Civilinė byla Nr. 2YT-15410-1134/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10348-2021-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; 3.2.7.2; 3.4.5.1; 3.4.5.11
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2021 m. balandžio 29 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Marina Vladimircevienė,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto banko skundą dėl antstolės Ingos Karalienės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Inga Karalienė, uždaroji akcinė bendrovė „Ignitis“ (išieškotoja).
Teismas
n u s t a t ė:
1. pareiškėja (skolininkė) Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko pateikė skundą dėl antstolės Ingos Karalienės veiksmų, kuriame prašo panaikinti: 1) 2021 m. kovo 10 d. antstolės Ingos Karalienės patvarkymą Nr. S-21-139-5061 atnaujinti išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0139/17/0165; 2) 2021 kovo 10 d. antstolės Ingos Karalienės patvarkymą Nr. S-21-139-5008 dėl šalies pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. 0139/17/016, bei 3) 2021 kovo 10 d. antstolės Ingos Karalienės patvarkymą Nr. S-21-139-5008 dėl vykdomosios bylos sustabdymo vykdomojoje byloje Nr. 0139/17/016.
2. Pareiškėja skunde paaiškino, kad šiuo atveju valstybės atstovei, atliekančiai veiksmus dėl palikėjos palikimo, nebuvo pateikti duomenys apie UAB „Ignitis“ perimtą skolinį įsipareigojimą vykdomojoje byloje Nr. 0139/17/01658. Be to, susidariusioje situacijoje, antstolė 2021-01-26 priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vadovaudamasi CPK 632 straipsnio 1 dalies 3 punktu, vykdomąjį dokumentą grąžino teismui. VĮ Turto bankui duomenys, kad kreditorius dėl šio patvarkymo teikė skundą pateikti taip pat nebuvo. Pareiškėjos teigimu, tik išieškotoja, sužinojusi apie vykdomosios bylos užbaigimą, turėjo teisę apskųsti 2021-01-26 antstolės patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad 2021-01-26 antstolės patvarkymas nebuvo apskųstas ir yra įsiteisėjęs. VĮ Turto banko nuomone, tokioje situacijoje CPK normos nenumato galimybės atnaujinti jau užbaigtos vykdomosios bylos. Be to, vykdomosios bylos atnaujinimas galimas tik tuomet, jei ji buvo sustabdyta, todėl skundžiamas antstolės 2021-01-26 patvarkymas dėl vykdomosios bylos atnaujinimo yra nepagrįstas.
3. Pareiškėja taip pat nurodė, jog vadovaujantis Vyriausybės nutarimu patvirtintomis Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis Taisyklėmis, valstybei perduotino (taip pat ir valstybės paveldėto) nekilnojamojo turto, įskaitant ir jam priskirtinus žemės sklypus ir akcijų perėmimą, įvertinimą ir apskaitą pagal Taisyklių nuostatas nuo 2015-03-20 vykdo VĮ Turto bankas, kaip valstybės atstovas, dėl jo paveldimo turto, todėl jis negali būti skolininku tokiose vykdomosiose bylose.
4. Antstolė Inga Karalienė 2021 m. balandžio 8 d. patvarkymu pareiškėjos skundo netenkino ir, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 510 straipsnio 3 dalimi, jį persiuntė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
5. Antstolė nurodė, kad 2021-01-26 padarius užklausas dėl mirusiosios skolininkės turtinės padėties ir neradus skolininkei priklausančio turto, kadangi dar 2019-11-19 nekilnojamąjį turtą perėmė valstybė, buvo priimtas patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo CPK 629 straipsnio 1 dalies 3 punkto nustatyta tvarka. VĮ Turto bankas 2021-03-09 informavo antstolę, kad skolininkei P. P. mirus dėl palikimo priėmimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminu palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo niekas nepareiškė, todėl vadovaujantis CK 5.62 straipsnio nuostatomis, 2019-11-19 P. P. priklausantį turtą perėmė valstybė, kurią atstovauja VĮ Tirto bankas. Atsižvelgiant į naujai paaiškėjusias aplinkybes, sudarančias pagrindą atnaujinti vykdymo procesą, buvo 2021-03-10 priimtas patvarkymas panaikinti klaidingai priimtą 2021-01-26 patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir atnaujinti išieškojimą. Antstolė pažymėjo, jog vykdytino dokumento priėmimas dažniausiai nereiškia civilinio proceso pabaigos – tam, kad būtų realiai apgintos sprendime nustatytos byloje dalyvaujančių asmenų teisės ir teisėti interesai, būtina jį įvykdyti.
6. Suinteresuotas asmuo UAB „Ignitis“ per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų, kuriuo prašo pareiškėjos VĮ Turto banko skundą dėl antstolės Ingos Karalienės patvarkymų, priimtų vykdomojoje byloje Nr. 0139-17/01658, netenkinti.
7. Nurodo, jog 2017-06-21 UAB „Ignitis“ buvo išduotas teismo įsakymas, kuriuo buvo priteista iš skolininkės P. P. 125,30 EUR skola. Teismo įsakymui įsiteisėjus šis buvo perduotas antstolei Ingai Karalienei išieškojimui. P. P. (duomenys neskelbtini) mirė, butą paveldėjo Lietuvos Respublika. Antstolė Inga Karalienė patvarkymais vykdomojoje byloje Nr. 0139/17/01658 skolininkę P. P. pakeitė į VĮ „Turto bankas“.
8. Suinteresuoto asmens teigimu, palikėjui mirus, jo turtinės teisės ir pareigos nepasibaigia, bet įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Teisių perėjimo universalumas reiškiasi tuo, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui nepaisant to, žinojo jis ar nežinojo esant atitinkamas palikėjo teises ar pareigas. Palikimo priėmimo sandoris turi grįžtamąjį poveikį, nes palikimą priėmusiam įpėdiniui palikėjo teisės ir pareigos pereina ne nuo palikimo priėmimo dienos, bet nuo jo atsiradimo dienos (CK 5.3 str., 5.9 str. 4 d.). Tai patvirtina CK 4.47 straipsnis, kuriame, be kitų, paveldėjimas nustatytas kaip savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (CK 4.47 str. 2 d.).
9. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje išvardyti palikėjo kreditorių pretenzijų pareiškimo būdai: pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Pažymėtina, kad šis sąrašas nebaigtinis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad greta šiame straipsnyje nurodytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui, taip pat kad šios normos tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, jis gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino.
10. Palikėja P. P. mirė (duomenys neskelbtini), o antstolė Inga Karalienė visas savo pareigas vykdė tinkamai, tuo tarpu prieš priimdami palikimą, įpėdiniai turėjo visą informaciją apie palikėjos kreditorių reikalavimus bei galėjo apsispręsti dėl palikimo priėmimo ir jo būdo, todėl pareiškėjos VĮ Turto banko skundas dėl antstolės Ingos Karalienės patvarkymų, priimtų vykdomojoje byloje Nr. 0139-17/01658 turi būti atmestas kaip nepagrįstas.
11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 15 d. nutartimi civilinę bylą pagal pareiškėjos skundą skyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2021 m. balandžio 29 d. 14:30 val. Byloje dalyvaujantys asmenys apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka informuoti jiems išsiunčiant 2021 m. balandžio 15 d. nutarties patvirtintas kopijas bei CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 510–512 straipsniai).
Skundas netenkintinas.
12. Vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.
13. Iš byloje pateiktų ir vykdomosios bylos Nr. 0139/17/01658 duomenų nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 27 d. patvarkymu Nr. S-17-139-12715 buvo priimtas vykdomasis dokumentas (teismo įsakymas) dėl 125,30 EUR skolos ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės P. P. išieškotojo AB „Energijos skirstymo operatorius“ naudai ir pradėta vykdomoji byla Nr. 0139/17/01658. 2017 m. rugsėjo 27 d. raginimu skolininkė buvo paraginta per 10 dienų nuo jo gavimo dienos sumokėti skolą su palūkanomis ir apskaičiuotas vykdymo išlaidas, viso 1256,24 EUR. Kadangi išieškotina suma nedidelė, o antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti (CPK 675 straipsnio 2 dalis), buvo areštuotos tik skolininkei priklausančios sąskaitos, o kitas turtas, tame tarpe ir nekilnojamasis turtas, tikrinamas nebuvo. 2018 m. lapkričio 6 d. antstolės I. Karalienės patvarkymu pakeisti išieškotoją vykdymo procese Nr. S-18-139-16134 išieškotojas AB „Energijos skirstymo operatorius“ buvo pakeistas nauju išieškotoju UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ (dabar - UAB „Ignitis“). Gyventojų registro duomenimis (duomenys neskelbtini) skolininkė mirė. Antstolei 2021-01-26 padarius užklausas dėl mirusiosios skolininkės turtinės padėties ir neradus skolininkei priklausančio turto, kadangi dar 2019-11-19 nekilnojamąjį turtą perėmė valstybė, 2021-01-26 buvo priimtas patvarkymas N. S-21-139-2171 dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo CPK 629 straipsnio 1 dalies 3 punkto nustatyta tvarka. VĮ Turto bankas 2021-03-09 raštu informavo antstolę, kad skolininkei P. P. mirus dėl palikimo priėmimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminu palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo niekas nepareiškė, todėl vadovaujantis CK 5.62 straipsnio nuostatomis, 2019-11-19 palikimo perėjimo valstybei liudijimu P. P. priklausantį turtą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje paveldėjo valstybė, kurią atstovauja VĮ Turto bankas. 2019-11-19 Nekilnojamojo turto perdavimo – priėmimo aktu VĮ Turto bankas perėmė ir įregistravo Nekilnojamojo turto registre patikėjimo teisę į šį valstybės paveldėtą nekilnojamąjį turtą. Minėtų raštu VĮ Turto bankas paprašė antstolės pateikti patvarkymus dėl vykdomųjų bylų, vykdomų iš skolininkės P. P. sustabdymo, informuoti apie neišieškotų skolų likučius šiose vykdomosiose bylose jų sustabdymo datai, pateikti patvarkymus dėl vykdymo išlaidų paskaičiavimo vykdomųjų bylų sustabdymo datai, dėl skolininkės turto arešto panaikinimo, bei dokumentus, pagrindžiančius faktą, kad išregistruotas iš turto areštų registro minėtose vykdomosiose bylose. Atsižvelgdama į šias naujai paaiškėjusias aplinkybes, antstolė I. Karalienė 2021-03-10 Patvarkymu atnaujinti išieškojimą Nr. S-21-139-5061 panaikino klaidingai priimtą 2021-01-26 patvarkymą Nr. S-21-139-2171 dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo ir atnaujino išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0139/17/01658. Antstolės I. Karalienė 2021-03-10 Patvarkymu dėl šalies pakeitimo Nr. S-21-139-5008 skolininkė P. P. buvo pakeista nauju skolininku – Lietuvos Respublikos Valstybe, kurią atstovauja VĮ Turto bankas
14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Pirmiau nurodytos nuostatos ir jų išaiškinimai kasacinio teismo praktikoje suponuoja išvadą, kad antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama, atsižvelgiant į tai, jog nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 25 d. nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2012; 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013).
15. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nesutinka su 2021 m. kovo 10 d. antstolės Ingos Karalienės priimtu patvarkymu Nr. S-21-139-5061 atnaujinti išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0139/17/0165, 2021 kovo 10 d. antstolės Ingos Karalienės priimtu patvarkymu Nr. S-21-139-5008 dėl šalies pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. 0139/17/016, bei 2021 kovo 10 d. antstolės Ingos Karalienės priimtu patvarkymu Nr. S-21-139-5008 dėl vykdomosios bylos sustabdymo vykdomojoje byloje Nr. 0139/17/016, prašydama skundžiamus patvarkymus panaikinti, o prašymą motyvuodama tuo, kad valstybės atstovei, atliekančiai veiksmus dėl palikėjos palikimo, nebuvo pateikti duomenys apie UAB „Ignitis“ perimtą skolinį įsipareigojimą vykdomojoje byloje Nr. 0139/17/01658. Tačiau teismas su tokia pareiškėjos pozicija nesutinka.
16. Paveldint įvyksta universalus teisių ir pareigų perėmimas. CK 5.2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei. Tai reiškia, kad įpėdiniams, priėmusiems palikimą, tarp jų ir valstybei, pereina pareiga atsakyti ir už palikėjo prievoles, neatsižvelgiant į tai, ar įpėdiniai apie jas žinojo. Tačiau paveldėjimo santykių teisinis reglamentavimas nustato specialią tvarką kreditorių reikalavimams pareikšti, kuri reglamentuojama CK 5.63 straipsnyje. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui, arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Kreditorius, siekiantis, kad palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis, apie tai turi pareikšti nurodytame straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2014).
17. Aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad CK 5.63 straipsnio nuostatomis siekiama ir kitų tikslų, ne tik informuoti įpėdinius apie kreditorių reikalavimus. Pagal šio straipsnio 2 dalį kreditorių reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą. Ši įstatymo nuostata ir nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trejų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalys) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui. Dėl to kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2014).
18. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nėra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Teismų praktikoje pripažįstama, kad greta nurodytoje teisės normoje įtvirtintų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013), taip pat kad šios normos tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikomas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016).
19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-378/2019 konstatuota, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje tinkamais kreditorių reikalavimų palikėjo įpėdiniams pareiškimo būdais pripažįstami ne tik tiesiogiai CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įvardyti būdai, bet ir tokie teisiškai reikšmingi veiksmai bei faktai, atlikti arba įvykę įstatymo nustatytu laiku, kuriems esant įpėdiniui sudaroma galimybė žinoti apie palikėjo prievoles ir jų mastą bei kreditoriaus siekį gauti savo reikalavimų patenkinimą; pažymėta, kad šioje teisės normoje nėra įtvirtinta, jog kreditoriaus teisė pareikšti reikalavimus būtinai turi būti įgyvendinta iki įpėdiniams priimant palikimą, kadangi tiek CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas palikimui priimti, tiek CK 5.62 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas terminas reikalavimams pareikšti yra tapatūs – trys mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos, todėl apie palikėjo prievoles įpėdiniams gali tapti žinoma ir po palikimo priėmimo. Kasacinis teismas šioje nutartyje taip pat konstatavo, kad tais atvejais, kai informacija apie vykdomą priverstinį skolos išieškojimą iš palikėjo AIS sistemoje yra išviešinta tiek palikėjui gyvam esant, tiek po jo mirties, bet ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, ir palikimas pagal įstatymą pereina valstybei, atstovaujamai institucijos, esančios AIS duomenų gavėja, yra pagrindas pripažinti, kad yra įvykdyti CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimai, reglamentuojantys kreditorių reikalavimų palikėjo įpėdiniams pareiškimo tvarką, todėl papildomi kreditoriaus veiksmai tokiais atvejais nereikalingi.
20. Nagrinėjamu atveju pareiškėja, pateikdama skundą dėl antstolės I. Karalienės veiksmų, įrodinėjo, jog valstybės atstovei, atliekančiai veiksmus dėl palikėjos palikimo, nebuvo pateikti duomenys apie UAB „Ignitis“ perimtą skolinį įsipareigojimą vykdomojoje byloje Nr. 0139/17/01658.
21. Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad valstybės informacinė sistema – valstybės institucijai (institucijoms) ar valstybės įstaigai (įstaigoms) teisės aktų nustatytoms funkcijoms, išskyrus vidaus administravimą, atlikti reikalingą informaciją apdorojanti teisinių, organizacinių, techninių ir programinių priemonių visuma. To paties įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad institucijos valdoma informacija yra vieša ir įstatymuose bei kituose teisės aktuose nustatyta tvarka teikiama institucijoms ir kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, jeigu teisės aktuose nenustatyta kitaip.
22. Antstolių informacinės sistemos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 400 (nauja redakcija nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d.), 11.2 punkte nurodyta, jog Antstolių informacinės sistemos paslaugų gavėjai – asmenys, dalyvaujantys elektroninėse varžytynėse ar elektroniniuose aukcionuose; asmenys, kurie naudojasi elektroninėmis vykdomosios bylos paslaugomis, kiti asmenys, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka tiesioginėms funkcijoms atlikti yra reikalingi Antstolių informacinės sistemos duomenys. Nuostatų 23 punkte nurodyta, jog antstolių informacinės sistemos duomenų gavėjai yra kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigos ir finansų įmonės, kurios teikia finansines paslaugas, susijusias su rizikos prisiėmimu, kreditingumo vertinimo paslaugas teikiančios įmonės, bankroto administratoriai, kiti asmenys, kurie turi teisę gauti duomenis teisės aktų nustatytoms funkcijoms vykdyti. Šiame punkte nurodytiems duomenų gavėjams, išskyrus bankroto administratorius (bankroto administratoriams teikiami duomenys apie jų skelbtų elektroninių varžytynių vykdymą), teikiami šių nuostatų 15.2–15.4, 16.3–16.9 papunkčiuose išvardyti duomenys.
23. Teismo vertinimu, jog pagal kompetenciją vykdydamas funkcijas, VĮ Turto bankas turi naudotis valstybės informaciniais ištekliais, kuriuos sudaro svarbi informacija, apdorojama valstybės informacinėse sistemose. Nagrinėjamu atveju informacija apie vykdomą priverstinį skolos išieškojimą iš palikėjos P. P. yra išviešinta AIS dar iki palikėjos mirties ir po jos. Aptariamu atveju pareiškėjai tokia informacija buvo prieinama ir galėjo būti žinoma kaip AIS sistemos duomenų gavėjai, todėl teismas vertina, jog nurodytos aplinkybės patvirtina, kad valstybei atstovaujančioms institucijoms (pareiškėjai) buvo žinoma apie palikėjos skolas ir vykdomus išieškojimus iš palikėjos turto. Teismo vertinimu, tais atvejais, kai informacija apie vykdomą priverstinį skolos išieškojimą iš palikėjo AIS sistemoje yra išviešinta tiek palikėjui gyvam esant, tiek po jo mirties, bet ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, ir palikimas pagal įstatymą pereina valstybei, nepriklausomai nuo to, kuris subjektas atstovautų valstybę paveldėjimo santykiuose, yra pagrindas pripažinti, kad yra įvykdyti CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimai, reglamentuojantys kreditorių reikalavimų palikėjo įpėdiniams pareiškimo tvarką, todėl papildomi kreditoriaus veiksmai tokiais atvejais nereikalingi.
24. Konkrečiu atveju bylos duomenys patvirtina ir ginčo dėl to nėra, jog Antstolių informacinėje sistemoje dar iki skolininkės P. P. mirties buvo išviešinta aktuali informacija, tokiu būdu mirusio skolininkės įpėdiniui (valstybei) tapo žinoma apie palikėjai pareikštus reikalavimus. Tai reiškia, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje kreditorei nustatytas 3 mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos pranešti apie turimą reikalavimą palikimą priėmusiam paveldėtojui nepraleistas. Atsižvelgiant į tai, yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog yra įvykdyti CK 5.63 straipsnio reikalavimai dėl kreditoriaus reikalavimų išviešinimo (Lietuvos aukščiausiojo Teismo 2019-09-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-268-687/2019).
25. Dėl pareiškėjos argumento, jog antstolės 2021-01-26 priimtas patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo teismui nebuvo apskųstas ir yra įsiteisėjęs, o tokioje situacijoje CPK normos nenumato galimybės atnaujinti jau užbaigtos vykdomosios bylos, kadangi vykdomosios bylos atnaujinimas galimas tik tuomet, jei ji buvo sustabdyta, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad CPK 629 straipsnio 3 dalyje yra nurodyta, kad nutraukta vykdomoji byla negali būti pradedama iš naujo. CPK 632 straipsnio 1 dalyje yra nustatyti atvejai, kada vykdomoji byla yra baigiama, t. y. visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą; CPK 631 straipsnio nustatyta tvarka grąžinus vykdomąjį dokumentą išieškotojui, išskyrus CPK 611 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus; nutraukus vykdomąją bylą; persiuntus vykdomąjį dokumentą vykdyti kitam antstoliui; persiuntus vykdomąjį dokumentą bankroto bylą nagrinėjančiam teismui.
26. Nagrinėjamu atveju nebuvo nei vienos iš šių aukščiau išvardintų sąlygų vykdomosios bylos baigimui, nes visa vykdomajame rašte nurodyta suma dar nėra išieškota iš skolininkės. Kaip matyti iš antstolės paaiškinimų, vykdomoji byla buvo baigta per klaidą. Kadangi išieškotina suma buvo nedidelė, o antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti (CPK 675 straipsnio 2 dalis), buvo areštuotos tik skolininkei priklausančios sąskaitos, o kitas turtas, tame tarpe ir nekilnojamasis turtas, tikrinamas nebuvo. Gyventojų registro duomenimis (duomenys neskelbtini) skolininkė mirė. Antstolei 2021-01-26 padarius užklausas dėl mirusiosios skolininkės turtinės padėties ir neradus skolininkei priklausančio turto, kadangi dar 2019-11-19 nekilnojamąjį turtą perėmė valstybė, 2021-01-26 buvo priimtas patvarkymas N. S-21-139-2171 dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo CPK 629 straipsnio 1 dalies 3 punkto nustatyta tvarka. Tačiau VĮ Turto bankas 2021-03-09 raštu informavo antstolę, kad skolininkei P. P. mirus dėl palikimo priėmimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminu palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo niekas nepareiškė, todėl vadovaujantis CK 5.62 straipsnio nuostatomis, 2019-11-19 palikimo perėjimo valstybei liudijimu P. P. priklausantį turtą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje paveldėjo valstybė, kurią atstovauja VĮ Turto bankas. 2019-11-19 Nekilnojamojo turto perdavimo – priėmimo aktu VĮ Turto bankas perėmė ir įregistravo Nekilnojamojo turto registre patikėjimo teisę į šį valstybės paveldėtą nekilnojamąjį turtą. Minėtų raštu VĮ Turto bankas paprašė antstolės pateikti patvarkymus dėl vykdomųjų bylų, vykdomų iš skolininkės P. P. sustabdymo, informuoti apie neišieškotų skolų likučius šiose vykdomosiose bylose jų sustabdymo datai, pateikti patvarkymus dėl vykdymo išlaidų paskaičiavimo vykdomųjų bylų sustabdymo datai, dėl skolininkės turto arešto panaikinimo, bei dokumentus, pagrindžiančius faktą, kad išregistruotas iš turto areštų registro minėtose vykdomosiose bylose. Atsižvelgdama į šias naujai paaiškėjusias aplinkybes, antstolės I. Karalienės 2021-03-10 Patvarkymu atnaujinti išieškojimą buvo panaikintas klaidingai priimtas 2021-01-26 patvarkymas Nr. S-21-139-2171 dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo ir atnaujintas išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. 0139/17/01658.
27. CPK nėra normos, kurią būtų galima tiesiogiai pritaikyti šiai situacijai, nes nei viename CPK straipsnyje nėra nurodyta, ką antstolis turi daryti, jeigu jis suklysta ir netyčia baigia vykdomąją bylą, kurios neturėjo teisės baigti (kai dar nėra išieškota visa skola). Teismo vertinimu, šioje situacijoje antstolė per klaidą užbaigusi vykdomąją bylą, savo apsirikimą galėjo ištaisyti vieninteliu būdu – panaikinti klaidingai priimtą 2021-01-26 patvarkymą Nr. S-21-139-2171 dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo. Pažymėtina, kad jeigu antstolė to nebūtų padariusi, ji būtų pažeidusi jai įstatymo priskirtas pareigas – vykdyti įsiteisėjusius teismo sprendimus ir vykdomąją bylą nutraukti tik tada, kai tam yra visos reikalingos sąlygos. Taip būtų pažeisti išieškotojos UAB „Ignitis“ interesai, nes skola taip ir nebūtų išieškota.
28. Šiame kontekste teismas atkreipia dėmesį į tai, kad antstolis, atlikdamas savo funkcijas, privalo vadovauti antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (LR Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Kaip teisingai nagrinėjamu atveju nurodė antstolė, vykdytino dokumento priėmimas dažniausiais nereiškia civilinio proceso pabaigos – tam, kad būtų realiai apgintos įsiteisėjusiame teismo sprendime nustatytos byloje dalyvaujančių asmenų teisės ir teisėtai interesai, būtina jį įvykdyti.
29. Taigi, antstolė šioje vykdomojoje byloje kaip tik tinkamai vykdė įstatymo jai priskirtas pareigas, o ne jas pažeidė, t. y. antstolė pagrįstai, remdamasi CPK 613 straipsniu panaikino klaidingai priimtą 2021-01-26 patvarkymą Nr. S-21-139-2171 dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo ir pagrįstai atnaujino išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0139/17/01658. Ši vykdomoji byla turi būti tęsiama tol, kol visa skola bus išieškota arba tol kol paaiškės kitos aplinkybės dėl kurių toliau nebeįmanoma atlikti vykdymo veiksmų.
30. Kiti pareiškėjos skundo argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų plačiau taip pat nepasisakoma.
31. Įvertinęs byloje surinktus duomenis ir šalių paaiškinimus teismas konstatuoja, kad antstolė Inga Karalienė nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, antstolė veikė teisėtai ir pagal jai įstatymų suteiktus įgaliojimus, todėl pareiškėjos skundas dėl antstolės Ingos Karalienės veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais, 443 straipsniu, 510 - 513 straipsniais, teismas
n u t a r i a:
pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto banko skundo dėl antstolės Ingos Karalienės veiksmų netenkinti.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Marina Vladimircevienė