Administracinė byla Nr. I-1919-643/20123
Proceso Nr. 3-61-3-03294-2012-6
Procesinio sprendimo kategorija 14.3.1.; 74
(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. balandžio 29 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Vansevičiaus,
dalyvaujant pareiškėjai I. L., jos atstovui advokatui Arvydui Aranauskui, atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atstovei Barbarai Kuzinevič,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos I. L. skundą atsakovei Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
n u s t a t ė :
Pareiškėja I. L. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–9) prašydama panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija arba atsakovė) 2012 m. lapkričio 21 d. sprendimą Nr. A33(1)-5871-(25.2.1) „Dėl planavimo sąlygų sąvado“, įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybės administraciją išduoti pareiškėjai pagal Administracijai pateiktus žemės sklypų (kadastro Nr. 4147/0300:1064, Nr. 4147/0300:1065, Nr. 4147/0300:1066 ir Nr. 4147/0300:1067), esančių (duomenys neskelbtini), projektinius pasiūlymus, planavimo sąlygas, kurios neprieštarautų teritorijų planavimą reglamentuojančioms teisės normoms ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo tokias faktines aplinkybes, kad 2012 m. gegužės 28 d. su Vilniaus rajono savivaldybe pasirašė Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį Nr. 378-12 (toliau - ir Sutartis), pagal kurios 3 punktą, pareiškėjai buvo perduota detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisės ir pareigos nurodytų žemės sklypų detaliajam planui rengti. Pareiškėja pažymėjo, kad kartu su prašymu sudaryti Sutartį Vilniaus rajono savivaldybei buvo pateikti nurodytų sklypų detaliojo plano projektiniai pasiūlymai, kurie neprieštaravo teisės aktams, buvo suderinti su Vilniaus rajono savivaldybe žodžiu ir atitiko pareiškėjos ir sklypų savininkės I. L. kaip detaliojo teritorijos planavimo organizatoriaus interesus. Minėtam projektui buvo pritarta ir leista kelio apsaugos zonoje, suplanuotuose namų valdos sklypuose, planavimo organizatoriui privalomai suprojektuoti priklausomuosius želdynus. Tačiau atsakovei Sutarties pagrindu išdavus pareiškėjai Planavimo sąlygų sąvadą, paaiškėjo, jog 2012 m. liepos 27 d. Vilniaus rajono savivaldybės Architektūros ir teritorijos planavimo skyriaus patvirtintos Planavimo sąlygos detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. Sp-652-12 (toliau – ir Planavimo sąlygos) prieštarauja imperatyvioms teritorijų planavimą reglamentuojančioms teisės normoms ir suformuotai administracinių teismų praktikai. 2012 m. spalio 5 d. pareiškėja kreipėsi į atsakovę su prašymu pakeisti 2012 m. liepos 27 d. Planavimo sąlygas, išbraukiant 6 punkte nurodytus reikalavimus, tačiau Administracija pareiškėjos prašymo netenkino. 2012 m. spalio 25 d. pareiškėja raštu vėl kreipėsi į Administraciją pateikdama naujus detaliojo plano projektinius pasiūlymus atitinkančius galiojančius teisės aktus, kartu prašydama, nesant galimybės pakeisti 2012 m. liepos 27 d. Planavimo sąlygų, išduoti naujas planavimo sąlygas pagal su šiuo raštu pateikiamus pakoreguotus projektinius pasiūlymus. Atsakovė 2012-11-21 raštu Nr. A33(l)-5871-(25.2.1) netenkino ir šio pareiškėjos prašymo pakeisti ar išduoti naujas planavimo sąlygas. Pareiškėjos nuomone šis atsakovės sprendimas priimtas Planavimo sąlygų pagrindu akivaizdžiai prieštarauja teritorijų planavimą reglamentuojančioms teisės normoms, yra neteisėtas, todėl naikintinas. Ginčijame sprendime įrašytas atsakovės reikalavimas „Krašto kelio reikšmės apsaugos zonoje neplanuoti gyvenamųjų teritorijų“, pareiškėjos nuomone, yra nepagrįstas, nes tokių apribojimų teritorijų planavimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra nustatyta. Savivaldybė savo sprendime nurodė tik bendro pobūdžio teisės normas, kurios niekaip nepaneigia pareiškėjos teisės, rengiant detalųjį planą kelio apsaugos zonoje, suplanuoti gyvenamąją teritoriją numatant joje priklausomuosius želdynus. Todėl pareiškėja mano, kad toks atsakovės reikalavimas aiškiai prieštarauja Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343, 6 punktui, taip pat atsakovė ginčijamu sprendimu atsisakydama šią sąlygą panaikinti viršijo savo įgaliojimus, sprendimo nemotyvavo. Pareiškėja remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-990/2007) ir Vilniaus apygardos administracinio teismo praktika (2011 m. birželio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 1-1864-602/2012).
Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovas skundą palaikė iš esmės jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti.
Atsakovė Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepime į skundą (b. l. 93–95) prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad 2009 m. rugsėjo 23 d. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T3-323 buvo patvirtintas Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas (toliau – ir Bendrasis planas). Bendrojo plano Sprendinių konkretizavimo 11.3.2 punktas numato, kad zonose (M, Ml, H, Z, ZK) kaimo gyvenamųjų vietovių detalieji planai (Ml:5000, M 1:2000) rengiami, kai atsiranda poreikis vystyti gyvenvietę. Bendrajame plane rekomenduojama atskirų savininkų sklypų detaliuosius planus rengti kartu pateikiant kaimo, kaimo gyvenvietės vystymo koncepcinę schemą (Ml:10000, M 1:5000), kuriai turi pritarti savivaldybės administracijos direktorius. 2011 m. kovo 22 d. Savivaldybės administracijos direktorius priėmė įsakymą Nr. A27-586 „Dėl Kiemelių kaimo, esančio Maišiagalos sen., Vilniaus r., koncepcinės schemos“. Atsakovė pažymi, kad pareiškėjos žemės sklypai (kad. Nr. 4154/0300:1064, kad. Nr. 4147/0300:1065, kad. Nr. 4147/0300:1066 ir kad Nr. 4147/0300:1067), esantys (duomenys neskelbtini), būtent ir patenka į Z (Zg) funkcinio prioriteto zoną. Šių Z zonų kaimo gyvenvietės gali būti plečiamos tiek žemės ūkio paskirties, tiek ir kitos paskirties žemėje pagal planavimo dokumentus. Nurodo, jog 2012 m. liepos 27 d. planavimo sąlygos Nr. Sp-652-12 parengtos, išnagrinėjus minėtos vietovės ypatumus, įvertinant istoriškai susiformavusių namų valdų dydžius Kiemelių kaime, kaimo užstatymo struktūrą bei teritorijos inžinerinį parengimą. Šia koncepcija įrodytas žemės paskirties pakeitimo tikslingumas, ekonominis efektyvumas, numatyta racionali kaimo plėtros galimybė ir planuojamos kaimo plėtros atitikimas Bendrojo plano sprendiniams. Planavimo sąlygas priėmė vadovaudamasi Planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti parengimo ir išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. Dl-262 (toliau – ir Aprašas) 8 ir 9 punktais. Atkreipė teismo dėmesį į tai, kad šiuo metu nėra jokių patvirtintų planavimo normų, priešingai negu pvz. statybą reglamentuojančių teisės aktų srityje, kur kiekvienai sričiai yra net po kelis statybos techninius reglamentus. Tai reiškia, jog savivaldybei, atsakančiai už teritorijų planavimą, yra palikta teisinė galimybė nustatyti sąlygas, kaip turi būti planuojama teritorija. Nurodom, jog teritorijų planavime konkrečiu atveju savivaldybė iš esmės gali remtis tik Teritorijų planavimo įstatymu ir Bendruoju planu. Pažymi, kad ginčijamas 2012 m. lapkričio 21 d. atsakovės raštas Nr. A33(l)-5871-(25.2.1) yra motyvuotas, pagrįstas teisės aktų reikalavimais, jame yra nurodyta apskundimo tvarka, jis yra pasirašytas kompetentingo asmens, todėl atitinka visus reikalavimus, nustatytus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė su skundu nesutiko iš esmės atsiliepime į skundą nurodytais argumentais ir prašė jį atmesti.
Skundas tenkintinas iš dalies
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad:
2011 m. kovo 22 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius priėmė įsakymą Nr. A27-586 „Dėl Kiemelių kaimo, esančio Maišiagalos sen., Vilniaus r., koncepcinės schemos“ (b. l. 57–58).
2012 m. gegužės 28 d. tarp Vilniaus rajono savivaldybės ir pareiškėjos I. L. buvo pasirašyta Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr. 378-12, pagal kurios 3 punktą, pareiškėjai buvo perduota detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisės ir pareigos nurodytų žemės sklypų detaliajam planui rengti (b. l. 10–12).
Nekilnojamojo turto registro išrašai patvirtina, kad pareiškėja yra žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkė (b. l.12–32).
2012 m. liepos 27 d. Architektūros ir teritorijos planavimo skyriaus vyr. architektė patvirtino Planavimo sąlygų sąvadą detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. Sp-652-12 (b. l. 34–50). Šių sąlygų 6 punkte vienas iš planavimo tikslų, uždavinių numatytų reikalavimų yra nurodyta, jog draudžiama krašto reikšmės kelio apsaugos zonoje planuoti gyvenamąsias teritorijas (b. l. 35).
2012 m. spalio 5 d. pareiškėja raštu kreipėsi į Administraciją pakeisti 2012 m. liepos 27 d. Planavimo sąlygų 6 punkte nurodytus reikalavimus, išbraukiant reikalavimą – Krašto reikšmės kelio apsaugos zonoje neplanuoti gyvenamųjų teritorijų (b. l. 51).
2012 m. spalio 18 d. Administracija raštu Nr. 133(1)-5292(25.2.1) paprašė pareiškėjos pateikti žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) projektiniu pasiūlymus (b. l. 52).
2012 m. spalio 25 d. pareiškėja raštu pateikė atsakovei naujus minėtų žemės sklypų projektinius pasiūlymus, kuriuose į gyvenamąją teritoriją neįtrauktos krašto kelių apsaugos zonos, kartu prašydama pakeisti 2012 m. liepos 27 d. Planavimo sąlygas, išduoti naujas planavimo sąlygas pagal pateikiamus pakoreguotus projektinius pasiūlymus (b. l. 53–55).
2012 m. lapkričio 21 d. Administracija sprendimu Nr. A33(1)-5871-(25.2.1) „Dėl planavimo sąlygų sąvado“ pareiškėjai nurodė, kad 2012 m. liepos 27 d. Planavimo sąlygose nurodytas reikalavimas - Krašto reikšmės kelio apsaugos zonoje neplanuoti gyvenamųjų teritorijų, priimtas vadovaujantis Aprašo 8.2, 9 punktais, Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 dalimi, neprieštarauja jokioms teisės normoms (b. l. 56).
Byloje spręstinas ginčas dėl 2012 m. lapkričio 21 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos sprendimo Nr. A33(1)-5871-(25.2.1) (b.l. 56) pagrįstumo ir teisėtumo. Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektai neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (ABTĮ 3 str. 2 d.). Sprendžiant pareiškėjos I. L. reikalavimo panaikinti ginčijamą sprendimą pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamo sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.
Ginčijamu sprendimu (b.l. 56) buvo atsakyta į pareiškėjos 2012 m. spalio 25 d. raštą „Dėl planavimo sąlygų sąvado“ (b.l. 53, 54, 55), kuriuo pareiškėja Administracijai pateikė žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), pakoreguotus projektinius pasiūlymus ir paprašė, esant galimybės pakeisti 2012 m. liepos 27 d. Vilniaus rajono savivaldybės Architektūros ir teritorijos planavimo skyriaus patvirtintų planavimo sąlygų detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. Sp-652-12 (b.l. 34, 35-36), išduoti planavimo sąlygas pagal pateiktus pakoreguotus projektinius pasiūlymus. Iš byloje esančios medžiagos, t.y. pareiškėjos 2012 m. spalio 5 d. prašymo (b.l. 51), Administracijos 2012 m. spalio 18 d. rašto Nr. 133(1)-5292-(25.2.1) (b.l. 52) nustatyta, kad buvo pradėta administracinė procedūra, kuria pareiškėja siekia pakeisti 2012 m. liepos 27 d. Vilniaus rajono savivaldybės Architektūros ir teritorijos planavimo skyriaus patvirtintų planavimo sąlygų detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. Sp-652-12 6 punkto nuostatą „Krašto reikšmės kelio apsaugos zonoje neplanuoti gyvenamųjų teritorijų“. Ginčijamu sprendimu Administracija pareiškėjai išaiškino, kad minėta nuostata dėl draudimo gyvenamąsias teritorijas planuoti krašto reikšmės kelio apsaugos zonoje, Planavimo sąlygose įrašytas vadovaujantis Aprašo 8.2 ir 9 punktais. Aprašo 8.2 punkte nustatyta, kad sąlygas rengianti institucija, planavimo sąlygas rengia vadovaudamasi planuojamoje teritorijoje galiojančiais ir Teritorijų planavimo dokumentų registre įregistruotais teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, regioninės plėtos planais, patvirtintomis investicinėmis ir atskirų ūkio šakų plėtros programomis (projektais) bei kitų strateginių dokumentų nuostatų reikalavimais, darančiais įtaką` numatomo rengti teritorijų planavimo dokumento sprendiniais ir įvertinus planuojamoje teritorijoje išduotas kitų teritorijų planavimo dokumentų rengimo sąlygas, o Aprašo 9 punkte nustatyta, kad sąlygos rengiamos vadovaujantis sąžiningumo bei protingumo principais. Sąlygų reikalavimai turi būti konkretūs, tiesiogiai susieti su planuojama teritorija, teritorijų planavimo tikslais ir uždaviniais, vietovės ypatumais ir ribomis, parengti atsižvelgiant į gretimybes (gretimų sklypų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdus ir/ar pobūdžius) bei trečiųjų asmenų pagrįstų teisių apsaugą, susijusią su teritorijų planavimo tikslais ir uždaviniais, ir įvertinantys planuojamoje teritorijoje išduotas kitų teritorijų planavimo dokumentų rengimo sąlygas. Teritorijų planavimo tikslai ir uždaviniai turi būti aiškiai suformuluoti ir atitikti numatomo rengti teritorijų planavimo dokumento rūšiai ir lygmeniui keliamus teritorijų planavimo tikslus ir uždavinius, numatytus Teritorijų planavimo įstatyme ir atitinkamų rūšių teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėse. Sąlygose gali būti išvardijami konkretūs normatyviniai dokumentai, kuriais vadovaujantis turi būti rengiamas teritorijų planavimo dokumento projektas. Tuo atveju, kai įstatymais bei kitais teisės aktais nėra reglamentuoti sąlygas išduodančių institucijų kompetencijai priskirti klausimai, jie gali būti įrašomi į sąlygas.
Be to, Administracija ginčijamame sprendime nurodė, kad patvirtindama Planavimo sąlygas vadovavosi ir Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 dalimi bei 54 straipsnio 5 dalimi. Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 punkte nustatyta, kad teritorijų planavimas, savivaldybės teritorijos bendrojo plano ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas yra savarankiškoji (Konstitucijos ir įstatymų nustatyta (priskirta)) savivaldybės funkcija. O to paties įstatymo 54 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad savivaldybė turi teisę imtis visų teisėtų priemonių, kad būtų laikomasi savivaldybės teritorijos bendrojo plano ir su jo įgyvendinimu susijusių reikalavimų.
Sprendžiant dėl ginčijamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo atkreiptinas dėmesys, kad, kaip jau anksčiau minėta sprendime, nagrinėjamu atveju buvo vykdoma administracinė procedūra pagal pareiškėjos prašymą pakeisti Planavimo sąlygas, t.y. pareiškėja prašė Administracijos pakeisti Planavimo sąlygas išbraukiant 6 punkte nurodytus reikalavimus „Krašto reikšmės kelio apsaugos zonoje neplanuoti gyvenamųjų teritorijų“ (b.l. 51), o nesant galimybės pakeisti Planavimo sąlygas, išduoti planavimo sąlygas pagal pateiktus pakoreguotus projektinius pasiūlymus (b.l. 53, 64, 55). Ginčijamu sprendimu į šiuos pareiškėjos keliamus klausimus atsakyta nebuvo. Ginčijamu sprendimu buvo tik atsakyta į pareiškėjos 2012 m. spalio 5 d. prašymą (b.l. 51) pateikti informaciją, kokiomis teisės normomis yra pagrįstas Planavimo sąlygų 6 punkte nurodyto reikalavimo įtraukimas į detaliojo planavimo uždavinius. Galutiniame administraciniame sprendime, t.y. ginčijamame sprendime, nėra išspręstas pareiškėjos prašymas pakeisti Planavimo sąlygas arba išduoti naujas planavimo sąlygas pagal pateikus pakoreguotus projektinius pasiūlymus, todėl darytina išvada, kad ginčijamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies ir 34 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kad sprendimas turi būti pagrįstas ne tik teisės aktais, bet ir faktiniais duomenimis. Nors Administracija ginčijamu sprendimu pareiškėjai paaiškino dėl teisės aktų nuostatų taikymo tvirtinant Planavimo sąlygas, tačiau nepateikė nei faktiniais duomenimis, nei teisės aktais pagrįsto sprendimo dėl pareiškėjos prašymo Planavimo sąlygas pakeisti arba išduoti naujas planavimo sąlygas.
Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, remdamasis anksčiau sprendime išdėstytais motyvais bei vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo 8 ir 34 straipsnių bei Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais teismas daro išvadą, kad pareiškėjos prašymas panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2012 m. lapkričio 21 d. sprendimą Nr. A33(1)-5871-(25.2.1) (b.l. 56) tenkintinas, o Vilniaus rajono savivaldybės administracija įpareigotina išnagrinėti pareiškėjos 2012 m. spalio 25 d. prašymą ir priimti sprendimą, atitinkantį Viešojo administravimo įstatymo 8 ir 34 straipsnių reikalavimus.
Pareiškėja taip pat prašo įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybės administraciją pagal pateiktus žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), projektinius pasiūlymus, išduoti planavimo sąlygas, kurios neprieštarautų teritorijų planavimą reglamentuojančioms teisės normoms. Dėl anksčiau sprendime išdėstytų motyvų teismui pripažinus, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracija nėra priėmusi administracinio sprendimo dėl planavimo sąlygų pagal pakoreguotus projektinius pasiūlymus, o savivaldybė tiek pagal Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkto, tiek pagal Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punkto nuostatas ir taip yra įpareigota priiminėti sprendimus, atitinkančius teisinį reglamentavimą, teismui nėra pagrindo tenkinti šį pareiškėjos reikalavimą.
Pareiškėja prašo priteisti jai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu ir kitas išlaidas, numatytas 44 straipsnio 2 dalyje. Pareiškėja į bylą pateikė įrodymus apie sumokėtą 100 Lt dydžio žyminį mokestį (b.l. 60) ir 2000 Lt dydžio skundo parengimo ir atstovavimo teismo posėdyje išlaidas (b.l. 118-120, 122). Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 6 dalį atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ar advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos), 2 punkte reglamentuota, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į šių rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kita. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (šiuo metu 1000 Lt). Rekomendacijų 8 punkte nustatyta, kad už skundą priteistinas maksimalus užmokesčio dydis yra 3000 Lt, o už vieną atstovavimo valandą teisme – 150 Lt. Byloje nustatyta, kad pareiškėja už teisines paslaugas pirmos instancijos teisme yra sumokėjusi 2000 Lt. Nors šis dydis neviršija rekomenduojamo priteisti maksimalaus dydžio, tačiau sprendžiant dėl pareiškėjai priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio atsižvelgtina, į tai, kad administracinė byla nėra sudėtinga, joje vyko vienas teismo posėdis, kurio trukmė nesiekė valandos, į tai, kad iš penkių skunde suformuluotų reikalavimų nagrinėjimui buvo priimti tik du, o tenkintas tik vienas iš jų. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus pareiškėjos patirtų ir priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydis nuo 2100 Lt mažintinas iki 500 Lt.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 str., 88 str. 2 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjos I. L. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2012 m. lapkričio 21 d. sprendimą Nr. A33(1)-5871-(25.2.1) .
Likusioje dalyje I. L. skundą atmesti.
Priteisti pareiškėjos I. L. naudai iš atsakovo Vilnius rajono savivaldybės administracijos 500 Lt (penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Gintaras Dzedulionis
Margarita Stambrauskaitė
Donatas Vansevičius