačius smurto artimoje aplinkoje požymių. Nagrinėjamu atveju, 2022 m. sausio 31 d. H. O. kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariatą pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame buvo nurodyti tik šeši persekiojimo epizodai (1 t., b. l. 22-23).  

14.       Aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog nukentėjusioji aktyviai dalyvavo ikiteisminio tyrimo metu, nuosekliai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nurodė išsamias įvykių aplinkybes dėl K. A. persekiojimo, teikė papildomus įrodymus, patvirtinančius neteisėtus K. A. veiksmus, kurie buvo apžiūrėti ir ištirti ikiteisminio tyrimo pareigūnų, ko pasėkoje surašyti tarnybiniai pranešimai/apžiūros protokolai. 2022 m. liepos 13 d. ikiteisminio tyrimo įstaigai nukentėjusioji elektroniniu paštu pranešė, jog specialiai pradurtos jos asmeninio automobilio padangos, pridėjo tai įrodančias nuotraukas (2 t., b. l. 17-20). Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs nukentėjusiosios parodymus, jų nuoseklumą bei atitikimą kitiems baudžiamojoje byloje esantiems ir ištirtiems įrodymams, juos vertina kaip patikimus ir teisingus. Šie aktyvūs nukentėjusios veiksmai viso proceso metu neabejotinai parodo jos siekį nutraukti prieš ją neteisėtai atliekamus veiksmus.

15.       K. A. objektyviosios pusės požymiai (veiksmai) pasireiškė – skambinimu, SMS žinučių siuntimu, automobilio blokavimu, automobilio persekiojimu. Nors apeliaciniame skunde yra neigiamas šių jo veiksmų tikslas, tai yra, kad tai nebuvo susiję su nukentėjusiosios persekiojimu, tačiau teisėjų kolegija mano, kad apeliaciniame skunde nurodyti argumentai yra nepagrįsti. Nuteistojo nurodomos aplinkybės, kad jis skambino tik dėl žiedo grąžinimo, H. O. nepersekiojo, jo buvimas netoli jos darbo ir gyvenamosios vietos, buvo susiję su nuteistojo asmeniniais reikalais, teisėjų kolegijos nuomone, šie K. A. apeliaciniame skunde nurodyti argumentai yra nelogiški ir neatitinkantys bylos medžiagos.

16.       Iš bylos duomenų nustatyta, kad nukentėjusioji pateikdama policijos institucijai pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, nurodė, jog nuteistasis 2021 m. gruodžio 1 d. jai skambino 13 kartų, 2021 m. gruodžio 10 d. iš nežinomo numerio skambino 58 kartus, iš asmeninio telefono numerio – 35 kartus, o 2022 m. sausio 30 d. – 37 skambučiai, o 2022 m. sausio 31 d. – 17 skambučių (1 t., b. l. 22-23). Pažymėtina, kad toks skambučių ir SMS žinučių kiekis nėra įprasta suaugusių, dirbančių dviejų žmonių bendravimo forma, o priešingai, parodo nuteistojo neteisėtų veiksmų sistemingumą nukreiptą prieš nukentėjusiąją. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuteistojo K. A. kaltinimo laikotarpiu, t. y. nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. balandžio 14 d., atlikti veiksmai sistemingai bauginant H. O. šioje byloje vertinami ne tik pagal jų turinį, bet ir jų visuma, atsižvelgiant į jų kiekį, intensyvumą, laiką, kuomet jie buvo atliekami. Iš byloje esančių apžiūros protokolų akivaizdu, jog SMS žinutės bei skambučiai buvo iš telefonų numerių: (duomenys neskelbtini) (nuteistojo asmeninis tel. Nr.) ir (duomenys neskelbtini) (nuteistojo  darbinis tel. Nr.), taigi nors nuteistasis apeliaciniame skunde ir nurodo, jog pateikti nekonkretūs kaltinimai dėl to, kad jis skambino H. O. nenustatytą kiekį kartų iš nenustatytų numerių, nes šių kaltinimų nepatvirtina jokie bylos duomenys, tačiau bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, 2022 m. gruodžio 19 d. teisiamajame posėdyje apklausiamas K. A. pats nurodė, jog visą laiką naudojasi dvejais telefono numeriais, t. y. (duomenys neskelbtini), o kito paskutiniai skaičiai - (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 57-59). Nors apeliantas teigia, jog telefonų išklotinėse  nėra duomenų apie jo skambučius ir SMS žinutes nukentėjusiajai 2021 m. gruodžio 1 d., 2022 m. sausio 30 d., 2022 m. sausio 31 d. bei 2022 m. vasario 12 d., tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo skundo argumentu. Bylos duomenimis nustatyta, jog 2021 m. gruodžio 1 d. telefono numeris (duomenys neskelbtini) skambino 13 (trylika) kartų, tačiau nukentėjusioji H. O. neatsiliepė (1 t., b. l. 79). Nors iš nukentėjusiosios pateiktų telefono ekrano nuotraukų dėl 2022 m. sausio 30 d. ir 2022 m. sausio 31 d. gautų skambučių konkretus telefono numeris nenurodytas, tačiau iš praleistų skambučių kiekio bei jų intensyvumo, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad skambučiai iš paslėpto telefono numerio yra būtent K. A. (1 t., b. l. 85, 1 t. b. l. 86, 1 t., b. l. 90, 1 t., b. l. 92, 1 t., b. l. 96). Apeliantas skunde teigia, jog kaltinime nurodytas 2022 m. vasario 12 d. epizodas, jog jis persekiojo H. O. važiuojančią savo automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas savo automobiliu (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), Kaune yra neįrodytas, tačiau  teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo skundo argumentu. Iš bylos medžiagoje esančio nukentėjusiosios H. O. elektroninio laiško ikiteisminį tyrimą atlikusiai tyrėjai A. K. turinio matyti, jog nukentėjusioji nurodė, kad 2022 m. vasario 12 d. nuteistasis sekė ją (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), ji pasuko link (duomenys neskelbtini) daugiabučio gyvenamojo namo, tačiau K. vis tiek sekė paskui. Nukentėjusioji dėl įvykio pranešė bendruoju pagalbos telefonu (1 t., b. l. 135-136). Šią aplinkybę taip pat patvirtina byloje esančių telefoninių pokalbių įrašų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, jog nukentėjusioji 2022 m. vasario 13 d. pokalbio su nuteistuoju K. A. metu, net kelis kartus nuteistojo klausė kodėl 2022 m. vasario 12 d. jis ją persekiojo, važinėjo paskui (1 t., b. l. 125-131), bei nukentėjusiosios 2022 m. gruodžio 1 d. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai apie tai, kad nuteistasis persekiojo ją važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) K. apsisuko, kirto ištisinę liniją ir važiavo paskui H. O., ji iškvietė  pareigūnus, važinėjo kiemais, pareigūnai sakė palaukti, pakalbėti kol atvažiuos ekipažas. Nukentėjusioji sustojo, nuteistojo nebuvo, pasakė pareigūnams, kad viskas tvarkoj ir yra saugi, tada K. vėl privažiavo, apsuko ratuką, pabendravo ir nuvažiavo (4 t., b. l. 4-10). 

17.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuteistojo K. A. kaltinimo laikotarpiu, t. y. nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. balandžio 14 d., atlikti veiksmai sistemingai bauginant H. O. šioje byloje vertinami ne tik pagal jų turinį, bet taip pat ir visi kartu vienoje visumoje, atsižvelgiant į jų kiekį, intensyvumą, laiką, kuomet jie buvo atliekami. Nors apeliantas teigia, jog nenustatyta visų numerių priklausomybė, tačiau aukštesnės instancijos teismo įsitikinimu, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, K. A. nusikalstamų veiksmų intensyvumas nukentėjusiosios atžvilgiu bei jo tikslas įbauginti ir persekioti nukentėjusiąją, nekelia abejonių, jog minėtais telefonų numeriais būtent jis bandė susisiekti su H. O.. Aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, jog nuteistojo versija paneigta baudžiamojoje byloje surinktais ir pirmosios instancijos teismo ištirtais ir patikrintais duomenimis.

18.       Sistemingumo požymis baudžiamosios teisės teorijoje aiškinamas kaip grasinimas, pasikartojantis tris ar daugiau kartų. Šiuo atveju sistemingas persekiojimas tęsėsi gan ilgą laiką, nuteistojo veiksmai padaryti ne vieną kartą, jie sudaro tam tikrą neteisėto elgesio grandinę, padaryti siekiant sukelti ir palaikyti nukentėjusiosios baimę, norint, kad ji nerimautų, jaustųsi nesaugiai. Tokiu sistemingu persekiojimu nukentėjusioji sąmoningai buvo verčiama nerimauti, nesaugiai jaustis, patirti psichologinį diskomfortą. Nekelia abejonių, kad jos garbė buvo žeminama ir aplinkinių žmonių akyse (bendradarbių), kas neabejotinai veikė nukentėjusiąją, žemino jos savivertę, kėlė stiprius neigiamus jausmus, nerimą, susijusius su nuteistojo elgesiu. Dėl tokio K. A. elgesio H. O. blogai jautėsi, nebenorėjo su juo bendrauti, buvo priversta pakeisti gyvenamąją vietą. Akivaizdu, kad nuteistasis, sistemingai persekiojęs nukentėjusiąją veikė tiesiogine tyčia, nes suprato, kad pavojingai psichiškai veikia nukentėjusiąją, kelia jai nerimą, baimę, siekė šią būseną palaikyti ir norėjo taip elgtis.

19.       Nesutiktina su nuteistojo apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį K. A. atžvilgiu, lemiamą reikšmę vieninteliam įrodymų šaltiniui, t. y. nukentėjusiosios parodymams. 2022 m. gruodžio 1 d. teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. G. parodė, jog dirba su nukentėjusiąja H. O. nuo 2019 m., ji labai efektyvus, komunikabilus, ramaus būdo žmogus. Liudytojas parodė, jog ne vieną kartą prie darbo matė sėdintį mašinoje K. A., kuris, kaip vėliau papasakojo pati nukentėjusioji, ją persekioja. Laikui bėgant, tapo sunku dirbti su nukentėjusiąja, ji tapo nesusikoncentravusi, darbo metu bijojo kelti telefono ragelį, sakydavo, jog bijo išeiti iš darbo ir grįžti namo. Liudytojas V. G. parodė, jog darbiniame telefone matė SMS žinutes, kurių turinys buvo žeidžiantis, buvo siūlymas ar raginimas atleisti nukentėjusiąją. Apklausiamas teisme liudytojas taip pat nurodė įvykį, kai jam paskambino pasimetusi H., sakė, jog K. ją pagavo, liudytojui susitikus su nukentėjusiąja ji buvo susijaudinusi, drebėjo, paaiškino, kad buvo priėjęs K., lindo prie jos, išgąsdino ją. V. G. apklausiamas taip pat nurodė, jog 2022 m. pavasarį jam važiuojant paspirtuku gatve jis pamatė K. einantį iš priešingos pusės, kuris pasilenkė, kažką paėmė, atrodo akmenį ir sviedė taikydamasis liudytojui į kūną, galvą. Dėl šio įvykio V. G. kreipėsi į policiją bei parašė pareiškimą (4 t., b. l. 4-10). 2022 m. lapkričio 16 d. teisiamajame posėdyje liudytoju apklausiamas R. A. nurodė, jog su nukentėjusiąja H. O. buvo susitikęs pietų, prie stalo prisėdo K., pradėjo kalbėti kažkokius žodžius, kad liudytojas seka, persekioja H. Liudytojas parodė, jog žinojo, kad tarp K. (jo sūnaus) ir nukentėjusiosios buvo santykiai, tačiau K. yra sakęs šeimos nariams, kad turėjo kitą moterį vardu A., su kuria bendravo apie porą metų, 2022 m. kovo gale per jos gimtadienį norėjo jai pasipiršti. R. A. apklausiamas liudytoju nurodė, kad nukentėjusioji jam sakė, kad nuteistasis nepalieka jos ramybėje, skambina, taip pat minėjo, kad jos sunki psichologinė būsena. Liudytojas taip pat parodė, kad K. atėjęs į kavinę pasakė, kad kažką H. įdėjęs į automobilį ir ją seka. R. A. apklausiamas pirmosios instancijos teisme taip pat nurodė, jog tai ne pirmas atvejis, kai sūnaus moterys skundėsi juo, kažkuriai padangas buvo pradūręs, spynas užkišęs. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas dėl K. A. kaltės ir nusikalstamos veikos padarymo, todėl naikinti nuosprendį nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. 

20.       Ikiteisminio tyrimo metu surinkti pirmos instancijos teisme ištirti įrodymai patvirtina, kad K. A. atliktuose neteisėtuose veiksmuose yra visi BK 1481 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėties požymius, todėl argumentas, jog nebuvo ištirti nusikaltimo sudėties požymiai, atmestinas, kaip nepagrįstas.

Dėl įrodymų vertinimo

21.       Nors skunde nuteistasis nurodo, jog pirmosios instancijos teismas padarė BPK 369 straipsnio 3 dalyje numatytą esminį šio kodekso pažeidimą įrodymų vertinimo srityje, todėl skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, jog šis apelianto argumentas atmestinas. Esminiais BPK pažeidimais laikomi tokie pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Pagal teismų praktiką esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos, nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus darytos klaidos dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, Nr. 2K-7-176-303/2015, Nr. 2K-251-507/2016, Nr. 2K-74-976/2017). Tačiau, pažymėtina ir tai, jog teismas, atsižvelgdamas į bylos specifiką, pats sprendžia, kiek dėmesio ir vietos nuosprendyje skirti aiškinant faktinių aplinkybių nustatymo ir įrodymų vertinimo logiką, atsakant į gynybos ar kaltinimo iškeltus argumentus, analizuojant bylai reikšmingus teorinius ir praktinius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-48/2009, Nr. 2K-7-304-976/2016). Nagrinėjamu atveju, aukštesnės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nenustatė pažeidimų įrodymų vertinimo srityje.

22.       Nors apeliaciniame skunde nuteistasis K. A. ir nurodo, jog poveikis nukentėjusiosios H. O. emocinei būsenai yra normali būsena, nes šalys yra buvę sugyventiniai, ilgą laiką kartu gyvenę, ir skyrybų atveju abu išgyvenantys sunkius jausmus, todėl esant skyrybų kontekstui turėtų būti atribotas tiriamos veikos poveikis nuo skyrybų poveikio. Toks atribojimas yra įmanomas tik remiantis objektyviais įrodymais, susijusiais su konkrečiais aktyviais nuteistojo asmens veiksmais. Nukentėjusiosios atsisakymas taikyti blokavimo funkciją bei įrodymų rinkimas labiau panašu į pykčio ir keršto emociją išgyvenantį sugyventinį nei į persekiojamą auką, o nukentėjusiosios pateikta pažyma, kuri turėtų patvirtinti faktą, kad dėl persekiojimo kreipėsi į psichologus, neatitinka įvykio aplinkybių ir yra pernelyg nutolusi nuo nagrinėjamo laikotarpio. Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti, jog tarp nukentėjusiosios H. O. ir nuteistojo K. A. buvo artimi emociniai santykiai, tačiau tuo negali būti pateisinami nuteistojo veiksmai, peržengiantys teisėtumo ribą. Kaip jau buvo nurodyta, nuteistajam buvo aiškiai žinomas H. O. noras nutraukti bendravimą, tačiau į tai nebuvo atsižvelgiama. Be to, atsižvelgtina į tai, kad nuteistojo kontakto siekiamybė buvo ypač sisteminga ir intensyvi, kas akivaizdžiai pažeidžia net ir artimai bendravusių asmenų privatumo ribas. Taip pat baudžiamojoje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti nukentėjusiosios siekį nuteistąjį K. A. apkalbėti ir nepagrįstai apkaltinti jai sukėlus neigiamus išgyvenimus. Priešingai, pats nuteistasis 2022 m. birželio 28 d. akistatos su nukentėjusiąja metu nurodė, jog jo jausmai H. O. visiškai išblėso po 2022 m. balandžio 1 d., kuomet ją sutiko kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ su R. A., jo tėvu (1 t., b. l. 193-197). Ši paties nuteistojo K. A. nurodyta aplinkybė teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu, t. y. nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. balandžio 14 d., nuteistojo jausmai nukentėjusiajai turėjo įtakos jo neteisėtam elgesiui nukentėjusiosios atžvilgiu.  

23.       Teisinėje teorijoje aiškinama, jog pagal BK 1481 straipsnio dispoziciją, ši nusikalstama veika gali sukelti rimtus padarinius persekiojamam žmogui, t. y. nukentėjęs asmuo buvo priverstas pakeisti gyvenamąją vietą ar darbą, buvo padarytas kitoks neigiamas poveikis jo socialiniam gyvenimui ar neigiamas poveikis jo emocinei būsenai. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, neginčijamai nustatyta, jog nukentėjusiajai H. O. neteisėtais persekiojamo pobūdžio nuteistojo K. A. veiksmais buvo sukelti minėti padariniai. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog nukentėjusioji buvo priversta pakeisti gyvenamąją vietą parduodant savo turėtą butą. Nuteistasis kėlė versiją, jog buto, adresu (duomenys neskelbtini), pardavimą sąlygojo 2020 m. vykusio namo  gyventojų susirinkimo metu sprendimas keisti namo stogą, tačiau nukentėjusioji atsisakė prisidėti prie šių remonto darbo, todėl jį pardavė. Ši versija paneigiama pirmosios instancijos teisme 2022 m. lapkričio 16 d. apklausto liudytojo R. G. parodymais, jog H. O. vidinis butas, jai nebėgo ant galvos, iš kaimynų spaudimo nukentėjusiajai niekas nedarė dėl to, jog nesutiko prisidėti prie namo stogo tvarkymo. Be to, tiek pati nukentėjusioji, tiek liudytojas nurodė, jog H. pastatė koridoriuje vaizdo kameras, kuriose matėsi kas įeina į laiptinę ir nukentėjusiosios butą. Šie baudžiamosios bylos duomenys paneigia nuteistojo versiją dėl nukentėjusiosios H. O. gyvenamosios vietos keitimo bei patvirtina faktą, jog nukentėjusioji nesijautė saugi bei buvo įbauginta. K. A. apeliaciniame skunde taip pat kvestionuoja nukentėjusiosios pateiktos pažymos pagrįstumą, kuri patvirtina faktą, kad dėl persekiojimo nukentėjusioji kreipėsi į psichologus. Nuteistojo įsitikinimu, pateikti dokumentai neatitinka įvykio aplinkybių ir pateikta pažyma yra pernelyg nutolusi nuo nagrinėjamo laikotarpio. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, neturi pagrindo sutikti su šiuo skundo argumentu ir vertina, jog tai yra niekuo nepagrįsta subjektyvi jo nuomonė. Kaip jau buvo aukščiau paminėta, nukentėjusiosios bendradarbis nurodė, jog nuo 2019 m. H. O. elgesys pasikeitė, ji tapo nesusikoncentravusi, bijojo kelti telefono ragelį, bijojo iš darbo eiti namo. Pažymėtina, jog VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. lapkričio 17 d. pateikta pažyma  Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, jog H. O. 2022 m. birželio 22 d. kreipėsi į minėtą kliniką siekiant gauti psichologinę pagalbą. Nuo 2022 m. birželio 22 d. iki 2022 m. lapkričio 11 d. jai buvo suteiktos penkios psichologo konsultacijos. Nukentėjusioji buvo konsultuota dėl intensyvios emocinės būsenos: stiprios baimės (dėl grasinimų sutrikdyti sveikatą), stipraus nerimo ir įtampos, intensyvaus grėsmės pojūčio ir didžiulio nesaugumo esant galimam buvusio sugyventinio persekiojimui. Konsultacijas numatyta tęsti (4 t., b. l. 65). Akivaizdu, jog nukentėjusioji padarinius jautė net ir po kaltinime nurodyto laikotarpio, buvo įbauginta bei jautėsi nesaugi.  

24.       Nuteistojo K. A. skunde nurodyta, jog reikšminga yra tai, kad telefoninių paslaugų valdyme yra skambučių blokavimo funkcija, kurią pasirinkus asmuo nebegauna skambučių ir SMS žinučių nuo pasirinkto abonemento, tačiau priešingai, nukentėjusioji siekdama rinkti įrodymus prieš nuteistąjį sąmoningai nesinaudojo nurodyta funkcija. Su šiuo skundo argumentu apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti, kadangi, iš bylos medžiagos matyti, kad nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nukentėjusioji H. O. tiek žodžiais, tiek veiksmais rodė nuteistajam, jog nenori su juo bendrauti ir palaikyti jokių ryšių. Ji jo vengė, iš baudžiamosios bylos medžiagoje esančių pokalbių išklotinių matyti, kad kalbėdama telefonu ne kartą yra prašiusi palikti ją ramybėje, tačiau nuteistasis nepaisė nukentėjusiosios ir toliau sistemingai ją persekiojo. Ikiteisminio tyrimo metu pati H. O. nurodė, jog ji ankstesnius žinomus nuteistojo telefono numerius užblokuoja, tačiau jis ir toliau rašo žinutes ir skambina iš kitų kortelių. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad nurodytu atveju telefono numerio funkcija praranda prasmę, nes K. A. keičia telefono SIM korteles. Nukentėjusiosios tyčinis K. A. telefono numerių neblokavimas vertintinas kaip įrodymų rinkimo priemonė. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme 2023 m. vasario 7 d. teisiamojo posėdžio metu apklausta ikiteisminį tyrimą atlikusi tyrėja nurodė, jog ji H. O. sakė, jog jei pastaroji yra išsigandusi, bijo, gali įrašinėti pokalbius ir tai būtų įrodymai. Tyrėja taip pat nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo pateikta pakankamai SMS žinučių ir skambučių, kuriuos laikė duomenimis dėl galimai K. A. padarytos nusikalstamos veikos (4 t., b. l. 89-102). Taigi, tiek nukentėjusiosios veiksmai, tiek policijos pareigūnės, atlikusios ikiteisminį tyrimą, parodymai laikytini įrodantys, jog H. O. neblokavo K. A. telefono numerio bandydama apsisaugoti ir tikslu turėti įrodymų apie prieš ją naudojamą psichologinį smurtą tiek skambučiais, tiek SMS žinutėmis. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, nukentėjusioji neturi pareigos blokuoti nuteistojo telefono numerių ir tai jokiu būdu negali būti aiškinama kaip jos siekiamybė toliau turėti kontaktą su K. A.. Tokia nuteistojo skunde iškelta versija akivaizdžiai paneigta baudžiamosios bylos duomenimis.

25.       Teisėjų kolegija įvertinusi tai kas išdėstyta, konstatuoja, kad nuteistojo K. A. skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų ir negali būti vertinami kaip pagrindas panaikinti skundžiamą nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visus aptartus duomenis, rašytinę bylos medžiagą bei visus įrodymus susiejus į vieningą, logišką visumą, konstatuoja, jog skundžiamu nuosprendžiu K. A. pagrįstai pripažintas kaltu įvykdęs nusikalstamą veiką, numatytą BK 1481 straipsnio 1 dalyje. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad byloje įrodinėtinos aplinkybės nustatytos byloje surinktais teisėtais bei pakankamais įrodymais, o atliktas įrodymų vertinimas esminių trūkumų, dėl kurių šioje dalyje reiktų keisti priimtą procesinį sprendimą, neturi.

Dėl civilinio ieškinio

26.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK nuostatos nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą turi teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, taip pat CK 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais bei remdamasis suformuota teismų praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo.

27.       Nukentėjusioji H. O. pateikė 15000 eurų (penkioliktos tūkstančių eurų) civilinį ieškinį jai padarytai žalai atlyginti. Apylinkės teismas įvertindamas, jog nukentėjusioji H. O. patyrė neigiamus išgyvenimus, išgąstį ir nerimą, teismui nėra pateikta jokių duomenų apie nukentėjusiai dėl nusikalstamos veikos padaryto sveikatos sutrikdymo likusius liekamuosius reiškinius, nukentėjusios pozicija dėl civilinio ieškinio neturėtų reikšti norą pasipelnyti ir H. O. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo sumažino iki 3000 eurų (trijų tūkstančių eurų).

28.       Nors apeliaciniame skunde apeliantas nesutikdamas su priteistu neturtinės žalos dydžiu teigia, kad jis yra didesnis už priteistinus vidurkius panašiose baudžiamosiose bylose, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismų praktikos neturtinės žalos priteisimo srityje pagal BK 1481 straipsnio nėra, nes šios nusikaltimo sudėtis inkorporuota baudžiamajame kodekse neseniai. Kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kurių visuma ir nulemia jos dydį. Kaip jau buvo nurodyta, šios nusikaltimo sudėties neturtinės žalos pavyzdžių nėra, todėl nustatant žalos dydį, atsižvelgtina į panašaus pobūdžio bylų praktiką. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pakartotinai vertindama nukentėjusiosios H. O. patirtą neturtinę žalą konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, numatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas bylos aplinkybes, tačiau dalies aplinkybių svarba ir aktualumas, teisėjų kolegijos manymu, buvo įvertinti nepakankamai, dėl to nustatytas iš esmės per didelis, neatitinkantis šioje byloje svarbių aplinkybių bei formuojamos teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose neturtinės žalos dydis. Byloje nustatyta, kad dėl nuteistojo K. A. elgesio nukentėjusioji patyrė stresą, baimę bei nerimą, vis dėlto nagrinėjamu atveju nustatant H. O. atlygintinos neturtinės žalos dydį privalo būti įvertinami ne tik nuteistojo nusikalstama veika sukeltas emocinis potyris, tačiau ir liekamasis ryšys. Pažymėtina, kad tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios susiklosčiusioje situacijoje nustatant neturtinės žalos dydį svarbią reikšmę įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusiosios interesai gauti kompensaciją už patirtus dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus, antra vertus – nuteistojo kaltės forma ir laipsnis, nuteistojo interesai, kad iš jo priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydis būtų teisingas (t. y. adekvatus jo kaltės laipsniui) bei realus (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-266-1035/2022). Šioje vietoje aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog BK 1481 straipsnyje numatyta nusikalstama veika priskiriama baudžiamiesiems nusižengimams, todėl vertinamu atveju yra mažesnio pavojingumo. Kaip pagrįstai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, byloje nebuvo nustatytas nukentėjusiajai sukeltų pasekmių ilgalaikiškumas, nėra duomenų, kad dėl patirtų išgyvenimų būtų iš esmės pakenkta H. O. ateičiai, darbinei veiklai ir pan. Iš teismų sprendimų baudžiamosiose bylose matyti, kad neturtinė žala dėl sistemingo psichologinio smurto, grasinimų (BK 145 straipsnis) teismai įvertinama apie 1000 – 1500 eurų (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-305-468/2023, Panevėžio apygardos teismo 2023 m. gegužės 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-82-581/2023, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-56-817/2023, Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2022 m. birželio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-154-495/2022, Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-39-493/2020, Šiaulių apygardos teismo 2019 m. liepos 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-170-519/2019).

29.       Apibendrinant pateiktą teismų praktiką matyti, jog neturtinės žalos atlyginimo klausimas buvo sprendžiamas ne tik nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnyje, tačiau ir sveikatos sutrikdymo, turto sugadinimo, turto prievartavimo, šmeižimo aplinkybių kontekste, daugeliu atvejų priteistos neturtinės žalos dydis buvo mažesnis nei priteista iš K. A. nukentėjusiosios naudai. Teisėjų kolegija laikosi nuomonės, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismo nukentėjusiajai priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis, įvertinus, jog nukentėjusiajai nebuvo padarytas sveikatos sutrikdymas, objektyvių duomenų, patvirtinančių nusikaltimo pasekmes, nukentėjusioji nepateikė, yra per didelis. Atsižvelgus į teismų praktiką bei bylos aplinkybes, į tai, kad neteisėti veiksmai tęsėsi keletą mėnesių - nukentėjusiajai priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydis mažintinas iki 1500 eurų. Apeliacinės instancijos teismo manymu, šis neturtinės žalos atlyginimo dydis bus proporcingas padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos atsiradusioms pasekmėms (nukentėjusiosios patirtiems nepatogumams).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

n u t a r i a :

nuteistojo K. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 21 d. nuosprendžio tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 21 d. nuosprendžio dalį, kuria H. O. priteista 3000 Eur (trys tūkstančiai Eur) neturtinei žalai atlyginti, ir sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį iki 1500 Eur (tūkstančio penkių šimtų Eur).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                            Judita Sungailaitė

                                                            Laima Šeputienė

                                                            Vaidas Vasiliauskas