Baudžiamoji byla Nr. 2K-157/2012
Teisminio proceso Nr. 1-45-1-01195-2010-0
Procesinio sprendimo kategorija
2.4.2.1. (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. kovo 13 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Greičiaus, Gintaro Godos ir pranešėjo Tomo Šeškausko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. P. kasacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 15 d. nuosprendžio, kuriuo G. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį trisdešimties parų areštu.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdu su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 26 d. nuosprendžiu ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 11 d. nuosprendžiu paskirtomis galutinėmis bausmėmis ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams. Į bausmės laiką įskaitytas laikas, G. P. atliktas pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 26 d. nuosprendį bei Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 11 d. nuosprendį, ir laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2010 m. vasario 4 d. iki 2010 m. vasario 5 d., nuo 2010 m. gegužės 20 d. iki 2010 m. gegužės 21 d., nuo 2010 m. gegužės 21 d. iki 2011 m. sausio 11 d.
Skundžiama ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis, kuria atmestas nuteistojo G. P. apeliacinis skundas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo T. Šeškausko pranešimą,
n u s t a t ė :
G. P. nuteistas už tai, kad ikiteisminio ir teisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku neteisėtai laikė su savimi nedidelį kiekį – 0,095 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti iki 2010 m. spalio 23 d. 21.25 val., kada Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės patalpose Panevėžyje, Tulpių g. 60, jo asmens kratos metu narkotinė medžiaga buvo rasta ir paimta policijos pareigūnų.
Nuteistasis G. P. kasaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 15 d. nuosprendį bei Panevėžio apygardos teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės neišnagrinėjo jo apeliacinio skundo argumentų (kad nebuvo tirtos pas jį rastos narkotinės medžiagos, jų įpakavimas, jo bei A. Ž. galimas kontaktas su šiomis medžiagomis (DNR pėdsakai, organizmo išskyros, rankų nuoplovos), kad objektyvūs bylos duomenys paneigė A. Ž. parodymus apie šių medžiagų patekimo pas jį (nuteistąjį) aplinkybes), taip iš esmės pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį. Nuteistojo manymu, tai, kad apeliacinės instancijos teismas bylą išnagrinėjo atmestinai, patvirtina faktas, jog nutartyje jam inkriminuota veika įvardijama nusikaltimu, nors ji atitinka baudžiamojo nusižengimo požymius. Be to, apeliacinės teismas savo sprendime išdėstė ir motyvus dėl jam paskirtos bausmės, nors šio klausimo jis neginčijo.
Kasatorius nurodo ir tai, kad apeliaciniu skundu nesutikdamas su nuteisimu už veiką, kurios nepadarė, jis negalėjo ginčyti netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo subendrinant kitais teismų nuosprendžiais jam paskirtas bausmes. Iki skundžiamo teismo nuosprendžio (ir apeliacinės instancijos teismo nutarties) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 18 d. nuosprendžiu (iš dalies pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2011 m. sausio 27 d. nuosprendžiu) bei to paties teismo 2010 m. spalio 26 d. ir 2011 m. sausio 11 d. nuosprendžiais jis nuteistas už tuo pačiu metu padarytas nusikalstamas veikas, kurios buvo išnagrinėtos atskiruose teismo procesuose. Dėl to bausmės turėjo būti subendrintos pagal BK 63 straipsnio 9 dalį, į bausmės laiką įskaitant bausmę, visiškai ar iš dalies atliktą pagal ankstesnį nuosprendį, o po to skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsniu, turėjo būti subendrinta su paskutiniu teismo nuosprendžiu paskirta bausme. Skundžiamu 2011 m. birželio 15 d. nuosprendžiu teismas nusprendė nesubendrinti 2010 m. spalio 18 d. nuosprendžiu (pakeistu 2011 m. sausio 27 d. nuosprendžiu) paskirtos septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmės, motyvuodamas tuo, kad šią bausmę jis yra atlikęs. Taip pasielgęs teismas netinkamai pritaikė BK 63 straipsnį, pažeidė jo teises ir apsunkino padėtį, nes į bausmės laiką neįskaitė jo atliktos bausmės.
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorė Aida Japertienė atsiliepimu į nuteistojo G. P. kasacinį skundą siūlo jį atmesti, nes nėra BPK 369 straipsnyje numatytų pagrindų skundžiamiems teismų procesiniams sprendimams pakeisti ar panaikinti. Prokurorė nurodo, kad kasatorius ginčija teismų sprendimus, pabrėždamas savo parodymų svarbą, nepagrįstai sumenkindamas kitų proceso dalyvių parodymus, nutylėdamas visų jo kaltę pagrindžiančių duomenų tarpusavio santykį ir visumos vertinimą. Teismas įvertino kaip pasirinktą gynybos būdą ir motyvuotai paneigė nuteistojo teiginius, kad pas jį rastos narkotinės medžiagos buvo ne jo, o kartu su juo kameroje buvusio A. Ž., kad šias medžiagas kratos metu jam „pakišo“ policijos pareigūnai. Teismai padarė pagrįstas išvadas, kad nuteistojo kaltė dėl narkotinių medžiagų laikymo neturint tikslo jų platinti yra įrodyta.
Atsiliepime pažymėta ir tai, kad nepagrįsti kasatoriaus teiginiai dėl netinkamo BK 63 straipsnio 9 dalies ir 64 straipsnio taikymo. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 15 d. nuosprendžiu G. P. paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, subendrinta apėmimo, dalinio bausmių sudėjimo būdu su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 26 d. ir 2011 m. sausio 11 d. nuosprendžiais paskirtomis subendrintomis bausmėmis, į bausmės laiką įskaitytas laikas, atliktas pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 26 d. ir 2011 m. sausio 11 d. nuosprendžius, ir laikas, išbūtas sulaikyme. Prokurorės manymu, nors ir galima sutikti su kasatoriaus teiginiais, kad galutinė bausmė liko nesubendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 18 d. nuosprendžiu (pakeistu 2011 m. sausio 27 d. nuosprendžiu), tačiau šis klausimas gali būti sprendžiamas, vadovaujantis BPK 347 straipsnio nuostatomis, pagal vėliausio nuosprendžio vykdymo vietą.
Nuteistojo G. P. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų
Nuteistasis teigia, kad subendrinant bausmes, paskirtas keliais nuosprendžiais, buvo nesilaikyta BK 63 straipsnio nuostatų, nurodo būdą, kaip, jo manymu, turėtų būti paskirta galutinė bausmė.
BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant bylą kasacine tvarka apskųsti nuosprendžiai ir nutartys patikrinami teisės aspektu. BPK 367 straipsnio 3 dalyje be kita ko numatyta, kad „Kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme“. Taigi kasacinio skundo argumentai, kurie nebuvo bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas, kasacine tvarka negali būti nagrinėjami. Nuteistasis apeliaciniu skundu neginčijo BK 63 straipsnio taikymo ir jam skirtos subendrintos bausmės teisingumo, todėl kasacinės instancijos teismui baudžiamojo proceso įstatymas nesuteikia galimybės nagrinėti kasatoriaus keliamų bausmių subendrinimo klausimų. Šie kasacinio skundo argumentai paliekami nenagrinėti.
Dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme
Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo bylą, nepasisakė dėl esminių jo apeliacinio skundo argumentų, taip iš esmės pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalį.
BPK 320 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas bylą tikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nutartyje turi būti išdėstytos motyvuotos apeliacinės instancijos teismo išvados dėl apeliacinio skundo, o 5 dalyje teigiama, kad jeigu apeliacinis skundas atmetamas, nutartyje turi būti nurodyti motyvai, paaiškinantys, kodėl skundas atmetamas, o nuosprendis pripažįstamas teisingu. Dėl to teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, nesant tokių apeliacinės instancijos teismo motyvuotų išvadų bent dėl dalies apeliacinio skundo prašymų ar esminių argumentų, laikoma, kad apeliacinis skundas liko neišnagrinėtas, ir taip pažeidžiami minėti BPK reikalavimai. Tokio pobūdžio pažeidimų kolegija nekonstatuoja.
Šioje byloje nuteistasis G. P. pateikė apeliacinį skundą, kuris nubrėžė bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas. Iš skundo matyti, kad nuteistasis prieštaravo pirmosios instancijos teismo nustatytoms bylos aplinkybėms, nesutiko su bylos įrodymų vertinimu, kėlė versiją, kad iš jo paimtas cigarečių pakelis priklausė suimtajam A. Ž. Šią versiją, anot nuteistojo, patvirtintų cigarečių pakuotės tyrimas (ieškant pirštų ar DNR pėdsakų), nuteistojo rankų nuoplovų ir jo šlapimo tyrimas (ieškant narkotinės medžiagos pėdsakų).
Apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys patvirtina, kad esminiai nuteistojo apeliacinio skundo argumentai dėl įrodymų vertinimo, jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių bei nuteistojo kaltės buvo aptarti ir motyvuotai paneigti. Apygardos teismas savo sprendime nurodė, kad bylos aplinkybes pagrįstai nustatytos išsamiai bei nešališkai ištyrus ir tinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus: liudytojų A. Z., A. Ž., iš dalies paties nuteistojo parodymus, parodymų patikrinimo vietoje ir kratos protokolus, specialisto išvadą. Apygardos teismas pasisakė dėl apeliacinio skundo argumento, kuriuo nesutinkama su liudytojo A. Ž. parodymų vertinimu, pagrįstai nurodęs, kad būtent G. P. parodymai buvo prieštaringi, o liudytojas A. Ž. nuo pat pradžių davė nuoseklius parodymus, kuriuos patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys. Taigi šis teismas patvirtino, kad įrodymai, kuriais grindžiamos pirmosios instancijos teismo išvados, ir kuriais vadovaudamasis teismas paneigė kasatoriaus gynybos versiją yra pakankami ir patikimi. Pažymėtina, jog iš baudžiamojo proceso normų neišplaukia, kad kiekvienoje byloje paneigiant ar patvirtinant keliamas įvykio versijas turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės, paskiriami visi įmanomi specialieji tyrimai ir kad to nepadarius pažeidžiamos kaltinamojo procesinės teisės ir įrodinėjimo tvarka (kasacinės nutartys Nr. 2K-339/2011, 2K-509/2010, Nr. 2K-463/2011). Šioje byloje kasatoriaus nurodytų atskirų specialių tyrimo veiksmų atlikimas nebuvo būtinas, nes ir be šių veiksmų atlikimo kasatoriaus padarytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės buvo nustatytos byloje surinktais, teisiamajame posėdyje patikrintais kitais įrodymais. Teismai įvertino jų visetą ir nustatė, kad jų pakanka pagrįsti kasatoriaus kaltumą dėl nedidelio kiekio narkotinės medžiagos laikymo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu ar susipažįstant su bylos medžiaga jo pabaigoje nei G. P., nei jo gynėjas jokių pareiškimų dėl neišsamaus bylos aplinkybių tyrimo nepateikė, prašymų papildyti tyrimo nepareiškė, o pirmosios instancijos teisme nuteistojo gynėjas netgi nurodė, kad praėjus laiko tarpui neįmanoma gauti nuoplovų nuo kasatoriaus ir A. Ž. rankų, nėra galimybės šiuose objektuose ir šlapime ieškoti narkotikų pėdsakų.
Tai kad apeliacinės instancijos teismo nutartyje BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytas baudžiamasis nusižengimas įvardijamas kaip nusikaltimas, yra klaida, neturinti įtakos nutarties teisėtumui.
Taigi darytina išvada, kad kasacine tvarka skundžiamų teismų sprendimų turinys neduoda pagrindo įžvelgti esminių BPK pažeidimų, dėl kurių šiuos sprendimus reikėtų panaikinti ar bylą iš naujo grąžinti nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo G. P. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Vytautas Greičius
Gintaras Goda
Tomas Šeškauskas