Civilinė byla Nr. e2-7307-1099/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02944-2024-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.17;

 (S)

3.1.7.6; 3.2.6.1

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Spauda“ atstovei teisininkei I. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Spauda“ ieškinį atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Ladaima“ dėl iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų ir skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Bylos esmė

1.       Byloje kilo ginčas dėl atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Ladaima“ iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų, priklausančių ieškovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Spauda“, ir skolos priteisimo.

II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai

2.       Ieškovė UAB „Spauda“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašo: 1) iškeldinti BUAB „Ladaima“ su visais jai priklausančiais kilnojamaisiais daiktais iš UAB „Spauda“ nuosavybės teise priklausančių negyvenamųjų patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, kadastro byloje pažymėtų indeksais 2-9, 2-94, 2-93, 2-95; 2) nustatyti BUAB „Ladaima“ 15 kalendorinių dienų terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsikelti iš negyvenamųjų patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, kadastro byloje pažymėtų indeksais 2-9, 2-94, 2-93, 2-95; per nustatytą terminą neišsikėlus iš patalpų, skirti BUAB „Ladaima“ 30 Eur baudą už kiekvieną uždelstą dieną iki išsikėlimo dienos ieškovės UAB „Spauda“ naudai; 3) priteisti ieškovei UAB „Spauda“ iš atsakovės BUAB „Ladaima“ 634,50 Eur skolą.

3.       Ieškovė ieškinyje nurodo, kad šalys 2022 m. gruodžio 1 d. pasirašė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį (toliau – nuomos sutartis), kurios pagrindu ieškovė atsakovei išnuomojo 36,55 kv. m ploto sandėliavimo paskirties patalpas su 10,45 kv. m bendro naudojimo patalpomis, esančiomis adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (toliau – ginčo patalpos). Anot ieškovės, atsakovė nuo pat nuomos sutarties sudarymo momento nemokėjo nei nuomos, nei komunalinių mokesčių, todėl susidarius dideliam įsiskolinimui ir atsakovei sistemingai nevykdant jokių mokėjimų pagal išrašytas sąskaitas, ieškovė nutarė vienašališkai nutraukti nuomos sutartį; tuo pagrindu 2023 m. gegužės 26 d. pateikė atsakovei pranešimą apie vienašališką nuomos sutarties nutraukimą nuo 2023 m. birželio 5 d. dėl nuomininko kaltės. Ieškovės teigimu, atsakovė į ieškovės pareiškimą nereagavo ir nuomojamų patalpų iki šiol negrąžino.

4.       Aiškina, kad 2023 m. gegužės mėn. atsakovei ir jos akcininkams buvo iškeltos baudžiamosios bylos dėl pasibaigusio galiojimo maisto produktų prekybos; tuo pagrindu policijos tyrėjai kartu su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovais 2023 m. gegužės mėn. lankėsi atsakovės nuomojamose patalpose (duomenys neskelbtini), Vilnius, ir šias patalpas užplombavo, kadangi jose atsakovė sandėliavo maisto ir gėrimų produktus su pasibaigusiu galiojimu. Pažymi, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba įpareigojo atsakovę utilizuoti ieškovės patalpose sandėliuojamus maisto produktus ir gėrimus su pasibaigusiu galiojimu, tačiau atsakovės valdymo organai nuo 2023 m. gegužės mėn. jokių veiksmų dėl to nesiėmė. Taigi, ieškovė nurodo, kad nuo 2023 m. gegužės mėn. iki šiol ginčo patalpos yra užplombuotos, o atsakovė nesiima jokių veiksmų dėl patalpų grąžinimo ir nemoka nuomos bei komunalinių mokesčių už patalpas.

5.       Be to, teigia, kad Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 18 d. nutartimi atsakovei iškelta bankroto byla, kuri įsiteisėjo 2023 m. spalio 10 d.; nemokumo administratoriumi buvo paskirtas M. Š., kuris nurodė ieškovei, jog BUAB „Ladaima“ jokių piniginių lėšų ar turto neturi, todėl administratorius neturi finansinių resursų, iš kurių galėtų organizuoti ieškovės patalpų atlaisvinimą ir jose sandėliuojamų atsakovės produktų utilizavimą. Anot ieškovės, ji ir pati svarstė utilizuoti atsakovės laikomas prekes, tačiau iš maisto ir gėrimų produktų utilizavimo paslaugas teikiančių įmonių gavus komercinius pasiūlymus buvo paskaičiuota, kad minėtų produktų utilizavimo kaštai gali siekti virš 5 000 Eur, todėl ieškovė nutarė neskirti tokių didelių išlaidų, tuo labiau, jog jau yra patyrusi finansinę žalą, kadangi atsakovė nemokėjo nuomos ir komunalinių mokesčių nuo 2023 m. sausio mėn.

6.       Nurodo, kad atsakovei iškėlus bankroto bylą ir teismui paskyrus nemokumo administratorių, jis, vykdydamas nemokumo procesą ir tapęs de facto bankrutuojančios bendrovės vadovu, turi pareigą elgtis maksimaliai rūpestingai tam, jog tretiesiems asmenims (įskaitant ir ieškovę) nebūtų daroma žala, susijusi su nepagrįstu naudojimusi jos turtu. Ieškovės vertinimu, nemokumo administratorius, užsiimdamas profesine veikla, turi numatyti ir prisiimti šios veiklos vykdymo galimas rizikas, t. y. bankroto bylų administravimas yra verslo, pelno siekianti veikla, kuri tam tikrais atvejais gali atnešti nebūtinai vien tik pelną, bet ir pareikalauti investicijų, papildomų išlaidų ir rizikos prisiėmimo.

7.       Ieškovė pažymi, kad kadangi atsakovei iš ginčo patalpų reikia išsivežti tik sandėliuojamus maisto produktus, kurių kiekis yra aiškus (2 616 vnt. gėrimų stikliniai buteliukai, 3 515 vnt. konservų skardinės, 8 616 vnt. tetrapakų pakuotės), išsikėlimo iš patalpų darbai atsakovei neturėtų užtrūkti, nes juos išsivežti yra galimybė per vieną kartą. Atsižvelgiant į tai, ieškovės manymu, protingas ir teisingas terminas išsikelti iš patalpų būtų 15 kalendorinių dienų, per kurį atsakovė turės visas galimybes suorganizuoti produktų paėmimo ir utilizavimo paslaugą arba pati persivežti juos į kitas patalpas. Be to, siekiant, kad teismo sprendimas būtų įvykdytas laiku ir tinkamai, bei užtikrinant ieškovės tolesnių didesnių nuostolių neatsiradimą, ieškovė prašo nustatyti atsakovei baudą už teismo sprendimo nevykdymą, kuri paskatintų atsakovę vykdyti teismo sprendimą laiku, o ieškovei nustatyta bauda užtikrintų nuostolių dėl teismo sprendimo nevykdymo padengimą.

8.       Teigia, kad ieškovė yra pareiškusi kreditorinį reikalavimą dėl atsakovės skolos, kuri susidariusi iki bankroto bylos iškėlimo, t. y. iki 2023 m. spalio 10 d., kuris yra patvirtintas teismo, tačiau nuo bankroto bylos iškėlimo atsakovė privalo vykdyti visus einamuosius mokėjimus, įskaitant ir mokėti patalpų nuomos mokestį, jeigu patalpos faktiškai nėra grąžintos savininkui ir yra eksploatuojamos pačios bankrutuojančios bendrovės. Taigi, anot ieškovės, kadangi nuo UAB „Ladaima“ bankroto bylos iškėlimo ieškovės patalpos yra užimtos BUAB „Ladaima“ turtu, laikytina, kad patalpos faktiškai toliau yra nuomojamos ir nuo bankroto bylos iškėlimo tai yra einamosios bankrutuojančios bendrovės išlaidos, kurios turi būti apmokamos. Pabrėžia, kad ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą 634,50 Eur sumai už patalpų nuomą nuo 2023 m. spalio 10 d. iki 2024 m. sausio 10 d., tačiau atsakovė jos neapmokėjo, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina nurodyta suma.

9.       Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti; iš esmės palaikė ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytą poziciją. Pakartotinai nurodė, kad tarp šalių buvo sudaryta ginčo patalpų nuomos sutartis, tačiau atsakovė tinkamai jos nevykdė – nemokėjo nuomos ir komunalinių mokesčių, todėl ji buvo nutraukta. Pažymėjo, kad net ir nutraukus nuomos sutartį, atsakovė ginčo patalpų neatlaisvino ir neperdavė ieškovei; be to, ginčo patalpos buvo užplombuotos atsakovės atžvilgiu atliekant tyrimą. Aiškino, kad atsakovei iškėlus bankroto bylą, jos prievoles turėtų vykdyti paskirtas nemokumo administratorius, nepaisant to, jog įmonė neturi lėšų. Teigė, kad ieškovė yra pareiškusi kreditorinį reikalavimą atsakovės bankroto byloje, kuris yra patvirtintas, tačiau po bankroto bylos iškėlimo, atsakovei neatlaisvinant ginčo patalpų, susikaupė nauja skola už patalpų naudojimą, todėl prašė ją priteisti, o atsakovę iškeldinti iš ginčo patalpų.

10.       Atsakovė BUAB „Ladaima“, atstovaujama nemokumo administratoriaus M. Š., pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame iš esmės aiškios pozicijos (sutikimo/nesutikimo) dėl ieškinio neišreiškė, pažymėjusi, kad įmonė neturi lėšų ginčo patalpų atlaisvinimui ir nurodytų produktų utilizavimui, o nemokumo administratorius tokios rizikos nėra prisiėmęs.

11.       Bylos nagrinėjimo metu pasikeitė atsakovės nemokumo administratorius – juo buvo paskirtas J. Š., tačiau jis nei per teismo nustatytą terminą, nei iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismui pateiktame prašyme dėl bylos nagrinėjimo jam nedalyvaujant, be kita ko, nurodė, kad policijos tyrėja informavo, jog ginčo patalpas gali atplombuoti, tačiau visus jose laikomus produktus reikia išsivežti ir utilizuoti, tačiau tiek BUAB „Ladaima“, tiek nemokumo administratorius lėšų šių produktų utilizavimui neturi.

III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės

12.       Iš byloje esančios rašytinės medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad šalys 2022 m. gruodžio 1 d. pasirašė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kurios pagrindu ieškovė atsakovei išnuomojo (iki 2024 m. gruodžio 31 d.) 36,55 kv. m ploto sandėliavimo paskirties patalpas su 10,45 kv. m bendro naudojimo patalpomis, esančiomis adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, pažymėtos indeksais 2-9, 2-94, 2-93, 2-95, o atsakovė įsipareigojo mokėti sutartą nuomos mokestį (211,50 Eur + PVM) ir komunalinius mokesčius.

13.       Nustatyta, kad 2023 m. gegužės 26 d. ieškovė pateikė atsakovei pranešimą apie vienašališką nuomos sutarties nutraukimą nuo 2023 m. birželio 5 d. dėl nuomininko kaltės (remiantis nuomos sutarties 9.3 punktu), pareikalavo sumokėti susidariusį įsiskolinimą bei susisiekti su ieškovės atstovu dėl ginčo patalpų atlaisvinimo.

14.       Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, iš kurių matyti, kad Valstybinės maisto veterinarijos tarnybos 2023 m. gegužės 19 d. sprendimu Nr. 69SV-233 buvo laikinai sustabdytas atsakovės ginčo patalpose laikomų produktų tiekimas rinkai, kol bus atliktas produktų vertinimas (rasti produktai su pasibaigusiu tinkamumo vartoti terminu ir be įsigijimo dokumentų). Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad ginčo patalpos buvo/yra užplombuotos atliekant tyrimą.

15.       Iš bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad atsakovei Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 18 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-1134-638/2023 (dabartinis Nr. eB2-440-638/2024), iškelta bankroto byla, kuri įsiteisėjo 2023 m. spalio 6 d.; nemokumo administratoriumi buvo paskirtas M. Š., kuris 2024 m. kovo 18 d. nutartimi atstatydintas ir paskirtas naujas nemokumo administratorius J. Š..

16.       Nustatyta, kad ieškovė ne kartą kreipėsi į atsakovę, o vėliau į paskirtus jos nemokumo administratorius dėl ginčo patalpų atlaisvinimo ir skolos (už nuomą) sumokėjimo (pagal išrašytą 2024 m. sausio 8 d. sąskaitą faktūrą 634,50 Eur sumai už laikotarpį nuo 2023 m. spalio iki gruodžio mėn.), tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, jog nurodytos patalpos būtų atlaisvintos ir perduotos ieškovei, o susidariusi skola apmokėta.

Ieškinys tenkintinas.

IV. Teismo argumentai ir motyvai

Dėl iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų

17.       Byloje nekilo ginčo dėl to, kad ieškovei vienašališkai nutraukus nuomos sutartį 2023 m. birželio 5 d., atsakovė ir toliau naudojosi/naudojasi ginčo patalpomis (jose laikydama tam tikrus maisto produktus ir gėrimus, kurių realizavimas sustabdytas atitinkamų institucijų).

18.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.477 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. CK 6.499 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pasibaigus nuomos sutarčiai, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą. Pasibaigus pastato, statinio ar įrenginio nuomos sutarčiai, jis turi būti grąžintas nuomotojui pagal CK 6.535 straipsnyje nustatytas taisykles (CK 6.535 straipsnio 4 dalis). Bendroji taisyklė yra ta, kad nuomininko pareiga grąžinti pastatą (statinį, įrenginį) laikoma įvykdyta, kai atitinkamas daiktas faktiškai perduodamas nuomotojui arba nuomos sutarties šalys pasirašo perdavimo-priėmimo aktą (CK 6.535 straipsnio 2 dalis).

19.       CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad daikto savininkui priklausanti nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Nuosavybės teisė gali būti apribota tik paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo, todėl savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo (CK 4.39 straipsnio 1 dalis, 4.95 straipsnis). CK 4.98 straipsnyje numatyta, kad savininkas turi teisę reikalauti pašalinti bet kuriuos savininko teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.

20.       Iš ieškovės pateiktų duomenų nustatyta, kad ieškovei nutraukus su atsakove sudarytą sutartį, atsakovė neišsikraustė iš nuomotų patalpų, jų neatlaisvino ir neperdavė ieškovei; atsakovės nemokumo administratorius neginčijo šios aplinkybės (CPK 12, 178 straipsniai). Nagrinėjamu atveju ginčo nėra, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso ginčo patalpos, kurias šiuo metu yra užėmusi atsakovė (laikydama nurodytus produktus). Taigi, teismo vertinimu, byloje įrodytos abi aplinkybės, būtinos negatoriniam ieškiniui patenkinti, t. y. kad ieškovė yra savininkė ginčo patalpų, kurias yra užėmusi atsakovė, ir atitinkamai kad jos teisės, susijusios su turto valdymu, naudojimu ir disponavimu, yra pažeistos, nes ji negali laisvai pasinaudoti įstatymo suteiktomis teisėmis (CK 4.37 straipsnis), todėl ieškovė teisėtai reikalauja iškeldinti atsakovę teismo tvarka.

21.       Atsižvelgdamas į tai, kad su atsakove sudaryta nuomos sutartis yra pasibaigusi ir atitinkamai tolesnis atsakovės naudojimasis ieškovės valdomomis patalpomis negalimas, teismas sprendžia, jog yra pagrindas tenkinti šį ieškovės reikalavimą bei iškeldinti atsakovę su visais jai priklausančiais daiktais iš užimamų ginčo patalpų.

22.       Be to, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalaujamas 15 kalendorinių dienų išsikėlimo terminas yra protingas ir optimalus, todėl teismas nustato atsakovei būtent šį terminą išsikėlimui.

23.       Šalims išaiškintina, kad iškeldinant atsakovę iš ieškovei priklausančio ginčo patalpų, atsakovės turtui neturi būti padaryta žala (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Kita vertus, atsakovei gera valia neišsikeliant iš ieškovės patalpų, jos iškeldinimas gali būti vykdomas įstatymo nustatyta tvarka pagal vykdymo proceso nuostatas (CPK 769 straipsnis).

Dėl baudos skyrimo sprendimo neįvykdymo atveju

24.       Ieškovė, be kita ko, prašė skirti atsakovei už įpareigojimų neįvykdymą – neišsikeldinimą per nustatytą terminą, 30 Eur baudą už kiekvieną pradelstą dieną, ją priteisiant ieškovei.

25.       CPK

26.       Teismas pažymi, kad CPK 273 straipsnio 3 dalies nuostatos nenumato, kokio dydžio bauda gali būti skiriama, jeigu atsakovas per nustatytą terminą neįvykdys teismo sprendimo. Spręsdamas klausimą dėl baudos dydžio, teismas atsižvelgia į CPK 771 straipsnio 6 dalies nuostatas, kurios reglamentuoja teismo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo teisinius padarinius vykdymo procese. CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, teismas gali jam skirti iki 300 eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną. Teismas pažymi ir tai, kad CPK 273 straipsnio 3 dalyje numatytos baudos paskirtis yra skatinti atsakovą vykdyti teismo sprendimu nustatytą įpareigojimą ir tuo užtikrinti teismo sprendimo privalomumą ir jo tinkamą įvykdymą. Teismui nusprendus paskirti itin mažą baudą nebūtų pasiekti CPK 273 straipsnio 3 dalyje numatytos baudos tikslai.

27.       Šiuo atveju teismas, pasinaudodamas savo diskrecijos teise, laiko esant tikslinga ieškovės prašomos priteisti baudos dydį sumažinti ir nustatyti, kad neįvykdžius teismo sprendimo atsakovė moka ieškovei 20 Eur baudą už kiekvieną sprendimo neįvykdymo dieną; tokios baudos dydis, teismo vertinimu, galėtų kompensuoti ieškovei patiriamus nuostolius – negalėjimą nuomoti ginčo patalpų (šalys buvo sutarusios dėl 211,50 Eur/mėn. nuomos mokesčio), o atsakovę skatinanti kuo greičiau įvykdyti teismo sprendimą.

Dėl skolos priteisimo

28.       Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės BUAB „Ladaima“ 634,50 Eur skolą už nuomą už laikotarpį 2023 m. spalio 10 d. iki 2024 m. sausio 10 d.

29.       Vadovaujantis CK 6.499 straipsnio 2 dalimi, jeigu nuomininkas daiktą grąžina pavėluotai, tai nuomotojas turi teisę reikalauti, kad nuomininkas sumokėtų nuomos mokestį už visą laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą bei atlyginti nuostolius. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 6.499 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas ne nuomos mokesčio skolos priteisimo, o nuomotojo patirtų nuostolių už laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą, kompensavimo mechanizmas – nuomininkas privalo kompensuoti dėl daikto naudojimo be teisėto pagrindo nuomotojo patirtus praradimus (negautas pajamas), sumokėdamas jo naudai pasibaigusioje nuomos sutartyje šalių sulygtą nuomos mokestį, preziumuojamą kaip realius nuomotojo dėl neteisėtų nuomininko veiksmų patirtus praradimus, taip pat atlygindamas kitus, nuomotojo įrodytus, nuostolius, kurių neapima nuomos mokestis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2008; 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2009; 2010 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2010).

30.       Toks išaiškinimas svarbus keletu aspektų. Pirma, sprendžiant dėl nuomotojo reikalavimo atlyginti patirtus nuostolius, nuomininkui pavėlavus grąžinti daiktą, pagrįstumo, būtina nustatyti daikto grąžinimo nuomotojui momentą. Antra, remiantis nurodytu išaiškinimu, darytina išvada, kad nuomos sutarties nutraukimo faktas savaime nelemia nuomos šalių teisių ir pareigų pagal nuomos sutartį pasibaigimo, tik tada, kai nuomininkas tinkamai įvykdo vieną iš daikto (pastato, statinio, įrenginio) nuomotojui grąžinimo sąlygų (perduoda faktiškai daiktą arba šalys pasirašo perdavimo-priėmimo aktą), laikoma, kad nuomos sutarties šalių prievolės pagal sutartį pasibaigė <...>. Pažymėtina, kad esminė aplinkybė, kurią reikia nustatyti, sprendžiant dėl tinkamo pareigos grąžinti daiktą nuomotojui įvykdymo, yra ta, ar nuomotojas, nutraukus nuomos sutartį, turi galimybę naudotis ir laisvai disponuoti jam priklausančiu turtu savo nuožiūra ir pagal jo paskirtį. Teismui nustačius, kad nuomininkas, pasibaigus nuomos sutarčiai, tinkamai neįvykdė pareigos grąžinti nuomotą daiktą, nuomotojas įgyja teisę į nuomos mokesčio ir kitų nuostolių už uždelstą laiką grąžinti daiktą atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2011).

31.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė po nuomos sutarties nutraukimo ir po bankroto bylos iškėlimo atsakovei negalėjo/negali naudotis jai priklausančiomis ginčo patalpomis, kadangi atsakovė jų nėra atlaisvinusi – kaip nustatyta, ginčo patalpose laikomi atsakovei priklausantys produktai, todėl, teismo vertinimu, ieškovė turi teisę į nuomos mokesčio ir kitų nuostolių už uždelstą laiką grąžinti daiktą atlyginimą. Kita vertus, šios išlaidos laikytinos ieškovės patirtais tiesioginiais nuostoliais (o ne nuomos mokesčiu), nes jos atsirado atsakovei faktiškai naudojantis patalpomis po sutarties nutraukimo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų atlyginusi ieškovei šios patirtus nuostolius, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 634,50 Eur sumą (už ginčo patalpų naudojimą už laikotarpį 2023 m. spalio 10 d. iki 2024 m. sausio 10 d.) tenkintinas.

32.       Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

33.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

34.       Ieškovė, teikdama ieškinį, sumokėjo 131 Eur žyminį mokestį. Ieškinį iš esmės tenkinus (tik sumažinus prašytos taikyti baudos dydį), atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos jai nepriteistinos (tuo labiau, jog ji nepateikė įrodymų dėl jų patyrimo), o ieškovei iš atsakovės priteistinos visos jos patirtos išlaidos – 131 Eur (CPK 93 straipsnio 1, 4 dalys). Teismas pažymi, jog minėtos išlaidos priteistinos iš atsakovės bankroto proceso administravimui skirtų lėšų (CPK 93 straipsnio 1 dalis; JANĮ 73 straipsnio 2 dalies 7 punkte).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Spauda“ ieškinį atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Ladaima“ dėl iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų ir skolos priteisimo iš esmės tenkinti.

Iškeldinti atsakovę bankrutavusią uždarąją akcinę bendrovę „Ladaima“, j. a. k. 305239594, su jai priklausančiais daiktais iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Spauda“, j. a. k. 121008154, nuosavybės teise priklausančių negyvenamųjų patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, kadastro byloje pažymėtų indeksais 2-9, 2-94, 2-93, 2-95, per 15 (penkiolika) kalendorinių dienų nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti, kad nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos per 15 (penkiolika) kalendorinių dienų atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Ladaima“, j. a. k. 305239594, neišsikeldinus iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Spauda“, j. a. k. 121008154, nuosavybės teise priklausančių negyvenamųjų patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, kadastro byloje pažymėtų indeksais 2-9, 2-94, 2-93, 2-95, skirti atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Ladaima“, j. a. k. 305239594, 20 Eur (dvidešimties eurų) baudą už kiekvieną uždelstą išsikeldinti dieną, skaičiuojant po 15 (penkiolikos) kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki faktinio iškeldinimo dienos, ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Spauda“, j. a. k. 121008154, naudai.

Priteisti iš atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ladaima“, j. a. k. 305239594, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Spauda“, j. a. k. 121008154, 634,50 Eur (šešis šimtus trisdešimt keturis eurus 50 ct) skolos.

Priteisti iš atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ladaima“, j. a. k. 305239594, bankroto proceso administravimui skirtų lėšų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Spauda“, j. a. k. 121008154, 131 Eur (vieną šimtą trisdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                     Pavel Liubkevič