Civilinė byla Nr. e2-870-808/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13423-2022-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1; 2.6.8.9; 2.6.8.10; 3.2.4.4; 3.2.4.11; 3.2.6.1

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 16 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gražina Žukauskienė,

sekretoriaujant Deimenai Krasauskaitei,

dalyvaujant ieškovo Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui advokatui Šarūnui Neniškiui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Auto moto NG“ atstovei advokatei Daivai Rusakienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Auto moto NG“ dėl netesybų priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovas Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Auto moto NG“, prašydamas priteisti iš atsakovės 13 570 Eur baudos, 5 proc. metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2.       Ieškovas nurodė, kad įvykdė viešąjį pirkimą „Mikroautobusų, su specialia įranga neįgaliųjų su judėjimo negalia pervežimui, skirtų socialinės globos namams įsigijimas“, kurį laimėjo atsakovė, pateikusi mažiausios kainos pasiūlymą. 2020 m. gruodžio 2 d. šalys sudarė Mikroautobusų su specialia įranga neįgaliųjų su judėjimo negalia pervežimui, skirtų socialinės globos namams, pirkimo-pardavimo sutartį Nr. VP1-79 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu šalys susitarė dėl 8 mikroautobusų su specialia įranga neįgaliųjų su judėjimo negalia pervežimui pardavimo. Sutarties 3 punkte įtvirtinta, kad mikroautobusai privalo būti pristatyti ne vėliau kaip per 150 kalendorinių dienų nuo Sutarties įsigaliojimo, o perkant papildomą kiekį – 150 kalendorinių dienų po užsakymo raštu pateikimo. Atsakovė šią Sutarties dalį įvykdė ir laiku pristatė 8 vnt. Sutarties sąlygas atitinkančių mikroautobusų. 2021 m. balandžio 28 d. atsakovei pateiktas užsakymas dėl papildomų 9 mikroautobusų, atitinkančių Sutarties reikalavimus, įsigijimo, kurie turėjo būti pristatyti iki 2021 m. rugsėjo 25 d. Atsakovei vėluojant įvykdyti šį užsakymą, šalys sudarė papildomą susitarimą stabdyti Sutarties vykdymą nuo 2021 m. spalio 4 d. iki išnyks nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybės, bet ne ilgiau kaip iki 2021 m. gruodžio 2 d. Tačiau šis terminas nebuvo pakankamas atsakovei įvykdyti Sutartį. 2021 m. gruodžio 21 d. atsakovė perdavė ieškovui 8 mikroautobusus, tačiau jie buvo su trūkumais – neatitiko Sutartyje nustatytų komplektiškumo, kokybės bei teisinio statuso reikalavimų. Dar vieną mikroautobusą atsakovė perdavė 2021 m. gruodžio 29 d., tačiau jis taip pat neatitiko minimų reikalavimų. 2022 m. vasario 8 d. buvo ištaisyti d. visų 9 mikroautobusų trūkumai. Atsižvelgiant į tai, kad Sutartyje buvo numatytos netesybos (bauda) už vėlavimą pristatyti mikroautobusus ar įvykdyti kitas pagal Sutartį tenkančias prievoles, 2022 m. balandžio 1 d. pretenzija pareikalauta, kad atsakovė sumokėtų 13 570 Eur dydžio baudą. Atsakovė atsisakė ją mokėti, motyvuodama tuo, kad mikroautobusų gamyba ir pristatymas užtruko dėl pasaulinės Covid-19 pandemijos ir jos sukeltos puslaidininkių krizės. Dėl šios priežasties, ieškovas kreipėsi į teismą su reikalavimu priteisti iš atsakovės sutartinę baudą.

3.       Atsakovė UAB „Auto moto NG“ atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti arba sumažinti prašomas priteisti netesybas ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad sudarydama Sutartį ir gavusi 2021 m. balandžio 28 d. papildomą užsakymą dėl 9 vnt. automobilių pristatymo, negalėjo protingai numatyti Covid-19 pandemijos kilimo pasaulyje ir jos pasekmių automobilių gamybai. Dėl Covid-19 pandemijos viso pasaulio automobilio gamintojai tarp jų ir „Ford“, susidūrė su semi konduktorių – puslaidininkių (mikroschemų sudedamųjų dalių) trūkumų. Atsakovė neturėjo galimybių kontroliuoti konduktorių – puslaidininkių (mikroschemų sudedamųjų dalių) spartesnės gamybos ar dalių įsigijimo iš kitų gamintojų, kadangi automobilius gamino konkretus gamintojas Ford. Atsakovė nebuvo prisiėmusi puslaidininkių (mikroschemų sudedamųjų dalių) gamybos sutrikimo rizikos ir tokios rizikos atsiradimo nelėmė subjektyvūs atsakovės veiksmai. Taigi, vykdant Sutarties 2 dalį atsirado nenugalimos jėgos aplinkybės, kurias pripažino ir ieškovas. Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų 2021 m spalio 1 d. atsakovei išduotoje pažymoje Nr. 7-21, konstatuota, kad pasaulinė Covid-19 pandemija įtakojo lustų, naudojamų automobilių gamyboje, trūkumą visame pasaulyje, dėl to atsakovė negali laiku įvykdyti savo sutartinių įsipareigojimų. Susidariusi situacija vertintina kaip nenugalimos jėgos (force majeure aplinkybės) ir dėl to visų įsipareigojimų pagal Sutartį vykdymas gali būti nukeltas protingam terminui. Taigi transporto priemonių ir jas lydinčių visų dokumentų pristatymo nežymų terminų praleidimą lėmė nuo atsakovės nepriklausiusios bei Covid-19 pandemijos sąlygotos aplinkybės. Atsakovė neturėjo objektyvių galimybių paveikti (paspartinti) pasaulinę puslaidininkių (mikroschemų sudedamųjų dalių) gamybą, ar imtis kitų priemonių – pvz., įmontuoti į „Ford“ automobilius kito automobilių gamintojo dalis, nes tai neįmanoma pagal gamybos technologiją. Be to, nurodo, kad atsakovė aktyviai bendradarbiavo su ieškovu teikdama aktualią informaciją apie pasaulinio mikroschemų sudedamųjų dalių trūkumą, - el. susirašinėjimu derino transporto priemonių perdavimo terminus, per įmanomai trumpiausius terminus šalino ieškovo nurodytus automobilių trūkumus. Tačiau ieškovo elgesys, iš pradžių pripažįstant, o vėliau ignoruojant force majeure aplinkybes ir reikalavimas sumokėti netesybas, turėtų būti vertinamas kaip sąmoningas nenoras bendradarbiauti ir siekis pasipelnyti iš susidariusios situacijos. Teigia, kad paskaičiuotos netesybos yra neproporcingai didelės ir turėtų būti mažinamos.

4.       Dubliku ieškovas palaikė ieškinio reikalavimus. Nurodė, kad atsakovė nepagrįstai akcentuoja Covid-19 pandemiją, lyg sukėlusią puslaidininkių trūkumą pasaulyje. Šios aplinkybės buvo žinomos dar 2020 metais, o atsakovė, būdama savo srities profesionalė, suprato galimus ribojimus, susijusius su Covid-19, tačiau prisiėmė riziką ir todėl turėjo tinkamai vykdyti Sutartį. Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių atsakovės teiginį, kad ji negalėjo kontroliuoti aplinkybių, lėmusių mikroautobusų gamybos bei pristatymo vėlavimą. Atsakovės vykdoma veikla pasižymi tam tikra rizika, kurią ji suvokė ir įvertino. Netesybos yra teisėtai ir pagrįstai apskaičiuotos pagal Sutartį, todėl nėra pagrindo atsakovės nei atleisti nuo jų mokėjimo, nei jas mažinti.

5.       Tripliku atsakovė palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytas aplinkybes ir argumentus.

6.       Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė ieškinio reikalavimus, rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais. Nurodė, kad iš esmės ginčas byloje yra tik dėl nenugalimos jėgos situacijos (ne)buvimo. Tačiau tokia situacija nesitęsė visą laiką ir atsakovė, prisiėmusi riziką, Sutarties reikalavimų laiku neįvykdė.

7.       Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė prašė ieškinį atmesti, rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais. Nurodė, kad ieškovas pripažindamas, jog atsakovė dėl objektyvių priežasčių neturėjo galimybės laiku įvykdyti sutartinių įsipareigojimų, operuodamas tik formaliomis Sutarties nuostatomis, reikalauja netesybų. Juolab, kad lustų krizė buvo pasaulinė ir atsakovė objektyviai negalėjo daryti jokios įtakos automobilių gamintojams.

Teismas

konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

8.       Byloje esantys rašytiniai įrodymai ir šalių paaiškinimai patvirtina, jog tarp šalių nėra ginčo, kad:

8.1.                      2020 m. gruodžio 2 d. Mikroautobusų su specialia įranga neįgaliųjų su judėjimo negalia pervežimui, skirtų socialinės globos namams, pirkimo-pardavimo sutartimi VP1-79 ieškovas įsipareigojo pirkti iš atsakovės 8 vnt. Sutartyje nustatytas sąlygas atitinkančių mikroautobusų, o taip pat, esant poreikiui, įsigyti dar 9 vnt. mikroautobusų; transporto priemonių pristatymo terminas – ne vėliau kaip per 150 kalendorinių dienų po Sutarties įsigaliojimo, o perkant papildomą kiekį – 150 kalendorinių dienų po užsakymo raštu pateikimo;

8.2.                      Atsakovė laiku pristatė ieškovui 8 vnt. Sutarties sąlygas atitinkančių mikroautobusų;

8.3.                      2021 m. balandžio 28 d. raštu ieškovas kreipėsi į atsakovę dėl papildomo 9 vnt. mikroautobusų pirkimo; pristatymo terminas – 2021 m. rugsėjo 25 d.;

8.4.                      2021 m. spalio 4 d. susitarimu šalys nusprendė stabdyti Sutarties vykdymą nuo 2021 m. spalio 4 d. iki išnyks nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybės, bet ne ilgiau kaip iki 2021 m. gruodžio 2 d.;

8.5.                      2021 m. gruodžio 21 d. ir 2021 m. gruodžio 29 d. priėmimo-perdavimo aktais atsakovė pristatė ieškovui užsakytus 9 vnt. mikroautobusų; atitinkamai 2021 m. gruodžio 21 d., 2021 m. gruodžio 29 d. ir 2022 m. sausio 6 d. transporto priemonių patikros aktuose (patvirtintuose šalių atstovų parašais) nurodyta, kad pristatyti mikroautobusai neatitinka visų Sutartyje nurodytų sąlygų;

8.6.                      2022 m. vasario 8 d. transporto priemonių pašalintų trūkumų priėmimo-perdavimo aktu atsakovė, ištaisiusi minėtais transporto priemonių patikros aktais nustatytus trūkumus, perdavė ieškovui užsakytus 9 vnt. mikroautobusų;

8.7.                      Ieškovas 2022 m. balandžio 1 d. pretenzija dėl netesybų sumokėjimo kreipėsi į atsakovę, reikalaudamas sumokėti 13 570 Eur dydžio baudą, susidariusią atsakovei reikšmingai vėlavus pristatyti ir perduoti Sutarties reikalavimus atitinkančius mikroautobusus;

8.8.                      2022 m. balandžio 5 d. atsakyme ieškovui atsakovė prašė netaikyti netesybų, motyvuodama tuo, kad negalėjo laiku pristatyti mikroautobusų dėl susiklosčiusios Covid-19 pasaulinės pandemijos, sąlygojusios pasaulinę puslaidininkių krizę.

9.       Nagrinėjamoje byloje, kilo ginčas dėl to, ar atsakovė turėtų būti atleista nuo netesybų mokėjimo dėl force majeure aplinkybių: ieškovo teigimu – atsakovė turėjo numatyti Sutartimi prisiimtą riziką, o ją prisiėmusi - Sutartį vykdyti tinkamai; atsakovės teigimu – Covid-19 pandemija neleido nustatytu terminu įgyvendinti Sutarties, nes nepavyko laiku gauti reikiamų detalių (puslaidininkių) mikroautobusams, o tai yra nuo atsakovės nepriklausanti aplinkybė.

Dėl nenugalimos jėgos (force majeure) taikymo sąlygų

10.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Nenugalima jėga nelaikoma tai, kad rinkoje nėra reikalingų prievolei vykdyti prekių, sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles.

11.       Tarptautinio privatinės teisės vienodinimo instituto UNIDROIT principų 7.1.7 straipsnyje, kurio pagrindu yra suformuluotas CK 6.212 straipsnis, vartojama ne sutarties šalies atleidimo nuo atsakomybės, o sutarties nevykdymo pateisinimo, šalies atleidimo nuo nevykdymo padarinių formuluotė. Taigi nenugalimos jėgos atveju šalies atleidimas nuo atsakomybės už sutarties nevykdymą reiškia, kad sutartinių prievolių nevykdymas yra pateisinamas ir negali sutartį pažeidusiai šaliai sukelti įprastinių sutarties nevykdymo padarinių, nustatytų CK 6.205–6.216 straipsniuose, jai negali būti taikoma sutartinė civilinė atsakomybė (CK šeštosios knygos XXII skyrius), atitinkamai apribojama kreditoriaus (nukentėjusiosios sutarties šalies) teisė į sutarties nevykdymu pažeistų teisių gynimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-421/2015). 

12.       CK 6.38 straipsnio 4 dalis numato, kad tuo atveju kai skolininkas, vykdydamas prievolę, naudojasi kitų asmenų pagalba, tai jis už tų asmenų veiksmus atsako kaip už savo. CK 6.257 straipsnyje nustatyta, kad skolininkas, pasitelkęs prievolei įvykdyti trečiuosius asmenis, atsako kreditoriui, kai prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta dėl šių trečiųjų asmenų kaltės, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato, kad atsako tiesioginis vykdytojas. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.38 straipsnio 4 dalies, 6.212 straipsnio 1 dalies ir 6.257 straipsnio nuostatas, yra nurodęs, kad nenugalimos jėgos aplinkybe, kuri yra pagrindas netaikyti civilinės atsakomybės už prievolių neįvykdymą, įstatymo leidėjas nelaiko aplinkybės, kai skolininko kontrahentai neįvykdo savo prievolių (jas pažeidžia) pačiam skolininkui, nepriklausomai nuo neįvykdymo priežasčių. Todėl nenugalima jėga nelaikomos aplinkybės, kai skolininko kontrahentai neįvykdo savo prievolių, net ir tuo atveju, jei vienas iš kontrahentų neįvykdo prievolės dėl nenugalimos jėgos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-421/2015).

13.       Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad tam, jog pagal CK 6.212 straipsnį būtų pripažintos force majeure aplinkybės, būtina šių sąlygų visuma (kumuliatyvios sąlygos): 1) tokių aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti; 2) dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti; 3) šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio; 4) šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos. Nesant šių sąlygų visumos, faktinės aplinkybės negali būti pripažintos nenugalima jėga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2012).

14.       Kasacinis teismas, aiškindamas force majeure instituto taikymą Covid-19 pandemijos kontekste, yra konstatavęs, kad nenugalima jėga laikomi ne tik objektyvaus neįmanomumo atvejai, bet ir kitos išorinių veiksnių nulemtos neįmanomumo atmainos, kurios pripažįstamos šiuolaikinėje sutarčių teisėje, pavyzdžiui, sutarties vykdymo ekonominis (praktinis) neįmanomumas, sutarties tikslo žlugimas (frustracija) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-313/2022). Minėtoje nutartyje teismas yra išaiškinęs, jog kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl nenugalimos jėgos ar sutarties vykdymo esminio suvaržymo institutų taikymo, būtina atsižvelgti ne tik į patį neįmanomumo laipsnį, bet ir į nukentėjusios šalies pasirinktą savigynos būdą, taip pat ir į kitos šalies interesus. Pabrėžė, kad šiais savigynos būdais turi būti naudojamasi sąžiningai, t. y. siekiant eliminuoti sutarties vykdymo suvaržymo naštą. Taikant šiuos savigynos būdus neturi būti pažeista sutarties šalių tarpusavio interesų pusiausvyra. Juo labiau nenugalima jėga negali būti naudojama kaip pretekstas nepagrįstai sustabdyti sutarties vykdymą ar būti atleistam nuo sutartinės atsakomybės. Dėl to teismai, vertindami šių savigynos būdų pagrįstumą, kai ginčijamas jų taikymo teisėtumas teisme, turi atsižvelgti į minėtas aplinkybes ir konkrečioje situacijoje įvertinti, kurio iš šių būdų taikymas yra adekvatus kiekvienu konkrečiu atveju.

15.       Pandemija ar jai suvaldyti pasitelktos priemonės pačios savaime negali būti laikomos nei nenugalimos jėgos, nei sutarties vykdymo esminio suvaržymo aplinkybėmis. Tai reiškia, kad pandemijos ar jos valdymo priemonių poveikį reikia vertinti individualiai kiekvienų sutartinių teisinių santykių atžvilgiu. Vienokius sutartinius santykius pandemija ar jos valdymo priemonės gali iš esmės suvaržyti arba padaryti neįvykdomus, o intervencija į kitus sutartinius santykius gali būti mažesnio laipsnio arba apskritai esmingai jų nesuvaržyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-313/2022).

16.       Į bylą įtraukta išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – VPT) – savo pateiktoje išvadoje pateikė vertinimą, kad šiuo atveju nėra minėtų sąlygų visumos, nes Sutarties sudarymo metu (Sutartis sudaryta 2020 m. gruodžio 2 d.) Covid-19 viruso plitimas ir su tuo susiję apribojimai nebuvo išnykę, žiniasklaidoje buvo nuolat kalbama apie antrąją Covid-19 viruso plitimo bangą. Pirkimas paskelbtas ir vykdytas, o Sutartis pasirašyta jau egzistuojant pasaulinei Covid-19 situacijai ir dėl jos esantiems suvaržymams (Pirkimas paskelbtas 2020 m. liepos 19 d., Sutartis pasirašyta 2020 m. gruodžio 2 d.). Ieškovas, kaip bonus pater familias perkančioji organizacija, privalėjo atsižvelgti į pandemijos situaciją ir pagal tai suformuluoti pirkimo dokumentus, įvertinant galimas rizikas dėl pandemijos. VPT konstatavo, kad ieškovas, rengdamas ir paskelbdamas pirkimo dokumentus įvertino Covid-19 situacijos rizikas, savo poreikius ir pirkimo dokumentuose (taip pat – ir Sutartyje) nustatė konkrečius prekių pristatymo terminus, inter alia, dėl papildomo prekių kiekio užsakymo – 150 dienų nuo užsakymo raštu pateikimo. Atitinkamai pirkimo dokumentuose ir Sutartyje aiškiai įtvirtintos sutartinės atsakomybės nuostatos (Sutarties 23 ir 24 punktuose aiškiai numatyta bauda už prekių nepristatymą laiku ir kitokių prievolių neįvykdymą laiku). Visos šios sąlygos buvo išviešintos ne tik Sutartyje, bet ir pirkimo dokumentuose. Prekių (mikroautobusų) pristatymo terminai yra itin svarbūs ieškovui ir dėl to Sutartyje nustatoma aiški sutartinė atsakomybė už terminų praleidimą. Tiekėjai (taip pat ir atsakovė), prieš pateikdami pasiūlymus, turėjo (ir galėjo) tinkamai įvertinti savo pajėgumus ir galimybes įvykdyti Sutartį joje nustatytomis sąlygomis. Taip pat tiekėjai (atsakovė) suprato (turėjo suprasti) jiems taikytinas sankcijas, jei sutartiniai įsipareigojimai nebus įvykdomi laiku.

17.       Atsakovė, įrodinėdama force majeure aplinkybių egzistavimą, pateikė Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų 2021 m spalio 1 d. pažymą Nr. 7-21, kurioje konstatuota, kad pasaulinė Covid-19 pandemija įtakojo lustų, naudojamų automobilių gamyboje, trūkumą visame pasaulyje, dėl to atsakovė negali laiku įvykdyti savo sutartinių įsipareigojimų. Susidariusi situacija vertintina kaip nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybės.

18.       Teismas pažymi, kad nustatant nenugalimos jėgos aplinkybių egzistavimą, Prekybos ir pramonės rūmų išduota pažyma nesukuria materialinių teisinių padarinių (atleidimą nuo civilinės atsakomybės už sutarties nevykdymą, civilinės atsakomybės netaikymą). Juos sukuria nenugalimos jėgos aplinkybių buvimas, bet ne pažymos išdavimas. Nenugalimos jėgos aplinkybes liudijanti pažyma turi tik procesinę teisinę reikšmę, nes vertintina tik kaip įrodymas civilinėje byloje dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo ar civilinės atsakomybės taikymo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177 straipsnio 2 dalis). Pažyma dėl nenugalimos jėgos ta apimtimi, kiek joje pateiktas teisinis tam tikrų aplinkybių vertinimas, nelaikytina prima facie (turintis didesnę įrodomąją galią) įrodymu CPK 197 straipsnio prasme, nes faktų teisinis įvertinimas yra teismo prerogatyva ir jo nesaisto kitų asmenų pateiktas teisinis vertinimas ir kvalifikavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2013; 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2014).

19.       Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017; 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-611/2019). Tuo tarpu šalys, vadovaujantis rungimosi ir dispozityvumo principais, turi įstatyme įtvirtintą įrodinėjimo pareigą, pagal kurią kiekviena privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 12, 13, 178 straipsniai).

20.       Taikydamas šias įrodymų vertinimo taisykles, atsižvelgdamas į kasacinio teismo praktiką force majeure instituto taikymo kontekste ir įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus bei paaiškinimus teismo posėdžio metu, išvadą teikiančios institucijos nuomonę, remdamasis tikėtinumo taisykle vertinant įrodymus, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju byloje pateikti įrodymai nesudaro pagrindo pripažinti, kad yra nenugalimos jėgos aplinkybių visuma (CPK 185 straipsnis).

21.       Teismas, vertindamas kiekvieną kasacinio teismo suformuotą nenugalimos jėgos taikymo sąlygą sprendžia, kad atsakovė neįrodė esant pirmosios sąlygos (tokių aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti) – t. y., sudarydama Sutartį jau esant paskelbtai pasaulinei Covid-19 pandemijai, atsakovė turėjo numatyti galimas tokios Sutarties sudarymo rizikas bei galimus Sutarties vykdymo ribojimus ar pasunkinimus. Pasisakydamas dėl antrosios sąlygos (dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti), teismas konstatuoja, kad atsakovė iš tiesų negalėjo objektyviai vykdyti Sutarties, atsižvelgiant į tai, jog į mikroautobusus turėjo būti montuojami būtent tos markės automobiliui pritaikyti puslaidininkiai, o ne kiti ir, kad tuo metu reikiamų puslaidininkių tiekimas buvo sutrikęs. Atsakovė taip pat neįrodė trečiosios sąlygos buvimo (šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio), – šiuo atveju sutiktina su išvadą teikiančios institucijos pozicija, kad atsakovė, kaip profesionalus verslo subjektas, prieš pateikdama pasiūlymus, turėjo (ir galėjo) tinkamai į(si)vertinti savo pajėgumus ir galimybes įvykdyti Sutartį joje nustatytomis sąlygomis. Tačiau ji to nepadarė. Tuo pačiu nėra pagrindo pripažinti ir ketvirtosios sąlygos buvimo (šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos) – atsakovė Sutartimi prisiėmė jai taikytinas sankcijas, jei sutartiniai įsipareigojimai nebus įvykdomi laiku.

22.       Taigi, įvertinęs aukščiau nurodytų sąlygų (ne)buvimą, teismas sprendžia, kad atsakovė neįrodė trijų iš keturių suformuotų kasacinio teismo sąlygų, taikant nenugalimos jėgos institutą. Kaip buvo minėta, šios sąlygos yra kumuliatyvios, nesant bent vienai iš jų, force majeure institutas negali būti taikomas.

23.       Papildomai pažymima ir tai, kad šalių geranoriškas susitarimas sustabdyti Sutarties vykdymą, savaime nereiškia objektyvaus force majeure egzistavimo, kadangi ginčui atsidūrus teisme, nenugalimos jėgos aplinkybių (ne)buvimo visumą vertina bylą nagrinėjantis teismas ir šalių sudaryti susitarimai neįpareigoja teismo besąlygiškai jais remtis. Kaip buvo minėta, atsakovės pateikta Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų pažyma taip pat negali būti laikoma neginčijamu įrodymu dėl nenugalimos jėgos aplinkybių.

24.       Apibendrindamas išdėstytą, įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta esant labiau tikėtina tai, kad Sutartis nebuvo įvykdyta dėl atsakovės elgesio – Sutartyse nustatytu terminu nepristačius sutarto mikroautobusų (9 vnt.) kiekio – o ne dėl force majeure aplinkybių. Kadangi atsakovė netinkamai vykdė savo prievoles, ji negali būti atleista nuo sutartinių sankcijų, kylančių iš netinkamo prievolių vykdymo.

Dėl baudos priteisimo

25.       Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma, ir įpareigoja sutartį pažeidusią šalį sumokėti kitai šaliai sutartas netesybas, o šiai nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2009; 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2009; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2013).

26.       Nagrinėjamu atveju Sutarties 23 punkte šalys susitarė, kad atsakovė, vėluojanti Sutartyje nustatytais terminais pristatyti transporto priemones, ieškovui pareikalavus, moką už kiekvieną uždelstą dieną už kiekvieną transporto priemonę 50 Eur baudą, kuri laikoma minimaliais ieškovo nuostoliais ir kuri gali būti išskaičiuojama iš ieškovui priklausančių mokėjimų atsakovei sumos. Sutarties 24 punktas numato, kad atsakovė, vėluodama Sutartyje nustatytais terminais įvykdyti kitus įsipareigojimus, išskyrus transporto priemonių pristatymą, ieškovui pareikalavus, už kiekvieną uždelstą įsipareigojimo įvykdymo dieną moka 30 Eur baudą, kuri gali būti išskaičiuojama iš ieškovui priklausančių mokėjimų atsakovei sumos.

27.       Vadovaudamasis Sutarties nuostata, ieškovas paskaičiavo atsakovei iš viso 13 570 Eur dydžio baudą už nepristatytus mikroautobusus: 3 600 Eur baudą už 8 dienų laikotarpį (nuo 2021 m. rugsėjo 26 d. iki 2021 m. spalio 3 d) * 50 Eur * 9 mikroautobusai; 8 100 Eur baudą už 18 dienų (nuo 2021 m. gruodžio 3 d. iki 2021 m. gruodžio 20 d.) * 50 Eur * 9 mikroautobusai; 400 Eur baudą už 8 dienų laikotarpį (nuo 2021 m. gruodžio 21 d. iki 2021 m. gruodžio 28 d.); 1 470 Eur baudą už 49 dienų laikotarpį (nuo 2021 m. gruodžio 21 d. iki 2022 m. vasario 7 d.) * 30 Eur. Ieškovas savo procesiniuose dokumentuose aiškiai išdėstė ir argumentavo baudos dydžio skaičiavimą, pateikė duomenis iš kurių matyti, kad skaičiuodamas baudos dydį ieškovas rėmėsi Sutartyje įtvirtintomis sumomis ir sąlygomis. Įvertinus Sutarties sąlygas ir ieškovo pateiktus įrodymus, nėra pagrindo pripažinti, kad nurodytas baudos dydžio skaičiavimas neatitiktų Sutartyje aptartų sąlygų ar tvarkos (CPK 185 straipsnis).

28.       Atsakovė, ginčydama ieškovo pateiktą baudos dydžio skaičiavimą, remiasi aplinkybe, kad šalys 2021 m. spalio 4 d. susitarimu sustabdė Sutarties vykdymą dėl force majeure aplinkybių iki 2021 m. gruodžio 2 d. ir pats ieškovas, sudarydamas 2021 m. spalio 4 d. susitarimą sutiko, jog iki susitarimo sudarymo atsirado ir mažiausiai iki 2021 m. gruodžio 2 d. egzistavo force majeure aplinkybės. Tačiau ieškovas nepagrįstai retrospektyviai paskaičiavo 3 600 Eur baudą už laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 26 d. iki 2021 m. spalio 3 d., t. y. iki papildomo susitarimo sudarymo. Pasisakydama dėl 8 100 Eur ir 400 Eur baudos, atsakovė atkreipė dėmesį į visuotinai žinomas aplinkybes, kad Covid-19 pandemija užsitęsė ir force majeure aplinkybės egzistavo ne trumpiau nei buvo pristatyti automobiliai. Šias aplinkybes patvirtina ir „Ford“ markės automobilių distributoriaus 2021 m. gruodžio 1 d. raštas, kad dėl pasaulinio mikroschemų sudedamųjų dalių trūkumo 9 automobiliai bus pristatyti iki 2021 m. gruodžio 20 d. Atsakovės teigimu, šalių tarpusavio susirašinėjimas el. būdu patvirtina, kad ieškovas nustatė ne mažesnį kaip iki 2021 m. vasario 1 d. terminą automobilių trūkumams pašalinti, todėl ieškiniu nepagrįstai reikalauja 1 470 Eur netesybų už automobilių trūkumų buvimo.

29.       Teismo nuomone, sistemiškai aiškinant Sutarties sąlygas ir šiame kontekste vertinant ieškovo atliktus skaičiavimus, taip pat apibendrinant aukščiau išdėstytą, yra pagrindas pripažinti, kad ginčo atveju nėra aktualios atsakovės nurodytos aplinkybės ir atsakovė neturėjo teisės remtis nenugalimos jėgos aplinkybėmis. Todėl atsakovės argumentai yra atmetami kaip nepagrįsti.

30.       Taip pat atmetami atsakovės argumentai, kad netesybos pripažintinos nepagrįstai didelėmis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2011 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2011; kt.). Netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2009; 2010 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2011 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2011; 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013; 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2013; 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018). Svarbu pabrėžti, kad šalių autonomija komerciniuose teisiniuose santykiuose, sutarties laisvės ir privalomumo principai yra labai svarbios vertybės, užtikrinančios profesionalių verslo subjektų galimybę laisvai veikti ir patiems matuoti savo riziką, todėl teismo kišimasis į jų suderėtas netesybas galimas tuo atveju, kai netesybų dydžio neprotingumas yra akivaizdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-313/2017). Šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška. Tokiu susitarimu yra išreiškiama šalių valia nustatyti tam tikras priemones, skatinančias skolininką įvykdyti prievoles ir kompensuojančias kitai šaliai atsiradusius nuostolius dėl prievolės neįvykdymo ar jos netinkamo įvykdymo. Šis konsensualizmo principas yra vienas fundamentalių principų komerciniams santykiams reguliuoti, todėl valstybė gali kištis į šalių sutartinius santykius ir nustatyti tam tikrus apribojimus tik esant pakankamam pagrindui, siekiant apsaugoti silpnesnės šalies, visuomenės, kreditoriaus interesą, viešąją tvarką ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2013).

31.       Nagrinėjamu atveju, vertinant šalių sutartyse aptartų prievolių apimtį bei jų dydį, taip pat įtvirtintų netesybų dydį, atsižvelgiama į konkrečias reikšmingas aplinkybes: - netesybos ir jų dydis buvo sutartos ir įtvirtintos šalių laisva valia sudarytose sutartyse; - atsakovė yra privatus verslo subjektas, turintis patirties verslo bei derybų srityje, galintis numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirinkti sutarties sąlygas. Teismo nuomone, reikšminga ir tai, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina šalių bendradarbiavimą derinant atsakovės galimybes įvykdyti Sutartį (termino pateikti transporto priemonėms pratęsimas). Šių aplinkybių atsakovė neginčija. Be to, Sutarties 4 punkte nustatyta, kad maksimali Sutarties vertė – 676 423,88 Eur. Taigi, prašoma priteisti netesybų suma sudaro apie 2 proc. sandorio vertės, o tokio dydžio netesybos negali būti laikomos nepagrįstai didelėmis.

32.       Teismo vertinimu, išdėstytos aplinkybės, atsižvelgiant į aukščiau aptartus argumentus, nesudaro pagrindo sutartimi šalių nustatytas netesybas pripažinti nepagrįstai didelėmis (CPK 185 straipsnis). Minėta, kad kasacinio teismo praktikoje ne kartą pabrėžta, jog šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma, ir įpareigoja sutartį pažeidusią šalį sumokėti kitai šaliai sutartas netesybas, o šiai nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2009; 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2009; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2013).

33.       Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nenustačius pagrindo mažinti netesybų, teismas konstatuoja, kad atsakovei pažeidus sutartinę prievolę laiku (ir atitinkančius Sutarties reikalavimus) pristatyti mikroautobusus, pagal Sutarties 23, 24 punktų sąlygas ieškovas turėjo teisę skaičiuoti nustatyto dydžio netesybas (baudą), todėl ieškovui iš atsakovės priteisiama 13 570 Eur bauda.

Dėl procesinių palūkanų

34.       CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, tenkinamas ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

35.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

36.       Nagrinėjamu atveju ieškovas prašė priteisti 5 135,72 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, t. y. 544,50 Eur už 2022 m. balandžio 10 d. pretenzijos dėl netesybų sumokėjimo parengimą, 1 759,82 Eur už ieškinio parengimą, 1 524,60 Eur už dubliko parengimą, 1 306,80 Eur už atstovavimą teismo posėdžiuose. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Nustatant priteistino užmokesčio dydį, atsižvelgtina į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, ieškovo atstovo rengtų procesinių dokumentų sudėtingumą ir skaičių, dalyvavimą teismo posėdžiuose ir teismo posėdžių trukmę bei skaičių, konstatuoja, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos atitinka nurodytose Rekomendacijose nustatytus dydžius, teisingumo, protingumo bei proporcingumo reikalavimus. Nurodytos išlaidos pripažintinos su bylos nagrinėjimu susijusiomis būtinomis ir pagrįstomis išlaidomis, todėl turėtų būti ieškovui atlygintos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6, 10 punktai, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovės priteisiamas 5 135,72 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

37.       Ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas), todėl, ieškinį tenkinus, 305 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis) priteisiamas valstybei iš atsakovės CPK 96 straipsnio 1 dalies pagrindu.

38.       Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (4,48 Eur) neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), šių išlaidų atlyginimas valstybei nepriteisiamas (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui Socialinių paslaugų priežiūros departamentui prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (j. a. k. 191717258) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Auto moto NG“ (j. a. k. 302416819) 13 570 Eur (trylika tūkstančių penkis šimtus septyniasdešimt eurų) baudos, 5 (penkių) proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (13 570 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. birželio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 5 135,72 Eur (penkis tūkstančius vieną šimtą trisdešimt penkis eurus 72 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Auto moto NG“ (j. a. k. 302416819) 305 Eur (tris šimtus penkis eurus) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                        Gražina Žukauskienė