Civilinė byla  Nr. e2A-1931-392/2020

        Teisminio proceso Nr. 2-68-3-37731-2019-2

        Procesinio sprendimo kategorija  3.3.1.18.1

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 24 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Sostinė“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo G. S..

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Mano Būstas Sostinė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės 446,54 Eur skolos už laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas (prašomų priteisti palūkanų dydį ieškovės atstovas žodžiu patikslino 2020 m. liepos 23 d. teismo posėdžio metu) ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso butas (duomenys neskelbtini). Ieškovė teikia daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas (toliau – paslaugos). Už laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. ieškovės suteiktas paslaugas atsakovė nėra atsiskaičiusi. Atsakovės įsiskolinimas už nurodytą laikotarpį sudaro 446,54 Eur, iš kurių 54,43 Eur sudaro palūkanos už laikotarpį nuo 2016 m. spalio 30 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d.

2.       Atsakovė su ieškiniu nesutinka, laiko, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, nes laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 8 d. bute (duomenys neskelbtini), gyveno G. S. su sūnumi, todėl atsakinga už ieškovės priskaičiuotų mokesčių mokėjimą yra ne buto savininkė – atsakovė, bet G. S., kuri faktiškai naudojosi atsakovei priklausančiomis patalpomis ginčo laikotarpiu. Kadangi butu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 8 d. atsakovė negalėjo objektyviai naudotis (nuomoti) kaip savininkė dėl trečiojo asmens G. S. neteisėtų veiksmų, akivaizdu, kad ginčo laikotarpiu atsakovė jokių ieškovės suteiktų paslaugų negavo, todėl jai ir neatsirado prievolė atsiskaityti už ginčo laikotarpiu ieškovės suteiktas paslaugas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės 392,11 Eur skolos, 54,43 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (446,54 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gruodžio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 856,12 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Mano Būstas Sostinė“.

4.       Teismas nustatė, kad ieškovė nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. teikė namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo paslaugas. Nurodytu laikotarpiu atsakovei nuosavybės teise priklausė butas (duomenys neskelbtini). Šiame bute iki 2017 m. rugsėjo 8 d. gyveno G. S. su nepilnamečiu sūnumi. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. liepos 15 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-17284-608/2015, nusprendė iškeldinti G. S. ir jos nepilnametį sūnų T. S. su visu jiems priklausančiu turtu iš gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), taip pat nutarė priteisti iš G. S. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ naudai skolą už nuomą, šilumos energiją ir karštą vandenį. Buto (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis su trečiuoju asmeniu G. S. sudaryta nebuvo, G. S. bute (duomenys neskelbtini), gyveno neteisėtai (neturėdama tam jokio teisinio pagrindo) iki pat įvykdyto jos iškeldinimo 2017 m. rugsėjo 8 d.

5.       Teismas nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų, galinčių patvirtinti, kad ieškovė žinojo ar turėjo žinoti, jog atsakovei nuosavybės teise priklausančiame bute gyvena trečiasis asmuo G. S.. Teismo vertinimu tai, kad G. S. atsakovei nuosavybės teise priklausančiame bute gyveno neteisėtai, neatleidžia atsakovės, kaip buto savininkės, nuo pareigos atsiskaityti su ieškove už teiktas buto administravimo, eksploatavimo bei komunalines paslaugas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-17284-608/2015, kurioje ieškovė nebuvo byloje dalyvaujančiu asmeniu, negalima vertinti kaip sukuriančio pareigą ieškovei reikalauti už suteiktas paslaugas skolos priteisimo iš trečiojo asmens. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad atsakovė yra tinkamas atsakovas byloje, todėl turi sumokėti ieškovės reikalaujamus komunalinius mokesčius už bendrojo naudojimo patalpas, sudarančias 392,11 Eur už laikotarpį nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d., nes nurodytas skolos dydis yra pagrįstas mokesčių suvestine ir ieškovės išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis.

6.       Iš prie ieškinio pridėtos mokesčių suvestinės matyti, kad ieškovė už laiku nevykdomą piniginę prievolę skaičiavo palūkanas; palūkanos priskaičiuotos už laikotarpį nuo 2016 m. spalio mėn. iki 2019 rugsėjo mėn. Nors ieškovė 2020 m. liepos 31 d. prašyme dėl papildomų įrodymų prijungimo nurodė, kad palūkanas skaičiavo nuo 2016 m. spalio 30 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d., tačiau minėtame prašyme nurodytą palūkanų skaičiavimo laikotarpio pabaigos datą (2017 m. rugsėjo 30 d.) teismas vertino kaip techninę klaidą, atsižvelgiant į ieškovės pateiktos mokesčių suvestinės duomenis ir į tai, kad atsakovė išrašytų sąskaitų laiku neapmokėjo, todėl ieškovės teisė reikalauti palūkanų 2017 m. rugsėjo 30 d. nebuvo pasibaigusi. Teismas sprendė, kad ieškovė turi teisę reikalauti palūkanų CK 6.261 straipsnio pagrindu už laiku neįvykdytą prievolę. Kadangi atsakovė nepateikė byloje duomenų, kad būtų sumokėjusi ieškovės reikalaujamas sumas tinkamai ir laiku, todėl ieškovės ieškinio reikalavimas dėl 54,43 Eur palūkanų, priskaičiuotų už laikotarpį nuo 2016 m. spalio mėn. iki 2019 m. rugsėjo 30 d., tenkintinas. Taip pat teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gruodžio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

7.       Teismas ieškovės patirtas teisinės pagalbos išlaidas, kurių dydį patvirtino į bylą pateikti dokumentai, vertino kaip atitinkančias pagrįstumo kriterijus, todėl priteisė iš atsakovės 840,25 Eur teisinės pagalbos išlaidų ir 15,87 Eur žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8.       Atsakovė (apeliantė) apeliaciniu skundu prašo: 1) panaikinti Vilniaus miesto apylinke?s teismo 2020 m. rugse?jo 14 d. sprendimą ir priimti naują – ies?kove?s UAB „Mano Būstas Sostine?“ ies?kinį atmesti kaip nepagrįstą; 2) netenkinus pirmojo pras?ymo, panaikinti Vilniaus miesto apylinke?s teismo 2020 m. rugse?jo 14 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrine?ti is? naujo; 3) netenkinus pirmųjų dviejų pras?ymų, priteistas byline?jimosi is?laidas maksimaliai sumaz?inti iki Rekomendacijas atitinkanc?io, protingo, atsakove?s teisių nepaz?eidz?ianc?io ir bylos sude?tingumą atitinkanc?io dydz?io. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1.       Pirmosios instancijos teismas priteisdamas ieškovės reikalaujamą skolą, padarė išvadą, jog ieškovės nurodytos skolos dydis yra pagrįstas mokesc?ių suvestine ir ies?kove?s is?ras?ytomis PVM sąskaitomis faktūromis, tačiau apeliantė nurodo, kad suvestinės duomenys prieštarauja PVM sąskaitose faktūrose nurodytiems duomenims. 2015 m. spalio 31 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodomas susidaręs 875,15 Eur įsiskolinimas, nors ataskaitos 2015-10 grafoje „likutis periodo pradžiai“ nurodoma 0,00 Eur. Tokie nesutapimai nuosekliai kartojasi visose pateiktose PVM sąskaitose faktūrose. PVM sąskaitų faktūrų už 2017 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius (skolos laikotarpis) ieškovė apskritai nepateikė, nors teismo buvo įpareigota. Nepateikus minėtų sąskaitų duomenų apie suteiktas paslaugas, jų įkainius, 2017 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais, priimant skundžiamą sprendimą nebuvo galimybės tiksliai jų nustatyti.

8.2.       Pirmosios instancijos teismas, esant situacijai, kai ataskaitinės lentelės ir ieškovės pateiktų PVM sąskaitų faktūrų duomenys nesutapo, prioritetą teikė (laikė svaresniu įrodymu) ataskaitinei lentelei t. y. ieškinys buvo visiškai patenkintas pagal nurodomos lentelės duomenis. Atsakovė mano, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai, nesilaikydamas įrodymų vertinimo pagal tikėtinumo taisyklę nuostatų ir kasacinio teismo praktikos, ištyrė ir įvertino byloje pateiktus įrodymus.

8.3.       Apeliantė nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl palūkanų priteisimo. Nurodo, kad ieškovė prašė priteisti 446,54 Eur skolą už laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. priskaičiuotus mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas. 2020 m. liepos 31 d. prašyme dėl papildomų įrodymų prijungimo nurodė, kad iš 446,54 Eur įsiskolinimo „už 2015 m. spalio 10 d. iki 2017 m. rugsėjo 9 d., 54,43 Eur sudaro palūkanos už laikotarpį nuo 2016 m. spalio 30 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d.“. 2020 m. rugpjūčio 27 d. posėdžio metu tam neprieštaravo, tačiau teismas tai vertino kaip techninę klaidą ir palūkanas už pradelstą mokėjimą skaičiavo pagal suvestinės duomenis, t. y. nuo 2016 m. spalio iki 2019 m. spalio mėnesio. Tačiau teismas sprendime negali peržengti byloje pareikštų reikalavimų, nes tik šalims suteikta teisė laisvai disponuoti ginčo objektu.

8.4.       Apeliantė nesutinka su teismo išvada, jog nėra jokių duomenų, kad ieškovė žinojo ar turėjo žinoti, jog atsakovei nuosavybės teise priklausančiame bute gyvena trečiasis asmuo G. S.. Iš ieškovės pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovė 2017 m. gegužės mėnesio sąskaitoje aiškiai nurodo, jog šios sąskaitos gavėja yra – G. S., (duomenys neskelbtini). Ieškovė ginčo laikotarpiu už savo teiktas paslaugas yra gavusi tam tikrus mokėjimus, todėl turėjo galimybę žinoti kas tuos piniginius pavedimus atliko, tuo labiau, kad Vilniaus miesto savivaldybė jokių sąskaitų nei iki nei per ieškinyje nurodomą skolos laikotarpį nėra gavusi ar apmokėjusi.

8.5.       Pirmosios instancijos teismas neturėjo priteisti bylinėjimosi išlaidų pagal ieškovės pateiktas 2020 m. vasario 11 d., 2020 m. birželio 9 d. sąskaitas, kadangi teismo posėdžiai truko tik 8 ir 13 minučių, o Rekomendacijų 9 punkto nuostatomis, minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Maksimali suma už vieną atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą yra 138,10 Eur, už 1.5 gauname 207,15 Eur maksimumą, tačiau ieškovės 2020 m. rugpjūčio 18 d. sąskaitoje nurodoma suma yra 248,66 Eur, t. y. viršijanti Rekomendacijose nurodomą maksimumą 41,51 Eur, kuri taip pat neturėjo būti priteista. Ginčo suma yra tik 446,54 Eur, byla nesudėtinga, atstovauti joje nebuvo būtinas specialus pasirengimas, nes nebuvo nagrinėjami nauji teisiniai klausimai ir dėl to advokatų darbo sąnaudos nebuvo didelės, tačiau priteistos bylinėjimosi išlaidos sudaro net 856,12 Eur. Todėl prašo priteistas bylinėjimosi išlaidas maksimaliai sumažinti iki Rekomendacijas atitinkančio, protingo, atsakovės teisių nepažeidžiančio ir bylos sudėtingumą atitinkančio dydžio.

9.       Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad 2015 m. spalio 31 d. PVM sąskaitose faktūrose nurodomas 875,15 Eur įsiskolinimas buvo susidaręs iki 2015 m. spalio 31 d. ir PVM sąskaitos faktūros išrašymo metu jau antstolių kontoroje buvo vykdomas priverstinis skolos išieškojimas. Pagal ieškovės vidines tvarkas, kol įsiskolinimas pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras nėra sumokėtas, tol atitinkama skolos suma yra įtraukiama į klientams pateikiamas PVM sąskaitas faktūras, kadangi įsiskolinimas nebuvo sumokėtas, jis buvo įtrauktas į atsakovei išrašomas PVM sąskaitas faktūras. Tačiau teikiant ieškinį, ši skola nebuvo įtraukta į skolos laikotarpį nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. Todėl atsakovės argumentai yra teisiškai nereikšmingi bei nepagrįsti. Atsakovė nepateikė jokių konkrečių argumentų, kad ieškovės paskaičiuoti mokesčiai yra apskaičiuotos netinkamai, taip pat savo skaičiavimų. Be to, atsakovė nei skolos susidarymo laikotarpio, nei skolos paskaičiavimo bei jos dydžio, neginčijo. Atsakovės formalūs bei deklaratyvūs teiginiai, apie tai, kad ji negaudavo sąskaitų, nepaneigia fakto, kad ieškovė faktiškai paslaugas suteikė, bei neeliminuoja atsakovės, kaip ginčo buto savininkės, prievolės atsiskaityti su ieškove už suteiktas namo administravimo paslaugas. Atsakovės teiginys, kad neva nuomininkė mokėjo namo administravimo mokesčius, todėl atsakovės vertinimu ieškovė žinojo, kad butas yra išnuomotos, yra taip pat nepagrįstas bei klaidinantis teismą. Gaudama mokėjimus už suteiktas administravimo paslaugas, ieškovė nemato, koks asmuo konkrečiai moka pagal ieškovės pateiktą PVM sąskaitą faktūrą, kadangi mokėtojas yra identifikuojamas tik pagal mokėtojo kodą. Šiuo atveju, kadangi buto savininkė yra atsakovė, o taip pat nėra ir nebuvo jokios išviešintos nuomos sutarties ar nuomininko sudarytos administravimo paslaugų sutarties, mokėtojo kodas yra priskirtas būtent atsakovei. Ieškovės nuomone, atsakovės argumentas, jog jai teismas nepagrįstai perkėlė pareigą atsiskaityti su ieškove, yra laikytinas nepagrįstu bei atmestinas. Ieškovė nesutinka su atsakovės deklaratyviais argumentais dėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų mažinimo. Civilinėje byloje nėra ginčo, kad procesas buvo pradėtas dėl atsakovės kaltės, t. y. jai gera valia neįvykdžius prievolės – nesumokėjus ieškovei skolos. Įvertinant tai, kad atsakovė, gera valia ir laiku įvykdžiusi savo piniginę prievolę, galėjo užkirsti kelią pagrįstam ieškovės ieškinio jai pateikimui, spręstina, kad neigiamas pasekmes, kylančias iš ginčo nagrinėjimo teisme, taip pat turi prisiimti atsakovė. Atsakovė būdama rūpestinga bei atsakinga buto savininkė privalėjo domėtis, ar bute neteisėtai gyvenanti nuomininkė moka už ieškovės teikiamas paslaugas, tačiau tokios pareigos ji nevykdė, vadinasi, bylinėjimosi išlaidos atsirado būtent dėl atsakovės kaltės.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

10.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, nenustatęs absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

11.       Byloje nustatyta, kad ieškovė nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. teikė namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo paslaugas. Nurodytu laikotarpiu atsakovei nuosavybės teise priklausė butas (duomenys neskelbtini). Šiame bute nesant pagrindo su nepilnamečiu sūnumi iki pat įvykdyto jos iškeldinimo 2017 m. rugsėjo 8 d. gyveno G. S.. Buto nuomos sutartis su G. S. sudaryta nebuvo. Atsakovė už laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. ieškovės suteiktas paslaugas nėra atsiskaičiusi.

12.       Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės 446,54 Eur skolą už laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino, konstatavęs, kad atsakovė yra tinkamas atsakovas byloje, todėl turi sumokėti ieškovės reikalaujamus komunalinius mokesčius už bendrojo naudojimo patalpas, sudarančias 392,11 Eur už laikotarpį nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d., nes nurodytas skolos dydis yra pagrįstas mokesčių suvestine ir ieškovės išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis. Teismas ieškovės 2020 m. liepos 31 d. prašyme dėl papildomų įrodymų prijungimo nurodytą palūkanų skaičiavimo laikotarpio pabaigos datą (2017 m. rugsėjo 30 d.) vertino kaip techninę klaidą, atsižvelgiant į ieškovės pateiktos mokesčių suvestinės duomenis ir į tai, kad atsakovė išrašytų sąskaitų laiku neapmokėjo, sprendė, kad ieškovė turi teisę reikalauti palūkanų CK 6.261 straipsnio pagrindu už laiku neįvykdytą prievolę, tenkino ieškinio reikalavimą dėl 54,43 Eur palūkanų, priskaičiuotų už laikotarpį nuo 2016 m. spalio mėn. iki 2019 m. rugsėjo 30 d.

13.       Pateiktu apeliaciniu skundu apeliantė neginčija teismo išvados, jog ji yra tinkamas atsakovas byloje ir turi pareigą sumokėti ieškovei už suteiktas paslaugas, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas priteisė 392,11 Eur skolos, 54,43 Eur palūkanų ir 856,12 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl skundžiamo teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 320 straipsnis).

14.       Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priteisdamas ieškovės reikalaujamą skolą, nepagrįstai prioritetą teikė (laikė svaresniu įrodymu) ataskaitinei lentelei t. y. ieškinys buvo visiškai patenkintas pagal nurodomos lentelės duomenis. Pažymi, kad suvestinės duomenys prieštarauja PVM sąskaitose faktūrose nurodytiems duomenims. 2015 m. spalio 31 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodomas susidaręs 875,15 Eur įsiskolinimas, nors ataskaitos 2015-10 grafoje „likutis periodo pradžiai“ nurodoma 0,00 Eur. Tokie nesutapimai nuosekliai kartojasi visose pateiktose PVM sąskaitose faktūrose.

15.       Kaip matyti iš  byloje esančios 2015 m. spalio 31 d. PVM sąskaitos faktūros, už suteiktas paslaugas priskaičiuota 15,79 Eur suma, nurodyta susidariusi skola 875,15 Eur. Ieškovės pateiktoje Skolų valdymo ataskaitoje už 2015-10 periodą grafoje likutis periodo pradžiai nurodomas 0,00 Eur, už suteiktas paslaugas priskaičiuota 15,79 Eur suma. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą paaiškino, kad pagal jos vidines tvarkas, kol ankstesnis įsiskolinimas pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras nėra sumokėtas, tol atitinkamos skolos suma yra įtraukiama į klientams pateikiamas PVM sąskaitas faktūras. Kadangi minėtoje PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta 875,15 Eur skola, susidariusi iki 2015 m. spalio 31 d. nebuvo sumokėta, tai ji buvo įtraukta į atsakovei išrašomas PVM sąskaitas faktūras. Iš pateiktų PVM sąskaitų faktūrų matyti, kad paslaugos (administravimas, atliekų išvežimas ir pan.) buvo suteiktos kiekvieną mėnesį, nurodytas jų įkainis ir paskaičiuota bendra suma, taip pat nurodyta susidariusi skola. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė neprašė teismo priteisti skolos susidariusios iki 2015 m. spalio 31 d., ši skolos suma taip pat nebuvo įtraukta į ieškovės pateiktą Skolų valdymo ataskaitą, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad PVM sąskaitose faktūrose nurodyta iki 2015 m. spalio 1 d. susidariusi skola, neleidžia daryti išvados, jog ieškovės prašoma priteisti iš atsakovės skolos suma už laikotarpį nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. nurodyta klaidingai.

16.       Apeliantė nurodo, kad ieškovo pateiktoje medžiagoje yra nesutapimai tarp Skolų valdymo ataskaitoje ir atskirose PVM sąskaitose faktūrose nurodomų mokėtinų sumų. Teismas su tokia atsakovo pozicija sutinka. 

17.       Nustatyta, kad 2016 m. vasario 29 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta PVM apmokestinama suma 14,10 Eur, PVM - 2,96 Eur, iš viso 23,77 Eur. Ataskaitoje už 2016-02 periodą grafoje už suteiktas paslaugas iš viso nurodyta 17,06 Eur suma. Sudėjus PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą PVM apmokestinamą sumą su PVM suma iš viso yra 17,06 Eur (14,10 Eur + 2,96 Eur = 17,06 Eur), kuri ir nurodyta ataskaitos už 2016-02 periodą grafoje. Atitinkamos skaičiavimo klaidos padarytos ir 2016 m. spalio 31 d. PVM sąskaitoje faktūroje (nurodyta iš viso 17,54 Eur, nors 13,84 Eur + 2,90 Eur = 16,74 Eur, kuri ir nurodyta ataskaitos už 2016-10 periodą grafoje), 2016 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitoje faktūroje (iš viso 19,78 Eur, nors 15,65 Eur + 3,28 Eur = 18,93 Eur, kuri ir nurodyta ataskaitos už 2016-11 periodą grafoje), 2016 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitoje faktūroje (iš viso 18,41 Eur, nors 14,44 Eur + 3,03 Eur = 17,47 Eur, kuri ir nurodyta ataskaitos už 2016-12 periodą grafoje), 2017 m. sausio 31 d. PVM sąskaitoje faktūroje (iš viso 17,18 Eur, nors 13,36 Eur + 2,80 Eur = 16,16 Eur, kuri ir nurodyta ataskaitos už 2017-01 periodą grafoje), 2017 m. vasario 28 d. PVM sąskaitoje faktūroje (iš viso 17,11 Eur, nors 13,36 Eur + 2,80 Eur = 16,16 Eur, kuri ir nurodyta ataskaitos už 2017-02 periodą grafoje), 2017 m. kovo 31 d. PVM sąskaitoje faktūroje (iš viso 17,32 Eur, nors 13,36 Eur + 2,80 Eur = 16,16 Eur, kuri ir nurodyta ataskaitos už 2017-03 periodą grafoje), 2017 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitoje faktūroje (iš viso 17,37 Eur, nors 13,36 Eur + 2,80 Eur = 16,16 Eur, kuri ir nurodyta ataskaitos už 2017-04 periodą grafoje), 2017 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitoje faktūroje (iš viso 17,46 Eur, nors 13,36 Eur + 2,80 Eur = 16,16 Eur, kuri ir nurodyta ataskaitos už 2017-05 periodą grafoje), 2017 m. birželio 30 d. PVM sąskaitoje faktūroje (iš viso 16,78 Eur, nors 12,76 Eur + 2,67 Eur = 15,43 Eur, kuri ir nurodyta ataskaitos už 2017-06 periodą grafoje).

18.       Kaip matyti, nurodytose PVM sąskaitose faktūrose yra padarytos aritmetinės skaičiavimo klaidos skaičiuojant bendrą mokėtiną sumą. Perskaičiavus šias sumas iš naujo nustatyta, jog jos atitinka ieškovės pateiktoje ataskaitoje nurodytas sumas už suteiktas paslaugas. Ieškovės prašoma priteisti už laikotarpį nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. skola, t. y. 392,11 Eur, atitinka ataskaitoje nurodytą skolos sumą, todėl nors PVM sąskaitose faktūroje ir padarytos aritmetinės skaičiavimo klaidos, laikytina, kad ieškovė įrodė skolos dydį už laikotarpį nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d.

19.       Iš 2017 m. liepos 31 d. PVM sąskaitos faktūros matyti, kad už suteiktas paslaugas paskaičiuota PVM neapmokestinama suma 1,44 Eur, 21 proc. PVM apmokestinama suma 13,36 Eur, PVM – 2,80 Eur, iš viso 17,60 Eur. Ataskaitoje už 2017-07 periodą grafoje už suteiktas paslaugas iš viso nurodyta 16,16 Eur. Kaip matyti PVM sąskaitoje faktūroje ir ataskaitoje nurodytos mokėtinos sumos skiriasi. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų kodėl šios sumos skiriasi, nepaaiškino, kuri suma yra teisinga, todėl apeliacinės instancijos teismo nuomone, negalima tiksliai nustatyti kokia yra mokėtina suma už suteiktas paslaugas už 2017 m. liepos mėnesį.

20.       Apeliantė nurodo, kad ieškovė nepateikė PVM sąskaitų faktūrų už 2017 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius (skolos laikotarpis), nors teismo buvo įpareigota. Nepateikus minėtų sąskaitų duomenų apie suteiktas paslaugas, jų įkainius, nebuvo galimybės tiksliai nustatyti minėtu laikotarpiu susidariusios skolos.

21.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais apeliantės argumentais. Ieškovė ataskaitoje už suteiktas paslaugas nurodytoms sumoms pagrįsti turi pateikti įrodymus, t. y. PVM sąskaitas faktūras, kuriose nurodytos suteiktos paslaugos, jų įkainiai. Kadangi ieškovė teismui nepateikė minėtų PVM sąskaitų faktūrų laikytina, jog ieškovė neįrodė už šiuos mėnesius už suteiktas paslaugas ataskaitoje nurodytų mokėtinų sumų.

22.       Kaip minėta, ataskaitoje už 2017-07 periodą grafoje už suteiktas paslaugas iš viso nurodyta 16,16 Eur. Ataskaitoje už 2017-08 periodą grafoje už suteiktas paslaugas iš viso priskaičiuota 15,43 Eur suma, už 2017-09 periodą – 15,43 Eur suma. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų, jog ieškovei už laikotarpiu nuo 2017 m. liepos mėnesio iki 2017 m. rugsėjo mėnesio nepagrįstai nesumokėta 47,02 Eur suma už suteiktas paslaugas. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl skolos priteisimo keistina, mažinant iš atsakovės priteistos skolos dydį 47,02 Eur suma.

23.       Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas peržengė byloje pareikštų reikalavimų ribas vertindamas kaip techninę klaidą ieškovės 2020 m. liepos 31 d. prašyme dėl papildomų įrodymų prijungimo nurodytą palūkanų skaičiavimo laikotarpį, t. y. nuo 2016 m. spalio 30 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d., ir palūkanas už pradelstą mokėjimą skaičiavo pagal suvestinės duomenis, t. y. nuo 2016 m. spalio iki 2019 m. spalio mėnesio. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantės argumentus vertina kritiškai. Kaip matyti iš ieškovės pateiktos ataskaitos palūkanos skaičiuotos iki 2019 m. spalio mėnesio. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į ieškovės pateiktos mokesčių suvestinės duomenis ir į tai, kad atsakovė išrašytų sąskaitų laiku neapmokėjo, padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovės teisė reikalauti palūkanų 2017 m. rugsėjo 30 d. nebuvo pasibaigusi.

24.       Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad ieškovė neįrodė susidariusios skolos už 2017 m. liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius, taip pat keistina sprendimo dalis dėl palūkanų priteisimo. Kadangi ieškovė 2017 m. liepos mėnesį priskaičiavo 1,44 Eur palūkanų, 2017 m. rugpjūčio mėnesį – 1,51 Eur, 2017 m. rugsėjo mėnesį – 1,55 Eur, iš viso 4,50 Eur, tai šia suma mažintinas priteistų palūkanų dydis.

25.       Apeliantė taip pat nesutinka su ieškovei priteistu bylinėjimosi išlaidų dydžiu ir prašo jas maksimaliai sumažinti iki Rekomendacijas atitinkančio, protingo, atsakovės teisių nepažeidžiančio ir bylos sudėtingumą atitinkančio dydžio.

26.       CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ir advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Taigi nustatant priteistino advokatui užmokesčio dydį, atsižvelgta į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Pažymėtina, kad ribojant bylinėjimosi išlaidas, siekiama ne tik užtikrinti teismo prieinamumą, bet ir išlaikyti sąžiningai dėl savo teisių teisme besiginčijančių asmenų interesų pusiausvyrą. Gali būti priteisiamos tik pagrįstos ir atitinkamai suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo.

27.       Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei 856,12 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. du kartus daugiau nei ginčo suma, nors nagrinėjama byla nebuvo sudėtinga, kadangi nebuvo nagrinėjami nauji teisiniai klausimai, o reikėjo pateikti tik įrodymus apie susidariusį įsiskolinimą ir dėl to advokatų darbo sąnaudos neturėjo būti didelės. Be to ieškinys buvo pagrįstas ir įrodytas tik iš dalies. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, įvertinęs rengtų teismui dokumentų skaičių, teismo posėdžių skaičių ir trukmę, sprendžia, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme mažintinos iki 400 Eur.

28.       Ieškovė pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinio proceso metu atlyginimo. Ieškovė sumokėjo 665,50 Eur už advokato teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Kadangi, kaip jau minėta, byloje iš esmės sprendžiami ne teisiniai o buhalteriniai klausimai, apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, tai ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki nagrinėjamo klausimo sudėtingumui adekvačios 200 Eur sumos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti sekančiai:

Priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, j. a. k. 188710061, 345,09 Eur  skolos, 49,93 Eur  palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (395,02 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gruodžio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 400 Eur  bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB Mano Būstas Sostinė, j. a. k. 121457971.

Priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės  200 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų UAB „Mano Būstas Sostinė“

Teisėjas                                                                        Virginijus Kairevičius