Administracinė byla Nr. eA-1224-575/2019
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03447-2017-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 12.15.7; 12.16.4
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. spalio 2 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramutės Ruškytės ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. Z. (A. Z.), A. S. (A. S.), A. S. (A. S.), E. J. ir V. Š. (V. Š.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą pareiškėjams A. Z. (A. Z.), A. S. (A. S.), A. S. (A. S.), E. J. ir V. Š. (V. Š.) (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kauno teritorinė muitinė) dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Atsakovas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Muitinės departamentas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – MGK) 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimą Nr. S-210(7-159/2017).
2. Atsakovas paaiškino, kad MGK neteisingai aiškino ir taikė ginčo teisiniams santykiams aktualius teisės aktus, todėl ginčijamas sprendimas yra nepagrįstas ir naikinamas. Kauno apygardos teismas 2017 m. vasario 28 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-80-245/2017 pripažino kaltais A. Z., A. S., A. S., E. J., V. Š. (toliau – ir pareiškėjai), padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 1992 straipsnio 1 dalyje. Kauno apygardos teismas nustatė, kad veikdami bendrininkų grupėje, 2015 m. lapkričio 19 d. Varėnos rajono Katros kaimo ribose šie asmenys neteisėtai įsigijo iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų įvežtas per Lietuvos valstybės sieną akcizais apmokestinamas prekes, t. y. 7 000 pakelių cigarečių „Fest“, nepažymėtų banderolėmis. Todėl šiems asmenims paskirtos bausmės ir nuspręsta cigaretes konfiskuoti.
3. Kauno teritorinė muitinė pripažino pareiškėjus skolininkais muitinei, nustatė cigarečių muitinę vertę bei įregistravo mokestinę prievolę: 847 Eur muito mokesčio, 11 281 Eur akcizo, 2 856 Eur pridėtinės vertės mokesčio, 1 821 Eur akcizo delspinigių, 461 Eur pridėtinės vertės mokesčio delspinigių, 18 Eur muito delspinigių. Nesutikdami su Kauno teritorinės muitinės sprendimu, pareiškėjai skundu kreipėsi į Muitinės departamentą prašydami jį panaikinti ir nurodydami, kad minėtas Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 28 d. nuosprendis įsiteisėjo 2017 m. balandžio 18 d. jau galiojant Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. spalio 9 d. Reglamento (ES) Nr. 952/2013, nustatančio Sąjungos muitinės kodekso (toliau – ir Sąjungos muitinės kodeksas), 124 straipsnio e) punkto normai, numatančiai skolos išnykimą prekes sulaikius bei konfiskavus. Muitinės departamentas pareiškėjų skundo netenkino ir patvirtino skundžiamą Kauno teritorinės muitinės sprendimą. Pareiškėjai pastarąjį sprendimą apskundė MGK, kuri, konstatavo, jog pareiškėjai neturėjo būti įpareigoti sumokėti papildomai apskaičiuotą mokestinę prievolę muitinei.
4. Atsakovo teigimu, Kauno teritorinė muitinė pagrįstai ir teisėtai apskaičiavo pareiškėjams importo mokesčių skolą muitinei pagal nusikaltimo padarymo metu (2015 m. lapkričio 19 d.) galiojusio Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnį. Atsakovas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teigė, kad Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnis ir 233 straipsnio pirmos pastraipos d) punktas turi būti aiškinami taip, kad skola muitinei išnyksta, tik jei neteisėtai į Bendrijos muitų teritoriją įvežtos prekės sulaikomos prieš šių prekių išvežimą iš pirmos muitinės įstaigos. Šiuo atveju prekės buvo sulaikytos Varėnos rajono Dubičių kaimo teritorijoje. Atsakovo nuomone, į Bendrijos muitų teritoriją įvežtos prekės (cigaretės), kurias pareiškėjai 2015 m. lapkričio 19 d. laikė ir gabeno nepristačius jų į muitinės įstaigą, Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio prasme vertintinos kaip neteisėtai įvežtos, o jų sulaikymo (įvežimo) momentu atsirado importo skola muitinei. Nors šios sulaikytos prekės buvo konfiskuotos ir sunaikintos Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 28 d. nuosprendžio pagrindu (galiojant Sąjungos muitinės kodeksui), prekių konfiskavimo ir sunaikinimo faktas importo skolos muitinei mokestinei prievolei reikšmės neturėjo, taip pat importo skolos muitinei išnykimo nelėmė. Prekių sunaikinimo faktas lemtų importo skolos muitinei išnykimą pagal Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e) punktą tuo atveju, jei ši skola būtų atsiradusi ir prekės sulaikomos bei konfiskuojamos galiojant minėtai Sąjungos muitinės kodekso normai, t. y. po 2016 m. gegužės 1 d. Kadangi aptariamu atveju prekės (cigaretės) buvo neteisėtai įvežtos (atsirado skola muitinei) iki šios datos (2015 m. lapkričio 19 d.), galiojant Bendrijos muitinės kodeksui, pripažinti skolą išnykusią pagal Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e) punktą nėra pagrindo.
5. Pareiškėjai A. Z., A. S., A. S., E. J. ir V. Š. atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
6. Pareiškėjai paaiškino, kad skola muitinei išnyksta, jeigu prekės, su kuriomis susijusi skola muitinei yra atsiradusi, vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsniu, sulaikomos jų neteisėto įvežimo metu ir tuo pat metu arba vėliau konfiskuojamos. Skola muitinei laikoma išnykusia, neatsižvelgiant į tai, ar konfiskavimas įvyksta prieš prekėms patenkant už pirmosios muitinės įstaigos veiklos teritorijos ribų, ar po to. Pareiškėjai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje buvo pripažinti kaltais už neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis ir buvo nuspręsta sunaikinti neteisėtai į Bendrijos muitų teritoriją įvežtas ginčo prekes. Taigi šiuo nuosprendžiu galutinai nuspręstas sulaikytų prekių likimas.
7. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno teritorinė muitinė atsiliepime į atsakovo skundą prašo jį tenkinti.
8. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad Kauno teritorinė muitinė, remdamasi Kauno apygardos teismo nuosprendžiu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, bei vadovaudamasi Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalies trečia įtrauka ir 213 straipsniu, 20l7 m. gegužės 10 d. sprendimu Nr. 7PM1903020 už 2015 m. lapkričio 19 d. neteisėtai laikytas cigaretes pareiškėjams apskaičiavo mokestinę prievolę. Pareiškėjai neteisėtus veiksmus atliko 2015 m. lapkričio 19 d., tai yra, tuo metu, kai galiojo Bendrijos muitinės kodeksas. Kadangi šiuo atveju prekės buvo sulaikytos Varėnos rajono Dubičių kaimo teritorijoje, nebuvo pagrindo pripažinti, kad šiuo atveju skola išnyksta Bendrijos muitinės kodekso 233 straipsnio I pastraipos (d) punkte nurodytu pagrindu. Visais atvejais, kuomet sprendžiamas klausimas dėl skolos atsiradimo /išnykimo, nekelia abejonių tas faktas, jog tam, kad skola galėtų išnykti, ji turi prieš tai atsirasti. Šiuo atveju ginčas kilo dėl galimybės taikyti Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnį – normą, reglamentuojančią skolos išnykimą, skolai, atsiradusiai galiojant kitoms normoms – Bendrijos muitinės kodeksui, tai yra teisiniams santykiams, kurie atsirado iki Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio įsigaliojimo. Šio teisinio santykio objektas yra pagal Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio nuostatas 2015 m. lapkričio 19 d. atsiradusi skola, kurios atsiradimas ir išnykimas yra suponuoti būtent Bendrijos muitinės kodekso nustatytu teisiniu reguliavimu, pagal kurį Bendrijos muitinės kodekso 233 straipsnyje įtvirtintas skolos išnykimo mechanizmas nesuteikė teisinio pagrindo pripažinti importo skolą išnykusia.
II.
9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimu atsakovo skundą tenkino ir panaikino MGK 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimą Nr. S-210(7-159/2017).
10. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 28 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-80-245/2017 nustatytais įrodymais pareiškėjus pripažino kaltais, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 1992 straipsnio 1 dalyje, jiems paskirtos bausmės ir nuspręsta konfiskuoti cigaretes.
11. Muitinės departamentas 2017 m. birželio 21 d. sprendimu Nr. 1A-160 patvirtino Kauno teritorinės muitinės 2017 m. gegužės 10 d. sprendimą Nr. 7PM190302. MGK 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. S-210(7-159/2017) panaikino Muitinės departamento 2017 m. birželio 21 d. sprendimą Nr. 1A-160.
12. Teismas, atsižvelgęs į Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 1 dalį, pažymėjo, kad šio straipsnio prasme neteisėtu įvežimu buvo laikomas bet koks prekių įvežimas pažeidžiant 38–41 straipsnius ir 177 straipsnio antrąją įtrauką. Pagal Bendrijos muitinės kodeksą prekės, kirtusios Bendrijos išorės sieną sausuma, esančios bendrijos muitų teritorijoje jau už pirmosios muitinės įstaigos, kurios nebuvo pristatytos į šią įstaigą, o už pranešimą muitinei apie šių prekių įvežimą atsakingi asmenys apie tai nepranešė, buvo laikomos neteisėtai (į šią teritoriją) įvežtomis prekėmis Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio prasme. Teismas atsižvelgė į administracinių teismų praktiką taikant Bendrijos muitinės kodekso nuostatas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2619/2011).
13. Teismas, išanalizavęs Sąjungos muitinės kodekso 79 straipsnio 1 dalies a punktą, 124 straipsnio 1 dalies e ir f punktus, pažymėjo, kad Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnis taikomas nuo 2016 m. gegužės 1 d.
14. Teismas nurodė, kad iš aptarto teisinio reglamentavimo ir jo aiškinimo teisminės praktikos seka, kad į Bendrijos muitų teritoriją įvežus prekes (cigaretes), kurias 2015 m. lapkričio 19 d. pareiškėjai laikė ir gabeno, ir jų nepristačius į muitinės įstaigą, šios prekės Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio prasme vertintinos kaip neteisėtai įvežtos, o jų įvežimo momentu atsirado importo skola muitinei. Bylos medžiaga patvirtina, kad sulaikytos prekės (cigaretės) buvo konfiskuotos ir sunaikintos Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 28 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-80-245/2017 pagrindu, jau galiojant Sąjungos muitinės kodeksui. Nepaisant to, teismo vertinimu, pareiškėjų prievolė atsirado dar iki Sąjungos muitinės kodekso įsigaliojimo, todėl prekių konfiskavimo ir sunaikinimo faktas prievolei dėl importo (muitų) skolos muitinei reikšmės neturėjo, importo skolos muitinei išnykimo nelėmė. Todėl Kauno teritorinė muitinė 2017 m. gegužės 10 d. sprendimu Nr. 7PM190302 pagrįstai ir teisėtai įregistravo pareiškėjų skolą muitinei.
15. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (pvz., 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A143-2619/2011) taip pat patvirtina, kad aplinkybė, jog ginčo prekės buvo konfiskuotos, o vėliau ir sunaikintos, minėtai prievolei (dėl importo skolos muitinei) jokios reikšmės neturi. Teismas, remdamasis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) 2010 m. balandžio 29 d. sprendimu byloje C-230/08, pažymėjo, kad aptariamu atveju skola muitinei dėl prekių konfiskacijos ir sunaikinimo galėtų išnykti tik tuo atveju, jei prekės būtų buvusios sulaikytos pirmosios prekių įvežimo į Bendrijos muitų teritoriją muitinės įstaigos zonoje prie Bendrijos išorinės sienos. Pareiškėjai su ginčo prekėmis buvo sulaikyti šalies viduje, t. y. Varėnos rajono Dubičių kaimo teritorijoje, todėl jų argumentai, jog konfiskavus ir sunaikinus sulaikytas prekes neliko priežasties apskaičiuoti mokesčius, yra neteisingi.
16. Teismas, atsižvelgęs į Bendrijos muitinės kodekso 214 straipsnio 1 dalį ir Sąjungos muitinės kodekso 85 straipsnio 1 dalį, sutiko su atsakovo argumentu, kad skolos muitinei atsiradimo momentas lemia tai, kokios muito apskaičiavimo taisyklės bus taikomos.
17. Teismas, remdamasis ESTT praktika, pažymėjo, kad procesinės taisyklės apskritai laikomos taikytinomis visiems jų įsigaliojimo metu nagrinėjamiems teisiniams ginčams, skirtingai nei materialiosios normos, kurios paprastai aiškinamos kaip netaikytinos iki jų įsigaliojimo susidariusioms situacijoms. Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio nuostatos dėl atvejų, kuriais išnyksta skola muitinei, yra materialiosios normos, vadinasi, jos taikomos santykiams, susiklosčiusiems jau galiojant šioms normoms.
18. Prekių konfiskavimo ir sunaikinimo faktas lemtų importo skolos muitinei išnykimą tuo atveju, jei importo skola muitinei būtų atsiradusi jau galiojant Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e ir f punktams, t. y. po 2016 m. gegužės 1 d. Kadangi aptariamu atveju prekės buvo neteisėtai įvežtos (atsirado skola muitinei), galiojant Bendrijos muitinės kodeksui, šis faktas importo skolos muitinei išnykimo nelėmė. Teismas pažymėjo, kad Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. spalio 9 d. reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatos atgalinio kodekso 124 straipsnio taikymo nenumato.
19. Teismas konstatavo, kad Kauno teritorinė muitinė 2017 m. gegužės 10 d. sprendimu Nr. 7PM190302 pagrįstai pripažino pareiškėjus skolininkus muitinei, o Muitinės departamentas 2017 m. birželio 21 d. sprendimu Nr. 1A-160 patvirtino Kauno teritorinės muitinės 2017 m. gegužės 10 d. sprendimą Nr. 7PM190302. Teismas MGK 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimą Nr. S-210(7-159/2017) panaikino kaip nepagrįstą, netinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir netinkamai pritaikius ginčo teisiniams santykiams aktualias teisės aktų nuostatas.
III.
20. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir atsakovo skundą atmesti.
21. Pareiškėjai apeliacinį skundą grindžia tais pačiais argumentais, kurie nurodyti pareiškėjų atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui. Papildomai pareiškėjai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ir aiškino Europos Sąjungos aktus. Europos Sąjungos teisė bei ESTT praktika turi viršenybę prieš nacionalinę teisę.
22. Pareiškėjų vertinimu, teismas neatsižvelgė ir neįvertino Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e ir f punktų, Bendrijos muitinės kodekso 233 straipsnio 1 dalies d punkto.
23. Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
24. Atsakovas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia tais pačiais argumentais, nurodytais skunde pirmosios instancijos teismui ir papildomai pažymi, kad tuo atveju, jeigu būtų pritarta apeliantų nuomonei (taikomas byloje Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnis), būtų pažeisti Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 7 straipsnyje Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinti visų lygybės prieš įstatymą bei teisės į lygią įstatymo apsaugą principai, kadangi tą pačią nusikalstama veiką padarę keli asmenys, priklausomai nuo bylos išnagrinėjimo trukmės, vieni galėtų tapti skolininkais muitinei, kitų atžvilgiu mokestinė prievolė turėtų išnykti (pavyzdžiui, šiuo atveju, esant keliems pažeidėjams, vienam iš jų prisipažinus įvykdžius nusikalstamą veiką ir bylą baigus operatyviai baudžiamuoju įsakymu, jis būtų skolininkas, o kitų kaltinamųjų atžvilgiu, baudžiamąją bylą tyrus ilgai ir nuosprendį priėmus po Sąjungos muitinės kodekso įsigaliojimo, jiems skola išnyktų). Prekių sunaikinimo faktas lemtų importo skolos išnykimą pagal Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e punktą tuo atveju, jei ši skola būtų atsiradusi ir prekės sulaikomos bei konfiskuojamos po 2016 m. gegužės 1 d.
25. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno teritorinė muitinė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
26. Kauno teritorinė muitinė akcentuoja, kad pareiškėjai neteisėtus veiksmus atliko 2015 m. lapkričio 19 d., t. y. tuo metu, kai galiojo Bendrijos muitinės kodeksas. Šioje byloje teisinių santykių objektas yra pagal Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio nuostatas 2015 m. lapkričio 19 d. atsiradusi skola, kurios atsiradimas ir išnykimas yra suponuoti būtent Bendrijos muitinės kodekso nustatytu reguliavimu, pagal kurio 233 straipsnį įtvirtintas skolos išnykimo mechanizmas nesuteikė teisinio pagrindo pripažinti importo skolą išnykusia.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
27. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl importo mokesčių skolos muitinei neteisėtu būdu įvežus į Bendrijos muitų teritoriją prekes ir vėliau jas konfiskavus įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje.
28. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
29. Byloje neabejotinai nustatyta, kad pareiškėjai, veikdami bendrininkų grupėje, 2015 m. lapkričio 19 d. Varėnos rajono Katros kaimo ribose įsigijo iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų neteisėtai, nepateikiant muitinės kontrolei, įvežtas per Lietuvos valstybės sieną akcizais apmokestinamas prekes, t. y. 7000 pakelių cigarečių „Fest“, nepažymėtų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais – banderolėmis, vėliau jas gabeno Lietuvos Respublikos teritorijoje (MGK byla, b. l. 31-32).
30. Nusikaltimo padarymo metu 2015 m. lapkričio 19 d. galiojusio Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 2 dalyje buvo įtvirtinta nuostata, jog skola muitinei atsiranda neteisėto prekių įvežimo momentu. Šio kodekso 214 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad išskyrus tuos atvejus, kai šiame kodekse aiškiai nustatyta kitaip, ir nepažeidžiant 2 dalies, prekėms taikytino importo arba eksporto muito dydis nustatomas pagal apskaičiavimo taisykles, taikytinas tokioms prekėms tuo metu, kai atsiranda su jomis susijusi skola muitinei. Taigi, skolos muitinei atsiradimo data (2015 m. lapkričio 19 d.) ir lemia atitinkamų muito apskaičiavimo taisyklių taikymą. Analogiška nuostata yra numatyta ir šiuo metu galiojančio Sąjungos muitinės kodekso 85 straipsnio 1 dalyje, kurioje pasakyta, kad importo arba eksporto muito suma apskaičiuojama remiantis tomis muito apskaičiavimo taisyklėmis, kurios buvo taikomos atitinkamoms prekėms tuo metu, kai dėl jų atsirado skola muitinei.
31. Skolos atsiradimo metu galiojusio Bendrijos muitinės kodekso 233 straipsnio 1 dalies d) punktas nustatė, kad nepažeidžiant galiojančių nuostatų, susijusių su skolos muitinei egzistavimo trukme ir tokios skolos neišieškojimu teisiškai pripažinus skolininką nemokiu, skola muitinei išnyksta, jeigu prekės, su kuriomis susijusi skola muitinei yra atsiradusi, vadovaujantis 202 straipsniu, sulaikomos jų neteisėto įvežimo metu ir tuo pat metu arba vėliau konfiskuojamos. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2011 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-143-2619/2011) ir ESTT išaiškinimą (ESTT 2009 m. balandžio 2 d. sprendimo C-459/07 38 punktas ir kt.), Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnis ir 233 straipsnio pirmos pastraipos d) punktas turi būti aiškinami taip, kad skola muitinei išnyksta, tik jei neteisėtai į Bendrijos muitų teritoriją įvežtos prekės sulaikomos prieš šių prekių išvežimą iš pirmos muitinės įstaigos. Byloje nagrinėjamu atveju prekės buvo sulaikytos Varėnos rajono teritorijoje, taigi importo mokesčių skola nurodytu pagrindu neišnyksta.
32. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. lapkričio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-143-2619/2011 išaiškino, kad ta aplinkybė, jog ginčo prekės vėliau buvo sunaikintos minėtai prievolei (dėl importo (muitų) skolos muitinei) jokios reikšmės neturi.
33. Apeliantai teigia, kad Kauno teritorinė muitinė, tiek Muitinės departamentas, gavę įsiteisėjusį teismo nuosprendį ir spręsdami klausimą dėl skolos muitinei išnykimo, turėjo atsižvelgti į tai, kad skolai muitinei išnykti teisiškai reikšmingas juridinis faktas buvo nustatytas jau galiojant Sąjungos muitinės kodeksui, todėl turėjo turi būti taikoma Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnis. Šie apeliantų argumentai prieštarauja aukščiau nurodytai teisei ir todėl atmetami. Pažymėtina, kad Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e) punkto norma, numatanti skolos muitinei išnykimą importo arba eksporto muitu apmokestinamas prekes konfiskavus arba sulaikius ir tuo pat metu arba vėliau jas konfiskavus, yra materiali, o ne procesinė, todėl galioja tik situacijoms, susidariusioms nuo Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio taikymo datos (2016 m. gegužės 1 d.).
34. Be to, pritariant apeliantų argumentams būtų pažeistas mokesčių mokėtojų lygybės principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 7 straipsnyje, kadangi tą pačią nusikalstamą veiką padarę keli asmenys, priklausomai nuo bylos išnagrinėjimo trukmės, vieni galėtų tapti skolininkais muitinei, kitų atžvilgiu mokestinė prievolė turėtų išnykti.
35. Taigi, Kauno teritorinė muitinė pagrįstai ir teisėtai vadovaudamasi 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės, 202 straipsnio 3 dalies trečia įtrauka, 2017 m. gegužės 10 d. sprendimu Nr. 7PM190302 pripažino pareiškėjus skolininkais muitinei, nustatė cigarečių muitinę vertę bei įregistravo jiems mokestinę prievolę.
36. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl skundžiamo įsakymo pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjų A. Z., A. S., A. S., E. J. ir V. Š. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Ričardas Piličiauskas
Ramutė Ruškytė
Arūnas Sutkevičius