Civilinė byla Nr.e2VP-8052-374/2018
Teisminio proceso Nr.2-28-3-03422-2018-7
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.5.1; 3.5.26 (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2018 m. spalio 12 d.
Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Rūta Gustienė,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Intrum Lietuva“ pareiškimą skolininkei A. P., suinteresuotiems asmenims E. P., antstoliui Artūrui Augliui dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo.
Teismas
n u s t a t ė:
pareiškėja prašo nustatyti, kad skolininkei A. P. priklauso pusė sutuoktinio E. P. gaunamo darbo užmokesčio ar jam prilyginamų pajamų.
Suinteresuotas asmuo A. P. elektroninėmis priemonėmis pateikė atsiliepimą nurodant, jog su pareiškimu nesutinka, augina du mažamečius vaikus, pragyvena tik iš vyro gaunamo darbo užmokesčio.
Suinteresuoti asmenys E. P. ir antstolis Artūras Auglys atsiliepimų į pareiškėjos prašymą nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.
Prašymas tenkintinas iš dalies.
Įstatyme nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kuris reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinių turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. (...) Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. (...). Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi.
Tai, kad išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 667 straipsnio 4 dalis), reiškia, kad teismas nustato bendrosios nuosavybės bendraturčių dalis taip, kad būtų įmanoma išieškoti, nes priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas. Taigi, įstatyme garantuojama išieškotojo teisė vykdymo procese nustatyti skolininkui priklausančią dalį bendrojoje nuosavybėje ir į ją nukreipti išieškojimą. Toks teisinis reguliavimas užtikrina išieškotojo teises ir pagrindinį vykdymo proceso principą – veiksmingą ir operatyvų teismo sprendimo vykdymą. Teismų praktikoje pažymima, kad tais atvejais, kai išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, tai būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-10-17 nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-484/2005). Pažymėtina, kad sprendžiant kreditorių prašymus pagal CPK 667 straipsnį, vyksta ne turto padalijimas, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros (dalinės ar solidariosios) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008). Pažymėtina, kad šiuo atveju išieškojimas vykdomas ne iš bendro sutuoktinių turto, o iš skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.
Sprendžiant klausimą dėl išieškojimo iš bendrojoje jungtinėje nuosavybėje esančio turto, svarbu nustatyti turto teisinį režimą. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad visas sutuoktinių turtas, įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, nepriklausomai nuo to, įgytas jis vieno ar abiejų sutuoktinių vardu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-12-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-400/2012). Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
Nustatyta, kad antstolio Artūro Auglio žinioje yra vykdomoji byla Nr.0023/15/01277 užvesta pagal Vilniaus miesto 15-ojo notaro biuro 2015-06-08 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr.DJ-3421 dėl 190,57 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės A. P. (buvusios G.) trečios eilės išieškotojos UAB ,,Intrum Lietuva“ naudai.
Antstolio vykdomas skolos išieškojimas nurodyto vykdomojo dokumento pagrindu, atsiradęs iki skolininkės santuokos sudarymo momento, tačiau byloje nesant duomenų, ši skola būtų susijusi su šeimos poreikių tenkinimu, ji laikytina skolininkės asmenine prievole išieškotojai. Tokiu atveju, išieškojimas pirmiausiai turėtų būti nukreipiamas į skolininkui priklausantį asmeninį turtą. Tačiau, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka skolininko turto, kuris yra asmeninė nuosavybė, įstatymas numato galimybę skolos išieškojimą nukreipti į bendrąja jungtine nuosavybe priklausantį turtą (CK 3.112 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad iš bendro turto sutuoktinio dalies vykdomos asmeninės sutuoktinio prievolės, jeigu asmeninio turto nepakanka kreditorių reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
Antstolis nustatė, jog skolos išieškojimas iš skolininkei asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto nėra galimas, šiuo metu ji niekur nedirba, laikotarpiu nuo 2018-06-13 iki 2019-03-12 VSDFV Utenos skyriaus paskirta mokėti nedarbo socialinio draudimo 60,57 Eur dydžio nuolatinė išmoka. Pažymėtina, jog skolininkės vardu viešame registre registruota transporto priemonė Audi A6 Avant, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) perleista tretiesiems asmenims dėl ko išieškojimas taip pat nėra galimas (v.b.l.56).
2018 m. liepos 10 d. antstolis surašytu turto arešto aktu areštavo skolininkės sutuoktinio dalį darbo užmokesčio ar kitų jam prilyginamų pajamų, t. y. 35 procentus nuo jos gaunamo darbo užmokesčio ar kitų jam prilyginamų pajamų dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą MMA, ir 10 procentų nuo darbo užmokesčio ar kitų jam prilyginamų pajamų dalies, neviršijančios MMA, kurį kartu su sutikimu dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka išsiuntė skolininkei pasiūlant užpildyti sutikimą ir ne vėliau kaip per 20 dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui. Sutinkamai su CPK 644 straipsnio 2 punkte nustatytu, skolininkei A. P. apie antstolio procesinius veiksmus pranešta tinkamai. Skolininkei per antstolio nustatytą terminą sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine nepateikus, antstolis, 2018-08-03 patvarkymu Nr.S-18009432 priėmė siūlymą pareiškėjai kreiptis į teismą dėl skolininkės turto dalies, esančios bendra su sutuoktiniu nuosavybe, nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis).
Bylos duomenimis nustatyta, kad suinteresuotų asmenų A. P. ir E. P. santuoka sudaryta 2012 m. lapkričio 17 d. Iš Lietuvos Respublikos Vedybų sutarčių registro išrašo matyti, kad skolininkas su sutuoktine Vedybų (Povedybinės) sutarties nėra sudarę. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad bylų dėl santuokos tarp A. P. ir E. P. nutraukimo užvesta nėra. CPK 664 straipsnis nustato, kad išieškojimas iš piniginių lėšų yra prioritetinis išieškojimui iš kito turto, todėl skolininko turto dalies nustatymas sutuoktinio pajamose atitinka šias nuostatas, juolab atsižvelgiant į skolos dydį, duomenų, jog išieškojimas gali būti įvykdytas per šešis mėnesius darant įstatyme nustatyto dydžio išskaitymus iš skolininkui priklausančių pajamų dėl ko išieškojimas negalėtų būti nukreipiamas į kitą skolininko turtą, nenustatyta (CPK 663 straipsnis).
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog skolininkės sutuoktinis E. P. dirba UAB ,,Finginas“, gauna su darbo santykiais susijusias pajamas. Kadangi bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje bendraturčių (sutuoktinių) nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis), todėl, esant nurodytoms aplinkybėms bei vadovaujantis CPK 667 straipsniu, nagrinėjamu atveju būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. CK 3.88 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, jog pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos yra pripažįstama bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe. Šioje byloje sprendžiamas klausimas, kokia skolininkės A. P. sutuoktinio E. P. gaunamų pajamų dalis priklauso jo sutuoktinei (skolininkei). Tai reiškia, jog vyksta ne santuokinio turto padalijimas, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendroje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas.
Bylos duomenimis nustatyta, jog skolininkė ir jos sutuoktinis turi du nepilnamečius vaikus sūnų J. P., gimusį (duomenys neskelbtini) ir dukrą R. P., gimusią (duomenys neskelbtini). Pagal CK 3.117 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją, sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro lygių dalių principo galima nukrypti tik atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį, arba kitas svarbias aplinkybes. Tokiu atveju vienam iš sutuoktinių gali būti priteisiama didesnė dalis turto (LR CK 3.117 straipsnio 2 dalis ir 3.123 straipsnio 1 dalis). CK 3.123 straipsnyje pateikti kriterijai, kuriais remdamasis teismas bendrą turtą sutuoktiniams gali padalyti nelygiai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šio straipsnio 1 dalyje pateikiamas aplinkybių sąrašas nėra baigtinis. Teismas gali pripažinti svarbiomis ir kitas aplinkybes, tačiau neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009). Vaikų interesai yra vienas iš teisinių gėrių, kurį gindamas teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Todėl atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus teisinius argumentus, į tai, kad skolininkės sutuoktinis iš gaunamų pajamų turi pareigą išlaikyti savo turimą nepilnamečius vaikus ir šios pareigos atsisakyti negalima (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), pareiškėjos reikalavimas nustatyti kad skolininkei priklauso pusė jos sutuoktinio gaunamų pajamų, tenkintinas iš dalies, nustatant, kad skolininkei A. P. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktiniu E. P. priklauso 1/3 dalis jo pajamų gaunamų iš darbinės, ar intelektinės veiklos, ar pensijos, pašalpos bei kitokių išmokų (CK 3.88 straipsnio 1dalies 5 punktas, CPK 667 straipsnio 2 dalis, 593 straipsnio 3 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3.117 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 593 straipsniu, 667 straipsniu, teismas
n u t a r i a:
pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Intrum Lietuva“ prašymą tenkinti iš dalies.
Nustatyti, kad skolininkei A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje priklauso 1/3 dalis jos sutuoktinio E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pajamų, gaunamų iš darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, taip pat pensijų, pašalpų ir kitokių išmokų.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.
Teisėja [pasirašyta elektroniniu parašu] Rūta Gustienė