Baudžiamoji byla Nr. 1S-536-923/2024

Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00069-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.21

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gruodžio 20 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Lina Lesinskienė,

nerengiant teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. Ž. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – ir Alytaus apylinkės teismas) 2024 m. lapkričio 18 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo R. Ž. skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos Alytaus kalėjime (toliau – Komisija) 2024 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – nutarimas) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       R. Ž. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 20 d. nuosprendžiu, kuriuo pakeistas Klaipėdos apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nuosprendis, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 2 dalį 9 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, ši bausmė subendrinta su Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 15 d. nuosprendžiu paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausme, bausmes iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 16 metų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 11 d. nutartimi pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 14 d. ir Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 20 d. nuosprendžiai, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 13 metų 10 mėnesių.

2.       Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2013 m. lapkričio 14 d., bausmės pabaiga – 2027 m. rugsėjo 14 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjime bausmę atlieka nuo 2021 m. rugsėjo 7 d. 

3.       Komisijos nutarimu nutarta netaikyti nuteistajam R. Ž. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos motyvuojant tuo, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika įvertinta kaip vidutinė ir nenustatyta akivaizdi pažanga ją mažinant. Komisija sprendė, jog netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad jis būdamas laisvėje nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų.

4.       Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja 2024 m. lapkričio 18 d. nutartimi atmetė nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo panaikinimo. Apylinkės teismas pažymėjo, kad teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką, kriminogeninius veiksnius, sprendžia, jog šiuo metu nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis R. Ž. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, kai tai leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistam nuteistajam taikoma probacija pasieks savo tikslą, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals.

5.       Nuteistasis R. Ž. apeliaciniame skunde prašo panaikinti skundžiamą Alytaus apylinkės teismo nutartį kaip neteisėtą ir nepagrįstą ir jo atžvilgiu priimti naują sprendimą, kuriuo tenkinti jo skundą ir taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra.

5.1.                      Skunde nuteistasis nurodo, kad Nutarimas priimtas formaliai ir paviršutiniškai, neatsižvelgiant į visas aplinkybes ir visų reikšmingų aplinkybių visumą. Tiek Komisija, tiek apylinkės teismas išvardijo į ką atsižvelgia priimdami sprendimą, tačiau iš sprendimų turinio tai visiškai neatsispindi. Priešingai, kaip tik selektyviai atrinkti jį neigiamai charakterizuojantys duomenys ir visiškai neatsižvelgta į jo padarytą pažangą bausmės atlikimo metu bei jį teigiamai charakterizuojančius duomenis. Taip pat neatsižvelgta į jo pažangą nuo paskutinio atlikto vertinimo. Per tą laiką jis lankė ir baigė jam paskirtą programą R.A.K.T.A.S.

5.2.                      Skunde tvirtinama, kad Komisija klaidina teismą nurodydama klaidingą, tikrovės neatitinkančią informaciją. Tiek Komisijos nutarime, tiek skundžiamoje nutartyje nurodoma, jog jis atlikęs ¾ bausmės, nors iš tiesų yra atlikęs ¾ ir 13 mėnesių bausmės. Jie taip pat nurodo, kad paleistas lygtinai neva padarė nusikaltimą kai jam buvo iškelta baudžiamoji byla 2009 metais ir nutraukta, vėliau atnaujinta ir prijungta prie 2010 metų bylos, tačiau pažymi, kad iš tos 2009 metų bylos buvo išteisintas ir nuteistas tik už 2010 metų bylą.

5.3.                      Komisija ir apylinkės teismas nurodo ir tai, kad jis nedirba. Pažymi, kad įkalinimo įstaigoje nedirba dėl to, kad atlikdamas bausmę Marijampolėje negavo jokių darbo pasiūlymų iš administracijos, o pervežtas į Alytų jis parašė prašymą būti įdarbintu, tačiau gavo atsakymą, kad šiuo metu darbo nėra, o atsiradus darbo vietai – jis bus informuotas. Iki šiol jokių pasiūlymų negavo.

5.4.                      Skunde nuteistasis taip pat pažymi, kad pasak apylinkės teismo, jis turi antstolių. Teigia, kad skolą antstoliams moka reguliariai po 30 proc. nuo asmeninės parduotuvės sąskaitos ir jau didžiąją dalį yra sumokėjęs. Būdamas laisvėje ir dirbdamas, galėtų antstoliams skolą sumokėti per kelis mėnesius. Tvirtina, kad jo elgesys šiuo metu yra pavyzdingas – jau tris metus nėra baustas drausminėmis ar administracinėmis nuobaudomis, laikosi visų vidaus tvarkos taisyklių, vykdo jam paskirtas programas.

5.5.                      Nuteistasis R. Ž. skunde taip pat pažymi, kad Komisija ir apylinkės teismas nurodo, jog jis nenoriai kalba apie savo padarytą nusikaltimą. Teigia, kad per paskutinius vertinimus jis su vertintojais iš vis nekalbėjo apie prieš 12-13 metų savo įvykdytus nusikaltimus. Praėjo daug laiko, atliko virš 13 metų bausmę iš paskirtų 16 metų, tad apie kokį dar minimalizavimą ir pasekmių vertinimą dar gali jis kalbėti atlikęs tiek bausmės įkalinimo įstaigoje. Nors apylinkės teismas tvirtina, jog jis nepadarė pažangos, tai neatitinka tikrovės, kadangi paskutinio vertinimo išvadoje rašoma, kad jis padarė pažangą ir vykdo jam numatytas programas, už ką buvo paskatintas ir įvertintas teigiamai. Po paskutiniojo vertinimo jam buvo rekomenduota dalyvauti programoje, kurią jis sėkmingai užbaigė. Kitos programos baigti negali dėl to, kad įstaiga negali jos užtikrinti dėl pedagogų trūkumo, nes jos trukmė tris mėnesius ir yra individuali. Jis yra eilėje laukiančiųjų išklausyti šią programą kai tik atsilaisvins pedagogai. Nuteistasis pažymi, kad dalyvauja renginiuose, yra aktyvus, vykdo visus resocializacijos nurodymus.

6.       Atsiliepimų, pareiškimų dėl nušalinimo ir kitų prašymų negauta.

Nuteistojo R. Ž. skundas atmetamas.

7.       Aukštesniojo teismo vertinimu, tiek Komisija, tiek apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimus išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė. Daryti priešingas išvadas, nei padarė Komisija ir pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo. Nėra pagrindo konstatuoti, jog Komisija ir apylinkės teismas klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, iškraipė kuriuos nors asmenį apibūdinančius duomenis ar juos nurodė klaidingai, kadangi visi šie duomenys yra nuteistojo asmens byloje, Socialinio tyrimo išvadoje. Tai, kad priimti procesiniai sprendimai neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šių sprendimų neteisėtais ar nepagrįstais. Atsižvelgiant į tai, kad apylinkės teismas labai išsamiai išnagrinėjo nuteistojo skundą ir pasisakė dėl visų skundžiamų aplinkybių, su kuo sutinka ir apeliacinės instancijos teismas, sprendžia, kad apygardos teismas iš esmės tapačių argumentų nekartos, o pasisakys tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

8.       BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi.

9.       Byloje esantys duomenys patvirtina, jog R. Ž. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tas pagrįstai buvo nurodyta ir skundžiamuose procesiniuose sprnedimuose. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai (žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga riziką mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai), tačiau šių kriterijų R. Ž. šiuo metu vis dar neatitinka – jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir, kaip teisingai konstatavo Komisija ir apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

10.       Analizuojant, ar nuteistasis atitinka materialųjį lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagrindą, pažymėtina, kad 2024 m. rugsėjo 27 d. nuteistajam R. Ž. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką. Vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika jam buvo nustatyta ir ankstesnių pastarųjų vertinimų metu. Nors vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika savaime neeliminuoja galimybės taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, kaip minėta, esant ne žemai (šiuo atveju esant vidutinei) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, turi būti nustatyta akivaizdi pažanga šią riziką mažinant, kuri šiuo atveju nenustatyta.

11.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su nuteistojo skundo argumentu, kad nepagrįstai buvo nurodoma, jog praeityje būdamas paleistas lygtinai nuteistasis pažeidė lygtinio paleidimo sąlygas ir vėl nusikalto. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO, R. Ž. 2010 m. rugpjūčio 12 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu išteisintas pagal BK 281 straipsnio 2 dalį (2009 m. sausio 6 d. veika). Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 15 d. nuosprendžiu taip pat buvo konstatuota, kad skundžiamo Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio dalis, kuria R. Ž. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį išteisintas dėl veikos, padarytos 2009 m. spalio mėn., yra pagrįsta ir paliekama galioti, o tuo Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu R. Ž. pripažįstamas kaltu naują nusikalstamą veiką padaręs 2010 m. spalio 20 d., t. y. ši nusikalstama veika buvo padaryta jau pasibaigus anksčiau paskirtos neatliktos bausmės laikotarpiui. Tačiau net ir pripažinus šias skundžiamoje nutartyje nurodomas aplinkybes nepagrįstomis, teismo išvada apie nuteistojo daromą nepakankamą pažangą nesikeičia.

12.       Byloje esantys duomenys apie tai, kad nuteistasis R. Ž. vykdo jam resocializacijos plane numatytas priemones, yra mandagus, dalyvauja įvairiose programose, yra aktyvus, kad palaiko santykius su artimaisiais, išėjęs į laisvę turėtų gyvenamąją vietą, galimai ir darbą, kad dengia turimus įsiskolinimus, neabejotinai rodo nuteistojo daromą pažangą, tačiau kaip ir minėta – lygtinio paleidimo taikymu yra svarbi ne bet kokia pažanga, o ta, kuri yra akivaizdi ir kuri sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis jau pasirengęs ir būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals. Šiuo atveju teigiamai R. Ž. charakterizuojančių duomenų tokiai išvadai daryti dar nepakanka.

13.       Apygardos teismas pritaria apylinkės teismo argumentams, kad bausmės pradžioje (2013 m. liepos 5 d.) nuteistajam R. Ž. buvo nustatyta žema nusikalstamo elgesio rizika. 2023 m. kovo 13 d. atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, jam nustatyta vidutinė rizika, kurios didėjimą lėmė ne tik naujai gauta informacija apie ankstesnius nuteistojo teisės pažeidimus, tačiau ir tai, kad bausmės atlikimo metu nuteistojo gyvenimo būdas nebuvo orientuotas į nustatytų elgesio taisyklių laikymąsi, jis eilę kartų buvo baustas drausmine tvarka, pažeidimus minimalizuoja, išryškėjo tam tikri impulsyvūs nuteistojo veiksmai, t. y. pirmenybė teikiama veiksmui, o ne planavimui, nuteistojo nuostatos, kadangi bausmės atlikimo vietoje periodiškai pažeidinėjo nustatytą tvarką.

14.       Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, nuteistajam R. Ž. išskiriami dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: maža/nestabili darbo patirtis, maža motyvacija darbui įkalinimo įstaigoje, būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas, priežiūros/apribojimų pažeidimas, kuriuos nuteistasis bausmės atlikimo metu gali pakeisti. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad nedirbo ne dėl vengimo dirbti, o dėl to, kad kalėjimo administracija nepasiūlė jam jokių darbų, taip pat tvirtino, jog išėjęs į laisvę jis pradėtų dirbti ir iškart per kelis mėnesius galėtų grąžinti turimus įsiskolinimus. Apygardos teismas pažymi, kad nors nuteistasis įkalinimo įstaigoje ir yra pateikęs prašymą, kad būtų įdarbintas, tačiau akivaizdu, jog resocializacijos pareigūnui pabendravus su nuteistuoju, buvo nustatyta, kad motyvacija dirbti yra maža. Šiuo atveju pritartina apylinkės teismui, kad vertintinos ir tos aplinkybės, jog nuteistasis dar iki sulaikymo apie tris metus niekur nedirbo, turėjo įsiskolinimų, paskirtų baudų, kurių nemokėjo, o jas dengti pradėjo ne dėl to, kad buvo tuo suinteresuotas, tačiau tik jau atlikdamas laisvės atėmimo bausmę ir tik nuteistojo artimųjų, kurie jam pervesdavo pinigų, dėka.

15.       Skunde nuteistasis akcentuoja aplinkybes, kad jis jau kuris laikas nėra baustas administracinėmis ar drausminėmis nuobaudomis, yra paskatintas, kas rodo jo akivaizdžią pažangą. Tačiau byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo išvadai apie tokią nuteistojo pažangą. Sutiktina, kad nuteistasis per pastaruosius keletą metų skatintas du kartus, tačiau vis tik pažymėtina ir tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu net 12 kartų baustas drausmine tvarka ir nors šiuo metu nuobaudos negaliojančios, bet šios aplinkybės tik įrodo, kad net ir būdamas struktūruotoje aplinkoje nuteistasis nesugebėjo elgtis tinkamai ir tai tik sustiprina abejones, kad būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tokia išvada darytina susipažinus ne tik su drausminių nuobaudų skyrimo aplinkybėmis, tačiau ir su tuo, kad asmens byloje yra Alytaus kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus pareigūno tarnybinis pranešimas, kad 2024 m. kovo 8 d. apie 9.30 val. R. Ž. koridoriuje vaikščiojo be atėmimo vietų įstaigos direktoriaus nustatytos formos kortelės. Tokiais savo veiksmais pažeisdamas BVK 50 straipsnio 1 dalį ir Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių 39.1 punktą, tačiau buvo nuspręsta jo nebausti – apsiribota svarstymu komisijoje. Nors nuobauda nuteistajam ir nebuvo paskirta, tai nepaneigia paties fakto, kad nuteistasis nesilaikė nustatytos tvarkos, dėl ko negali būti pripažįstama akivaizdi R. Ž. pažanga mažinant pakartotino nusikalstamo elgesio riziką.

16.       Šį manymą sustiprina ir tai, kad jog iš asmens byloje esančio 2024 m. kovo 15 d. Alytaus kalėjimo protokolo dėl nuteistojo atsisakymo pasiaiškinti raštu, matyti, jog R. Ž. atsisakė pasiaiškinti dėl bausmės atlikimo režimo reikalavimų, nurodydamas, jog ,,nerašysiu nieko nes nėra dėl ko“, ir nors tą pačią dieną jis paaiškinimą dėl 2024 m. kovo 8 d. padaryto pažeidimo pateikė – nurodydamas, jog asmens ženklą turėjo kišenėje, kadangi kalėjimo viršininkė jam leido būryje vaikščioti be asmens ženklo (nors tokių duomenų byloje nėra), tai rodo, jog R. Ž. linkęs savo poelgius minimalizuoti, nemato priežasčių dėl padarytų pažeidimų pasiaiškinti. Akivaizdu, jog nuteistasis vis dar laikosi tam tikrų nuostatų, menkinančių nustatytą tvarką ir jos laikymąsi, kas sudaro pagrindą manyti, jog būdamas lygtinai paleistas į laisvę, jis nesilaikys nustatytos tvarkos ir įstatymų.  

17.       Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, nuteistajam R. Ž. nustatyti ir statiniai kriminogeniniai veiksniai, kurių nors ir teigiamu elgesiu atliekant bausmę negalima sumažinti ar panaikinti, tačiau juos tikslinga vertinti kitų nuteistą asmenį charakterizuojančių duomenų kontekste. Statiniai kriminogeniniai veiksniai susiję su R. Ž. nusikalstamo modelio buvimu, jo teistumais. Pažymėtina, kad visi nuteistojo anksčiau įvykdyti nusikaltimai yra susiję su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Nors pats nuteistasis ir nepripažino tikslo platinti, tačiau jis buvo nustatytas visose trijose bylose, kas sudaro pagrindą daryti išvadą apie nusikaltimams būdingą modelį.

18.       Skunde nurodomi argumentai pagrindžiantys dėl ko nuteistasis nebekalba apie padarytas nusikalstamas veikas vis tik rodo, jog R. Ž. mano atliekantis bausmę pernelyg ilgai ir nepagrįstai. Tai sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis menkina savo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei, kas buvo pagrįstai įvertinta visų instancijų teismų ir paskirta būtent tokia griežta bausmė manant, kad tik atlikus tokios trukmės bausmę bus pasiekti numatyti bausmės tikslai.

19.       Aukštesnysis teismas pažymi, kad laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų ir ribojimų teigiamas poveikis nuteistojo elgesio korekcijai neturi kelti jokių abejonių, tačiau aptartos aplinkybės ir faktai kelia pagrįstas abejones dėl laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų pakankamo ir ilgalaikio poveikio nuteistojo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiams bei nuteistojo pasiruošimo laikytis įstatymų reikalavimų ir daugiau nebenusikalsti. Nors ir neabejotina, jog visais atvejais taikant asmeniui lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos siekiama jo tinkamos resocializacijos ir reintegracijos į visuomenę, tačiau toks sprendimas turi būti priimamas tik tinkamai įvertinus asmens, kurį ketinama paleisti į laisvę, asmenybę, jo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje bei jo elgesio korekciją, kuri turi sudaryti neabejotiną pagrindą manyti, jog išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

20.       Apygardos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė. Tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą taikyti lygtinį paleidimą arba jo netaikyti. Kaip jau minėta, byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad R. Ž. gali būti taisomas lygtinai paleistas, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam į iš įkalinimo įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Byloje nėra duomenų, kad svarstant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, būtų pažeistos jo procesinės teisės.

21.       Analizuojamu atveju R. Ž. lygtinio paleidimo sąlygų neatitinka – jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vidutinė, akivaizdi pažanga mažinant šią riziką nenustatyta, todėl tiek Komisija, tiek apylinkės teismas neturėjo pagrindo priimti sprendimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Aukštesniojo teismo nuomone, nuteistojo pataisos procesas vis dar tęstinas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, įvertinant ankstesnį patyrimą bei įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Alytaus apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 18 d. nutartis paliekama nepakeista.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

n u t a r i a :

nuteistojo R. Ž. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. lapkričio 18 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja                                                                                         Lina Lesinskienė