Civilinė byla Nr. e2A-1348-302/2019

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00682-2019-4

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 2019 m. gruodžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Jūratės Varanauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kautra“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kautra“ ieškinį atsakovei Prienų rajono savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo uždaroji akcinės bendrovė „Transrevis“, išvadą duodanti institucija Viešųjų pirkimų tarnyba.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

        I.         Ginčo esmė

1.                      Ieškovė UAB „Kautra“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė panaikinti atsakovės Prienų rajono savivaldybės administracijos 2019 m. rugpjūčio 12 d. rašte Nr. (7.40)R3-2703 išdėstytą sprendimą ir pirkimo procedūras nutraukti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.                      Nurodė, kad atsakovė paskelbė atvirą Prienų rajono savivaldybės keleivių vežimo vietinio reguliaraus susiekimo maršrutais pirkimą Nr. 437824. Ieškovė pateikė savo pasiūlymą, kuriame pateikė bendrą 1,02 Eur 1 km kainą su PVM, kurią skaičiavo 13 transporto priemonių, iš kurių 4 būtų M3 klasės ir 9 būtų M2 klasės. 2019 m. rugpjūčio 1 d. atsakovė CVP IS priemonėmis informavo ieškovę apie priimtą sprendimą atmesti jos pasiūlymą kaip per brangų ir perkančiajai organizacijai nepriimtiną, remiantis Viešųjų pirkimų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir Bendrųjų konkurso sąlygų 58.12 punktu, nes viršijo pirkimui skirtas lėšas. Tą pačią dieną atsakovė taip pat informavo ieškovę apie priimtą sprendimą pirkimo laimėtoju pripažinti UAB „Transrevis“, kurios pateiktas pasiūlymas – 1 km paslaugos teikimo kaina - 0,82 Eur su PVM. Dėl šių atsakovės sprendimų ieškovė pateikė pretenziją, kurią atsakovė 2019 m. rugpjūčio 12 d. raštu atmetė.

3.                      Ieškovės manymu, sąlyga dėl maksimalaus pasiūlymo įkainio nurodymo nebuvo įtraukta į jokį pirkimo sąlygas sudarantį dokumentą ir nebuvo išviešinta tiekėjams. Vienintelis įrodymas ir dokumentas, kuriuo atsakovė fiksuoja nustatomą maksimalų vieno kilometro įkainį - 0,9 Eur - yra 2019 m. gegužės 30 d. Prienų rajono savivaldybės protokolas, t. y. atsakovės vidinis dokumentas, kuris nebuvo pateiktas tiekėjams, todėl tiekėjai neturėjo galimybės numatyti, kokia vieno kilometro paslaugos kaina yra priimtina.

4.                      Atsakovė, nustatydama pasiūlymo ribas, nukrypo nuo bendros pirkimo kainos. Tuo atveju, jei atsakovė vieno kilometro kainą būtų skaičiavusi numatytai pirkimo sumai – 3 00 000 Eur, tai vieno kilometro kaina būtų buvusi 0,82 Eur (kai rida 3 870 000 km), o tai reiškia, kad net ir antrosios vietos laimėtoja UAB „Transporto centras“ turėjo būti pašalinta iš pirkimo, kaip pasiūliusi per didelę kainą.

5.                      Atsakovės priimtas sprendimas pripažinti UAB „Transrevis“ pasiūlymą laimėtoju pažeidžia imperatyvias Viešųjų pirkimo įstatymo nuostatas, tai sudaro pagrindą priimtą sprendimą pripažinti negaliojančiu ir įpareigoja nutraukti pirkimą.

6.                      Pagal pirkimo sąlygas vietinio susiekimo paslaugų teikimas apima 13 maršrutų. UAB „Transrevis“ pateikė 11 transporto priemonių, iš kurių tik viena M3 klasės autobusas, o visos kitos M2 klasės mikroautobusai. Įvertinus tai, kad mažiausiai 4 maršrutai turi būti aptarnaujami M3 klasės autobusais, atsakovė turėjo patikrinti, ar siūlomos transporto priemonės atitinka Pirkimo poreikį ir ar pasiūlyta pirkimo kaina nėra per maža, įgyvendinant pirkimo tikslus. UAB „Trasrevis“ pasitelktomis transporto priemonėmis nebus objektyviai galima pervežti visų keleivių. Ieškovė pirkimui pateikė 13 transporto priemonių, kurios realiai galėtų aptarnauti 13 skirtingų maršrutų.

7.                      Ieškovės manymu, atsakovė, pirkimo sąlygose nenurodžiusi, kokios klasės (M2 ar M3) transporto priemones turi pasitelkti tiekėjas, taip pat nenurodžiusi keleivių vežimo poreikių, sudarė nelygiateises sąlygas tiekėjams konkuruoti ir neužtikrino pagrindinio viešųjų pirkimų tikslo - įsigyti reikiamas paslaugas.

8.                      Ieškovės teigimu, perkančioji organizacija turėjo parengti tokias pirkimo sąlygas, kad tiekėjai vienodai jas suprastų, o tiekėjų pateikti pasiūlymai galėtų būti palyginami tarpusavyje. Tačiau bylos faktinė situacija rodo, kad tiekėjų pasiūlymai negali būti tarpusavyje palyginami pagal pirkimo sąlygas, kadangi tiekėjai skirtingai suprato dviprasmiškas pirkimo sąlygas. 

9.                      Šiuo atveju, perkančiajai organizacijai pirkimo dokumentuose nenurodžius, kiek ir kokios konkrečios klasės autobusų turi būti pasitelkta, o pasiūlymus vertinant neatsižvelgus į konkretaus teikėjo pateiktų autobusų kiekį ir klasę, tapo akivaizdu, kad perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nenurodydama tokių reikalavimų padarė esminį Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintų principų ir nuostatų pažeidimą.

10.                      Dėl išdėstyto, teismas turėtų pirkimo sąlygas pripažinti negaliojančiomis ex officio kaip pažeidžiančias viešąjį interesą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11.                      Kauno apygardos teismas 2019 m. spalio 23 d. sprendimu ieškinį atmetė, taip pat iš ieškovės UAB „Kautra“ atsakovei Prienų rajono savivaldybei bei trečiajam asmeniui UAB „Transrevis“ priteisė jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

11.1.                      Teismas nurodė, kad ieškovė perkančiajai organizacijai nepateikė pretenzijos dėl pirkimo sąlygose nurodytų reikalavimų neteisėtumo, t. y. ikiteismine tvarka pirkimo sąlygų neginčijo, todėl atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė sutiko dalyvauti konkurse nurodytomis sąlygomis, jų privaloma ikiteismine ginčo sprendimo tvarka neginčijo, teismas pirkimo sąlygų teisėtumo klausimo nenagrinėjo ir dėl ieškinio argumentų šiuo klausimu plačiau nepasisakė. 

11.2.                      Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju Bendrųjų Pirkimo sąlygų 55 punkte nustatyta, kad sprendžiant dėl to, kuris iš pirkimo dalyvių pripažintinas pateikusiu laimėjusį pasiūlymą, bus atsižvelgiama tik į pasiūlymo kainą. Teismo vertinimu, remiantis Viešųjų pirkimų įstatymu ir pirkimo dokumentais, perkančioji organizacija pagrįstai ekonomiškai naudingiausiu pirkime pripažino trečiojo asmens pasiūlymą, kuriame pateikta mažiausia kaina. Nurodė, kad ieškovės pateiktame pasiūlyme nurodyta didžiausia kaina, todėl ieškovė negalėjo būti pripažinta ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusiu tiekėju pirkime.

11.3.                      Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Viešųjų pirkimų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostata galėtų būti taikoma tik tuose viešuosiuose pirkimuose, kuriuose ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas yra atrenkamas ne vien pagal kainą, bet ir pagal kitus kriterijus. Taigi, net ir tuo atveju, jeigu perkančioji organizacija nebūtų nustačiusi per didelės kainos ir atmetusi ieškovės pasiūlymo, ieškovės pasiūlymas vis tiek nebūtų pripažintas ekonomiškai naudingiausiu bei pripažintas pirkimo laimėtoju. Teismas padarė išvadą, kad formaliu pagrindu naikinti atsakovės sprendimą nėra tikslinga bei teisinga.

11.4.                      Teismo vertinimu, taip pat nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimą teismui ex officio nutraukti pirkimą. Pažymėjo, kad tam, jog teismas galėtų savo iniciatyva pripažinti pirkimo dokumentų nuostatas neteisėtomis ir nutraukti pirkimą, pirkimo dokumentų nuostatos turėtų būti akivaizdžiai neteisėtos. Šiuo atveju, teismo vertinimu, pirkimo sąlygų nuostatos ne tik nesuponuoja jų akivaizdaus netikslumo, neaiškumo ir/ar neteisėtumo, tačiau priešingai, sąlygos yra suformuluotos tiksliai, aiškiai ir nedviprasmiškai.

11.5.                      Spręsdamas dėl trečiojo asmens neįprastai mažos pasiūlymo kainos, taip pat pasiūlymo atitikimo pirkimo sąlygoms, teismas nenustatė ne vienos iš įstatyme nustatytų alternatyvių viešojo pirkimo pasiūlymo kainos pripažinimo neįprastai maža sąlygų.

11.6.                      Teismas taip pat atmetė ieškovės argumentus, kad perkančioji organizacija spręsdama dėl trečiojo asmens pasiūlymo atitikimo pirkimo sąlygoms bei atitikties paslaugų teikimo poreikiui - pirkimo tikslui, neįvertino esminės kainos nustatymo aplinkybės – transporto priemonių skaičiaus ir jų klasės, kaip nepagrįstus bei deklaratyvaus pobūdžio.

11.7.                      Teismas taip pat pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo spręsti, jog trečiasis asmuo, pakeisdamas pirkimo sąlygų neatitinkantį autobusą, kitu, atliko esminį pirkimo pasiūlymo keitimą bei, kad buvo pažeistos viešuosius pirkimus reglamentuojančios teisės aktų nuostatos ir principai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

12.                      Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Kautra“ prašo Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

12.1.                      Viešojo pirkimo sąlygos, pagal kurias neįmanoma objektyviai palyginti tiekėjų pateiktų pasiūlymų, negali būti laikomos teisėtomis nepriklausomai nuo to ar tiekėjas ginčijo tokias sąlygas ar ne, nes palyginamumo pareiga, kuri užtikrina pirkimo sąžiningumą ir objektyvumą, tenka perkančiajai organizacijai, o ne tiekėjui.

12.2.                      Pažymi, kad šioje byloje esminis ginčas kilo dėl pirkimo sąlygų taikymo vertinant tiekėjų pasiūlymus, o ne dėl jų teisėtumo. Todėl jei pirkimo sąlygos buvo suformuotos tokiu būdu, kuris užkirto kelią tiekėjų pasiūlymų objektyviam palyginamumui, tai pirkimas negali būti laikomas atitinkančiu viešojo pirkimo sąžiningumo ir tiekėjų konkurencijos reikalavimus.

12.3.                      Apeliantės teigimu, trečiojo asmens pateikto modelio M3 autobuso naudojimas perkančiosios organizacijos poreikiams yra labai abejotinas, nes šis autobusas realiai naudojamas Vilniaus keleivių vežimui. Be to, perkančioji organizacija šiame pirkime pasirinko vertinti tiekėjų pasiūlymus tik pagal vienintelį kainos kriterijų. Tačiau kainą pirkime dalyvavę tiekėjai skaičiavo ir pasiūlė atsižvelgę į visiškai skirtingus parametrus.

12.4.                      Įstatymo nustatyta pareiga parengti pirkimo sąlygas ir pagal jas vertinti tiekėjų pasiūlymus tenka perkančiajai organizacijai, todėl perkančiajai organizacijai nustačius, kad tiekėjų pasiūlymų objektyviai neįmanoma palyginti, pirkimas negali būti laikomas teisėtu.

12.5.                      Pirmosios instancijos teismo argumentą dėl ginčo klausimų nekėlimo ikiteisminėje pirkimo stadijoje akivaizdžiai paneigia 2019 m. rugpjūčio 8 d. ieškovės pateikta pretenzija, kurioje ieškovė aiškiai nurodė, kad trečiojo asmens pasiūlymo kaina yra neįprastai maža tikėtina dėl to, jog teikdamas pasiūlymą konkurso laimėtojas neįvertino visos paslaugų teikimo apimties, reikalingų transporto priemonių skaičiaus ir kitų paslaugų teikimo resursų. Tai reiškia, kad klausimai, kuriuos ieškovė kėlė pretenzijoje ir ieškinio faktinis pagrindas visiškai sutampa, todėl ieškovė tinkamai pasinaudojo ikiteismine ginčo stadija. 

12.6.                      Apeliantės teigimu, pirkimo pasiūlymo patikslinimu negali būti pripažintas atvejis, kai pirkimo sąlygų neatitinkantis pasiūlymas pakeičiamas šias sąlygas atitinkančiu, ir tik dėl to tiekėjas laimi pirkimą. Įstatymas aiškiai numato, kad tikslinimas atliekamas tokiu atveju, jei tiekėjas pateikė netikslius, neišsamius ar klaidingus duomenis. Vadinasi, jei informacija apie reikalavimų neatitinkančią M2 klasės transporto priemonę būti netiksli, neišsami ar klaidinanti, tai trečiasis asmuo ją turėtų teisę patikslinti. Tačiau nagrinėjamu atveju, trečiasis asmuo informacijos netikslino, o pateikė naują pasiūlymą su visai kitos klasės transporto priemone, nes objektyviai, jei M2 klasės autobusas neatitinka reikalavimų, tai neįmanomas informacijos apie tokią transporto priemonę patikslinimas.

12.7.                      Apeliantės atžvilgiu priimto perkančiosios organizacijos sprendimo formaliojo pagrindo pakeitimas turi esminės reikšmės apeliantės teisėms, kurias apeliantė galėtų įgyvendinti tik tuo atveju, jei jo pirkimo pasiūlymas bus pripažintas ekonomiškai nenaudingiausiu. 

12.8.                      Apeliantės teigimu, iš į bylą pateiktų skaičiavimų tampa aišku, kad nepriklausomai nuo to kaip būtų skaičiuojama vieno kilometro kaina ji niekaip nesutampa su pirkimo verte, kuri pačios perkančiosios organizacijos nurodyta Viešųjų pirkimų komisijos 2019 m. gegužės 30 d. posėdžio protokolo išraše, tačiau šios aplinkybės pirmosios instancijos teismas nevertino ir apskritai nenagrinėjo. Todėl perkančiosios organizacijos sprendimas pašalinti ieškovės pasiūlymą kaip per brangų ir perkančiajai organizacijai nepriimtiną vien remiantis subjektyviu ir niekuo nepagrįstu kriterijumi turi būti laikomas neteisėtu, pripažįstant ieškovės pasiūlymą ekonomiškai naudingu ir jį įtraukiant į pasiūlymų eilę.

12.9.                      Viešasis interesas reikalauja užtikrinti, kad iš neteisės neatsirastų teisė, todėl esant situacijai, kai viešasis pirkimas buvo vykdomas neteisėtų sprendimų pagrindu, teismas ex officio privalėjo spręsti viešojo pirkimo kaip proceso teisėtumo klausimą. 

12.10.                      Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad pirkimas buvo vykdomas negaliojančių Prienų rajono savivaldybės tarybos sprendimų pagrindu, tačiau šią aplinkybę priimtame sprendime pirmosios instancijos teismas visiškai ignoravo ir dėl jos nepasisakė.

12.11.                      Be to, bylinėjimosi išlaidos, kurias pagrindžia byloje pateikti rašytiniai įrodymai, negali būti vertinamos ir dalijamos teismo nuožiūra nenustačius, už kokį konkretų teisinį veiksmą yra atlyginama.

13.                      Atsakovė Prienų rajono savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, taip pat už piktnaudžiavimą civiliniu procesu paskirti apeliantei iki 5000 Eur baudą, 50 proc. iš šios baudos skiriant atsakovei bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo tokius pagrindinius atsikirtimus:

13.1.                      Atsakovės manymu, vien į bylą pateikta viešųjų pirkimų priežiūros institucijos išvada, kurioje nebuvo konstatuotas nė vienas pažeidimas rodo, kad atsakovė tinkamai ir teisingai vykdė pirkimo procedūras, o taip pat tai, jog viešojo pirkimo dokumentai nesukūrė jokių ieškovės įrodinėjamų teisinių problemų.

13.2.                      Nuo pat viešojo pirkimo pradžios ieškovė puikiai žinojo, kad laimėjusiu bus pripažintas tik vienas pasiūlymas – tas kurio pirkimo kaina bus mažiausia, dėl to ieškovei iš anksto žinojus vienintelį konkuravimo su kitais tiekėjais kriterijų, visiškai neturi jokios reikšmės, kaip kiti tiekėjai ir kaip pati ieškovė skaičiavo savo pasiūlymų kainas.

13.3.                      Ieškovė iš anksto turėjo galimybę ginčyti pirkimo sąlygas, tačiau savo teise anksčiau nepasinaudojo, ieškovei dėl pirkimo sąlygų nereiškė jokių pretenzijų Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka, todėl pirkimo sąlygos nebegali būti bylos nagrinėjimo objektu, juo labiau, kad Viešųjų pirkimų tarnyba į bylą nepateikė nė vienos pastabos dėl ieškovės įsivaizduojamų pirkimo sąlygų trūkumų.

13.4.                      Pažymi, kad specialių pirkimų sąlygos rodo, jog visiems tiekėjams buvo žinoma dėl ko jie varžosi (dėl teisės aptarnauti 13 konkrečių maršrutų) bei visiems tiekėjams konkuravus tik dėl mažiausios konkursinės kainos nurodytų 13 maršrutų aptarnavimo paslaugai teikti, ieškovės apeliacinio skundo argumentai, neva tiekėjų pasiūlymai buvo nepalyginami, yra niekuo nepagrįsti. Be to, visiškai priešingai nei tvirtina apeliantė, pirkimo dokumentai numatė visiems tiekėjams vienodas sąlygas dėl transporto priemonių, t. y. pareigą naudoti nuo 20 iki 35 keleivių galinčias vežti transporto priemones, nepriklausomai nuo tiekėjo turimo autobuso klasės M2 arba M3.

13.5.                      Apeliaciniame skunde apeliantė nurodo argumentus, neva trečiojo asmens pateiktas M3 klasės autobusas bus nepanaudojamas perkančiosios organizacijos poreikiams. Atsakovė su tokiais apelianto argumentais nesutinka, kadangi panašaus pobūdžio argumentais ieškovė negrindė savo ieškinio, o naujų argumentų naudojimas vien tik apeliacinės instancijos teisme yra neleistinas. Kita vertus, ne mažiau negu 10 autobusų turėjimas nuosavybės ar kitomis teisėmis pagal pirkimo dokumentus buvo tik kvalifikacinis reikalavimas tiekėjams. Tiekėjų kvalifikacijos pagrindimui nebuvo svarbu, kur tiekėjas iki pirkimo sutarties pasirašymo naudoja turimas transporto priemones.

13.6.                      Kiekvienas tiekėjas siūlydamas savo kainą viešajame pirkime ją galėjo skaičiuoti įvertindamas bet kokias faktines ar teisines sąlygas savo nuožiūra. Visi tiekėjai, išskyrus ieškovę, suvokė, kad laimėjusiu bus pripažintas tik vienas, mažiausią kainą turintis pasiūlymas. Kadangi ieškovės pasiūlymas pagal kainą negalėjo būti geresnis negu trečias, laimėjusio (ekonomiškai naudingiausio) pasiūlymo kainos skaičiavimo lyginimas su ieškovės kainos skaičiavimo principais bei įrodinėjimas, kad laimėjęs tiekėjas kainą turėjo skaičiuoti tik taip pat kaip trečią vietą galėjusi užimti ieškovė, atsakovės manymu, yra apskritai beprasmis ir rodo ieškovę piktnaudžiaujant procesu pateikiant bet kokius argumentus.

13.7.                      Apeliantės manymu, vienam iš trečiojo asmens M2 klasės autobusų neatitikus reikalavimų, buvo neįmanomas tokių duomenų patikslinimas. Atsakovė su tokiais argumentais nesutinka ir pažymi, kad apeliantės argumentų nepagrįstumą geriausiai patvirtina lingvistinė pirkimo dokumentų analizė. Reikalavimas dėl transporto priemonių valdymo buvo įtvirtintas Specialiųjų Pirkimo Sąlygų 3 priede „Pašalinimo pagrindai, kvalifikaciniai reikalavimai“. Trečiasis asmuo nuo pat pradžių atitiko kvalifikacinius reikalavimus, o pagal pateiktus papildomus duomenis, perkančioji organizacija tuo įsitikino. Jokio pažeidimo dėl trečiojo asmens kvalifikacinių reikalavimų nenustatė ir išvadą į bylą pateikusi Viešųjų pirkimų tarnyba.

13.8.                      Atsakovė pažymi, kad nei Viešųjų pirkimo įstatymas, nei kiti teisės aktai nenumato, jog viešųjų pirkimų sąlygos ar viešojo pirkimo sutarčių projektai turi būti tvirtinami savivaldybių tarybų sprendimais ar be tokio patvirtinimo negalioja. Dėl to, ieškovės tvirtinimas, neva panaikinus 2019 m. gegužės 23 d. Prienų rajono savivaldybės tarybos sprendimą visos įvykusio viešojo pirkimo sąlygos ir procedūros tapo neteisėtomis, yra nepagrįstas.

13.9.                      Nurodyti argumentai, atsakovės manymu, leidžia daryti išvadą dėl sąmoningo ir tyčinio ieškovės piktnaudžiavimo procesu reiškiant žinomai nepagrįstą ieškinį bei apeliacinį skundą. Tokioje situacijoje procesu piktnaudžiaujančiai ieškovei turėtų būti taikoma Civilinio proceso kodekso 95 straipsnio 2 dalyje numatyta sankcija.

14.                      Trečiasis asmuo UAB „Transrevis“ atsiliepime į apeliacinį prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo tokius pagrindinius atsikirtimus:

14.1.                      Pačios ieškovės pozicija byloje laikytina neaiškia, nenuoseklia ir prieštaringa, be to, į bylą nepateikti įrodymai, iš kurių būtų matyti, kad ieškovė dar iki pasiūlymų pateikimo būtų pasikreipusi į perkančiąją organizaciją su prašymu paaiškinti pirkimo sąlygas. Iš to darytina išvada, kad ieškovė netinkamai pasinaudojo privaloma ikiteismine ginčų sprendimo tvarka, kas reiškia, jog šioje byloje ji apskritai neturi teisės reikšti reikalavimų, susijusių su pirkimo sąlygų teisėtumu.

14.2.                      Šioje konkrečioje byloje laimėjęs pasiūlymas buvo atrenkamas atsižvelgiant tik į vieną parametrą – pagal mažiausią kainą. Kiekvienas iš pirkimo dalyvių sugebėjo apskaičiuoti savo pasiūlymo kainą bei ją nurodyti pasiūlyme. Tokiu būdu buvo visos galimybės pasiūlymus, kurie buvo pripažinti atitinkančiais pirkimo sąlygų reikalavimus, palyginti tarpusavyje.

14.3.                      Pirkimo sąlygos sudarė galimybes tiekėjams pasirinkti konkretų siūlytiną transporto priemonių skaičių. Būtent pirkimo sąlygos, kurios leidžia tiekėjams pasirinkti, kokias transporto priemones siūlyti, užtikrina konkurenciją ir leidžia siūlyti konkurencingas kainas.

14.4.                      Pirkimo procedūrų vykdymo metu UAB „Transrevis“ tikslino pasiūlymo dokumentus, siekiant atitikti kvalifikacijos reikalavimus. Tai reiškia, kad tokiam pasiūlymo patikslinimui yra taikytinos teisės normos, reguliuojančios kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų patikslinimo procedūrą. Šiuo atveju ieškovė neįrodė, kad UAB „Transrevis“ pasiūlymas po kvalifikacijos dokumentų patikslinimo buvo neatitinkantis pirkimo sąlygų ar Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų. Todėl nebuvo absoliučiai jokio pagrindo atmesti UAB „Transrevis“ pasiūlymo.

14.5.                      Apeliaciniame skunde pateiktas argumentas, jog perkančioji organizacija neva nepagrindė pirkimui skirtų lėšų maksimalios ribos, laikytinas nauju. Pažymėtina, jog ieškovė dar ieškinio pateikimo metu žinojo, jog perkančioji organizacija vidiniu dokumentu yra nustačiusi maksimalią kainą, todėl ieškovė dar ieškinyje privalėjo suformuluoti ieškinio pagrindą, t. y. visus, ieškovės manymu, argumentus, pagrindžiančius perkančiosios organizacijos sprendimų galimą neteisėtumą.

14.6.                      Ieškovė apeliaciniame skunde nenurodė jokių imperatyvių teisės normų, kurios įpareigotų Prienų rajono savivaldybės tarybą prieš ar po pirkimo sąlygų paskelbimo priimti kokius nors sprendimus. Todėl ieškovei nenurodžius jokio perkančiosios organizacijos veiksmo prieštaravimo imperatyviesiems teisės aktų reikalavimams, apeliacinis skundas nagrinėjamoje dalyje vien dėl to laikytinas nepagrįstu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15.                      Pagal Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

Dėl esminių bylos faktinių aplinkybių

16.                      Byloje nustatyta, kad atsakovė Prienų rajono savivaldybės administracija paskelbė atvirą Prienų rajono savivaldybės keleivių vežimo vietinio reguliaraus susiekimo maršrutais pirkimą Nr. 437824 (toliau – Pirkimas). Ieškovė UAB „Kautra“ pateikė savo pasiūlymą bei nurodė 1,02 Eur 1 (vieno) km kainą su PVM, kurią skaičiavo 13 transporto priemonių, iš kurių 4 būtų M3 klasės ir 9 – M2 klasės.

17.                      2019 m. rugpjūčio 1 d. perkančioji organizacija CVP IS priemonėmis informavo ieškovę apie priimtą sprendimą atmesti jos pasiūlymą kaip per brangų ir perkančiajai organizacijai nepriimtiną remiantis Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 45 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir Bendrųjų konkurso sąlygų 58.12 punktu. Tą pačią dieną, perkančioji organizacija taip pat informavo ieškovę apie priimtą sprendimą pirkimo laimėtoju pripažinti trečiąjį asmenį UAB „Transrevis“, kurio pateiktas pasiūlymas – 0,82 Eur su PVM 1 (vieno) km.

18.                      Ieškovė pateikė perkančiajai organizacijai pretenziją, kuria prašė pateikti perkančiosios organizacijos sprendimą/protokolą, kuriuo patvirtinta pirkimui skirtų lėšų suma; pateikti UAB „Transrevis“ Pirkimo pasiūlymą, šio pasiūlymo pagrindimą ir visą tarp perkančiosios organizacijos ir UAB „Transrevis“ vykusį susirašinėjimą; panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą dėl UAB „Kautra“ pasiūlymo atmetimo kaip per brangaus ir perkančiajai organizacijai nepriimtino; panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą dėl UAB „Transrevis“ pripažinimo Pirkimo laimėtoju ir atmesti UAB „Transrevis“ Pirkimo pasiūlymą dėl neįprastai mažos kainos. 2019 m. rugpjūčio 12 d. raštu perkančioji organizacija ieškovės pretenziją atmetė.

19.                      Pateikusi ieškinį ieškovė UAB „Kautra“ prašo panaikinti atsakovės Prienų rajono savivaldybės administracijos 2019 m. rugpjūčio 12 d. rašte išdėstytą sprendimą ir Pirkimo procedūras nutraukti. Ieškinys iš esmės buvo grindžiamas tuo, kad sąlyga dėl maksimalaus pasiūlymo įkainio nurodymo nebuvo įtraukta į jokį Pirkimo sąlygas sudarantį dokumentą ir nebuvo niekaip kitaip išviešinta Pirkime dalyvavusiems tiekėjams, todėl tiekėjai neturėjo galimybės numatyti kokia vieno kilometro paslaugos kaina yra priimtina, o kurią perkančioji organizacija traktuos kaip per didelę ir nepriimtiną; konkurso laimėtojas UAB „Transrevis“ pasiūlė neįprastai mažą kainą, o jo pasiūlymas neatitinka realių paslaugos teikimo poreikių, kadangi su pasirinktu kiekiu transporto priemonių UAB „Transrevis“ neturės faktinių galimybių teikti vietinio susiekimo paslaugų Pirkimo sąlygoms nurodytu būdu ir apimtimi; perkančioji organizacija Pirkimo sąlygose nenurodžiusi kokios klasės transporto priemones turi pasitelkti tiekėjas ketinantis teikti paslaugas bei taip pat nenurodžiusi keleivių vežimo poreikių sudarė nelygiateises sąlygas tiekėjams konkuruoti ir neužtikrino pagrindinio viešųjų pirkimų tikslo – įsigyti reikiamas paslaugas. Be to, Pirkimo sąlygų neaiškumas/ dviprasmiškumas neleido tiekėjams sąžiningai konkuruoti.

20.                      Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu atmesdamas ieškovės reikalavimus nurodė, kad ieškovė nepateikė pretenzijos perkančiajai organizacijai dėl Pirkimo sąlygose nurodytų reikalavimų neteisėtumo, t. y. ikiteismine tvarka Pirkimo sąlygų neginčijo, todėl Pirkimo sąlygų teisėtumo klausimo nenagrinėjo ir dėl ieškinio argumentų šiuo klausimu plačiau nepasisakė. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju Bendrųjų Pirkimo sąlygų 55 punkte nustatyta, kad sprendžiant dėl to, kuris iš Pirkimo dalyvių pripažintinas pateikusiu laimėjusį pasiūlymą, bus atsižvelgiama tik į pasiūlymo kainą. Taigi, remiantis VPĮ ir Pirkimo dokumentais, teismo vertinimu, perkančioji organizacija pagrįstai ekonomiškai naudingiausiu Pirkime pripažino trečiojo asmens pasiūlymą, kuriame pateikta mažiausia kaina. Teismo vertinimu, Pirkimo sąlygų nuostatos ne tik nesuponuoja jų akivaizdaus netikslumo, neaiškumo ir/ar neteisėtumo, tačiau priešingai, sąlygos yra suformuluotos tiksliai, aiškiai ir nedviprasmiškai. Spręsdamas dėl trečiojo asmens neįprastai mažos pasiūlymo kainos, taip pat pasiūlymo atitikimo Pirkimo sąlygoms, teismas nenustatė ne vienos iš įstatyme nustatytų alternatyvių viešojo Pirkimo pasiūlymo kainos pripažinimo neįprastai maža sąlygų. Teismas taip pat atmetė ir kitus ieškinio argumentus, nenustatęs, kad buvo pažeistos viešuosius pirkimus reglamentuojančios teisės aktų nuostatos ir principai.

21.                      Apeliantė UAB „Kautra“ pateikusi skundą jį grindžia šiais pagrindiniais argumentais: 1) viešojo pirkimo sąlygos, pagal kurias neįmanoma objektyviai palyginti tiekėjų pateiktų pasiūlymų, negali būti laikomos teisėtomis nepriklausomai nuo to ar tiekėjas ginčijo tokias sąlygas ar ne, nes palyginamumo pareiga, kuri užtikrina pirkimo sąžiningumą ir objektyvumą, tenka perkančiajai organizacijai, o ne tiekėjui; 2) Pirkimo pasiūlymo patikslinimu negali būti pripažintas atvejis, kai pirkimo sąlygų neatitinkantis pasiūlymas pakeičiamas šias sąlygas atitinkančiu ir tik dėl to tiekėjas laimi pirkimą; 3) ieškovės atžvilgiu priimto perkančiosios organizacijos sprendimo formaliojo pagrindo pakeitimas turi esminės reikšmės jos teisėmis, kurias ieškovė galėtų įgyvendinti tik tuo atveju, jei jo Pirkimo pasiūlymas bus pripažintas ekonomiškai nenaudingiausiu; 4) viešasis interesas reikalauja užtikrinti, kad iš neteisės neatsirastų teisė, todėl esant situacijai, kai viešasis pirkimas buvo vykdomas neteisėtų sprendimų pagrindu, teismas ex officio privalėjo spręsti viešojo pirkimo kaip proceso teisėtumo klausimą; 5) bylinėjimosi išlaidos, kurias pagrindžia byloje pateikti rašytiniai įrodymai, negali būti vertinamos ir dalijamos teismo nuožiūra nenustačius, už kokį konkretų teisinį veiksmą yra atlyginama.

Dėl viešojo pirkimo sąlygų, kurios daro tiekėjų pasiūlymus nepalyginamais

22.                      Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime pažymėjo, kad nors procesiniuose dokumentuose ieškovė nereiškė reikalavimo dėl Pirkimo sąlygų pripažinimo neteisėtomis, tačiau ieškinyje nurodė argumentus, kuriais kvestionuoja Pirkimo sąlygų teisėtumą ir teigia, kad nesutinka su atsakovės sprendimu atmesti jos pateiktą pasiūlymą kaip neatitinkantį Pirkimo sąlygų. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė ikiteismine tvarka Pirkimo sąlygų neginčijo, pirmosios instancijos teismas Pirkimo sąlygų teisėtumo klausimo nenagrinėjo.

23.                      Apeliantė skundo 5 pastraipoje nurodo, kad šioje byloje esminis ginčas kilo dėl Pirkimo sąlygų taikymo vertinant tiekėjų pasiūlymus, o ne dėl jų teisėtumo. Pažymi, kad jeigu Pirkimo sąlygos buvo pritaikytos tokiu būdu, kuris užkirto kelią tiekėjų pasiūlymų objektyviam palyginamumui, tai Pirkimas negali būti laikomas atitinkančiu viešojo pirkimo sąžiningumo ir tiekėjų konkurencijos reikalavimus.

24.                      Skundo 17 pastraipoje apeliantė pažymi, kad perkančioji organizacija turėjo parengti tokias Pirkimo sąlygas, kad tiekėjai vienodai jas suprastų, o tiekėjų pateikti pasiūlymai galėtų būti palyginami tarpusavyje. Tačiau bylos faktinė situacija, apeliantės vertinimu, rodo, kad tiekėjų pasiūlymai negali būti tarpusavyje palyginami pagal pirkimo sąlygas, kadangi tiekėjai skirtingai suprato dviprasmiškas Pirkimo sąlygas.

25.                      VPĮ 17 straipsnio 1 dalis (įstatymo redakcija galiojusi ginčo metu) numato, jog perkančioji organizacija privalo užtikrinti, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų. Pagal VPĮ 35 straipsnio 4 dalį perkančiosios organizacijos parengti pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nupirkti tai, ko reikia. VPĮ 55 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad perkančioji organizacija ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą išrenka pagal kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį.

26.                      Nagrinėjamu atveju Specialiųjų pirkimo sąlygų 5 punkte nustatyta, kad Pirkimą sudaro 13 maršrutų. Pirkimas neskaidomas. Specialiųjų sąlygų 4 lentelės Techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimų 4 punkte nustatyta, kad teikėjas turi turėti (nuosavybės, nuomos ar kt. teisėtais pagrindais) veiklai skirtas transporto priemones: - vietinio reguliaraus susisiekimo maršrutų aptarnavimui ne mažiau kaip 10 autobusų ne mažesnių kaip M2 – M3 klasės. Pagal Pirkimo sąlygų Techninės specifikacijos 5 punkto lentelę turi būti siūlomos M2 – M3 klasės transporto priemonės nuo 20 iki 35 vietų. Specialiųjų sąlygų 14 punkte taip pat nustatyta, kad išrenkamas ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas pagal mažiausią kainą. 

27.                      Iš to darytina išvada, kad Pirkimo sąlygose perkančiosios organizacijos nustatyta, jog tinkamam sutarties vykdymui tiekėjas privalo disponuoti mažiausiai 10 transporto priemonių, kurių klasės privalo būti M2 arba M3. Perkančiosios organizacijos nuomone, nustačius šį reikalavimą, bus užtikrintas pagrindinis Pirkimo tikslas – nupirkti keleivių pervežimo paslaugas, planuojamas vykdyti 13 skirtingų maršrutų. Taip pat, kad sprendžiant kuris iš Pirkimo dalyvių pripažintinas pateikusiu laimėjusį pasiūlymą, bus atsižvelgiama tik į pasiūlymo kainą. Kadangi nei vienas pirkime dalyvavęs tiekėjas nesikreipė į perkančiąją organizaciją paaiškinti nustatytas Pirkimo sąlygas, darytina išvada, kad visiems tiekėjams buvo žinoma, kad jie varžosi dėl teisės aptarnauti 13 maršrutų bei, kad laimėtojas bus atrenkamas atsižvelgiant į vieną parametrą – pagal mažiausią kainą. Tai reiškia, kad ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikęs tiekėjas laikomas tas, kuris pasiūlo mažiausią kainą.

28.                      Kaip minėta, iki pat pasiūlymų eilės sudarymo ieškovė nereiškė pretenzijų dėl neaiškių Pirkimo sąlygų, kas atitinkamai reiškia, kad visas Pirkimo sąlygas ieškovė priėmė bei sutiko lygiomis teisėmis varžytis su kitais tiekėjais. Pažymėtina, kad viešuosius pirkimus reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintas imperatyvus įpareigojimas tiekėjams teisės aktuose nustatytais atvejais prieš pareiškiant reikalavimus teisme laikytis ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos ir kreiptis su pretenzija į perkančiąją organizaciją. Šios teisių gynimo stadijos esmė – prieš viešojo pirkimo sutarties sudarymą leisti tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išspręsti nesutarimus išvengiant teismo proceso, t. y. perkančiajai organizacijai panaikinti jos netinkamus sprendimus arba besiskundžiančiam tiekėjui išsamiau išdėstyti šių sprendimų priėmimo priežastis ir motyvus. Privaloma ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka įtvirtinta ne tik siekiant užtikrinti viešųjų pirkimų procedūrų operatyvumą, sudaryti galimybę tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išsiaiškinti tarpusavio pretenzijų pagrįstumą nepradedant teismo proceso, bet ir nustatyti kilusio ginčo ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2012; 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543-415/2015). Tiekėjai, siekdami efektyviai apginti savo galimai pažeistas teises, negali nepaisyti jiems nustatytų procedūrinių reikalavimų, be kita ko, reikalavimo laikytis privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos. Priešingu atveju jie turi prisiimti neigiamų padarinių atsiradimo riziką.

29.                      Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, kadangi ieškovė Pirkimo sąlygų neginčijo, o pateikė pasiūlymą, tokiu būdu pripažindama Pirkimo sąlygų teisėtumą, pagrindo sutikti su apeliantės teiginiais, kad Pirkimo sąlygos yra dviprasmiškos, dėl ko tiekėjų pateiktų pasiūlymų negalima palyginti ir dėl to yra pagrindas nutraukti procedūras, nėra, o tokie jos teiginiai laikytini nepagrįstais bei atmestinais.

30.                      Pažymėtina, kad Viešųjų pirkimų tarnyba 2019 m. spalio 10 d. pateikusi į bylą išvadą, nurodė, jog šiuo atveju nėra nustatyta, kad Pirkimo sąlygos galėtų būti pripažintinos neaiškiomis, kadangi jose nurodytas reikalaujamas autobusų skaičius bei reikalaujamos autobusų klasės, nustatytos norminiame teisės akte – 2008 m. gruodžio 2 d. LR Susisiekimo ministro įsakymu Nr. 2B-479 patvirtintų Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimų 8.2 ir 8.3 punktuose. Be to, Viešųjų pirkimų tarnyba taip pat pažymėjo, kad VPĮ 101 straipsnio 3 dalyje reglamentuota, jog tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo teisme ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus, pirmiausia raštu (faksu, elektroninėmis priemonėmis arba pasirašytinai per pašto paslaugos teikėją ar kitą tinkamą vežėją) turi pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai. Kadangi ieškovė neginčijo konkrečių Pirkimo sąlygų nuostatų ne teismo tvarka, reiškia, kad ji su jomis sutiko, o tiekėjų pasiūlymai tokiu atveju yra vertinami atitikties Pirkimo sąlygoms atžvilgiu.

31.                       Be to, pastebėtina ir tai, kad ieškovė pateikė visiškai naują iki tol nereikštą reikalavimą dėl pirkimo procedūrų nutraukimo. Dėl to, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais bei atsakovės pozicija, kad ieškovė negali reikšti reikalavimo nutraukti viešojo pirkimo procedūras, nepasinaudojusi ikiteismine ginčo sprendimo tvarka.   

32.                      Bylos duomenimis nustatyta, kad perkančioji organizacija nustatė tokią pasiūlymų eilę: 1) UAB „Transrevis“ – 0,82 Eur/km su PVM; 2) UAB „Transporto centras“ – 0,83 Eur/km su PVM; 3) UAB „Kautra“ – 1,02 Eur/km su PVM.

33.                      Susipažinus su trečiojo asmens „Transrevis“ pasiūlymu, nustatyta, kad jis pasiūlė 11 transporto priemonių, iš kurių 1 būtų M3 klasės ir 10 – M2 klasės. Tuo tarpu ieškovė UAB „Kautra“ pasiūlė  4 – M3 klasės ir 9 – M2 klasės transporto priemones.

34.                      Nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija 2019 m. rugpjūčio 1 d. priėmė sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu bei Pirkimo sąlygų 58.12 punkto, t. y. kaip per brangų. Nagrinėjant šią bylą pirmosios instancijos teisme nustatyta, kad dar iki Pirkimo paskelbimo atsakovė suplanavo ir savo vidiniuose dokumentuose užfiksavo Pirkimui skirtų lėšų sumą, t. y. maksimali kaina 0,9 Eur/1 km. Atsižvelgęs į šį dokumentą pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė pagrįstai bei teisėtai atmetė ieškovės pasiūlymą, vadovaudamasi VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 5 punktu. Apeliaciniame skunde apeliantė nurodo, kad perkančioji organizacija šiame pirkime pasirinko vertinti tiekėjų pasiūlymus tik pagal vienintelį kainos kriterijų. Tačiau kainą pirkime dalyvavę tiekėjai skaičiavo ir pasiūlė atsižvelgę į visiškai skirtingus parametrus. Pažymi, kad ginčas dėl pasiūlymų vertinimo nebūtų kilęs, jei perkančioji organizacija būtų vertinusi UAB „Transrevis“ kainą jiems pasitelkus 13 transporto priemonių, iš kurių 4 būtų M3 klasės, o 9 būtų M2 klasės, t. y. esant tam pačiam transporto priemonių skaičiui, kurias nurodė ieškovė. Arba analogiškas kainos vertinimas būtų atliktas ieškovei pasiūlius tik 10 transporto priemonių, iš kurių visos būtų buvę M2 klasės, ką pasiūlė UAB „Transrevis“. Apeliantės teigimu, nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad pateiktų pasiūlymų objektyviai palyginti nėra jokios galimybės.

35.                      Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylos medžiagą su tokiais apeliantės argumentais nesutinka ir pažymi, kad Pirkimo dokumentuose nebuvo jokių reikalavimų konkretų maršrutą aptarnauti tik konkrečios klasės transporto priemone. Pirkimo dokumentuose buvo nurodyta, kad kiekvienas maršrutas gali būti aptarnaujamas arba M2, arba M3 klasės transporto priemone, tiekėjo pasirinkimu. Be to, Pirkimo dokumentai aiškiai nustatė sąlygą naudoti transporto priemones galinčias vežti nuo 20 iki 35 keleivių, nepriklausomai nuo tiekėjo turimo autobuso klasės M2 arba M3. 

36.                      Apeliacinio skundo 9 – 10 pastraipose apeliantė nurodo, kad pirkime dalyvavę tiekėjai savo kainą skaičiavo atsižvelgdami į skirtingus parametrus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kvalifikacinius reikalavimus tiekėjams įtvirtintame Specialiųjų pirkimo sąlygų 4 lentelės 4 punkte nustatyta pareiga tiekėjams turėti ne mažiau negu 10 autobusų ne mažesnių negu M2 – M3 klasės, tačiau nei viena Pirkimo sąlyga nenurodė tiekėjams, kaip jie turėtų skaičiuoti pasiūlymo kainą. Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentai dėl to, kad tiekėjai skirtingai skaičiavo pasiūlymų kainas, atmestini, kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad kiekvienas Pirkime dalyvavęs tiekėjas siūlydamas savo kainą, galėjo ją skaičiuoti įvertindamas bet kokias faktines ir teisines sąlygas savo nuožiūra. Be to, kaip jau minėta, ypač esant Pirkimo sąlygose įtvirtintai sąlygai, kad Konkursą laimėjusiu bus pripažintas mažiausią kainą pasiūlęs tiekėjas.

37.                      Nagrinėjamu atveju pažymėtina ir tai, kad apeliantė skundo 13 pastraipoje nurodo, kad aplinkybės dėl keleivių skaičiaus ir transporto priemonių faktinio poreikio jai buvo žinomos, todėl ir neginčijo Pirkimo sąlygų, o jei ji būtų siekusi atitikti tik minimalius kvalifikacinius reikalavimus, o ne realų paslaugų teikimo poreikį, tai neabejotina, ji būtų pasiūliusi keleivius vežti tik 10 – M2 klasės autobusų, ką ir padarė UAB „Transrevis“. Pažymėtina, kad apeliantės argumentai, kodėl ji neginčijo Pirkimo sąlygų, neturi jokios reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo ginčijamą sprendimą, o be to, apeliantė būdama keleivių vežimo verslo profesionalu turėjo suprasti, kad jos įsitikinimas ar klaidingas aplinkybių suvokimas negalėjo turėti įtakos kitų tiekėjų, pateikusių pasiūlymus teisėms ir pareigoms. Pastebėtina ir tai, kad pirkime dalyvavusiems tiekėjams buvo žinoma, jog Pirkimo laimėtoju bus pripažintas tik pačią mažiausią kainą pasiūlęs tiekėjas, dėl to apeliacinio skundo argumentai, jog apeliantė galėjo pateikti kitokį pasiūlymą, neturi jokios įtakos nagrinėjamoje byloje. Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju ginčas dėl Pirkimo sąlygų teisėtumo yra negalimas. Ginčyti ieškovę netenkinančias sąlygas, ji turėjo teisę iš karto, kai apie jas sužinojo.

38.                      Apeliaciniame skunde taip pat tvirtinama, kad 10 transporto priemonių neužtenka 13 maršrutų aptarnavimui bei, kad 4 maršrutuose iš 13 paslaugos turi būti teikiamos dideliais – M3 klasės autobusais, nes kitu atveju keleiviai netilps. Sutiktina su atsakovės argumentais, kad apeliantė minimalius kvalifikacinius reikalavimus tiekėjams nepagrįstai tapatina su sudarytos viešojo pirkimo sutarties vykdymu. Vienas dalykas yra minimaliai turėti 10 transporto priemonių, reikalaujamų pirkimo dokumentais, tam, kad atitikti pirkimo reikalavimus ir įrodyti perkančiajai organizacijai tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimą bei minimalią kvalifikaciją, o visai kita yra realiai vykdyti sudarytą viešojo pirkimo sutartį ir tinkamai aptarnauti 13 maršrutų. Kaip jau ne kartą minėta, pirkimo dokumentuose nebuvo nurodymų tiekėjams, kokias transporto priemones – M2 ar M3 klasės – jie turi pasitelkti konkrečiam maršrutui aptarnauti. Kaip teisingai šiuo atveju nurodo atsakovė, kiekvienam maršrutui turint piko ir atoslūgio keleivių srautus, vežėjas pats turi pasirūpinti reikalingomis transporto priemonėmis, visiems keleiviams sutalpinti. Byloje nustatyta, kad perkančioji organizacija ne kartą buvo nurodžiusi, jog tiekėjams nėra griežtos pareigos viešojo pirkimo sutartį vykdyti tik su tomis transporto priemonėmis, kuriomis tiekėjai pagrindė savo kvalifikaciją. Tiekėjams neuždrausta sutarties vykdymui naudoti ir kitas pirkimo sąlygas atitinkančias transporto priemones, juos nuomotis iš trečiųjų asmenų, pirkti naujus ar naudotis. Svarbiausia yra tai, kad tiekėjai vykdydami sutartį laikytųsi Pirkime nustatytų sąlygų ir jų nepažeistų.

39.                      Pastebėtina ir tai, kad Pirkimo sąlygose buvo suformuluotas paslaugų poreikis bei transporto priemonių, reikalingų paslaugoms teikti, skaičius. Pačioje Pirkimo sutartyje yra įtvirtintas situacijos sprendimas, jeigu atsirastų poreikis turėti daugiau maršrutų ar transporto priemonių pirkimo sutarties vykdymo metu. Iš Pirkimo sutartyje nustatytų sąlygų matyti, kad visi sprendimai dėl eismo intensyvumo padidinimo ar sumažinimo, būtų priimami sutarties vykdymo metu.

40.                      Atsižvelgiant į tai, matyti, kad kiekvienas iš Pirkimo dalyvių sugebėjo apskaičiuoti savo pasiūlymo kainą bei ją nurodyti pasiūlyme, tokiu būdu buvo visos galimybės pasiūlymus, kurie buvo pripažinti atitinkančiais pirkimo sąlygų reikalavimus, palyginti tarpusavyje. Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad Pirkimo dokumentuose nuo pat jų paskelbimo dienos buvo aiškiai nurodyta, kas ir kaip bus lyginama, o vienintelė aplinkybė, kuri paaiškėjo jau po pasiūlymų vertinimo buvo ta, kad ieškovės palyginti su kitais tiekėjais, pasiūlymo kaina buvo didžiausia ir ekonomiškai nenaudingiausia. Tačiau, pastebėtina, kad kaip teisingai pažymėjo perkančioji organizacija atsiliepime į apeliacinį skundą, galimai, ieškovės brangią pasiūlymo kainą tiesiog nulėmė jos nenoras teikti paslaugas pigiau. Dėl išdėstyto, darytina išvada, kad būtent Pirkimo sąlygos, kurios leidžia tiekėjams pasirinkti, kokias transporto priemones siūlyti, užtikrina konkurenciją ir leidžia siūlyti konkurencingas kainas. Tuo atveju, jeigu perkančioji organizacija itin griežtai apribotų tiekėjų galimybes siūlyti tik tam tikras transporto priemones, natūralu, kad konkurencija sumažėtų ir perkančioji organizacija gautų brangesnius pasiūlymus.

41.                      Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju apeliantė neįrodė, kad perkančioji organizacija netinkamai pritaikė Pirkimo sąlygas, dėl ko būtų pagrindas spręsti, jog galimai buvo pažeistos imperatyvios viešųjų pirkimų nuostatos, o pats Pirkimas buvo vykdomas netinkamai. Nagrinėjamu atveju Pirkimo sąlygose aiškiai buvo nustatyta, kad pirkimą laimės tas dalyvis, kuris pasiūlys mažiausią kainą, taip pat, kad jis privalo turėti ne mažiau 10 transporto priemonių, ne mažesnių kaip M2 – M3 klasės bei turės naudoti nuo 20 iki 35 keleivių galinčias vežti transporto priemones, nepriklausomai nuo tiekėjo turimo autobuso klasės. Todėl, tai, kad apeliantė pateikusi pasiūlymą nurodė didžiausią kainą ir pasiūlė ne tik M2 klasės transporto priemones, ko pasėkoje pasiūlymas buvo įvertintas kaip per brangus, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, jog pasiūlymai negali būti tarpusavyje palyginami. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad lyginant tiekėjų pasiūlymus buvo neteisingai pritaikytos Pirkimo sąlygos, ko pasėkoje Konkurso dalyvių pasiūlymų negalima buvo palyginti tarpusavyje ir, kad tai sudaro pagrindą nutraukti vykdomo Pirkimo procedūras. 

Dėl trečiojo asmens UAB „Transrevis“ pasiūlymo patikslinimo bei vertinimo

42.                      Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad perkančiajai organizacijai išnagrinėjus trečiojo asmens pateiktus atitikties kvalifikaciniams reikalavimams duomenis buvo nustatyta, jog vienas iš autobusų (klasės M2) turėjo tik 20 vietų (įskaitant vairuotojo vietą), o ne 20 vietų (be vairuotojo), kaip tai buvo nurodyta Techninės specifikacijos 5 punkte pateiktoje lentelėje bei perkančiosios organizacijos tiekėjams pateiktuose paaiškinimuose. Trečiasis asmuo buvo paprašytas patikslinti savo kvalifikaciją – nurodyti ar turi 10 minimalios reikalautos talpos autobusų, todėl papildomai prie 10-ties VW Crafter nuosavybės/nuomos teise valdomų transporto priemonių, perkančiajai organizacijai pateikė duomenis apie tai, kad valdo daugiau transporto priemonių – t. y. dar ir 27 sėdimų vietų autobusą ISUZU CITIBUS. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nėra jokio pagrindo spręsti, jog trečiasis asmuo tokiu būdu atliko esminį Pirkimo pasiūlymo keitimą bei, kad buvo pažeistos viešuosius pirkimus reglamentuojančios teisės aktų nuostatos, principai.

43.                      Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad bylą nagrinėjusiam teismui išreikalavus iš atsakovės CVP IS susirašinėjimo duomenis, paaiškėjo, jog UAB „Transrevis“ teikdamas pasiūlymą ir kvalifikaciją įrodančius dokumentus pateikė ne 10, bet 9 M2 klasės transporto priemones, kurios atitiktų Pirkimo sąlygas. Tokį tiekėjo kvalifikacijos neatitikimą perkančioji organizacija laikė neesminiu ir paprašė patikslinti kvalifikacijos dokumentus. Apeliantės teigimu, prašomas patikslinimas realiai reiškė, kad vietoj netinkamos transporto priemonės buvo pateikta tinkama, t. y. vietoj techninės specifikacijos reikalavimo neatitinkančio autobuso pateiktas kitas autobusas. Dar daugiau vietoj vienos klasės transporto priemonės buvo pakeista kitos klasės transporto priemonė (vietoj M2 pakeista į M3).

44.                      Vadovaujantis VPĮ 45 straipsnio 3 dalimi, jeigu kandidatas ar dalyvis pateikė netikslius, neišsamius ar klaidingus dokumentus ar duomenis apie atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams arba šių dokumentų ar duomenų trūksta, perkančioji organizacija privalo nepažeisdama lygiateisiškumo ir skaidrumo principų prašyti kandidatą ar dalyvį šiuos dokumentus ar duomenis patikslinti, papildyti arba paaiškinti per jos nustatytą protingą terminą. Tikslinami, papildomi, paaiškinami ir pateikiami nauji gali būti tik dokumentai ar duomenys dėl tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimo, atitikties kvalifikacijos reikalavimams, kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartams, tiekėjo įgaliojimas asmeniui pasirašyti paraišką ar pasiūlymą, jungtinės veiklos sutartis, pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinantis dokumentas ir dokumentai, nesusiję su pirkimo objektu, jo techninėmis charakteristikomis, sutarties vykdymo sąlygomis ar pasiūlymo kaina. Kiti tiekėjo pasiūlymo dokumentai ar duomenys gali būti tikslinami, pildomi arba aiškinami vadovaujantis šio įstatymo 55 straipsnio 9 dalimi. 

45.                      Taigi, įstatymas nedraudžia perkančiajai organizacijai prašyti dalyvių patikslinti, papildyti arba paaiškinti savo pasiūlymus, tačiau ji negali prašyti, siūlyti arba leisti pakeisti pasiūlymo, t. y. pakeisti kainą arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus.

46.                      Pirkimo atveju reikalavimai transporto priemonėms buvo įtvirtinti dalyje dėl kvalifikacijos reikalavimų. Pagal Specialiųjų pirkimo sąlygų 3 priedo „Pašalinimo pagrindai, kvalifikacijos reikalavimai“ 4 lentelės 4 eilutę teikėjas turi turėti (nuosavybės, nuomos ar kt. teisėtais pagrindais) veiklai skirtas transporto priemones: – vietinio reguliaraus susisiekimo maršrutų aptarnavimui ne mažiau kaip 10 autobusų ne mažesnių kaip M2 – M3 klasės; – transporto priemonės turi atitikti saugumo reikalavimus, būtų praėjusios technines apžiūras. Visi autobusai turi būti atitinkantys transporto priemonių reikalavimus. Visoms transporto priemonėms, turi būti išduoti bei pasiūlymų pateikimo metu galioti valstybinės registracijos liudijimai bei techninės apžiūros talonai.

47.                      Teisėjų kolegija įvertinusi byloje esančią medžiagą, nesutinka su apeliantės argumentais, kad trečiojo asmens UAB „Transrevis“ pasiūlymas neatitiko Pirkimo sąlygas, o po patikslinimo tapo šias sąlygas atitinkančiu. Nustatyta, kad Pirkimo procedūrų vykdymo metu trečiasis asmuo tikslino pasiūlymo dokumentus, pateiktus siekiant atitikti kvalifikacijos reikalavimus, t. y. Specialiųjų pirkimo sąlygų 3 priedo „Pašalinimo pagrindai, kvalifikacijos reikalavimai“ 4 lentelės 4 eilutės reikalavimą.

48.                      Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nepriklausomai nuo to, kiek ir kokius, kokio turinio ir apimties dokumentus, pagrindžiančius tiekėjo kvalifikaciją, konkurso dalyvis pateikė, perkančioji organizacija pagal VPĮ 32 straipsnio 5 dalį (ši VPĮ (redakcija, galiojusi iki 2017 m. birželio 30 d.) nuostata turiniu yra beveik identiška šiam ginčui aktualiai VPĮ 45 straipsnio 3 daliai) privalo pareikalauti dalyvio paaiškinti ar patikslinti duomenis apie kvalifikaciją, jei ji ketina atmesti tokio tiekėjo pasiūlymą kaip neatitinkantį pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų arba tokį tiekėją pripažinti laimėtoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2011). Perkančiosios organizacijos iš esmės visuomet privalo iš dalyvių reikalauti patikslinti (paaiškinti) jų kvalifikaciją pagrindžiančius duomenis, jei iš dokumentų, pateiktų su pasiūlymu, negalima spręsti dėl tiekėjo kvalifikacijos atitikties nustatytiems reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15-248/2016, 28 punktas). Aiškus perkančiosios organizacijos įsitikinimas tiekėjo kvalifikacijos neatitiktimi galimas tik jai tinkamai vykdant pareigas pagal VPĮ 32 straipsnio 5 dalį (nagrinėjamu atveju VPĮ 45 straipsnio 3 dalį) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2011). Taigi, pasiūlymų atmetimas dėl akivaizdžios kvalifikacijos neatitikties galimas tik tuomet, kai pirkėjui nekyla abejonių, kad pardavėjas negalės pateikti jokių kitų savo pajėgumą įrodančių dokumentų (pvz., kai kvalifikaciją liudijantis dokumentas gali būti tik vienas arba kai jis savo esme netaisytinas) arba pateikti nauji dokumentai suponuos pavėluotą kvalifikacijos įgijimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15-248/2016, 30 punktas). Toks teisinis reglamentavimas įpareigoja perkančiąją organizaciją prašyti tiekėjo patikslinti, papildyti arba pateikti tiekėjo kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus, o tiekėją – šiuos dokumentus, taip pat jų patikslinimus bei papildymus pateikti. Tokių dokumentų nepateikus, perkančioji organizacija tiekėjo pasiūlymą atmeta.

49.                      Byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo UAB „Transrevis“ tikslindamas savo kvalifikaciją ir įrodinėdamas tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimą pateikė reikalautus įrodymus apie pakankamą nuosavybės teise valdomų transporto priemonių skaičių, t. y. pateikė įrodymus apie 11-tą autobusą, kurio nuosavybės teises tiekėjas jau turėjo iki paskelbto viešojo pirkimo pradžios. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad UAB „Transrevis“ turėjo teisę patikslinti savo duomenis apie kvalifikaciją, o patikslinimas šiuo konkrečiu atveju negali būti laikomas pasiūlymo pakeitimu, todėl atmestini apeliantės skundo argumentai, kad trečiasis asmuo pateikęs papildomus duomenis apie turimas transporto priemones, iš esmės pakeitė savo pasiūlymą.

Dėl ieškovės atžvilgiu priimto atsakovės sprendimo formaliojo pagrindo pakeitimo

50.                      Ieškovė pateiktame ieškinyje ginčijo, kad perkančioji organizacija nepagrįstai pripažino ieškovės pateiktą pasiūlymą nepriimtinu ir jį kaip per brangų atmetė. Pasisakydamas dėl šios aplinkybės pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovei neturi reikšmės ar ieškovės pasiūlymas buvo atmestas kaip per brangus, ar jis būtų atmestas kaip ekonomiškai nenaudingas. Pirmosios instancijos teismo nuomone, net jei ieškovės pasiūlymas nebūtų pripažintas per brangiu, tai vis tiek ieškovė nelaimėtų pirkimo, nes jos pasiūlymas eilėje būtų tik trečias.

51.                      Apeliantė nesutikdama su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentams, nurodo, kad nuo jos pašalinimo teisėtumo vertinimo tiesiogiai priklauso tolesnių apeliantės teisių įgyvendinimas, t. y. jei ieškovės pasiūlymas būtų pripažintas pasiūlymų eilėje trečiuoju, tai viso pirkimo proceso metu ir net sudarius pirkimo sutartį su laimėjusiu tiekėju, ieškovė išlaikytų procesinį suinteresuotumą vertinti pirkimo procedūras ir sudarytą sutartį; taip pat jei ieškovės pasiūlymas būtų pripažintas eilėje trečiuoju, tai ieškovei nebūtų užkirstas kelias teikti keleivių vežimo paslaugas, jei dėl kokių nors aplinkybių pirmosios ir antrosios vietos laimėtojai atsisakytų tai daryti ar su jais nebūtų sudaroma pirkimo sutartis.

52.                      Kasacinio teismo praktikoje suformuota nuosekli bendrųjų ir specialiųjų teisės normų aiškinimo praktika dėl asmens teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo laikantis įstatymuose įtvirtintos tvarkos. Viena svarbiausių šios teisės naudojimosi prielaidų – asmens teisinis suinteresuotumas apginti pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę ar įstatymų saugomą interesą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009). Taigi, teisė į teisminę gynybą pripažįstama tik tokiems asmenims, kurių teisės ar teisėti interesai yra pažeisti ar ginčijami.

53.                      Viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose dėl teisinio suinteresuotumo ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus ir sprendimus pripažinta plati teisė ginti interesus teisme. Pagrindinis tiekėjo teisinį suinteresuotumą identifikuojantis kriterijus – siekis sudaryti viešojo pirkimo sutartį, t. y. šio intereso gynimas, kai dėl perkančiosios organizacijos veiksmų atitinkamas tiekėjas neteisėtai ribojamas ar jam neleidžiama sudaryti sutarties, arba turtinės padėties atkūrimas, ypač kai šio intereso jau nebeįmanoma įgyvendinti. Aptariamas kriterijus (interesas viešojo pirkimo sutartimi) aiškintinas plačiai, siekiant tiekėjams užtikrinti pažeistų teisių gynybos veiksmingą įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-03-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013).

54.                      Teises Civilinio kodekso 1.138 straipsnyje nurodytais būdais įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos. CPK 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas imasi bylą nagrinėti pagal asmens, kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo materialioji subjektinė teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą. Civilinės bylos iškėlimas, jos nagrinėjimas, teismo sprendimo byloje priėmimas nėra savitikslis procesas, tokio proceso paskirtis - asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų apgynimas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Todėl materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-09-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013).

55.                      Iš apeliantės skunde pateikiamų argumentų, matyti, kad ji nori išlaikyti procesinį suinteresuotumą net ir sudarius pirkimo sutartį su laimėjusiu tiekėju ir toliau vertinti pirkimo procedūras bei ateityje sudarytą sutartį, t. y. galimai ateityje ginčyti pirkimo sutartį vykdymo ir kontrolės prasme. VPĮ 102 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tiekėjas turi teisę pareikšti ieškinį dėl pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pripažinimo negaliojančia per 6 mėnesius nuo pirkimo sutarties sudarymo dienos, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kaip teisingai pastebėjo atsakovė, nepriklausomai nuo apeliantės statuso pirkimo eilėje, sutarties uždarumo principas teisę reikalauti prievolių pagal sudarytą sutartį vykdymo suteikia tik sutarties šalimis esantiems asmenims. Pažymėtina, kad ieškovė neturi procesinio subjektiškumo ginti kitų subjektų ar visuomenės teises ir interesus, nes tik viešąjį interesą ginantys subjektai gali ginti ne savo, o kitų asmenų pažeistus interesus (CPK 49 straipsnis). Tiekėjas, kurio teisės nėra pažeistos, negali ginti kitų tiekėjų teisių, nes taip veikti įgalioti Viešųjų pirkimų tarnyba, prokurorai ar kitos valdžios institucijos. Be to, pažymėtina ir tai, kad byloje nenustatyta, jog trečiasis asmuo UAB „Transrevis“ ketintų atsisakyti teisės sudaryti pirkimo sutartį. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovė gina tik hipotetiškai pažeistas savo teises. Dėl to darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovei nepripažino teisinio suinteresuotumo.

56.                      Kaip jau minėta, perkančioji organizacija atmetė ieškovės pasiūlymą VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu. Šioje teisės normoje įtvirtina, kad perkančioji organizacija nustato laimėjusį pasiūlymą jeigu, be kita ko, jo pasiūlyta kaina nėra per didelė ir perkančiajai organizacijai nepriimtina. Laikoma, kad pasiūlyta kaina yra per didelė ir nepriimtina, jeigu ji viršija perkančiosios organizacijos pirkimui skirtas lėšas, nustatytas ir užfiksuotas perkančiosios organizacijos rengiamuose dokumentuose prieš pradedant pirkimo procedūrą. Jeigu ekonomiškai naudingiausiame pasiūlyme nurodyta kaina yra per didelė ir nepriimtina ir perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nėra nurodžiusi pirkimui skirtų lėšų sumos, kiti pasiūlymų eilėje esantys pasiūlymai laimėjusiais negali būti nustatyti.

57.                      Nagrinėjant šią bylą pirmosios instancijos teisme paaiškėjo, kad dar iki Pirkimo paskelbimo atsakovė suplanavo ir savo vidiniuose dokumentuose užfiksavo maksimalią Pirkimui skirtų lėšų sumą – 0,9 Eur/1 km (Viešųjų pirkimų komisijos 2019 m. gegužės 30 d. posėdžio protokolas). Atsižvelgęs į šį dokumentą pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė pagrįstai bei teisėtai atmetė ieškovės pasiūlymą, vadovaudamasi VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 5 punktu. Apeliaciniame skunde ieškovė su tokiu teismo sprendimu nesutinka. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl perkančiosios organizacijos nustatytos maksimalios kainos pagrįstumo. Pažymi, kad perkančioji organizacija nepagrindė kaip ji apskaičiavo pirkimo objektui skirtą kainą. Įvertinusi bylos medžiagą, ginčui aktualų teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog šie ieškovės apeliacinio skundo argumentai nėra pagrįsti.

58.                      Kasacinio teismo, galiojant ankstesniam, bet iš esmės analogiško turinio teisiam reglamentavimui (iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusiai VPĮ redakcijai), dėl pasiūlymų atmetimo dėl per didelės kainos išaiškinta, kad skaidrumo principo laikymasis per se (liet. savaime) nesuponuoja būtinybės pirkimo dokumentuose atskleisti pirkimui skiriamų lėšų sumą; tiekėjo, kurio pasiūlymas atmetamas tuo pagrindu, kad jo pasiūlyta kaina yra per didelė ir perkančiajai organizacija nepriimtina (ankstesnės redakcijos VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 3 punktas), teisės užtikrinamos ne privalomu pirkimui skiriamos lėšų sumos atskleidimu pirkimo dokumentuose, bet jos nustatymu planuojant pirkimą ir perkančiajai organizacijai pagrindžiant tiekėjo pasiūlymo atmetimą VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu; kai pirkimui numatyta panaudoti lėšų suma neatskleidžiama pirkimo dokumentuose, o perkančioji organizacija atmeta tiekėjo pasiūlymą remdamasi VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 3 punktu, kilus ginčui, ji privalo įrodyti, kad kaina yra per didelė ir jai nepriimtina (CPK 178 straipsnis); VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 3 punkto prasme per didele, perkančiajai organizacijai nepriimtina kaina, inter alia (liet. be kita ko), gali būti laikoma tokia pasiūlymo kaina, kuri yra didesnė nei perkančiosios organizacijos suplanuota pirkimui skirtina lėšų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2012; 2017 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-128-469/2017; 2018 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-969/2018).

59.                      Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-969/2018 taip pat konstatuota, kad tais atvejais, kai pirkimui skirtų lėšų suma neatskleidžiama pirkimo dokumentuose, kilus ginčui dėl jos nustatymo fakto ir (ar) dydžio, yra taikytinos bendrosios CPK nustatytos įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės. Valios nustatyti pirkimui skirtinų lėšų sumą išraiškos tinkamumas koreliuoja su šalims tenkančia įrodinėjimo našta, todėl jei iš iki viešojo pirkimo pradžios perkančiosios organizacijos parengtų dokumentų nėra visiškai aišku, ar (ir) kokia pirkimui skirtų lėšų suma buvo nustatyta, būtent perkančioji organizacija turi įrodyti atitinkamą jos dydį.

60.                      Atsižvelgus į minėtus teismų praktikos išaiškinimus, sutiktina su ieškove, kad pareiga įrodyti aplinkybę, jog pasiūlyme nurodyta suma perkančiajai organizacijai yra per didelė ir nepriimtina, tenka būtent jai, tačiau nesutiktina su ieškovės vertinimu, kad nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija šios savo pareigos tinkamai neįvykdė.

61.                      Sutiktina su apeliante, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl perkančiosios organizacijos nusistatytos maksimalios kainos, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė nedaro teismo sprendimo per se (liet. savaime) negaliojančiu. Kaip yra žinoma, teismų praktikoje yra numatyta, kad teismas neprivalo atsakyti į absoliučiai visus šalies argumentus.

62.                      Iš bylos medžiagos matyti, kad perkančioji organizacija dar prieš Pirkimo paskelbimą, t. y. 2019 m. gegužės 30 d. buvo numačiusi maksimalų pirkimui skirtų lėšų dydį, t. y.  0,9 Eur/ 1 km. Aplinkybė, kad šis įrodymas yra pakankamas, siekiant atmesti tiekėjo pasiūlymą pirkime, patvirtina ne tik aukščiau nurodyta teismų praktika, tačiau ir jau minėta ginčui aktualios VPĮ redakcijos 45 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostata, kurioje tiesiogiai įtvirtinta, jog per didele, perkančiajai organizacijai nepriimtina kaina laikytina tokia kaina, kuri viršija perkančiosios organizacijos pirkimui skirtas lėšas, nustatytas ir užfiksuotas perkančiosios organizacijos rengiamuose dokumentuose prieš pradedant pirkimo procedūrą. Tuo tarpu ieškovės skundo argumentai apie tai, kad teismas turėjo pareigą išsiaiškinti atsakovės nurodytų pirkimui skirtų lėšų pagrįstumą, yra neteisingi. Pareigą nustatyti pirkimui skirtų lėšų sumą turi ne kas kitas, o perkančioji organizacija, įsivertinusi ne tik galimas perkamų darbų ar prekių apimtis, tačiau ir savo galimybes faktiškai įvykdyti sudarytą pirkimo sutartį. Nustačiusi konkrečią pinigų sumą perkančioji organizacija įsipareigoja ją skirti, o didesnės sumos skyrimas galėtų neatitikti ne tik jos lūkesčių, bet ir finansinių galimybių.

63.                      Atsižvelgus į aukščiau aptartas aplinkybes darytina išvada, kad perkančioji organizacija pagrįstai atmetė ieškovės pasiūlymą, kaip tokį, kurio kaina yra per didelė ir perkančiajai organizacijai nepriimtina, sau priimtiną sumą (pirkimui skirtas lėšas) nustačiusi ir užfiksavusi iki pradedant pirkimo procedūrą. Todėl ieškovės apeliacinis skundas šioje dalyje atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas laikomas pagrįstu bei teisėtu.

Dėl viešojo intereso užtikrinimo

64.                      Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovė taip pat prašė įvertinti perkančiosios organizacijos sprendimus kaip pažeidžiančius viešąjį pirkimą, sąžiningą tiekėjų konkuravimą ir juos pripažinti negaliojančiais teismo iniciatyva. Ieškovės vertinimu, pagrindą ex officio konstatuoti pirkimo procedūrų neteisėtumą suteikia bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusi aplinkybė, kad pirkimas buvo vykdomas negaliojančių Prienų rajono savivaldybės tarybos sprendimų pagrindu. Tačiau šią aplinkybę sprendime pirmosios instancijos teismas visiškai ignoravo ir dėl jos nepasisakė. Su tokiais apeliantės argumentais teisėjų kolegija nesutinka, kadangi apeliantė netinkamai aiškina Prienų rajono savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 23 d. sprendimo T3-154 „Dėl pritarimo sutarties projektui“ prasmę.

65.                      Kaip matyti iš 2019 m. gegužės 23 d. Prienų rajono savivaldybės tarybos sprendimo, jame aiškiai yra nurodyta, kad Prienų rajono savivaldybės tarybos sprendimas buvo grindžiamas 2011 m. rugsėjo 15 d. tarybos sprendimu Nr. T3-124 „Dėl Prienų rajono savivaldybės vardu sudaromų sutarčių rengimo ir pasirašymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, šio sprendimo 6.2 papunkčiu. Šiame sprendime aiškiai nurodyta, kad Prienų rajono savivaldybės taryba pritaria vien tik Prienų rajono savivaldybės keleivių vežimo vietinio reguliaraus susisiekimo maršrutais paslaugų teikimo sutarties projektui. Teisėjų kolegija nenustatė, kad 2019 m. gegužės 23 d. sprendimu Prienų rajono savivaldybės taryba būtų pritarusi ar tvirtinusi viešojo pirkimo sąlygas. Šiuo sprendimu, taryba tik svarstė ir leido Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriui ateityje pasirašyti sutartį. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantės argumentai, jog Prienų rajono savivaldybės tarybai 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimu panaikinus savo 2019 m. gegužės 23 d. sprendimą, paskelbtos viešojo pirkimo sąlygos tapo negaliojančiomis ar neteisėtomis, yra nepagrįsti. Kaip matyti iš prie 2019 m. rugsėjo 26 d. Prienų rajono savivaldybės sprendimo pridėtas sutarties projektas yra identiškas prie 2019 m. gegužės 23 d. sprendimo pridėtam projektui. Be to, pastebėtina ir tai, kad 2019 m. gegužės 23 d. sprendimas buvo panaikintas neteisingai suskaičiavus balsavimo rezultatus, t. y. balsai pasiskirstė po lygiai, o tuo atveju lemiamas balsas yra mero. Sutiktina su atsakovės argumentais, kad nei VPĮ, nei kiti teisės aktai nenumato, jog viešųjų pirkimų sąlygos ar viešojo pirkimo sutarčių projektai turi būti tvirtinami savivaldybių tarybų sprendimais ar be tokio patvirtinimo negalioja. Pažymėtina, kad už viešojo pirkimo sąlygų parengimą ir tvirtinimą yra atsakinga konkrečios perkančios organizacijos vadovo sprendimu sudaryta viešojo pirkimo komisija. Nagrinėjamu atveju visi konkurso pirkimo dokumentai buvo patvirtinti 2019 m. gegužės 30 d. Prienų rajono savivaldybės viešųjų pirkimų komisijos sprendimu, kuris yra galiojantis.

66.                      Dėl išdėstyto, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės tvirtinimas, neva panaikinus 2019 m. gegužės 23 d. Prienų rajono savivaldybės tarybos sprendimą visos įvykusio viešojo pirkimo sąlygos ir procedūros tapo neteisėtomis, yra nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme

67.                      Apeliantė teigia, kad atsakovė pirmosios instancijos teismui pateikė tik prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, kuriame nurodoma bendra išlaidų suma, tačiau išlaidos neišskirstomos už konkrečius veiksmus. Taip pat pateiktas mokėjimo nurodymas ir sąskaita neidentifikuoja už ką tiksliai buvo patirtos išlaidos. Pastebi, kad šiuos duomenis atsakovė galėjo pateikti, nes iš sąskaitos faktūros matyti, kad atsakovei buvo teikta teisinių paslaugų ataskaita, tačiau ataskaita kartu su prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo dėl atsakovės veiksmų pateikta nebuvo.

68.                      CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

69.                      Pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl atsakovei iš ieškovės priteistinų bylinėjimosi išlaidų, konstatavo, kad jos neviršija LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintose rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl priteisė jas visiškai.

70.                      Teisėjų kolegija susipažinusi su atsakovės į bylą pateiktu prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei prie jo pridėtais priedais, nesutinka su ieškovės nurodytais argumentais, kad atsakovė patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindė netinkamai. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad atsakovė 2019 m. spalio 14 d. pateikė teismui prašymą priteisti iš ieškovės 3 775,20 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kartu su prašymu atsakovė pateikė mokėjimo nurodymą, kad suteiktos teisinės paslaugos buvo apmokėtos, PVM sąskaitą faktūrą bei 2019 m. spalio 7 d. parengtą klientui suteiktų paslaugų ataskaitą. Iš pateiktos ataskaitos matyti, kad visos atsakovei suteiktos paslaugos yra susijusios su į nagrinėjamą bylą teiktais procesiniais dokumentais, t. y. bylos dokumentų analize, atsiliepimo į ieškinį rengimu, atskiraisiais skundais dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 26 d. ir 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarčių rengimu, tripliko ir atsiliepimo į ieškovės teiktus rašytinius paaiškinimus rengimu bei kita. Atsižvelgiant į tai, ieškovės argumentai, kad atsakovė nepagrindė jai suteiktų paslaugų, atmestini, kaip nepagrįsti.

71.                      Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su ieškovės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovei priteisė jos patirtas išlaidas už atskirųjų skundų dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 26 d. ir 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarčių, parengimą, kadangi teismas jų netenkino. Pažymėtina, kad LITEKO sistemoje esantys duomenys paneigia šiuos ieškovės argumentus, kadangi nustatyta, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. lapkričio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1488-790/2019 tenkino atsakovės atskirąjį skundą ir panaikino Kauno  apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutartį bei klausimą išsprendė iš esmės – ieškovės UAB  „Kautra“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė, o civilinėje byloje Nr. e2-1565-302/2019 Lietuvos apeliacinio teismas 2019 m. lapkričio 14 d. nutartimi apeliacinį procesą pagal atsakovės Prienų rajono savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarties nutraukė, nustačius, kad byloje buvo panaikintos laikinosios apsaugos priemonės. 

72.                      Be to, atsakovė siekdama pašalinti bet kokias abejones dėl teisinių paslaugų sutarties turinio, pateikė sutarties išrašą, kuris patvirtina teisinių paslaugų sutarties dalyką, t. y. kad jokios kitos teisinės paslaugos, apart šioje byloje, atsakovei teiktos nebuvo. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija atmeta ieškovės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė atsakovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas ar tai, kad buvo pažeistos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės.

Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo

73.                      Atsakovė Prienų rajono savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo už piktnaudžiavimą procesu paskirti apeliantei iki 5 000 Eur baudą, 50 proc. iš šios baudos skiriant atsakovei.

74.                      Nurodo, kad ieškovė būdama tik trečią vietą viešame pirkime užėmusiu subjektu, kurio pasiūlymas apskritai buvo atmestas, pareiškė visiškai nepagrįstą ieškinį, reikalavo ir teismas atsakovės atžvilgiu pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, kurias Lietuvos apeliacinis teismas pripažino nepagrįstomis. Pareiškusi ieškinį bei apeliacinį skundą ieškovė įrodinėjo nebūtus pažeidimus, nors išvadą byloje pateikusi LR Viešųjų pirkimų tarnyba visiškai jokių viešojo prikimo pažeidimų nenustatė.

75.                      CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

76.                      Taigi pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-421/2016).

77.                      Pasisakant šiuo aspektu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį numatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, tačiau ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013; 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-421/2016). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018).

78.                      Pažymėtina, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kreipimasis į teismą su ieškiniu savaime nėra laikomas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, o yra teisės kreiptis į teismą realizavimas.

79.                      Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju pagal bylos duomenis nėra pagrindo spręsti, kad ieškinio ir apeliacinio skundo pateikimas teismui, gali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, dėl ko skirtina bauda. 

80.                      Vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, ieškovės veiksmai pateikiant teismui ieškinį ir apeliacinį skundą nepripažintini piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, todėl konstatuotina, kad ieškovei nėra pagrindo skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų

81.                      Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-01nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Dėl bylos procesinės baigties

82.                      Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino materialinės teisės normas, pagrįstai įvertino šalių paaiškinimus ir juos pagrindžiančius įrodymus, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

83.                      Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

84.                      Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimas apeliacinės instancijos teisme apeliantei UAB „Kautra“ nepriteistinas (Civilinio proceso kodekso 93, 98 straipsniai).

85.                      Atsakovė Prienų rajono savivaldybės administracija prašo priteisti 2 050,95 Eur bylinėjimosi išlaidas, t. y. 1 833,15 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir 217,80 Eur už atsiliepimo į ieškovės pareikštą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Šioms išlaidos pagrįsti atsakovė apeliacinės instancijos teismui pateikė mokėjimo nurodymus bei PVM sąskaitas faktūras.

86.                      Trečiasis asmuo UAB „Transrevis“ prašo priteisti 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Šias išlaidas pagrindžia byloje esantis mokėjimo nurodymas bei PVM sąskaita faktūra.

87.                      Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovės ir trečiojo asmens patirtos išlaidos atitinka bylos sudėtingumą, apimtį, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio reikalavimus. Kadangi apeliacinis skundas atmestas, iš ieškovės UAB „Kautra“ atsakovei Prienų rajono savivaldybės administracijai priteisiama 2 050,95 Eur bylinėjimosi išlaidų; trečiajam asmeniui UAB „Transrevis“ iš ieškovės UAB „Kautra“ priteisiama 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios buvo patirtos apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 95 straipsniu, 98 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

n u t a r i a:

Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Netenkinti atsakovės Prienų rajono savivaldybės administracijos, j. a. k. 288742590, prašymą dėl baudos ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kautra“ skyrimo.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kautra“, j. a. k. 132138957, atsakovei Prienų rajono savivaldybės administracijai, j. a. k. 288742590, 2 050,95 Eur (du tūkstančiai penkiasdešimt eurų 95 euro centai) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kautra“, j. a. k. 132138957, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Transrevis“ 1 452 Eur (vienas tūkstantis keturi šimtai penkiasdešimt du eurai) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos                                                                                                         Romualda Janovičienė

Danguolė Martinavičienė

Jūratė Varanauskaitė