Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [II-490-583-2008].doc
Bylos nr.: II-490-583/2008
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Klaipëdos apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

            

Administracinė byla Nr. II-490-583/2008 m.

Procesinio sprendimo kategorija 48.2, 52.3;73 (S)

Bylos kategorija 2.9.

 

                                                       

KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2008 m. spalio 2 d.

Klaipėda

 

              Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Neringai Merkininkaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui M. B., institucijos, kurios pareigūnas surašė teisės pažeidimo protokolą ir priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje - Šilalės rajono policijos komisariato atstovui Zigmantui Grabauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. B. skundą dėl Šilalės rajono policijos komisariato  2008-06-25 nutarimo panaikinimo.

              Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,

 

n u s t a t ė :

 

              2008-06-25 Šilalės rajono policijos komisariato nutarimu M.B. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 177 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta administracinė nuobauda 900 litų bauda. Administracinėn atsakomybėn M.B. patraukta už tai, kad ji 2008-05-21 apie 10.10 val. Šilutės raj., Kiaukų kaime už 3 litus pardavė 0.25 litro naminės degtinės J. V., tokiais veiksmais įvykdė pažeidimą, numatytą ATPK 177 str. 1 d.

M.B. skunde nurodė, kad nesutinka su nutarimu ir teigia, kad naminės degtinės nepardavė, o buvo apkalbėta J.V. jai kerštaujant už tai, kad ji buvo pranešusi apie J.V. nusikalstamą veiką policijos įstaigai, kadangi jis buvo pavogęs jos mobilaus ryšio telefoną. Krata jos namuose policijos pareigūnų nebuvo atliekama, naminės degtinės nerasta, todėl akivaizdu, kad šio pažeidimo neįvykdė ir yra nepagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn.

Teigia, kad jos šeimos materialinė padėtis yra sunki, vyras yra bedarbis, turi tris nepilnamečius vaikus, dvi dukros neįgalios. Dukrai R. reikalinga speciali priežiūra, todėl ji dirbti negali. Sumokėjus paskirtąją baudą, šeima liktų be pragyvenimo šaltinio. Skunde išdėstomais motyvais teismo prašo:

- panaikinti 2008-06-25 Šilalės rajono policijos komisariato nutarimą ir administracinės nuobaudos neskirti.

Institucija, skyrusi administracinę nuobaudą, atsiliepimu į skundą nurodo, kad su M.B. skundo reikalavimais nesutinka, nes teisės pažeidimas įrodytas J.V. parodymais, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais bei kita administracinės bylos medžiaga.

Institucijos atstovas Z.Grabauskas su skundu nesutinka, prašo skundo netenkinti, papildomai teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad M.B. ir jos motina yra policijos prevencinėje įskaitoje, nes yra gauta signalų, jog abi pardavinėja naminę degtinę. Pagal gautą pranešimą apie naminės degtinės pardavinėjimą M.B. sodyba buvo stebima ir to pasekoje buvo sulaikytas J.V., kuris patvirtino, kad naminę degtinę įsigijo būtent pas M.B.. Apie M.B. nelegalią veiklą dėl naminės degtinės pardavinėjimo, signalų iš gyventojų buvo gaunama ir anksčiau.

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas dalinai.

Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Administracinė atsakomybė už šiame kodekse  numatytus teisės pažeidimus atsiranda, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.

M.B. administracinėn atsakomybėn patraukta pagal ATPK 177 straipsnio 1 dalį, kuria numatyta administracinė atsakomybę už naminės degtinės, brogos arba kitų namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų gaminimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar kitokį realizavimą, jeigu tai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Baudžiamojo kodekso 212 straipsnio 3 dalis apibrėžia namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų sąvoką - tai namų gamybos stiprūs alkoholiniai gėrimai, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija viršija 18 procentų. Namų gamybos stipriu alkoholiniu gėrimu laikoma vadinama naminė degtinė - tai alkoholinis gėrimas, gaminamas namudiniu būdu per specialius aparatus distiliuojant grūdų, bulvių, runkelių, vaisių, cukraus ir kitų produktų ir jų mišinių raugą. Stipriu pripažįstamas tik toks namų gamybos gėrimas, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija viršija 18 procentų (šaltinis “Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai ekonomikai ir verslui” O Fedosiukas). Alkoholio kontrolės įstatymo 10 straipsnis taip pat apibrėžia, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama gaminti namų gamybos alkoholinius gėrimus, išskyrus  fizinių  asmenų asmeniniam naudojimui t.y. ne parduoti, o tik savo ar šeimos poreikiams tenkinti) gaminamus  natūralios fermentacijos alkoholinius gėrimus, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija ne didesnė kaip 18 procentų (alaus - ne didesnė kaip 9,5 procento). Taigi iš aptarto teisinio reguliavimo akivaizdu, kad ATPK 177 straipsnio 1 dalies dispozicijoje apibrėžtu pažeidimo dalyku gali būti pripažįstamas toks namų gamybos alkoholinis gėrimas jei jis pagamintas namudiniu būdu ir jo tūrinė etilo alkoholio koncentracija viršija 18 procentų. Šiuo gi atveju 2008-05-28 specialisto išvadoje Nr. 3515 (b.l.29) konstatuota, kad butelio, paimtame iš J.V. turinys yra naminė degtinė, kurios tūrinė etilo alkoholio koncentracija 49,4%.

              2008-06-25 nutarime inkriminuojamos veikos, numatytos ATPK 177 straipsnio 1 dalyje, įvykdymas grindžiamas policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais (b.l.24-25), paėmimo protokolu (b.l.28), 2008-05-28 specialisto išvada Nr. 3515 (b.l.29), J.V. paaiškinimu (b.l.31-32). Iš šių įrodymų nustatyta, kad 2008-05-21 apie 10.20 val. Šilalės raj., Kiaukų kaime, M.B. už 3 litus pardavė 0.25 litro naminės degtinės J. V.. Tarnybiniame pranešime  policijos pareigūnas K.K. (b.l.24) nurodė, kad 2008-05-21 jis kartu su kitais policijos pareigūnais stebėjo M.B. sodybą. Apie 10 val. į sodybą atėjo J.V. ir su M.B. kalbėjosi. Pakalbėjusi su J.V. M.B. nuėjo iki tvarto ir grįžusi kažką padavė J.V.. J.V. buvo sulaikytas grįžtantis namo ir sulaikius J.V. pas jį rasta bei išimta 0,3 litro butelis. J.V. iš karto pripažino, kad išimtojo butelio turinys yra naminė degtinė, o ją įsigijo pas M.B. Kartu su degtinę pirkusiu asmeniu nuvykus pas M.B., ši neprisipažino pardavinėjusi naminę degtinę. Analogiškai įvykių eigą ir seką nurodė ir policijos pareigūnai A.A., T.S. tarnybiniuose pranešimuose (b.l.25-26). Teisminio nagrinėjimo metu liudytojas K.K. patvirtino savo tarnybiniame pranešime išdėstytas aplinkybes, bei papildė,  kad apie M.B. telefono vagystę sužinojo tik iš pačios pažeidėjos ir J.V.. J.V. neneigė to fakto, tačiau nurodė, kad telefonas grąžintas o išpirkdamas savo kaltę atidirbo pas M.B. dirbdamas ūkio darbus. K.K. taip pat nurodė, kad 15 metų dirba apylinkės inspektoriumi ir seniai yra žinoma, kad M.B. su motina pardavinėja naminę degtinę. J.V. policijai yra irgi žinomas, tačiau nemano, kad jis turi tikslą apkalbėti M.B., juolab, kad pats dalyvavo teisės pažeidimo užfiksavime ir teigia, kad J.V. tikrai pirko naminę degtinę būtent pas M.B. Krata pas M.B. nebuvo daroma, nes neturėjo kratos orderio. Liudytoju apklaustas J.V. nurodė, kad 2008-05-21 pirko iš M.B. naminę degtinę ir tai anksčiau darė ne vieną kartą. Apie tai, kad ji pardavinėja degtinę sužinojo iš kitų kaimo gyventojų. Pareigūnams jį sulaikius, buvo patikrintas maišelis ir jame rasta 0,3 litro butelis, kuriame buvo naminė degtinė. Teisminio nagrinėjimo metu J.V. nurodė, kad po įvykio M.B. prašė pakeisti parodymus, kitaip aiškinti aplinkybes, tačiau jis nesutiko. Pripažįsta, kad buvo pasisavinęs M.B. telefoną, tačiau telefoną grąžino, savo kaltę išpirko atidirbdamas pas ją ūkio darbus, todėl apkalbėti jos neturi jokio tikslo.

              Pareigūno K.K. paaiškinimai yra nuoseklūs ir atitinka jo bei kitų policijos pareigūnų tarnybiniuose paaiškinimuose nurodytoms aplinkybėms. Todėl netikėti jo parodymais, kita bylos medžiaga, kuria fiksuotas pažeidimas nėra teisinio pagrindo. Liudytojo J.V. paaiškinime ir teisminio nagrinėjimo metu nurodytos aplinkybės atitinka policijos pareigūnų nurodytas aplinkybes. M.B. iškelta versija, kad J.V. ją apkalba kerštaudamas, nepagrįsta, nes kaip nurodė apylinkės inspektorius, jokios informacijos apie tokį įvykį nebuvo gauta, o pats J.V. neneigia, kad buvo pasisavinęs M.B. telefoną, tačiau jį atidavė ir po šio įvykio susitaikė. Teisminio nagrinėjimo metu nenustatyta kitų aplinkybių, kurios leistų daryti prielaidą, kad J.V. yra pagrindo apkalbėti M.B. Be to ATPK 177 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos įvykdymas grindžiamas ne tik J.V. paaiškinimu, bet ir kitais aukščiau aptartais įrodymais, kurie taip pat patvirtina tai, kad M.B. jai inkriminuojamą veiką įvykdė.

              ABTĮ 57 straipsnio 1 dalis numato, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios šalių reikalavimus bei  atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Teismas patikrina kiekvieno  vertinamo įrodymo tikrumą, sąsajumą, leistinumą ir pakankamumą bei visų įrodymų tarpusavio ryšį. Tokiu būdu nustatoma, ar tam tikras įrodymas patvirtina, jei taip kokia apimtimi, atitinkamo fakto buvimą ar nebuvimą. Teismas laiko turinčiais didesnę įrodomąją galią tuos įrodymus, kurių pagrindu neabejotinai gali būti nustatomas reikšmingų bylai faktų buvimas ar nebuvimas. ATPK 256 str. numato, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie įrodymai nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybės asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Aukščiau aptartų kriterijų pagrindu teismas turi pagrindą surinktais rašytiniais įrodymais -  administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr.593228, tarnybiniais parnešimais, paėmimo protokolu, specialisto išvada, liudytojo paaiškinimu (b.l.22-32), liudytojų parodymais vadovautis kaip įrodymais, kuriais pagrindžiama M.B. kaltę. 

              Pareigūnas, skyręs administracinę nuobaudą, įvertino įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovavosi įstatymu ir teisine sąmone (LR ATPK 257  str.). Iš ištirtųjų aplinkybių viseto seka, kad M.B. pagrįstai yra inkriminuojama veika, numatyta ATPK 177 straipsnio 1 dalyje. Aplinkybių, kurios būtų pagrindas abejoti nutarimo teisėtumu ir pagrįstumu, nenustatyta.

Teismas, nagrinėdamas skundą turi patikrinti: ar nuobauda paskirta pagal įstatymus, ir ar ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, taip pat ar buvo laikomasi nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos (LR ATPK 297 str.).

ATPK 177 straipsnio 1 dalies sankcija numato administracinę nuobaudą - baudą nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų. Ginčijamame nutarime nurodyti tik ATPK straipsniai, kuriuose išvardintos atsakomybę sunkinančios ar lengvinančios aplinkybės, tačiau konkrečios aplinkybės nėra neįvardintos, todėl laikytina, kad tokios nenustatytos. Vadovaujantis ATPK 302 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgiant į tai, kad nėra nei atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių, M.B. už ATPK 177 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos įvykdymą skiriamos administracinės nuobaudos dydis turėjo būti nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį ir ginčijamu nutarimu pagrįstai yra paskirta 900 litų bauda. Bylos nagrinėjimo policijos įstaigoje metu M.B. nepateikė jokių įrodymų, kuriais būtų patvirtinama jos turtinė padėtis, šeimyninė padėtis ar kitos svarbios aplinkybės atsakomybės taikymui. Teisminio nagrinėjimo metu M.B. teismui jau teikia rašytinius įrodymus apie šeimos auginamus tris nepilnamečius vaikus (b.l.10), duomenis, kad dukrai R. reikalinga specialioji nuolatinė priežiūra (b.l.13), kad dukrai D. nustatytas lengvas neįgalumas (b.l.14), kad sutuoktinis nedirba ir pajamų negauna.

Kaip teismas jau paminėjo nutartyje, M.B. kaltė dėl ATPK 177 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo įvykdymo yra įrodyta ir pagrįsta tiek rašytiniais įrodymais tiek kita medžiaga. Tačiau teismas mano, kad naujai teikiami rašytiniai įrodymai yra pagrindas analizuoti ar M.B. švelnintina paskirta administracinė nuobauda.  ATPK 31 straipsnyje numatytų bei įstatyme nenumatytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatymas, ATPK 30 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių įvertinimas yra teisinė prielaida vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, nuspręsti dėl švelnesnės arba mažesnės nei numatyta sankcijoje nuobaudos skyrimo, arba jos neskyrimo. Teismas negali neįvertinti aplinkybių, jog M.B. išlaiko tris nepilnamečius vaikus, taip pat į tai, kad dvi dukros yra neįgalios, iš kurių vienai reikalinga speciali nuolatinė priežiūra, todėl teismas pripažinta šias aplinkybes suteikiančiomis pagrindą jas pripažinti švelninančiomis ir sankcijos ribose sumažinti paskirtąją administracinę nuobaudą iki 300 litų.

Teisinių prielaidų, kurios suteiktų pagrindą švelnesnės nei numatyta minimali sankcijos riba baudos paskyrimui ar švelnesnės nuobaudos skyrimui, nėra. Pirmiausia, esant akivaizdiems faktams apie įvykdytą veiką M.B. neigia šio pažeidimo įvykdymą, taigi dėl jo įvykdymo ir nesigaili, savo veiksmais nepadėjo išaiškinti pažeidimo. Antra, atsižvelgiama į pažeidimo pobūdį ir šio pažeidimo galimas socialines pasekmes. Naminės degtinės prekyba yra nelegalaus pobūdžio, tuo skatinamas alkoholio vartojimas ir tuo yra veikiama prieš valstybės interesus ir jos plėtojamą socialinę politiką mažinti alkoholio suvartojimą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos  Administracinių teisės pažeidimų 297 straipsniu, Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies  5 punktu,

n u t a r ė :

 

M. B. skundą tenkinti dalinai.

2008 m. birželio 25 d. Šilalės rajono policijos komisariato nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N309482 pakeisti ir M. B. už ATPK 177 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo įvykdymą paskirti 300 litų baudą.

Kitoje dalyje 2008 m. birželio 25 d. Šilalės rajono policijos komisariato nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N309482, kuriuo M. B. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 177 straipsnio 1 dalį, palikti nepakeistu.

              Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.

 

 

Teisėjas                                                                                                                               Remigijus Arminas