Civilinė byla Nr. 2-681-343/2020

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00036-2018-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.2.6.5; 2.6.8.11.1; 2.6.10.5.1.

                                                      (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 17 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė, sekretoriaujant  Ritai Pečiulienei, dalyvaujant ieškovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, atstovams R. Č., I. M., atsakovės UAB „Sakura“ atstovei advokatei R. Ž.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, ieškinį atsakovei UAB „Sakura“ dėl netinkamos kokybės įrangos grąžinimo ir pagal atsakovės priešieškinį ieškovei dėl vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu,

        Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ieškinio, priešieškinio, atsiliepimų į ieškinį ir priešieškinį, šalių paaiškinimų esmė

1.       Ieškovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės pataisos namų, patikslintame ieškinyje prašo įpareigoti atsakovę grąžinti visą sumokėtą sutarties kainą dėl įsigytos netinkamos kokybės įrangos.

2.       Nurodo, kad ieškovė ir atsakovė 2014 12 09 pasirašė pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 5/20-001, kuria UAB „Sakura“ įsipareigojo (duomenys neskelbtini) sektoriui parduoti, sumontuoti, įdiegti ir eksploatuoti Mobiliojo radijo ryšio blokavimo įrangą (toliau tekste – įranga), kuri turėjo užtikrinti mobiliojo ryšio trukdymą (blokavimą). Įranga buvo perduota 2015 11 26. Jau 2016 05 12 patikrinimo metu buvo nustatyta, jog 7 kamerose veikė mobiliojo ryšio operatoriaus AB „Telia“ mobilusis ryšys, kas reiškia, jog slopinimas (blokavimas) neveikė. 2016 06 07, 2016 08 25, 2016 09 16, 2016 09 20, 2019 1115, 2016 11 29, 2017 03 16, 2017 05 26 buvo nustatytas AB „Telia Lietuva“ mobiliojo ryšio veikimas kamerose. Patikrinimų metu buvo nustatyti įrangos trūkumai ir užfiksuota, jog įranga neblokuoja mobiliojo radijo ryšio, todėl akivaizdu, jog (duomenys neskelbtini) sektoriuje buvo įrengta nekokybiška įranga, kuri veikė netinkamai ir atsakovė jos neįstengė tinkamai sutvarkyti, nors ne kartą ją tvarkė ir permontavo. Per minimą laikotarpį užfiksuoti 9 įrangos netinkamo veikimo atvejai. 2017 07 11 raštu atsakovei buvo nurodyta, kad įranga veikia netinkamai ir, kad atsakovė į pranešimus dėl netinkamo įrangos veikimo nereaguoja taip, kaip nustatyta sutarties 3.1.11 punkte. Taip pat remiantis AB „Telia Lietuva“ 2018 08 14 raštu AB „Telia Lietuva“ laikotarpiu 2015 11 26 – 2017 11 25 buvo pastebėjusi triukšmų UL pusėje, Ryšių reguliavimo tarnyba beveik visais atvejais nustatydavo nekorektiškai veikiantį mobiliojo ryšio slopintuvą (duomenys neskelbtini) sektoriuje. Dėl minėtų priežasčių, atsakovė vadovaudamasi CK 6.217 straipsnio 1 dalies, bei sutarties 1.2, 8.1.1, 8.5, 8.7.5 punktais 2017 210 24 raštu įspėjo atsakovę prieš 30 kalendorinių dienų, kad vienašališkai nutrauks sutartį dėl netinkamos kokybės įrangos ir paprašė grąžinti visą sutarties sumokėtą kainą. (duomenys neskelbtini) sektorius iš esmės negavo to, ko tikėjosi, nes įsigijo netinkamos kokybės prekę, kuri neatitiko techninėje specifikacijoje keliamų reikalavimų: įranga turi būti stacionaraus tipo ir užtikrinti mobiliojo ryšio blokavimą antžeminių mobiliojo ryšio tinklų, kurie naudojami viešosioms elektroninių ryšių paslaugoms teikti bei turi būti užtikrintas įstaigos viduje esančio pastato, kuriame yra kamerų tipo patalpos, drausmės grupės nuteistųjų gyvenamosios ir bendro naudojimo patalpos, mobiliojo radijo ryšio blokavimas, nedarant įtakos mobiliojo ryšio darbui administraciniame pastate. Įrangos kokybės trūkumai konstatuoti ne dėl pačios įrangos gedimų, o dėl netinkamo veikimo, kas suponuoja apie nekokybišką įrangą. 2017 m. rugsėjo – spalio mėnesiais artimiausios AB „Telia Lietuva“ stoties galia buvo sumažinta 4 kartus, tačiau įranga neveikė taip, kaip turėjo veikti. Atsakovė garantinės priežiūros laikotarpiu nesugebėjo užtikrinti tinkamo įrangos veikimo bei nepateikė jokių duomenų, jog galėtų tokį veikimą užtikrinti ateityje. Pirkimo sąlygų 2.3 punktas nustatė, kad tiekėjas turi apžiūrėti numatytą teritoriją, kurioje bus diegiama mobiliojo radijo ryšio blokavimo įranga ir numatyti grėsmes tinkamam įrangos darbui, numatomus sprendimus tokiam poveikiui išvengti bei galimus kitus trukdžius ar LR Ryšių reguliavimo tarnybos taikomus apribojimus, kurie galėtų įtakoti sėkmingą projekto įgyvendinimą (t.2, b.l. 110-111).

3.       Atsakovė UAB „Sakura“ priešieškinyje/atsiliepime į ieškinį prašo vienašališką 2014 12 09 sutarties nutraukimą pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu, ieškinį atmesti (t.1, b.l. 60-62). Nurodo tokias faktines aplinkybes: 2014 12 09 tarp šalių buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis (toliau tekste – Sutartis), pagal kurią už Sutartyje numatytą kainą atsakovė įsipareigojo parduoti ir dalyje ieškovės patalpų sumontuoti, įdiegti bei Sutartyje nustatyta tvarka perduoti eksploatuoti mobiliojo radijo ryšio blokavimo įrangą (toliau tekste – įranga), apmokyti įranga naudotis ieškovės darbuotojus, bei juos konsultuoti įrangos naudojimo klausimais. 2015 11 26 įrangos montavimo darbai buvo baigti ir šalys surašė įrangos priėmimo – perdavimo aktą Nr.233, jokie įrangos trūkumai nebuvo konstatuoti. Pagal Sutarties 1.3 punktą įrangai buvo suteikta 24 mėnesių garantija. Garantiniu laikotarpiu ieškovė informuodavo apie įrangos eksploatavimo metu nustatytus sutrikimus, kuriuos atsakovės darbuotojai šalindavo. 2017 10 24 ieškovė pateikė atsakovei pranešimą dėl sutarties nutraukimo, kuriame įspėjo atsakovę, jog iki 2017 11 25 neužtikrinus tinkamo įrangos veikimo, nuo 2017 11 26 vienašališkai nutrauks Sutartį dėl esminio pažeidimo. Atsakovė 2017 m. lapkričio mėnesį permontavo įrangą, tačiau atlikti pakeitimai nepasiteisino. 2017 11 23 atsakovė pasiūlė pratęsti įrangos garantijos terminą 6 mėnesiams. 2017 11 27 ieškovė parengė ir pasiūlė atsakovei siūlomą susitarimo dėl įrangos garantijos termino pratęsimo projektą. 2017 12 01 atsakovė vėl ieškovei pateikė pasiūlymą dėl įrangos garantijos pratęsimo, tačiau ieškovės Viešųjų pirkimų komisija 2017 12 13 nusprendė susitarimui nepritarti. 2017 12 21 ieškovė pateikė reikalavimą iki 2017 12 29 grąžinti kainą ir atsiimti viską, kas perduota pagal Sutartį. 2017 10 24 pranešime ieškovė Sutarties nutraukimą grindė tuo, kad atsakovė pažeidė Sutarties 2.1 punktą, nes nesugebėjo užtikrinti tinkamo įrangos veikimo. Sutartis nutraukta neteisėtai, nes:

3.1.       Ieškovė nesilaikė procedūros. 2017 10 24 rašte ieškovė nurodė, kad Sutartį ketina nutraukti remiantis Civilinio kodekso (toliau tekste - CK) 6.217 straipsnio 1 dalimi ir Sutarties 8.1.1 ir 8.7.5 punktais, t.y. dėl esminio Sutartis pažeidimo neužtikrinus tinkamo įrangos veikimo. CK 6.218 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, kai Sutartį iš esmės pažeidusi šalis iki Sutarties nutraukimo buvo pasiūliusi ją įvykdyti, tačiau šis pasiūlymas buvo pareikštas pavėluotai arba dėl kitų priežasčių neatitinka Sutarties reikalavimų, nukentėjusi šalis praranda teisę vienašališkai nutraukti Sutartį, jeigu ji per protingą terminą nepraneša kitai šaliai apie sutarties nutraukimą po to, kai ji sužinojo ar turėjo sužinoti apie pasiūlymą įvykdyti sutartį, arba toks pasiūlymas neatitinka tinkamo sutarties įvykdymo. Iki sutarties nutraukimo atsakovė 2017 11 23 pateikė pasiūlymą tolesniam Sutarties vykdymui, siūlydamas papildomą 6 mėnesių įrangos garantijos terminą. Ieškovė 2017 11 27 atsiuntė savo susitarimo dėl papildomos garantijos projektą, kreipėsi į Kalėjimų departamentą, prašydama pateikti nuomonę tokio susitarimo pasirašymui, svarstė Viešųjų pirkimų komisijoje. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad susiklostė CK 6.218 straipsnio 2 dalyje aptarta situacija. Nepaisant to, ieškovė, nusprendusi atmesti atsakovės pasiūlymą dėl tolesnio Sutarties vykdymo, atsakovės apie tai ir kad vis tiek nutrauks sutartį papildomai neinformavo. 2017 12 21 raštu savaime neteisėtai laikė, kad Sutartis nutraukta nuo 2017 11 26.

3.2.       Atsakovė nepadarė jokio esminio Sutarties pažeidimo. Sutartyje nėra numatyti kriterijai, kada pažeidimas laikytinas esminiu, todėl vadovaujamasi kriterijais, numatytais CK 6.217 straipsnio 2 dalyje. Atsakovė pilnai įvykdė Sutarties 1 punktą: perdavė įrangą, ją sumontavo ir įdiegė numatytose patalpose, apmokė ja naudotis ieškovės darbuotojus ir konsultuodavo juos įrangos naudojimo klausimais. Atsakovė vykdė ir garantinius įsipareigojimus: reaguodavo į bet kokius įrangos veikimo sutrikimus ir nedelsiant juos šalindavo. Įrangą ne kartą buvo apgadinę nuteistieji, tačiau atsakovė netgi šiuos įrangos trūkumus šalindavo savo lėšomis. O tai, kad po pusės metų įranga kai kuriose ieškovės kamerose pradėjo nebeblokuoti mobiliojo ryšio operatorių ryšio kilo ne dėl to, kad įranga veikė netinkamai, o dėl mobiliojo ryšio operatoriaus „Telia“ veiksmų.

3.3.       Ieškovė iš esmės gavo tai, ko tikėjosi, nes: 1) pusę metų nuo įrangos perdavimo įranga pilnai blokavo visų mobiliojo ryšio operatorių mobilųjį ryšį; 2) visą garantijos termino laikotarpį didžiojoje patalpų dalyje, įranga ir toliau blokavo visų mobiliojo ryšio operatorių mobilųjį ryšį; 3) po pusės metų nuo įrangos perdavimo nustatytas nepilnas (nepastovus) mobiliojo ryšio operatoriaus AB „Telia Lietuva“ ryšio blokavimas nedidelėje dalyje kamerų. Dėl nurodyto negalima konstatuoti, kad ieškovė iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš Sutarties.

3.4.       Dėl nepilno įrangos mobiliojo ryšio blokavimo nėra atsakovės kaltės. Pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalies 3 punktą sprendžiant klausimą, ar Sutarties pažeidimas yra esminis, atsižvelgiama į tai, ar Sutartį pažeidusi šalis yra kalta dėl prievolės neįvykdymo. Ieškovei pradėjus kelti klausimą, kad įranga kai kuriose kamerose tinkamai neblokuoja mobiliojo ryšio „Telia“, atsakovė atliko daugybę veiksmų – nuolat iš naujo sureguliuodavo įrangą, keitė blokavimo įrenginius, savo lėšomis sumontavo 4 papildomus GSM ryšio slopinimo komplektus pastato išorėje, permontavo įrangą, įdiegė kompiuterinį valdymą, tačiau nepastoviai pasitaikantis nepilnas mobiliojo ryšio „Telia“ blokavimas išliko. Mobiliojo ryšio operatoriaus AB „Telia Lietuva“ įranga yra vos už kelių šimtų metrų nuo ieškovės teritorijos ribų. Mobiliojo ryšio blokavimo įrangos principas yra toks, kad ryšys blokuojamas tada, kai vyksta bandymas užmegzti ryšį arba ryšio metu. Kai įranga buvo sumontuota, ji buvo pritaikyta toms sąlygoms, kurios buvo jos montavimo metu. Mobiliojo ryšio operatorius AB „Telia Lietuva“ galimai dėl pablogėjusios ryšių statistikos atitinkamoje zonoje galimai padidino GSM ryšio spinduliuojamą galią, todėl įrangos blokavimo siųstuvų galios, numatytos Sutartyje ir pirkimo dokumentuose nebepakanka pilnam šio ryšio blokavimui, dėl ko retkarčiais kai kuriose kamerose AB „Telia Lietuva“ ryšys buvo aptinkamas. Prasidėjo nesibaigiančios „varžybos“. Kitų mobiliojo ryšio operatorių įranga yra toliau nuo ieškovės teritorijos.

3.5.       Sutarties nutraukimas yra neproporcinga ieškovės teisių gynimo priemonė, dėl ko atsakovė patirtų labai didelius nuostolius. Sutartis iš esmės yra pilnai įvykdyta. Ieškovė visą garantinį laiką ir net ilgiau naudojosi įranga, o atsakovė dėjo daug lėšų ir pastangų Sutarties vykdymui, todėl toks pažeistų teisių gynimo būdas yra visiškai neadekvatus.

3.6.       Atsakovė siūlė ieškovei racionalų teisių gynimo būdą, tačiau ieškovė jo atsisakė. Atsakovė pasiūlė pratęsti garantijos terminą, kas atitinka CK 6.335 straipsnio 4 dalį. Su tokiu teisių gynimo būdu ieškove buvo sutikusi, nes pateikė atsakovei pasiūlymą, tačiau vėliau persigalvojo.

4.       Atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovė nurodo, kad su juo nesutinka, prašo jį atmesti (t.2, b.l. 150-156). Nurodo tokius argumentus:

4.1.       Ieškovė reikalavimą grąžinti visą sumokėtą sutarties kainą dėl netinkamos kokybės įrangos grindžia Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.363 straipsnio 8 dalimi ir CK 6.222 straipsniu. Pažymi, kad CK 6.363 straipsnis yra CK ketvirtame skirsnyje, kuris skirtas Vartojimo pirkimo-pardavimo sutarčių ypatumams reguliuoti. Vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą (CK 6.2281 straipsnio 1 dalis). Vartotojas – fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis (to paties straipsnio 2 dalis). Šiame ginče sprendžiami klausimai dėl pirkimo pardavimo sutarties, kuri buvo sudaryta tarp dviejų juridinių asmenų, todėl vartojimo santykius reglamentuojančios nuostatos byloje negali būti taikomos.

4.2.       CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatyti keli alternatyvūs pirkėjo teisių gynimo būdai. Kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas, o pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai pirkėjas turi teisę pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Aptariama galimybė nutraukti sutartį suteikiama kaip paskutinė teisių gynimo priemonė, kai kitų teisių gynimo būdų, nustatytų CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, nepakanka pažeistoms pirkėjo teisėms apginti. Pirkėjo teisių gynimo būdų pasirinkimas turi būti proporcinga priemonė, skirta pirkėjo dėl daikto kokybės trūkumų patirtiems praradimams kompensuoti, taikoma atsižvelgiant į kokybės trūkumų mastą. Nagrinėjamu atveju Pirkėjas (ieškovė) neįrodė esminių daikto trūkumų, įranga galima naudotis (ir ja naudojamasi) iki šiol; įrangos veikimo trikdžiai atsirado dėl trečiųjų asmenų veiksmų; kainos grąžinimas yra neproporcinga ir neprotinga interesų gynimo priemonė. 

4.3.       Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti esminio sutarties pažeidimo. Tą pagrindžia tokie argumentai: 1) byloje nėra įrodyti esminiai įrangos trūkumai. Ieškovė, grįsdama savo reikalavimus, iš esmės nurodė abstrakčius ginčo prekių trūkumus, faktiškai neatlikus jokių tyrimų, tikslių matavimų, atitinkamų skaičiavimų ir pan. Priešingai, iš byloje esančių duomenų aišku, kad įranga buvo priimta, ji veikė, ieškovė sėkmingai ja naudojosi (ir naudojai iki šiol). Sutarties 3.2.2. punktas numato – jeigu gavus įrangą paaiškėja, kad ji neatitinka techninei specifikacijai ar nustatomi kitokie defektai, per 15 kalendorinių dienų nuo trūkumų nustatymo dienos Pirkėjas privalo surašyti įrangos defektinį aktą ir jį išsiųsti pasirašyti Tiekėjui. Toks aktas iki šiol nėra surašytas. 2) Atsakovė perdavė ieškovei kokybišką įrangą ir operatyviai šalino jos trūkumus, atsiradusius garantijos termino laikotarpiu.  Pagal Sutarties 1.1 punktą atsakovė už Sutartyje numatytą kainą įsipareigojo parduoti ir dalyje ieškovės patalpų sumontuoti, įdiegti bei Sutartyje nustatyta tvarka perduoti eksploatuoti įrangą, apmokyti įranga naudotis ieškovės darbuotojus bei juos konsultuoti įrangos naudojimo klausimais. Nepaisant to, kad įrangos pirkimo dokumentuose nebuvo aiškiai apibrėžti techniniai prekės parametrai, atsakovė įrengė ryšio detekcijos ir blokavimo sistemą, perdavė ieškovei įrangą, ją sumontavo ir įdiegė Sutartyje numatytose patalpose, apmokė ja naudotis ieškovės darbuotojus ir konsultuodavo juos iškilusiais įrangos naudojimo klausimais. Byloje nėra jokių įrodymų, jog sumontuota įranga nuo jos sumontavimo momento veikė netinkamai, buvo sugedusi ar nekokybiška. Tarp šalių nėra ginčo, jog įranga puikiai veikė iki 2016 m. gegužės 12 d., kai patikrinimo metu buvo nustatyta, jog keliose kamerose veikia mobiliojo ryšio operatoriaus AB „Telia Lietuva“ ryšys.

4.4.       Atsakovė tinkamai vykdė garantinius įsipareigojimus: reaguodavo į bet kokius įrangos veikimo sutrikimus ir juos nedelsdama šalindavo – ją taisydavo, keisdavo jos sudedamąsias dalis ir atlikdavo kitus veiksmus, reikalingus tam, kad įranga būtų tinkamai veikianti. Be to, įranga ne kartą buvo apgadinta nuteistųjų. Atsakovė netgi šiuos įrangos trūkumus, kurie atsirado dėl trečiųjų asmenų kaltės, savo lėšomis šalindavo. Tai, kad po pusės metų nuo įrangos eksploatacijos pradžios įranga kai kuriose ieškovės kamerose dalinai pradėjo nebeblokuoti vieno iš mobiliojo ryšio operatorių ryšio, kilo ne dėl to, kad įranga pradėjo veikti netinkamai, o dėl mobiliojo ryšio operatoriaus „Telia“ veiksmų. 

4.5.       Ieškovė iš esmės gavo tai, ko tikėjosi iš Sutarties. Pažymi, kad Sutartimi ieškovė pirko mobiliojo radijo ryšio blokavimo įrangą, kurią atsakovė turėjo sumontuoti ir įdiegti dalyje ieškovės patalpų. Atsakovė tą ir padarė – perdavė, sumontavo ir įdiegė įrangą, kuri visiškai atitiko Sutarties reikalavimus, buvo kokybiška ir jokių trūkumų jos perdavimo metu neturėjo. Tik praėjus pusei metų po įrangos perdavimo, ieškovė nustatė, jog kai kuriose kamerose įranga pradėjo dalinai nebeblokuoti mobiliojo ryšio operatoriaus „Telia“ mobiliojo ryšio. Pažymi, kad mobiliojo ryšio blokavimo problemos viso įrangos garantijos termino metu buvo nustatytos tik dėl vieno iš mobiliojo ryšio tiekėjų – AB „Telia Lietuva“. Dėl kitų pagrindinių mobiliojo ryšio tiekėjų - UAB „Bitė Lietuva“ ir UAB „Tele2“, nepilno mobiliojo ryšio blokavimo problemų niekada nebuvo nustatyta. Įrangos veikimo trikdžiai atsiranda tik nedidelę rinkos dalį valdančio operatoriaus ryšio atžvilgiu. Ryšių reguliavimo tarnybos duomenys apie mažmenines judriojo telefono ryšio paslaugas patvirtina, kad UAB “Telia Lietuva” apima tik 27,04 proc. telefono ryšio rinkos dalies. Tai reiškia, kad net 72,96 procentus rinkos dalį valdančių judriojo telefono ryšio paslaugų tiekėjai yra sėkmingai blokuojami. Sutarties pažeidimas negali būti laikomas esminiu, kada blokavimo funkcija tik retkarčiais nepakankamai blokuoja nedidelę dalį rinkos turinčio operatoriaus ryšį ir tik nedidelėje dalyje kamerų. 2019 m. spalio 24 d. Aktas patvirtina, kad įranga ieškovė tebesinaudoja. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant esminio sutarties pažeidimo sąvoką, yra pažymėta, kad „esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusioji šalis negavo didžiąja dalimi to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagristai tikėjosi gauti, taip pat, ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų, ar ir dėl kitų priežasčių”. Pagal ginčo situacijos faktines aplinkybes ne tik, kad negalima konstatuoti to, jog Ieškovė didžiąja dalimi negavo to, ko tikėjosi, bet yra pagrindas nustatyti priešingą aplinkybę – kad ji gavo tai, ko tikėjosi, didžiąja dalimi. Tai reiškia, kad nėra pagrindo teigti, jog įranga turi esminių trūkumų, kurie leistų nutraukti sutartį ir reikalauti grąžinti visą Sutarties kainą.

4.6.       Neprotinga teigti, kad 4 metus naudojant įrangą, ieškovė negavo jokios naudos. Ieškovė, gavusi įrangą ir jos teikiamą naudą, negali būti laikoma iš esmės negavusia naudos pagal Sutartį ir turinčia teisę į Sutarties nutraukimą ir kainos grąžinimą. Toks aiškinimas reikštų Sutarties šalių nelygiavertę padėtį, vykdant Sutartį, kai atsakovė, įsigijusi įrangą, sumontavusi ją, teikusi garantinį aptarnavimą, patyrusi didelių laiko sąnaudų ir išlaidų, siekiant pilna apimtimi užtikrinti Telia mobiliojo ryšio blokavimą, ne tik, kad negauna jokios finansinės naudos, nes privalo sugrąžinti gautą kainą, tačiau dar ir patiria didelių finansinių nuostolių. Tuo tarpu, ieškovė, kuri daugiau nei keturis metus naudojosi įranga, pareikalauja Sutartį nutraukti ir grąžinti už įrangą sumokėtą kainą, kas reiškia, kad ji įranga naudojosi visiškai neatlygintinai. Akivaizdu, kad tai prieštarauja ne tik elementariai verslo logikai, tačiau taip pat ir CK įtvirtintiems teisingumo ir protingumo principams (CK 1.5 straipsnis).

4.7.       Įrangos veikimo trikdžiai negali būti siejami su atsakovės kalte. Pagal CK 217 straipsnio 2 dalies 3 punktą nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, turi būti atsižvelgiama, ar prievolė neįvykdyta tyčia, ar dėl didelio neatsargumo. Nurodyta CK nuostata yra imperatyvi, t. y. nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, teismas ne gali, o privalo nustatyti, ar prievolė neįvykdyta tyčia, ar dėl didelio neatsargumo. Kalbant apie šį kriterijų Sutarties pažeidimo esmingumui įvertinti, atkreiptinas dėmesys į priežastis, kodėl ieškovei perduota kokybiška įranga po pusės metų nuo jos eksploatacijos pradžios kai kuriose kamerose pradėjo nebeblokuoti vieno iš mobiliojo ryšio operatorių mobilaus ryšio. Dėl nepilno įrangos mobiliojo ryšio blokavimo nėra jokios atsakovės kaltės. Ieškovei pradėjus kelti klausimą dėl to, jog įranga kai kuriose kamerose tinkamai neblokuoja mobiliojo ryšio „Telia“, atsakovė, siekdama užtikrinti, jog įranga visą jos garantijos terminą pilnai atitiktų ieškovės lūkesčius, atliko daugybę veiksmų: nuolat iš naujo sureguliuodavo įrangą, keitė blokavimo įrenginius, savo lėšomis sumontavo keturis papildomus GSM ryšio slopinimo komplektus pastato išorėje, permontavo įrangą, įdiegė kompiuterinį valdymą, tačiau nepastoviai pasitaikantis nepilnas mobiliojo ryšio „Telia“ blokavimas išliko. Aiškinantis problemų priežastis, buvo nustatyta, kad šios priežastys, dėl kurių įranga pradėjo pilnai nebeblokuoti mobiliojo ryšio „Telia“ mobiliojo ryšio, yra susijusios su operatoriaus AB „Telia Lietuva“ veiksmais. Mobiliojo ryšio operatoriaus AB „Telia Lietuva“ įranga (bokštas) yra vos už kelių šimtų metrų nuo ieškovės teritorijos ribų. Mobiliojo ryšio blokavimo įrangos principas yra toks, kad ryšys blokuojamas tik tada, kai vyksta bandymas užmegzti ryšį arba ryšio metu. Nesant bandymų užmegzti ryšį bei nesant mobilaus ryšio, blokavimas būna išjungtas. Tuo metu, kai įranga buvo sumontuota, ji buvo pritaikyta toms sąlygoms, kurios buvo jos montavimo metu, todėl įrangą sumontavus ir ją sureguliavus pagal tuo metu esančias mobiliojo ryšio sąlygas, ji pilnai veikė. Dėl pablogėjusios ryšių statistikos atitinkamoje ryšio zonoje (santykio tarp bandymų užmegzti mobilųjį ryšį ir iš tikrųjų įvykusių pokalbių), mobiliojo ryšio operatorius AB „Telia Lietuva“, galimai, padidino GSM ryšio spinduliuojamą galią. Taip parodė atsakovės atlikti elektromagnetinio lauko matavimai. Mobiliojo ryšio operatoriui „Telia Lietuva“, padidinus GSM ryšio spinduliuojamą galią, įrangos blokavimo siųstuvų galios, numatytos Sutartyje ir pirkimo dokumentuose, nebepakako pilnam šio ryšio blokavimui, dėl ko blokavimas pasidarė nepastovus ir retkarčiais kai kuriose kamerose „Telia“ mobilusis ryšys buvo aptinkamas. Tokiu būdu prasidėjo nesibaigiančios „varžybos“: ar „Telia“ mobilusis ryšys įveiks blokavimą, ar atvirkščiai. Tokios problemos su kitais mobiliojo ryšio operatoriaus nėra, kadangi jų įranga (bokštai) yra toliau nuo ieškovės teritorijos, todėl ryšiui niekada neužsimezgant, mobiliojo ryšio operatoriai nefiksuoja prastos ryšių statistikos ir nedidina įrangos GSM ryšio spinduliuojamosios galios. Vadinasi, net jeigu nepilnas vieno iš mobiliojo ryšio blokavimas būtų pripažintas atsakovės sutartinių įsipareigojimų pažeidimu, dėl to nėra jokios atsakovės kaltės, kas labai svarbu sprendžiant klausimą, ar šis Sutarties pažeidimas laikytinas esminiu. Papildomai paaiškina, kad Mobiliojo ryšio blokavimo įrangos, jos diegimo, priežiūros ir remonto garantiniu laikotarpiu mažos vertės pirkimo sąlygų, patvirtintų (duomenys neskelbtini) pataisos namų Viešųjų pirkimų komisijos 2014 m. lapkričio 17d. protokolu Nr. 3-45/28 (toliau – Pirkimo sąlygos), 2.3 punkte nurodyta „tiekėjas <...> turi įvertinti <...> šalia teritorijų veikiančių judriojo radijo ryšio operatorių stočių galimą įtaką įrangos darbui <...>“. Taigi, Pirkimo sąlygose buvo numatytas tik įpareigojimas užtikrinti būtent judriojo radijo ryšio operatorių (o ne mobiliojo ryšio operatorių) galimą įtaką įrangos darbui. Telia, Bitė ir Tele-2 yra judriojo telefono ryšio (mobiliojo ryšio), o ne radijo ryšio operatoriai. Pagal minėtą Pirkimo sąlygų punktą ieškovė turėjo įvertinti judriojo radijo ryšio operatorių stočių galimą įtaką įrangos darbui ir atsakovė šią pareigą įvykdė, t. y. jokios radijo ryšio stotys ar stotelės (racijos) tinkamam įrangos darbui netrukdė. Todėl nepagrįsta teigti, kad ieškovė negavo to, ko iš esmės tikėjosi pagal Sutartį, kai nei Sutarties nuostatose, nei Pirkimo sąlygose nebuvo numatyta įvertinti judriojo telefono ryšio operatorių stočių įtaką. Iš visų išdėstytų faktinių aplinkybių ir į bylą pateiktų įrodymų akivaizdžiai matyti, kad tuo atveju, jeigu būtų pripažįstama, kad dėl mobilaus ryšio nepilno blokavimo kalta atsakovė, turėtų būti konstatuota ne tyčinė, o neatsargi kaltės forma.

4.8.       Atsakovė siekė tinkamo Sutarties vykdymo pilna apimtimi, t. y. nesiekė ir nenorėjo, kad atsakovės sumontuota įranga turėtų kokių nors mobiliojo ryšio blokavimo trūkumų. Tai, be kita ko, patvirtina atsakovės elgesys po to, kai ji gavo informaciją apie tam tikrus ryšio slopinimo trūkumus. Atsakovė bendradarbiavo su ieškove ir dėjo visas įmanomas pastangas, siekdama užtikrinti įrangos veikimą pilna apimtimi. Atsakovė, norėdama užtikrinti, jog įranga visą jos garantijos terminą pilnai atitiktų ieškovės lūkesčius, atliko daugelį veiksmų: a) nuolat iš naujo sureguliuodavo įrangą; b) keitė blokavimo įrenginius; c) savo lėšomis sumontavo papildomus GSM ryšio slopinimo komplektus pastato išorėje; d) permontavo įrangą; e) įdiegė kompiuterinį valdymą ir kt.

4.9.       Įrangos veikimo trikdžiai atsirado dėl trečiųjų asmenų veiksmų. Pardavėjo atsakomybė už perduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį, kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie trūkumai atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos. Vienintelė priežastis, dėl ko kokybiška, tinkamai veikianti ir pilnai Sutarties reikalavimus atitinkanti įranga po pusės metų nuo jos sumontavimo pradėjo nepilnai blokuoti Telia mobilųjį ryšį, – trečiojo asmens Telia veiksmai. Atsakovė numatė ir įvertino grėsmes, susijusias su galimais mobiliojo ryšio operatorių veiksmais, dėl ko net pusę metų mobiliojo ryšio blokavimas neturėjo jokių trūkumų, o likusiu garantiniu laikotarpiu neturėjo jokių trūkumų visų mobiliojo ryšio operatorių atžvilgiu, išskyrus nenuolatinius ir nuolat ištaisomus trūkumus Telia ryšio atžvilgiu. Atsakovė pagal Sutartį neturėjo pareigos užtikrinti, kad garantiniu laikotarpiu įrangos mobiliojo ryšio blokavimo funkcija veiks visiškai be jokių sutrikimų, tačiau turėjo pareigą tokius sutrikimus šalinti ir šią pareigą pilnai įvykdė. Iš sutarties šalies negalima reikalauti to, kas neįmanoma, o mobiliojo ryšio blokavimo funkcijos tobulas veikimas, visiškai nepriklausantis nuo nuolatinio Telia spinduliavimo didinimo, iš esmės ir reikštų būtent tokį reikalavimą. Kita vertus, ieškovė, teigdama, kad įranga privalo veikti be trikdžių bet kokiomis sąlygomis (t.y. pasikeitus faktinei situacijai, koreguojant GSM ryšio spinduliuojamą galią, dažnius ir t.t.), reikalauja neįmanomo. Atsakovė siūlė pataisos namuose užtikrinti blokavimo funkciją higienos normų ribose, papildomai sustiprinant mobilaus ryšio detektavimo funkciją, t.y. sudaryti visas sąlygas stebėti ir imtis prevencinių priemonių mobilaus ryšio naudojimui ieškovės teritorijoje. Šie pasiūlymai nebuvo priimti. Būtent Telia veiksmai lėmė, kad Telia mobilusis ryšys buvo blokuojamas ne pilna apimtimi, todėl tai yra pagrindas taikyti CK 6.333 straipsnio 3 dalies nuostatą, konstatuojant atsakovės atsakomybę šalinančią aplinkybę – trečiojo asmens kaltę.

4.10.       Vadovaujantis favor contractus (sutarties stabilumo) principu, šalys turi siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma, o sutarties nutraukimą naudoti tik kaip ultima ratio (kraštutinė priemonė). CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta galimybė atsisakyti sutarties galima tik tuomet, kai CK 6.334 straipsnio 1 dalyje numatytų kitų teisių gynimo būdų nepakanka sutarties šalies pažeistoms teisėms apginti. Teismas gali atsisakyti taikyti pasirinktą teisių gynimo būdą, jei jis būtų neproporcingas įvertinus abiejų ginčo šalių interesus. Nagrinėjamu atveju ieškovės pasirinktas teisių gynimo būdas yra neprotingas ir nesąžiningas, tokio būdo taikymas neužtikrintų tinkamos pirkėjo ir pardavėjo interesų pusiausvyros, todėl negali būti taikomas. Pirma, teisės gynimo priemonė laikoma neproporcinga, jeigu ja, palyginti su alternatyvia teisės gynimo priemone, pardavėjui nustatomos nepagrįstos išlaidos, atsižvelgiant į vertę, kurią prekės turėtų, jeigu nebūtų neatitikimo, neatitikimo reikšmingumą. Reikalavimas grąžinti visą kainą yra akivaizdžiai nepagrįstas, kadangi atsakovė didžiąja dalimi tinkamai įvykdė savo įsipareigojimus pagal Sutartį, perduodama įrangą, ją sumontuodama, apmokydama su ja dirbti (duomenys neskelbtini) pataisos namų darbuotojus, operatyviai šalindama garantiniu laikotarpiu atsiradusius Telia mobiliojo ryšio blokavimo trūkumus. Antra, nors ieškovė mobiliojo ryšio blokavimo (tik Telia ryšio atžvilgiu) trūkumus laiko esminiu Sutarties pažeidimu, ji keturis metus naudojosi įranga, kuri natūraliai dėvėjosi, iš jos gavo naudą. Tik praėjus dvejiems metams ieškovė pareiškė apie vienašališką Sutarties nutraukimą. Tuo atveju, jeigu Sutarties pažeidimas būtų buvęs esminis, vienašališkai nutraukti Sutartį turėjo dar pirmaisiais garantinio laikotarpio metais. Trečia, atsakovę įpareigojus grąžinti Sutarties kainą, ji patirtų neproporcingai didelius nuostolius, nes: a) ieškovė vienašališkai nutraukė iš esmės pilnai įvykdytą Sutartį; b) atsakovė užsakė ir ieškovės patalpose sumontavo įrangą, apmokė su ja dirbti ieškovės darbuotojus ir juos konsultuodavo; c) atsakovė visu garantiniu laikotarpiu (24 mėnesius) važinėdavo pas ieškovę, taisydama įrangos trūkumus (net tokius, kurių taisyti neprivalėjo), d) atsakovė visu garantiniu laikotarpiu keisdavo įrangos sudedamąsias dalis, sumontavo papildomą įrangą, ko nenumatė Sutartis, ją permontavo, keitė programinę įrangą ir kt. Akivaizdu, kad atsakovė, kuri daugiau nei 24 mėnesius naudojo savo finansinius, žmogiškuosius ir laiko išteklius tinkamam Sutarties vykdymui, ir iš kurios, vienašališkai nutraukus Sutartį, pareikalauta grąžinti visa už įrangą sumokėta kaina (48 800,97 Eur), grąžinusi šią sumą, patirtų didelių finansinių nuostolių. Pažymi, kad pagal atsakovės pelno (nuostolių) ataskaitą už 2017 m. sausio 1 d. – 2017 m. gruodžio 31d. laikotarpį, tai yra už tuos metus, kuomet ieškovė vienašališkai nutraukė Sutartį, grynasis pelnas iš atsakovės veiklos buvo tik simbolinis – 2 eurai. Iš principo tai reiškia, kad 2017 metais atsakovė grynojo pelno negavo, t. y. ji veikė nei pelningai, nei nuostolingai.

4.11.       Ieškovė patikslintu ieškiniu neįsipareigoja grąžinti Įrangos. Nepaisant to, pabrėžia, kad net ir perdavus įrangą, atsakovė nebeturės galimybės jos realizuoti. Tokio pobūdžio įranga tobulėja itin sparčiai ir šios aplinkybės yra visiems žinomos, – jų atskirai įrodinėti nereikia (CK 182 straipsnio 1 dalies 1 punktas) Pažymi, kad visų įrenginių, susijusių su mobiliuoju ryšiu, tarp jų – ir mobiliojo ryšio blokavimo įrenginių, techniniai parametrai keičiasi itin greitai. Sutartis dėl įrangos pirkimo su ieškove buvo pasirašyta 2014 metų gruodžio mėnesį. Nuo 2014 metų iki 2019 metų įrangos technologinės savybės smarkiai patobulėjo, todėl nagrinėjama įranga nebegali konkuruoti su dabartinėje rinkoje siūloma ženkliai pažangesne įranga. Naujesnės kartos mobiliojo ryšio blokavimo įrenginių techniniai parametrai apima žymiai daugiau įvairių dažnių. Atsakovė (duomenys neskelbtini)  pataisos namuose sumontavo įrangą, kurios techniniai parametrai (mobiliojo ryšio blokavimo įrangos 2012 metų techninė specifikacija) ženkliai skiriasi nuo to paties gamintojo 2016 metais pateikiamų tokios įrangos techninių parametrų (mobiliojo ryšio blokavimo įrangos 2016 metų techninė specifikacija). 2016 metais įranga žymiai patobulėjo ir galėjo veikti net devyniuose dažnių diapazonuose vietoje trijų (2012 metais). Dėl šių priežasčių 2012 metų Įranga negali veikti visuose šiuo metu naudojamuose judriojo ryšio diapazonuose ir naujuose projektuose yra nebeaktuali. Išmontuotos Įrangos pardavimas ir pakartotinis panaudojimas nebūtų galimas dėl šių priežasčių: a) ribotos rinkos, t. y. Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos leidimas naudoti mobiliojo ryšio blokavimo įrenginius galioja tik kalėjimų, pataisos namų, tardymo izoliatorių ir panašiose įstaigose, kurios tokiems įrengimams įsigyti rengia konkursus; b) mobiliojo ryšio blokavimo įrangos technologinių parametrų ženklaus patobulėjimo, t. y. kalėjimai, pataisos namai, tardymo izoliatoriai ir kitos įstaigos šiuo metu pirktų pažangesnius technologinius parametrus turinčią, o ne pasenusią įrangą; c) įrangos unikalumo, t. y. mobiliojo ryšio blokavimo įrenginiai parenkami pagal konkretaus objekto sąlygas, todėl kituose objektuose jie veiktų netinkamai; d) atsakovė įrangą įsigijo už 20 446,39 Eur (su siuntimu, be PVM), ką patvirtina 2015 m. kovo 16 d. sąskaita – faktūra Nr. 50465. Nesant galimybės pasenusios įrangos realizuoti, nurodyta suma yra atsakovės nuostoliai; e) atsakovė, siekdama užtikrinti, kad įranga pilna apimtimi blokuotų mobilųjį ryšį net ir po to, kai Telia padidino bokšto spinduliuojamą galią, pirko ir (duomenys neskelbtini) pataisos namuose sumontavo papildomą įrangą, dėl ko patyrė 5 102,70 Eur (įskaitant siuntimą, be PVM) išlaidas. Taigi, dėl vienašališko Sutarties nutraukimo atsakovės patiriami nuostoliai – labai dideli, nes ji ne tik turi grąžinti 48 800,97 Eur sumą ir jos negali nei pilnai, nei iš dalies atgauti, realizuodama pasenusią įrangą, bet ir patiria 5 102,70 Eur nuostolį (papildomos įrangos pirkimo išlaidos). Be to, į šias sumas nėra įskaičiuoti daugkartinio vykimo į (duomenys neskelbtini) pataisos namus ir kitos garantinio aptarnavimo išlaidos.

4.12.       Atsakovė siūlė ieškovei racionalų jos teisių gynimo būdą, kurio ieškovė atsisakė. Atsakovė, atsižvelgdama į tai, kad dėl tam tikrų trikdžių ieškovė per visą įrangos garantijos terminą kurį laiką negalėjo pilnai naudotis įranga, savo valia pasiūlė pratęsti įrangos garantijos terminą, kas visiškai atitiko įstatyme numatytą reglamentavimą. CK 6.335 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu ko kita nenustatyta sutartyje, garantijos terminas pratęsiamas tokiam laikui, kurį pirkėjas negalėjo daikto naudoti dėl trūkumų, jeigu pirkėjas tinkamai pranešė pardavėjui apie pastebėtus trūkumus. Atsakovė būtent šią teisių gynimo priemonę ir pasiūlė – pratęsti įrangos garantijos terminą papildomam 6 (šešių) mėnesių terminui. Ieškovė su šiuo pasiūlymu buvo iš esmės netgi sutikusi, nes 2017 m. lapkričio 27d. pateikė pasiūlymą dėl įrangos garantijos termino pratęsimo, pridėdama savo susitarimo projektą, tačiau vėliau persigalvojo ir tokios galimybės atsisakė, pasielgdama kardinaliai – nutraukdama įvykdytą Sutartį. 2019 m. spalio mėnesį atsakovė pakartotinai siūlė ieškoti taikaus ginčo sprendimo būdo ir įsipareigojo savo lėšomis: atnaujinti detektavimo funkcijos nepriekaištingam veikimui reikalingą programinę įrangą (pridedant jos naudojimui skirtą kompiuterį), pašalinti dviejų nereaguojančių į mobilaus telefono bandymus skambinti detekcijos įrenginių trūkumus (suremontuoti arba pakeisti naujais įrenginiais), atlikti nemokamą sistemos techninę priežiūrą iki 2020 m. gruodžio 31 d. Deja, ieškovė tokį pasiūlymą ignoravo. Šie argumentai patvirtina, kad iškreipiama pirkėjo ir pardavėjo interesų pusiausvyra, o įpareigojimas grąžinti visą Sutarties kainą yra neprotinga ir neteisinga interesų gynimo priemonė

5.       Atsiliepime į priešieškinį ieškovė prašo jį atmesti. Nurodo, kad ji ne kartą kreipėsi į atsakovę dėl įrangos netinkamo veikimo, nes įranga netinkamai blokavo mobiliuosius radijo ryšius. 2017 10 24 ieškovė raštu kreipėsi į atsakovę dėl Sutarties nutraukimo, nurodydama, jog 2017 11 26 vienašališkai nutrauks Sutartį, jeigu atsakovė neužtikrins tinkamo įrangos veikimo. Atsakovės pasiūlymas dėl garantinio termino pratęsimo buvo atmestas, nes tai nebuvo numatyta Sutartyje. Dėl Sutarties nutraukimo ieškovė kreipėsi į atsakovę prieš 30 dienų, UAB „Sakura“ nevykdė arba netinkamai vykdė Sutartyje nurodytus įsipareigojimus (sumontuota įranga neblokavo mobiliojo ryšio) ir tai yra esminis Sutarties pažeidimas. Pagal Sutarties 3.1.11 papunktį atsakovė garantiniu laikotarpiu turėjo užtikrinti, kad remonto darbai būtų pradėti ne vėliau kaip per 48 valandas po pranešimo apie gedimus. Atsakovė šalinti gedimų atvykdavo po kelių dienų, dažniausiai po savaitės. Nepavykus pašalinti gedimo, atsakovė pakeitė įrangos sistemą, tačiau ji veikė dar blogiau. Atlikus patikrinimą dalyvaujant atsakovės atstovui, buvo nustatyta, kad mobilaus radijo ryšio blokavimas neveikia 14 iš 18 kamerų. 2017 12 28 atsakovė pasiūlė atstatyti įrangos sistemą. Ieškovė nesutiko, nes ir ankstesnė įrangos sistema gerai neveikė. Kadangi įranga garantiniu laikotarpiu neatitiko techninėje specifikacijoje nurodytų reikalavimų, todėl buvo pažeistas Sutarties 1.2 punktas ir tai yra esminis sutarties pažeidimas, nes ieškovė, sumokėjusi už įrangą, garantiniu laikotarpiu negavo pilnai veikiančios ir techninėje specifikacijoje nurodytus reikalavimus atitinkančios prekės. Teiginys, kad netoli yra sumontuota mobiliojo ryšio operatoriaus „Telia“ įranga negali būti pasiteisinimas ar pagrindas dėl ko įranga nepilnai veikė, kadangi Sutarties 1.2 punktas numatė, jog atsakovė turėjo įsivertinti tiek žmogiškuosius, tiek techninius faktorius, kad įranga pilnai veiktų, o kadangi „Telia“ įranga jau buvo sumontuota, tai šią aplinkybę atsakovė turėjo įsivertinti. Be to, pagal Sutartį atsakovė įrangą turėjo taip sumontuoti, kad nuteistieji jos negalėtų sugadinti. Kadangi ieškovė ne kartą kreipėsi dėl įrangos gedimo – trūkumų, tačiau atsakovė nesugebėjo jų pašalinti, 2017 m. lapkričio mėnesį įranga buvo permontuota, tačiau tas nepasiteisino, todėl ieškovė 2017 10 24 kreipėsi su raštu dėl vienašališko Sutarties nutraukimo ir pareikalavo grąžinti sumokėtą kainą.

6.       Ieškovės atstovai teismo posėdyje ieškinį palaikė, priešieškinį prašė atmesti. Akcentavo, kad buvo atlikti patikrinimai, kurių metu buvo nustatyta, jog įranga veikia netinkamai, t. y. ne visose kamerose tinkamai blokuojamas mobilusis radijo ryšys. Nustačius šiuos įrangos trūkumus, ieškovas ne kartą kreipėsi į atsakovę dėl įrangos remonto darbų, tačiau atsakovė, pažeisdama sutarties 3.1.11. punktą (b. l. 12), remonto darbų neatlikdavo per sutartyje nurodytą laikotarpį. UAB „Sakura“ darbuotojams atvykus į (duomenys neskelbtini) pataisos namus įrangos trūkumai būdavo pašalinami, tačiau tik laikinai ir per visą sutarties 1.3. punkte (b. l. 10) numatytą 24 mėnesių įrangos garantinį laikotarpį įrangos veikime buvo nustatoma trūkumų. Ieškovė tikėjosi, jog bus sumontuota tinkama ryšio blokavimo įranga ir tinkamai blokuojamas ryšys nurodytose patalpose. Sutiko, kad ryšio blokavimas neveikė tik tam tikrose kamerose, o kitur ryšys buvo blokuojamas tinkamai. Taip pat nurodė, jog problemos dėl ryšio blokavimo kildavo tik su UAB „Omnitel“ (dabartinė AB „Telia Lietuva“).

7.       Atsakovės UAB „Sakura“ atstovė nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad problemas, kilusias dėl mobiliojo ryšio blokavimo, UAB „Sakura“ spręsdavo, tačiau gedimai vis pasikartodavo. Negalima teigti, jog ieškovė negavo iš Sutarties, ko tikėjosi, Sutartis buvo įvykdyta, o minėti įrangos sutrikimai kilo ne dėl atsakovės kaltės, todėl 2 metus pasinaudojus įranga reikalauti gražinti visą sutarties kainą yra neteisėta ir nepagrįsta. Priešieškinį prašė patenkinti. Akcentavo, jog Sutartį atsakovė įvykdė, grąžinti pinigus yra neproporcinga bausmė, nes įranga ieškovė naudojosi 4 metus, ieškovė nesilaikė Sutarties nutraukimo procedūros, atsakovė nepadarė esminio Sutarties pažeidimo, nėra atsakovės kaltės dėl nepilno Telia ryšio blokavimo ir tai patvirtina ekspertizės aktas, Ryšių reguliavimo tarnybos raštas.

       Teismas

k o n s t a t u o j a:

II.                      Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės, faktiniai ir teisiniai argumentai

8.       (duomenys neskelbtini) pataisos namai apklausos raštu būdu vykdė mažos vertės „Mobiliojo radijo ryšio blokavimo įrangos, jos diegimo, priežiūros ir remonto garantiniu laikotarpiu“ viešąjį pirkimą. Pirkimo sąlygų 2.2 punkte pirkimo objektas apibūdintas kaip mobiliojo ryšio slopinimo (blokavimo) įrangos pirkimas, jos diegimas (duomenys neskelbtini) pataisos namų teritorijoje ir šios įrangos priežiūra (kiti montavimo, išmontavimo priežiūros, profilaktinių patikrinimų, gedimų šalinimo ir panašūs darbai) garantiniu laikotarpiu; įdiegus įrangą, turi būti užtikrintas įstaigos viduje esančio pastato, kuriame yra kamerų tipo patalpos, drausmės grupės gyvenamosios ir bendro naudojimo patalpos, mobiliojo ryšio slopinimas (blokavimas), nedarant įtakos ryšio darbui administraciniame pastate. Pirkimo sąlygų 2 priede – Techninės specifikacijos 1 punkte nustatyta, kad įranga turi būti stacionaraus tipo ir užtikrinti mobiliojo radijo ryšio trukdymą (blokavimą) antžeminių mobiliojo ryšio tinklų, kurie naudojami viešosioms elektroninių ryšių paslaugoms teikti; 10 punkte nustatyta, jog įranga turėtų veikti spinduliuotės principu; mobiliojo ryšio slopinimas (blokavimas) turi būti vykdomas tik esant bandymams užmegzti mobilųjį ryšį bei užtikrinti įeinančių ir išeinančių telefoninių skambučių blokavimą (t.1, b.l. 176-183).

9.       Mažos vertės viešojo pirkimo laimėtoja UAB „Sakura“ (tiekėja) ir (duomenys neskelbtini) pataisos namai (pirkėjas) sudarė 2014 m. gruodžio 9 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 5-20/601, kurios 1.1 punktu teikėja įsipareigojo parduoti ir (duomenys neskelbtini) pataisos namuose nuo sutarties įsigaliojimo dienos per 6 mėnesius sumontuoti, įdiegti ir sutartyje nustatyta tvarka perduoti eksploatuoti mobiliojo radijo ryšio blokavimo įrangą, ir suteikti šias paslaugas: apmokyti perkančiosios organizacijos nurodytus asmenis kaip naudotis įranga, konsultuoti (duomenys neskelbtini) pataisos namų darbuotojus telefonu ar elektroniniu paštu. Sutarties 1.2 punktu nustatyta, kad įranga turi atitikti Mobiliojo radijo ryšio blokavimo įrangos pirkimo, diegimo, priežiūros ir remonto garantiniu laikotarpiu techninėje specifikacijoje nurodytiems reikalavimams; diegiant įrangą, turi būti įvertinti žmogiškieji ir techniniai faktoriai bei numatytos priemonės apsaugoti įrangą nuo neteisėto fizinio sugadinimo. Sutarties 1.3-1.4 punktais nustatyta, kad tiekėja suteikia įrangai 24 mėnesių garantiją, kurios laikotarpiu tiekėja atlieka įrangos techninės priežiūros ir remonto darbus bei techninį aptarnavimą. Sutarties kaina – 48 800,97 Eur (168 500 Lt) (sutarties 2.1 punktas) (t.1, b.l. 10-15).

10.       2015 11 26 įrangos montavimo darbai buvo baigti ir šalys surašė įrangos priėmimo – perdavimo aktą Nr.233, jokie įrangos trūkumai nebuvo konstatuoti. Pagal Sutarties 1.3 punktą įrangai buvo suteikta 24 mėnesių garantija.

11.       Pagal 2017 m. liepos 11 d. (duomenys neskelbtini) pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus pažymą apie mobiliojo ryšio blokavimo įrangos patikrinimus 2016 m. gegužės 12 d., 2016 m. birželio 7 d., 2016 m. rugpjūčio 25 d., 2016 m. rugsėjo 16 d., 2016 m. rugsėjo 20 d., 2016 m. lapkričio 15 d., 2016 m. lapkričio 29 d., 2017 m. kovo 16 d. 2017 m. gegužės 26 d., patikrinimų metu nustatyta, kad tam tikrose kamerose (nuo vienos iki septynių) veikė operatoriaus AB Telia Lietuva (buvusi – Omnitel) mobilusis ryšys (t.1, b.l. 29-30). Apie kiekvieną atvejį dėl įrangos gedimų pašalinimo UAB „Sakura“ informuota (duomenys neskelbtini) pataisos namų raštais. 2017 m. liepos 11 d. pranešimu Nr. 1/2-4316 (t.1, b. l. 28) ieškovė informavo atsakovę, jog nereaguodama į ieškovės siųstus pranešimus atsakovė pažeidžia sutarties 3.1.11. punktą ir įspėjo, jog remdamasi sutarties 7.2. punktu kreipsis į teismą.

12.       Atsakydama į šį ieškovės pranešimą, atsakovė 2017 m. liepos 31 d. pateikė rašą Nr. 01/17-011, nurodydama, jog UAB „Sakura“ darbuotojai reaguodavo į ieškovės raštus, atvykdami į (duomenys neskelbtini) pataisos namus ir spręsdavo atsiradusias problemas. Remonto darbų aktai nebūdavo surašomi, nes įranga dar buvo garantinė. Atsakovė taip pat nurodė, kokie darbai buvo atlikti ir kokie dar planuojami atlikti.

13.       Be to, 2017 m. liepos 28 d. UAB „Sakura“ kreipėsi į (duomenys neskelbtini) pataisos namų direktorių nurodydama, jog įvykdė tarp šalių sudarytą sutartį. Pranešime nurodė galimas priežastis, dėl kurių GSM operatorius UAB „Omnitel“ padidino signalo galią. Dėl šios priežasties GSM blokavimo siųstuvų galios, numatytos projekte, nebepakako pilnutiniam slopinimui patalpose, todėl atsakovei teko sumontuoti papildomų blokavimo siųstuvų, nenumatytų sutartyje. Taip pat nurodė, jog tarp šalių sudarytos sutarties rėmuose yra problematiška užtikrinti idealų patalpų GSM ryšio blokavimą, kai arti stovintis GSM ryšio operatoriaus bokštas keičia išspinduliuojamą signalo galią. Šiuo pranešimu atsakovė pasiūlė ieškovei tiesiogiai ar per Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos kreiptis į UAB „Omnitel“ dėl šio operatoriaus bokšto, esančio netoli pataisos namų teritorijos, techninių priemonių pritaikymo, kurios sumažintų išspinduliuojamo iš bokšto signalų galingumą, tam, kad būtų atstatytas pirminis bokšto signalų galingumas pataisos namų teritorijoje ir užtikrintas projektinis GSM ryšio blokavimas.

14.       Atsakydama į šį atsakovės pranešimą, 2017 m. rugpjūčio 17 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę su raštu Nr. 1/2-5131 (t.1, b. l. 30a) nurodydama, jog pagal sutarties 1 dalį UAB „Sakura“ privalo užtikrinti (duomenys neskelbtini) pataisos namų drausmės grupės blokavimo įrenginių darbą, todėl dėl į GSM ryšio operatorių atsakovė turinti kreiptis pati.

15.       2017 m. rugsėjo 6 d. atsakovė pateikė raštą Nr. 01/17-013 (t.1, b. l. 35), kuriame informavo apie 2017 m. rugsėjo 5 d. (duomenys neskelbtini) pataisos namuose atliktus mobiliojo radijo ryšio patikrinimo darbus. Atsakydama į šį pranešimą, ieškovė 2017 m. rugsėjo 7 d. atsakovei pateikė pranešimą Nr. 1/2-5479 (b. l. 34), kuriame nurodė, jog, atlikus pakartotinį įrangos patikrinimą, buvo nustatyti trūkumai ir įpareigojo UAB „Sakura“ kuo skubiau pašalinti minėtus trūkumus. Atsakovė, atsakydama į šį pranešimą, 2017 m. rugsėjo 14 d. užsakovei (duomenys neskelbtini) pataisos namams pateikė prašymą Nr. 01/17-014 (t.1, b. l. 37) informuodama apie atliktus darbus ir nurodydama aplinkybes, dėl kurių galėjo būti nustatyti įrangos trūkumai.

16.       2017 m. rugsėjo 21 d. ieškovė pateikė raštą (t.1, b. l. 36), informuodama UAB „Sakura“ apie pakartotinai atliktą įrangos patikrinimą ir nurodė, jog kai kuriose kamerose mobilusis ryšys veikė, todėl įpareigojo atsakovę kuo skubiau pašalinti pranešime nurodytus trūkumus ir užtikrinti tinkamą įrangos veikimą. Iš į bylą pateikto 2017 m. spalio 10 d. rašto (b. l. 5) matyti, jog ir spalio 9 d. (duomenys neskelbtini) pataisos namuose buvo atliktas įrangos patikrinimas, kurio metu ieškovė ir vėl nustatė šios įrangos trūkumus ir įpareigojo atsakovę kuo skubiau šiuos trūkumus pašalinti. Taip pat į bylą pateikti ir mobiliojo ryšio blokavimo įrangos veikimo patikrinimo protokolai t.1,b. l. 6, 7, 26), kuriuose nurodyta, kokiose konkrečiai kamerose veikia mobilusis ryšys.

17.       Ieškovė 2017 m. spalio 24 d. pateikė pranešimą atsakovei dėl sutarties nutraukimo (t.1, b. l. 27). Šiuo pranešimu ieškovė informavo UAB „Sakura“ ir Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, jog nuo 2017 m. lapkričio 26 d. planuoja nutraukti tarp (duomenys neskelbtini) pataisos namų ir UAB „Sakura“ 2014 m. gruodžio 9 d. sudarytą sutartį. Pranešime nurodė, jog UAB „Sakura“ taip ir neužtikrino (duomenys neskelbtini) pataisos namų drausmės grupėje blokavimo įrenginių darbo, taip pažeisdama sutarties 1.2. punktą. Ieškovė taip pat nurodė, jog nors atsakovei ir buvo siųsti raštai, ji nesugebėjo užtikrinti tinkamo įrangos veikimo. Pranešime ieškovė nustatė terminą iki 2017 m. lapkričio 25 d. užtikrinti tinkamą įrangos veikimą. Nurodė, jog, nutraukus sutartį, ieškovė, remdamasi sutarties 8.5. punktu, prašo atsakovę atlyginti 48800,97 Eur žalą bei savo lėšomis atsiimti viską, kas yra perduota (duomenys neskelbtini) pataisos namams vykdant sutartį.

18.       UAB „Sakura“ 2017 m. lapkričio 23 d. prašyme Nr. 01/17-019 (b. l. 39) prašė ieškovės, siekiant užtikrinti tinkamus sutartinius įsipareigojimus, pratęsti garantinės priežiūros darbus (neatlygintinai) šešiems mėnesiams, pasirašant papildomą susitarimą. Remdamasi minėtu prašymu, ieškovė 2017 m. lapkričio 23 d. Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pateikė prašymą (t.1, b. l. 38), kuriame nurodė aplinkybes apie netinkamą sutarties, sudarytos tarp (duomenys neskelbtini) pataisos namų ir UAB „Sakura“ vykdymą.

19.       (duomenys neskelbtini) pataisos namai 2017 m. lapkričio 27 d. raštu pateikė UAB „Sakura“ suderinimui susitarimo dėl 2014 m. gruodžio 9 d. sutarties garantinio termino pratęsimo projektą (t.1, b. l. 42, 45), kuriame (duomenys neskelbtini) pataisos namai, atsižvelgdami į 2017 m. lapkričio 23 d. UAB „Sakura“ raštą Nr. 01/17-019 (t.1, b. l. 39), susitarė, jog UAB „Sakura“ toliau teiks garantinį aptarnavimą savo lėšomis užtikrinant mobiliojo ryšio blokavimą, kaip numatyta sutarties 1.2. papunktyje iki 2018 m. gegužės 26 d. Šis susitarimas buvo išsiųstas Kalėjimų departamentui bei atsakovei (t.1, b. l. 40, 41). Kalėjimų departamentas 2017 m. gruodžio 1d. (duomenys neskelbtini) pataisos namams pateikė atsakymą Nr. 1S-4591 t.1, (b. l. 43), nurodydamas, jog Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos specialistai pastabų bei siūlymų dėl pateikto susitarimo derinimui neturi. Tačiau 2017 m. gruodžio 13 d. (duomenys neskelbtini) pataisos namuose įvyko Viešųjų pirkimų komisijos posėdis, kurio protokolas Nr. 3/45-30 (t.1, b. l. 47) patvirtina, kad komisija vienbalsiai nutarė, jog nepritaria UAB „Sakura“ siūlymui pratęsti mobiliojo ryšio blokavimo įrangos garantinės priežiūros laikotarpį, kadangi to nenumato sutarties sąlygos ir tam nėra teisinio pagrindo.

20.       (duomenys neskelbtini) pataisos namai 2017 m. gruodžio 21 d. rašte informavo UAB „Sakura“, kad garantinio termino nepratęs ir reikalauja, remiantis sutarties 8.5 punktu, sumokėti 48 800,97 Eur iki 2017m. gruodžio 29 d. bei savo lėšomis atsiimti viską, kas yra perduota pirkėjui pagal sutartį. Nurodė, jog 2017 m. spalio 24 d. UAB „Sakura“ buvo išsiųstas pranešimas dėl sutarties nutraukimo. Pranešime pažymima, jog 2017 m. lapkričio 15 d. (duomenys neskelbtini) pataisos namuose atsakovė atliko galutinius remonto darbus dėl mobiliojo radijo ryšio blokavimo įrangos, po kurių, atlikus kontrolinį patikrinimą (t.1, b. l. 7), buvo nustatyta, kad mobiliojo radijo ryšio blokavimas neveikia 14 kamerų iš 18. Pranešime nurodyta, jog ieškovė papildomai įvertino sutartį, atsižvelgė į (duomenys neskelbtini) pataisos namų viešųjų pirkimų komisijos 2017 m. gruodžio 13d. siūlymą nepratęsti garantinio aptarnavimo termino.

21.       UAB „Sakura“ 2017 m. gruodžio 28 d. rašte prašė (duomenys neskelbtini) pataisos namų leisti atkurti GSM radijo ryšio slopinimo sistemą į prieš tai buvusią padėtį, pažymėjo, kad 2018 m. sausio mėn. užsisakė techninę konsultaciją ir analizę pas įrangos gamintoją Vokietijoje. Kitame 2017 m. gruodžio 28 d. rašte UAB „Sakura“ siūlė (duomenys neskelbtini) pataisos namams atšaukti neteisėtą sutarties vienašališką nutraukimą ir priimti pasiūlymą dėl įrangos garantijos termino pratęsimo, suderinant sąlygas (t.1, b.l. 53-55). Nurodė, jog (duomenys neskelbtini)  pataisos namų reikalavimas dėl sutarties kainos grąžinimo, sutartį laikant nutraukta, yra neteisėtas, nes, visų pirma, ieškovė nesilaikė sutarties vienašališko nutraukimo procedūros, todėl sutarties nutraukimas ir reikalavimas dėl sutarties kainos grąžinimo yra neteisėti. Sutarties nutraukimo neteisėtumą atsakovas grindžia ir ta aplinkybe, jog UAB „Sakura“ nepadarė jokio esminio sutarties pažeidimo. Taip pat nurodė, kad 2017 m. lapkričio 23 d. UAB „Sakura“ raštas dėl įrangos garantijos termino pratęsimo visiškai atitinka civilinio kodekso nuostatas.

22.       (duomenys neskelbtini) pataisos namai 2017 m. gruodžio 29 d. rašte nurodė, kad netikslinga atkurti GSM radijo ryšio slopinimo sistemą, prašė vykdyti 2017 m. gruodžio 21 d. pranešimą, t. y. sumokėti 48 800,97 Eur ir atsiimti tai, kas buvo perduota pagal sutartį.

23.       Ieškovė (duomenys neskelbtini) pataisos namai pareiškė ieškinį, kuriame prašė priteisti iš atsakovės UAB „Sakura“ 48 800,97 Eur sumokėtą už netinkamos kokybės daiktą kainą. Ieškinį grindė tuo, kad atsakovė neįvykdė sutartinių įsipareigojimų ir neužtikrino tinkamo blokavimo įrenginių darbo, nes patikrinimų metu ne kartą buvo nustatyta, jog dalyje kamerų veikia mobiliojo radijo ryšys (AB Telia Lietuva). Tokiu būdu, ieškovės teigimu, atsakovė pažeidė sutarties 1.2 punktą, ieškovė negavo to, ką tikėjosi gauti, ieškovė nutraukė sutartį.

24.       Atsakovė UAB „Sakura“, nesutikdama su ieškiniu, pareiškė priešieškinį, kuriame prašė pripažinti ieškovės vienašališką 2014 m. gruodžio 9 d. sutarties nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu, ieškinį atmesti. Priešieškinį grindė tuo, kad vienašališkas sutarties nutraukimas atliktas pažeidžiant CK 6.217-6.218 straipsnių nuostatas, reikalavimas grąžinti sumokėtą kainą  nepagrįstas,

       Dėl priešieškinio

25.       Teismas sprendžia, jog pirma išspręstinas priešieškinio reikalavimas, t.y. pirma nustatytina, ar Sutartis tarp šalių nutraukta pagrįstai, nes tik po to spręstina, kokios pasekmės taikytinos.

26.       Atsakovė UAB „Sakura“ prašo vienašališką tarp ieškovės ir atsakovės 2014 12 09 sudarytos pirkimo – pardavimo sutarties, pagal kurią už Sutartyje numatytą kainą atsakovė įsipareigojo parduoti ir dalyje ieškovės patalpų sumontuoti, įdiegti bei Sutartyje nustatyta tvarka perduoti eksploatuoti mobiliojo radijo ryšio blokavimo įrangą (toliau tekste – įranga), apmokyti įranga naudotis ieškovės darbuotojus, bei juos konsultuoti įrangos naudojimo klausimais, nutraukimą pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu. Byloje nustatyta, to neginčija ir ieškovė, kad 2015 11 26 įrangos montavimo darbai buvo baigti ir šalys surašė įrangos priėmimo – perdavimo aktą Nr.233, jokie įrangos trūkumai nebuvo konstatuoti. Pagal Sutarties 1.3 punktą įrangai buvo suteikta 24 mėnesių garantija. Garantiniu laikotarpiu ieškovė informuodavo apie įrangos eksploatavimo metu nustatytus sutrikimus, kuriuos atsakovės darbuotojai šalindavo. 2017 10 24 ieškovė pateikė atsakovei pranešimą dėl sutarties nutraukimo, kuriame įspėjo atsakovę, jog iki 2017 11 25 neužtikrinus tinkamo įrangos veikimo, nuo 2017 11 26 vienašališkai nutrauks Sutartį dėl esminio pažeidimo. Esminiu sutarties pažeidimu ieškovė nurodė tai, kad įranga netinkamai blokavo mobiliuosius radijo ryšius, nors atsakovė 2017 m. lapkričio mėnesį permontavo įrangą, tačiau atlikti pakeitimai nepasiteisino. 2017 11 23 atsakovė pasiūlė pratęsti įrangos garantijos terminą 6 mėnesiams. Tarp šalių vyko susirašinėjimas, tačiau galutinai 2017 12 21 ieškovė pateikė reikalavimą iki 2017 12 29 grąžinti kainą ir atsiimti viską, kas perduota pagal Sutartį, t.y. ieškovė tokiu būdu nutraukdama Sutartį ir reikalaudama grąžinti sumokėtą kainą gina savo kaip pirkėjos interesus.

27.       Ieškovė nurodo, kad sutartį nutraukė dėl esminio Sutarties pažeidimo. Byloje nėra įrodyti esminiai įrangos trūkumai. Ieškovė, grįsdama savo reikalavimus, iš esmės nurodė abstrakčius ginčo prekių trūkumus, faktiškai neatlikus jokių tyrimų, tikslių matavimų, atitinkamų skaičiavimų ir pan. Priešingai, iš byloje esančių duomenų aišku, kad įranga buvo priimta, ji veikė, ieškovė ja naudojosi netgi iki 2019 10 28. Sutarties 3.2.2. punktas numato – jeigu gavus įrangą paaiškėja, kad ji neatitinka techninei specifikacijai ar nustatomi kitokie defektai, per 15 kalendorinių dienų nuo trūkumų nustatymo dienos Pirkėjas privalo surašyti įrangos defektinį aktą ir jį išsiųsti pasirašyti Tiekėjui. Toks aktas iki šiol nėra surašytas.

28.       Lietuvos Aukščiausias Teismas išaiškino, kad pirkėjo, kuriam perduotas netinkamos kokybės daiktas, galimybę pasinaudoti įstatyme nustatytomis teisėmis įstatymų leidėjas susiejo su daikto trūkumų pobūdžiu, todėl sprendžiant, ar pirkėjo pasirinktas jo pažeistų teisių gynimo būdas yra tinkamas, svarbu įvertinti, kada išryškėjo daikto trūkumai, dėl kokių priežasčių šie trūkumai galėjo susidaryti, ar galima daiktu naudotis nepašalinus jo trūkumų, ar tuos trūkumus įmanoma pašalinti už proporcingą kainą per protingą terminą, ar trūkumai yra esminiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015). Taigi kurio nors iš aptariamoje teisės normoje išvardytų pirkėjo teisių gynimo būdų pasirinkimas turi būti proporcinga priemonė, skirta pirkėjo dėl daikto kokybės trūkumų patirtiems praradimams kompensuoti, taikoma atsižvelgiant į kokybės trūkumų mastą. Sutartis gali būti nutraukiama nustačius, kad daikto trūkumai yra tokie, kad jie negali būti pašalinti; kad daikto pardavėjas atsisako ištaisyti daikto trūkumus ar atlyginti trūkumų pašalinimo išlaidas; kad daikto trūkumų pašalinimo būdai nėra priimtini pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015).

29.       CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatyti keli alternatyvūs pirkėjo teisių gynimo būdai. Kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas, o pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai pirkėjas turi teisę pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Aptariama galimybė nutraukti sutartį suteikiama kaip paskutinė teisių gynimo priemonė, kai kitų teisių gynimo būdų, nustatytų CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, nepakanka pažeistoms pirkėjo teisėms apginti. Pirkėjo teisių gynimo būdų pasirinkimas turi būti proporcinga priemonė, skirta pirkėjo dėl daikto kokybės trūkumų patirtiems praradimams kompensuoti, taikoma atsižvelgiant į kokybės trūkumų mastą. 

30.       Byloje nustatyta, šalys sutiko, kad įranga nepilnai ir ne visada blokuoja mobiliojo ryšio operatoriaus UAB „Omnitel“ (Telia) mobilųjį ryšį. Tai ieškovė laikė esminiu Sutarties pažeidimu, sudarančiu pagrindą Sutartį nutraukti. Ieškovė pripažino, kad dėl pačios įrangos kokybės pretenzijų nereiškia, o įrangos nekokybiškumą grindžia aplinkybe, jog ji nepilnai blokuoja radijo mobilųjį ryšį. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog Sutartyje nėra numatyti kriterijai, kada pažeidimas laikytinas esminiu, todėl turi būti vadovaujamasi kriterijais, numatytais CK 6.217 straipsnio 2 dalyje. Ieškovė Sutarties nutraukimą įrodinėja aplinkybe, kad ji negavo to, ko tikėjosi iš Sutarties, t.y. ji tikėjosi, kad bus blokuojamas mobilusis radijo ryšys jos nurodytose vietose. (duomenys neskelbtini) sektorius iš esmės negavo to, ko tikėjosi, nes įsigijo netinkamos kokybės prekę, kuri neatitiko techninėje specifikacijoje keliamų reikalavimų: įranga turi būti stacionaraus tipo ir užtikrinti mobiliojo ryšio blokavimą antžeminių mobiliojo ryšio tinklų, kurie naudojami viešosioms elektroninių ryšių paslaugoms teikti bei turi būti užtikrintas įstaigos viduje esančio ryšio veikimas. Ieškovė tvirtina, kad įrangos kokybės trūkumai konstatuoti ne dėl pačios įrangos gedimų, o dėl netinkamo veikimo, kas suponuoja išvadą apie nekokybišką įrangą. 2017 m. rugsėjo – spalio mėnesiais artimiausios AB „Telia Lietuva“ stoties galia buvo sumažinta 4 kartus, tačiau įranga neveikė taip, kaip turėjo veikti. Atsakovė garantinės priežiūros laikotarpiu nesugebėjo užtikrinti tinkamo įrangos veikimo bei nepateikė jokių duomenų, jog galėtų tokį veikimą užtikrinti ateityje.

31.       Su ieškovės argumentais, kad ji negavo to, ko tikėjosi teismas nesutinka. Ieškovė iš esmės gavo tai, ko tikėjosi, atsakovė įvykdė Sutarties 1 punktą, nes perdavė įrangą, ją sumontavo ir įdiegė numatytose patalpose, apmokė ja naudotis ieškovės darbuotojus ir konsultuodavo juos įrangos naudojimo klausimais; vykdė garantinius įsipareigojimus: reaguodavo į bet kokius įrangos veikimo sutrikimus ir juos šalindavo. Taigi, ieškovė iš esmės gavo tai, ko tikėjosi: 1) pusę metų nuo įrangos perdavimo įranga pilnai blokavo visų mobiliojo ryšio operatorių mobilųjį ryšį; 2) visą garantijos termino laikotarpį didžiojoje patalpų dalyje, įranga ir toliau blokavo visų mobiliojo ryšio operatorių mobilųjį ryšį; 3) po pusės metų nuo įrangos perdavimo nustatytas nepilnas (nepastovus) mobiliojo ryšio operatoriaus AB „Telia Lietuva“ ryšio blokavimas dalyje patalpų, kuriose turėjo būti blokuojamas. Mobiliojo ryšio blokavimo problemos viso įrangos garantijos termino metu buvo nustatytos tik dėl vieno iš mobiliojo ryšio tiekėjų – AB „Telia Lietuva“. Dėl kitų pagrindinių mobiliojo ryšio tiekėjų - UAB „Bitė Lietuva“ ir UAB „Tele2“, nepilno mobiliojo ryšio blokavimo problemų niekada nebuvo nustatyta. Įrangos veikimo trikdžiai atsiranda tik nedidelę rinkos dalį valdančio operatoriaus ryšio atžvilgiu. Ryšių reguliavimo tarnybos duomenys apie mažmenines judriojo telefono ryšio paslaugas patvirtina, kad UAB “Telia Lietuva” apima tik 27,04 proc. telefono ryšio rinkos dalies. Tai reiškia, kad net 72,96 procentus rinkos dalį valdančių judriojo telefono ryšio paslaugų tiekėjai yra sėkmingai blokuojami. Teismo vertinimu, Sutarties pažeidimas negali būti laikomas esminiu, kada blokavimo funkcija tik retkarčiais nepakankamai blokuoja nedidelę dalį rinkos turinčio operatoriaus ryšį ir tik nedidelėje dalyje patalpų. 2019 m. spalio 24 d. Aktas patvirtina, kad įranga ieškovė tebesinaudojo. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant esminio sutarties pažeidimo sąvoką, yra pažymėta, kad esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusioji šalis negavo didžiąja dalimi to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagristai tikėjosi gauti, taip pat, ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų, ar ir dėl kitų priežasčių. Anksčiau nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieškovė didžiąja dalimi (iš esmės) gavo tai, ko tikėjosi iš Sutarties.

32.       Ieškovė neįrodė, kad dėl nepilno įrangos mobiliojo ryšio blokavimo kalta atsakovė. Pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalies 3 punktą sprendžiant klausimą, ar Sutarties pažeidimas yra esminis, atsižvelgiama ir į tai, ar Sutartį pažeidusi šalis yra kalta dėl prievolės neįvykdymo. Ieškovei pradėjus kelti klausimą, kad įranga kai kuriose kamerose tinkamai neblokuoja mobiliojo ryšio „Telia“, atsakovė atliko eilę veiksmų – iš naujo sureguliuodavo įrangą, keitė blokavimo įrenginius, savo lėšomis sumontavo 4 papildomus GSM ryšio slopinimo komplektus pastato išorėje, permontavo įrangą, įdiegė kompiuterinį valdymą, tačiau nepastoviai pasitaikantis nepilnas mobiliojo ryšio „Telia“ blokavimas išliko. Mobiliojo ryšio operatoriaus AB „Telia Lietuva“ įranga yra vos už kelių šimtų metrų nuo ieškovės teritorijos ribų. Mobiliojo ryšio blokavimo įrangos principas yra toks, kad ryšys blokuojamas tada, kai vyksta bandymas užmegzti ryšį arba ryšio metu. Kai įranga buvo sumontuota, ji buvo pritaikyta toms sąlygoms, kurios buvo jos montavimo metu. Mobiliojo ryšio operatorius AB „Telia Lietuva“ galimai padidino GSM ryšio spinduliuojamą galią, todėl įrangos blokavimo siųstuvų galios, numatytos Sutartyje ir pirkimo dokumentuose nebepakanka pilnam šio ryšio blokavimui, dėl ko retkarčiais kai kuriose kamerose AB „Telia Lietuva“ ryšys buvo aptinkamas. Kitų mobiliojo ryšio operatorių įranga yra toliau nuo ieškovės teritorijos.

33.       Vertinant aplinkybę, kad dėl Sutarties nepilno įvykdymo nėra atsakovės kaltės, svarbus įrodymas yra ekspertizės aktas Nr.2018-06-29/1 (t.1, b.l. 129-136). Atsakydamas klausimus, ekspertas pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog, naudodamasis internetiniais žemėlapiais, nustatė, kad (duomenys neskelbtini) pataisos namų teritorija yra santykinai netoli AB „Telia Lietuva“ bokšto (apie 385 m), todėl visa pataisos namų teritorija nuo vieno krašto iki kito krašto yra gana plačiu geografiniu kampu į bokštą (apie 30°). Mobiliojo ryšio aprėptis aplink ryšio bazinę stotį formuojama parenkant sektorių skaičių, sektorių kryptines diagramas ir siųstuvo galingumą. Didžiausias išspinduliuojamas galingumas (geriausias GSM ryšys) yra ties sektoriaus antenos ašimi (azimutu); mažiausias galingumas yra ties kaimyninių sektorių susidūrimo vieta, nes kaimyninių sektorių galingumai nesisumuoja. Galingumų skirtumas pagal azimutą priklauso nuo sektoriaus antenos kryptinės diagramos. Pažymėjo, jog LTE 900 tinklo stoties dažnių įvedimas 20, 200, 290 neturėjo tiesioginės įtakos GSM, UMTS ryšio kokybei (duomenys neskelbtini) pataisos namų teritorijoje, jei diegiant LTE 900 dažnius nebuvo keičiama bendrų su GSM ir UMTS antenų išdėstymas ir orientacija. Tačiau, jei LTE900 dažnių įvedimas susijęs su naujų antenų panaudojimu, kurios tinkamos ir GSM 900 ir LTE 900 dažniams, tuomet įtakos turėjo. LTE 1800 tinklo stoties dažnių įvedimas 20, 110, 200 neturėjo tiesioginės įtakos GSM, UMTS ryšio kokybei (duomenys neskelbtini) pataisos namų teritorijoje, jei diegiant LTE 1800 dažnius nebuvo keičiama bendrų su GSM ir UMTS antenų išdėstymas ir orientacija. Tačiau, jei LTE1800 dažnių įvedimas susijęs su naujų antenų panaudojimu, kurios tinkamos ir GSM 1800 ir LTE 1800 dažniams, tuomet įtakos turėjo. GSM 1800 tinklo bazinės stoties sektorių įvedimas 20 ir 110 azimutais turėjo įtakos AB „Telia Lietuva“ mobiliojo ryšio kokybei (duomenys neskelbtini) pataisos namų teritorijoje, nes 20° azimuto kryptis aprėpia (duomenys neskelbtini) pataisos namų teritoriją, o GSM 1800 pokalbių dažniai papildo GSM 900 dažnius. Akte taip pat nurodyta, jog kiekviena iš bazinių stočių UMTS 900, UMTS 2100, GSM 900, GSM1800, LTE 1800, LTE 900, LTE 1800 nebūtinai turi turėti atskiras antenas – galimas gretimų dažnių (pvz.: GSM 900 bei LTE 900) „apjungimas“ į vieną anteną, galimos ir daugiadiapazonės antenos – tai priklauso nuo konkretaus techninio sprendimo. Ekspertizės septintu klausimu siekta išsiaiškinti ar keistųsi pavyzdžiui GSM900 bazinės stoties ryšio kokybė tam tikroje teritorijoje galimai sujungus į vieną anteną bazinę stotį su kita bazine stotimi (pvz.: LTE900)? Ekspertas nurodė, jog idealiu atveju nesikeistų, jei būtų pilnas prieš tai buvusių sąlygų atkartojimas, t.y. atitiktų GSM 900 antenos kryptinė diagrama, nesikeistų azimutas, siųstuvo galia ir t.t. Praktiškai buvusių sąlygų neįmanoma atkartoti, todėl toks sujungimas turi įtakos ryšio kokybei. Komentuodamas bazinės stoties antenų nuotraukas, ekspertas nurodė, jog, sugretinant iš įvairių krypčių padarytas nuotraukas, galima pamatyti, kad viršutinėje bokšto dalyje sumontuotos keturios didesnio formato antenos (žemesniems dažniams – apie 900 MHz) ir viena mažesnio formato (1800 – 2100 Mhz), o šiek tiek žemiau – trys mažesnio formato (1800 – 2100 Mhz) antenos (įvairiomis kryptimis). Pažymėjo, jog matosi keletas pagalbinių mažo formato tarnybinių antenų. Taip pat, tuščias dviejų krypčių anteninis laikiklis, kuris galimai buvo naudotas ankstesniam antenų išdėstymo variantui. Padidinus nuotraukas galima pastebėti, kad šalia antenų sumontuoti siųstuvų galios blokai – iki trijų vienai antenai. Jie su antenomis sujungti kabeliais. Galios blokų skaičius antenoms ne vienodas – tai reiškia, kad tam tikromis kryptimis kai kurie dažniai nenaudojami. Siųstuvo galios blokų naudojimas bokšte šalia antenų reiškia naują modernią technologiją – anksčiau bokšte buvo montuojamos tik antenos, o siųstuvų galios blokai talpinami pagalbiniame pastate. Apibendrinant galima pasakyti, kad šiame bokšte esama antenų, kurios naudojamos ne mažiau kaip trims bazinėms stotims. Ekspertize taip pat norėta išsiaiškinti, kokius veiksmus, nereikalaujant Ryšių reguliavimo tarnybos sutikimo, gali atlikti mobiliojo ryšio operatorius, siekdamas pagerinti ryšio kokybę. Ekspertas atsakė, jog mobiliojo ryšio operatorius gali elgtis suteiktos jam licenzijos rėmuose, t. y. naudoti tam tikrus dažnius, tam tikram tikslui, neviršyti tam tikros galios. Tačiau mobiliojo ryšio operatorius turi ir tam tikrų įpareigojimų, pavyzdžiui, užtikrinti tam tikros teritorijos ryšio padengimo procentą, užtikrinti ryšio kokybę, ir k.t. Taip pat registruoti Ryšių reguliavimo tarnyboje naudojamą aparatūrą ir jos parametrus. Taigi, mobilaus ryšio operatorius, gali padidinti siųstuvų galią iki maksimaliai leistinos, tuo pačiu pagerindamas ryšio kokybę, be papildomo Radijo ryšių reguliavimo tarnybos leidimo, gali įvesti naujus sektorius, tačiau turi juos registruoti Radijo ryšių reguliavimo tarnyboje. Ekspertas nurodė, kad jeigu įranga staiga nebeblokuoja tik vieno operatoriaus ryšio, o kitų operatorių ryšys blokuojamas ir toliau, yra didelė tikimybė, kad slopinimo įranga yra nesugedusi, bet labai pasikeitusios GSM ryšio signalų priėmimo sąlygos dėl pakeitimų mobiliojo ryšio bazinėje stotyje. Apibendrindamas ekspertas nurodė, jog labiausiai tikėtina, kad UAB „Sakura“ mobiliojo ryšio blokavimo įranga nuo 2016 m. gegužės mėn. pradėjo nepilnai blokuoti AB „Telia Lietuva“ operatoriaus mobilųjį radijo ryšį kai kuriose (duomenys neskelbtini) pataisos namų patalpose dėl operatoriaus žymiai pagerintos mobiliojo ryšio kokybės 20° azimutu.

34.       CK 6.217 straipsnio 2 dalies 5 punktas nustato, kad sprendžiant klausimą, ar sutarties pažeidimas yra esminis būtina atsižvelgti į tai, ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog dėl Sutarties nutraukimo atsakovė patirtų labai didelių nuostolių: Sutartis iš esmės yra pilnai įvykdyta, ieškovė visą garantinį laiką ir net ilgiau naudojosi įranga, nes pati ieškovė pripažino, kad įranga išjungta tik 2019 10 28, nors Sutartį ieškovė nutraukė 2017 11 25; atsakovė sumontavo papildomą įrangą savo sąskaita, įrangos negalės panaudoti kitur, nes ji pritaikyta būtent (duomenys neskelbtini) pataisos namams, įranga yra pasenusi ir jos nebegalės realizuoti. Akivaizdu, jog Sutarties nutraukimas yra neproporcinga, neadekvati ieškovės teisių gynimo priemonė atsakovės atžvilgiu.

35.       Atsakovė siūlė ieškovei teisių gynimo būdą, tačiau ieškovė jo atsisakė. Atsakovė pasiūlė pratęsti garantijos terminą. Toks pasiūlymas atitinka CK 6.335 straipsnio 4 dalį. Su tokiu teisių gynimo būdu ieškovė buvo sutikusi, nes pateikė atsakovei pasiūlymą, tačiau vėliau persigalvojo. Nagrinėjamu atveju įranga galima naudotis; įrangos veikimo trikdžiai atsirado dėl trečiųjų asmenų veiksmų; kainos grąžinimas yra neproporcinga ir neprotinga interesų gynimo priemonė.

36.       CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta galimybė atsisakyti sutarties galima tik tuomet, kai CK 6.334 straipsnio 1 dalyje numatytų kitų teisių gynimo būdų nepakanka sutarties šalies pažeistoms teisėms apginti. Teismas gali atsisakyti taikyti pasirinktą teisių gynimo būdą, jei jis būtų neproporcingas įvertinus abiejų ginčo šalių interesus. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, ieškovės pasirinktas teisių gynimo būdas yra neproporcingas, neužtikrintų tinkamos pirkėjo ir pardavėjo interesų pusiausvyros. Pirma, teisės gynimo priemonė laikoma neproporcinga, jeigu ja, palyginti su alternatyvia teisės gynimo priemone, pardavėjui nustatomos nepagrįstos išlaidos, atsižvelgiant į vertę, kurią prekės turėtų, jeigu nebūtų neatitikimo, neatitikimo reikšmingumą. Reikalavimas grąžinti visą kainą yra neproporcingas, kadangi atsakovė didžiąja dalimi tinkamai įvykdė savo įsipareigojimus pagal Sutartį, perduodama įrangą, ją sumontuodama, apmokydama su ja dirbti (duomenys neskelbtini) pataisos namų darbuotojus, operatyviai šalindama garantiniu laikotarpiu atsiradusius Telia mobiliojo ryšio blokavimo trūkumus. Antra, nors ieškovė mobiliojo ryšio blokavimo tik Telia ryšio atžvilgiu trūkumus laiko esminiu Sutarties pažeidimu, tačiau ji keturis metus naudojosi įranga, kuri natūraliai dėvėjosi, iš jos gavo naudą. Ieškovė nesirūpino, kad įranga būtų išjungta. Tik praėjus dvejiems metams ieškovė pareiškė apie vienašališką Sutarties nutraukimą. Trečia, atsakovę įpareigojus grąžinti Sutarties kainą, ji patirtų neproporcingai didelius nuostolius, nes: a) ieškovė vienašališkai nutraukė iš esmės pilnai įvykdytą Sutartį; b) atsakovė užsakė ir ieškovės patalpose sumontavo įrangą, apmokė su ja dirbti ieškovės darbuotojus ir juos konsultuodavo; c) atsakovė visu garantiniu laikotarpiu (24 mėnesius) važinėdavo pas ieškovę, taisydama įrangos trūkumus, d) atsakovė visu garantiniu laikotarpiu keisdavo įrangos sudedamąsias dalis, sumontavo papildomą įrangą, ko nenumatė Sutartis, ją permontavo, keitė programinę įrangą ir kt. Akivaizdu, kad atsakovė patirtų didelių finansinių nuostolių, o ieškovė gautų naudą už tai nesumokėjusi.

37.       Atsakovė, atsižvelgdama į tai, kad dėl tam tikrų trikdžių ieškovė per visą įrangos garantijos terminą kurį laiką negalėjo pilnai naudotis įranga, pasiūlė pratęsti įrangos garantijos terminą, kas atitinka CK 6.335 straipsnio 4 dalį, kurioje nustatyta, kad jeigu ko kita nenustatyta sutartyje, garantijos terminas pratęsiamas tokiam laikui, kurį pirkėjas negalėjo daikto naudoti dėl trūkumų, jeigu pirkėjas tinkamai pranešė pardavėjui apie pastebėtus trūkumus. Atsakovė būtent šią teisių gynimo priemonę ir pasiūlė – pratęsti įrangos garantijos terminą papildomam 6 (šešių) mėnesių terminui. Ieškovė su šiuo pasiūlymu buvo sutikusi, nes 2017 m. lapkričio 27d. pateikė pasiūlymą dėl įrangos garantijos termino pratęsimo, pridėdama savo susitarimo projektą, tačiau vėliau persigalvojo ir tokios galimybės atsisakė ir nutraukė įvykdytą Sutartį. 2019 m. spalio mėnesį atsakovė pakartotinai siūlė ieškoti taikaus ginčo sprendimo būdo ir įsipareigojo savo lėšomis: atnaujinti detektavimo funkcijos nepriekaištingam veikimui reikalingą programinę įrangą (pridedant jos naudojimui skirtą kompiuterį), pašalinti dviejų nereaguojančių į mobilaus telefono bandymus skambinti detekcijos įrenginių trūkumus (suremontuoti arba pakeisti naujais įrenginiais), atlikti nemokamą sistemos techninę priežiūrą iki 2020 m. gruodžio 31 d. Ieškovė tokį pasiūlymą ignoravo. 

38.       Be to, atsakovės vertinimu, ieškovė, nutraukdama sutartį, nesilaikė procedūros, nes 2017 10 24 rašte ieškovė nurodė, kad Sutartį ketina nutraukti remiantis Civilinio kodekso 6.217 straipsnio 1 dalimi ir Sutarties 8.1.1 ir 8.7.5 punktais, t.y. dėl esminio Sutartis pažeidimo neužtikrinus tinkamo įrangos veikimo. CK 6.218 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, kai Sutartį iš esmės pažeidusi šalis iki Sutarties nutraukimo buvo pasiūliusi ją įvykdyti, tačiau šis pasiūlymas buvo pareikštas pavėluotai arba dėl kitų priežasčių neatitinka Sutarties reikalavimų, nukentėjusi šalis praranda teisę vienašališkai nutraukti Sutartį, jeigu ji per protingą terminą nepraneša kitai šaliai apie sutarties nutraukimą po to, kai ji sužinojo ar turėjo sužinoti apie pasiūlymą įvykdyti sutartį, arba toks pasiūlymas neatitinka tinkamo sutarties įvykdymo. Iki sutarties nutraukimo atsakovė 2017 11 23 pateikė pasiūlymą tolesniam Sutarties vykdymui, siūlydama papildomą 6 mėnesių įrangos garantijos terminą. Ieškovė 2017 11 27 atsiuntė savo susitarimo dėl papildomos garantijos projektą, kreipėsi į Kalėjimų departamentą, prašydama pateikti nuomonę tokio susitarimo pasirašymui, svarstė Viešųjų pirkimų komisijoje. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad susiklostė CK 6.218 straipsnio 2 dalyje aptarta situacija. Nepaisant to, ieškovė, nusprendusi atmesti atsakovės pasiūlymą dėl tolesnio Sutarties vykdymo, atsakovės apie tai, kad vis tiek nutrauks sutartį papildomai neinformavo. 2017 12 21 raštu savaime laikė, kad Sutartis nutraukta nuo 2017 11 26.

39.       Šiuo atveju ieškovė, vadovaujantis CK 6.218 straipsnio 2 dalimi, turėjo pareigą per protingą terminą pranešti atsakovei apie sutarties nutraukimą. Tokios nuostatos leidžia sutartį pažeidusiai šaliai iš anksto sužinoti nukentėjusiosios šalies poziciją ir išvengti papildomų nuostolių, kurių gali atsirasti dėl to, kad nėra aišku, ar bus reikalaujama įvykdyti sutartį ir ar pavėluotas įvykdymas bus priimtas. Neįvykdžiusi šios pareigos šalis netenka teisės vienašališkai nutraukti sutartį. Todėl teismas daro išvadą, jog iškovė, nepranešusi apie sutarties nutraukimą CK 6.218 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka, padarė sutarties nutraukimo procedūros pažeidimą.

40.       Apibendrindamas, teismas daro išvadą, jog ieškovė neįrodė esminio sutarties pažeidimo, t.y. ji neįrodė, kad iš esmės negavo to, ką tikėjosi gauti; kad dėl sutarties visiško neįvykdymo kalta atsakovė, kad yra padarytas procedūrinis sutarties nutraukimo pažeidimas, atsakovė patirtų neproporcingai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta, todėl daro išvadą, kad Sutartis nutraukta nepagrįstai ir todėl Sutarties nutraukimą pripažįsta neteisėtu ir negaliojančiu.

     Dėl ieškinio

41.       Sutarties nutraukimą pripažinus neteisėtu ir negaliojančiu, atmetamas ieškinys priteisti 48800,97Eur, sumokėtus pagal Sutartį.

III.                      Dėl procesinės bylos baigties

42.       Ieškinį atmetus, o priešieškinį patenkinus, iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Valstybė turėjo išlaidas – procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Ieškovė nuo jų mokėjimo yra atleista, todėl jos nepriteisiamos.

43.       Atsakovė UAB „Sakura“ turėjo tokias bylinėjimosi išlaidas: 75 Eur žyminis mokestis už priešieškinį (t.1, b.l. 8), 605 Eur už ekspertizę (t.1, b.l. 48), 3876,26 Eur už advokato teisines paslaugas (t.1, b.l. 189), už apeliacinį skundą 957 Eur (t.2, b.l. 27) ir 75 Eur (t.2, b.l. 44) žyminį mokestį; 5178,46 Eur advokato teisinių paslaugų išlaidas (t.2, b.l. 169-171).

44.       Išlaidos advokato pagalbai apmokėti apskaičiuojamos vadovaujantis 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintais maksimaliais atlygintinų išlaidų dydžiais. Išlaidos apskaičiuojamos taikant nustatytus koeficientus, pagrindu imant Lietuvos statistikos departamento skelbiamą užpradėjusio ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje. Atsakovė pateikė priešieškinį/atsiliepimą į ieškinį, pagal Rekomendacijas galėtų būti priteista 2125 Eur (850,80x2,50), už apeliacinio skundo parengimą 1575,39 Eur (926,70x1,7), atsiliepimą į patikslintą ieškinį 3222,50 Eur (1289x2,5), viso sudarytų 6922,89 Eur. Be to, vyko posėdžiai 2018 03 12 (13:31 – 14:57), 2018 04 25 (13:31- 13,48); 2018 08 01 (9:32 – 10:31); 2018 08 21 (14:16 – 15:02); 2019 09 23 (10:01-10:15); 2019 10 11 (10:35 – 10:45); 2019 11 11 ( 10:36-10:47); 2019 12 02 (10:29 – 11:23); 2020 01 27 (10:30 – 12:17). Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą priteistina 0,1 koeficientas, skaičiuojamas pagrindu imant Lietuvos statistikos departamento skelbiamą užpradėjusio ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje. Rekomendacijų 9 punktas nustato, kad minutėmis skaičiuojamas laikas suapvalinamas, jeigu mažiau kaip 30 minučių – atmetamas, daugiau – skaičiuojama kaip valanda. Teismas apskaičiavo, jog priteistina už 6 valandas 757,62 Eur (1262,70x6x0,1, imamas 2019m. 1 ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto kaip vidurkis, nes byla vyko du metus). Be to, atsakovė rinko įrodymus, teikė prašymus, teikė nuomonę. Teismo vertinimu, tai pagal Rekomendacijas įskaičiuota į procesinių dokumentų rengimo išlaidas. Viso atsakovė prašo priteisti 9054,72 Eur. Teismas apskaičiavo, jog atsakovei priteistina 7680,50 Eur advokato pagalbos išlaidų vadovaujantis Rekomendacijomis CPK 98 straipsnio pagrindu.

45.       Apibendrinant viso atsakovei UAB „Sakura“ priteistinos bylinėjimosi išlaidos 9392,50 Eur. Jas sudaro žyminis mokestis 1107 Eur (75+957+75), už ekspertizę 605 Eur, advokato pagalbos išlaidos 7680,50 Eur.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 93, 98 straipsniais, teismas,

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį atmesti, priešieškinį patenkinti.

Priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus (juridinio asmens kodas 188720027) atsakovei UAB „Sakura“ (juridinio asmens kodas 132842281) 9293,50 Eur (devynių tūkstančių dviejų šimtų devyniasdešimt trijų eurų 50 euro centų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas nuo jo priėmimo per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

       Nurodyti, jog, vadovaujantis CPK 140 straipsnio 4 dalimi, šalys, nepasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui, turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti.

Teisėja                                   Rūta Palubinskaitė