Civilinė byla Nr. 3K-3-245/2008 (S)
Procesinio sprendimo kategorijos:
11.9.10.7; 11.9.10.8
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. gegužės 6 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas), Janinos Januškienės ir Sigito Gurevičiaus (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. B. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. gegužės 28 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. B. ieškinį atsakovui UAB sanatorijai „Pušyno kelias“ dėl atleidimo iš darbo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovė S. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti atsakovo UAB sanatorijos „Pušyno kelias“ direktoriaus 2006 m. birželio 25 d. įsakymo Nr. 06/128 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“ 2 punktu ieškovei paskirtą drausminę nuobaudą – papeikimą; pripažinti 1998 m. birželio mėn. bylos šalių sudarytos darbo sutarties nutraukimą ir ieškovės atleidimą pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą neteisėtu bei panaikinti atsakovo UAB sanatorijos „Pušyno kelias“ direktoriaus 2006 m. lapkričio 9 d. įsakymą Nr. 06/355 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“; priteisti jai iš atsakovo 5942,86 Lt darbo užmokestį už darbą laikotarpiu nuo 2006 m. rugsėjo 1 d. iki 2006 m. lapkričio 9 d.; priteisti iš atsakovo 2600 Lt dydžio vidutinį mėnesinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką nuo 2006 m. lapkričio 10 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, 15 600 Lt išeitinę išmoką, 2600 Lt dydžio vidutinį mėnesinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2006 m. lapkričio 10 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Ieškovė savo reikalavimus grindė, nurodydama, kad pas atsakovą ėjo buhalterės-kasininkės pareigas. 2006 m. gegužės 25 d. įsakymo Nr. 06/128 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“ 2 punktu ieškovei paskirta drausminė nuobauda - papeikimas už nepakankamą naujos programos priežiūrą bei neatidų darbą su nauja programa. 2006 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 06/355 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“ ieškovė nuo 2006 m. lapkričio 9 d. buvo atleista iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą už tai, kad pakartotinai, 2006 m. gegužės 25 d. įsakymu paskyrus jai drausminę nuobaudą, padarė darbo drausmės pažeidimą, t. y. aplaidžiai atliko pavestus buhalterinius skaičiavimus, darė darbo užmokesčio permokas bei klastojo buhalterinius duomenis. Ieškovės nuomone, jos atleidimas iš darbo yra neteisėtas bei nepagrįstas, pažeidžiantis nustatytą atleidimo iš darbo tvarką, nes darbdavys, prašydamas pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo, nenurodė, kokį konkretų pažeidimą ieškovė padariusi. 2006 m. gegužės 25 d. įsakyme nurodyto darbo drausmės pažeidimo ieškovė teigia nepadariusi, nes pagal savo galimybes naują programą prižiūrėjo pakankamai ir su nauja programa dirbo atidžiai. Darbdavys nesupažindino jos su naujos programos darbo galimybėmis ir specifika bei neapmokė su ja dirbti. Konstatuodamas darbo drausmės pažeidimą 2006 m. lapkričio 9 d. įsakymu, darbdavys pažeidė tuos pačius įstatymo reikalavimus, nes, prašydamas pasiaiškinti dėl pakartotinio darbo drausmės pažeidimo, nenurodė, koks konkretus pažeidimas padarytas, nustatė neprotingai trumpą terminą pasiaiškinimui pateikti. Dėl buhalterinių duomenų klastojimo apskritai nepareikalauta pasiaiškinti. 2006 m. lapkričio 9 d. įsakymu drausminė nuobauda buvo paskirta iš esmės už tą patį pažeidimą, už kurį 2006 m. gegužės 25 d. įsakymu jau buvo paskirta drausminė nuobauda.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2007 m. gegužės 28 d. sprendimu ieškinį iš dalies tenkino: panaikino atsakovo UAB sanatorijos „Pušyno kelias“ direktoriaus 2006m. gegužės 25 d. įsakymu ieškovei S. B. paskirtą drausminę nuobaudą – papeikimą ir 2006 m. lapkričio 9 d. įsakymu paskirtą drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo bei pripažino 1998 m. birželio mėn. darbo sutarties, sudarytos S. B. ir UAB sanatorijos „Pušyno kelias“, nutraukimą neteisėtu ir šią darbo sutartį laikė nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos; priteisė iš atsakovo UAB sanatorijos „Pušyno kelias“ ieškovės S. B. naudai 5705,16 Lt išeitinę išmoką, 8795,50 Lt vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, po 118,86 Lt vidutinio dienos darbo užmokesčio nuo teismo sprendimo priėmimo iki sprendimo įsigaliojimo dienos už priverstinės pravaikštos laiką; kitus ieškinio reikalavimus atmetė. Teismas nurodė, kad darbdavys neužtikrino darbuotojų apmokymo dirbti naujomis programomis, o įmonės, įdiegusios naujas programas, atstovus buvo sudėtinga išsikviesti. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad raštu pareikalavo pasiaiškinimo iš ieškovės prieš skirdamas drausminę nuobaudą 2006 m. gegužės 25 d. įsakymu. 2006 m. gegužės 11 d. tarnybiniame pranešime, kuriuo remiantis skirta ši drausminė nuobauda, nekonkretizuoti ieškovės padaryti pažeidimai. Nesant darbdavio rašytinio reikalavimo pateikti pasiaiškinimą ir nustatyto termino šiam veiksmui atlikti, skiriant drausminę nuobaudą buvo pažeista DK 240 straipsnio 1 dalyje nustatyta drausminės nuobaudos skyrimo tvarka. Teismas nurodė, kad iš pateiktų dokumentų nėra aiškūs konkretūs pažeidimai ir jų aplinkybės, nėra galimybės įvertinti, ar nebuvo pažeistas DK 241 straipsnyje nustatytas nuobaudos skyrimo terminas, neįmanoma įvertinti ir drausminės nuobaudos pagrįstumo. Panaikinus 2006 m. gegužės 25 d. įsakymu paskirtą drausminę nuobaudą, teismas panaikino ir 2006 m. lapkričio 9 d. įsakymo Nr. 06/355 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“ dalį, kuria paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. spalio 16 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitė: panaikino sprendimo dalį, kuria panaikinta ieškovei paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo ir bylos šalių darbo sutarties nutraukimas pripažintas neteisėtu, iš atsakovo priteista išeitinė išmoka, darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką; šiuos ieškinio reikalavimus atmetė ir pakeitė ieškovės darbo sutarties nutraukimo formuluotę bei laikė ją atleista iš darbo 2006 m. lapkričio 9 d. pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir 235 straipsnio 2 dalies 7 punktą; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Kolegija konstatavo, kad buvo teisinis pagrindas atleisti iš darbo ieškovę 2006 m. lapkričio 9 d. pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir 235 straipsnio 2 dalies 7 punktą, nes ieškovė, būdama buhalterė-kasininkė, vieną kartą šiurkščiai pažeidė darbo pareigas, padarydama veiką, turinčią turto iššvaistymo požymių, nors už ją ir nebuvo traukiama baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn. Darbo drausmės pažeidimas buvo padarytas dėl kaltų ieškovės veiksmų ir buvo nustatytas, atliekant atsakovo auditą, todėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo – skyrimo terminas nebuvo pažeistas (DK 241 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi apmokymo darbų atlikimo aktais, pasirašytais ieškovės. Teismas pakeitė sutarties nutraukimo formuluotę, laikydamas ją atleista iš darbo 2006 m. lapkričio 9 d. pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir 235 straipsnio 2 dalies 7 punktą. Kolegija nepasisakė dėl ieškovei 2006 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 06/128 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“ 2 punktu paskirtos drausminės nuobaudos – papeikimo panaikinimo, nes, pripažinus jos atleidimą iš darbo teisėtu, šios nuobaudos galiojimo klausimo išsprendimas ieškovei nesukuria esminių teisinių pasekmių. Kolegija nurodė, kad tai, jog atsakovas dokumentuose apie darbo sutarties nutraukimą jos nutraukimo įstatyminį pagrindą nurodė netiksliai, nėra teisinis pagrindas atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovė S. B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 16 d. nutartį, o Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. gegužės 28 d. sprendimą pakeisti išeitinę išmoką padidinant iki 14 691,12 Lt, o vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo priėmimo dienos padidinant iki 16 164,96 Lt arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasatorė savo prašymą motyvuoja šiais argumentais:
1. DK 240 straipsnio nuostatos įpareigoja darbdavį reikalavime pasiaiškinti, kuris įteikiamas darbuotojui, nurodyti konkretų darbo drausmės pažeidimą, dėl kurio reikalaujama pasiaiškinti. Atsakovas reikalavimo pasiaiškinti nekonkretizavo, pažeisdamas drausminių nuobaudų skyrimo tvarką.
2. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas atleisti ieškovę iš darbo, nes ji, būdama buhalterė-kasininkė, vieną kartą šiurkščiai pažeidė darbo pareigas, padarydama veiką, turinčią turto iššvaistymo požymių. Teismas nenustatė visų būtinų sąlygų veikai kvalifikuoti kaip darbo drausmės pažeidimui: 1) teismas neištyrė konstatuotos neteisėtos veikos, neįvardijo konkrečių ieškovės pareigų, teisės aktų pažeidimų, nenurodė, kodėl ieškovės veiką laiko turto iššvaistymu, neįvertino veikos požymių, nemotyvavo, kodėl pažeidimą laiko šiurkščiu; 2) apeliacinės instancijos teismas nekonstatavo vienos iš drausminės atsakomybės sąlygų – žalos buvimo; 3) atleisti ieškovę iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir 235 straipsnio 2 dalies 7 punktą buvo galima tik nustačius jos tyčią dėl turto iššvaistymo, o teismas kaltės klausimo iš esmės nenagrinėjo, taip pat nenustatė, ar ieškovė buvo tinkamai apmokyta dirbti, rėmėsi aktais dėl apmokymo, tačiau netyrė šių aktų turinio ir atsiradimo aplinkybių.
3. Apeliacinės instancijos teismas nevykdė DK 238 straipsnio įpareigojimo parenkant ir skiriant drausminę nuobaudą atsižvelgti į darbo drausmės pažeidimą, darbuotojo kaltę ir aplinkybes, kuriomis pažeidimas padarytas.
4. Pareiga įrodyti drausminės nuobaudos sąlygų buvimą ir atleidimo iš darbo teisėtumą negali būti perkelta darbuotojui, nes jis yra silpnesnioji darbo santykių šalis, o apeliacinės instancijos teismas, nurodęs, kad „byloje nėra įrodymų, sudarančių pagrindą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu“, šią pareigą perkėlė darbuotojui.
5. Vertindamas įrodymus, apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 185 straipsnio 1 dalį: nevertino ieškovės 2006 m. gegužės 22 d. atsakyme į tarnybinį pranešimą nurodytų aplinkybių, kad su nauja programa dirbti sudėtinga, joje įvesti klaidingi duomenys, programą įdiegusios firmos atstovai neapaiškino, kaip naudotis programa, juos sunku iškviesti; teismas išsamiai neištyrė darbų atlikimo aktų ir motyvuotai dėl jų vertinimo nepasisakė, bet tyrė juos formaliai; teismas neįvertino to, kad ieškovės pasiūlymas atlyginti žalą patvirtino ne jos kaltę, bet tyčios nebuvimą.
6. Apeliacinės instancijos teismas neturėjo teisės priimti darbų priėmimo aktų, atsakovui nemotyvavus, kodėl negalėjo pateikti šių įrodymų pirmosios instancijos teisme (CPK 314 straipsnis). Taip pažeistas proceso koncentruotumo principas ir ieškovės teisė į apeliaciją, nes ji negalėjo teismo sprendimo dėl šių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrįstumo apskųsti apeliacine tvarka.
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UAB „Pušyno kelias“ prašo apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą ir savo prašymą grindžia šiais argumentais:
1. Tam tikrų profesijų atstovų, tokių kaip buhalterių, veiklos specifika lemia jų atsakomybės ypatumus. Dėl jų darbo reikšmingumo jiems taikytini griežtesni atidumo, rūpestingumo reikalavimai, todėl buhalterio atsakomybę lemia net pati lengviausia kaltės forma. Ieškovės padaryti ir jos pačios pripažinti pažeidimai vertintini kaip sunkūs, nes turėjo įtakos sunkių pasekmių atsiradimui, be to, padaryti dėl didelio nerūpestingumo ir aplaidumo, pakartotinai po drausminės atsakomybės už panašius pažeidimus taikymo.
2. Būtinybė pateikti ieškovės nurodomus darbų atlikimo aktus atsirado pirmosios instancijos teismui nepagrįstai konstatavus, kad programą įdiegusios firmos atstovus buvo sunku iškviesti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Byloje vyksta ginčas dėl atleidimo iš darbo pagrįstumo ir teisėtumo.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Civilinio proceso kodekso (CPK) 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas bylas nagrinėja neperžengdamas kasacinio skundo ribų ir patikrina apskųstus sprendimus ir nutartis tik teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Ši įstatymo nuostata reiškia, kad kasacinis teismas iš naujo nenustatinėja ir nenagrinėja faktinių bylos aplinkybių, o vadovaujasi byloje jau nustatytomis ir konstatuotomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis savo išvadas grindė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Kasacinio teismo paskirtis yra formuoti vieningą teisės aiškinimą ir taikymą visoje valstybėje. Dėl šių aplinkybių teisėjų kolegija pasisakys tik dėl kasacinio skundo argumentų, kuriuose keliami teisės aiškinimo ir taikymo klausimai.
Kasatorė nurodo, kad nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme buvo pažeisti CPK 314 straipsnio reikalavimai, t. y. į bylą buvo priimti nauji įrodymai, tinkamai nemotyvavus tokio būtinumo, dėl to buvo pažeistas proceso koncentruotumo principas ir ieškovės teisė į apeliaciją. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šis kasacinio skundo argumentas nesudaro pagrindo naikinti ar keisti priimtus teismų sprendimus. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi, aiškinant ir taikant šią normą, visų pirma atkreiptinas dėmesys į tai, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus: naujus įrodymus galima pateikti, jei šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2007 m. rugsėjo 19 d. atsakovas pateikė prašymą Vilniaus apygardos teismui dėl naujų įrodymų priėmimo (b. l. 207). Šiame prašyme nurodyti motyvai, dėl ko prašoma priimti naujus įrodymus: dėl ieškovės atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą išdėstytų motyvų. Prašyme dėl naujų įrodymų priėmimo taip pat nurodoma, kad prašomi priimti nauji įrodymai yra įteikti ir „kitos šalies atstovui“. 2007 m. rugsėjo 20 d. vykusiame teismo posėdyje buvo nutarta naujus įrodymus priimti ir, siekiant sudaryti tinkamas sąlygas ieškovui ir jos atstovui susipažinti su naujais įrodymais, bylos nagrinėjimas buvo atidėtas 2007 m. spalio 5 d. Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo teigti, jog buvo pažeisti CPK 314 straipsnio reikalavimai, todėl šis motyvas negali būti pagrindas naikinti priimtus teismų sprendimus.
Nepagrįstas yra ir kasacinio skundo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas be pagrindo taikė Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir atleido ieškovę kaip vieną kartą šiurkščiai pažeidusią darbo pareigas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad jeigu konkrečiu atveju darbo sutartį leidžiama nutraukti tiek pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą, tiek ir pagal šios dalies 2 punktą, darbdavys turi teisę pasirinkti, pagal kurį iš DK 136 straipsnio 3 dalyje nustatytų pagrindų jis nutraukia darbo sutartį, arba gali darbo sutartį nutraukti abiem šioje teisės normoje nustatytais pagrindais. Tais atvejais, kai darbo sutartis nutraukta vienu iš šių pagrindų, o darbdavys procesiniame dokumente, pateiktame teismui iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo (CPK 232 straipsnis), pareiškia, kad už tą patį darbo drausmės pažeidimą, už kurį darbuotojas atleistas iš darbo, buvo pagrindas nutraukti darbo sutartį ir kitu iš DK 136 straipsnio 3 dalyje nustatytų pagrindų bei prašo tai įvertinti priimant sprendimą, teismas turi patikrinti ir įvertinti, ar buvo pagrindas nutraukti darbo sutartį tiek pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą, tiek pagal šio straipsnio 3 dalies 2 punktą. Nustatęs, kad buvo pagrindas nutraukti darbo sutartį kitu iš DK 136 straipsnio 3 dalyje nustatytų pagrindų, teismas, nekonstatavęs atleidimo iš darbo neteisėtumo dėl atleidimo tvarkos pažeidimo, turi atmesti darbuotojo (ieškovo) reikalavimą dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir pakeisti darbo sutarties nutraukimo formuluotę į nustatytą atitinkamame DK 136 straipsnio 3 punkte. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas pakeitė ieškovės darbo sutarties nutraukimo formuluotę ir nurodė, kad laikytina, jog ieškovė atleista iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą (kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas; DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punktas).
Taikydamas šį atleidimo iš darbo pagrindą, apeliacinės instancijos teismas konstatavo ieškovės veiką, turinčią turto iššvaistymo požymių, nors už ją nebuvo traukiama baudžiamojon atsakomybėn. Darydamas šias išvadas, teismas vadovavosi audito išvada, pačios ieškovės paaiškinimais, apeliacinėje instancijoje gautais ir teismo įvertintais darbų atlikimo aktais dėl apmokymų, kurių dalis yra pasirašyta ieškovės. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, įvertinus visus šiuos byloje pateiktus įrodymus, taip pat tai, kad pati ieškovė 2006 metų rugpjūčio 28 d. pasiaiškinime atsakovo direktoriui prašė leisti įmonei padarytą žalą – „permokėtus atlyginimus 7813,23 Lt grąžinti per 2006 metų 4 mėnesius“ teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamas darbo drausmės pažeidimas buvo padarytas dėl kaltų ieškovės veiksmų, o todėl nėra pagrindo teigti, kad atleidimas iš darbo nurodytu pagrindu yra neteisėtas.
Kasatorės teiginys, kad jai buvo perkelta įrodinėjimo našta šioje byloje, yra nepagrįstas bylos medžiaga. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad buvo pažeistas DK 238 straipsnis, nustatantis drausminės nuobaudos (šiuo atveju – atleidimo iš darbo) parinkimo kriterijus. Teismas šias aplinkybes vertino, ir nekonstatavo drausminės nuobaudos neatitikties padarytam darbo drausmės pažeidimui.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovė buvo atleista iš buhalterės-kasininkės pareigų, t. y. pareigų, kurių specifika lemia ir jų atsakomybės ypatumus. Dėl ieškovės dirbto darbo specifikos ir reikšmingumo šios profesijos asmenims taikytini griežtesni atidumo, atsargumo, rūpestingumo reikalavimai, taip pat drausminės atsakomybės reikalavimai.
Dėl išdėstytų aplinkybių nėra pagrindo tenkinti kasacinį skundą jame nurodytais motyvais, todėl paliekamas galioti apeliacinės instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Juozas Šerkšnas
Sigitas Gurevičius
Janina Januškienė