Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas sprendimas byloje [I-2908-406-2014].docx
Bylos nr.: I-2908-406/2014
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Kauno apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 288600210 atsakovas
UAB „BALTIJOS BRASTA“ 177304814 trečiasis asmuo
Kategorijos:
Administracinės bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
Bylos dėl statybos ir teritorijų planavimo
ADMINISTRACINĖS BYLOS, KYLANČIOS IŠ GINČŲ DĖL TEISĖS VIEŠOJO AR VIDAUS ADMINISTRAVIMO SRITYJE
Teritorijų planavimas
Detalusis planavimas
Kiti su detaliuoju teritorijų planavimu susiję klausimai
Valstybinė teritorijų planavimo priežiūra
Kiti klausimai, susiję su teritorijų planavimu:
ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENA
Teismo sprendimas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. I-2908-406/2014

Teismo proceso Nr.  2-56-3-00648-2014-9

Procesinio sprendimo kategorija 14.3.3; 14.6;14.7;74.

(S)

 

         

 

                                KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S       

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2014 m. spalio 27 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų  Gintaro Čekanausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Astos Urbonienės ir Nataljos Zelionkienės,

sekretoriaujant  Henrikai Žibutytei,

dalyvaujant pareiškėjo R. J. ir trečiojo suinteresuoto asmens D. J. atstovui advokatui Dominykui Varnui,

atsakovo  Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos misterijos atstovei  Neringai Joneliūnaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinė bylą pagal pareiškėjo R. J. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos misterijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims M. P., UAB „Baltijos brasta“, D. J. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo,

 

n u s t a t ė:

 

Pareiškėjo atstovas 2014 m. rugsėjo 15 d. patikslintu skundu prašo: 1. panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie LR Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2014 m. balandžio 4 d. sprendimą Nr.(15.2)2D-5318; 2. panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie LR Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2014 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr.(15.26)-2D-8453 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) prie Vakarinio lanksto, Kaune, detaliojo plano tikrinimo“ dalį, kuria nėra išnagrinėti R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2014 m. vasario 23 d. pateikto skundo (reg. Nr.3D-482) reikalavimai, ir įpareigoti šį administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą; ir 3. įpareigoti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, kodas 288600210, detaliojo planavimo organizatoriams M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir UAB „Baltijos brasta“, įmonės kodas 177304814, pateikti: įpareigojimą žemės sklypų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), užimamai teritorijai rengiamo detaliojo plano sprendiniuose numatyti servitutus magistraliniams inžineriniams tinklams į žemės sklypus, un. Nr. (duomenys neskelbtini) tiesti;  privalomąjį nurodymą laikinai nevykdyti žemės sklypų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), teritorijų detaliojo planavimo proceso, kol rengiamo detaliojo plano sprendiniuose nebus numatyti servitutai magistraliniams inžineriniams tinklams į žemės sklypus, un. Nr. (duomenys neskelbtini) tiesti.

Pareiškėjo atstovas nurodo, kad R. Jakutis nuosavybės teise nuo 2000 ir 2003 m. turi du žemės ūkio paskirties žemės sklypus Kauno miesto, prie Kauno vakarinio lanksto esančiame Romainių mikrorajone (adresas sklypams nesuteiktas), besiribojančių ir esančių šalia trečiųjų suinteresuotų asmenų M. P. ir UAB „Baltijos brasta“ valdomų žemės sklypų, kuriems yra rengiamas detalusis planas, planavimo tikslas – 3 sklypų sujungimas į vieną, jo padalijimas, paskirties keitimas į kitos paskirties žemę ir reglamentų nustatymas. 2014 m. vasario 17 d. R. Jakutis nusiuntė M. P. ir UAB “Baltijos brasta” pastabas ir pasiūlymus dėl detaliojo plano rengimo, nurodydamas, jog 2012 m. balandžio 11 d. yra išduotas jo valdomų sklypų planavimo sąlygų sąvadas Nr.S-8080, kuriame numatoma veikla, panaši į jų planuojamą veiklą – sklypo paskirties keitimas, reglamentų nustatymas, kad planuojant gretimus sklypus – gyvenamųjų namų statybą, reikės atsižvelgti į tai, kad juose nėra magistralinių inžinerinių tinklų, o juos atvesti galima tik per jau planuojamą 3 sklypų teritoriją. Pasiūlymuose pabrėžė, kad pateiktame svarstyti detaliajame plane nenumatyti jokie servitutai ar pasijungimai prie jo sklypuose būsiančių pastatų, todėl nurodė, kad svarstomas detalusis planas, jo nuomone, turėtų būti keičiamas, nustatant jam servitutus magistraliniams inžineriniams tinklams į jo valdomus sklypus tiesti. Nesant jo sklypams aptarnauti, t.y. magistraliniams tinklams suformuoto servituto planuojamoje teritorijoje, o taip pat esant išduotam 2012 m. balandžio 11 d. planavimo sąlygų sąvadui Nr.S-8080, prašė atnaujinti detaliojo planavimo procedūras ir sklypuose numatyti aukščiau aptartus servitutus magistraliniams inžineriniams tinklams į jo valdomus sklypus tiesti. Paaiškino, kad 2014 m. vasario 10 d. atsakyme į šiuos jo pasiūlymus tretieji suinteresuoti asmenys (planavimo organizatoriai) nurodė, kad privačios žemės savininkai nėra davę sutikimo servitutui, o administraciniu aktu servitutai numatomi, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus yra numatomas prašomas servitutas. Atstovas nurodo, kad nagrinėjamoje byloje ginčas ir kyla iš esmės dėl to, jog planavimo organizatoriai nenumatė reikiamo servituto detaliojo plano sprendiniuose. Mano, jog 2014 m. vasario 10 d. atsakyme nepagrįstai teigiama, kad viešpataujančiu tampančio daikto savininko valia nėra išreikšta, priešingai, tokią valią pareiškėjas išreiškęs ne vieną ir ne du kartus, paskutinį iš jų – 2014 m. sausio 17 d. pastabose. Dėl to planavimo organizatoriai (tretieji suinteresuoti asmenys), netinkamai suvokdami servituto nustatymo galimybes, atmetė iš esmės teisingas ir pagrįstas jo pastabas dėl rengiamo 3 gretimų sklypų detaliojo plano. 2014 m. vasario 10 d. šį atsakymą jis apskundė atsakovei, skunde prašydamas panaikinti planavimo organizatorių M. P. ir UAB „Baltijos brasta“ atsakymą į pastabas, taip pat prašė įpareigoti planavimo organizatorius detaliojo plano sprendiniuose numatyti servitutus magistraliniams inžineriniams tinklams. Į pateiktą skundą gavo atsakovės 2014 m. balandžio 4 d. sprendimą, kuriame nepagrįstai nurodoma, kad planavimo organizatoriai turi tik motyvuotai paaiškinti pasiūlymų teikėjams, kodėl jų pasiūlymai atmetami. Šiuo atsakymu faktiškai teigiama, kad planavimo organizatoriai yra teisūs, cituodami Civilinio kodekso nuostatas dėl servituto, o jo valdomų 2 žemės sklypų paskirtis yra žemės ūkio, kuriai magistraliniai tinklai nereikalingi. Į argumentą, kad jiems taip pat yra rengiamas detalusis planas, nei planavimo organizatoriai, nei atsakovė neatsakė ir savo atsakymų nemotyvavo. Sprendime nurodoma, kad atsakovei įstatymuose nėra numatyta teisė naikinti planavimo organizatoriaus atsakymą ar įpareigoti jį nustatyti servitutus (t.y. ginčijamu sprendimu aiškiai atsisakoma nustatyti šį įpareigojimą), bei kad jos sprendimas - atsakymas gali būti skundžiamas įstatymo nustatyta tvarka. Mano, kad atsakovė nevykdė Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros Įstatymo 2 str. 2 d., 3 str. 4  ir 5 d., 4 str. 1 d. 1 p., 4 str. 2 d. 7 ir 13 p., taip pat 4 d., 6 str. 1 d., 2 d. 10 p. ir 12 d. nustatytų  reikalavimų ir, turėdama kompetenciją pateikti planavimo organizatoriui privalomąjį nurodymą, nepagrįstai atsisakė nustatyti įpareigojimą dėl jo sklypams būtino servituto.

Pareiškėjo atstovas taip pat nurodo, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2014 m. gegužės 29 d. priėmė sprendimą Nr.(15.26)-2D-8453 „Dėl žemės sklypų (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) prie vakarinio lanksto, Kaune, detaliojo plano tikrinimo“, kuriame analizuojamas trečiųjų suinteresuotų asmenų parengto detaliojo plano dokumentų paketas ir nurodoma, kad „patikrinimas nutraukiamas, paaiškėjus, kad tikrinti pateikti Detaliojo plano sudėtis neatitinka įstatymo ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatytų sudėties reikalavimų“. Teigia, kad šis ginčijamas sprendimas yra nepagrįstas ta dalimi, kurioje visiškai nenagrinėjamas, neaptariamas, nevertinamas 2014 m. sausio 17 d. pareiškėjo pateiktų pastabų ir pasiūlymų dėl rengiamo detaliojo plano pagrįstumas, nenurodoma, ar pasiūlymai atmetami, ar priimami. Atstovo nuomone, būtent šioje teritorijų planavimo dokumento derinimo bei tikrinimo stadijoje atsakovė privalėjo vertinti jo pateiktų pastabų ir pasiūlymų turinį, priėmimo ir atmetimo motyvus atitikimo teisės aktų reikalavimams požiūriu. Akcentuoja, kad tai yra pabrėžusi ir pati Inspekcija savo atsiliepime į jo pirminį skundą, nurodydama, kad tik tikrindama teritorijų planavimo dokumentą Priežiūros institucija sprendžia, ar planavimo organizatoriaus atsakymai į visuomenės pateiktus pasiūlymus pagrįsti Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais, ar dokumento sprendiniai pataisyti pagal planavimo organizatoriaus priimtus visuomenės pasiūlymus ir kt. Mano, kad šis skundžiamas 2014 m. gegužės 29 d. sprendimas pareiškėjui nebuvo siunčiamas ar įteiktas anksčiau nei teismo posėdyje 2014 m. rugpjūčio 14 d., apie jį nebuvo paskelbta viešai, todėl ABTĮ 33 str. 1 d. bei TPĮ 26 str. 15 d. nustatytas ginčijamo sprendimo apskundimo 1 mėnesio terminas nėra praleistas.

Atsakovo atstovė su pareiškėjo skundu nesutinka. Nurodo, kad R. J. nuosavybės teise valdomi žemės sklypai ribojasi su trečiųjų suinteresuotų asmenų (planavimo organizatorių) M. P. ir UAB „Baltijos brasta“ turimais žemės sklypais, kuriems rengiamas detalusis planas. Pareiškėjas 2014 m. sausio 17 d. planavimo organizatoriams pateikė pasiūlymus dėl rengiamo detaliojo plano sprendinių, t.y. prašė jų žemės sklypuose numatyti servitutus magistraliniams inžinieriniams tinklams į Pareiškėjo nuosavybės teise valdomus žemės sklypus tiesti. Planavimo organizatoriai 2014 m. vasario 10 d. išsiųstu atsakymu į Pareiškėjo pasiūlymą pareiškėjo pasiūlymus atmetė, nurodydami, kad nustatant servitutą administraciniu aktu, vadovaujantis CK 4.124 straipsnio 3 dalimi, yra būtina ir dėl servituto nustatymo viešpataujančiu tampančio daikto savininko valia, kadangi servituto nustatymas administraciniu aktu nereiškia servituto nustatymo įstatymu, taip pat į įuos nebuvo kreiptasi dėl sandorio sudarymo, kad būtų nustatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinierinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti ir, jog galiojantys teisės aktai nenumato privačios žemės sklypams, negavus tos žemės savininkų sutikimo, leisti tiesti inžinierinius tinklus neatlygintinai. Inspekcijos Kauno skyrius 2014 m. vasario 24 d. gavo pareiškėjo 2014 m. vasario 23 d. skundą, kuriuo prašoma panaikinti šį planavimo organizatorių atsakymą ir įpareigoti planavimo organizatorius detaliojo plano sprendiniuose numatyti pareiškėjo prašomus servitutus magistraliniams inžinieriniams tinklams. Inspekcija į pareiškėjo skundą atsakė skundžiamu raštu. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai, dėl kurių rengimo kreipiasi planavimo sąlygų, gali būtį baigiami rengti, derinami, tikrinami ir tvirtinami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą, todėl vadovaujasi iki 2013 m. gruodžio 31 d. galiojusio TPĮ 32 straipsnio 2 dalimi, kurioje buvo reglamentuota, kad planavimo organizatorius, išnagrinėjęs visuomenės pateiktus pasiūlymus, parengia priimtų ir motyvuotai atmestų pasiūlymų apibendrinimo medžiagą su paaiškinimais, kaip atsižvelgta į visuomenės nuomonę, visuomenės pasiūlymų kopijas arba šių pasiūlymų kopijas kompiuterinėje laikmenoje ir kartu su parengtais teritorijų planavimo dokumentais teikia teritorijų planavimo dokumentą derinančioms institucijoms. Pasiūlymus pateikusiems asmenims planavimo organizatorius motyvuotai atsako raštu. Atsakymas gali būti apskųstas valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos. Valstybinę priežiūra atliekanti institucija per 20 darbo dienu nuo skundo gavimo dienos pateikia motyvuotą atsakymą, kuris įstatymų nustatyta tvarka gali būti apskųstas teismui. Nagrinėjamu atveju, skundžiamu raštu buvo nustatyta, kad planavimo organizatoriai į pareiškėjo pasiūlymą dėl servituto nustatymo atsakė aiškiai, išsamiai ir pateikė motyvuotus bei pagrįstus paaiškinimus, kodėl į pareiškėjo pasiūlymą nebus atsižvelgta. Atsakovė taip pat remiasi LVAT suformuota praktika ir nurodo, kad teisės aktai nenumato planavimo organizatoriaus pareigos priimti visus visuomenės teikiamus pasiūlymus dėl detaliojo plano sprendinių. Jei detaliojo plano sprendiniai neprieštarauja teisės aktų nuostatoms, planavimo organizatorius neprivalo priimti teikiamų pasiūlymų ir turi tik motyvuotai paaiškinti pasiūlymų teikėjams, kodėl jų pasiūlymai atmetami. Pateikti visuomenės pasiūlymai ir jų priėmimo ar atmetimo motyvai vertinami atitikimo teisės aktų reikalavimams požiūriu ne skundų dėl planavimo organizatoriaus atsakymų j pateiktus pasiūlymus nagrinėjimo metu, o teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadijoje Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos aprašo (iki 2014 m. sausio 1 d. aktuali redakcija) 7.6-7.8 punkte nustatyta tvarka. Taigi tik tikrindama teritorijų planavimo dokumentą ir priimdama neigiamą ar teigiamą sprendimą, Priežiūros institucija sprendžia, ar planavimo organizatoriaus atsakymai į visuomenės pateiktus pasiūlymus pagrįsti Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės akių reikalavimais, ar dokumento sprendiniai pataisyti pagal planavimo organizatoriaus priimtus visuomenės pasiūlymus ir kt. Akcentuoja, jog aplinkybė, kad į Pareiškėjo pasiūlymus nebuvo atsižvelgta, nedaro detaliojo plano ar jo sprendinių neteisėtais. Pažymi, kad teisės aktai, reglamentuojantys Inspekcijos, kaip valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą vykdančios institucijos funkcijas, nenumato Inspekcijos teisės naikinti atsakymą, nei pareigos, nesant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.124 straipsnio servitutų nustatymo pagrindų, įpareigoti Planavimo organizatorius nustatyti servitutą.

Atsakovo atstovė taip pat nurodė, kad servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais ir administracinis aktas. Nesant atitinkamo sandorio, teismo sprendimo ar įstatymo reikalavimo, Inspekcija negali ir ateityje negalės reikalauti planavimo organizatorių nustatyti jų Žemės sklypams servitutą, kadangi tam neturi jokio teisinio pagrindo. Nėra pagrindo ir servituto nustatymui administraciniu akta, nes nėra išreikšta viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko (magistralinių inžinierinių tinklų savininko) valia. Pažymi, kad valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą reglamentuojantys teisės aktai nenumato Inspekcijos teisės ar pareigos reikšti įpareigojimus dėl servitutų nustatymo, kai nėra CK 4.1, 24 str. servitutų nustatymo pagrindų. Nurodo, kad viešojoje teisėje galioja principas, kad viešojo administravimo subjektas gali daryti tik tai, kas jam tiesiogiai yra leidžiama. Teigia, kad Inspekcija, vadovaudamasi teisingumo, protingumo, sąžiningumo bei įstatymo viršenybės principais, negali prieštarauti galiojančių teritorijų planavimo proceso valstybinę priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams ir surašyti įpareigojimus Planavimo organizatoriams. Teigia, kad administracinis teismas paprastai negali perimti viešojo administravimo institucijos funkcijų ir savarankiškai atlikęs administracinę procedūrą, priimti sprendimą, priskirtiną viešojo administravimo institucijos kompetencijai, pagal teismo sprendimo priėmimo metu egzistuojančią situaciją, nes tai galėtų pažeisti konstitucinį valdžių padalijimo principą. Įstatymai dažniausiai nesuteikia teismui viešojo administravimo įgalinimų, todėl remiantis teismų praktika tvirtina, jog teismas negali įpareigoti Inspekciją atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus. Mano, kad nesant CK 4.124 straipsnyje numatytų pagrindų Inspekcija negali ir ateityje negalės reikalauti iš Planavimo organizatorių nustatyti jų Žemės sklypuose servitutą magistraliniams inžinieriniams tinklams. Atsižvelgiant į tai nėra teisinio pagrindo tenkinti trečiąjį  skundo reikalavimą.

Inspekcijos nuomone, pareiškėjo reikalavimas panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie LR Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2014 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr.(15.26)-2D-8453 „Dėl žemės sklypų (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) prie Vakarinio lanksto, Kaune, detaliojo plano tikrinimo“ dalį, kuria nėra išnagrinėti R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2014 m. vasario 23 d. pateikto skundo (reg. Nr.3D-482) reikalavimai, ir įpareigoti šį administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą taip pat yra nepagristas ir atmestinas. Nurodo, jog suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo (pareiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (2009 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1157/2009). Reikalavimas dėl suinteresuotumo paduoti skundą ar prašymą kildinamas iš Lietuvos Respublikos administracinių bylių teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 5 str. 1 d. įtvirtintos bendrosios nuostatos, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Be to, pagal ABTI 22 str. 1 d., skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus), be to, LVAT yra pažymėjęs, kad nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtu iš esmės beprasmis. Ginčijamas Inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2014 m. gegužės 29 d. atsakymas Nr. (15.26)-2D-8453 yra individualus administracinis aktas, kuris parengtas išnagrinėjus planavimo organizatorių M. P. ir UAB „Baltijos brasta" 2014 m. gegužės 7 d. prašymą patikrinti teritorijų planavimo dokumentą (reg. Nr. TP3-1172), todėl jis yra skirtas konkretiems asmenims ir teisines pasekmes sukelia tik jiems, t. y. planavimo organizatoriams. Pareiškėjui atsakyme jokie privalomi nurodymai ar įpareigojimai nenustatyti, be to, atsakymu planavimo organizatorių M. P. ir UAB „Baltijos brasta" 2014 m. gegužės 7 d. prašymo pagrindu pradėtas ginčo teritorijų planavimo dokumento tikrinimas buvo nutrauktas. Pagal iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusio Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. D1-904/3D-844, 8.2 p. nuostatas, teritorijų planavimo dokumento patikrinimas nutraukiamas paaiškėjus, kad tikrinti pateikto teritorijų planavimo dokumento sudėtis neatitinka Teritorijų planavimo įstatymo ir kitu teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatytų sudėties reikalavimų. Taigi, ginčo detaliojo plano tikrinimo procedūra nebuvo užbaigta, ji buvo nutraukta, esant netinkamai ginčo detaliojo plano sudėčiai. Tikrinimo procedūra bei pareiškėjo planavimo organizatoriui pateiktų pasiūlymų atmetimo pagrįstumas galės būti vertinamas tik tuomet, jei Inspekcijai bus iš naujo patektas tikrinti tinkamos sudėties ginčo detalusis planas. Atstovės nuomone, dar ir dėl šios priežasties atsakymas pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių. Inspekcijos nuomone, užbaigus ginčo detaliojo plano tikrinimo procedūrą, planavimo organizatoriams būtų išduodama teigiama arba neigiama ginčo detaliojo plano patikrinimo išvada, kurią, esant subjektiniu teisių pažeidimui, pareiškėjas turėtų teisę ginčyti teismine tvarka. Pažymi, kad pareiškėjas patikslinto skundo reikalavimu teismo prašo panaikinti atsakymo dalį, kuria neišnagrinėti pareiškėjo reikalavimai. Inspekcijos nuomone, toks reikalavimas negali būti tenkinamas, nes realiai prašoma panaikinti atsakymo dalį, kurios nėra. Taip pat pareiškėjas prašo įpareigoti šį administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą, tačiau nenurodo, kokiu būdu pažeidimas galėtų ar turėtų būti pašalintas, kad būtų apginta galimai pažeista subjektinė pareiškėjo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Mano, kad esant tokiai reikalavimo formuluotei, jis negali būti tenkinamas, nes teismas, priimdamas sprendimą byloje, už pareiškėją suformuluotų skundo dalyką ir nustatytų skundo nagrinėjimo ribas. Be to, reikalavimas atmestinas dar ir dėl to, kad planavimo organizatoriams nepateikus Inspekcijai iš naujo tikrinti tinkamos sudėties ginčo detaliojo plano, Inspekcija objektyviai negalėtų įgyvendinti teismo įpareigojimo administravimo subjektui pašalinti padarytą pažeidimą.

Skundas nepagrįstas ir atmestinas.

Byloje ginčas iš esmės kilęs dėl to, jog planavimo organizatoriai nenumatė pareiškėjo pageidaujamo servituto detaliojo plano sprendiniuose, todėl pareiškėjas ginčija Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos raštą, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo skundą dėl detaliojo plano organizatorių atsisakymo pagal pareiškėjo pateiktus pasiūlymus numatyti servitutus magistraliniams inžineriniams tinklams tiesti į du pareiškėjo valdomus sklypus pagrįstumo, taip pat atsakovo rašto dalį, kuria, jo nuomone, teritorijų planavimo dokumento tikrinimo stadijoje neišnagrinėti pagrįsti jo reikalavimai.

Ginčo santykius reguliuoja Teritorijų planavimo įstatymas (toliau – TPĮ) bei su juo susiję teisės aktai. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo 3 str. 1 d. nustatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai, dėl kurių rengimo kreiptasi planavimo sąlygų, gali būti rengti, derinami, tikrinami ir tvirtinami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą. Kadangi teritorijų planavimo dokumentas pradėtas rengti iki Įstatymo įsigaliojimo, todėl ginčo atveju, vertinant pareiškėjo skundo argumentų pagrįstumą, taikytina iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusi tiek TPĮ redakcija, tiek ir Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros tvarkos aprašo, patvirtinto aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-831/3D-868, redakcija, kuria, beje, vadovavosi ir atsakovas.

 

Faktinės aplinkybės.

 

Byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas R. Jakutis nuosavybės teise turi du žemės ūkio paskirties žemės sklypus Kauno miesto, prie Kauno vakarinio lanksto esančiame Romainių  mikrorajone (adresas sklypams nesuteiktas), besiribojančių ir esančių šalia trečiųjų suinteresuotų asmenų M. P. ir UAB „Baltijos brasta“ valdomų žemės sklypų, kuriems yra rengiamas detalusis planas (planavimo tikslas – 3 sklypų sujungimas į vieną, jo padalijimas, paskirties keitimas į kitos paskirties žemę ir reglamentų nustatymas).

2014 m. sausio 17 d. R. Jakutis nusiuntė planavimo organizatoriams M. P. ir UAB “Baltijos brasta” pastabas ir pasiūlymus dėl detaliojo plano rengimo, nurodydamas, jog su detaliojo plano projekto svarstymu bei projekte nustatytais sprendiniais nesutinka, nes nenumatyti servitutai magistraliniams inžineriniams tinklams tiesti į jo valdomus sklypus.   

2014 m. vasario 10 d. atsakyme tretieji suinteresuoti asmenys (planavimo organizatoriai) motyvuotai nurodė, kad pareiškėjo reikalavimas nepagrįstas ir atmetamas.

2014 m. vasario 10 d. šį atsakymą apskundė atsakovei, skunde prašydamas panaikinti planavimo organizatorių M. P. ir UAB „Baltijos brasta“ atsakymą į 2014 m. sausio 17 d. pastabas dėl rengiamo 3 gretimų sklypų (Romainiuose, kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) detaliojo plano ir įpareigoti planavimo organizatorius detaliojo plano sprendiniuose numatyti jo prašomus servitutus magistraliniams inžineriniams tinklams.

2014 m. balandžio 4 d. Valstybinės teritorijų ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus raštu „Dėl planavimo organizatorių M. P. ir UAB „Baltijos brasta“ 2014 m. vasario 10 d. atsakymo į 2014 m. sausio 17 d. R. J. pasiūlymus dėl detaliojo plano“ buvo nustatyta, kad planavimo organizatoriai į pareiškėjo pasiūlymą dėl servituto nustatymo atsakė aiškiai, išsamiai ir pateikė motyvuotus bei pagrįstus paaiškinimus.

Pareiškėjas 2014 m. balandžio 25 d. skundu šį raštą apskundė teismui.

2014 m. gegužės 7 d. planavimo organizatoriai M. P. ir UAB „Baltijos brasta“ kreipėsi į atsakovą, prašydami patikrinti teikiamą teritorijų planavimo dokumentą – detalųjį planą.

2014 m. gegužės 29 d. Valstybinės teritorijų ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus raštu Nr.(15.26)-2D-8453 „Dėl žemės sklypų (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) prie vakarinio lanksto, Kaune, detaliojo plano tikrinimo“ buvo konstatuoti tikrinimo metu nustatyti trūkumai ir patikrinimas nutrauktas, paaiškėjus, kad tikrinti pateikto detaliojo plano sudėtis neatitinka Įstatymo ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatytų sudėties reikalavimų.

2014 m. rugsėjo 15 d. patikslintu skundu pareiškėjas ir šio sprendimo dalį, kuria nėra išnagrinėti 2014 m. vasario 23 d. jo pateikto skundo (reg. Nr.3D-482) reikalavimai apskundė teismui, prašydamas šią sprendimo dalį, kuria nėra išnagrinėti R. J. 2014 m. vasario 23 d. pateikto skundo (reg. Nr.3D-482) reikalavimai, panaikinti ir įpareigoti šį administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą.

 

Dėl 2014 m. balandžio 4 d. Valstybinės teritorijų ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus rašto.

 

TPĮ 32 straipsnio 2 dalyje (akto redakcija, galiojusi iki 2014 m. sausio 1 d.) buvo numatyta, kad planavimo organizatorius,  išnagrinėjęs  visuomenės  pateiktus pasiūlymus,  parengia  priimtų  ir  motyvuotai  atmestų pasiūlymų apibendrinimo medžiagą  su  paaiškinimais,  kaip atsižvelgta į visuomenės nuomonę, visuomenės pasiūlymų kopijas arba šių pasiūlymų  kopijas  kompiuterinėje  laikmenoje ir kartu su parengtais  teritorijų planavimo dokumentais teikia teritorijų planavimo dokumentą derinančioms institucijoms. Pasiūlymus pateikusiems asmenims planavimo organizatorius motyvuotai atsako raštu. Atsakymas gali būti apskųstas valstybinę  teritorijų planavimo  priežiūrą  atliekančiai institucijai per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos. Valstybinę priežiūrą atliekanti institucija per 20 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos pateikia motyvuotą atsakymą, kuris  įstatymų  nustatyta tvarka gali būti apskųstas teismui (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad planavimo organizatoriaus atsakymą apskundus valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai, pastaroji privalo taip pat pateikti motyvuotą atsakymą, patikrinusi ir įvertinusi, ar planavimo organizatorius motyvuotu raštu atsakė pasiūlymus pateikusiam asmeniui (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-169/2012).

Iš esmės analogiška nuostata buvo įtvirtinta ir Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros tvarkos aprašo, patvirtinto aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-831/3D-868, 5 punkte (neteko galios Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2013 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. D1-705/3D-650 (nuo  2014 m. sausio 1 d.; Žin., 2013, Nr. 102-5043).

Šio teisinio reguliavimo pagrindu, kolegijos vertinimu, teismui tenka pareiga patikrinti, kiek pagrįstas pareiškėjo skundas, kad atsakymas į detaliojo plano pasiūlymus buvo neišsamus, nemotyvuotas, tačiau prievolė atlikti atsakovo atsakymo pagrįstumo teritorijų planavimo teisės aktų atžvilgiu, nustatant galimus teritorijų planavimo pažeidimus nekyla. Tokį vertinimą sąlygoja TPĮ 32 straipsnio 2 dalyje išdėstytos nuostatos, kur įvardytiems teisiniams subjektams tenka tik pareiga teikti motyvuotus atsakymus į pasiūlymus, pastaruosius apibendrinti bei pateikti kitiems teritorijų planavimo veikloje dalyvaujantiems subjektams, turintiems teisę spręsti dėl detaliojo plano derinimo. Ši pozicija atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtas analogiškas bylas, kuriose buvo sprendžiama dėl visuomenės teiktų pasiūlymų detaliojo planavimo proceso metu (2009 m. vasario 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A 143-201/2009, 2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A 502-169/2012, administracinė byla Nr. A520-1206/2013, 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartis administracinėje  byloje Nr. A556-1699/2014).

Pagal bylos medžiagą nekyla jokių abejonių, kad tiek 2014 m. vasario 10 d. planavimo organizatorių M. P. ir UAB „Baltijos brasta“ atsakymas į pasiūlymus, tiek ir  atsakovo 2014 m. balandžio 4 d. raštas, kuriuo šis atsakymas įvertintas, yra ir pagal apimtį, ir pagal turinį išsamūs, motyvuoti, pagrįsti teisės aktais, todėl pagrindo teiginiui, kad detaliojo plano organizatorius ir atsakovas nesilaikė TPĮ 32 straipsnio 2 dalies reikalavimų dėl motyvuotų atsakymų pateikimo, nėra. Yra visiškai akivaizdu, kad į teiktus pasiūlymus buvo teikiami išsamūs atsakymai, apie ką byloja ne tik atsakymų turinys, bet ir pačių atsakymų apimtys (ABTĮ 57 str.).

Tai, kad atsakovas neturi pareigos šalinti galimus teritorijų planavimo teisės aktų pažeidimus pasiūlymų teikimo stadijoje, patvirtina ir administracinė jurisprudencija. Pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A520-1206/2013) buvo nurodyta, kad “Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnis yra Teritorijų planavimo įstatymo VII skirsnyje „Teritorijų planavimo viešumas“ ir suteikia teisę visuomenei teikti tik pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumentų planavimo organizatoriui. Planavimo organizatorius privalo juos išnagrinėti ir atsakyti šiuos pasiūlymus pateikusiems asmenims. Be to, planavimo organizatorius, išnagrinėjęs visuomenės pateiktus pasiūlymus, turi parengti priimtų ir motyvuotai atmestų pasiūlymų apibendrinimo medžiagą su paaiškinimais, kaip atsižvelgta į visuomenės nuomonę, visuomenės pasiūlymų kopijas arba šių pasiūlymų kopijas kompiuterinėje laikmenoje ir kartu su parengtais teritorijų planavimo dokumentais pateikti teritorijų planavimo dokumentą derinančioms institucijoms. Taigi duomenys apie tai, kokie buvo pateikti pasiūlymai, kokios buvo pareikštos pretenzijos planavimo organizatoriui, turės būti pateikti teritorijų planavimo dokumentą derinančioms institucijoms. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnį atliekamos teritorijų planavimo dokumentų derinimo ir tvirtinimo procedūros. Taip pat detaliojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai turi būti patikrinti valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje. Ši priežiūra atliekama, kai pateikiamas teritorijų planavimo dokumentas valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiam asmeniui (TPĮ 34 straipsnis)”.

Kitoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 16 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A502-2215/2013) buvo pasisakyta, jog pateikti visuomenės pasiūlymai ir jų priėmimo ar atmetimo motyvai vertinami atitikimo teisės aktų reikalavimams požiūriu ne skundų dėl planavimo organizatoriaus atsakymų į pateiktus pasiūlymus nagrinėjimo metu, o teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadijoje Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos aprašo (iki 2014 m. sausio 1 d. aktuali redakcija) 7.6–7.8 punkte nustatyta tvarka. Taigi tik tikrindama teritorijų planavimo dokumentą Priežiūros institucija sprendžia, ar planavimo organizatoriaus atsakymai į visuomenės pateiktus pasiūlymus pagrįsti TPĮ ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais, ar dokumento sprendiniai pataisyti pagal planavimo organizatoriaus priimtus visuomenės pasiūlymus ir kt.

Skundo argumentai rodo, jog pareiškėjas nagrinėjamoje byloje siekia įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus, kurie negalimi neužbaigus detaliojo teritorijų planavimo proceso baigiamojo etapo teritorijų planavimo dokumento sprendinių svarstymo ir derinimo stadijos. Pagal teritorijų planavimo procedūras galutinis sprendimas, ar planavimo organizatoriai pagrįstai atmetė pareiškėjo rašytinius pasiūlymus, nėra ir neturėjo būti priimamas ginčo, kilusios tarp planavimo organizatoriaus ir pareiškėjo, nagrinėjimo metu. Kaip minėta, planavimo organizatoriai M. P. ir UAB „Baltijos brasta“ neprivalėjo priimti pareiškėjo pasiūlymų dėl detaliojo plano sprendinių, bet turėjo pareigą dėl jų iš esmės pasisakyti. Šią pareigą jie ir atliko. Inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius savo kompetencijos ribose patikrino ir skundžiamu administraciniu aktu pripažino, jog planavimo organizatoriai aptartą pareigą įvykdė tinkamai. Tiek planavimo organizatorių, tiek ir atsakovo atsakymas pareiškėjui, teisėjų kolegijos vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, yra išsamūs, argumentuoti, motyvuoti, pagrįsti teisės aktais, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad planavimo organizatoriai ar atsakovas pažeidė TPĮ 32 straipsnio 2 dalies reikalavimus ir tuo pačiu pripažinti, kad šis pareiškėjo reikalavimas pagrįstas. Apibendrinant tai, kas pasakyta darytina išvada, jog tik nustačius, kad pagal Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 2 dalį buvo pateikti nemotyvuoti atsakymai, kas prieštarautų kartu ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams, būtų galimas viešojo administravimo sistemos subjektų (ginčo atveju Inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus) sprendimų, priimtų pagal Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 1 ir 2 dalis, naikinimas.

VAĮ 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse reikalaujama, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos, jame turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Skundžiamas raštas yra motyvuotas ir pagrįstas, pasirašytas tam įgaliojimus turinčio pareigūno, atitinkantis VAĮ 3 ir 8 straipsnių nuostatas.

 

Dėl 2014 m. gegužės 29 d. Valstybinės teritorijų ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus rašto.

 

Pareiškėjas patikslinto skundo antruoju skundo reikalavimu prašo panaikinti Inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2014 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. (15.26)-2D-8453 „Dėl žemės sklypų (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) prie vakarinio lanksto, Kaune, detaliojo plano tikrinimo" dalį, kuria nėra išnagrinėti R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2014 m. vasario 23 d. pateikto skundo (reg. Nr. 3D-842) reikalavimai, ir įpareigoti šį administravimo subjektą pašalinti padarytų pažeidimą. Taip formuluodamas savo reikalavimą, pareiškėjas siekia, kad teismas pripažintų atsakovo veiksmus, kuriais jis teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadijoje, jo nuomone, nepagrįstai visiškai nevertino bei nenagrinėjo jo pasiūlymų, priėmimo ir atmetimo motyvų atitikimo teisės aktų reikalavimams požiūriu ir tuo pačiu prašo įpareigoti atsakovą pašalinti šį pažeidimą.

Iš šio pareiškėjo ginčijamo rašto matyti, kad atsakovas, detaliojo plano tikrinimo metu nepriėmė nei teigiamos, nei neigiamos išvados, bet nustatęs, kad trečiųjų suinteresuotų asmenų M. P. ir UAB „Baltijos brasta“ tikrinti pateikto šio detaliojo plano sudėtis neatitinka Įstatymo ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatytų sudėties reikalavimų, nutraukė detaliojo plano patikrinimą ir raštu nurodė tikrinimo metu nustatytus šalintinus trūkumus.

Kaip teisingai nurodė atsakovas, vienas iš reikalavimų, įgyvendinant teisę kreiptis i administracinį teismą, yra suinteresuoto asmens kreipimasis dėl teisės ar įstatymų saugomo intereso pažeidimo. Suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo (pareiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (2009 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1157/2009). Reikalavimas dėl suinteresuotumo paduoti skundą ar prašymą kildinamas iš Lietuvos Respublikos administracinių bylių teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 5 str. 1 d. įtvirtintos bendrosios nuostatos, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Be to, pagal ABTI 22 str. 1 d., skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Konstatavus, jog asmens teisės skundžiamu administraciniu aktu ar veiksmu (neveikimu) nebuvo pažeistos, turi būti priimamas administracinio teismo sprendimas, kuriuo asmens skundas atmetamas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus), be to, LVAT yra pažymėjęs, kad nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtu iš esmės beprasmis.

Individualaus administracinio akto turinio bendruosius reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau - VAĮ) 8 str., pagal kurį individualus administracinis aktas turi būti pagristas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis (8 str. 1 d.); individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (8 str. 2 d,); turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu (8 str. 3 d.). Apibendrinant pabrėžtina, kad teisės aktas - tai valstybės institucijų. įstaigų, tarnybų, pareigūnų tam tikra tvarka priimtas oficialus rašytinis dokumentas, kuriame suformuluojama privaloma elgesio taisyklė, nustatanti visuomeninio santykio dalyviams teises ir pareigas.

Vadovaujantis VAĮ 2 str. 9 d., individualus administracinis aktas - vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam asmeniui ar nurodytai asmenų grupei. Ginčijamas Inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2014 m. gegužės 29 d. atsakymas Nr. (15.26)-2D-8453 „Dėl žemės sklypų (kadastrinis Nr. 1901/0281:873, Nr. 1901/0281:1066, Nr. 1901/0281:1067) prie vakarinio lanksto, Kaune, detaliojo plano tikrinimo“ yra individualus administracinis aktas, parengtas išnagrinėjus planavimo organizatorių M. P. ir UAB „Baltijos brasta" 2014 m. gegužės 7 d. prašymą patikrinti teritorijų planavimo dokumentą (reg. Nr. TP3-1172), todėl jis yra skirtas būtent šiems konkretiems asmenims ir teisines pasekmes iš esmės sukelia tik planavimo organizatoriams, kadangi būtent jiems suformuluoti įpareigojimai. Pareiškėjui atsakyme jokie privalomi nurodymai ar įpareigojimai nenustatyti. Sprendžiant dėl šio reikalavimo pagrįstumo, pažymėtina ir tai, jog ginčijamu atsakymu planavimo organizatorių M. P. ir UAB „Baltijos brasta" 2014 m. gegužės 7 d. prašymo pagrindu pradėtas ginčo teritorijų planavimo dokumento tikrinimas nebuvo baigtas, bet jo metu nustačius trūkumus, buvo nutrauktas. Pagal iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusio Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. D1-904/3D-844, (toliau - Aprašas) 8.2 p. nuostatas, teritorijų planavimo dokumento patikrinimas nutraukiamas paaiškėjus, kad tikrinti pateikto teritorijų planavimo dokumento sudėtis neatitinka Teritorijų planavimo įstatymo ir kitu teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatytų sudėties reikalavimų. Tokiu būdu teismas pažymi, kad ginčo detaliojo plano tikrinimo procedūra buvo pradėta, bet nebuvo užbaigta, ji buvo nutraukta, esant netinkamai ginčo detaliojo plano sudėčiai.

Minėta, kad visuomenės pateikti pasiūlymai ir jų priėmimo ar atmetimo motyvai vertinami atitikimo teisės aktų reikalavimams požiūriu ne skundų dėl planavimo organizatoriaus atsakymų į pateiktus pasiūlymus nagrinėjimo metu, o teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadijoje Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos aprašo (iki 2014 m. sausio 1 d. aktuali redakcija) 7.6–7.8 punkte nustatyta tvarka. Tik tikrindama teritorijų planavimo dokumentą Priežiūros institucija sprendžia, ar planavimo organizatoriaus atsakymai į visuomenės pateiktus pasiūlymus pagrįsti TPĮ ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais, ar dokumento sprendiniai pataisyti pagal planavimo organizatoriaus priimtus visuomenės pasiūlymus ir kt. Tokiu būdu nagrinėjamu atveju pareiškėjo planavimo organizatoriams pateiktų pasiūlymų atmetimo pagrįstumas galės būti vertinamas ir pakartotinė tikrinimo procedūra vykdoma tik tuomet, jei Inspekcijai bus pakartotinai pateiktas tikrinti viešai apsvarstytas ir suderintas tinkamos sudėties ginčo detalusis planas, nepasibaigus privalomųjų procedūrinių dokumentų galiojimo terminui. Taigi tik tuomet bus reali galimybė teisės aktuose nustatyta tvarka vertinti ir pateiktus pareiškėjo siūlymus. Pabrėžtina, kad nesant pilnos sudėties medžiagos, visapusiškai išanalizuoti bei objektyviai spręsti ir dėl pareiškėjo reiškiamų pretenzijų bei teiktų pasiūlymų pagrįstumo Inspekcija neturėjo galimybės. Tokiu būdu, kol tretieji suinteresuoti asmenys nepateiks Inspekcijai pilnos sudėties medžiagos, nebus galimybės įvertinti pareiškėjo pasiūlymų pagrįstumo. Tik užbaigus ginčo detaliojo plano tikrinimo procedūrą ir planavimo organizatoriams išdavus teigiamą arba neigiamą ginčo detaliojo plano patikrinimo išvadą, kurioje privalės būti įvertintas pareiškėjo pateiktų pasiūlymų pagrįstumas ir pareiškėjui manant, jog jo subjektinės teisės pažeistos, jis turės teisę ją ginčyti teismine tvarka.

Akcentuotina, jog pareiškėjas patikslinto skundo antruoju reikalavimu teismo prašo panaikinti atsakymo dalį, kuria pareiškėjo reikalavimai net nenagrinėti. Teismo vertinimu, toks reikalavimas negali būti tenkinamas ir todėl, kad pareiškėjas prašo panaikinti tą atsakymo dali, kurios aplamai nėra. Dispozityvumo principas administracinių bylų teisenoje (ABTĮ 23 str. 1 d. 6 ir 7 p.) reiškia, kad bylos nagrinėjimo dalyką, t.y., savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pareiškėjas, skunde suformuluodamas konkretų savo materialinį teisinį reikalavimą (skundo dalyką) bei nurodydamas aplinkybes, kurioms grindžia savo reikalavimą (skundo pagrindą) (2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-257/2012). Teismas negali keisti skundo dalyko, t.y. turi nagrinėti bylą pareiškėjo nurodyto skundo dalyko ribose (2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1627/2008). Pažymėtina, kad pareiškėjas taip pat prašo įpareigoti šį administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą, tačiau nenurodo, kokiu būdu toks pažeidimas realiai galėtų ar turėtų būti pašalintas, kad būtų apginta galimai pažeista subjektinė pareiškėjo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Manytina, kad minėtu įpareigojimu pareiškėjas siekia, kad atsakovas iš naujo pradėtų teritorijų planavimo dokumento - detaliojo plano tikrinimo procedūrą ir šioje stadijoje iš esmės spręstų, ar planavimo organizatoriaus atsakymai į jo pateiktus pasiūlymus pagrįsti Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais, ar dokumento sprendiniai taisytini pagal planavimo organizatoriaus priimtus visuomenės pasiūlymus. Tačiau, kaip jau minėta, planavimo organizatoriams nepateikus pilnos sudėties medžiagos ir dėl to nutraukus tikrinimo procedūrą, kolegijos vertinimu, atsakovas neturėjo ir šiuo metu neturi realios galimybės (kol nebus pakartotinai teikiamas pataisytas teritorijų planavimo dokumentas) tinkamai bei objektyviai įvertinti pareiškėjų pasiūlymų pagrįstumą. Tik planavimo organizatoriams ištaisius atsakovo nurodytus trūkumus ir nustatyta tvarka pateikus iš naujo tikrinti teritorijų planavimo dokumentą, atsakovas turės ne tik galimybę, bet ir pareigą vertinti pareiškėjo pasiūlymus jų pagrįstumo aspektu. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo reikalavimas dėl įpareigojimo pašalinti padarytą pažeidimą negali būti tenkinamas. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad nutraukus tikrinimo procedūrą, galima situacija, kai planavimo organizatoriai gali aplamai nebeteikti detaliojo plano pakartotinam tvirtinimui. Tokiu atveju teismo įpareigojimas būtų neįvykdomas.

 

Dėl įpareigojimo

 

Trečiuoju Skundo reikalavimu pareiškėjas teismo prašo įpareigoti Inspekciją Planavimo organizatoriams pateikti: įpareigojimą Žemes sklypų užimamai teritorijai rengiamo detaliojo plano sprendiniuose numatyti servitutus magistraliniams inžinieriniams tinklams į žemes sklypus unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) tiesti bei privalomąjį nurodymą laikinai nevykdyti Žemės sklypų teritorijų detaliojo planavimo proceso, kol rengiamo detaliojo plano sprendiniuose nebus numatyti servitutai magistraliniams inžinieriniams tinklams į žemės sklypus unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) tiesti.

Servitutas - tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 str. 1 d.). Padalijus tarnaujantįjį daiktą, anksčiau nustatytas servitutas lieka galioti visoms tarnaujančiojo daikto dalims, išskyrus atvejus, kai daikto padalijimo metu servitutas galiojo ar buvo nustatytas tik konkrečiai tarnaujančiojo daikto daliai (CK 4.115 str.). Servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais ir administracinis aktas. Iš servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutą, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymai. Nustatant servitutus, visais atvejais turi būti ir dėl servitutų nustatymo viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko valia, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymai ar teismo sprendimas (CK 4.124 str. 1-3 d.). Teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (CK 4.126 str. 1 d.). Teismo vertinimu, nesant atitinkamo sandorio, teismo sprendimo ar įstatymo reikalavimo, Inspekcija negali ir ateityje negalės reikalauti planavimo organizatorių nustatyti jų Žemės sklypams servitutą, kadangi tokiam reikalavimui neturi jokio teisinio pagrindo. Be kita ko, ginčo atveju nėra teisinio pagrindo ir servituto nustatymui administraciniu akta, nes nėra išreikšta viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko (magistralinių inžinierinių tinklų savininko) valia. Pažymėtina, jog valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą reglamentuojantys teisės aktai nenumato Inspekcijos teisės ar pareigos reikšti įpareigojimus dėl servitutų nustatymo kai nėra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.1 24 straipsnio servitutų nustatymo pagrindų. Akcentuotina ir tai, kad administraciniu aktu, kaip yra pažymėjęs Lietuvos Vyriausias administracinis teismas, servitutai gali būti nustatomai tik tais atvejais, kai jie reikalingi viešajam interesui, numatytam įstatyme, tenkinti. Atvejai, kai servitutai gali būti nustatomi privačios žemės sklypams, negavus tos žemės savininkų sutikimo, nurodyti Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 3, 4 ir 5 punktuose. Jie pagrįsti socialine nuosavybės funkcija ir viešojo intereso viršenybės virš privačios nuosavybės principu, įtvirtintais Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Tokiais atvejais įstatymas nustato tarnaujančio žemės sklypo savininkui kompensacinio pobūdžio teisines garantijas nuostolių atlyginimą, vienkartines ar periodines išmokas (LVAT 2012 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-367/2012). Taigi pati Inspekcija, nesant CK 4.124 straipsnyje numatytų pagrindų, iš esmės negalėjo ir ateityje negalės įpareigoti planavimo organizatorius nustatyti jų žemės sklypuose servitutą magistraliniams inžinieriniams tinklams. Beje, kaip teisingai nurodo atsakovė, viešojoje teisėje galioja principas, kad viešojo administravimo subjektas gali daryti tik tai, kas jam tiesiogiai yra leidžiama, skirtingai nuo privatinės teisės, kur galioja principas, kad privatinės teisės subjektai gali daryti tai, kas jiems tiesiogiai yra neuždrausta. Viešojo administravimo subjektas negali sugalvoti naujų savarankiškų veiklos formų, kurių įstatymas nenustato. CK 1.5 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau - VAĮ) 3 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės principu. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Taigi, Inspekcija, surašydama įpareigojimus planavimo organizatoriams, vadovaudamasi teisingumo, protingumo, sąžiningumo bei įstatymo viršenybės principais negali prieštarauti galiojančių teritorijų planavimo proceso valstybinę priežiūrą reglamentuojančių bei kitų teisės aktų reikalavimams.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintas valdžių padalijimo principas. LVAT yra pabrėžęs, kad administracinis teismas paprastai negali perimti viešojo administravimo institucijos funkcijų ir savarankiškai atlikęs administracinę procedūrą, priimti sprendimą, priskirtiną viešojo administravimo institucijos kompetencijai, pagal teismo sprendimo priėmimo metu egzistuojančią situaciją, nes tai galėtų pažeisti konstitucinį valdžių padalijimo principą (2012 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1606/2012). Įstatymai dažniausiai nesuteikia teismui viešojo administravimo įgalinimų (2008 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-155/2008). Taigi, atsižvelgiant į teismų suformuotą praktiką, teismas ginčo atveju negali perimti viešojo administravimo subjekto funkcijų ir įpareigoti Inspekciją atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėjai kelia reikalavimą dėl dvejopo pobūdžio įpareigojimų atlikti tam tikrus veiksmus. Dėl prašomo įpareigojimo duoti privalomąjį nurodymą laikinai nevykdyti žemės sklypų detaliojo planavimo proceso, kol nebus numatyti servitutai magistraliniams inžineriniams tinklams, akcentuotina, kad byloje nėra duomenų, jo pareiškėjas su tokiu konkrečiu prašymu kreipėsi į atsakovą, o šis atsisakė (vilkino) tokius prašomus veiksmus atlikti. Nesant tokių duomenų, teismo vertinimu, skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti tokius reikalavime keliamus veiksmus ir dėl to negali būti tenkinamas. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausias administracinis teismas yra suformavęs praktiką, jog nesant atsakovo atsisakymo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, nėra galimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes iš esmės nėra ginčo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011, 2012 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-101/2012, 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-281/2012, 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-519/2012, 2012 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1954/2012). Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, nėra teisinio pagrindo tenkinti ir trečiąjį pareiškėjo skundo reikalavimą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies  1 punktu, teismas

 

n u s p r e n d ž i a :

 

Skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.

 

 

 

Teisėjai                                                                                                                                      Gintaras Čekanauskas

 

 

Asta Urbonienė

 

 

Ntalja Zelionkienė

 

 


Paminėta tekste:
  • CK
  • CK4 4.115 str. Servituto išlikimas padalijus tarnaujantįjį daiktą
  • CK4 4.124 str. Servituto nustatymo pagrindai ir momentas
  • CK4 4.126 str. Servituto nustatymas teismo sprendimu
  • CK1 1.5 str. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymas