Civilinė byla Nr. e2A-2894-855/2025

       Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02304-2025-9 

       Procesinio sprendimo kategorijos: 

       2.3.2.4.1.; 3.3.1.19.1 (S)

VILNIAUS apygardos teismas

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 14 d.

 Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (suinteresuoto asmens) uždarosios akcinės bendrovės „Zonta“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gegužės 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų I. R. ir E. R. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuoti asmenys – antstolė Reda Vizgaudienė, uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, uždaroji akcinė bendrovė „Zonta“, uždaroji akcinė bendrovė „Kesko Senukai Lithuania“, „PlusPlus Capital“ AS, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, H. D., V. P., uždaroji akcinė bendrovė „Vilpra“.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėjai I. R. ir E. R. kreipėsi į teismą su prašymu dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kuriuo prašoma nutraukti 2011 m. rugsėjo 24 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje sudarytą santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, palikti santuokines pavardes ir patvirtinti jų sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurią pareiškėjai 2025 m. kovo 18 d. patikslino.

2.       Suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Zonta“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė atmesti pareiškėjų prašymą, netvirtinti jų sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir įpareigoti pareiškėjus pateikti naują sutartį. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1.                      Pareiškėjai anksčiau kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo, jų prašymo pagrindu buvo iškelta civilinė byla Nr. e2YT-2763-637/2024, tačiau jų prašymas buvo paliktas nenagrinėtu. Ankstesnėje byloje buvo nustatyta, kad pareiškėjos I. R. vardu buvo registruotas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini) , taip pat transporto priemonė „Ford Edge“. Pareiškėjai nenurodė, kur šiuo metu yra šis turtas, kokių sandorių pagrindu jis buvo perleistas.

2.2.                      Ankstesnėje byloje pareiškėjai buvo nurodę, kad pareiškėjas sūnui išlaikyti teiks po 100 Eur išlaikymą, todėl nėra aišku, kodėl į šią nagrinėjamą bylą pateiktoje sutartyje išlaikymo dydis yra 3 kartus didesnis. Be to, pareiškėjai ankstesnėje byloje buvo nurodę, kad vaiko išlaikymo skolos nėra, o šiuo metu nurodomas esamas išlaikymo įsiskolinimas.

2.3.                      Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdymo kilusios prievolės (žalos atlyginimas) turi būti vykdomos iš abiejų pareiškėjų turto, todėl su tuo susijusios santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygos pažeidžia kreditoriaus interesus.

3.       Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime nurodė, kad neprieštarauja pareiškėjų santuokos nutraukimui. 

4.       Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų į prašymą nepateikė.

II.       II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Klaipėdos apylinkės teismas Klaipėdos rūmai 2025 m. gegužės 29 d. sprendimu prašymą tenkino – nutraukė pareiškėjų I. R. ir E. R. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje sudarytą santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu; patvirtino pareiškėjų 2025 m. kovo 18 d. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje šalys susitarė dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių termino taikymo nuo 2023 m. liepos 17 d., dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo ir išlaikymo priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos, turto pasidalijimo bei prievolių kreditoriams vykdymo.

6.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu yra visos sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.51 straipsnyje, t. y. nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai, abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs, sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad pareiškėjų santuoka faktiškai yra iširusi, todėl esant visoms santuokos nutraukimo sąlygoms, santuoką nutraukė.

7.       Įvertinęs byloje esančius duomenis bei nustatytas aplinkybes, pareiškėjų pateiktos santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties sąlygas, sprendė, kad sutartis nepažeidžia sutuoktinių ir (ar) kitų asmenų interesų, neprieštarauja viešajai tvarkai, jos turinys atitinka įstatymų reikalavimus, todėl sutartį tvirtintino. Teismas nurodė šiuos argumentus:

3.1.                      Nors suinteresuotas asmuo UAB „Zonta“ kelia klausimą dėl išlaikymo (300 Eur / mėn.) ir išlaikymo įsiskolinimo (5 400 Eur) šalių nepilnamečio vaiko, kuriuo gyvenamoji vieta nustatyta su pareiškėja (vaiko motina) I. R., egzistavimo, tačiau, teismo vertinimu, pareiškėjų sutartas išlaikymo per mėnesį dydis (300 Eur), atsižvelgiant į vaiko amžių, šalies ekonominę situaciją, šiuo klausimu teismų formuojamą praktiką, prioritetinį vaiko teisių, interesų apsaugos ir gynimo principą, negali būti laikomas per dideliu. Byloje taip pat nėra pateikta objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti patikimą išvadą, jog sutartyje nurodytas išlaikymo įsiskolinimas nėra realus, nes kaip matyti iš bylos duomenų, šiuo metu iš pareiškėjo E. R. yra vykdoma eilė piniginio pobūdžio išieškojimų, todėl tai leidžia kaip labiau tikėtinus vertinti pareiškėjų paaiškinimus, jog vaiko išlaikymo prievolė nebuvo tinkamai vykdoma. Atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus, teismo posėdyje pareiškėjų teiktus paaiškinimus, vadovaudamasis prioritetiniu vaiko teisių, interesų apsaugos ir gynimo principu, teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog sutarties sąlygos, susijusios su nepilnamečio A. R. išlaikymu, pažeidžia kitų asmenų interesus.

3.2.                      Dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), taip pat transporto priemonės Ford Edge, dėl kurių atsiliepime suinteresuotas asmuo UAB „Zonta“ kėlė klausimus, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pagal byloje esančius duomenis pareiškėjų vardu šis turtas nėra registruotas, šiuo metu jiems nuosavybės teise nepriklauso, o jokių su tuo susijusių savarankiškų reikalavimų suinteresuotas asmuo UAB „Zonta“ nepareiškė, todėl teismas neturi pagrindo spręsti klausimo dėl pareiškėjams nepriklausančio turto. 

3.3.                      Teismas atmetė suinteresuoto asmens UAB „Zonta“ argumentus, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdymo kilusios prievolės (žalos atlyginimas) turi būti vykdomos iš abiejų pareiškėjų turto, todėl su tuo susijusios santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygos pažeidžia kreditoriaus interesus, nurodydamas, jog išieškojimai yra vykdomi tik iš E. R., o kadangi suinteresuotas asmuo UAB „Zonta“ šioje byloje nereiškė jokių savarankiškų reikalavimų dėl prievolės pobūdžio, todėl spręsdamas santuokos nutraukimo pasekmių sutarties patvirtinimo klausimą teismas šioje byloje neturi pagrindo kvestionuoti įsiteisėjusiais sprendimais nustatytų aplinkybių dėl prievolės subjekto. 

III.       III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8.       Apeliantė (suinteresuotas asmuo / kreditorė) UAB „Zonta“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gegužės 29 d. priimtą sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliacinį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

1.1.                      Skundžiamu sprendimu nutraukdamas šalių santuoką, pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl reikšmingų anksčiau nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2YT-2763-637/2024 nustatytų aplinkybių, kuriuos įvertinus, kyla pagrįstų abejonių, jog sutartimi pareiškėjai siekia nuslėpti už turto realizavimą gautas lėšas ir jų pasidalijimo, nesąžiningai išvengiant turimų įsipareigojimų vykdymo:

7.1.1.                      Santuokos metu pareiškėjos I. R. vardu 2022 m. birželio 8 d. buvo įregistruotas turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini): gyvenamasis namas, unikalaus numeris (duomenys neskelbtini); ūkinis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); šiltnamis, unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Anksčiau nagrinėtoje byloje teismas nustatė, kad šis turtas santuokos metu nuosavybes teise įregistruotas pareiškėjos I. R. vardu. Nagrinėjamu atveju teismas negalėjo nevertinti, kokiu pagrindu ir dėl kokių priežasčių pareiškėjai neteko šio nekilnojamojo turto, tuo labiau, kad pareiškėja pati nurodo, jog iki šiol gyvena adresu (duomenys neskelbtini), t. y. tame pačiame turte, kuris pareiškėjams jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė civilinės bylos Nr. e2YT-2763-637/2024 nagrinėjimo metu. Neįvertinęs šių aplinkybių, pirmosios instancijos teismas neužtikrino teisėtų kreditorių interesų, užkirsdamas kelią kreditoriams apginti galimai pažeistus savo interesus.

7.1.2.                      Santuokos metu bendrosios sutuoktinių jungtinės nuosavybės teise įgijo transporto priemonę, automobilį Ford Edge, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Iš civilinėje byloje Nr. e2YT-2763-637/2024 nustatytų aplinkybių matyti, kad automobilio vertė yra 16000 Eur. Skundžiamu sprendimu teismas nevertino, kokiu pagrindu pareiškėjai neteko šio turto, kur buvo panaudoti už turto pardavimą gauti pinigai ir kodėl pusė už automobilio pardavimą gautų lėšų nebuvo nukreipta tenkinti pareiškėjo E. R. kreditorių reikalavimų. Sprendime nustatyta aplinkybė, kad I. R. už automobilio pardavimą gautas lėšas panaudojo dengiant savo skolas, turėjo sukelti teismui abejonių, kadangi, kaip matyti iš pačių pareiškėjų pateiktų duomenų, I. R. teigė, kad jokių skolų neturi. Taigi akivaizdu, kad bendras abiejų pareiškėjų turtas buvo parduotas nesąžiningai, sąmoningai vengiant tenkinti ženklius kreditorių reikalavimus. Teismas neturėjo teisės tvirtinti Sutarties, kurioje yra aiškiai nuslėptas pareiškėjų turtas (už automobilio pardavimą gauti pinigai), taip pat nenustatyta E. R. tenkanti už automobilio pardavimą gautų pinigų suma.

7.1.3.                      Sutarties 3 punktu pareiškėjai susitarė dėl 300 Eur/mėn. išlaikymo, kurį E. R. mokės nepilnamečiam sūnui. Tuo tarpu civilinėje byloje Nr. e2YT-2763-637/2024 pateiktoje sutartyje buvo numatytas ir abiejų pareiškėjų tuomet sutartas 100 Eur/mėn. išlaikymas. Taip pat Sutarties 6 punkte pareiškėjai patvirtino, kad yra susidaręs 5 400 Eur dydžio E. R. įsiskolinimas dėl vaiko išlaikymo. Teismas, pasiremdamas išimtinai pareiškėjų žodiniais paaiškinimais, neišsklaidė kreditoriaus keltų abejonių dėl pareiškėjų nesąžiningumo dėl įsiskolinimo sūnaus išlaikymui, taip pat net tris kartus didesnio vaikui skiriamo išlaikymo. Kaip matyti iš civilinėje byloje Nr. e2YT-2763-637/2024 pateiktos sutarties, tuo metu įsiskolinimo vaiko išlaikymui nebuvo, o kasmėnesinis išlaikymas buvo nustatytas tik 100 Eur / mėn.

1.2.                      Teismas nepagrįstai sprendė, jog visos teismų priteistos sumos yra tik asmeninė E. R. atsakomybė, nes civilinės bylos Nr. e2YT-2763-637/2024 duomenys vienareikšmiškai patvirtina, kad ne visos pareiškėjų nurodytos prievolės yra vien tik asmeninė E. R. atsakomybė. Civilinėje byloje Nr. e2YT-2763-637/2024 tuomet UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus pateikti įrodymai patvirtina, jog abu pareiškėjai aktyviai dalyvavo po santuokos įsteigtos UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdyme: abu skirtingais laikotarpiais ėjo bendrovės vadovo pareigas, abu bendrovės darbuotojais buvo faktiškai iki pat bankroto bylos iškėlimo, abu faktiškai vadovavo bendrovei ir abu veikė kaip de facto bendrovės vadovai. Vien tai, kad šios sumos priteistos tik iš E. R., nereiškia ir nepatvirtina prievolių atskirumo, kadangi visos šios prievolės atsirado santuokos metu, todėl teismas privalėjo įvertinti jų pobūdį ir išsamiai pasisakyti dėl sutartyje numatyto jų pasidalinimo ir pripažinimo tik E. R..

1.3.                      Teismo išvada, kad kreditorius nepareiškė kokių nors savarankiškų reikalavimų yra aiškiai nepagrįsta, kadangi pareiga pateikti teisėtą, kreditorių interesus atitinkančią sutartį pirmiausia kyla pareiškėjams. Teismas, nustatęs, kad sutartis neatitinka įstatymo reikalavimų ar prieštarauja kreditorių interesams, privalėjo stabdyti bylą ir sudaryti galimybes pareiškėjams sutartį patikslinti. Sutartis neatitinka įstatyme numatytų reikalavimų, joje nėra aptartos visos reikšmingos ir būtinos aplinkybės dėl pareiškėjų turto, taip pat nurodytos neegzistuojančios prievolės dėl vaiko išlaikymo skolos, todėl tokia sutartis teismo negalėjo būti patvirtinta.

9.       Pareiškėja I. R. pateikė atsiliepimą, kuriuo nesutinka su apeliaciniu skundu, prašo jį atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 29 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1.                      Nepagrįsti apelianto argumentai, jog teismas civilinėje byloje Nr. e2YT-2763-637/2024 nustatė šiai bylai reikšmingus ir prejudicinius faktus dėl pareiškėjų turto ir įsipareigojimų. Visų pirma, pareiškėjų pareiškimas dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu civilinėje byloje Nr. e2YT-2763-637/2024 buvo paliktas nenagrinėtu, tad nesant jokiam įsiteisėjusiam teismo procesiniam sprendimui, šioje civilinėje byloje nebuvo ir nėra jokio pagrindo kalbėti apie prejudicinius faktus. Antra, nagrinėjamoje byloje teismas pareiškimą vertino naujai pateiktų bylos duomenų ir įrodymų kontekste. Byloje buvo pateikti rašytiniai įrodymai, jog apeliaciniame skunde minimas nekilnojamas turtas, adresu (duomenys neskelbtini), kuris trumpą laikotarpį nepagrįstai buvo registruotas pareiškėjos I. R. vardu, nebuvo niekam perleistas jokio sandorio pagrindu. Pareiškėjos I. R. nuosavybės teisė į šį nekilnojamą turtą buvo išregistruota, panaikinus nuosavybės įregistravimo teisiniu pagrindu buvusį dokumentą – Deklaraciją apie statybos užbaigimą, nes I. R. niekada nebuvo šio nekilnojamo turto statytoja (namą statė pareiškėjos tėvai). Pareiškėjai neturi ir neturėjo santuokos metu įgyto jokio nekilnojamo turto, kurio padalinimo / piniginių kompensacijų už kurio padalinimą klausimas turėtų būti sprendžiamas nutraukiant šalių santuoką, ir todėl apelianto argumentai bei prieštaravimai pareiškėjų sutarčiai šiuo klausimu buvo ir yra visiškai nepagrįsti ir atmestini.

2.2.                      Santuokos metu pareiškėjai buvo įgiję lengvąjį automobilį Ford Edge, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris iki teismo sprendimo byloje jau buvo parduotas ir todėl tarp sutuoktinių nebedalintas. Dar iki pareiškimo padavimo ankstesnėje byloje Nr. e2YT-2763-637/2024 sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutuoktiniai nurodė, jog bendru sutarimu pasidalino santuokos metu įgytą lengvąjį automobilį, kuris šio sutuoktinių susitarimo pagrindu buvo perregistruotas I. R. vardu. Tuo metu E. R. nurodė atsisakantis ir nereikalaujantis iš I. R. jokių kompensacijų už pasidalinamą turtą, ir įsipareigojo jų nereikšti ateityje. Dar tuo metu E. R. motyvai buvo tokie, jog šis automobilis buvo įgytas iš dalies skolintomis lėšomis iš I. R. motinos J. R., kurių dėl didelių skolų ir sunkumų įmonėje E. R. neturėjo galimybės J. R. grąžinti. I. R. apsiėmus pačiai spręsti dėl skolos už automobilį grąžinimo savo motinai, šis automobilis tarp sutuoktinių buvo pasidalintas būtent tokiu būdu.

2.3.                      Pradinis kreditorius bankrutavusios UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš kurio apeliantė įsigijo reikalavimo teises, tuo metu atstovaujamas nemokumo administratorės UAB „Versus Veto“, civilinėje byloje Nr. e2-7579-512/2023 jau kėlė pareiškėjams (byloje atsakovams) E. R. ir I. R., kaip buvusiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovei, reikalavimus dėl žalos atlyginimo, tačiau Klaipėdos apylinkės teismas pradinio kreditoriaus reikalavimus I. R. atžvilgiu atmetė, pripažinęs tik E. R. civilinę atsakomybę ieškovei bankrutavusiai UAB „(duomenys neskelbtini)“, konstatavęs, jog neįrodyti I. R. neteisėti veiksmai, siekiant tyčia arba dėl didelio neatsargumo ar nepateisinamo aplaidumo sukelti žalą bendrovei. Todėl ieškinys atsakovės I. R. atžvilgiu buvo atmestas kaip nepagrįstas. Kitose E. R., kaip bankrutavusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo, atžvilgiu iškeltose ir nagrinėtose civilinėse bylose (Nr. e2-955-1067/2024; Nr. eB2-150-538/2024; Nr. e2-3694-676/2024) apskritai nebebuvo keliamas I. R. civilinės atsakomybės klausimas. Aukščiau minėtoje civilinėje byloje Nr. e2-7579-512/2023 ir kitose E. R. atžvilgiu išnagrinėtose civilinėse bylose nustatytos faktinės aplinkybės šiuo atveju kaip tik ir sudaro prejudicinius faktus, vertinant sutuoktinių civilinės atsakomybės pobūdį. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais būtent iš E. R., kaip juridinio asmens vadovo, priteistos sumos nėra susijusios su CK 3.109 straipsnyje numatytomis prievolėmis, iš kurių gali kilti solidari abiejų sutuoktinių turtinė atsakomybė, todėl sprendime teismas pagrįstai konstatavo, jog spręsdamas santuokos nutraukimo pasekmių sutarties patvirtinimo klausimą, teismas šioje byloje neturi pagrindo kvestionuoti įsiteisėjusiais sprendimais nustatytų aplinkybių dėl prievolės subjekto, ir priėmė šioje dalyje visiškai pagrįstą ir teisėtą sprendimą. 

2.4.                      Apeliantas nepagrįstai kvestionuoja pareiškėjų, kaip nepilnamečio vaiko tėvų, susitarimą dėl vaikui teiktino 300 Eur / mėn. išlaikymo bei skyrium gyvenančio E. R. įsiskolinimą vaiko išlaikymui. Kreditorius gali reikšti savo nuomonę ir prieštaravimus tik dėl pareiškėjų, kaip jo skolininkų, bendro turto pasidalinimo, jei toks pasidalinimas pažeidžia kreditoriaus interesus. Tačiau pareiškėjų, kaip nepilnamečio vaiko tėvų, tarpusavio susitarimai dėl jų vaiko auklėjimo, auginimo, jo poreikių tenkinimo, tokių susitarimų kvestionavimas nėra kreditoriaus teisė ir kompetencija. Ir todėl šiuo atveju konkretūs apeliantės prieštaravimai bei reikalavimai pareiškėjų sudarytos sutarties nuostatoms, susijusioms su jų nepilnamečiu vaiku, jo išlaikymu, neturi jokios teisinės reikšmės pareiškėjų prašymo nagrinėjimui ir jų sudarytos Sutarties (atitinkamoje dalyje, susijusioje su nepilnamečiu vaiku) tvirtinimui ar netvirtinimui. Svarbu ir tai, jog civilinėje byloje Nr. e2YT-2763-637/2024, kurios duomenimis remiasi apeliantė, pareiškėjų pareiškimas dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu buvo paliktas nenagrinėtu inter alia tuo pagrindu, jog Klaipėdos apylinkės teismui kilo pagrįstos abejonės dėl sutuoktinių numatyto vaikui teikti išlaikymo dydžio – 100 Eur, kaip per mažo.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir

 išvados

10.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

11.       Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl naujai pateiktų įrodymų

12.       Prieš vertinant apeliacinio skundo argumentų pagrįstumą, teismas išsprendžia šalių apeliacinės instancijos teismui pateiktų naujų įrodymų priėmimo klausimą.

13.       Pareiškėja I. R. kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė teismui naujus rašytinius įrodymus – mokėjimo nurodymą, patvirtinantį lėšų mokėjimą elektros energijos tiekėjui ir Ignitis pranešimą apie susidariusį įsiskolinimą už dujas, adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodo, jog šie naujai teikiami įrodymai pagrindžia aplinkybes, jog buvęs sutuoktinis atitinkamu laikotarpiu neprisidėjo prie šeimos poreikių tenkinimo. Anot pareiškėjos naujai teikiamų įrodymų poreikis iškilo tik po suinteresuoto asmens (apeliantės) apeliacinio skundo pateikimo.

14.       Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 37-38 punktai).

15.       Nagrinėjamu atveju, įvertinęs byloje esančius duomenis, pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo turinį bei naujai teikiamų įrodymų turinį, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje pakanka duomenų objektyviam sprendžiamo ginčo išnagrinėjimui, todėl atsisakytina šiuos įrodymus priimti apeliacinėje instancijoje.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

16.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2025 m. gegužės 29 d. sprendimo, kuriuo abiejų sutuoktinių – pareiškėjų I. R. ir E. R. – bendru sutarimu nutraukta jų santuoka ir patvirtinta pareiškėjų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

17.       Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai I. R. ir E. R. 2025 m. kovo 6 d. pateikė teismui pareiškimą, kuriuo buvo prašoma nutraukti pareiškėjų (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje sudarytą santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinti jų sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurią pareiškėjai 2025 m. kovo 18 d. patikslino. Kadangi šia aplinkybe tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinėje instancijoje remiasi apeliantė – suinteresuotas asmuo (kreditorė) UAB „Zonta“, svarbu paminėti, jog pareiškėjai jau anksčiau yra kreipęsi į teismą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių sutarimu ir jų pareiškimo pagrindu buvo iškelta civilinė byla Nr. e2YT-2763-637/2024, tačiau jų prašymas, per teismo nustatytą terminą nepateikus naujos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, 2024 m. rugsėjo 9 d. nutartimi buvo paliktas nenagrinėtu.

18.       Nagrinėjamu atveju apeliantė – suinteresuotas asmuo (kreditorė) UAB „Zonta“ pateiktame apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs visas bylai svarbias aplinkybes, tame tarpe ir Klaipėdos apylinkės teisme Klaipėdos rūmuose anksčiau nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2YT-2763-637/2024 nustatytas, apeliantės vertinimu, reikšmingas ir prejudicinę reikšmę turinčias aplinkybes, nepagrįstai, nutraukdamas šalių santuoką, patvirtino santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį, kurį, anot apeliantės, neatitinka įstatyme nustatytų reikalavimų, nes joje nėra aptartos visos reikšmingos ir būtinos aplinkybės dėl pareiškėjų turto, nurodytos neegzistuojančios prievolės vaiko išlaikymui / išlaikymo skolos, todėl tokia sutartis, kuri prieštarauja įstatymui, gerai moralei bei kreditorių interesams, negalėjo būti tvirtinama.

19.       Santuokos nutraukimą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu reglamentuoja CK trečiosios knygos IV skyriaus antrojo skirsnio ir CPK XXXV skyriaus teisės normos. Pagal CK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir CPK 539 straipsnio 2 dalyje kartu su prašymu nutraukti santuoką sutuoktiniai turi pateikti CK 3.53 straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkančią sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teismas, prieš patvirtindamas sutuoktinių pateiktą sutartį, turi patikrinti, ar joje nustatytos sąlygos iš esmės nepažeidžia nepilnamečių vaikų ar vieno iš sutuoktinių teisių ir teisėtų interesų, ar neprieštarauja viešajai tvarkai. Santuokos nutraukimo atveju, jeigu sutuoktiniai turi kreditorių, duomenys apie kreditorius turi būti pateikiami į bylą ir teismas privalo patikrinti, ar sudarant ir patvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių, nebus pažeidžiamos kreditorių teisės. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nagrinėjant bylą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir tikrinant sudarytos sutuoktinių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitiktį CK 3.53 straipsnio 4 daliai, sutuoktinių kreditoriaus argumentai turi būti išnagrinėjami iš esmės ir patikrinama sutarties atitiktis kreditoriaus interesams. Jei sutuoktinių sudaryta sutartis pažeidžia kreditoriaus interesus, teismas tokios sutarties negali tvirtinti ir taiko CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatytas pasekmes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2006).

20.       Nagrinėjamu atveju apeliantės - kreditorės UAB „Zonta“ teigimu, pareiškėjos I. R. vardu santuokos metu buvo įregistruotas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), taip pat lengvasis automobilis Ford Edge, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) todėl pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti klausimą dėl šio pareiškėjams priklausančio turto padalijimo, vertinti, kodėl, kokiu pagrindu, dėl kokių priežasčių pareiškėjos nuosavybės teisės į šį turtą buvo išregistruotos, vertinti turto perleidimo sandorių teisėtumą, konstatuoti pareiškėjų nesąžiningumą, už turtą gautų pinigų panaudojimo aplinkybes, juo labiau, kad šios aplinkybės buvo teismo akcentuotos ir dėl to ankščiau pareiškėjų teiktas pareiškimas dėl santuokos nutraukimo paliktas nenagrinėtu Klaipėdos apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2YT-2763-637/2024. Su šiais apeliantės argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti.

21.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CK 3.116 straipsnį, 3.118 straipsnį, 3.127 straipsnį nutraukiant santuoką dalinamas tik bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantis turtas, t. y. tas turtas, į kurį sutuoktiniai turi nuosavybės teisę, kurį kaip bendrąja jungtinę sutuoktinių nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium, iki bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Kitaip tariant, nutraukiant santuoką gali ir turi būti padalinamas tik tas turtas, kuris egzistuoja kaip sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė santuokos pabaigoje, teismo sprendimo nutraukti santuoką priėmimo metu, kadangi pagal CK 3.100 straipsnio 1 dalies 4 – 6 punktus būtent sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium, nutraukus santuoką ar teismo sprendimu padalijus bendrą turtą pasibaigia bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

22.       Kaip nurodė pareiškėjai ir kaip matyti iš nagrinėjamos bylos medžiagos, įskaitant VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro, AB „Regitra“ Kelių transporto priemonių registro duomenų, tiek pareiškėjų pareiškimo pateikimo, civilinės bylos iškėlimo metu, tiek pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu pareiškėjams bendrosios jungtinės nuosavybės teise nepriklausė ir nei abiejų pareiškėjų vardu, nei vieno iš jų vardu nebuvo registruotas joks nekilnojamasis turtas ir/ar transporto priemonės, todėl priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas santuoką ir spręsdamas dėl pareiškėjų pateiktos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumo, neturėjo spręsti dėl pareiškėjams nepriklausančio / nesančio bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe turto padalijimo, konkrečiai – spręsti dėl galimai kažkada vienam ar abiem pareiškėjams priklausiusio turto įgijimo, statuso, perleidimo aplinkybių ir pan. Jei apeliantė mano, jog ankščiau pareiškėjams priklausęs kilnojamasis ar / ir nekilnojamasis turtas buvo perleistas kitiems asmenims neteisėtai, nesąžiningai, pažeidžiant imperatyvias teisės normas, apeliantė, kaip kreditorė, turi teisę ginti galimai pažeistas savo teises atskiro proceso tvarka, pareikšdama atitinkamus ieškinio reikalavimus (pvz., prašydama pripažinti turto perleidimo sandorius negaliojančiais, kaip tariamus, apsimestinius, imperatyvioms teisės normoms prieštaraujančius sandorius, actio Pauliana instituto pagrindu ir pan.).

23.       Tai, jog apie apeliantės minimą nekilnojamąjį turtą bei transporto priemonę kalbama Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 6 d. ir 2024 m. rugsėjo 9 d. nutartyse, priimtose civilinėje byloje Nr. e2YT-2763-637/2024 pagal ankstesnį jų pareiškimą dėl santuokos nutraukimo, kuris galiausiai buvo paliktas nenagrinėtu, nesudaro pagrindo spręsti dėl šio turto šiuo metu nagrinėjamoje naujoje civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo, kadangi: a) pareiškėjams 2024 m. vasario 6 d. pateikus pirminį pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu, tuo metu minėtas turtas dar buvo registruotas viešuose registruose pareiškėjų / vieno iš jų vardu, jie buvo šį turtą nurodę, kaip jiems nuosavybės teise priklausantį ir dalintiną turtą, susitarę dėl jo padalijimo, tuo tarpu kaip minėta, vėliau, 2025 m. kovo 6 d., t. y. po daugiau nei metų, inicijavus šiuo metu nagrinėjamą civilinę bylą, situacija jau buvo pasikeitusi, iki to laiko minėtas turtas pareiškėjams jau nebepriklausė, tad ir tartis dėl jo padalijimo bei statuso po santuokos nutraukimo pareiškėjai neturėjo, atitinkamai spręsti dėl šio turto neturėjo ir santuokos nutraukimo bylą nagrinėjantis teismas; b) minėtoje byloje teismo 2024 m. kovo 6 d. nutartimi pareiškėjams tiesiog buvo pasiūlyta pateikti įrodymus dėl minėto nekilnojamojo turto priklausomybės pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise, nurodyti šio turto vertę, pasiūlyta apsispręsti dėl transporto priemonės statuso ir padalijimo, tačiau teismo nebuvo nagrinėjamas ir iš esmės vertinamas šio turto statusas, nebuvo sprendžiama dėl turto padalijimo ir pan., todėl jokios šioje nutartyje teismo nurodytos aplinkybės ir išvados, pirma, nėra teisiškai reikšmingos šiuo metu nagrinėjamai bylai, antra, neturi jokios prejudicinės galios šiuo metu nagrinėjamai bylai.

24.       Apeliantės teigimu, pareiškėjai nepagrįstai sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių susitarė dėl pareiškėjo teiktino nepilnamečiam vaikui 300 Eur dydžio išlaikymo per mėnesį ir 5 400 Eur išlaikymo įsiskolinimo padengimo, kadangi anksčiau nagrinėtoje Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2YT-2763-637/2024 teiktoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nebuvo kalbos apie jokį išlaikymo įsiskolinimą, o pareiškėjai buvo susitarę dėl tris kartus mažesnio - 100 Eur dydžio išlaikymo per mėnesį vaikui teikimo. Su šiais apeliantės argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti.

25.       Pastebėtina, kad minėtoje Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2YT-2763-637/2024 priimta 2024 m. kovo 6 d. nutartimi teismas kaip tik suabejojo ir pasiūlė pareiškėjams patikslinti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas, kuriomis jie susitarė tik dėl 100 Eur išlaikymo iš tėvo pusės vaikui teikimo ir nieko neužsiminė apie galimą išlaikymo įsiskolinimą, pažymėdamas, jog nurodyta vaiko išlaikymui suma neatitinka teismų formuojamos praktikos dėl vaikui būtinos minimalios išlaikymo sumos, pareiškėjai nepagrindė, kad tėvas būtų nepajėgus teikti didesnio išlaikymo, nepagrindė, kodėl jį norima teikti tik nuo 2024 m. kovo 1 d., kodėl nurodoma nesant išlaikymo įsiskolinimo, kai tuo pačiu išlaikymas visą vasario mėnesį neteikiamas. Taigi, teismas bet kuriuo atveju nebūtų tvirtinęs pirminiame teismo procese pareiškėjų teiktos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių tokiomis sąlygomis dėl išlaikymo vaikui, kokias dabar teikiamame apeliaciniame skunde nurodo ir siekia apeliantė. Tad skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismo savarankiškai atliktas motyvuotas ir argumentuotas naujo pareiškėjų susitarimo dėl 300 Eur mėnesinio išlaikymo ir jo 5 400 Eur įsiskolinimo vaikui teikimo negali būti vertinamas kaip nepagrįstas, neteisėtas, netinkamas ir juo labiau pažeidžiantis apeliantės, kaip pareiškėjo E. R. kreditoriaus, kurio turtiniai interesai negali būti keliami aukščiau už nepilnamečio vaiko turtinius interesus, teises.

26.       Negalima sutikti su apeliantės argumentu, jog pareiškėjai nepagrįstai sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių susitarė, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad visos kreditorei priteistos iš E. R. sumos yra jo asmeninės prievolės ir neturėtų būti vykdomos abiejų (buvusių) sutuoktinių, kadangi prievolės kyla iš žalos dėl netinkamo UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdymo, o šios įmonės valdyme skirtingais laikotarpiais kaip vadovai ir darbuotojai dalyvavo abu pareiškėjai.

27.       Apeliantės nurodytos aplinkybės nagrinėjamu atveju nebeturi reikšmės sprendžiant dėl minėtų prievolių pobūdžio, kadangi dėl prievolių teisinio statuso, pobūdžio, prigimties, o svarbiausia – atsakingo už prievolės vykdymą kreditorei subjekto (subjektų sudėties) jau buvo teismų spręsta atskirose išnagrinėtose bylose, kuriuose priimti ir įsiteisėję galutiniai procesiniai sprendimai, kurie nebegali būti iš naujo kvestionuojami, peržiūrimi ir kuriuose teismų konstatuotos aplinkybės bei padarytos išvados nebegali būti vertinamos kitaip.

28.       Kaip matyti iš bylos medžiagos, prievolės apeliantei UAB „Zonta“, kaip kreditorei, kyla iš: a) Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 30 d. sprendimo ir jo pagrindu išduoto, antstolės R. Vizgaudienės vykdomo vykdomojo rašto civilinėje byloje Nr. e2-7579-512/2023, kuriuo iš pareiškėjo E. R., kaip buvusio UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo, buvo priteistas 12 327 Eur žalos atlyginimas ir palūkanos; b) Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 4 d. sprendimo ir jo pagrindu išduoto, antstolės R. Vizgaudienės vykdomo vykdomojo rašto civilinėje byloje Nr. e2-3694-676/2024, kuriuo iš pareiškėjo E. R., kaip buvusio UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo, buvo priteistas 6 048,33 Eur žalos atlyginimas ir palūkanos; c) Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. vasario 9 d. nutarties ir jos pagrindu išduoto, antstolės R. Vizgaudienės vykdomo vykdomojo rašto civilinėje byloje Nr. eB2-150-538/2024, kuriuo iš pareiškėjo E. R., kaip buvusio UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo, priteista 500 Eur bauda, 50 procentų jos (250 Eur) skiriant UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai.   

29.       Visuose šiose bylose teismo sprendimais minėtos sumos priteistos tik iš E. R., vykdomieji raštai išduoti tik jo, kaip skolininko, atžvilgiu, ir nėra konstatuota bendra ar solidari abiejų (buvusių) sutuoktinių atsakomybė pagal prievoles, o vienoje iš bylų ieškinys dėl žalos atlyginimo I. R., kuri buvo įtraukta kaip bendraatsakovė, atžvilgiu teismo buvo atmestas, konstatavus, kad jos atžvilgiu solidari atsakomybė už įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytą žalą negali būti taikoma, kadangi ji atitinkamų sandorių sudarymo metu nebuvo nei įmonės vadovė, nei akcininkė, sandorių sudarymo metu sutuoktiniai kartu negyveno, neįrodyti jokie jos neteisėti veiksmai dėl žalos ieškovui ir pan.

30.       Pareiškėjo nurodoma Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. kovo 6 d. nutartis ankščiau pareiškėjų inicijuotoje santuokos nutraukimo byloje Nr. e2YT-2763-637/2024 neturi jokios reikšmės ir juo labiau prejudicinės galios sprendžiant dėl šiuo metu nagrinėjamoje byloje pareiškėjų sudaryto susitarimo prievolių vykdymo po santuokos nutraukimo aspektu ir atitinkamai teismo sprendimo teisėtumo, kadangi šioje nutartyje tik buvo pažymėta, jog pareiškėjai pirminėje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nenurodė ir neaptarė visų turimų įsipareigojimų kreditoriams, jų vykdymo tvarkos ir pan., tačiau nebuvo teismo spręsta dėl pačio susitarimo teisėtumo, prievolių kreditoriams, įskaitant apeliantę, pobūdžio, apimties ir t. t.

31.       Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).

32.       Apibendrindamas anksčiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visetą ir nurodė pakankamus argumentus, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, nebuvo nukrypta nuo teismų praktikos, todėl ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

33.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

34.       Atmetus suinteresuoto asmens apeliacinį skundą ir palikus nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliantės (suinteresuoto asmens) UAB „Zonta“ patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos.

35.       Pareiškėja I. R. už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 968 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šios išlaidos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais ir neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių. Atsižvelgiant į nurodytą, pareiškėjos I. R. naudai iš apeliantės suinteresuoto asmens UAB „Zonta“ priteistina 968 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, suma.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Apeliantės (suinteresuoto asmens) uždarosios akcinės bendrovės „Zonta“ apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gegužės 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjos I. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Zonta“ (juridinio asmens kodas 125445692) 968 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                          Renata Volodko