Civilinė byla Nr. e2-1947-790/2018
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01453-2018-9
Procesinio sprendimo kategorija 3.2.8.2.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. gruodžio 11 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bajoras
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skinest Baltija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 16 d. nutarties, kuria byla nutraukta, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-4481-653/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skinest Baltija“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ dėl viešojo pirkimo nutraukimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Skinest Baltija“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei akcinei bendrovei (toliau – AB) „Lietuvos geležinkeliai“ (toliau – ir atsakovė), kuriame prašė panaikinti: 1) 2018 m. gegužės 22 d. Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos (toliau – ir Koordinavimo komisija) išvadas, įtvirtintas protokolu Nr. PD-11 (toliau – ir išvados); 2) 2018 m. birželio 6 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 526 (toliau – ir Vyriausybės nutarimas); atsakovės 2018 m. liepos 25 d. sprendimą dėl pirkimo „2018/PCSP7-3 Gelžbetoninių pabėgių pirkimas“ 1 objekto dalies nutraukimo.
2. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi atsisakė priimti pirmąjį ir antrąjį ieškinio reikalavimus ir bylą nagrinėjo tik pagal ieškovės reikalavimą panaikinti atsakovės 2018 m. liepos 25 d. sprendimą nutraukti pirkimo „2018/PCSP7-3 Gelžbetoninių pabėgių pirkimas“ procedūras dėl 1 pirkimo objekto.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 16 d. nutartimi bylą nutraukė vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 2 punktu, CPK 4233 straipsnio 2 dalimi.
4. Teismas nurodė, kad ieškovė ginčija atsakovės 2018 m. liepos 25 d. sprendimą nutraukti pirkimą, tačiau nesilaikė privalomos išankstinės sprendimo ne teisme tvarkos ginčijant atsakovo 2018 m. liepos 25 d. sprendimą ir ta tvarka nebegalima pasinaudoti. Teismas nurodė, kad iš 2018 m. liepos 17 d. ieškovės pretenzijos matyti, kad, be kitų reikalavimų, susijusių su pirkimo sutarties su ieškove sudarymu, ieškovė prašė priimti sprendimą dėl pirkimo nutraukimo. Atsakovė, 2018 m. liepos 25 d. atsakydama į ieškovės pretenziją, iš dalies ieškovės pretenziją tenkino: 2018 m. liepos 25 d. komisijos posėdyje atsakovė priėmė sprendimą nutraukti pirkimą pagal Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ir pašo paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau – PAVETPPSPSĮ) 41 straipsnio 3 dalį, nes ketinamas su ieškove sudaryti sandoris Vyriausybės nutarimu pripažintas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų, dėl ko šio pirkimo procedūrų vykdymas tampa negalimas. Priimto sprendimo dėl pirkimo procedūrų nutraukimo ieškovė privaloma ikiteismine tvarka neginčijo. Teismas konstatavo, kad ieškovė, ginčydama atsakovės sprendimą dėl pirkimo nutraukimo, nepasinaudojo privaloma ikiteismine ginčų sprendimo tvarka. Ieškinio pagrindas ir dalykas nesutampa su 2018 m. liepos 17 d. ieškovės pateiktos atsakovei pretenzijos pagrindu ir dalyku. Be to, teismo nuomone, ieškovės pozicija yra prieštaringa – pati ieškovė prašė priimti sprendimą dėl pirkimo procedūrų nutraukimo ir toks jos prašymas buvo tenkintas. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė byloje nereiškė materialinio pobūdžio reikalavimo, susijusio su atsakovės sprendimu toje dalyje, kurioje pretenzija buvo atmesta.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Ieškovė atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Teismas itin formaliai įvertino tarp šalių kilusio ginčo aplinkybes, atitinkamai teismas padarė neteisingą išvadą, kad ieškovės pozicija yra prieštaringa. Atsakovė visaip vengė priimti bet kokį sprendimą dėl su ieškove ketinamos sudaryti sutarties ir (ar) pirkimo nutraukimo, vengė atsakinėti į ieškovės klausimus. Galiausiai, po ilgo susirašinėjimo, atsakovė informavo ieškovę apie priežastis, dėl kurių nesudaro sutarties ir ateityje nesudarys, t. y. dėl Vyriausybės nutarimo. Deja, bet kartu su informavimu apie atsakovės ketinimą nesudaryti sutarties dėl nurodyto Vyriausybės nutarimo, atsakovė nepriėmė jokio kito sprendimo ir visokeriopai vengė priimti bet kokį sprendimą dėl tolesnio pirkimo vykdymo, kurį ieškovė galėtų skųsti teismine tvarka. Būtent dėl šios priežasties ieškovė, neturėdama kitos išeities, kreipėsi su pretenzija į atsakovę dėl oficialaus sprendimo priėmimo, nes kitu būdu išspręsti susiklosčiusios situacijos nebuvo įmanoma. Dėl šios priežasties teismas nepagrįstai įvardijo, kad ieškovės pozicija yra prieštaringa, nes ieškovė pati prašė priimti sprendimą dėl pirkimo nutraukimo. Tokį ieškovės prašymą lėmė išimtinai tik atsakovės neveikimas ir sprendimų nepriėmimas. Be to, ieškovė pretenzijoje prašė priimti ne vien tik sprendimą dėl pirkimo nutraukimo, o išdėstė keletą reikalavimų tam, kad atsakovė neišvengtų pareigos priimti oficialų sprendimą.
5.2. Teismo išvada, kad ieškovė nesilaikė privalomos ikiteisminės ginčo sprendimo procedūros, yra itin formali. Pretenzijos pateikimo perkančiajam subjektui tikslas yra prieš viešojo pirkimo sutarties sudarymą leisti tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išspręsti nesutarimus išvengiant teismo proceso. Šio tikslo ieškovė siekė. Atsakovė laikėsi ir laikosi pozicijos, kad negali sudaryti sutarties dėl Vyriausybės nutarimo, kuris ir lėmė pirkimo nutraukimą. Tai patvirtina, kad tarp šalių jau iki teismo vyko ikiteisminis ginčo sprendimo procesas, kuris nedavė jokių rezultatų. Tarp šalių kilusio ginčo ikiteisminėje stadijoje nepavyko išspręsti ne dėl to, kad nebuvo pateikta pretenzija, o dėl to, kad sutarimo nebuvo galima pasiekti dėl atsakovės kategoriškos nuomonės, jog sutartis negali būti sudaryta ir pirkimas turi būti nutrauktas dėl Vyriausybės nutarimo. Faktinės aplinkybės rodo, kad dar vienas formalus veiksmas – pretenzijos pateikimas dėl tos pačios aplinkybės, nebūtų suteikęs galimybės ginčą išspręsti be teismo. Atsakovė išimtinai remiasi vienintele aplinkybe – Vyriausybės nutarimu – kaip pagrindu visiems veiksmams pateisinti.
5.3. Iš pirkimo ir bylos medžiagos vienareikšmiškai aišku, kad ieškovė nesutinka su atsakovės sprendimu nutraukti pirkimo procedūras dėl vienintelės priežasties – Vyriausybės nutarimo. Šį nutarimą ieškovė laiko nepagrįstu ir ginčija administraciniame teisme. Taigi tarp šalių nėra nesutarimo dėl ginčo apimties: atsakovė savo bet kurių sprendimų teisėtumą grindžia Vyriausybės nutarimu, o ieškovė su tuo nesutinka. Akivaizdu, kad kitaip nei teismo tvarka šio ginčo negalima buvo spręsti, nes atsakovė aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad jos sprendimas nėra jos valios išraiška, o yra nulemtas tik valstybės valdžios institucijos veiksmo – priimto Vyriausybės nutarimo.
5.4. Iš pirkimo ir bylos medžiagos matyti, kad visas susirašinėjimas tarp ieškovės ir atsakovės vyksta dėl tų pačių aplinkybių – Vyriausybės nutarimo, kaip pagrindo atsakovės sprendimams priimti. Jokios kitos aplinkybės ar argumentai nebuvo ir nėra teikiami.
5.5. Atsakovės priimtų sprendimų neteisėtumą dėl priimto Vyriausybės nutarimo patvirtina ir naujas įrodymas, kurio į bylą anksčiau pateikti nebuvo galimybės ir kurį ieškovė prašo priimti apeliacinės instancijos teisme, t. y. 2018 m. spalio 12 d. atsakovės su ieškove sudaryta prekių pirkimo–pardavimo sutartis Nr. SP-582. Ši sutartis pavirtina, kad atsakovė po teisminių ginčų inicijavimo vis dėl to sudarė viešojo pirkimo sutartį su ieškove dėl pakaitinių elektrifikuotų geležinkelio tinklo detalių ir izoliatorių. Vyriausybės nutarime ir atsakovės sprendime įvardijamos aplinkybės iš esmės yra susijusios su ieškove kaip juridiniu asmeniu, tačiau net joms nepasikeitus, atsakovė po ilgų ir net nepasibaigusių teisminių procesų priėmė sprendimą sudaryti sutartį su asmeniu, su kuriuo vadovaujantis Vyriausybės nutarimu sutarties neva negali sudaryti. Tai rodo, kad bylą teismas galėtų nagrinėti vien dėlto, jog šiam momentui tapo visiškai aišku, kad atsakovės, kaip perkančiosios organizacijos, sprendimai gali būti pripažinti neteisėtais iš esmės.
5.6. Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose net nesirėmė aplinkybe dėl to, kad nesilaikyta ikiteisminės ginčo nagrinėjimo procedūros. Tai rodo, kad abiem šalims buvo aiškus ginčo dalykas, jo turinys ir ribos.
6. Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartį palikti nepakeistą, ieškovės atskirojo skundo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:
6.1. Atsakovei priėmus sprendimą dėl pirkimo nutraukimo, ieškovė neskundė šio sprendimo ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka. Ieškovės pretenzijos buvo teiktos iki sprendimo nutraukti pirkimą. Atskirajame skunde ieškovė teisinasi, kodėl nepasinaudojo tokia tvarka, tačiau faktas, kad tokia tvarka nebuvo pasinaudota, lieka nepaneigtas.
6.2. Priešingai nei nurodo ieškovė atskirajame skunde, atsakovė triplike akcentavo tai, kad ieškovė nesilaikė PAVETPPSPSĮ 107 straipsnio 3 dalyje nustatytos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos dėl nagrinėjamo pirkimo nutraukimo.
6.3. Teismas teisingai pastebėjo, kad atsakovė, 2018 m. liepos 25 d. atsakydama į ieškovės pretenziją, iš dalies ieškovės pretenziją tenkino: 2018 m. liepos 25 d. komisijos posėdyje atsakovė priėmė sprendimą nutraukti pirkimą pagal PAVETPPSPSĮ 41 straipsnio 3 dalį, nes ketinamas sudaryti sandoris su ieškove Vyriausybės nutarimu buvo pripažintas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų, dėl ko šio pirkimo procedūrų vykdymas tapo negalimas. Sprendimo dėl pirkimo procedūrų nutraukimo ieškovė privaloma ikiteismine tvarka neginčijo. Taigi, šiuo atveju ieškinio pagrindas ir dalykas nesutampa su 2018 m. liepos 17 d. ieškovės pateiktos atsakovui pretenzijos pagrindu ir dalyku.
6.4. Ieškovė teisingai nurodo, kad atsakovė laikėsi ir laikosi pozicijos, jog negali sudaryti sutarties dėl Vyriausybės nutarimo. Tokią poziciją pagrindžia ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-3082-340/2018.
6.5. Į bylą pateiktas naujas įrodymas yra visiškai nesusijęs su šios bylos nagrinėjimo dalyku, todėl neturėtų būti priimtas. Be to, sprendimą sudaryti sutartį su ieškove lėmė objektyvios priežastys, t. y. priimtas sprendimas nepradėti atsakovės planuojamo sudaryti sandorio „Pakaitinių elektrifikuoto kontaktinio tinklo detalių ir izoliatorių pirkimas“ trečios pirkimo objekto dalies atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos. Dėl šios priežasties ieškovės atskirasis skundas nagrinėjamas pagal jame apibrėžtas ribas.
Dėl naujo įrodymo priėmimo
8. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Ši taisyklė taikoma kartu su bendrosiomis įrodymų priėmimą reglamentuojančiomis taisyklėmis, įtvirtintomis CPK XIII skyriaus pirmame skirsnyje. Viena iš tokių taisyklių – teismas turi priimti nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
9. Nagrinėjamu atveju ieškovė kartu su atskiruoju skundu pateikė 2018 m. spalio 12 d. prekių pirkimo–pardavimo sutartį Nr. SP-582, prašo ją priimti ir vertinti nagrinėjant atskirąjį skundą. Iš atskirojo skundo turinio matyti, kad juo ieškovė įrodinėja atsakovės vadovaujantis Vyriausybės nutarimu priimtų sprendimų neteisėtumą. Šios bylos pagal ieškovės atskirąjį skundą nagrinėjimo dalykas yra kitoks, t. y. byloje yra sprendžiamas tik klausimas, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą nutraukti bylą dėl nesilaikytos privalomos išankstinės ikiteisminio ginčo sprendimo tvarkos. Vadinasi, ieškovės pateiktas įrodymas neturi ryšio su nagrinėjamu klausimu, dėl to jį atsisakytina priimti.
Dėl bylos nutraukimo pagrindo (ne)buvimo
10. Kaip jau buvo paminėta, byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nutraukė civilinę bylą dėl to, kad ieškovė tinkamai nesilaikė įstatyme įtvirtinto ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos ir tokia tvarka nebegalima pasinaudoti.
11. Teisę kreiptis į teismą tam tikros kategorijos civilinėse bylose įstatymų leidėjas sieja su būtinybe laikytis įstatymo nustatytos išankstinės neteisminės ginčo sprendimo tvarkos (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Lietuvoje įtvirtinta perkančiosios organizacijos (perkančiojo subjekto) veiksmų ar priimtų sprendimų peržiūros procedūra apima privalomą ikiteisminę stadiją (VPĮ 101 straipsnio 3 dalis, PAVETPPSPSĮ 107 straipsnio 3 dalis). Šios teisių gynybos stadijos esmė – prieš viešojo pirkimo sutarties sudarymą leisti tiekėjui ir perkančiajai organizacijai (perkančiajam subjektui) išspręsti nesutarimus išvengiant teismo proceso, t. y. perkančiajai organizacijai (perkančiajam subjektui) panaikinti savo netinkamus sprendimus arba besiskundžiančiam tiekėjui išsamiau išdėstyti šių sprendimų priėmimo priežastis ir motyvus.
12. Kasacinio teismo ne kartą akcentuota pretenzijos perkančiajai organizacijai padavimo svarba, be kita ko, dėl tiekėjo teisių apimties teismo procese. Tokia privaloma ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka įtvirtinta ne tik siekiant užtikrinti viešųjų pirkimų procedūrų operatyvumą, sudaryti galimybę tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išsiaiškinti tarpusavio pretenzijų pagrįstumą nepradedant teismo proceso, bet ir nustatyti kilusio ginčo ribas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2012).
13. Sprendžiant tiekėjo ir perkančiosios organizacijos (perkančiojo subjekto) ginčo apimtį, svarbūs tiekėjo pretenzijoje keliami klausimai, o tikslus pretenzijos turinio nustatymas svarbus ir dėl to, kad tiekėjo teisme nurodyti perkančiosios organizacijos neteisėti veiksmai (ieškinio pagrindas) turėtų sutapti su nurodytaisiais pretenzijoje. CPK 4233 straipsnio 2, 3 dalyse įtvirtinti apribojimai tiekėjams teisme reikšti reikalavimus, kurie nebuvo keliami ikiteisminėje ginčo sprendimo procedūroje bei ieškinį grįsti naujomis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pretenzijoje perkančiajai organizacijai (perkančiajam subjektui), išskyrus atvejus, kai šių reikalavimų tiekėjas negalėjo kelti ar šių aplinkybių negalėjo nurodyti kreipimosi padavimo metu.
14. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė vykdė skelbiamų derybų būdu pirkimą „2018/PCSP7-3 Gelžbetoninių pabėgių pirkimas“. Išnagrinėjus ir įvertinus pasiūlymus, atsakovė 2018 m. balandžio 13 d. priėmė sprendimą dėl 1 pirkimo objekto dalies laimėjusiu pripažinti ieškovės pasiūlymą ir sudaryti su ja pirkimo sutartį, bet tą padaryti nusprendė ne anksčiau nei pasibaigs 10 dienų pirkimo sutarties sudarymo atidėjimo terminas. Atsakovė įsipareigojo su ieškove dėl pirkimo sutarties sudarymo susisiekti atskirai. 2018 m. balandžio 26 d. raštu Nr. 2(VPK)-779 „Dėl atsakymo į UAB „Swetrak“ pretenziją“ atsakovė informavo dalyvius, kad UAB „Swetrak“ pretenzija pripažinta nepagrįsta ir atmesta, pirkimo procedūros tęsiamos toliau. 2018 m. gegužės 11 d., 2018 m. gegužės 14 d. ir 2018 m. gegužės 21 d. raštais ieškovė kreipėsi į atsakovę, prašydama paaiškinti, kokia yra pirkimo procedūrų stadija, kada galima tikėtis sudaryti sutartį. Ieškovė nurodo, kad į šiuos raštus atsakymų iš atsakovės negavo. Atsakovė priešingas aplinkybes patvirtinančių duomenų nepateikė.
15. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad atsakovė 2018 m. balandžio 23 d. kreipėsi į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją, prašydama įvertinti su ieškove planuojamą sudaryti pirkimo sutartį nacionalinio saugumo aspektu. Po 2018 m. gegužės 22 d. įvykusio Koordinavimo komisijos posėdžio atsakovė buvo informuota, kad komisija padarė išvadą, jog su ieškove ketinama sudaryti pirkimo sutartis pripažįstama neatitinkančia nacionalinio saugumo interesų. Šios išvados pagrindu Vyriausybė 2018 m. birželio 6 d. priėmė nutarimą Nr. 526 pripažinti planuojamą sudaryti su ieškove sutartį neatitinančia nacionalinio saugumo interesų.
16. Ieškovė 2018 m. birželio 14 d. raštu Nr. 13-543 pateikė atsakovei pretenziją, kurioje nurodė, kad perkantysis subjektas nuo pirkimo laimėtojo paskelbimo daugiau kaip mėnesį neteikia pirkimo laimėtojui jokios informacijos apie tolesnes pirkimo procedūras, nepaisant to, jog pirkimo laimėtojas net tris kartus kreipėsi į perkantįjį subjektą. Ieškovė pateiktoje pretenzijoje prašė ne vėliau kaip per 5 darbo dienas su ja, kaip pirkimo laimėtoja, sudaryti sutartį arba nurodyti priežastis, dėl kurių priimtas sprendimas nesudaryti sutarties. 2018 m. birželio 22 d. raštu Nr. 2(VPK)-1208, atsakydama į ieškovės pretenziją, atsakovė ieškovę informavo apie Koordinavimo komisijos išvadą ir priimtą Vyriausybės nutarimą. Atsakovė taip pat nurodė, kad draudimas sudaryti viešojo pirkimo sutartį su tiekėju kildinamas ne iš perkančiojo subjekto priimtų sprendimų, o iš Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nustatytų imperatyvių reikalavimų ir tuo pagrindu priimto Vyriausybės nutarimo. Dėl šios priežasties, taip pat įvertinusi tai, kad Vyriausybės nutarime nurodytos nacionalinio saugumo interesams grėsmę keliančios priežastys negali būti pašalintos, atsakovė informavo ieškovę, kad Vyriausybės nutarimas neleidžia perkančiajam subjektui sudaryti pirkimo sutarties su tiekėju.
17. Ieškovė 2018 m. liepos 17 d. kreipėsi į atsakovę su dar viena pretenzija, kurioje nurodė, kad 2018 m. birželio 22 d. atsakovė paaiškino priežastis, dėl kurių nėra sudaryta pirkimo sutartis, tačiau nepriėmė sprendimo dėl sutarties sudarymo, nesudarymo ar pirkimo nutraukimo. Ieškovė pretenzijoje kėlė alternatyvius reikalavimus, t. y. priimti sprendimą dėl sutarties sudarymo ar nesudarymo, netenkinus šių prašymų, priimti sprendimą dėl pirkimo nutraukimo, taip pat informuoti apie perkančiojo subjekto priimtą sprendimą pradėtą pirkimą (pirkimus) iš naujo. Atsakovė, išnagrinėjusi pretenziją, 2018 m. liepos 25 d. priėmė sprendimą nutraukti pirkimo procedūras, netenkino kitų pretenzijoje pareikštų prašymų. Atsakovė, nutraukdama pirkimą, pakartojo aplinkybes dėl Koordinavimo komisijos išvados ir Vyriausybės nutarimo ir kad dėl priimtos išvados ir Vyriausybės nutarimo atsakovė negali užbaigti pirkimo. Atsakovė pažymėjo, kad tai, jog ketinama su ieškove sudaryti sutartis neatitiks nacionalinio saugumo interesų, negalėjo būti iš anksto numatyta aplinkybė. Atsakovė pirkimą nutraukė pagal PAVETPPSPSĮ 41 straipsnio 3 dalį.
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad viešojo pirkimo sutartis su ieškove nebuvo sudaryta dėl Koordinavimo komisijos išvados ir Vyriausybės nutarimo. Tą patvirtina bylos duomenys, šių aplinkybių neginčija ir šalys. Būtent Vyriausybės nutarime nustatyta aplinkybė (kad ketinama su ieškove sudaryti sutartis buvo pripažinta neatitinkančia nacionalinio saugumo interesų) atsakovės buvo įvertinta kaip naujai atsiradusi, kurios nebuvo galima numatyti, ir sudaranti pagrindą nutraukti pirkimą. Negalėjimo sudaryti sutartį priežastys atsakovei tapo žinomos dar 2018 m. gegužės 22 d., tačiau atsakovė jokio sprendimo dėl tolesnio pirkimo procedūrų eigos nepriėmė iki 2018 m. liepos 25 d. Ieškovei priežastys, dėl kurių ji nekviečiama sudaryti sutarties, buvo paaiškintos tik 2018 m. birželio 22 d., t. y. po to, kai ieškovė pateikė 2018 m. birželio 14 d. pretenziją. Ieškovės veiksmai (paklausimų atsakovei apie pirkimo procedūrų eigą siuntimas, kreipimasis su pretenzijomis reikalaujant sudaryti sutartį) patvirtina, kad ieškovė buvo iniciatyvi, aktyviai siekė, jog su ja, kaip pirkimo laimėtoja, būtų sudaryta sutartis. Bylos duomenys patvirtina, kad tokio ketinimo ieškovė niekada neatsisakė, jo ir toliau siekia.
19. Po to, kai atsakovė ieškovei paaiškino priežastis, dėl kurių su ja nėra sudaroma sutartis, tapo akivaizdu, kad tarp šalių kilę nesutarimai kitaip nei teismine tvarka negali būti išspręsti. Sprendimas nesudaryti sutarties su ieškove yra tiesiogiai susijęs su Koordinavimo komisijos išvada ir jos pagrindu priimtu Vyriausybės nutarimu. Tai reiškia, kad tik nuginčijus šiuose individualiuose teise aktuose esančią išvadą dėl atsakovės su ieškove planuojamo sudaryti sandorio neatitikimo nacionalinio saugumo interesui, ieškovė galėtų įrodinėti ir atsakovės sprendimo nesudaryti pirkimo sutarties nepagrįstumą. Ieškovė Koordinavimo komisijos išvados ir Vyriausybės nutarimo panaikinimo siekia teismine tvarka, tokie ieškovės reikalavimai yra nagrinėjami administraciniame teisme.
20. Taigi, ieškovė, nesutikdama su pirkimo nutraukimu, operatyviai ir rūpestingai ėmėsi veiksmų pašalinti aplinkybes, kurios nepriklauso nuo perkančiojo subjekto valios, tačiau kurios jam sudarė pagrindą nutraukti pirkimo procedūras. Be to, kadangi sprendimą nutraukti pirkimą lėmė ne perkančiojo subjekto valia, o visiškai nuo jo nepriklausančios aplinkybės, pretenzijos dėl pirkimo nutraukimo pareiškimas šiuo atveju nebūtų pasiekęs tų tikslų, kurių paprastai yra siekiama ikiteismine gynybos stadija (žr. šios nutarties 11-12 punktus). Nenuginčijus Koordinavimo komisijos išvadų ir Vyriausybės nutarimo, dar vienos pretenzijos atsakovei pateikimas reikalaujant panaikinti sprendimą nutraukti pirkimo procedūras būtų tik formalus veiksmas, negalintis sukelti jokių realių pasekmių ieškovės siekiui sudaryti viešojo pirkimo sutartį. Svarbu pažymėti, kad ieškovė su atsakovės pozicija dėl negalėjimo sudaryti viešojo pirkimo sutartį nesutiko nuo pat pradžių, tą patvirtina, pvz., tai, kad jau žinodama priežastis, dėl kurių atsakovė su ja nesudaro pirkimo sutarties, ieškovė 2018 m. liepos 17 d. pretenzijoje pirmuoju reikalavimu visgi prašė priimti sprendimą sudaryti su ja pirkimo sutartį.
21. Nagrinėjamos bylos atveju yra akivaizdu, kad kilusio ginčo ribos tiek ieškovei, tiek atsakovei yra aiškios. Priešingai nei įprastai viešųjų pirkimų atvejais, susiklosčiusioje situacijoje pretenzijos pateikimas būtų lėmęs ne operatyvesnį, o dar ilgesnį tarp šalių kilusio ginčo sprendimą. Be to, ginčo nagrinėjimo ikiteisminėje stadijoje neefektyvumas buvo akivaizdus. Atsižvelgiant į atsakovės sprendimo nesudaryti pirkimo sutarties su ieškove ir nutraukti pirkimo procedūras priežastis, šalių ginčas nesikreipiant į teismą objektyviai negali būti išspęstas. Teismai, spręsdami viešųjų pirkimų ginčus, materialiosios ir proceso teisės normas ex officio (pagal pareigas) aiškina ir taiko taip, kad tiekėjui būtų leista efektyviai įgyvendinti teisę į pažeistų teisių gynybą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013 ir joje nurodytą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką).
22. Dėl pirmiau nurodytų priežasčių nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išankstinę neteisminę ginčo sprendimo tvarką reglamentuojančias teisės normas turėjo taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į tokios gynybos stadijos esmę. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas aplinkybes dėl perkančiojo subjekto sprendimų peržiūros procedūros vertino pernelyg formaliai, neįsigilino į tarp šalių kilusio ginčo esmę. Nagrinėjamu atveju nustatytas netinkamas CPK 293 straipsnio 2 punkto, 4233 straipsnio 2 dalies taikymas yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį dėl bylos nutraukimo panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti.
23. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad skundžiamoje nutartyje nurodyta išvada, jog ieškovės pozicija yra prieštaringa, nes ji pati prašė priimti sprendimą dėl pirkimo procedūrų nutraukimo, yra nepagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad 2018 m. birželio 22 d. atsakovė ieškovei nurodė priežastis, trukdančias jai sudaryti su ieškove sutartį, tačiau neišsprendė klausimo dėl pirkimo procedūros pabaigos. Toks atsakovės neveikimas (nesiėmimas savalaikiai spręsti su pirkimu susijusių klausimų) ieškovei trukdė efektyviai ginti galimai jos pažeistas teises. Dėl to 2018 m. liepos 17 d. pretenzija ieškovė siekė, kad atsakovė priimtų aiškų sprendimą dėl pirkimo procedūrų pabaigos. Tačiau tai, kad pretenzijoje ieškovė kaip vieną iš alternatyvių reikalavimų nurodė reikalavimą nutraukti pirkimo procedūras, vertinant jį viso tarp šalių kilusio ginčo kontekste, niekaip nepaneigia ieškovės siekio sudaryti viešojo pirkimo sutartį, kurio ji niekada neatsisakė.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
24. Ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų ir pagal CPK 93, 98 straipsnius prašo priteisti jai iš atsakovės 2 420 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro advokato išlaidos už atskirojo skundo ir prašymo dėl bylos sustabdymo parengimą. Apeliacinės instancijos teismas, išsprendęs pirmosios instancijos teismo nutarties dėl bylos nutraukimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, grąžino bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t, y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidų remiantis CPK 93 ir 98 straipsniu nėra pagrindo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartį panaikinti ir civilinę bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Teisėjas Marius Bajoras