Administracinė byla Nr. TA-440-415/2021

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-03208-2019-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. vasario 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. U. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas K. U. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2.       Pareiškėjas nurodė, kad jis nuo 2019 m. rugsėjo 2 d. iki 2019 m. lapkričio 28 d. buvo laikomas Šiaulių TI netinkamomis kalinimo sąlygomis. Pareiškėjo teigimu, atvykęs ir išvykdamas į / iš Šiaulių TI jis būdavo patalpinamas į laikino sulaikymo patalpą, kurioje buvo laikoma po 8–10 asmenų, nebuvo vietos atsisėsti, patalpoje įrengtas atviras sanitarinis mazgas, nėra nei durų, nei užuolaidos, nuolat tvyrojo nemalonus kvapas, dažniausiai visi asmenys būna rūkantys, dėl nemalonaus kvapo ir cigarečių dūmų trūko gryno oro, nebuvo jokios ventiliacijos. Pareiškėjas teigė, kad buvo priverstas kentėti, kadangi matant kitiems asmenims negalėjo atlikti gamtinių reikalų. Pareiškėjas nurodė, kad buvo apžiūrimi jo asmeniniai daiktai ir jis dėl tokių pareigūnų veiksmų pasijuto pažemintas prieš kitus suimtuosius, nes pareigūnai įsakė jam nusirengti, asmeninius rūbus dėti į nešvarias, tam nepritaikytas dėžes bei stovėti nuogam šaltose patalpose.

3.       Pareiškėjas nurodė, kad buvo paskirtas į kamerą Nr. 62 su dar trimis suimtaisiais, kur akivaizdžiai vienam asmeniui trūko laisvo ploto. Kameroje nebuvo ventiliacijos angų, langai – kiaurai perpučiami vėjo, nebuvo sėdimo tualeto, iš sanitarinio mazgo sklido smarvė. Po kelių savaičių pareiškėjas buvo perkeltas į kamerą Nr. 96, kurioje buvo patalpinti 5 asmenys, nebuvo vietos. Kameroje įrengtas stalas, prie kurio galėjo atsisėsti daugiausia 4 asmenys, o pareiškėjui teko visą laiką valgyti atsistojus arba ant lovos. Kameroje nėra ventiliacijos, tualetas atviras, atskirtas tik sienele ir užuolaidėle, kameroje tvyrojo nemalonus kvapas, buvo šalta, drėgna. Pareiškėjas teigė, kad jis kameroje Nr. 96 buvo sukandžiotas blakių, apie tai pranešė būrio viršininkui, bet tik po 4 parų buvo dezinfekuota kamera bei čiužiniai. Nuo atsilupusių lubų kreida krisdavo ant galvos. Be to, kameroje Nr. 96 pareiškėjas buvo laikomas su ŽIV sergančiu asmeniu apie 2 mėnesius, visą tą laiką jam grėsė pavojus užsikrėsti. Dėl netinkamų laikymo sąlygų pareiškėjas teigė patyręs pažeminimą, nepatogumus, išgyvenimus.

4.       Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5.       Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo nurodytu laikotarpiu jis buvo laikomas kamerose Nr. 62 ir 96, vienas arba su dar 1–4 asmenimis, jam tekęs kameros plotas atitiko nustatytus reikalavimus. Visose kamerose įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele arba OSB plokšte, o praėjimas atitvertas durimis arba nepermatoma užuolaida, sanitarinis mazgas atitvertas iš visų keturių pusių, todėl kameroje esantys asmenys ar užėję pareigūnai negali matyti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens. Tupimo tualeto įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus.

6.       Atsakovas nurodė, kad kameroje Nr. 52 stalas įrengtas prie lovų, todėl sudaryta galimybė valgyti, rašyti prie stalo. Kameroje Nr. 96 yra viena kėdė bei ilgas suolelis, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjui teko valgyti atsistojus. Šiaulių TI pastatytas ir įrengtas dar iki Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) įsigaliojimo, todėl taikytinos tik tie Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) ir Higienos normos HN 134:2015 reikalavimai, kurios nesusijusios su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Gyvenamosios kameros vėdinamos per langus ir duris. Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento patikrinimo aktų matyti, kad kameroje Nr. 96 jokių veiksnių, galinčių turėti įtakos nelaimingiems atsitikimams, nenustatyta, galimybė vėdinti patalpas sudaryta, pelėsio nėra, o tai iš dalies patvirtina, kad drėgmė tinkama. Kamera Nr. 62 pareiškėjo laikymo laikotarpiu nebuvo tikrinta, ginčui aktualiu laikotarpiu dėl netinkamų sąlygų kamerose nei į Šiaulių TI administraciją, nei į Visuomenės sveikatos centrą nei pareiškėjas, nei kiti asmenys nesikreipė.

7.       Atsakovas nurodė, kad laikino sulaikymo patalpose įrengti sanitariniai mazgai, kurie iš trijų pusių atitverti ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara, o įėjimas atskirtas užuolaida, be to, asmenys pagal jų žodinį prašymą nuvedami į atskirą tualeto patalpą. Šiose kamerose taip pat įrengta šalto vandens tiekimo / nubėgimo sistema bei čiaupai, yra suolai. Pareiškėjo laikymas laikino sulaikymo patalpose buvo trumpalaikis ir negalėjo sukelti neigiamų pasekmių ir negrįžtamų sveikatos sutrikimų. Laikino sulaikymo patalpose rūkyti draudžiama, todėl jei pareigūnai būtų pastebėję, jog asmenys rūko, apie tai būtų surašę tarnybinius pranešimus, o asmenims būtų pritaikytos drausminio poveikio priemonės. Duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į atsakovą, nurodydamas neteisėtus veiksmus, nėra. Kadangi rūkymas šiose kamerose yra draudžiamas, atsakovas neturi pagrindo atsakyti už neteisėtus kitų asmenų veiksmus. 

8.       Atsakovas pabrėžė, kad pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais argumentais, nusiskundimų nepagrindžia jokiais įrodymais. Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių TI sąlygomis.

II.

9.       Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2020 m. vasario 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovo 150 Eur neturtinei žalai atlyginti.

10.       Teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis, nustatė, kad sanitariniai mazgai kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, atitverti sienelėmis, o įėjimai į sanitarinių mazgų zonas atitverti užuolaidomis. Įvertinęs tai, kad nagrinėjamu atveju kamerose buvo laikoma ir po 4–5 asmenis, teismas sprendė, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, jautėsi nemalonus kvapas, o pareiškėjas patyrė su tuo susijusius nepatogumus. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas nenurodė, ar naudojantis gyvenamųjų kamerų sanitariniais mazgais buvo / nebuvo užtikrintas jo privatumas ir neturtinės žalos iš to nekildino, teismas dėl šių aplinkybių nepasisakė.

11.       Teismas taip pat nustatė, kad kameroje Nr. 62 nėra unitazo, tik sanitarinis įrenginys grindyse, todėl pripažino, kad kameroje Nr. 62 sanitarinis mazgas nebuvo tinkamai įrengtas, o pareiškėjas galėjo patirti su tuo susijusius nepatogumus. Kitus pareiškėjo nusiskundimus teismas atmetė kaip nepagrįstus.

12.       Nustatydamas pareiškėjui priteistiną neturtinės žalos atlyginimo dydį teismas atsižvelgė į tai, kad visą laikymo laikotarpį iš sanitarinių įrenginių nuolat sklindantis nemalonus kvapas, netinkamai įrengtas sanitarinis mazgas kameroje Nr. 62 sukėlė pareiškėjui dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus; pareiškėjas jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, nepateikė, nepagrindė, kodėl patirtą neturtinę žalą vertina būtent jo nurodyta suma. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

III.

13.       Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo prašymą dėl neturtinės žalos priteisimo laikyti nepagrįstu arba sumažinti priteistą neturtinės žalos atlyginimo dydį.

14.       Apeliantas nurudo, kad jokie ginčui aktualiu laikotarpiu galioję teisės aktai nenumatė reikalavimo įrengti sėdimus tualetus. Priešingai, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų 9 punkte nurodyta, kad kamerose turi būti „sanitarinis mazgas (klozetas (gali būti ir tupimas) bei praustuvė) – 1 komplektas“. Taigi, tupimo tualeto įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Be to, pareiškėjas tupimo unitazo įrengimo niekaip nesusiejo su būtent jam kilusiais neigiamais padariniais, nenurodė, kaip toks sanitarinio mazgo įrengimas pakenkė jo savijautai, sveikatai. Kameroje Nr. 62 pareiškėjas buvo laikomas trumpą laiką, todėl jokių pasekmių, kurios būtų vertinamos pinigine išraiška, per tokį laiką negalėjo kilti. Kalinimo Šiaulių TI laikotarpiu pareiškėjas nesikreipė į įstaigos administraciją dėl sąlygų, susijusių su sanitarinio mazgo įrengimu.

15.       Atsakovas pažymi, kad jokie teisės aktai nereglamentuoja kamerose esančio kvapo parametrų, o pareiškėjo teiginiai apie blogą kvapą yra subjektyvūs. Be to, iš teismų praktikos matyti, kad apie pareiškėjo teiginius dėl nemalonaus nuo sanitarinio mazgo sklindančio kvapo teismas plačiau nepasisakė, nes tai susiję su kameros vėdinimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2880-624/2018). Taigi, kvapas neatsiejamai susijęs su galimybe Šiaulių TI įrengti ventiliaciją, o jos įrengimas dėl įstaigos statuso negalimas. Be to, vėdinimas per langus galimas, nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų negalėjęs išvėdinti patalpų. Pažymėtina ir tai, kad patalpų vėdinimas priklauso būtent nuo jose laikomų asmenų valios. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad kameros Nr. 62 plotas pakankamai didelis (17,1 kv. m), todėl nėra pagrindo teigti, kad dėl kvapo galėjo kilti nepatogumų. Be to, iš pirmosios instancijos teismui teiktų nuotraukų matyti, kad iš visų kamerų išvestos angos į koridorių, kurių pagalba kamerose užtikrinama pakankama oro cirkuliacija.

16.       Atsakovas nurodo, kad, jei apeliacinės instancijos teismas spręstų, jog pareiškėjui nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos, pareiškėjas negalėjo patirti tokių neigiamų išgyvenimų, dėl kurių turėtų būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas.

17.       Pareiškėjas K. U. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. 

18.       Atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėjas nurodo, kad prašo bylą apeliacinio proceso tvarka nagrinėti iš naujo ir priteisti jam 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti, kadangi pareiškėjo skunde aiškiai nurodytos visos aplinkybės ir argumentai dėl pareiškėjo patirtos neturtinės žalos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

19.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš netinkamų jo laikymo Šiaulių TI sąlygų nuo 2019 m. rugsėjo 2 d. iki 2019 m. lapkričio 28 d., atlyginimo.

20.       Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – nustatęs, kad kameroje Nr. 62 netinkamai įrengtas sanitarinis mazgas (įrengtas „tupimas“ tualetas) ir visą ginčo laikotarpį iš sanitarinių įrenginių sklido nemalonus kvapas, priteisė pareiškėjui 150 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu atsakovo atstovas pateikė apeliacinį skundą, kuriame nesutinka su nustatytais pareiškėjo teisių pažeidimais ir jam priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu.

21.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatyti pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Pažymėtina, kad pareiškėjas ABTĮ nustatytais terminais nepateikė apeliacinio skundo, todėl jo atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą išdėstyti reikalavimai bei argumentai, kuriais išreiškiamas nesutikimas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nepatenka į ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi apibrėžtą bylos pagal apeliacinį skundą nagrinėjimo dalyką ir vertintini kaip pareiškėjo atsiliepimas į apeliacinį skundą. Byla apeliacine tvarka nagrinėjama neperžengiant atsakovo apeliacinio skundo ribų.

22.       Naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, vertinant pareiškėjų argumentus, susijusius su tupimo tualeto buvimu (įrengimu) sanitariniuose mazguose, pažymima, kad teisinis reguliavimas neįtvirtina imperatyvaus reikalavimo įrengti sėdimą unitazą, be to, nuo 2017 m. birželio 8 d. galiojančiose Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose tiesiogiai įtvirtinta, jog sanitariniuose mazguose įrengti klozetai gali būti ir tupiami (7.6 p., 9.1 p., 10.4 p.). Todėl sėdimų tualetų neįrengimas savaime nėra pripažįstamas pažeidimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-552-575/2020; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1674-624/2020; 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2245-502/2020; ir kt.). Vien tik asmens pageidavimas, kad kameroje būtų įrengtas sėdimas unitazas (ar pageidavimas apgyvendinti kameroje, kurioje įrengtas tokios konstrukcijos unitazas), nesant medicininių duomenų, kad dėl sveikatos būklės tupiama tualeto konstrukcija asmeniui sudarytų nepatogumus juo naudotis, nesuponuoja pareigos užtikrinti, kad kamerų tipo patalpoje būtų įrengtas sėdimas unitazas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1281-624/2020; 2020 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1653-662/2020; 2021 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-29-822/2021; ir kt.).

23.       Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui dėl sveikatos būklės tupiama tualeto konstrukcija sudarytų nepatogumus juo naudotis, nėra pagrindo aptariamu aspektu konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus.

24.       Nors apeliantas teigia, kad iš sanitarinio mazgo sklindantis kvapas neatsiejamai susijęs su galimybe Šiaulių TI įrengti ventiliaciją, kurios įrengimas dėl įstaigos statuso negalimas, pažymėtina, kad tai, visų pirma, yra susiję ir su sanitarinio mazgo atitvėrimo nuo likusio kameros ploto būdu. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, nebuvo visiškai izoliuotas nuo gyvenamosios patalpos (sanitarinis mazgas atitvertas lubų nesiekiančiomis sienelėmis ir užuolaidomis), pripažintini pagrįstais pareiškėjo teiginiai dėl blogo kvapo kamerose. Įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju kamerose buvo laikoma ir po 4–5 asmenis, laikytina, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, jautėsi nemalonus kvapas, o pareiškėjas patyrė su tuo susijusius nepatogumus.

25.       Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

26.       CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio, valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai ją sukeliantys neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje A-985-556/2018; 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-548-602/2017; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017 ir kt.).

27.       Nagrinėjamu atveju, įvertinusi nustatyto pažeidimo pobūdį ir trukmę (nuo 2019 m. rugsėjo 2 d. iki 2019 m. lapkričio 28 d. iš sanitarinių įrenginių kameroje sklido blogas kvapas), atsižvelgusi į tai, kad buvo galimybė kamerą išvėdinti per langą, byloje nėra duomenų, kad  dėl nustatyto pareiškėjo teisių pažeidimo būtų pakenkta pareiškėjo psichinei ir (ar) fizinei sveikatai, kad atsakovas būtų sąmoningai stengęsis sukelti nepatogumus pareiškėjui ar kad pareiškėjas dėl iš sanitarinių įrenginių sklindančio kvapo būtų kreipęsis raštu į Šiaulių TI administraciją ar kitas institucijas su prašymais ar skundais, taip pat į tai, kad kitų pažeidimų nebuvo nustatyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjui dėl aptartų aplinkybių atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Asmens teisių pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu šiuo atveju yra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistoms teisėms apginti, ji atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus (CK 6.250 str.).

28.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta, atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, pripažįstant, kad pareiškėjo teisė į tinkamas laikymo sąlygas Šiaulių TI buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetant kaip nepagrįstą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 148 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. vasario 19 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo K. U. skundą patenkinti iš dalies. Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo K. U. teisė į teisės aktų reikalavimus atitinkančias kalinimo sąlygas Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Stasys Gagys

        Gintaras Kryževičius

        Ramutė Ruškytė