Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2025-12-31][nuasmeninta nutartis byloje][eII-1333-1242-2025].docx
Bylos nr.: eII-1333-1242/2025
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Vilniaus miesto apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 191688326 institucija/pareigūnas, priėmęs nutarimą ATP/AN byloje
Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 191688326 institucija/pareigūnas, surašęs ATP protokolą
Kategorijos:

?

Administracinio nusižengimo byla Nr. eII-1333-1242/2025

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01366-2025-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.9.1.; 21.10.4

 (S)

 

img1 

 

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2025 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Žukovaitė 

sekretoriaujant Vaidai Vasiliauskienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2025 m. rugpjūčio 18 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-19833-2025 (ROIK: 25275661947),

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

1.       Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiosios tyrėjos 2025 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-19833-2025 (toliau – ir Nutarimas) A. K. pripažinta kaltu padaręs administracinį nusižengimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 3 dalį, už tai, kad 2025 m. gegužės 23 d. 10.12 val., Vilniuje, Ukmergės g. 369, prekybos centro „BIG“ aikštelėje neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo automobilį BMW 5ER Reihe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tokiu būdu jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus.

2.       Pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, A. K. paskirta nuobauda – 375 Eur dydžio bauda ir paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 7 mėnesiams.

3.       A. K., nesutikdamas su Institucijos priimtu nutarimu, prašo panaikinti jo atžvilgiu priimtą nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti; arba jei skundas nebūtų patenkintas pilna apimtimi, prašo skundą panaikinti ir gražinti bylą Institucijai iš naujo nagrinėti, įpareigojant išsamiai ištirti visas aplinkybes bei vadovautis teisės principais. Skunde nurodoma, kad:

3.1.                       Institucija neatsižvelgė į jo pateiktą 2025 m. liepos 28 d. paaiškinimą dėl surašyti administracinio nusižengimo protokolo, nevertino pateiktų argumentų ir neatsižvelgė į pateiktą prašymą. Nėra pagrindo taikyti atsakomybės pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, nes teisės vairuoti apribojimo terminas buvo pasibaigęs. Jam teisė vairuoti buvo apribota tik nuo 2024 m. gruodžio 4 d. iki 2025 m. sausio 3 d., o nagrinėjamas įvykis buvo po 4 mėnesių. Vien dėl to, kad pareiškėjas nebuvo atlikęs papildomų formalumų (pvz. nepateikė prašymo „Regitra“ arba nepraėjo kursų), savaime nereiškia, jog jis yra netekęs teisės vairuoti transporto priemones minėto straipsnio prasme. Mano, kad reikia bausti tuos, kurie apskritai neturi teisės, o ne tuos, kurie „užstrigo“ formalumuose.

3.2.                      Taip pat, nurodo, jog nėra objektyvių ir vienareikšmių įrodymų, jog pareiškėjas minėtą dieną vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti. Prekybos centro vaizdo įrašai neparodė kas vairavo, tačiau parodė mažiausiai 2 automobilius, kurie galimai apgadino pareiškėjo šeimos nariui priklausantį automobilį BMW. Tai, kad automobilį BMW į minėtą vietą atvairavo pareiškėjas, yra Institucijos interpretacija vaizdo įrašų.

3.3.                      Situacija rodo, kad Nutarimas paremtas neteisingu situacijos identifikavimu, kadangi tyrimas dėl incidento, kuomet buvo apgadintas automobilis BMW buvo nutrauktas atskiru Institucijos nutarimu, nurodant jog kaltų nėra, BMW susigadino pats. Mano, jog tai rodo, jei tuo atveju nebuvo įvardintų konkrečių pažeidėjų ir ten neturėjo tvirtų duomenų dėl incidento, tai taip yra ir su šia situacija.

3.4.                      Pareiškėjui kyla pagrįstų abejonių dėl tapatybės nustatymo. Identifikacija nėra tikslia pagrįsta. Nutarimas pagrįstas tik vaizdo įrašais, todėl negalima tiksliai identifikuoti vairuotojo. Mano, kad tokie įrodymai yra nepakankami administracinės atsakomybės pagrindui. Vien tik vizualinė interpretacija nėra tapatybės nustatymui pakankamais pagrindas.

3.5.                      Pažymėjo, jog jis pats iškvietė policiją, tai rodo, jog jis neturėjo ketinimų pažeisti taisyklių, kurios buvo jo pusėje. Todėl neturėtų būti Institucijos interpretuojama kaip jo kaltė. Mano, jog Institucija turi įrodyti pažeidimą, o ne jis. Neturint objektyvaus įrodymo, jog jis vairavo ar nevairavo neturėdamas teisės, negali būti taikoma atsakomybė.

3.6.                      Nurodo, jog nėra pagrįstos kaltės, pareiškėjo veiksmuose nebuvo tyčios, jis nevengė formalumų, o laukė teismo sprendimų ir tai nebuvo sąmoningas bandymas išvengti atsakomybės.

3.7.                      Mano, kad jam paskirta sankcija yra netinkama ir neadekvati už formalumo neatlikimą, yra neproporcinga ir neteisėta. Pažymėjo, jog šiandienos dienai yra atlikęs visus formalumus susijusius su teisės vairuoti susigražinimu ir šiai dienai teisė vairuoti yra pilnai atstatyta ir galioja.

4.       Institucijos pateiktame atsiliepime prašoma skundą atmesti ir palikti Institucijos nutarimą nepakeistą, kadangi minėtas Nutarimas yra priimtas teisėtai ir pagrįstai. Padarytas administracinis nusižengimas įrodytas administracinio nusižengimo protokolu, nutarimu, tarnybiniu pranešimu, vaizdo įrašu, nuotraukomis ir kitais byloje esančiais duomenimis. Pareigūnai tarnybiniame pranešime nurodo, kad atvykus į įvykio vietą Pareiškėjas paaiškino, jog 2025 m. gegužės 23 d., laikotarpiu nuo 10.00 val. iki 13.00 val., jo motina pastatė automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Vilniuje, Ukmergės g. 369. Grįžusi ji rado apgadintą galinę dešinės pusės automobilio dalį. Pareigūnams paprašius pakviesti motiną į įvykio vietą aplinkybėms patikslinti, Pareiškėjas atsisakė, motyvuodamas tuo, kad motina yra darbe. Patikrinus registrų duomenis nustatyta, kad Pareiškėjas neturi teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemonės. Vėliau, peržiūrėjus prekybos centro „BIG“ apsaugos poste saugomus vaizdo stebėjimo kamerų įrašus, nustatyta, kad 2025 m. gegužės 23 d. 10 val. 12 min. iš minėto automobilio vairuotojo pusės išlipo pats Pareiškėjas. Iš administracinio nusižengimo byloje esančio vaizdo įrašo (kamera 192.168.1.103_ch10) matyti, kad 2025 m. gegužės 23 d. apie 10 val. 11 min. 36 s. prekybos centro stovėjimo aikštelėje įvažiavo automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis, pasukęs į kairę, privažiavo prie pastogės, skirtos pirkinių vežimėliams, ir priekine dalimi sustojo prie jos. Įraše (10 val. 12 min. 35 s.) matyti, kad iš vairuotojo pusės išlipo vyriškis, apsirengė striukę ir kartu su moterimi nuėjo link prekybos centro. Įvertinę vaizdo įrašus pareigūnai nustatė, kad būtent Pareiškėjas vairavo automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o ne jo motina, kaip jis teigia. Todėl skunde nurodyti argumentai, esą automobilį vairavo kitas asmuo, yra nepagrįsti. Tai, kad Pareiškėjas nesutinka su Institucijos nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir išvadomis, bei pateikia subjektyvų byloje esančių įrodymų vertinimą, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, o skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto nutarimo priėmimą todėl skunde išdėstytas aplinkybes vertiname kritiškai, kaip bandymą išvengti administracinės atsakomybės. Prašo administracinio nusižengimo bylą Institucijos atstovui nedalyvaujant.

5.       Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. K. nurodė palaikantis savo pateiktą skundą. Nurodė, jog buvo apgadintas jo automobilis ir nebuvo rasti kaltininkai, automobilis negalėjo pats susigadinti. Atvykę pareigūnai surašė protokolą. Mano, jog jei policija teigia, jog jis yra kaltas, turi tą ir įrodyti. Apie bylos nagrinėjimą nežinojo, nes jei būtų žinojęs būtų nuvykęs. Mano, kad jie atimta teisė vairuoti ir praėjo terminas, nemano jog tuo metu neturėjo teisės vairuoti. Tai buvo formalumas, kurio jam trūko, bet terminas, kuriam buvo teisė atimta buvo praėjęs. Pats iškvietė policiją, jei dėl kažko būtų pergyvenęs, būtų to nedaręs, nesitikėjo gauti tokio sprendimo. Jam prekybos centro apsauginiai rodė vaizdo medžiagą, kaip atbulomis sustojo kita mašina, tai yra tikimybė, jog tas automobilis nepajuto kaip atsirėmė į jo automobilį, dėl to ir iškvietė policiją. Nežino kodėl policijos pareigūnai manė, jog jis vairavo transporto priemonę. Kalbėjosi su pareigūnu E. Š., jis perlenkė lazdą, jį ramino kolega. Nemano, jog kas nors matė tą aplinkybę, jog jis vairavo transporto priemonę, nemano jog kas nors tą matė; mano, jog tai turi būti įrodyta. Mano, kad būtų tikslinga apklausti policijos pareigūną. Dėl nuobaudos, yra LAT praktika, jei nuobauda baigėsi dėl kažkokių formalumų žmogaus negali patraukti atsakomybėn. Šiandienos dienai teises turi, jos galioja, viską susitvarkė prieš porą mėnesių. Negali komentuoti ar tuo metu jam galiojo ar negaliojo teisės, to nepamena, bet mano, jog galiojo. Tuo metu ar vairavo automobilį atsisako komentuoti, nemato tikslo, nes mano, kad pareigūnai turi įrodyti jei jie teigia, kad vairavo. Savo kaltės nepripažįsta (2025 m. spalio 6 d. teismo posėdis).

6.       Teismo posėdžio metu papildomai pareiškėjas A. K. nurodė, kad su motina turi sudaręs panaudos sutartį, turi kelis automobilis, jais važinėja keli asmenys. Prie prekybos centro „BIG“ buvo priparkuotas automobilis. Tą automobilį vairuoja motina arba nuomininkas. Tas automobilis yra nuomojamas nuo 2022 metų. Jam paskambino motina ir nieko daug nepasakojo. Prieš skambinant į policiją, jis buvo nuėjęs pas apsaugos darbuotojus, pažiūrėjo vaizdo įrašus ir tikrai matėsi, kad „Prius“, o po to „VW“ įsirėmė. Jis apžiūrėjo automobilį ir pamatė, jog jis yra apgadintas. Laikosi pozicijos, kad nėra svarbu, kas vairavo automobilį, o svarbu, kas įvažiavo į automobilį. Automobilis buvo išnuomotas įmonei, nuomos sutartis neterminuota, nebuvo sutartis nutraukta. Įmonė užsiima automobilių prekyba, įmonei atstovauja žmogus, kuris nėra oficialiai joje įdarbintas. Sutartį sudarė įmonę atstovaujantis asmuo. Jis teismui nenurodys asmens vardo pavardės, kuris pasirašė sutartį, nes nėra tikras, ar jis yra įmonės direktorius. Negali nurodyti, kaip tą dieną buvo apsirengęs. Jis valdo visą automobilių ūkį ir yra už juos atsakingas, o ne jo motina. Peržiūrint vaizdo įrašą Nr. 20250523101010 nurodė, kad iš keleivio pusės galėjo būti vežimėlių pastogė, bet iki jos dar buvo vietos. Pareigūnai braižė schemą, matavo. Kaip tą dieną iki „BIG“ atvyko negalėjo atsakyti, galėjo atvykti su „Bolt“, galėjo kas nors jį atvežti, ne viską prisimena praėjus pusei metų. Matyt tą dieną buvo prekybos centre „BIG“, jam patinka tas prekybos centras ir ten ateina dažnai, yra laisvų vietų, galima padirbėti su kompiuteriu. Jeigu vyksta automobilio perdavimas, visada vyksta arba prie prekybos centro „BIG“, arba prie „Domus pro“. Ar tą dieną vyko automobilio perdavimas, negalėjo atsakyti, nėra automobilio savininkas. Tą dieną, ar darė veiksmų su automobiliu, negalėjo atsakyti (2025 m. spalio 30 d. teismo posėdis).

7.       Teismo posėdžio metu liudytojas E. Š. nurodė, kad prieš 6 mėnesius pareiškėjas iškvietė policijos pareigūnus į Ukmergės g. prie prekybos centro „BIG“, kad kažkas pažeidė jo automobilį. Pareiškėjas paaiškino, kad jo mama pastatė automobilį, mama tuo metu dirbo. Pastebėjo apgadintą automobilio galinę dalį. Automobilis buvo pastatytas prie vežimėlių pastogės. Tuomet nustatė, kad pareiškėjas neturi teisės vairuoti. Peržiūrėjus vaizdo įrašus pamatė, jog automobilis nebuvo apgadintas – pareiškėjas juo atvažiuoja, prisiparkuoja ir išlipa pareiškėjas, kuris neturi teisės vairuoti. Jis įrodinėjo, jog ne jis vairavo, nors iš vaizdo įrašų matė, jog jis vairavo. Pareiškėjo motina negalėjo atvykti, nes dirbo. Bendravo su pareiškėju, su juo kartu žiūrėjo vaizdo įrašus pas apsaugos darbuotoją. Matėsi ir viršutinė drabužių dalis, buvo su kepuraite, sulygino drabužių spalvas. Įrašus apžiūrėjo kartu su pareiškėju, bet apsaugai nurodžius, kad asmuo negali ten būti, buvo palydėtas už durų. Jiems atvykus pareiškėjas buvo vienas. Kai bendravo su apsaugos darbuotojais, pareiškėjas buvo su kažkokia moteriške, jos tapatybė nebuvo nustatyta. Ar vienas automobiliu atvyko pareiškėjas, negalėjo nurodyti, jei neklysta, keleivio vietoje buvo moteris. Pareiškėjas 10 kartų klausė „koks skirtumas kas vairavo automobilį, jei jie yra iškviesti dėl įvykio, susijusio su galimai apgadino automobilį“, į ką jam buvo paaiškinta, kad reikalingas savininkas, kuris paaiškintų ar automobilis nebuvo iki to laiko apgadintas. O pareiškėjo motina negalėjo tuo metų atvykti, dėl to jie suformino eismo įvykį, o galiausiai administracinė teisena buvo nutraukta. Nurodė, kad kai pareiškėjas pateikė asmens tapatybės dokumentą, jie centrinėse duomenų bazėse patikrino informaciją ir pamatė, jog jis neturi teisės vairuoti. Asmuo arba pats prisistatė, arba pateikė asmens dokumentą. Vėliau patikslino, jog tą nustatė iš pateikto vardo ir pavardės, tą buvo pateikęs BPC. Nurodė, jog nebuvo šališkas, jis vykdė savo pareigas ir atliko ką privaloma atlikti tikslinant įvykio aplinkybes. Atvažiavus į pranešimą, jie atlieka procesinius veiksmus, surašo tarnybinį pranešimą, įformino eismo įvykį. Atliko veiksmus, kolega peržiūrėjo vaizdo įrašus ir kolega priėmė sprendimą pradėti teisėną dėl vairavimo neturint tam teisės – tai yra du atskiri įvykiai. Iki šio įvykio pareiškėjas jam nebuvo žinomas. Į įvykio vietą atvyko dėl pareiškėjo pranešimo, dėl ko buvo kviestas ir atliko su tuo susijusius veiksmus. Kamerų kokybė nebuvo pakankamai gera įžiūrėti vaidus, bet aprangą ir aprangos detales buvo galima įžiūrėti iš jų. Jis surašė tarnybinį pranešimą, o kas iš jo kolegų pradėjo tyrimą nežino (2025 m. spalio 30 d. teismo posėdis).

8.       Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos tyrėjo E. Š. 2025 m. gegužės 23 d. tarnybiniame pranešime be kita ko nurodyta, kad aiškinantis aplinkybes buvo nustatyta, kad asmuo A. K. neturi teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemonę, asmuo pradėjo konfliktuoti ir kelti balsą. Asmuo taip pat buvo įspėtas dėl trukdymo administracinei teisenai teikiant melagingus parodymus. Nuėjus į „BIG“ apsaugos postą, peržiūrėjus vaizdo stebėjimo kamerų įrašus buvo matyti, kad 2025 m. gegužės 23 d., 10.12 val. minėtas automobilis atsistoja stovėjimo aikštelėje ir iš vairuotojo pusės išlipa A. K., o iš keleivio pusės išlipa moteris. A. K. buvo išaiškinta dėl vairavimo neturint teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemonę ir asmuo toliau konfliktavo, teigė jog pareigūnai atsisako įforminti eismo įvykį ir priimti pareiškimą, toliau neigė vairavęs transporto priemonę.

9.       2025 m. liepos 10 d. AB „Regitra“ rašte dėl informacijos pateikimo nurodoma, kad Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registro (toliau – ir KTPVR) duomenimis, A. K. vardu 2016 m. rugsėjo 9 d. išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) negalioja, nes 2024 m. gruodžio 4 d. automatiniu būdu (naudojantis registrų ir informacinių sistemų sąveika) buvo paskelta negaliojančiu gavus duomenis iš Administracinių nusižengimų registro (toliau – ir ANR). ANR duomenimis, A. K. atimta teisė vairuoti nuo 2024 m. gruodžio 4 d. iki 2025 m. sausio 3 d. (ROIK 24257718379); teisė gali būti atimta (pažeidimo data 2025 m. sausio 15 d., ROIK 25265031663). KTPVR duomenimis, A. K. vardu pateiktų prašymų gražinti teisę vairuoti nėra.

10.       Liudytoja iškviesta J. K. pasinaudojo teise neduoti parodymų prieš savo sūnų.

Skundas netenkinamas

11.       Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 5651 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar administraciniu nusižengimu buvo padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, ar fizinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta turtinė ar neturtinė žala, pripažintas nukentėjusiuoju, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

12.       Teismas, patikrinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, bylos nagrinėjimo metu papildomai ištyręs įrodymus (apklaustas liudytojas, bei pridėti papildomi pareiškėjo pateikti duomenys), konstatuoja, kad A. K. kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, įrodyta ištirtų ir įvertintų įrodymų visetu, o skunde nurodyti argumentai jo kaltės nepaneigia.

13.       A. K. nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, kuri nustato atsakomybę tam kas vairavimo transporto priemones neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones. Konkrečiai A. K. nusižengimo veika aprašoma, kaip neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones vairavo automobilį. Tai reiškia, kad būtina įrodyti, patį A. K. vairavimo faktą ir aplinkybę, jog pažeidimo padarymo metu jis neturėjo teisės vairuoti.

14.       Skundu A. K. ginčija kaltę dėl padaryto nusižengimo, nurodydamas argumentus, kad: 1) vaizdo įrašas nėra tinkamas įrodymas, todėl juo negali būti grindžiama jo kaltė, o vien policijos pareigūnų nuomonė nėra pakankamas įrodymas; 2) teisės vairuoti apribojimo terminas buvo pasibaigęs dar iki tariamo nusižengimo, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismą (nurodoma nutartis Nr.2K-12-719/2018) vien tai, kad nebuvo atlikti tam tikri papildomi formalumai (nepraeiti kursai), nesudaro pagrindo išvadai, kad pareiškėjas vairavo neturėdamas teisės ANK 424 straipsnio 3 dalies prasme; 3) kyla pagrįstų abejonių dėl asmens tapatybės nustatymo, Nutarimas grįstas tik įrašais, todėl nėra galimybės identifikuoti vairuotojo; 4) A. K. pats iškvietė policiją, tai rodo, kad neturėjo ketinimų pažeisti taisyklių, visos abejonės turi būti aiškinamos A. K. naudai, nes pareiga įrodyti pažeidimą tenka Institucijai, jo paaiškinimai nebuvo vertinami; 5) paskirta nuobauda ir poveikio priemonė yra neproporcingi ir neteisingi; 6) A. K. yra atlikęs visus formalumus, susijusius su teisės vairuoti grąžinimu, teisė vairuoti jam atstatyta. Teismas pasisako dėl pareiškėjo skunde nurodytų argumentų ir atskirai dėl jo teismo posėdžio metu iš keltų papildomų argumentų.

15.       Pareiškėjo teiginys, dėl vaizdo įrašų vertinimo kaip netinkamo įrodymo yra atmestinas kaip nepagrįstas. Įrodymai gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) (ANK 569 straipsnio 4 dalis)?(?? ?(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 4 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-34-303/2019). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad vaizdo įrašas Nr. 20250523101010 yra pateiktas pareigūnų kaip bylos medžiagos dalis, A. K. su įrašu supažindintas, įrašas ištirtas teismo posėdžio metu jį peržiūrėjus. Viena vertus, kaip teisingai nurodo A. K., vien šis įrašas, tiesiogiai jo kaltės nepatvirtina, tačiau vertinant šį įrašą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (tarp jų ir liudytojo E. Š. parodymai, tarnybinis pranešimas, kita rašytinė bylos medžiaga), šis įrašas papildo kitus įrodymus, patvirtina juos ir taip leidžia teismui vertinti įrodymų visumą , kurios pagrindu galima konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą. Pažymėtina, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, įrodymų šaltinių patikimumas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-23-489/2020, 2AT-36-511/2022, 2AT-17-303/2023, 2AT-46-697/2024).??? ???Vertinant vaizdo įrašo kaip įrodymo patikimumą ir gavimo teisėtumą teismui dėl to abejonių nekyla. Byloje yra duomenų, kad Institucija, rinkdama įrodymus, 2025 m. gegužės 29 d. išsiuntė paklausimą UAB „A.“ dėl vaizdo įrašų pateikimo, kuriame nurodoma tiek vieta, tiek laikas, kurie atitinka tiriamo pažeidimo padarymo laikotarpį ir vietą. Būtent tuo pagrindu byloje buvo gauti vaizdo įrašai vertinami kaip duomenys, atitinkantys įrodymams keliamus reikalavimus.

16.       Pagal teismų praktiką asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltumas gali būti konstatuotas, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-36-788/2019, 2AT-35-648/2021, 2AT-10-942/2023ir kt.).??? ???A. K. teisus, kad pareiga įrodyti jo kaltę negali būti perkeliama administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad Institucija turi surinkti įrodymus, kurie patvirtintų kaltę. Kita vertus, teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju įrodinėjimo našta A. K. perkelta nebuvo. Institucija ėmėsi aktyvių veiksmų rinkti įrodymus, juos surinko ir nors priimtas Nutarimas nepasižymi gilia ir išsamia motyvacija, tačiau teismui išnagrinėjus bylą ir atlikus papildomus tyrimo veiksmus, nekyla abejonių, kad byloje pakanka duomenų, kuriais remiantis padaryta teisinga išvada apie A. K. kaltumą dėl vairavimo neturint tam teisės.

17.       A. K. nepagrįstai teigia, kad buvo neteisingai nustatyta aplinkybė, jog jis 2025 m. gegužės 23 d. neturėjo teisės vairuoti. Pasak jo, teisės vairuoti apribojimo terminas buvo pasibaigęs dar iki tariamo nusižengimo, t.y. jis nurodo, kad „pagal LAT (2K-12-719/2018) vien tai, kad nebuvo atlikti tam tikri papildomi formalumai (nepraeiti kursai), nesudaro pagrindo išvadai, kad pareiškėjas vairavo neturėdamas teisės ANK 424 straipsnio 3 dalies prasme“. Teismas išnagrinėjęs bylos medžiagą konstatuoja, kad ji patvirtina, jog A. K. specialios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemonę) buvo vykdomas nuo 2024 m. gruodžio 4 d. iki 2025 m. sausio 3 d. Ši poveikio priemonė jam buvo paskirta 2024 m. spalio 17 d. nutarimu. Taigi A. K. teisingai nurodo, kad specialios teisės atėmimo terminas pažeidimo padarymo dienai buvo pasibaigęs, tačiau teismas pažymi, kad vien ši aplinkybė nereiškia, kad A. K. jau buvo įgijęs teisę vairuoti.  Priešingai A. K. skundo cituotam teiginiui, teisė vairuoti transporto priemones pasibaigus specialios teisės atėmimo terminui automatiškai neatsistato, nes būtina atlikti įstatymo keliamus reikalavimus šios teisės susigrąžinimui, įgijimui iš naujo. Visų pirma, pažymėtina, kad A. K. cituojamos LAT nutarties su tokiu numeriu nėra teismų praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra priėmęs nutartį Nr. 2AT-12-718/2018, tačiau joje yra pateiktas išaiškinimas dėl to, kad, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindais ne tik gali, bet ir turėtų būti skiriamas ir asmenims, kuriems tokia teisė nebuvo suteikta. Priešingu atveju, pastarieji, nepaisant to, kad neturėdami specialių žinių bei įgūdžių gali kelti didesnį pavojų, padarę analogiškus administracinius nusižengimus, ypač tuos, už kuriuos numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ilgesniam nei vienerių metų terminui, galėtų sulaukti švelnesnių teisinių pasekmių nei tie, kuriems tokia teisė buvo suteikta. Pareiškėjo nurodomo teiginio, kad „vien formalumų neatitikimas, kai pats draudimo terminas yra pasibaigęs, negali būti laikomas vairavimu neturint teisės“ šioje nutartyje nėra. Tokiam pareiškėjo teiginiui prieštarauja ir įstatymų nuostatos, t.y. ANK 686 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog pasibaigus paskirtam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, specialioji teisė grąžinama ir įgyjama Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme SEAKĮ toliau ir SEAKĮ) nustatyta tvarka. SEAKĮ 24 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimų, ši teisė grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomą vairuotojų mokymą. Duomenų, kad šokius mokymus A. K. buvo užbaigęs 2025 m. gegužės 23 d. ir jam jau buvo grąžinta teisė vairuoti transporto priemones byloje nėra. Ir iš jo skundo turinio bei paaiškinimų, kad vien formalumų nesilaikymas negali būti vertinamas kaip teisės vairuoti neturėjimas, patvirtina, kad jis suvokė, jog Nutarime nurodytą dieną jis nebuvo įgyvendinęs nurodytų įstatymo reikalavimų ir teisė vairuoti transporto priemones jam grąžinta nebuvo. Šią aplinkybę patvirtina ir bylos medžiagoje esantis AB „Regitra“ raštas 2025 m. liepos 10 d., kuriame nurodoma, kad Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registro duomenimis A. K. vairuotojo pažymėjimas negalioja, teisė vairuoti jam atimta nuo 2024 m. gruodžio 4 d. iki 2025 m. sausio 1 d., A. K. vardu pateiktų prašymų grąžinti teisę vairuoti nėra. Tai, kad pareiškėjas nurodė bylos nagrinėjimo metu jau susitvarkęs visus formalumus, nešalina jo atsakomybės nusižengimo padarymo dienai, nes bylos medžiaga patvirtina, kad teisės vairuoti 2025 m. gegužės 23 d. jis neturėjo. Teismas sprendžia, kad ši aplinkybė Nutarime nustatyta teisingai.

18.       Atsakydamas į skundo teiginių grupę dėl abejotino asmens tapatybės nustatymo, teismas pažymi, kad siekdamas visapusiško bylos išnagrinėjimo, tenkino pareiškėjo prašymą ir į teismo posėdį liudytoju kvietė pareigūną E. Š., kuris surašė 2025 m. gegužės 23 d. tarnybinį pranešimą, kurio pagrindu buvo vertinta A. K. atsakomybė, bei peržiūrėjo Institucijos pateiktus vaizdo įrašus. Teismo posėdžio metu liudytojas E. Š. paaiškino, kad jis vyko pagal iškvietimą dėl gautos informacijos, jog prie prekybos centro „BIG“ buvo pažeistas pranešėjo automobilis. Paaiškino, kad atvykus E. Š. bendravo su A. K., buvo peržiūrėti vaizdo įrašai pas apsaugos darbuotojus. Peržiūrėjus įrašus liudytojas pamatė, kad juo atvažiavo pareiškėjas. Paklaustas kaip atpažino, kad būtent A. K. vairavo automobilį, liudytojas paaiškino, kad jiems atvykus iš pradžių buvo bendrautas su pačiu A. K., po to žiūrint įrašą jis atpažintas iš drabužių, sulyginant jų spalvas, taip pat liudytojas nurodė, kad asmuo išlipęs iš automobilio kaip ir A. K. buvo su kepure. Be to, liudytojas paaiškino, kad bendraujant su A. K. jis buvo su nenustatyta moterimi, kurios tapatybė nebuvo nustatyta, o vaido įraše taip pat buvo matoma moteris. Pareiškėjui keliant abejonę teismo metu dėl tapatybės nustatymo, liudytojas paaiškino, kad jiems atvykus asmuo prisistatė, arba pateikė asmens dokumentą, be to, iš BPC iškvietimo jam buvo žinomi vardas ir pavardė. Šiuos duomenis asmens E. Š. suvedė į sistemą, kuri parodė, jog A. K. neturi teisės vairuoti. Nors liudytojas paaiškino, kad iš kamerų vaizdo medžiagos veidų įžiūrėti nebuvo galima, tačiau aprangą buvo galima įžiūrėti. Ir būtent apranga pasak liudytojo patvirtino, kad tai tas pats asmuo. Peržiūrėjus vaizdo įrašą, nustatyta, kad vaizdo įrašas darytas 2025 m. gegužės 23 d. 10 val. 10 min. Įrašo 01.45 min užfiksuota, kaip automobilių stovėjimo aikštelėje prie prekybos centro vežimėlių pastogės privažiuoja juodas BMW automobilis, priekiu priparkuojamas, 02.25 iš vairuotojo pusės išlipa vyras su juo kepuraite užsideda kapišoną, apsirengia striukę ir po kiek laiko užfiksuotas einantis su moterimi. A. K. teismo posėdžio metu paklaustas, ar jis vairavo automobilį, į klausimą neatsakė, nei patvirtino, nei paneigė šios aplinkybės. Taigi teismas remiasi visais kitais byloje esančiais įrodymais.

19.       Pareiškėjas skunde nepagrįstai teigia, kad A. K. paaiškinimai nebuvo vertinami, o aplinkybė, kad A. K. pats iškvietė policiją, rodo, kad jis neturėjo ketinimų pažeisti taisyklių. Teismas pažymi, kad byloje esančiuose 2025 m. gegužės 23 d. A. K. paaiškinimuose nurodoma, kad į automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė kitas automobilis ir pasišalino iš įvykio vietos. Automobilis priparkuotas apie 10:10, pastebėtas pažeidimas apie 12:15 val. Teismo vertinimu, šis jo paaiškinimas nepatvirtina reikšmingų aplinkybių, kurios paneigtų A. K. kaltę. Priešingai, tik patvirtina, kad A. K. teikė paaiškinimus apie automobilio priparkavimo laiką, taigi jį žinojo, šios aplinkybės nesutampa su jo versija, kad jis tik atsitiktinai atsirado BIG prekybos centre nepriklausomai nuo automobilio BMW.

20.       A. K. pateikė teismui sutartį, kuria grindė versiją, jog automobilį nurodytą Nutarime, jie su mama buvo išnuomoję, todėl jį galėjo vairuoti kitas asmuo. Šią versiją teismas atmeta, nes, visų pirma, pažymėtina, kad A. K. pateikta sutartis vertinama kaip nepatikimas dokumentas, neatitinkantis keliamų formalių reikalavimų, jame nurodoma, kad sudaroma automobilio BMW 520d ((duomenys neskelbtini) panaudos sutartis tarp J. K. ir UAB „B.“, tačiau sutarties parašų vietoje, J. K. yra pasirašiusi, nurodant vardą pavardę bei parašą, priešingai, kitos sutarties šalies parašo vietoje nenurodytas joks konkretus fizinis asmuo, kuris pasirašo sutartį, nėra nei vardo nei pavardės, tik spaudu uždėta įmonės rekvizitai. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog parašas ant įmonės rekvizito tikėtina yra ne pasirašytas, o taip pats uždėtas spaudu. A. K. paprašytas nurodyti, koks asmuo pasirašė sutartį, į šį klausimą negalėjo atsakyti. Teismas patikrinęs šios įmonės rekvizitus JA registre, nustatė, kad vadovė yra K. K. (duomenys neskelbtini) pilietė, registruota (duomenys neskelbtini). Racionalaus ir logiško paaiškinimo kaip gali būti, jog A. K., kuris teigė, kad rūpinasi automobilių parku, negalėjo ir nenorėjo nurodyti asmens, kuris pasak jo, galimai valdė tuo metu automobilį ir galėjo jį vairuoti, nėra. Teismas tokią A. K. versiją atmeta ir vertina, kaip bandymą išvengti atsakomybės. Pažymėtina, kad byloje buvo nustatyta, jog A. K. nusižengimo padarymo laiku buvo nusižengimo padarymo vietoje, jis pats paaiškino, jog buvo BIG prekybos centre, iškvietė pareigūnus dėl automobilio galimo apgadinimo. Kodėl pareigūnams atvykus tik jis pasitiko pareigūnus ir dėstė aplinkybes apie galimą automobilio apgadinimą ir kur tuo metu buvo, pasak jo, tikėtinas automobilį vairavęs asmuo, jis paaiškinti negalėjo. Teismas netiki, kad A. K. tik atsitiktinai ir dėl sutapimo buvo prekybos centre, nes šiuos jo parodymus paneigia prieš tai aptarti įrodymai.

21.       Teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, sprendžia, kad pareiškėjo iškeltos abejonės dėl įrodymų patikimumo bylos nagrinėjimo metu buvo paneigtos objektyvių įrodymų visuma, A. K. kaltė pagrįsta duomenimis, atitinkančiais ANK 569 straipsnio 4 dalies reikalavimus, esminių procesinių pažeidimų nenustatyta. Kitų aplinkybių, kurios galėtų šalinti A. K. atsakomybę taip pat nenustatyta. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, pagrindo jį naikinti ar keisti nėra.

22.       A. K. nesutinka su nuobaudos dydžiu ir administracinio poveikio priemonės paskyrimu, teigia, kad tai neproporcinga priemonė, jis šiuo metu yra susitvarkęs visus dokumentus ir teisė vairuoti jam grąžinta. Teismas sprendžia, jog pareiškėjui skundžiamu nutarimu paskirta teisinga nuobauda, tinkamai įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes bei pažeidėjo asmenybę. ANK 424 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad numatytas administracinis nusižengimas, užtraukia a baudą nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. Šio straipsnio 7 dalis įtvirtina kad už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų. 

23.       A. K. paskirta 375 Eur bauda ir specialios teisės atėmimas 7 mėnesiams. Nenustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgus į ANK 424 straipsnio 3 dalies sankcijos ribas, matyti, kad A. K. paskirta bauda lygi nuobaudos vidurkiui, t.y. 375 Eur. ANK 34 straipsnio 1 dalis įtvirtinta, kad administracinės nuobaudos parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. O antroji šio straipsnio dalis įtvirtina, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Byloje nenustačius nei vienos atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios aplinkybės, paskirtos nuobaudos dydis neprieštarauja įstatymo reikalavimams. Taip pat teismas sprendžia, kad teisingai paskirta poveikio priemonė, kuri tokiu atveju privaloma skirti. Jos terminas nustatytas artimas minimaliam galimam skirti terminui nelaikytinas neproporcingu. Pagal ANK 28 straipsnio 2 dalį asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurias paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos.

24.       Apibendrindamas teismas konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. veiksmai, atitinka ANK 424 straipsnio 3 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėtį, A. K. apibūdinantys duomenys (baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, nors duomenų apie faktinį užimtumą nėra, tačiau turintis išsilavinimą ir darbingo amžiaus, jo nurodyta aplinkybė, kad jis galimai šiuo metu turi vairuotojo pažymėjimą) nepatvirtina būtinybės pastarajam neskirti nuobaudos ar švelninti paskirtą nuobaudą vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi. Dėl nurodytų priežasčių administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. skundas atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

 

n u t a r i a :

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2025 m. rugpjūčio 18 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-19833-2025 (ROIK: 25275661947) palikti nepakeistą ir A. K. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

 

Teisėja            Inga Žukovaitė


Paminėta tekste:
  • 2AT-34-303/2019
  • 2AT-23-489/2020
  • 2AT-24-139/2016