Civilinė byla Nr. e2-25601-996/2019

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19639-2019-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.12.2; 3.2.6.1

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 28 d. 

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė,

sekretoriaujant Onai Virmauskienei, 

dalyvaujant ieškovo atvirojo tipo informuotiesiems investuotojams skirto investicinio fondo „TAURUS INVESTMENT FUND“, veikiančio per valdymo įmonę uždarąją akcinę bendrovę „Synergy finance“, atstovui advokato padėjėjui Antanui Lenkučiui,

atsakovės 16-osios laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos ir atsakovo K. T. (K. T.) atstovui advokatui Algiui Krušnai,

atsakovės 16-osios laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos atstovui P. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo atvirojo tipo informuotiesiems investuotojams skirto investicinio fondo „TAURUS INVESTMENT FUND“, veikiančio per valdymo įmonę uždarąją akcinę bendrovę „Synergy finance“, ieškinį atsakovams 16-ajai laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai, 16-osios laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos nariams, K. T. (K. T.) ir kitiems asmenims, kurie yra savininkai turto, esančio žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija, dėl pažeistų teisių gynimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas

n u s t a t ė :

atvirojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtas investicinis fondas „TAURUS INVESTMENT FUND“, veikiantis per valdymo įmonę uždarąją akcinę bendrovę „Synergy finance“, (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu (el. b. t. I, b. l. 1–8) atsakovams 16-ajai laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai (toliau – Bendrija), Bendrijos nariams ir kitiems asmenims, kurie yra savininkai turto, esančio žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), prašydamas įpareigoti atsakovus per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nukelti/demontuoti jiems priklausantį turtą, esantį Žemės sklype, įskaitant, bet neapsiribojant, bendram naudojimui skirtus statinius ir kt., t. y. nusikelti/demontuoti ir/ar kitaip pašalinti metalinius garažus, po jais esančius rūsius, apžvalgos duobes, kitus statinius, šiukšles ir kt., bei sutvarkyti Žemės sklypo teritoriją, o atsakovams per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neįvykdžius teismo sprendimo, suteikti jam teisę pačiam atlikti veiksmus, t. y. savo nuožiūra nukelti/demontuoti ir/ar kitaip pašalinti iš jam nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo jame esantį turtą, įskaitant, bet neapsiribojant, bendram naudojimui skirtus statinius ir kt., t. y. nukelti/demontuoti ir/ar kitaip pašalinti metalinius garažus, po jais esančius rūsius, apžvalgos duobes, kitus statinius, šiukšles ir kt., bei sutvarkyti Žemės sklypo teritoriją, visas dėl to patirtas išlaidas išieškant iš atsakovų, taip pat prašė priteisti jam iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas paaiškino, kad yra Žemės sklypo savininkas, Žemės sklypo dokumentuose nėra įrašų apie Žemės sklype esančius ir įregistruotus nekilnojamus daiktus, nenustatytos ir registruotos kitų asmenų daiktinės teisės, nesudaryta jokių nuomos ir/ar kitų sutarčių, kurios suteiktų teisę kitiems asmenims (ne tik jam) naudotis privačiu Žemės sklypu, tačiau nepaisant to Žemės sklype stovi laikini statiniai (metaliniai garažai) ir kitas turtas (įskaitant su tuo susijusias šiukšles) (toliau kartu – Turtas), kuris priklauso Bendrijai ir jos nariams ir/ar kitiems asmenims. Nurodė, kad ne kartą kreipėsi į Bendriją dėl Žemės sklypo atlaisvinimo bei teritorijos sutvarkymo ir informacijos apie Žemės sklype esančio Turto savininkus, tačiau tokia informacija jam nebuvo pateikta, o Žemės sklypas vis dar nėra atlaisvintas, Bendrijos atstovas žodžiu informavo, jog Bendrijos nariai atlaisvinti Žemės sklypą gera valia nesutinka. Pažymėjo, kad dar 2011 m. sausio 6 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1380-600/2010, įsiteisėjusiu 2011 m. rugsėjo 20 d. Vilniaus apygardos teismui civilinėje byloje Nr. 2A-1636-232/2011 priėmus 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartį, kurioje dalyvavo Bendrija bei jos nariai (dalis jų – 876 asmenys) ir kurioje ginčas buvo kilęs dėl iš esmės analogiškoje situacijoje esančių gretimų Žemės sklypui žemės sklypų atlaisvinimo, teismas yra įpareigojęs atsakovus (jų dalį) per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iškeldinti eksploatuojamus metalinius garažus ir atlaisvinti ginčo žemės sklypus, tačiau to nepaisant atsakovai (jų dalis), nors jiems visa tai yra žinoma nuo 2011 m., ir toliau neteisėtai ir nepagrįstai naudojasi minėtais žemės sklypais ir tokiais savo veiksmais (neveikimu), t. y. Žemės sklypo neatlaisvinimu, akivaizdžiai pažeidžia jo, kaip privataus Žemės sklypo savininko, teises ir teisėtus interesus, todėl prašo įpareigoti atsakovus per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nukelti/demontuoti jiems priklausantį turtą, esantį Žemės sklype, bei sutvarkyti Žemės sklypo teritoriją, atsakovams to nepadarius, suteikti teisę jam pačiam atlikti minėtus veiksmus, visas dėl to atsiradusias išlaidas išieškant iš atsakovų. Ieškovo įsitikinimu, 1 mėnesio terminas šiems veiksmams atlikti atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

Atsakovė Bendrija pateikė atsiliepimą į ieškinį (el. b. t. I, b. l. 57–61), kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti jai iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, tuo atveju jei Bendrijos narių atžvilgiu ieškinys būtų patenkintas, prašė nustatyti protingą metalinių garažų iškėlimo iš Žemės sklypo terminą, ne trumpesnį kaip 1 metai.

Bendrijos įsitikinimu, ji negali būti laikoma tinkama atsakove šioje byloje, nes Žemės sklype esantys metaliniai garažai nuosavybės teisėmis priklauso ne Bendrijai, o Bendrijos nariams – fiziniams asmenims – Žemės sklypas metaliniam garažui statyti buvo suteiktas kiekvienam Bendrijos nariui individualiai atitinkamais Vilniaus miesto savivaldybės ar jos įgaliotų institucijų sprendimais, Bendrija yra nesusijusi su Žemės sklypo, kuriame stovi metaliniai garažai, nuoma, nėra sudariusi su Vilniaus miesto savivaldybe nuomos sutarčių ir nėra prisiėmusi kokių pareigų dėl Žemės sklypo valdymo. Pabrėžė, kad teisės aktai nesuteikia Bendrijai teisės disponuoti jos nariams nuosavybės teisėmis priklausančiais metaliniais garažais, jais naudotis ir (arba) valdyti – be kita ko, juos iškeldinti, taip pat nesuteikia Bendrijai teisių (įgaliojimų) atstovauti jos nariams, ji gali būti tinkamas atsakovas tik dėl Bendrijos teritorijoje esančių bendrojo naudojimo objektų iškeldinimo, tačiau šiuo atveju jokių Bendrijos bendrojo naudojimo objektų Žemės sklype nėra.

Atsakovas K. T. pateikė atsiliepimą į ieškinį (el. b. t. I, b. l. 83–85), kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti bei priteisti jam iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, tuo atveju jei jo ir kitų metalinių garažų savininkų atžvilgiu ieškinys būtų patenkintas, prašė nustatyti protingą metalinių garažų iškėlimo iš Žemės sklypo terminą, ne trumpesnį kaip 1 metai.

K. T. nurodė, kad jis yra metalinio garažo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Žemės sklype, savininkas, jam Žemės sklypo dalis metaliniam garažui statyti buvo suteikta kaip ir kitiems garažų, esančių Žemės sklype, savininkams, individualiai atitinkamais Vilniaus miesto savivaldybės ar jos įgaliotų institucijų sprendimais. Pabrėžė, kad Vilniaus miesto savivaldybė, suteikdama garažo savininkui vietą metaliniam garažui statyti, įsipareigojo, kad tuo atveju, jei žemė bus reikalinga miesto poreikiams pranešti konkrečiam asmeniui apie sprendimą likviduoti metalinių garažų aikštelę ir suteikti ne trumpesnį kaip 6 mėnesių laikotarpį tokiam sprendimui įsiteisėti, tačiau sprendimo likviduoti metalinių garažų aikštelę jis nėra gavęs, todėl, jo įsitikinimu, tenkinti ieškinio reikalavimų jo atžvilgiu nėra teisinio pagrindo.

Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – VMSA) pateikė atsiliepimą į ieškinį (el. b. t. I, b. l. 93–97), kuriuo prašė ieškinio tenkinimo klausimą spręsti atsižvelgiant į jos atsiliepime išdėstytus argumentus, galiojančių teisės aktų nuostatas ir aktualią teismų praktiką.

VMSA pažymėjo, kad laikini statiniai – metaliniai garažai nepriskirtini nei vienai statinių grupei, kuriems eksploatuoti reikalingi žemės sklypai, jie nėra Nekilnojamojo turto kadastro objektai, todėl nuosavybės teisė į garažus nėra registruojama, jie atitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nustatytus laikinųjų statinių požymius, t. y. juos buvo leista statyti ir eksploatuoti laikinai 3 metus, kai kuriais atvejais 5 metus. Pabrėžė, kad laikinojo statinio ir kitų statinių naudojimo terminas susietas su statinio naudojimu atitinkamoje vietoje ar atitinkamai veiklai, bet nesiejamas su daikto naudojimo terminu – nagrinėjamu atveju nustatytas metalinių garažų eksploatavimo terminas seniai pasibaigęs. Nurodė, kad pagal teisinį reglamentavimą, metaliniais garažais užstatyta žemė laikytina kaip laisva (neužstatyta) žemė, todėl VMSA pagal savo kompetenciją laisvoje (neužstatytoje) žemėje suprojektavo neatlygintinai suteiktinus sklypus, o Nacionalinė žemės tarnyba (iki 2010 m. liepos 1 d. Vilniaus apskrities viršininko administracija) laisvus žemės plotus, užstatytus laikinais metaliniais garažais, suteikė neatlygintinai piliečiams, atkuriant jiems nuosavybės teises į žemę pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių atkūrimo įstatymą, šiuo metu beveik visi žemės plotai, kuriuose yra laikinų metalinių garažų masyvai, pagal aukščiau minėtą Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių atkūrimo įstatymą yra suteikti privačion nuosavybėn. Pabrėžė, kad metalinių garažų savininkai už naudojimąsi valstybine žeme iki kol ši žemė nebuvo suteikta privačion nuosavybėn, turėjo mokėti žemės nuomos mokestį, kuris laikomas pajamomis už išnuomotą valstybinę žemę, pasibaigus žemės nuomos sutarčiai, metalinių garažų savininkai turi patys savo lėšomis pasirūpinti jiems priklausančių, ant šio žemės sklypo buvusių laikinų statinių – metalinių garažų perkėlimu/pašalinimu. VMSA nuomone, teisės aktai nesuteikia Bendrijai teisės disponuoti jos nariams nuosavybės teisėmis priklausančiais metaliniais garažais, jais naudotis ir (arba) valdyti, be kita ko, juos iškeldinti, taip pat nesuteikia Bendrijai teisių (įgaliojimų) atstovauti jos nariams. Pažymėjo, kad valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso Žemės sklypas, duomenų, jog ieškovo nuosavybės teisė būtų nuginčyta nėra, todėl, VMSA vertinimu, prieš trečiuosius asmenis ieškovas yra vienintelis teisėtas jam priklausančio Žemės sklypo valdytojas ir naudotojas, o atsakovai, nebūdami Žemės sklypo savininkais, bendraturčiais, jo nuomininkais ar teisėtais valdytojais, ieškovui priklausančiame Žemės sklype savavališkai eksploatuodami metalinius garažus, akivaizdžiai pažeidžia ieškovo, kaip teisėto Žemės sklypo savininko, teises, nes ieškovas neturi galimybės disponuoti ir naudotis savo turima nuosavybe, todėl ieškovo reikalavimas iškeldinti metalinius garažus iš Žemės sklypo ir atlaisvinti Žemės sklypą laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

Kiti atsakovai per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokato padėjėjas Antanas Lenkutis palaikė ieškovo poziciją, išdėstytą ieškinyje, papildomai paaiškindamas, kad ieškinyje suformuluotas reikalavimas sutvarkyti Žemės sklypo teritoriją yra reiškiamas būtent Bendrijai, kadangi ginčo teritoriją ilgą laiką valdė Bendrija, iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad Žemės sklype yra bendro naudojimo objektai – privažiavimo keliai ir toks turtas yra valdomas Bendrijos, Bendrija tuos kelius prižiūrėjo, todėl Bendrija yra atsakinga už teritorijos sutvarkymą, kelių pašalinimą, šiukščių išvežimą; prašomas 1 mėnesio terminas metalinių garažų pašalinimui yra protingas.

Teismo posėdžio metu atsakovės Bendrijos ir atsakovo K. T. atstovas advokatas Algis Krušna palaikė Bendrijos ir K. T. poziciją, išdėstytą atsiliepimuose į ieškinį, papildomai paaiškindamas, kad įkūrus Bendriją, garažų aikštelė jau buvo suformuota, savivaldybė jokių objektų Bendrijai neperdavė, Bendrija neturi jokių bendro naudojimo objektų, teritorijoje yra laikinas žvyrkelis, tačiau jo nėra kaip demontuoti, jis tame pačiame lygyje kaip ir garažai, netgi garažai yra aukščiau, nes jie pastatyti ant pamatų, todėl Bendrija yra netinkamas atsakovas byloje.

Teismo posėdžio metu atsakovės Bendrijos atstovas P. M. papildomai paaiškino, kad Bendrijos nariams 1 mėnesio terminas nusikelti garažus yra nerealus, tuo labiau, kad greitai bus žiemos sezonas, todėl kitoje vietoje įrengti pamatą garažui bus sudėtinga; Bendrija jokio turto nevaldo; garažų aikštelė buvo įkurta 1981 m., o Bendrija buvo įkurta 1996 m., savivaldybė įrengė sklypą ir suformavo privažiavimo kelius papildama žvyro dar iki Bendrijos įsteigimo, savivaldybė skirstydavo garažų vietas asmenims, savivaldybė jokio turto Bendrijai neperdavė.

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Byloje ginčas kilo dėl žemės sklypo savininko nuosavybės teisės įgyvendinimo.

Iš valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso Žemės sklypas (el. b. t. I, b. l. 9–10). Byloje nėra ginčo, kad šiame ieškovui priklausančiame Žemės sklype stovi metaliniai garažai, priklausantys Bendrijos nariams ir kitiems asmenims, tai patvirtina ir bylos medžiaga – ieškovo pateikti planai (el. b. t. I, b. l. 17, 27–28), kuriuose pavaizduoti ant Žemės sklypo esantys statiniai (metaliniai garažai), Žemės sklypo nuotraukos (el. b. t. I, b. l. 12–16).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimu (CK 4.39 straipsnio 1 dalis). CK 4.98 straipsnyje nurodyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. 

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, jog ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Savininko teisė naudotis daiktu, be kita ko, reiškia jo galimybę gauti naudos iš daikto naudingų vartojamųjų savybių. Tai pasiekiama daiktą netrukdomai naudojant pagal paskirtį. Atitinkamai jeigu savininkui yra trukdoma ar kitaip suvaržoma daiktą pagal paskirtį naudoti, tai yra pagrindo spręsti, kad yra pažeidžiamos savininko teisės ir jos teismo turi būti ginamos patenkinant negatorinio ieškinio reikalavimus. Nekilnojamojo daikto savininkas, naudodamas jį pagal paskirtį, turi turėti galimybę į jį pakliūti, t. y. prie jo prieiti pats ar, nepažeisdamas įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, leisti naudotis kitiems (nuomoti ir pan.). Jeigu savininko teises suvaržęs asmuo įrodo, kad jis elgėsi teisėtai, tai reiškia, kad savininko teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka, todėl savininko teisių suvaržymas laikytinas teisėtai įvykdytu. Teisėtai, t. y. įstatymo nustatytu pagrindu, tvarka ir būdu, įvykdyto savininko teisių suvaržymo, apsunkinimo ar galimybių sumažinimo nebūtų pagrindo vertinti kaip savininko teisių pažeidimo, nes pažeidimas turi būti siejamas su asmens veiksmų neatitiktimi teisei. Išvadai daryti, kad savininko teisės yra pažeistos, reikia nustatyti aplinkybes, kad asmuo be teisinio pagrindo atliko veiksmus ar kitaip sudarė sąlygas, dėl kurių daikto savininkas neturi galimybės daiktu naudotis pagal paskirtį arba naudojimasis nuosavybės teise yra kitu būdu suvaržytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019, 2014 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2014).

Kaip jau teismo nustatyta aukščiau, ieškovui nuosavybės teise priklauso Žemės sklypas (el. b. t. I, b. l. 9–10). Byloje duomenų, kad ieškovo nuosavybės teisė į Žemės sklypą būtų nuginčyta, nėra. Taigi, ieškovas yra Žemės sklypo savininkas. Ieškovas į teismą kreipėsi reikšdamas negatorinį ieškinį, teigdamas, kad atsakovai pažeidžia jo, kaip Žemės sklypo savininko, teises, nes Žemės sklypo neatlaisvina – jame yra atsakovams priklausantys metaliniai garažai ir kitas turtas.

Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 24 dalį, laikinasis statinys – statinys, kurį leidžiama statyti numatant naudoti ribotą terminą. Remiantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 31 dalimi, laikinųjų statinių naudojimo terminas gali būti pratęstas suinteresuotųjų asmenų prašymu. Laikinųjų statinių naudojimo termino pratęsimo tvarką nustato aplinkos ministras. Laikinasis statinys ir teisės į jį Nekilnojamojo turto registre neregistruojami. Pažymėtina, kad metaliniai garažai nepriskirtini nei vienai statinių grupei, kuriems eksploatuoti reikalingi žemės sklypai, jie nėra Nekilnojamojo turto kadastro objektai, todėl nuosavybės teisė į garažus nėra registruojama, jie atitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nustatytus laikinųjų statinių požymius, t. y. juos Žemės sklype buvo leista statyti ir eksploatuoti laikinai (el. b. t. I, b. l. 76, 77). Byloje ginčas nekilo, kad nustatytas metalinių garažų eksploatavimo terminas seniai pasibaigęs. 

Byloje nustatyta, kad Bendrijos nariai ir kiti asmenys, kurie yra savininkai turto, esančio Žemės sklype, neatlygintinai naudojasi ieškovui nuosavybės teise priklausančiu Žemės sklypu ir tokiu būdu faktiškai ieškovo nuosavybės teisė į Žemės sklypą yra apribota ir suvaržyta, o šis suvaržymas nepagrįstas jokiu teisiniu pagrindu – ginčo šalys nėra sudariusios ir įregistravusios Žemės sklypo nuomos sutarčių, taip pat nenustatyta ir neįregistruota servitutų ar kitų nuosavybės teisės į Žemės sklypą suvaržymų, todėl daroma išvada, jog Bendrijos nariai ir kiti asmenys, kurie yra savininkai turto, esančio Žemės sklype, be teisinio pagrindo naudojasi ieškovui nuosavybės teise priklausančiu Žemės sklypu. 

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, teismas, gindamas savininko teises pagal negatorinį ieškinį, tenkina savininko reikalavimus ta apimtimi, kiek konkrečiu atveju reikia, t. y. veiksmingai pašalina savininko teisių suvaržymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019). 

Svarbu pastebėti tai, kad nors ieškovas teigė, jog Bendrija, nors ir nevaldo metalinių garažų, tačiau ji turi būti įpareigota sutvarkyti Žemės sklypo teritoriją – pašalinti privažiavimo kelius bei šiukšles, tačiau ieškovas įrodymų apie Žemės sklype esančias šiukšles nepateikė, o iš į bylą pateiktų nuotraukų matyti, kad privažiavimo keliai yra paprasčiausiai ant tarp pastatytų ant pamatų garažų išvažinėta žemė su vietomis matomu papildomai išlygintu žvyru, tokie privažiavimo į garažus keliai yra netgi žemesniame lygyje nei patys garažai, šalys neginčijo, kad tokius privažiavimo kelius įrengė savivaldybė 1981 m., kai Bendrija dar netgi nebuvo įsteigta, įrodymų, kad savivaldybė būtų perdavusi Bendrijai kokį nors turtą į bylą nepateikta, todėl, teismo vertinimu, Žemės sklype nėra jokių Bendrijos bendrojo naudojimo objektų, kuriuos, atlaisvinant Žemės sklypą, reiktų papildomai sutvarkyti.

Taigi, teismas vadovaudamasis CK 4.98 straipsniu, įvertinęs teismų praktiką ginčo klausimu bei nustatytas aplinkybes, kad Žemės sklype nėra jokių Bendrijos bendrojo naudojimo objektų, kuriuos, atlaisvinant Žemės sklypą, reiktų papildomai sutvarkyti, o didžioji dalis Bendrijos narių yra pensininkai ir neįgalumą turintys asmenys (tokių atsakovų teiginių ieškovas neginčijo), konstatuoja, kad yra pagrindas įpareigoti Bendrijos narius ir kitus asmenis, kurie yra savininkai turto, esančio Žemės sklype, per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nukelti/demontuoti jiems priklausantį turtą, esantį Žemės sklype, t. y. nukelti/demontuoti ir/ar kitaip pašalinti metalinius garažus, po jais esančius rūsius, apžvalgos duobes, kitus statinius bei sutvarkyti Žemės sklypo teritoriją; tuo atveju, jei Bendrijos nariai bei kiti asmenys, kurie yra savininkai turto, esančio Žemės sklype, per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neįvykdys teismo sprendimo, suteikti ieškovui teisę atlikti veiksmus: iš Žemės sklypo nukelti/demontuoti ir/ar kitaip pašalinti metalinius garažus, po jais esančius rūsius, apžvalgos duobes, kitus statinius bei sutvarkyti Žemės sklypo teritoriją, visas dėl to patirtas išlaidas išieškant iš Bendrijos narių ir kitų asmenų, kurie yra savininkai turto, esančio Žemės sklype. Teismo vertinimu, būtent 6 mėnesių terminas, įvertinus atsakovų kiekį, artėjantį žiemos sezoną, metalinių garažų perkėlimo į kitą vietą organizacinių klausimų išsprendimui reikiamą laiką, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, yra būtinas ir pakankamas nustatytiems įpareigojimams atlikti bei atitinka teismų praktiką (Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje 2A-1636-232/2011, 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-937-560/2014).

Kartu teismas pažymi, kad Bendrija neturi teisės disponuoti jos nariams nuosavybės teisėmis priklausančiais metaliniais garažais, jais naudotis ir (arba) valdyti, neturi teisės atstovauti savo nariams, todėl ji gali būti tinkamas atsakovas tik dėl Bendrijos teritorijoje esančių bendrojo naudojimo objektų iškeldinimo. Tokia teismo išvada atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2009). Kaip jau teismo konstatuota aukščiau, Žemės sklype nėra jokių Bendrijos bendrojo naudojimo objektų, kuriuos, atlaisvinant Žemės sklypą, reiktų papildomai sutvarkyti. Atsižvelgęs į aukščiau išdėstytas aplinkybes teismas ieškovo reikalavimus Bendrijos atžvilgiu atmeta (CPK 178 straipsnis).

Pastebėtina ir tai, kad Bendrija ir atsakovas K. T. visiškai nepagrįstai kelia Vilniaus miesto savivaldybės pareigos metalinių garažų savininkų atžvilgiu klausimą – teismas visiškai sutinka su VMSA, jog, pasibaigus žemės nuomos sutarčiai, metalinių garažų savininkai turi patys savo lėšomis pasirūpinti jiems priklausančių ant Žemės sklypo esančių laikinų statinių – metalinių garažų perkėlimu/pašalinimu, tuo tarpu tokios pareigos Vilniaus miesto savivaldybė neturi.

Taip pat nepagrįstai Bendrija ir atsakovas K. T. kelia klausimą dėl viešo intereso egzistavimo šioje byloje – kaip yra pabrėžęs Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje 2A-1636-232/2011, viešas interesas yra ne kiekybinė, o kokybinė sąvoka. Viešą interesą atitinka pirmiausia įstatymo normų laikymasis ir teisėtų interesų (šiuo atveju savininko teisių) gynimas. Automobilių laikymo problemos tiek Vilniaus mieste bendrai, tiek kiekvieno bendrijos nario atskirai turėtų būti sprendžiamos kitais būdais ne savininko teisių ribojimo sąskaita. Šis Vilniaus apygardos teismo išaiškinimas yra aktualus ir šioje byloje.

Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.

Įvertinęs visa tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies – Bendrijos nariai bei kiti asmenys, kurie yra savininkai turto, esančio Žemės sklype, įpareigojami per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nukelti/demontuoti jiems priklausantį turtą, esantį Žemės sklype, t. y. nukelti/demontuoti ir/ar kitaip pašalinti metalinius garažus, po jais esančius rūsius, apžvalgos duobes, kitus statinius bei sutvarkyti Žemės sklypo teritoriją; tuo atveju, jei Bendrijos nariai bei kiti asmenys, kurie yra savininkai turto, esančio Žemės sklype, per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neįvykdys teismo sprendimo, suteikti ieškovui teisę atlikti veiksmus: iš Žemės sklypo nukelti/demontuoti ir/ar kitaip pašalinti metalinius garažus, po jais esančius rūsius, apžvalgos duobes, kitus statinius bei sutvarkyti Žemės sklypo teritoriją, visas dėl to patirtas išlaidas išieškant iš Bendrijos narių bei kitų asmenų, kurie yra savininkai turto, esančio Žemės sklype. Likę ieškovo reikalavimai atmetami.

CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Teismas ieškovo reikalavimus Bendrijos atžvilgiu atmetė, todėl, įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, Bendrijos prašymą priteisti jai iš ieškovo jos patirtas 350 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti tenkina, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai.

Teismas, vadovaudamasis CPK nuostatomis, ieškovui iš atsakovų Bendrijos narių ir kitų asmenų, kurie yra savininkai turto, esančio Žemės sklype, lygiomis dalimis priteisia jo sumokėtą 75 Eur žyminį mokestį. Pažymėtina, kad teismas 2019 m. liepos 4 d. nutartimi atmetė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl žyminio mokesčio dalis, sumokėta už šį prašymą, t. y. 38 Eur, ieškovui iš atsakovų nepriteisiama (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Kitų įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas ieškovas nepateikė.

Kadangi procesiniai dokumentai atsakovams Bendrijos nariams bei kitiems asmenims, kurie yra savininkai turto, esančio Žemės sklype, buvo įteikti viešo paskelbimo būdu, todėl ir šis teismo sprendimas šiems atsakovams įteikiamas viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškovo atvirojo tipo informuotiesiems investuotojams skirto investicinio fondo „TAURUS INVESTMENT FUND“, veikiančio per valdymo įmonę uždarąją akcinę bendrovę „Synergy finance“, ieškinį tenkinti iš dalies.

Įpareigoti 16-osios laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos (į. k. 125068540) narius, K. T. (K. T.) (a. k. (duomenys neskelbtini) bei kitus asmenis, kurie yra savininkai turto, esančio žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nukelti/demontuoti jiems priklausantį turtą, esantį žemės sklype, t. y. nukelti/demontuoti ir/ar kitaip pašalinti metalinius garažus, po jais esančius rūsius, apžvalgos duobes, kitus statinius bei sutvarkyti žemės sklypo teritoriją.

Atsakovams 16-osios laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos (į. k. 125068540) nariams, K. T. (K. T.) (a. k. (duomenys neskelbtini) bei kitiems asmenims, kurie yra savininkai turto, esančio žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neįvykdžius teismo sprendimo, suteikti ieškovui atvirojo tipo informuotiesiems investuotojams skirto investicinio fondo „TAURUS INVESTMENT FUND“ (kodas I036), veikiančio per valdymo įmonę uždarąją akcinę bendrovę „Synergy finance“ (į. k. 301439551), teisę atlikti veiksmus: iš žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nukelti/demontuoti ir/ar kitaip pašalinti metalinius garažus, po jais esančius rūsius, apžvalgos duobes, kitus statinius bei sutvarkyti žemės sklypo teritoriją, visas dėl to patirtas išlaidas išieškant iš atsakovų 16-osios laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos (į. k. 125068540) narių, K. T. (K. T.) (a. k. (duomenys neskelbtini) bei kitų asmenų, kurie yra savininkai turto, esančio žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Likusius ieškovo reikalavimus atmesti.

Priteisti ieškovui atvirojo tipo informuotiesiems investuotojams skirto investicinio fondui „TAURUS INVESTMENT FUND“ (kodas I036), veikiančiam per valdymo įmonę uždarąją akcinę bendrovę „Synergy finance“ (į. k. 301439551), iš atsakovų 16-osios laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos (į. k. 125068540) narių bei K. T. (K. T.) (a. k. (duomenys neskelbtini) ir kitų asmenų, kurie yra savininkai turto, esančio žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis ieškovo sumokėtą 75 Eur (septyniasdešimt penkių eurų) žyminį mokestį (bylinėjimosi išlaidas).

Priteisti atsakovei 16-ajai laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai (į. k. 125068540) iš ieškovo atvirojo tipo informuotiesiems investuotojams skirto investicinio fondo „TAURUS INVESTMENT FUND“ (kodas I036), veikiančio per valdymo įmonę uždarąją akcinę bendrovę „Synergy finance“ (į. k. 301439551) 350 Eur (trijų šimtų penkiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovams 16-osios laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos (į. k. 125068540) nariams, bei kitiems asmenims, kurie yra savininkai turto, esančio žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šį sprendimą įteikti viešo paskelbimo būdu.

Nurodyti sprendimo viešo paskelbimo būdu datą 2019 m. spalio 28 d.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ieva Stanislovaitienė