Baudž. byla Nr. N1-95-298/2012
Teisminio proceso Nr. 1-57-1-01088-2011-5
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
1.1.3.2.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.2.; 1.1.11.2.; 1.1.11.7.; 1.1.11.11.; 1.2.14.1.1.; 2.1.4.4.; 2.1.4.5.4.; 2.1.4.5.5.; 2.1.4.6.; 2.1.4.11.; 2.1.7.; 2.1.8.; 2.1.9.; 2.1.10.1.; 2.1.10.3.2.; 2.3.4.2.; 2.3.4.7.; 2.3.4.8.; 2.3.4.12.; 2.3.5.1.; 2.3.5.2.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.6.
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. sausio 18 d.
Vilnius
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Vaclavas Karšulis,
sekretoriaujant I. Mečkovskajai,
dalyvaujant prokurorui K. Poplovuchinui,
gynėjai L. Leikauskienei,
nukentėjusiajam R. M., jo įstatyminei atstovei, nukentėjusiajai S. M.,
kaltinamojo įstatyminei atstovei D. M.,
VTAS atstovui E. Z.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje
R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)Vilniuje, LR pilietis, turintis 9 klasių išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, mokosi Lukiškių komunalinių paslaugų mokykloje, gyv. (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d.,
n u s t a t ė :
R. G. pavogė svetimą turtą, o būtent:
jis, 2011 m. birželio 7 d. laikotarpyje nuo 13 val. iki 14 val., būdamas prie tvenkinio, esančio Vilniaus raj. Nemėžio sen. Nemėžio km., pagrobė svetimą turtą - mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ericsson W 350“ 569 Lt vertės su jame buvusia „Tele-2 Pildyk“ SIM kortele 10 Lt vertės ir atminties kortele 30 Lt vertės, priklausantį S. M., kuriuo naudojosi S. M. nepilnametis sūnus R. M., tuo padarydamas nukentėjusiajai S. M. 609 Lt turtinę žalą.
Šiais savo veiksmais R. G. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d.
R. G. kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką prisipažino ir paaiškino, kad kaltinime nurodytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis pagrobė svetimą turtą. Buvo prie ežero. Matė, kad nepilnametis R. M. turi mobilų telefoną. Vėliau šį telefoną pamatė gulintį netoli dambos. Telefoną paėmė. R. M. jo ieškojo, tačiau neprisipažino, kad jį pasiėmė. Telefonu naudojosi apie 2 savaites. Po to jo teta atpažino, kad tai R. M. telefonas ir jie kartu pas pastarąjį nuvažiavę grąžino telefoną. Dėl tokių savo veiksmų gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė.
Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltumas įrodytas tokiais įrodymais:
-nepilnamečio nukentėjusiojo R. M. parodymais, kad kaltinamasis kartu su draugais pakvietė jį prie ežero. Keturiese nuvyko prie Nemėžio ežero. Vėliau kiti pažįstami atvažiavo, bet jie atskirai sėdėjo. Turėjo su savimi telefoną Sony Ericsson. Jį padovanojo pusbrolis. Jame buvo TELE-2 Pildyk kortelė ir atminties kortelė. Kada atvažiavo prie ežero žmonių beveik nebuvo. Plaukiojo, žaidė. Jam patėvis parašė apie 13.30 val. žinutę, atrašė. Po to telefoną padėjo ant žemės, po kuprine ir drabužiais. Vėl maudėsi gal 10 min. Po to visi susiruošė namo. Nuėjo paimti telefoną, bet jo nerado. Prie telefono buvo ausinės. Jos liko, dingo tik telefonas. Nuėjo prie stotelės, paklausė vaikinus apie savo telefoną. Niekas iš vaikinų nieko nesakė. Tada apieškojo visus, tačiau niekas telefono neturėjo. Apie viską papasakojo iš pradžių patėviui, vėliau pastarasis papasakojo mamai. Po poros savaičių, 2011-06-18, telefoną jam grąžino Ruslanas su savo teta. Po 2-3 dienų grąžino A. M. ir atminties kortelę. Telefonas veikė gerai. Kaltinamasis atsiprašė. Jis jam atleido.
-nepilnamečio nukentėjusiojo R. M. įstatyminės atstovės, nukentėjusiosios S. M. parodymais, kad sūnus buvo prie ežero, kartu turėjo jam dovanotą telefoną, sūnus grįžo namo apie 15 val.. Buvo pasimetęs ir bijojo. Sūnus pasakė, kad pametė telefoną. Tačiau pasakė, kad įtartina, kad du draugai, tarp jų ir kaltinamasis pirmi susiruošė važiuoti namo, nors visi prieš tai buvo susitarę kartu važiuoti namo. Sūnus sakė, kad dar pirmiau jie išlipo iš vandens. A. M., A. Š., J. Š. jų kaimynai. Su šiais vaikinais sūnus draugavo, taigi įtarimų jiems nebuvo. Po 3 d. susitiko kieme A. M. ir jo pasiteiravo kas įvyko. Jis pasakė, kad nieko nežino. Paminėjo, kad jeigu neatsiras telefonas, kreipsis į policiją. Vaikinas nieko nepasakė, tik pasakė, kad buvo dar jo draugas - kaltinamasis. Po poros dienų A. M. motina pasakė, kad lygtais panašus telefonas yra pas kaltinamąjį. Susitarė, kad jie susiskambins su kaltinamojo teta. Sekančią dieną atėjo pas juos kaltinamasis su teta ir grąžino telefoną, todėl jokių pretenzijų jam neturi. Savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (b. l. 40-43)
-liudytojos J. M. parodymais, kad visiškai palaiko savo parodymus ikiteisminio tyrimo metu, prašo teismo jais vadovautis, nes nelabai ką pamena. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, sūnus A. M. iki 2011 m. liepos mėnesio gyveno kartu, lankė Naujininkų vidurinę mokyklą. Kadangi sūnus pradėjo praleidinėti pamokas, pateko į negerą vaikinų kompaniją, abu su vyru nespėdavo jo kontroliuoti dėl darbo, todėl nusprendė išvežti A gyventi pas močiutę į Baltarusiją. 2011 liepos mėn. A išvažiavo į Baltarusiją, kur nuo rugsėjo mėnesio pradėjo lankyti mokyklą ir ten gyvens, kol pabaigs mokyklą. Kiekvieną savaitgalį važiuoja į Baltarusiją pas sūnų, į Lietuvą jis galimai atvažiuos tik per artimiausias atostogas. 2011 m. birželio mėnesio viduryje, tiksliau laiko neatsimena, į namus atėjo A draugas R su motina ir papasakojo, kad vaikai buvo prie tvenkinio Nemėžio km. ir dingo R mobiliojo ryšio telefonas. R pagalvojo, kad telefoną galėjo paimti pačios sūnus, todėl jis su motina atėjo pasikalbėti. Klausinėjo A apie dingusį telefoną, bet jis sakė, kad nieko nežino ir nematė jokio telefono. Pasidomėjo su kokiais draugais A buvo prie tvenkinio ir sužinojo, kad kartu buvo vienas iš draugų, vardu R. Pažįsta Ruslano tetą A, jai paskambino ir paklausė apie telefoną. Apibūdino dingusį telefoną, nurodė spalvą, modelį, požymius. A pasakė, kad matė tokį telefoną pas R, kuris paaiškino, kad tą telefoną su kažkuo išsikeitė ar jį rado, tiksliai nepamena. Kitą dieną A su R atvažiavo. Pačios vyras, Ar , A ir R nuėjo pas R motiną ir atidavė telefoną. Po kelių dienų sužinojo, kad dar negrąžinta atminties kortelė, kurį liko pas R Po kelių dienų A atvežė atminties kortelę ir paprašė ją perduoti R motinai. Apie patį įvykį žino tik iš sūnaus pasakojimų, jis minėjo, kad 2011 m. birželio mėn. jis kartu su R ir J. Š. nuvažiavo prie tvenkinio Nemėžio km., kur sutiko kitus draugus, tarp kurių buvo ir R. Vaikai buvo pažįstami, bendrai žaidė, plaukiojo tvenkinyje. Sūnus minėjo, kad R mažiau žaidė, o daugiau sėdėjo ant kranto, kur buvo sudėti drabužiai. Po kiek laiko nusprendė važiuoti į namus ir R pastebėjo, kad dingo jo mobiliojo ryšio telefonas. R telefono visur ieškojo, bandė skambinti, bet nerado. Kas ir kokiu momentu galėjo pavogti telefoną A nematė, pats jis nieko nevogė. Grįžęs į namus A nieko nepasakojo, kol neatėjo R motina. Vaikai pagalvojo, kad pačios sūnus gali žinoti kur yra telefonas. Pradėjo aiškintis ir sužinojo, kad telefoną pavogė R. Iš A pasakojimų žino, kad R yra problematiškas vaikas ir linkęs vogti. (b.l.46-47).
-nepilnamečio kaltinamojo įstatyminės atstovės D. M. parodymais teisme, kad kaltinamasis yra jų globos namų globotinis, vaikas yra su problemomis, nesimoko, jo atžvilgiu yra pradėti dar keli tyrimai. Tačiau jis suprato savo kaltę, grąžino telefoną. Prašo griežtai nebausti jo.
-S. M. protokolu-pareiškimu, kuriuo ji pranešė Vilniaus rajono PK apie vagystę (b. l. 1);
-įvykio vietos apžiūros protokolu, nuotraukomis, kuriais nustatyta, kad nusikaltimo padarymo vieta – krantas prie tvenkinio Nemėžio k., Nemėžio sen., Vilniaus r. (b.l.10-13);
-daiktų, dokumentų pateikimo, jų apžiūros protokolais, kad nukentėjusioji S. M. pateikė R. M. gimimo liudijimą, mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ericsson W 350“, jo naudojimo instrukciją ir pirkimo kvitą, SIM kortelę (b. l. 17-27, 32-35); bei kad telefonas ir SIM kortelė grąžinti (b. l. 28, 36).
Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, teismas pripažįsta neginčijamai įrodyta, kad R. G. pavogė svetimą turtą ir tuo padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d.
Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Skiriant kaltinamajam bausmę, atsižvelgta į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, į jo padarymo aplinkybes ir tikslą, kaltės formą, t.y., kad padarytas nesunkus nusikaltimas (BK 11 str. 3 d.), į tai, kad yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o sunkinančių aplinkybių nėra, į jo asmenybę: sveikas, į narkologinę ar psichiatrinę įskaitą neįrašytas, nedirba, mokosi, turi pastovią gyvenamąją vietą, gyvena globos namuose, anksčiau neteistas, nusikalto pirmą kartą, šį nusikaltimą padarė būdamas nepilnamečiu, administracine tvarka baustas 1 kartą, nėra duomenų, kad po šio padaryto nusikaltimo būtų padaręs kitas nusikalstamas veikas, todėl teismas mano, kad yra pagrindas manyti, jog nepilnametis kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nuskalstamų veikų, todėl jis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 55, 80-82, 87, 93 str.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 301-302, 303 str. 4 d., 304-305, 307-308 str.
n u s p r e n d ė:
R. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., ir vadovaujantis BK 93 str. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės bei skirti jam auklėjimo poveikio priemones: elgesio apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant jį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos per šį laikotarpį: būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val.; tęsti mokslą.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.
Teisėjas Vaclavas Karšulis