Baudžiamoji byla Nr. 1-85-753/2015

(Proceso Nr.1-63-1-00595-2014-7)

              Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.6.4.5; 1.2.4.8.2;

(S)

                                                                                                                                            2.3.6.6; 1.1.10.1;

KAIŠIADORIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS  VARDU

2015 m. rugsėjo 21 d.

Kaišiadorys

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja R. B.,

sekretoriaujant Tatjanai Daugirdienei,

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorei Vilijai Žukauskienei,

nepilnametei nukentėjusiajai A. L., jos rūpintojai T. L. ir nukentėjusiosios atstovei advokatei Angelei Fominienei,

Vaikų psichologei Ritai N. T.,

gynėjui advokatui Ričardui Lilui,

Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei L. M.,

kaltinamajam V. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, turintis 11 klasių išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas – 1) 2002-12-18 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 272 str. 3 d. (BK straipsnio redakcija galiojusi iki 2003-05-01) paskirta galutinė subendrinta bausmė 4 mėn. laisvės atėmimo su 300 Lt turto konfiskavimu; 2) 2003-05-20 Kauno apygardos teismo pagal LR BK 180 str. 2 d., 180 str. 2 d., 178 str. 2 d., 22 str.  178 str. 2 d., 187 str. 1 d., 284 str. , paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 m. laisvės atėmimo; 3) 2006-01-17 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. paskirta 1 m. 2 mėn. laisvės atėmimo bausmė. 2006-04-05 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pakeistas 2006-01-17 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendis dalyje dėl nuosprendžiu paskirtų bausmių subendrinimo, paskirta galutinė bausmė 2 m. 4 mėn. 29 d. laisvės atėmimo; 4) 2011-05-13 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 141 str. 1 d., 253 str. 1 d. paskirta 1 m. 4 mėn. laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis LR BK 75 str. pagrindu paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 m. terminui, įpareigojant per šį laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms, bausmę atlikęs; 2012-05-29 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi atleistas nuo 2011-05-13 nuosprendžiu paskirtos 1 m. 4 mėn. laisvės atėmimo bausmės, suėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminui, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.,

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė:

V. K. 2014-11-14 apie 21.30 val. namuose, adresu – (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu smurtavo savo šeimos nario, sugyventinės I. V. dukters – A. L. atžvilgiu, t. y. pastūmė nukentėjusiąją A. L. pro buto duris, ko pasėkoje pastaroji nukrito ir trenkėsi galva į laiptinės grindis, tokiu būdu nukentėjusiajai A. L. padarė pakaušio sumušimą, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.

Tokia veika V. K. padarė nusikalstamą veiką pagal LR BK 140 str. 2 d.

              K. V. K. dalinai pripažino kaltę dėl padaryto nusikaltimo pagal LR BK 140 str. 2 d., dalinai sutiko su prašoma priteisti 3000 Eur neturtine žala nukentėjusiajai nepilnametei A. L., t.y. nesutikdamas su prašomos priteisti neturtinės žalos dydžiu. Paaiškino, kad nepilnametę A. L. jis pastūmė, tačiau pastaroji laiptinėje nenugriuvo. Tą vakarą jis grįžo iš darbo anksčiau,  kadangi reikėjo A. L. parvežti automobiliu iš mokykloje vykstančio renginio. A. L. yra sugyventinės I. V. dukra. Jie kartu su I. V. augina mažametę dukrą. Tą vakarą A. turėjo telefonu paskambinti mamai, tačiau jai nepaskambino. K. A. apie 21.00 val. grįžo į namus, jis buvo lauko WC, o jam sugrįžus A. buvo prieškambaryje, kalbėjosi tarpusavyje su mama. Viskas įvyko labai greitai. Jam įėjus į koridorių, A. pasakė „labas“, o jis atsakė pastarajai „dink iš čia“, kadangi tą vakarą nenorėjo jos matyti. Kaltinamojo paaiškinimu, tuomet A. atsistojusi pasuko link durų, ketindama išeiti iš namų, nors jis jai nesakė dingti iš namų. Iš pastarosios veiksmų jis suprato, kad ji ketina eiti į lauką, tuomet supykęs, jis pastūmė ją į nugarą, kuomet ji žengė slenkstį. Buto durys buvo atrakintos ir atidarytos, jis A. delnu pastūmė per praviras duris. Nors laiptinėje buvo tamsu, tuomet šviesa nedegė, tačiau buto koridoriuje degė šviesa ir jis matė kas vyko laiptinėje. Kaltinamojo V. K. paaiškinimu, nepilnametė rankomis atsitrenkė į sieną priešais kaimynų sandėliuką, tačiau nenukrito ir galvos nesusitrenkė. Atsitrenkusi rankomis į sieną, ji išėjo. Kas vyko matė tik sugyventinė I. V., t.y. A. L. mama. Mamos I. V. ir jo paties santykiai su sugyventinės dukra A. iki įvykio buvo geri. Mergaitė turėjo atskirą įrengtą kambarį, naktimis su kažkuo ir kažkur išeidavo pasivaikščioti, išlipdama per langą, visą laiką juos apgaudinėdavo. Naktimis į kiemą atvažiuodavo mašinos, girdėdavosi šunų lojimai, prie jos lango yra radęs cigarečių nuorūkų, ne kartą pats ją yra užtikęs prisirūkusią, bei 2014 metais du kartus jis buvo užtikęs ją pavartojus alkoholio. Jis pats dirba labai sunkų darbą, naktinis miega, todėl sunkiau buvo sužiūrėti A. naktimis. Kiek jam yra žinoma su A. ne kartą dėl tokio jos poelgio yra kalbėjusi mama I. Tą vakarą buvo pirmas atvejis, kuomet A. grįžo į namus vėlai, apie tai nepranešusi mamai. Mergaitės mama tą vakarą skambino telefonu A. auklėtojai, kuri sakė, kad ji yra šokiuose. Kaltinamojo paaiškinimu, jam nebuvo žinoma aplinkybė, jog tą vakarą A. į namus parveš automobiliu jos auklėtoja. Niekada nėra buvę atvejų, kad A. grįžtų į namus vėlai nepranešusi, todėl buvo susinervinęs, užrakino A. kambario duris, norėdamas su ja apie tai pasikalbėti. Jis buvo supykęs, kad A. laiku negrįžo į namus. Kaltinamojo paaiškinimu, jam buvo žinoma aplinkybė, kad mokykloje tą vakarą vyko renginys, ir nors nebuvo sutartas konkretus laikas su A. kada ji turės sugrįžti į namus, tačiau jos pačios pasakymu renginys turėjo vykti iki 17.00 val. ar 18.00 val., be to buvome tarpusavyje sutarę, kad ji apie 17.00  val. paskambins, o jis turės ją parvežti automobiliu į namus. Jis laukė telefonu A. skambučio dėl parvežimo, tačiau pastaroji jam nepaskambino. A. mama auklėtojai telefonu paskambino apie 19.00 val. Kaltinamojo paaiškinimu Kauno AVPK atliekamas ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu, t.y. jam pareikštas įtarimas dėl A. L. atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos (išžaginimo), nors tokio nusikaltimo jos atžvilgiu nėra padaręs. Jis pats tiesiogiai nepilnametės A. neatsiprašė dėl jos atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos pagal LR BK 140 str. 2 d., tačiau jos atsiprašė per motiną I. V., kuri palaikė kurį laiką ryšį su ja telefonu. Kaltinamasis nesutiko su prašomu priteisti neturtinės žalos 3000 Eur dydžiu, prašydamas priteisti mažesnį dydį neturtinės žalos, kadangi šeimoje vienas dirba, faktinėje jo šeimoje su I. V. auga mažametė dukra. Jis kas mėnesį moka 87  Eur dydžio materialinį išlaikymą sūnui (11 metų amžiaus) bei išlaikymo įsiskolinimą, kurį išieško antstolis priverstinai, gyvena su šeima savivaldybės suteiktame socialiniame būste, sugyventinė gauna apie 100 Eur socialinę pašalpą. Šeima pragyvena  iš jo gaunamo 325 Eur darbo užmokesčio, iš kurių apie 30 Eur per mėnesį sudaro komunaliniai mokesčiai, 289,62 Eur išlaidos kurui, t.y. malkų pirkimas kūrenimui šildymo sezonu. Kaltinamojo V. K. paaiškinimu, A. šiuo metu gyvena su močiute T. L., kuri daro didelę įtaką nepilnametei (b. l. 174-175).

Nukentėjusioji nepilnametė A. L. teisiamajame posėdyje apklausta jai nedalyvaujant teisiamojo posėdžio salėje, tačiau dalyvaujant vaikų psichologei Ritai N. T., ją apklausiant Vaiko apklausos kambaryje, esančiame Kaišiadorių rajono apylinkės teismo patalpose, naudojant apklausos metu nuotolinę įrangą.

Nepilnametės A. L. parodymu, 2014-11-14 mokykloje vyko renginys, kuriame ji dalyvavo. Mamai ji pasakė, kad ją į namus parveš auklėtoja R. R.. Ją auklėtoja paleido prie keliuko, eidama ji pamatė automobilį griovyje, o iš automobilio numerių, ji suprato, kad automobilis yra V. K.. Ji greitai nubėgo link namų, tačiau lauko durys buvo užrakintos, t.y. raktas paliktas duryse. Mama jai pasakė, kad taip atsitiko per ją, kadangi ji negrįžta į namus, o V. yra labai supykęs. Ji negalėjo įeiti į savo kambarį, kadangi jos kambario durys buvo užrakintos, todėl sėdėjo koridoriuje. Sugrįžęs iš lauko V., pradėjo keiktis, ji buvo išsigandusi, atsistojo, tačiau V. ją stūmė per duris į lauką, sakydamas, kad daugiau jos nematytų. K. V. ją pastūmė, ji nugriuvo, susitrenkė galvą, po to ji atsistojo ir nuėjo, tačiau pastarasis dar ją truputį pastūmė, ji atsitrenkė į sieną, po to išbėgo į lauką. Ji bėgo link Kruonio miestelio, nes žinojo, kad šventė ten dar nėra pasibaigusi, ją ten pasiriko klasiokas K. U., pas kurį ji nakvojo su broliu L. Ji telefonu apie įvykį pranešė močiutei ir tėčiui, pasakiusi jiems, kad ji yra išvaryta iš namų. Močiutė apie įvykusį įvykį telefonu pranešė policijai. Sekančią dieną atvažiavo tėtis ir močiutė, kurie ją ir brolį L. išsivežė gyventi į (duomenys neskelbtini)rajoną. Nepilnametės nukentėjusiosios A. paaiškinimu, mamos sugyventinis V. tą vakarą buvo truputį išgėręs, nes jos atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius „tu kūrva, kekše“, ją pastūmė abiem rankomis į koridorių, kuriame ji nukrito ant žemės.  Nukritusi ant grindų, ji susimušė galvą, o ketinant eiti į lauką, V. ją stūmė ir ji atsitrenkė į sieną su dešinės rankos petimi. Nepilnametės paaiškinimu, jos santykiai su mamos sugyventiniu V. nebuvo blogi iki įvykio, jis tik nesutarė su vyresniu jos broliu, tiesiog jie tarpusavyje nebendravo. Kuomet  ją V. pastūmė į laiptinę, mama buvo virtuvėje, tačiau jei durys praviros, ji tai turėjo matyti. V. kuomet būna supykęs, elgdavosi keistai, t.y. tiesiog su niekuo nekalbėdavo, nebendraudavo, būdavo vienas. Jiems mama liepdavo klausyti V. ir daryti ką jis lieps. Ji iš kaltinamojo V. elgesio suprato, kad jis ją veja iš namų, todėl negrįžo po 2014-11-14 įvykusio įvykio į namus, nuo to laiko ji gyvena kitame rajone, t.y. pakeitė gyvenamąją vietą, mokyklą. Ji dėl šio įvykio išgyveno, nes teko pakeisti mokyklą, kurioje jai sekėsi neblogai ir turėjo draugų. A. nuomone, mamai I. sugyventinis yra svarbesnis nei jos vaikai, ir tai ją labai skaudina. Kurį laiką ji bendravo su mama telefonu, ji sakė, kad V. jos atsiprašo, nors pats V. jos tiesiogiai neatsiprašė (b. l. 176-177).

Nepilnametės nukentėjusiosios A. L. rūpintojos T. L. parodymu, jai telefonu paskambinusi anūkė A. pasakė „močiute mane mama išvijo iš namų“, ir nors su ja kalbėjo, sakė negalinti daugiau kalbėti. Kitą dieną ji atvažiavo ir pasiėmė su savimi anūkus A. ir L. Vaikus ji parsivežė be rūbų, vadovėlių, o vaikų mama I. V. per dvi dienas net telefonu nepasiteiravo kur yra jos vaikai. Ką pasakojo teismui A., tokias aplinkybes jai pasakojo pati anūkė. Rūpintojos parodymu, nepilnametė A. po šio įvykio jautėsi blogai, nes buvo sukrėsta, jai kurį laiką buvo sutrikusi sveikata, nes skaudėjo galvą, akys buvo aptemusios. Nepilnametė kurį laiką vartojo gydytojos išrašytus raminamuosius vaistus – Validolį ir  Sedatif, kuriuos ji vartojo apie du mėnesius. Šiuo metu anūkės sveikata pagerėjo, tačiau išliko jai baimė, nepasitikėjimas žmonėmis, galbūt jai reikia mamos, jų tarpusavio santykių pagerėjimo. Šiuo metu A. nebendrauja su mama. K. A. mokėsi (duomenys neskelbtini) m. gimnazijoje, ji  gerai mokėsi, nes buvo pirmūnė, dalyvaudavo olimpiadose, o persikėlus gyventi kitur ir pakeitus mokyklą, jos mokymosi pažymiai suprastėjo, šis įvykis turėjo įtakos jos bendravimui su naujais draugais (b. l. 177).

              Nepilnametis liudytojas L. L. parodė, kad nuo 2014 m. lapkričio 14 d. jis su seserimi A. L. gyvena pas senelę T. L. G.. Iki tol jis su sese Agne gyveno pas mamą –(duomenys neskelbtini). Mama augina mažytę sesę, kurios tėvas yra V. K.. L. L. parodymu, kaltinamasis yra mamos sugyventinis, su kuriuo mama augina mažametę seserį, ir jų šeimoje gyveno jis su seserimi A. iki įvykio, t.y. 2014 m. lapkričio 14 d. Jo paties santykiai su V. K. nebuvo labai artimi, tarpusavyje jie nelabai bendravo. Liudytojo parodymu, įvykio vakarą mokykloje vyko renginys „Fashion Show“, po to diskoteka. Po mokyklos renginio, tuomet buvo vakaras, jam į mobiliojo ryšio telefoną apie 23.00 val. paskambino sesuo A., kuri pasakė, kad ją iš namų išvijo V. K. ir ji eina link Kruonio miestelio. Tuomet buvo vėlus vakaras, šalia jo buvo draugas K., todėl jie abu ėjo pasitikti ateinančios A. Atstumas nuo jų buvusios gyvenamosios vietos iki Kruonio mst. yra apie 4-6 km. Sutikta sesė A. pasakė, kad ją sumušė V. ir išvarė iš namų, dėl to, kad ji pavėlavo 15 minučių sugrįžti į namus. S. A. jam tą vakarą pasakojo, kad V. K. ją pastūmė ir ji trenkėsi su galva į sieną. Liudytojas matė pas seserį galvoje (pakaušyje) guzą, kurį palietė. Abu nusprendė apie tai telefonu pranešti senelei T. L., kad ji juos pasiimtų. Tą vakarą su senele telefonu kalbėjo A., jis tuomet buvo šalia. A. kalbėdama telefonu senelei sakė, jog V. ją išvijo iš namų ir kad atvažiuotų pasiimti. Po sesers pokalbio abu nuėjo kartu su draugu K. į jo namus ir ten abu nakvojo. K. mama jų nieko neklausė, o ar sesuo A. tą vakarą ką nors pasakojo K., liudytojui nėra žinoma. S. A. tą vakarą buvo sukrėsta, išsigandusi, ji verkė. Sekančią dieną atvažiavusi senelė T. L., juos išsivežė į savo namus. A. pareiškimu dėl įvykio kreipėsi į policiją sekančią dieną, po to kai juos paėmė iš K. namų močiutė. Liudytojo parodymu, mamos sugyventinis V. K. jo nėra skriaudęs, tik sesuo A. jam yra pasakojusi, kad K. yra ją skriaudęs. Tačiau mama niekada nėra konfliktavusi su sugyventiniu dėl A., seniau gal buvo vienas konfliktas, kuomet A. grįžo į namus vėliau.

              Nepilnamečio liudytojo K. U. parodymu, tikslaus laiko nepamena, tačiau tuomet mokykloje vyko renginys „Faschion Show“, po jo vyko šokiai. A. L. buvusi klasiokė, su kuria santykiai buvo normalūs, padraugaudavo. 2014-11-14 d. vakare jam mobiliojo ryšio  telefonu paskambinusi A. pasakė, kad ją išvarė iš namų, klausė ar galinti pas jį pernakvoti. Jis sutiko. Jis ir brolis P. U. ėjo link (duomenys neskelbtini) pasitikti A., kuri ėjo link Kruonio m. viena. A. sakė, kad ją iš namų išvarė patėvis dėl to, kad ji  per vėlai grįžo į namus. Iš A. pasakojimo žinoma, kad patėvis ją mušė ir nugriuvo ant žemės, susimušė galvą. Jis nematė pas Agnę jokių sumušimo žymių, be to ji nesakė ir nerodė į kurią vietą mušė. A. brolį tą vakarą jie sutiko Kruonio m. stotelėje. Liudytojas negirdėjo, ką  broliui pasakojo A. Visi nuėjo į jo namus, kuriuose buvo mama J. U.. A. tą vakarą buvo be nuotaikos, lyg verkė. Sekančią dieną atvažiavo A. močiutė ir tikrasis tėtis, kurie ją ir brolį išsivežė.

              Be kaltinamojo V. K. kaltės pripažinimo iš dalies, jo kaltė dėl padarytos nusikalstamos veikos pagal LR BK 140 str. 2 d. įrodo ir kita bylos rašytinė medžiaga:

2014-11-18 į Kauno AVPK Kaišiadorių PK kreipėsi pranešimu T. L., kad 2014-11-14 apie 21.30 val. (duomenys neskelbtini), patėvis V. K., gim. (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš savo podukrą A. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) , t.y. ją pastūmė, dėl ko ji nukrito ant nugaros ir susitrenkė galvą į betonines grindis( b. l. 1).

Įvykio vieta – butas (duomenys neskelbtini, kurių metu nustatyta, kad koridoriaus grindys prie buto durų yra cementinės. Atlikus apžiūrą nieko nerasta ir niekas nepaimta (2014-11-18 Apžiūros protokolas, b. l. 3-5).

Iš 2014-11-18 tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje matyti, kad į Kauno AVPK Kaišiadorių PK budėtojų dalį buvo gautas telefoninis pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), 2014-11-14 apie 21.30 val. patėvis V. K. smurtavo prieš savo podukrą A. L.. Nuvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad V. K. ir A. L. gyveno tuo pačiu adresu, t.y. (duomenys neskelbtini). Smurtą patyręs asmuo A. L., pagal kurios paaiškinimą, smurtas jos atžvilgiu pasireiškė tuo, jog po V. K. stūmimo, ji pargriuvo ant nugaros ir susimušė galvą į betonines grindis (b. l. 6-7). Pranešime apie smurtą artimoje aplinkoje (2014-11-18) nurodyta, kad 2011-11-14 apie 21.30 val. A. L. patėvis V. K. nukentėjusiosios, savo podukros A. L. atžvilgiu naudojo fizinį smurtą – stumdė, dėl ko, nukentėjusioji pargriuvo ant žemės ir susitrenkė galvą. Tuo nukentėjusiajai, savo šeimos narei A. L. sukėlė fizinį skausmą (b. l. 8).

Nukentėjusioji nepilnametė A. L. ikiteisminiame tyrime apklausta parodė, kad ji iki 2014-11-14 d. gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Tą vakarą apie 21.00 val. ji parėjo iš mokyklos, kadangi dalyvavo mokyklos organizuojamame rengijyje. Apie tai, kad ji iš mokyklos grįš vėliau, ji informavo mamą I. V., gim. (duomenys neskelbtini), su kuria ji gyveno tuo pačiu adresu. Jai sugrįžus į namus, mama pasakė, jog patėvis yra labai supykęs dėl to, kad ji taip ilgai negrįžo. Ji net negalėjo patekti į savo kambarį, kadangi patėvis jį buvo užrakinęs. Apie 21.30 val. į namus sugrįžęs patėvis pradėjo ant jos rėkti, vartojo necenzūrinius žodžius, liepė dingti iš namų ir daugiau negrįžti. Patėvis pastūmė ją, o neišlaikiusi pusiausvyros ji pargriuvo ant nugaros ir susimušė galvą į cementines grindis. Dėl sumušimo jai buvo sukeltas fizinis skausmas (b. l. 9).

Valstybinės Teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Jurbarko skyriaus specialisto išvada Nr. g 393/14 (10) A. L. padarytas pakaušio sumušimas. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, pvz. ranka, ir kokiu tai kietu pagrindu, galimai ir įvykio aplinkybėse nurodytomis grindimis ir pan. Sužalojimas gali gautis tiek smūgio pasėkoje, tiek griūnant. Sužalojimas padarytas vieno smūgio ar trauminio poveikio pasėkoje, kuris padarytas 3 – 4 paros iki tyrimo. A. L. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio  sužalojimo sveikata sutrikdyta mažiau nei 10 dienų (b. l. 14).

Liudytoja D. K. ikiteisminiame tyrime parodė (2015-03-12 liudytojos apklausos protokolas, b. l. 24), kad I. V. yra jos sesuo, su kuria ji nepalaikė ryšių nuo to laiko, kuomet sesuo išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini). Sesuo išvyko gyventi pas V. K. kartu su trimis vaikais. Šios liudytojos parodymu ikiteisminiame tyrime, 2014-11-14 d. naktį jai paskambino telefonu A. L. seselė T. L., kuri pasakė, kad A. yra išvyta iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), ir ji kartu su broliu L. L. eina pas draugą, gyvenantį Kruonio m. T. L. jai sakė, kad A. buvo sutrenka galva ir ją V. K. išstūmė pro namų duris. Tokias aplinkybes jai pasakė ir A., t.y. kad ją pastūmė ir ji nukritusi susitrenkė galvą, kuomet sekančią dieną A. su senele T. L. ir tėvu E. L. buvo atvykę, ir po to nuvyko pasiimti vaikų iš Kruonio m. A. L. su broliu L. L. naktį nakvojo pas draugą, gyvenantį (duomenys neskelbtini). Ji pati tą naktį sesers vaikų negalėjo pasiimti, kadangi pati buvo 9 mėn. neštumo. Seserį I. V. ji telefonu informavo sekančią dieną, kad vaikai yra pas ją. A. ir L.  po to išvažiavo gyventi kartu su tėvu ir senele į (duomenys neskelbtini). (b. l. 25).

2014-11-26 Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus rašte (duomenys apie vaiką ir vaiko tėvus, šeimą) nurodyta, kad nepilnametės A. L. motina I. V. nedirba, augina mažametę dukrą V. K.. I. V. sugyventinis yra V. K., gim. (duomenys neskelbtini). Šeima nėra įrašyta į Skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. I. V. šeima gyvena V. K. priklausančiame socialiniame būste, t.y. bute daugiabučiame name, susidedantį iš  trijų kambarių, virtuvės, koridoriaus. A., buvo skirtas atskiras kambarys, kuris tvarkingas, šviesus, suremontuotas,  kiti vaikai L. ir P. gyveno kitame atskirame kambaryje, kuris taip pat yra tvarkingas. Butas apstatytas reikiamais baldais, aplinka kukli, tvarkinga. Šiame rašte nurodyta, I. V. teigimu, kad V. K. niekada su vaikais nėra konfliktavęs, priešingai, jis stengdavosi paauglius vaikus pamokyti, jiems paaiškinti kaip gera elgtis. A. ne itin sutarė su V. K., jai yra sakiusi, jog atsibodo, kad „V. vis aiškina ir aiškina“, jei neleido pasidaryti taturuotės, išsikarpyti plaukų. Motinos paaiškinimu, A. gerai mokėsi, labai stengėsi gauti gerus pažymius, tačiau nuo 2014 m. mokslų pradžios ji pradėjo mažiau kreipti dėmesio į mokslus, ji pradėjo rūkyti, vartoti alkoholį. I. V. teigimu, močiutė jos vaikams daro neigiamą įtaką, juos įkalbinėja kartu su ja gyventi, nors tam pati neturi  buitinių sąlygų. Vaikų tėvas E. L. savo vaikais nesirūpino, nemokėjo jiems materialinio išlaikymo, nebendravo, nors ji pati netrukdė vaikų tėvui su jais bendrauti. A. L. ir brolis L. L. 2014-11-18 išvyko gyventi ir mokytis pas tėvą į (duomenys neskelbtini) (b, l. 30-31).

Iš (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos rašto Nr.5V-25 matyti, kad A. L. mokosi (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje (duomenys neskelbtini) klasėje nuo 2014 m. lapkričio 20 , atvyko iš (duomenys neskelbtini) m. (b. l. 33). A. L. tėvai yra E. L. ir I. V. (gimimo liudijimo nuorašas Nr.AA 672803) (b. l. 151).

Šakių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu dėl vaiko laikinosios rūpybos nustatymo 2015-06-23 Nr.AT-617 nustatyta likusiai be tėvų globos A. L., gim. (duomenys neskelbtini), vaiko laikinoji rūpyba nuo 2015-06-23. Šiuo įsakymu A. L. rūpintoja paskirta T. L. (b. l. 150).

V. K. apklaustas įtariamuoju ikiteisminiame tyrime paaiškino, jog pastūmė A. L., tačiau nepripažino aplinkybės, jog po pastūmimo ji nukrito ant grindų ir susitrenkė galvą. 2014-11-14 d. sugyventinė Inga, su kuria augina mažametę dukrą, prieš porą dienų jos klausė, t.y. penktadienį ar jis galės iš gimnazijos parvežti A. L., kuri mokėsi Kruonio m. gimnazijoje, kadangi tądien po pamokų turėjo apie 17.00 val. būti kažkoks renginys. Ji sakė, kad renginys užtruks apie 1 val. Jis pats A. sakė, jog nežino ar galės, nes nežinojo ar tuomet bus grįžęs iš darbo. Tądien jis iš darbo sugrįžo apie 17.00 val., laukė A. skambučio dėl parvežimo, o jo nesulaukus, sugyventinė Inga paskambino A. auklėtojai, kuri pasakė nežinanti kada ji sugrįš, nes šokiai mokykloje vyksta iki 21.00 val. Sugyventinės jis klausė ar ji žinanti kur yra A., ar ji pastarajai yra  sakiusi dėl vykstančių šokių mokykloje, ir ar ji aplamai žinanti kur šiuo metu yra A. A. į namus sugrįžo apie 21.00 val. Kuomet jis sugrįžo į namus iš lauko tualeto, A. sėdėjo koridoriuje. Prieš sugrįžtant A., jis raktu užrakino jos kambario duris. Jis pastarajai kažkada yra sakęs, kad jei neklausys, tai neturės atskiro savo kambario, tuomet ji turės gyventi viename kambaryje su broliais. K. A. sėdėjo ant batų dėžės, prie jos buvo mama I., niekas kitas iš šeimos narių konflikto nematė, nes L. nebuvo namuose, jis buvo išėjęs iš namų nuo pat ryto, o P. tuomet buvo savo kambaryje. Jam įėjus į koridorių, A. sėdėjo ant batų dėžės, tarpusavyje kalbėjosi su mama I., ji pasisveikino su juo. Tačiau jis pats tuomet nenorėjo matyti A., pasakė jai dingti iš namų, tačiau taip pasakė paprasčiausiai jos nenorėdamas matyti, tačiau nenorėdamas jos išvaryti iš namų. K. A. apsisuko ir ėjo pro koridoriaus duris į laiptinę, ją į nugarą išstūmė jis pro koridoriaus duris į laiptinę. Po pastūmimo iš koridoriaus į laiptinę A. nenukrito, tik atsitrėmė rankomis į laiptinės sieną, o pasisukusi išėjo iš namų. Jis uždarė buto duris. Tuomet V. K. paaiškinimu, jis A. jokių smūgių nesudavė, jos nevadino necenzūriniais žodžiais. I. išėjo į lauką ieškoti A., tačiau mergaitės niekur nebuvo. Laukė  sugrįžtant A., tačiau ji pasakė, kad negrįš į namus ir nesakys kur yra. A. tą vakarą į namus negrįžo. Tik ryte I. paskambino telefonu sesuo, kuri pasakė, kad vaikai A. ir L. yra pas ją. Po to vaikai persikėlė gyventi pas močiutę, gyvenančią (duomenys neskelbtini). (b. l. 40-41).

Civilinis ieškovas nepilnametės A. L. rūpintoja T. L. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 3000 Eur neturtinės žalos priteisimo nepilnametei A. L. (b. l. 167-168). Civilinės ieškovės A. L. atstovė rūpintoja T. L., nepilnametės A. L. atstovė advokatė A.Fominienė pilna apimtimi palaikė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo. T. L. (A. L. rūpintojos) paaiškinimu, mergaitė nakties metu buvo išvyta kaltinamojo V. K. iš namų, kuri neturėjo po to kur eiti, t.y. artimųjų, kadangi jos tėvas E. L. gyvena kitame rajone. A. L. po šio įvykio buvo labai išsigandusi, sukrėsta, emociškai sutrukusi. Po šio įvykio mergina bijo pamatyti V. K., t.y. dėl jos atžvilgiu pavartoto smurto, dėl ko ji negali gyventi savo namuose, skaudžiai dėl to išgyvena, nes turėjo pakeisti gyvenamąją vietą, keisti mokyklą. A. sunkiai priprato prie pasikeitusių aplinkybių, nes reikėjo priprasti prie naujos mokyklos tvarkos, naujų draugų, dėl ko ji tapo nesaugi, stengėsi daugiau būti namuose, ji tapo uždaresnė, jaučia įtampą. Naujojoje mokykloje krito nepilnametės A. mokymosi rezultatai, nors (duomenys neskelbtini) gimnazijoje ji buvo geriausia mokinė klasėje. Mokymosi rezultatai nepilnametės mokslų metų pabaigoje pagerėjo, jos vidurkis 8 balai. Patirti A. L. emociniai išgyvenimai, stresas yra patirti dėl kaltinamojo V. K. veiksmų, todėl laiko, kad yra visos civilinei atsakomybei atsirasti būtinos sąlygos: žala, kaltė ir priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir padarytos žalos.

I. V. teisiamojo posėdžio metu atsisakė duoti parodymus byloje, kurioje kaltinamas yra jos šeimos narys -V. K.. Ji su V. K. gyvena kartu faktinėje šeimoje, augina bendrą mažametę dukrą (BPK 38 str., b. l. 173).

Pagal LR BK 140 str. 2 d. baudžiamąja atsakomybe atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo savo šeimos narį.

Kaltinamojo V. K. padaryta nusikalstama veika pagal LR BK 140 str. 2 d (nežymus sveikatos sutrikdymas) nukentėjusiosios nepilnametės A. K. atžvilgiu 2014-11-14 apie 21.30 val. namuose, adresu: (, asmeninio konflikto metu smurtavo savo šeimos nario, sugyventinės I. V. dukters – A. L. atžvilgiu, t. y. pastūmė nukentėjusiąją A. L. pro buto duris, ko pasakoje pastaroji nukrito ir trenkėsi galva į laiptinės grindis, tokiu būdu nukentėjusiajai A. L. padarė pakaušio sumušimą, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą yra pilnai įrodytas dalinai paties kaltinamojo V. K. parodymu, t.y. tai, kad pasakęs Agnei išeiti iš namų jis ją pastūmė iš koridoriaus pro duris į laiptinę, kas pilnai atitinka nepilnametės A. L. duotiems parodymams, jog pastarasis smurtavo prieš ją, t.y. pastūmė nukentėjusiąją A. L. pro buto duris, ko pasėkoje pastaroji nukrito ir trenkėsi galva į laiptinės grindis, tokiu būdu jai padarydamas pakaušio sumušimą, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą. Nepilnametės A. L. duotus parodymus, patvirtino liudytojas L. L., kuris parodė, jog tą patį vakarą, kuomet po telefoninio skambučio susitiko su seserimi Agne, matė jos galvos pakaušyje guzą, ir sesuo sakė, kad buvo sumušta kaltinamojo dėl to, kad vėlavo sugrįžti. Nors liudytojai nepilnamečiai K. U. ir L. L. paties įvykio aplinkybių nematė, tačiau šių abiejų liudytojų parodymų A. jiems sakė, kad tą vakarą buvo išvaryta iš namų patėvio dėl to, kad grįžo į namus vėlai, ir kad jis pastarąją mušė, ji nukritusi ant žemės susižalojo galvą. Valstybinės Teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Jurbarko skyriaus specialisto išvada Nr. g 393/14 (10) A. L. padarytas pakaušio sumušimas, kuris padarytas kietu buku daiktu, pvz. ranka, ir kokiu tai kietu pagrindu, galimai ir įvykio aplinkybėse nurodytomis grindimis ir pan. Specialisto išvada sužalojimas gali gautis tiek smūgio pasėkoje, tiek griūnant. Sužalojimas padarytas vieno smūgio ar trauminio poveikio pasėkoje, kuris padarytas 3 – 4 paros iki tyrimo. A. L. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio  sužalojimo sveikata sutrikdyta mažiau nei 10 dienų (b. l. 14). Esant tokiai specialisto išvadai, teismas neturi jokio pagrindo netikėti nepilnametės A. L. duotu parodymu dėl jos sužalojimo, kurias  patvirtino teisiamajame posėdyje apklausti nepilnamečiai liudytojai L. L. ir K. U..

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. V. K. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą pagal LR BK 140 str.2 (LR BK 11 str.3 d.).

Skiriant bausmę teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo principus pagal LR BK 54 str., t.y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį, motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, bei jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

V. K. nepriklauso asmenų, stebimų dėl psichikos emocijų ir priklausomybių grupei (b. l. 99), nusikalstamą veiką pagal LR BK 140 str. 2 d. jis padarė būdamas neteistas (teistumas išnykęs (b. l. 58 – 62); išsiskyręs, vienerių metų laikotarpyje nebaustas administracine tvarka, tačiau turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 87-93); dirba  (b. l. 94), darbdavio IĮ „Tvorlitus“ charakterizuojamas teigiamai, kaip ypatingai darbštus, gebantis savarankiškai dirbti darbuotojas, pavestas užduotis pareigingai atliekantis darbuotojas, neturintis drausminių nuobaudų ir su kolektyvu sutariantis asmuo (b. l. 97).

Atsižvelgiant į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, įvertinus visa tai, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam V. K. skirtina už padarytą nusikalstamą veiką įstatymu numatytos bausmės rūšis – laisvės apribojimas, numatyta LR BK 140 str. 2 d. sankcijos ribose, taikant įpareigojimą per šį laikotarpį būti namuose nuo 24 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (LR BK 67 str.1 d., 2 d. 9 p) nustatant įpareigojimo įvykdymo terminą (LR BK 722 str.).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nebendrauti ir neieškoti ryšių su I. V. bei vaikais P. T., L. L. ir V. L. (b. l. 54, 55) nekeistina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (LR CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Civilinis ieškovas nepilnametės A. L. rūpintoja T. L. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 3000 Eur neturtinės žalos priteisimo nepilnametei A. L. (b. l. 167-168). Nepilnametės nukentėjusiosios A. L. paaiškinimu, ji buvo išvaryta iš namų, ką teisme patvirtino nepilnamečiai liudytojai L. L. ir K. U. nepilnametės A. žodžiais, šie liudytojai paties įvykio aplinkybių nematė, o kaltinamojo V. K. sugyventinė I. V. atsisakė duoti teismui parodymus prieš šeimos narį, tačiau nepilnametės rūpintojos T. L. (A. L. rūpintojos) išvaryta iš namų nepilnametė neturėjo kur eiti, kadangi  jos tėvas E. L. gyvena kitame rajone. Tą naktį anūkė su vyresniu broliu L. nakvojo anūkės klasioko K. U. namuose. Tai, kad A. po įvykio išgyveno, kurį laiką buvo sukrėsta, išsigandusi, emociškai sukrėsta, apie du mėnesius vartojo gydytojos išrašytus vaistus nuo juntamo nerimo, galvos skausmo, teisme patvirtino jos rūpintoja senelė T. L.. Teismas neturi jokio pagrindo netikėti nepilnametės nukentėjusiosios A. L. rūpintojos T. L. tokiu duotu parodymu. Tai, kad A. po įvykio buvo sukrėsta ir verkė teisme patvirtino liudytojas L. L., ir tai, kad tą vakarą verkė A. teisme parodė liudytojas K. U., tai liudytojai, kurie iš karto po įvykio bendravo su nuketėjusiąją. Liudytojo nepilnamečio K. U. paaiškinimu,  kuomet jis tą vakarą sutiko A., ji pasakė, kas ją mušė, ir nugriuvusi ant žemės ji susimušė galvą. Liudytojas L. L. tą patį įvykio 2014-11-14 d. vakarą, kuomet sutiko seserį po įvykio, matė  pas A. galvos pakaušyje guzą. Teismas neturi jokio pagrindo netikėti nepilnametės nukentėjusiosios A. ir liudytojų nepilnamečių K. U. ir L. L. duotais parodymais, ir daro išvadą, jog nepilnametė A. po šio įvykio išgyveno, buvo emociškai sukrėsta, verkė, kreipėsi telefonu pagalbos į senelę ir tėvą, gyvenančius Šakių rajone, kadangi neturėjo kur eiti gyventi, pranešdama esamą situaciją. Nuo 2014-11-15 nepilnametė nukentėjusioji ir jos brolis L. L. pakeitė gyvenamąją vietą, t.y. šiuo metu gyvena pas senelę T. L., gyv. (duomenys neskelbtini). T. L. parodymu nustatyta, kad mergaitė išgyvena iki šiol, nes nutrūko jos santykiai su mama, jaučia nuoskaudą, jog mamai labiau rūpi sugyventinis nei jos vaikai, iki šiol nukentėjusioji jaučia baimę, dingo pasitikėjimas žmonėmis, o tai atsiliepė jos bendravime. Mergaitei iš tiesų buvo emociškai sunku, išgyveno dėl susidariusios situacijos, nes turėjo ne savo valia pakeisti gyvenamąją vietą, mokyklą, nutrūko ryšiai su mama. Dėl tokios esamos situacijos nepilnametė nukentėjusioji A. L. tapo uždaresnė, jautė įtampą, emociškai išgyveno, kas atsiliepė jos mokymuisi. T. L. parodymu, mergaitė apie dvejus mėnesius vartojo gydytojos išrašytus raminamuosius vaistus, šiuo metu jos mokymosi rezultatai pakilo, kas rodo, kad nukentėjusioji emociškai po truputį atsigauna, ir labai didelės žalos jos psichinei būsenai nepadarė šis įvykis. Labiausia nukentėjusioji A. L. išgyvena dėl jos nutrūkusių ryšių su mama, nors po šio įvykio jos kurį laiką bendravo, tačiau šiuo metu jų tarpusavio santykiai yra nutrūkę. T. L. (nukentėjusiosios nepilnametės A. L. rūpintojos) parodymu, anūkę labiausiai reikia mamos ir pastarąją skaudina tai, kad motinai yra svarbesnis sugyventinis nei jos vaikai. Atsižvelgiant į nepilnametės nukentėjusiosios patirtus dvasinius išgyvenimus, patirtą sužalojimą įvykio metu, jos emocinę būseną po įvykio ir kurį laiką po jo, bei jos prarastą emocinį ryšį su mama, tačiau tam įtakos turėjo ir nukentėjusiosios mamos elgesys (nepalaikymas ryšio), ir tai, kad šiuo metu mergaitės emocinė būklė yra pagerėjusi, nes ji pradėjo geriau mokytis, atsižvelgiant į gydymosi laikotarpį – 2 mėn., bei kaltinamojo finansinę padėtį, kuri yra sunki: jis vienas dirba ir išlaiko šeimą, kurioje auga mažametė dukrą (augina mažametę dukrą su I. V.), jo gaunamo darbo užmokesčio dydį – 325 Eur, ir tai, kad moka kas mėnesį materialinį išlaikymą ir jo įsiskolinimą nepilnamečiui sūnui, gyvena socialiniame  būste, neturi kitų pajamų pragyvenimui, teismas civilinį ieškinį neturtinės žalos atlyginimui tenkina dalinai, nukentėjusiosios nepilnametės A. L. patirtą žalą dėl jos atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos vertina 1448,10 Eur suma, kadangi nukentėjusiosios A. L. emociniai išgyvenimai, stresas yra patirti dėl kaltinamojo V. K. veiksmų, t.y. visos civilinei atsakomybei atsirasti būtinos sąlygos: žala, kaltė ir priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir padarytos žalos.

Daiktinių įrodymų byloje nėra.

Teisme gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma (b. l. 150, 164, 182 -183), jog suteikta, teikiant valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba T. L. (nepilnametės A. L. rūpintojai) pagal 2015-07-20 sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-15-T-2601-2969), kurios bendroje sumoje sudarė 156,33 Eur, kurios yra priteistinos iš kaltinamojo V. K. (Lietuvos Respublikos BPK 106 str.).

Teismas, vadovaudamasis  Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 302, 303 str. 2d., 304-308 str.,

n u s p r e n d ž i a :

V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą numatytą pagal LR BK 140 str. 2 d.(nusikalstama veika padaryta-2014-11-14 A. L. atžvilgiu nežymus sveikatos sutrikdymas ) ir paskirti - 1 m. (vienerius metus) laisvės apribojimo, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 24.00 val. iki 6.00 val., išskyrus atvejus, kai reikia būti darbe.

Vadovaujantis LR BK 67 str. 1 d., 2 d. 9 p, 72 2str. paskirti V. K. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šį įpareigojimą įvykdyti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuteistajam nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Paskirtos kardomosios priemonės rašytinio pasižadėjimo su įpareigojimu nebendrauti ir neieškoti ryšių su I. V. bei vaikais P. T., L. L. ir V. K. nekeisti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, šią kardomąją priemonę panaikinti.

Priteisti iš kaltinamojo V. K. 1448,10 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus dešimt eurocentų) neturtinės žalos nukentėjusiosios nepilnametės A. L. naudai.

Priteisti iš kaltinamojo V. K. 156,33 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt šešis Eurus trisdešimt tris eurocentus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos biudžeto surenkamąją sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas -  1886597852, bankas – AB „Swedbank“, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                                                          R. B.