Baudžiamoji byla Nr. 1-80-468/2016

(Proceso Nr. 10-1-00843-14)

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.2.10.; 2.3.6.4.5.

(S)

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 04 28

Vilnius

              Vilniaus apygardos teismo teisėja Daiva Kazlauskienė,              

sekretoriaujant Žanetai Kirsnienei, Violetai Budžienei, Ingai Šaranovai, Daivai Kokštaitei,

dalyvaujant prokurorei Margaritai Valantiejienei,

gynėjai advokatei Eugenijai Liutvinskienei,

nukentėjusiajam D. D., jo atstovei adv. Viktorijai Čivilytei,

vertėjai Ingai Petrulienei, Oksanai Seniut,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E.L., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, vedęs, dirbantis T. R. autotransporto įmonėje, vairuotoju, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 135 str. 2 d. 10 p.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

E.L. sunkiai sužalojo nukentėjusįjį G. D. dėl jo asmens tarnybos pareigų vykdymo, už tai, kad pastarasis, dirbdamas Vilniaus AVPK (duomenys neskelbtini) r. PK VP PD patruliu ir vykdydamas savo tiesiogines pareigas, 2014-01-29, 20.40 val., (duomenys neskelbtini), sustabdė automobilį „Mercedes Benz“, v.n. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo neblaivus kaltinamojo E. L. sūnus V. L. ir dėl ko šis prarado teisę vairuoti, jis (E. L.), 2014-08-18, apie 16.10 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,77 promilės), automobilių stovėjimo aikštelėje, šalia autoserviso, esančio (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą sutrikdyti nukentėjusiojo G. D. sveikatą, priėjo prie nukentėjusiojo ir, grasindamas fiziniu susidorojimu, nukreipė į nukentėjusiojo veidą signalinį pistoletą „Mateja Start 2“, priskiriamą prie D kategorijos šaunamųjų ginklų, ir tyčia vieną kartą iššovė, padarydamas nukentėjusiajam dešinės ausies akustinę traumą, atsiradusią dėl nuo netoli esančio ginklo šūvio akustinio poveikio, kuri komplikavosi išsivysčiusiu dešinės ausies kurtumu ir taip sunkiai sužalojo nukentėjusįjį G. D. dėl jo tarnybos pareigų vykdymo, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 135 str. 2 d. 10 p.

           Kaltinamasis E. L. kaltu pripažino iš dalies ir parodė, kad jis nukentėjusįjį žino iš matymo, žinojo, kad pastarasis yra policijos pareigūnas. Būtent jis prieš maždaug pusę metų sustabdė už automobilio vairo neblaivų jo sūnų V. L., dėl ko šiam buvo atimta teisė vairuoti. Tuo metu sūnus vairavo E. L. priklausantį automobilį, ir  E. L. sėdėjo jame.

2014-08-18 apie 15 val., būdamas automobilių stovėjimo aikštelėje, prie garažų pamatė D. Tą pačią dieną ir toje pačioje vietoje jis matė pastarąjį ir anksčiau. E. L. buvo išgėręs, pareiškė G. D. priekaištus dėl to, kodėl G. D. sustabdė neblaivų jo sūnų, dėl ko šis prarado vairuotojo pažymėjimą. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, todėl vėl pamatęs G. D., pradėjo konfliktuoti dėl to paties reikalo. Konflikto metu nuėjo už kampo, kur stovėjo jo krovininis automobilis, iš kurio vairuotojo kabinos pasiėmė Lenkijos Respublikoje pirktą startinį pistoletą, atėjo prie G. D. ir nesitaikydamas iššovė, tiesiai į G. D. nesitaikė. E. L. yra tolimųjų reisų vairuotojas, todėl 2014 metų vasario-kovo mėnesį Lenkijos Respublikoje savigynai nusipirko startinį pistoletą - kad pistoletas yra ne kovinis jis žino, nes yra tarnavęs armijoje. Kai pirko pistoletą, jam sakė, kad šiuo ginklu sužaloti žmogaus negalima, pirko jį tik kaip pagąsdinimo priemonę, jį buvo išbandęs Lenkijoje.  Nuo sūnaus teisių atėmimo iki įvykio E. L. nukentėjusįjį matė keletą kartų, tačiau tuomet jis jam negrasino.

Kaltinamasis E. L. parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu parodė vietą, kur stovėjo jis, ir kur stovėjo nukentėjusysis šūvio metu (b.l. 124-128 1 t.).

Tai, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą, teismo nuomone, patvirtina ne tik jo parodymai, bet ir nukentėjusiojo, liudytojų parodymai bei rašytinė bylos medžiaga.

          Nukentėjusysis G. D. parodė, kad jis dirbo Vilniaus aps. VPK (duomenys neskelbtini) r. PK patruliu. 2014 sausio mėn., vykdydamas savo tiesiogines pareigas, (duomenys neskelbtini) mieste sustabdė „Mercedes“ automobilį, kurį vairavo V. L., kuriam alkotesteriu patikrinus blaivumą buvo nustatyta, kad pastarasis neblaivus. Automobilį sustabdė, nes buvo gautas pranešimas, kad šis automobilis po miestą važinėja šaligatviais, sudarinėdamas avarines situacijas. Kartu su V. L. automobilyje buvo ir vairuotojo tėvas E. L.. Po šio įvykio sutikęs jį gatvėje E. L. ne kartą sakė, kad su juo susidoros.

2014-08-18 dieną, G. D., kartu su tėvu ir draugais M. D. bei T. R. būnant prie garažų, šiek tiek toliau už serviso, priėjo E. L. ir  grasino jam fiziniu susidorojimu, sakė, kad nušaus, nes dėl jo šio sūnus prarado darbą, sakė, kad jis negyvens. Įvyko žodinis konfliktas, po ko G. D. su tėvu ir draugais išvažiavo, tačiau po kelių valandų G. D. grįžo į aikštelę prie automobilių serviso, kur su pažįstamais kalbėjosi apie reikalus. Prie jų vėl priėjo E. L., jį pamatęs pasakė: „Vėl tu čia. Aš tave nušausiu“, į ką jis šiam atsakė: „Nu, bandyk“. Po jo žodžių E. L. apsisuko ir nuėjo. Po poros minučių E. L. grįžo ir, atsistojęs priešais jį, išsitraukė pistoletą ir ištiesęs ranką į jį iššovė. Ištiesus ranką tarp G. D. ir ginklo liko visai nedidelis atstumas. Ginklas buvo nukreiptas į galvą. Pamatęs pistoletą jis (G. D.) greitai sureagavo ir prieš pat šūvį pasuko galvą ir dešine ranka smogė E. L.. Po smūgio šis nugriuvo, po ko jis jį nuginklavo, sulaikė ir iškvietė policijos pareigūnus, sulaukė, kol atvažiavo policijos patrulių ekipažas, kuriems jis perdavė užpuolėją bei pistoletą. Po įvykio 10 dienų gydėsi Lazdynų ligoninėje, kadangi po šūvio jam nustatytas labai sunkus dešinės ausies klausos pažeidimas po akustinės traumos. Blogai girdi dešine ausimi, jaučia ūžesį ausyje ir skausmą, nors iki įvykio tokių problemų neturėjo. Dėl sveikatos (dešine ausimi pilnai apkurto, blogėja klausa ir kita ausimi) buvo atleistas iš tarnybos, nes pagal sveikatos būklę gali dirbti tik kabinetinį darbą, o tokio darbo jam pasiūlyti negalėjo. Palaiko savo pateiktą civilinį ieškinį ir prašo jį tenkinti.

          Liudytojas P. D. parodė, kad 2014-08-18 apie 16 val. būdamas (duomenys neskelbtini), garažo viduje, lauke išgirdo vieno šūvio garsą, po ko jis iš karto išėjo į kiemą, kur, maždaug 4 m atstumu nuo garažo, iš kurio jis išėjo, pamatė ant žemės gulintį E. - kaltinamąjį, o ant jo sėdėjo G. D., kuris viena ranka laikė E., o kitoje G. rankoje, ant mažojo piršto kabojo pistoletas. Kas šaudė, jis nematė. Kelių metrų atstumu nuo kaltinamojo ir nukentėjusiojo stovėjo J. Š., P. B. ir A. P..

          Liudytojas J. S. parodė, kad 2014-08-18, apie 16 val. jis buvo savo vadovaujamo automobilių autoserviso, esančio (duomenys neskelbtini), patalpose, kai išgirdo garsą, panašų į petardos sprogimą, į tai iš pradžių nekreipė dėmesio ir į lauką nėjo. Kiek vėliau išėjęs į kiemą pamatė, kad yra atvykęs policijos patrulių ekipažas, kurio pareigūnai dėjo antrankius E. L., o atvažiavus antram ekipažui jį pasodino į automobilį ir išvežė. Kadangi prie autoserviso esanti teritorija filmuojama, jis peržiūrėjo apsaugos kamerų vaizdo įrašus. Pamatė, kad įraše buvo užfiksuotas visas įvykis, o būtent matosi, kaip E. L., priėjęs prie G. D., iššovė į pastarąjį. Girdėjo, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo buvo konfliktas dėl kaltinamojo sūnaus vairavimo, kad G. D. buvo pastarajam atėmęs vairuotojo teises. Stebėjimo kamerų įrašą jis pateikė pareigūnams.

          Iš liudytojų G. D. (nukentėjusiojo G. D. tėvo), T. R., M. D. parodymų matyti, jog jie 2014-08-18, apie pietus, buvo kartu su nukentėjusiuoju (duomenys neskelbtini), esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, liudytojai sėdėjo automobilyje, o nukentėjusysis netoliese prie automobilio bendravo su draugu. Sėdėdami automobilyje pro atvirą langą liudytojai išgirdo, kaip prie nukentėjusiojo priėjęs dar vienas vyras (dabar kaltinamasis) pradėjo pastarąjį įžeidinėti, sakė, kad jis jo sūnų „pasodino“ ant 14 000 litų, grasino susidoroti, nušauti, rusų kalba nukentėjusiajam pasakė “tu apiforminai mano sūnų, tai aš tave užmušiu“, į ką šiam nukentėjusysis atsakė „važinėsi girtas ir tave apiforminsiu“. Tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas - tai pamatę jie išlipo iš automobilio. Kaltinamasis nukentėjusiajam rusų kalba kartojo „aš tau padarysiu, aš tau padarysiu“. Pamatę, kad vyras girtas ir su juo nėra reikalo ginčytis, liudytojai ir nukentėjusysis sėdo į automobilį ir išvažiavo. G. D. (nukentėjusysis) važiuojant papasakojo, kad prieš kurį laiką sustabdė minėto vyro sūnų, kuris už vairo buvo neblaivus. Tą pačią dieną liudytojams T. R., M. D. paskambino G. D. ir papasakojo, kad minėtas vyras prie to paties autoserviso prieš kurį laiką į pastarąjį šovė.

          Liudytoja Ž. V. parodė, kad 2014-08-18, dirbant kartu su kolega, apie 16.50 val., gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), prie autoserviso, esančio garažų masyve, buvo šauta į policijos pareigūną. Nuvykus į nurodytą vietą pamatė ant žemės gulintį vyriškį, kuriam prieš tai atvykusio ekipažo pareigūnai jau buvo uždėję antrankius - kaip paaiškėjo, tai buvo E. L., o šalia jo buvo neuniformuotas policijos pareigūnas G. D..

          Liudytojas S. L. parodė, kad E. L. yra jo dėdė. Žino, kad iš E. L. sūnaus V. L. buvo atimtas vairuotojo pažymėjimas, žinojo, kad pastarasis ruošiasi kreiptis dėl vairuotojo pažymėjimo atgavimo anksčiau laiko, tai jam pasakojo pats V. L.. E. L. jis apibūdina kaip ramų, nepiktnaudžiaujantį alkoholiu asmenį, kuriuo jis pasitiki, nes už jį mokėjo užstatą.

          Liudytojas V. L. parodė, kad 2014-01-19 jis (duomenys neskelbtini) mieste vairavo tėvui priklausantį automobilį išgėręs alaus, tačiau jautėsi normaliai. Tėvas E. L. važiavo automobilyje kartu su juo, bet pastarasis tą dieną buvo gerokai išgėręs. Automobilį sustabdė policijos pareigūnas, šiuo metu jau žino, kad pastarojo pavardė D., kuris surašė protokolą, V. L. buvo paskirta bauda, atimta teisė vairuoti. Vėliau jie su tėvu ta tema nesikalbėjo, t.y. jis tėvui nieko nepasakojo, o šis neklausinėjo. Jam girdint tėvas E. L. niekada negrasino minėtam pareigūnui D. nei fiziniu, nei kitokiu susidorojimu. Tarp jo ir tėvo E. L. nebuvo jokių pokalbių apie pareigūną D. 2014 08 18 buvo namuose. Prie garažo nebuvo, apie įvykį nieko papasakoti negali, kad tėvas turi ginklą – nežinojo.

Liudytojais apklausti J. Š. ir P. B. teismui parodė, jog įvykio dieną jie girdėjo kaltinamojo ir nukentėjusiojo ginčą dėl kaltinamojo sūnaus teisių atėmimo, po ko nuėjęs kaltinamasis grįžo po 10-15 min. ir nieko nesakęs, stovėdamas priešais nukentėjusįjį, į jį šovė, nukentėjusysis G. D. išsisuko, kaltinamąjį E. L. sulaikė, iškvietė policiją. Šūvio metu liudytojai stovėjo šalia kaltinamojo ir nukentėjusiojo, dėl šūvio jiems jokių sužalojimų nepadaryta.

          2014-08-18 įvykio vietos apžiūros metu apžiūrėta įvykio vieta aikštelė prie autoserviso, esančio (duomenys neskelbtini) ( b.l. 7-11)

          Bendrojo pagalbos centro garso įrašo apžiūros metu nustatyta, kad 2014-08-18, 16:16 val. į bendrojo pagalbos centrą skambina vyras, kuris praneša, kad ginklu  užpultas pareigūnas ir prašo atsiųsti ekipažą į (duomenys neskelbtini) kaimą. Vyras prisistatė G. D. (b.l. 17-18 1 t.).

Dėl nusikalstamos veikos  kvalifikavimo

Iš vaizdo įrašo apžiūros protokolo (b.l. 67 1 t.) bei posėdžio metu peržiūrėjus vaizdo įrašą, matyti, jog atidarius kompaktini diską atsidaro spalvotas vaizdo įrašas, fiksuojamas laikas 2014-08-18,16:21:59. Filmuojamas garažų masyvo blokas. Priekyje matyti atidarytos garažų durys, lauke stovintys automobiliai, kurių vienas-baltos spalvos autobusiukas, stovintis už tamsios spalvos „BMW“ markės automobilio. Prie šio automobilio, iš priekio stovi keturi  vyrai, kurių vienas - ­nukentėjusysis G. D., vilkintis mėlynos spalvos maikute, tamsios spalvos kelnėmis, kairioji ranka sugipsuota. Vyrai rūko, bendrauja. 16:22:21 iš už garažų masyvo kampo ateina E. L. (žilas, vilki dryžuota maikute, šviesios spalvos kelnėmis), kuris eina link aukščiau minėtų vyrų, eidamas prisidega cigaretę. Nukentėjusysis G. D. stovi prie „BMW“ markės automobilio kairiojo priekinio žibinto, o E. L. sustoja priešais nukentėjusįjį prie minėto automobilio dešiniojo priekinio žibinto (per automobilio atstumą). 16:22:44 E. L. kairiąja ranka iš už nugaros, iš už kelnių išsitraukia pistoletą, perdeda jį į dešiniąją ranką ir ją ištiesęs iššauna į nukentėjusįjį G. D.. Fiksuojamas laikas 16:22:46. Iš karto po šūvio nukentėjusysis dešiniąja ranka suduoda smūgį E. L. į galvos sritį, nuo smūgio pastarasis pargriūna ant žemės, o nukentėjusysis G. D. laiko jį prispaudęs. E. L. užstoja automobilis, todėl jo nesimato. Matyti, kaip G. D., paėmęs pistoletą, padeda jį šalia ant žemės, o vėliau nuneša į aukščiau minėtą baltos spalvos autobusiuką, iš kurio, pasiėmęs telefoną, pradeda skambinti, skambindamas vėl laiko prispaudęs ant žemės E. L.. Vyrai, su kuriais iki įvykio kalbėjosi nukentėjusysis G. D., nueina į garažą. 16:36:46 atvažiuoja policijos pareigūnai, kuriems nukentėjusysis G. D. perduoda anksčiau į baltos spalvos autobusiuką nuneštą ginklą, pareigūnai sulaiko įtariamąjį.

              Iš liudytojo J. S. (autoserviso vadovo) parodymų matyti, jog jis kartais tikrina vaizdo įrašus, bet dėl tikslaus laiko įrašų netikrina, nes tai nėra reikalinga. Gali būti, kad vaizdo stebėjimo kamerose fiksuojamo vaizdo laikas nėra tikslus. 2014-09-19, patikrinus vaizdo kamerų laiką, skirtumas su realiu laiku buvo 12 min., taip, kad 2014-08-18 vaizdo kamerų laikas taip pat galėjo skirtis nuo realaus laiko keletą minučių (b.l. 70-71 1 t.). Todėl nusikaltimo padarymo laikas laikytinas - 16.10 val., kaip ir nurodyta kaltinime.

          Atlikus nukentėjusiojo G. D. asmens apžiūrą nustatyta, kad ant nukentėjusiojo G. D. kūno išorinių sužalojimų nesimato. Naudojant šūvio pėdsakų nuėmimo rinkinį „GSR-5“ nuo nukentėjusiojo kaklo ir marškinėlių dešinės pusės peties srities paimti galimai šūvio pėdsakai (b.l. 24 1 t.).

          Atlikus įtariamojo E. L. asmens apžiūrą nustatyta, kad ant įtariamojo E. L. kūno matosi išoriniai sužalojimai: kirstinė kairės pusės antakio žaizda, kairės veido pusės nubrozdinimas smakro srityje. Naudojant šūvio pėdsakų nuėmimo rinkinį „GSR-5“ nuo įtariamojo galvos, plaukų, marškinių dešinės priekinės pusės, dešinės plaštakos paimti galimi šūvio pėdsakai (b.l. 111 1 t.).

          Prie į įvykio vietą pagal iškvietimą dėl policijos pareigūno užpuolimo atvykusios pareigūnės A. J. tarnybinio pranešimo buvo pridėtas pistoletas „Mateja Start 2“ (b.l. 102 1 t.), kuris buvo apžiūrėtas (b.l. 103-107 1 t.).

Balistikos ekspertas E. V., teismo posėdžio metu apžiūrėjęs pistoletą „Mateja Start 2“, teismui parodė, jog jam pateiktas apžiūrai ginklas yra Lenkijos gamybos signalinis pistoletas, kuriuo galima šaudyti ir kuris yra skirtas sukurti garso signalą. Tai D kategorijos ginklas, kuriam įsigyti leidimo nereikia. Šaunant pasklinda dujos, jokio sviedinio nėra, sukeliamas šūvio garsas. Detalesniam ginklo tyrimui teisme buvo paskirta ekspertizė, kurią atlikus iš ekspertizės akto (b.l. 153-155 2 t.) matyti, jog  pistoletas yra pramoninės gamybos (Star Mateja, Lenkija) startinis STart 2 modelio pistoletas Mateja, skirtas šaudyti 6 mm kalibro trumpaisiais žiedinio skėlimo signaliniais šoviniais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, pistoletas yra D kategorijos šaunamasis ginklas. Jis yra tinkamas šaudyti. Tyrimui pateikti 6 šoviniai yra pramoninės gamybos 6 mm kalibro trumpieji žiedinio skėlimo signaliniai šoviniai, skirti to paties kalibro startiniams-signaliniams pistoletams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, šios rūšies šoviniai yra priskiriami prie šaudmenų, skirtų D kategorijos ginklams (du šoviniai iššauti).

          Specialisto išvadoje Nr. G 4045/14(01) nurodyta, kad G. D. nustatyta dešinės ausies akustinė trauma, kuri galėjo atsirasti įvykio aplinkybėmis nurodytu laiku (2014-08-18). Tikėtina, kad tokia trauma galėjo atsirasti nuo netoli esančio ginklo šūvio akustinio poveikio. Sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl jo sveikata sutriko ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas nebūdingas savęs sužalojimui (b.l. 58 1 t.).

Taip pat į bylą buvo pateikta specializuotosios medicininės ekspertizės 2015 01 27 pažyma Nr.220, kurioje konstatuota, kad sveikatos sutrikdymas, kuris įvyko 2014 08 18, priskiriamas prie apysunkio laipsnio sveikatos sutrikdymo. Po sveikatos sutrikdymo likę sveikatos pakitimai: kurtumas dešine ausimi ir nežymus klausos silpimas kairėje ausyje po akustinės traumos. G. D. netinkamas tolesnei tarnybai pagal I ir II skiltis.

Teismo posėdžio metu išklausius eksperto V. K. ir specialistės LOR gydytojos O.V. L. paaiškinimų, nustatyta, jog nukentėjusiojo G. D. gydymas yra pilnai baigtas, po 2014 11 24 teismo med. ekspertizės atlikimo yra gauta naujų duomenų apie G. D. sveikatos tyrimus ir būklę, todėl paskyrus ekspertizę galutinių sužalojimo pasekmių nustatymui, 2015 08 06 gauta specialisto išvada Nr. PEKG 11(123)/2016 (01), iš kurios matyti, jog G. D. 2014 08 18 patirta akustinė trauma komplikavosi išsivysčiusiu dešinės ausies kurtumu. G. D. dėl išsivysčiusio dešinės ausies kurtumo prarado 50 proc. bendro darbingumo (Remiantis „Dėl sužalojimo prarasto bendrojo darbingumo procentų nustatymo lentelės p. 22.3), tai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą pagal pasekmes („Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių“  p. 6.11). Šioje išvadoje taip pat nurodyta, kad ankstesnę specialisto išvadą Nr. G 4045/14(01) laikyti ne galutine, kadangi tuo metu nebuvo vertinamos sužalojimo pasekmės (b.l. 178-185 2 t.).

Teismui nekyla abejonių, kad būtent dėl kaltinamojo veiksmų (šūvio) buvo sužalotas nukentėjusysis. Nukentėjusysis dėl užimamų pareigų nuolat praeidavo medicininę komisiją, iš vaizdo įrašo matyti, jog tuoj po įvykio kalbėdamas telefonu, nukentėjusysis telefoną buvo pridėjęs tiek prie kairės ausies, tiek ir prie dešinės ausies. Iš vaizdo įrašo taip pat matyti, jog kalbant telefoną laikyti prie dešinės ausies nukentėjusiajam nebuvo konfortiška, o jo pridėjimas prie dešinės ausies, teismo nuomone, buvo sąlygotas kasdieniu įpročiu, juo labiau, kad įvykio metu jo kairioji ranka buvo sugipsuota, todėl telefoną laikant prie kairės ausies teko jį prilaikyti petimi. Teismo nuomone, tai, jog tuoj po įvykio, po patirto streso, nukentėjusysis, kalbėdamas telefoną buvo pridėjęs prie dešinės ausies, kaltinamojo kaltės nepašalina ir jo veiksmų kvalifikavimui reikšmės neturi. 

Teismas praktikoje sveikatos sutrikdymo bylose apie kaltininko kaltės formą ir jos turinį  sprendžia atsižvelgdamas ne tik į kaltininko parodymus, bet ir į padaryto nusikaltimo objektyvias aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, lokalizaciją, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, taip pat kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, veikos padarymo priežastis, kaltininko elgesį prieš nusikaltimą, jo padarymo metu ir po jo.

Iš administracinių teisės pažeidimų registro gautas išrašas apie V. L. 2014-01-29 administracinį teisės pažeidimą (b.l. 87-90 1 t.), kuriame G. D. nurodytas kaip pareigūnas, nustatęs ATP. Apie tai, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo buvo žodinis konfliktas, po kurio nuėjęs šalin grįžo kaltinamasis su ginklu ir šovė nukentėjusiajam į galvą/veidą, matyti ne tik iš vaizdo įrašo, bet apie tai parodė ir liudytojai J. Š. bei P. B.. Iš liudytojų G. D. (nukentėjusiojo G. D. tėvo), T. R., M. D. parodymų, nukentėjusiojo parodymų matyti, jog kaltinamasis, dar prieš kelias valandas iki įvykio sutikęs nukentėjusįjį, pastarajam grasino susidorojimu dėl to, kad pastarasis „apiformino jo sūnų“. Nukentėjusysis G. D. teigė, jog kaltinamasis nuolat jam prikaišiojo, grasino dėl jo girto sūnaus sustabdymo ir protokolo surašymo. Tai, jog kaltinamasis žinojo, kad nukentėjusysis yra policijos pareigūnas, kaltinamasis pripažino ir teisiamojo posėdžio metu. Iš aukščiau išdėstytų liudytojų parodymų, kaltinamojo paaiškinimų matyti, jog kaltinamasis į nukentėjusįjį šovė dėl su nukentėjusiojo tarnyba policijoje susijusių priežasčių (kaltinamojo sūnaus sustabdymo, dėl ko pastarasis buvo nubaustas įstatymo nustatyta tvarka). Nukentėjusiajam padaryto sužalojimo mastas, atsižvelgiant į specialisto išvadą, nekvestionuojamas, o kaltinamojo veiksmus teismas neturi pagrindo laikyti nei spontaniškais, nei neatsargiais.

Tai, kad būtent kaltinamasis sužalojo nukentėjusįjį, įrodo ne tik nukentėjusiojo, liudytojų paaiškinimai, bet ir medicininės specialisto išvados, vaizdo įrašas, nes iš jų matyti, kad būtent kaltinamasis iš nedidelio atstumo šovė nukentėjusiajam į galvą.

Teismo manymu, kaltinamasis, iš nedidelio atstumo šaudamas nukentėjusiajam į galvą, nors ir nedetalizuodamas, į kurią vietą pataikys, savaime suvokė, kad tokiu būdu kelia grėsmę mažiausiai nukentėjusiojo sveikatai, ir numatė tokių pasekmių galimybę. Teismas, įvertinęs kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, teisminio nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes, konstatuoja, kad kaltinamasis E. L., sunkiai sutrikdydamas nukentėjusiojo G. D. sveikatą, veikė tyčia.

Visos aukščiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis E. L., tyčia, prieš tai ne kartą grasinęs, iš nedidelio atstumo šaudamas nukentėjusiajam į galvą, suvokė, kad tokiais veiksmais kelia grėsmę jo sveikatai, numatė, kad gali sunkiai sužaloti ir nors tokių pasekmių nenorėjo, tačiau sąmoningai leido joms atsirasti. Nustačius, kad kaltinamasis, darydamas nusikalstamą veiką, veikė netiesiogine tyčia, jo padaryta nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal kilusias pasekmes kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, ką patvirtino aukščiau paminėta teismo medicinos specialisto išvada.

              Atsižvelgus į tai, jog kaltinamasis žinojo, kad nukentėjusysis yra policijos pareigūnas, jam reiškė priekaištus dėl jo tarnybos pareigų vykdymo (girto kaltinamojo sūnaus V. L. sustabdymo, ko pasekoje buvo paskirta administracinė nuobauda ir atimta teisė vairuoti transporto priemonę) bei dėl to paties grasino susidorojimu, atsižvelgus į kaltinamojo veiksmų pasekmes ir nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo mastą, kaltinamojo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 135 str. 2 d. 10 p. kaip sunkus sveikatos sutrikdymas dėl nukentėjusiojo asmens tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo. Atsižvelgiant į nustatytas sužalojimo pasekmes, nusikaltimas laikytinas baigtu.

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo E. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

              Kaltinamojo E. L. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.) (b.l. 182 1 t.).

                            Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į tai, jog jis padarė labai sunkų nusikaltimą (BK 11 str.), yra anksčiau neteistas, bet baustas administracine tvarka. Atsižvelgiama į tai, kad kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, tačiau nustatyta, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo teigiamai asmenybę charakterizuojančias aplinkybes (dirba, priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nesigydė, VŠĮ Respublikinėje Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė, į VšĮ (duomenys neskelbtini) PSPC psichikos sveikatos skyriaus gydytojo psichiatro bei priklausomybės ligų gydytojo stebimų ir gydomų asmenų įskaitas neįrašytas (b.l. 176-186 1 t.) ir teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam skiriant sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, jos dydį parenkant mažesnį nei vidurkis.

Bausmės vykdymo atidėjimo taikymas (BK 75 str.) negalimas, nes padarytas labai sunkus nusikaltimas. BK 62 straipsnio nuostatų taikymui pagrindų nėra.

E. L. sulaikytas 2014-08-18, 16.50 val. (b.l. 114-115 1 t.). 2014-08-20 E. L. paskirta kardomoji priemonė-suėmimas vienam mėnesiui (b.l. 134-36 1 t.), kuri 2014-09-11 Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo nutartimi nepratęsta (b.l. 154-156 1 t.); 2014-09-17 nutarimais E. L. paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas (b.l. 159 1 t.) ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 169 1 t.). Esant aukščiau išdėstytų kardomųjų priemonių skyrimo aplinkybėms, laikytina, jog kardomoji priemonė – suėmimas buvo taikyta iki 2014 09 17. 2014-09-29 kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas panaikinta ir paskirta kardomoji priemonė  - užstatas (užstato mokėtojas S. L. - b.l. 163-164 1 t.).

Iki įsiteisės ir bus pradėtas vykdyti nuosprendis paliktinos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir užstatas

Civilinis ieškinys

Nukentėjusysis G. D. pateikė civilinį ieškinį (b.l. 19-21 2 t.) dėl 46,38 Eur už medikamentus ir kurą turtinei žalai, dėl 72 662,45 Eur turtinės žalos dėl netektų pajamų ir 45 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. 2016 04 25 teismo posėdžio metu papildomai prašė priteisti 727 Eur už klausos aparatą ir 1400 Eur advokato išlaidų (b.l. 15-16 3 t.).

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis G. D. nurodė, jog dėl kaltinamojo veiksmų jis tapo  50 proc. nedarbingas (2016 04 25 teismo posėdžio metu (b.l. 16 3 t.) pateikta 2015 10 19 d. darbingumo lygio pažyma – 60 proc. nedarbingas), viena ausimi visiškai prarado klausą, nuolat kenčia įvairų diskomfortą, galvos skausmus, svaigimą, ūžimą, dėl patirtos traumos nebegali dirbti savo darbo, iš jo buvo atleistas dėl sveikatos būklės, kurią sukėlė kaltinamojo neteisėti veiksmai, blogėja ir klausa kita ausimi, dėl ko jam ir kairėje ausyje reikia nešioti klausos aparatą.

Civilinis ieškinys dalyje už medikamentus, kurą, klausos aparatą 773,38 Eur sumai tenkintinas visiškai, žalos dydis laikytinas pagrįstas teismui pateiktais kvitais, apmokėta PVM sąskaita faktūra (b.l. 22 2 t., b.l. 15 3 t.).

Civilinis ieškinys dalyje dėl negautų pajamų tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje turtine žala pripažįstama ne tik asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), bet ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-35/2011). Negautos pajamos yra netiesioginiai nuostoliai, t. y. nukentėjusiojo numatyta ir realiai tikėtina gauti pinigų suma, kurią jis būtų realiai gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 str.).

Iš LR VRM 2015 02 18 sprendimo G. D., a/k (duomenys neskelbtini) pensijos byloje Nr. (duomenys neskelbtini)  (b.l. 36 2 t.) matyti, jog G. D. nuo 2015 01 30 buvo paskirta pareigūno valstybinė pensija už tarnybą. Ištarnautas laikas - 11 m. 5 mėn. 25 d.

Ieškinyje teigiama, jog pareigūnu G. D. būtų dirbęs iki 50 metų, tačiau teisę į pareigūno pensiją, vadovaujantis 1994 12 13 LR Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo (nuosprendžio priėmimo metu galiojantys įstatymo 2015 06 25 Nr. XII-1864 pakeitimai) 3 str. 3 d. 2 p. jis būtų įgijęs ištarnavęs 24 metus, todėl laikytina, jog jam buvo likę (stažas pensijai 24 metai = 288 mėn.; darbo stažas 11 m. 5 mėn. 25 d. = 138 mėn.; atleidimo dėl sveikatos metu iki pensijos liko 288-138=150 mėn.) 150 mėn. tarnybos, todėl už šį laikotarpį priteistinas sumažėjusių pajamų skirtumas - 60 217,50 Eur (507,07 Eur gautas atlyginimas - 107,61 Eur pensija = 401,45 Eur x 150 mėn.).

Toks turtinės žalos (negautų pajamų) dydis, teismo nuomone, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, nepažeidžia balanso tarp nukentėjusiajam padaryto sužalojimo sunkumo ir kaltinamojo turtinės padėties (dirbantis, turi nekilnojamos turto), neviršija statistikos departamento skelbiamo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio. Juo labiau, kad iš teismui pateiktų pažymėjimų matyti, jog G. D. į savo darbą žiūrėjo atsakingai, nuolat tobulino savo žinais (b.l. 23-28 2 t.), iš vaizdo įrašo (sulaikant kaltinamąjį) akivaizdžiai matyti, jog buvo gerai fiziškai pasirengęs tarnybai, veikos padarymo metu buvo darbingas, o patyręs kūno sužalojimą nebegali dirbti mėgstamo darbo.

Civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau-CK) 6.250 str. 1 dalyje nurodyta, jog neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertina teismas, atsižvelgdamas į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, atsakovo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 dalis).

Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama ne tik į padarytų sužalojimų sunkumą, bet ir į jų pasekmes. Neabejotina, jog dėl prieš jį įvykdyto nusikaltimo nukentėjusysis patyrė skausmą, dvasines kančias. Būtent kaltinamojo veiksmais jis buvo sunkiai ir neatstatomai sužalotas, nors nukentėjusysis jaunas, tačiau jam nustatytas 40 proc. darbingumas, jis dėl sveikatos būklės nebegali dirbti savo ankstesnio darbo. Atsižvelgiant į teisingumo, sąžiningumo, protingumo kriterijus, darytina išvada, kad neturinė žala bus atlyginta nukentėjusiajam jo prašymą tenkinant iš dalies ir jo naudai iš kaltinamojo priteisiant 20 000 Eur. Ši suma laikytina proporcinga ir kaltinamojo padėčiai (dirba, turi nekilnojamo turto).

Teismui taip pat pateiktas kvitas 1 400 Eur (b.l. 15 3 t.) sumai turėtoms advokato paslaugoms apmokėti nagrinėjant bylą I instancijos teisme. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nagrinėjamoje byloje teisinę pagalbą pagal sutartį nukentėjusiajam teikė advokatė Viktorija Čivilytė. Atsižvelgus į tai, kad E. L. šioje byloje pripažintas kaltu, prašymas priteisti iš jo 1 400 Eur už advokato nukentėjusiajam byloje suteiktą teisinę pagalbą tenkintinas, nukentėjusiojo turėtas išlaidas patvirtina kvitas.

Daiktai turintys reikšmės bylai:

Kompaktinis diskas su vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, saugotinas prie bylos ( b.l. 66-67).

Iš Bendrojo pagalbos centro gautas pagalbos skambučio garso įrašas, įrašytas į kompaktinį diską, nuosprendžiui įsiteisėjus, saugotinas prie bylos ( b.l. 16-18).

Dėžutė su galimais šūvio pėdsakais, esanti prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintina.

Startinis pistoletas „Mateja Start 2“ kartu su dėtuve bei 6 vnt. kapsulių (du iššauti), esantys prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotini ir sunaikintini.

Nuosavybės teisių apribojimas

Teismo 2016 03 29 nutartimi pratęstas (nuo 2016 04 15) laikinas nuosavybės teisės apribojimas E. L. turtui paliktinas iki bus patenkintas civilinis ieškinys.

         Proceso išlaidų nėra.

Išnagrinėjęs bylą bei vadovaudamasis BPK 297-305, 307 str., teismas

n u s p r e n d ė:

E.L. pripažinti kaltu pagal BK 135 str. 2 d. 10 p. ir jam paskirti laisvės atėmimą penkeriems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo pradėjimo vykdyti nuosprendį dienos.

Į bausmės atlikimo laiką įsikaityti laikiną sulaikymą ir kardomąjį kalinimą nuo 2014 08 18 iki 2014 09 17.

E. L. paskirtas kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir užstatą - palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir pradėjimo vykdyti nuosprendį dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti užstatą grąžinti užstato davėjui – S. L..

Daiktai turintys reikšmės bylai:

Kompaktinį diską su vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, saugoti prie bylos ( b.l. 66-67 1 t.).

Iš Bendrojo pagalbos centro gautas pagalbos skambučio garso įrašą, įrašytą į kompaktinį diską, nuosprendžiui įsiteisėjus, saugoti prie bylos ( b.l. 16-18 1 t.).

Dėžutę su galimais šūvio pėdsakais, esančius prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Startinį pistoletą „Mateja Start 2“ kartu su dėtuve bei 6 vnt. kapsulių (du iššautos), esančius prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti ir sunaikinti.

G. D. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš E. L. nukentėjusiojo G. D. naudai 60 990,88 Eur (773,38 Eur už medikamentus, kuro išlaidas ir klausos aparatą + 60 217,50 Eur negautos pajamos) turtinei bei 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 1 400 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimo.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą E. L. a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), į nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą:

1) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 0,74 ha ploto;

2) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 3,59 ha ploto;

3) butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį bendros jungtinės nuosavybės teise su sutuoktine G. L., a.k. (duomenys neskelbtini)

nustatant dalinį nuosavybės teisės apribojimą, uždraudžiant disponuoti minėtu nekilnojamuoju turtu, tačiau nedraudžiant ir neribojant teisės juo naudotis ir jį valdyti, palikti iki civilinio ieškinio patenkinimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja                                                                                                                 Daiva Kazlauskienė