LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2021 m. balandžio 28 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Gražinos Davidonienės ir Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas),
susipažinusi su 2021 m. balandžio 21 d. paduotu ieškovės K. Čėsnos IĮ „Koralas“ kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 2 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Ieškovė K. Čėsnos IĮ „Koralas“ padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 2 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas jos ieškinys atsakovei ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ dėl draudimo išmokos dalies priteisimo. Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Ieškovės K. Čėsnos IĮ „Koralas“ paduotame kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl žalos dydžio nustatymo. Teismai nepagrįstai iš esmės visą įrodinėjimo naštą perkėlė ieškovei, visiškai ignoravo jos argumentus dėl atsakovės internete atliktos automobilių dalių paieškos, šiuo įrodymu rėmėsi, ignoruodami jo sąsajumą su įrodinėjimo dalyku – galimybę įsigyti automobilio dalis po eismo įvykio, o ne po jo remonto. Teismai tiesiog palaikė atsakovės poziciją, kad ieškovės pateikti įrodymai nepatvirtina, jog panaudotų automobilio dalių negalima gauti. Teismai nepagrįstai nusprendė, kad šiuo atveju visiškas žalos atlyginimo principo įgyvendinimas galimas tik išskaičiuojant automobilio dalių nusidėvėjimą, nes priešingu atveju, ieškovė praturtėtų. Tačiau šios bylos esmė yra ne matematiniai skaičiavimai, o visiškas žalos atlyginimo principas, kuris reiškia, kad ieškovei turėjo būti atkurta galimybė naudoti iki pažeidimo buvusios techninės būklės bei eksploatacinių savybių automobilį pagal paskirtį. Teismai visiškai nevertino ieškovės argumentų, kad galinio sparno sugadinimas yra laikomas dideliu kėbulo defektu, nes jį keičiant, pažeidžiama kėbulo konstrukcija ir tai tikrai nėra būklės pagerinimas.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai pažeidė skunde nurodytas ir proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtiems teismų procesiniams sprendimams priimti.
Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Grąžintinas sumokėtas už kasacinį skundą žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Grąžinti K. Čėsnos individualiai įmonei „Koralas“ (į. k. 263201520) 32 (trisdešimt du) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2021 m. balandžio 20 d. AB SEB bankas, mokėjimo nurodymo Nr. 4542.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Alė Bukavinienė
Gražina Davidonienė
Virgilijus Grabinskas