Civilinė byla Nr. 2A-894-260/2020

       Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05413-2017-6

       Procesinio sprendimo kategorijos :

       2.6.10.8.; 2.6.10.5.2.1.; 2.6.10.5.2.14.;

       3.3.1.14.; 3.3.1.18.1.

       (S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 25 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės, Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Arvydo Žibo,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-556-408/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Modesta“ ieškinį atsakovams D. P. ir E. M. dėl turtinės žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Kauno apylinkės teismas, įsiteisėjus šio teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-259-825/2018 priimtam 2018 m. gegužės 14 d. nuosprendžiui, kuriuo E. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalį ir D. P. pripažintas kaltu pagal BK 189 straipsnio 2 dalį, ir kuriuo nuspręsta pripažinti nukentėjusiajai UAB „Modesta“ teisę į ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo solidariai iš E. M. ir D. P., o klausimą dėl ieškinio dydžio, nuosprendžiui įsiteisėjus,  perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka, atskiroje civilinėje byloje Nr. 2-556-408-2020 išnagrinėjo UAB „Modesta“ baudžiamojoje byloje pateiktą civilinį ieškinį. Šiuo ieškiniu ieškovė prašė priteisti jai solidariai iš atsakovų nuteistųjų D. P. ir E. M. 14 000 Eur turtinės žalos atlyginimą ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. 

2.       Ieškovė ieškinyje nurodė, jog 2017 m. vasario 3 d. buvo pavogta UAB „Modesta“ priklausanti krovininė transporto priemonė M.B. S. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). 2018 m. gegužės 14 d. įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu atsakovas E. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos BK 178 straipsnio 3 dalį, o atsakovas D. P. – pagal BK 189 straipsnio 2 dalį. Bendrovei buvo padaryta 14 000 Eur turtinė žala. Krovininė transporto priemonė buvo apynaujė, techniškai tvarkinga, eksploatuojama bendrovės veikloje. Pavogus krovininę transporto priemonę, buvo pakenkta planinei bendrovės veiklai,  sutrikdyta bendrovės veikla. Ieškovė ieškinį grindė eksperto A. P. kilnojamojo turto retrospektyvinės vertės ekspertinio tyrimo ekspertizės aktu, kuriame nustatyta, kad krovininio automobilio M. B. S. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė vagystės (2017 m. vasario 3 d.) dienai sudarė 11 200 Eur bei rašytiniais įrodymais dėl pagrobtame automobilyje atliktų pagerinimo darbų bei išlaidų 2 800 Eur sumai. Nurodė, kad UAB „Kauno techninės apžiūros centro“ 2017 m. gegužės 5 d. išduota techninės apžiūros rezultatų kortelės kopija patvirtina, jog pavogta transporto priemonė buvo techniškai tvarkingas automobilis, kurio techninė apžiūra dar vis būtų galiojusi iki 2017 m. lapkričio mėn.. Aplinkybę, kad pavogta transporto priemonė ir išoriškai buvo tvarkinga, patvirtina ir VĮ „Regitra“ išduotos foto nuotraukos. Nurodė, kad įmonė UAB „Modesta“ dėl šios vagystės patyrė didelį tiek finansinį, tiek ekonominį nuosmukį plėtojant savo verslą, gaunant pajamas, apskaitant ir mokant mokesčius valstybės institucijoms.

3.       Atsakovas D. P. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškovės UAB „Modesta“ ieškinį atmesti, priteisti jam iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.  Jis  atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nesutinka su ieškiniu, kadangi neprisidėjo prie ieškovės UAB „Modesta“ patirtų nuostolių dėl pavogtos transporto priemonės M. B. S., automobilio nevogė ir niekaip kitaip jo nepasisavino. Jis  tik nupirko transporto priemonės dalis, daugiau jokių veiksmų, kurie sukeltų ieškovei žalą jis nepadarė. Nurodė, kad, jam paskelbus, jog automobilių pervežimui į (duomenys neskelbtini) reikalingi darbuotojai, 2017 m. sausį jam paskambino E. M.. Pokalbio metu jis pasiūlė jam dirbti. Po šio pokalbio E. M. nuvežė automobilį į (duomenys neskelbtini). Grįžęs paklausė, ar nereikia autobusiuko „M. B. S.“ bei nurodė, kad kaina bus gera. Vėliau papasakojo daugiau, pradėjo daugiau aptarinėti sandorio detales. Pradžiai jis norėjo 4 000 Eur. Jam šis pasiūlymas pasirodė įdomus, tačiau daugiau apie automobilį ir dėl pardavimo priežastis neklausinėjo. Su E. M. susitarė, kad pirks ne automobilį, o automobilio dalis. Jam nebuvo žinoma automobilio kilmė, tačiau E. M. nurodė, kad jis nevogtas. Jo nuomone,  nėra jokių duomenų apie jo kaltę, tai yra nėra nei jo, kaip atsakovo, kaltės, nei neteisėtų veiksmų, nei priežastinio ryšio, o nesant bent vienos iš nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Todėl jis  neturi pareigos atlyginti ieškovei padarytą žalą. Ieškovė realių duomenų, iš ko susidaro jos prašoma iš atsakovų priteisti žala, nepateikė. Ieškovės automobilio būklė nebuvo ideali, kadangi kėbulas buvo pažeistas korozijos, be to, baudžiamojoje byloje teismas konstatavo, kad nei ieškinyje, nei bylos nagrinėjimo metu ieškovė nenurodė, kodėl prašo priteisti būtent 14 000 Eur žalą, kokie įrodymai pagrindžia, jog ieškovė patyrė būtent tokio dydžio žalą, juolab, kad atskiros pavogto automobilio dalys buvo grąžintos ieškovei.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Kauno apylinkės teismas 2020 m. vasario 19 d. sprendimu ieškovės UAB „Modesta“ ieškinį tenkino visiškai, priteisė solidariai iš atsakovų D. P. ir E. M. ieškovei UAB „Modesta“ 14 000 Eur turtinės žalos atlyginimą, po 850 Eur bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno atsakovo, priteisė valstybei iš kiekvieno atsakovo po 210 Eur žyminio mokesčio ir po 6,33 Eur išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti.

5.       Teismas nustatė, kad  Kauno apylinkės teismas 2018 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu pripažino, jog E. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, o D. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 189 straipsnio 2 dalyje. Atsakovų padarytų nusikaltimų faktinės aplinkybės neginčijamai įrodytos įsiteisėjusiajame teismo nuosprendyje. Tuo pačiu nuosprendžiu nuspręsta pripažinti ieškovei UAB „Modesta“ teisę į ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo solidariai iš abiejų nuteistų atsakovų, o klausimą dėl ieškinio dydžio, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Ieškovė prašė solidariai priteisti iš atsakovų 14 000 Eur turtinės žalos atlyginimą, kurį sudarė: 11 200 Eur automobilio rinkos vertė, įrangos (duomenys neskelbtini) šildytuvo permontavimas su medžiagomis – 1 366,50 Eur vertės, 2016 m. spalio 10 d. atlikti remonto pagerinimo darbai – 11,75 Eur vertės, 2016 m. spalio 18 d. automobilio variklio pagerinimo remonto darbai – 155 Eur vertės, 2016 m. lapkričio 18 d. pirktas akumuliatorius (duomenys neskelbtini) – 79,65 Eur vertės, 2016 m. gruodžio 27 d. pirktos 4 vnt. naujos žieminės padangos (duomenys neskelbtini) – 360 Eur vertės, 2016 m. kovo 15 d. ir 2016 m. rugsėjo 12 d. pavogtame automobilyje atlikti pagerinimai, sumontuojant miegamąją vietą, kurių vertė – 277,59 Eur, pavogtame automobilyje buvę 85,23 l. dyzelinio kuro – už 103,86 Eur sumą, UAB „Mejesta“ atliktos transportavimo paslaugos, tai yra pavogto automobilio kėbulo detalių išvežimas iš mikroautobuso ardymo vietos (duomenys neskelbtini) į metalo laužo supirkimo įmonę UAB „Polimeta“ (duomenys neskelbtini) – 96,80 Eur, darbo užmokestis ir dirbtos darbo dienos, atliekant automobilio pagerinimo darbus (įrengiant miegamąją vietą vairuotojui, apkalant šonines, vidines sienas krovininėje transporto priemonėje) – 148,85 Eur.

6.       Teismas nurodė, kad ieškovė pateikė įrodymus apie realiai patirtas išlaidas dėl E. M. ir D. P. padarytų nusikaltimų, t. y. pateikė IĮ „A. P. firma“ ekspertinio tyrimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio išvados nustatyta, kad lengvojo krovininio automobilio M. B. S., (duomenys neskelbtini), pirmosios registracijos data (duomenys neskelbtini), rinkos vertė su PVM įvykio ((duomenys neskelbtini)) dieną buvo 11 200 Eur (b. l. 78-91). Be to, padarytos turtinės žalos dydžiui pagrįsti ieškovė pateikė: 1) Sutarties tarp UAB „Modesta“ ir IĮ „A. P. firma“ kopiją (2 lapai); 2) 2019 m. balandžio 16 d. Perdavimo-priėmimo akto kopiją (1 lapas); 3) sąskaitos faktūros serija (duomenys neskelbtini) kopiją (1 lapas); 4) Kilnojamojo turto retrospektyvinės vertės ekspertinio tyrimo ekspertizės aktą (35 lapai); 5) Įrangos permontavimo akto kopiją (1 lapas); UAB „Autokurtas“ PVM sąskaitos faktūros kopiją (1 lapas); 6) automobilio panaudos sutartį (1 lapas); 7) UAB „V. G.“ PVM sąskaitos faktūros kopiją (1 lapas); 8) UAB „Kauno autotechniką“ PVM sąskaitos faktūros kopiją (1 lapas); 9) UAB „Auviras“ PVM sąskaitos faktūros ir Pažymos „Dėl transporto remontui ir eksploatacijai sunaudotų medžiagų“ kopijas (2 lapai); 10) UAB „Prekeivis“ PVM sąskaitos faktūros ir Pažymos „Dėl transporto remontui ir eksploatacijai sunaudotų medžiagų“ kopijas (2 lapai); 11) 2016 m. rugsėjo 23 d. buhalterinę pažymą; 12) PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ir PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) (3 lapai); 12) 2017 m. vasario 7 d. buhalterinę pažymą (1 lapas); 13) 2017 m. vasario 3 d. krovininio automobilio (duomenys neskelbtini) kelionės lapo kopiją (1 lapas); 14) 2018 m. sausio 8 d. UAB „Mejesta“ PVM sąskaitos faktūros kopiją (1 lapas); 15) Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties kopiją (2 lapai). Todėl sprendė, kad teismas neturi jokio pagrindo abejoti ieškovės pateiktų dokumentų patikimumu, juo labiau, kai juose nurodytos prekių ir paslaugų įsigijimo kainos yra realios, atitinkančios šių daiktų vertę. Teismas nurodė, kad ieškovės pateiktuose dokumentuose užfiksuotas aplinkybes patvirtina ir ieškovės atstovų viso proceso metu išsakyti teiginiai, kurie yra nuoseklūs ir neprieštarauja bylos medžiagai. Teismas nurodė, kad neturi jokio pagrindo netikėti ieškove, tuo labiau, kad byloje nėra duomenų, kad ji dėl kokių tai priežasčių siektų melagingai apkalbėti baudžiamojoje byloje kaltais pripažintus E. M. ir D. P. ar juo labiau siektų iš jų pasipelnyti.

7.       Teismas sprendė, jog, jeigu civilinės ieškovės patirtų nuotolių dydis būtų sumažintas remiantis šildymo įrangos, padangų ar akumuliatoriaus nusidėvėjimu, ieškovei nebūtų kompensuoti visi jos patirti nuostoliai, o tai prieštarautų įstatyme įtvirtintam visiško nuostolių atlyginimo principui bei pažeistų ieškovės interesus, kadangi ji patirtų nuostolius, nesant jos kaltės.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8.       Apeliaciniu skundu atsakovas D. P. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti ir priteisti jam turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas taip pat prašo skirti žodinį apeliacinio skundo nagrinėjimą, įtraukti į bylą atsakovais E. M., deklaravusį savo  išvykimą į (duomenys neskelbtini), ir K. M., gyv. (duomenys neskelbtini). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                       Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo taikyta solidaria atsakovų atsakomybe. Nagrinėjamoje byloje yra skolininkų daugetas, todėl apelianto atstovas advokato padėjėjas pirmosios instancijos teismui 2019 m. liepos 22 d. pateikė motyvuotą prašymą dėl papildomų atsakovų įtraukimo, kuriuo teismo prašė įtraukti bylą atsakovais ir E. M. bei K. M.. Šiame prašyme apelianto atstovas be kita ko nurodė ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) metu nustatytus šių asmenų atliktus veiksmus – K. M. perdavė E. M. M. B. S. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), raktus, E. M. padėjo E. M. išrinkti automobilį, ir siūlė, kad teismas turėtų įvertinti ir kitų asmenų veiksmus, kurie turėjo įtakos ieškovės patirtai žalai atsirasti. Teismas skundžiamame sprendime visiškai nepasisakė dėl tokio apelianto atstovo prašymo, nors šių asmenų veiksmai civilinės atsakomybės kontekste patvirtina tai, kad kiekvienas iš šių veiksmų buvo būtina sąlyga žalai atsirasti.  J. K. M. nebūtų perdavęs automobilio raktelio E. M., tai automobilis nebūtų pavogtas. Taip pat E. M. be E. M. pagalbos nebūtų greitai išardęs automobilio. Akivaizdu, kad šiuo atveju žalos sampratą teismas turėjo vertinti bendrai t. y. vertinti kiekvieno asmens atliktus veiksmus dėl kurių susidarė UAB „Modesta“ žala. Toks vertinimas atitinka solidariosios civilinės atsakomybės sąlygas (CK 6.6 straipsnio 3 dalis). Solidariosios civilinės atsakomybės taikymas šiems asmenims atitiktų ir formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-59/2008; 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118-219/2015; kt.). Byloje yra pagrindas konstatuoti objektyvųjį bendrininkavimą, nes žala atsirado nors ir dėl kelių atskirų, tačiau viena nuo kitos priklausomų priežasčių. Be K. M. kaltų neteisėtų veiksmų nebūtų buvę galimybės nusikalstamą veiką vykdančiam atsakovui E. M. kreiptis į E. M. dėl automobilio išrinkimo (nes neturėtų automobilio), o be E. M. kaltų neteisėtų veiksmų nebūtų galimybės šio automobilio išrinkti ir dalis parduoti. Taigi akivaizdu, kad byloje yra pagrindas konstatuoti žalos nedalomumą bei veiksmų bendrumą objektyviąja prasme, nes kiekvienas iš pažeidėjų - tiek į bylą neįtraukti asmenys K. M. ir E. M. ir nusikalstamą veiką įvykdęs atsakovas E. M. - prisidėjo prie žalos atsiradimo iš esmės, nes be jų žala (visa apimtimi) apskritai nebūtų atsiradusi. Todėl nagrinėjamoje byloje yra pagrindas taikyti CK 6.279 straipsnio 1 dalį ir įtraukus į bylą K. M. ir E. M. konstatuoti solidariąją K. M., E. M. ir atsakovų žalos atlyginimo prievolę. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodytą, mano, jog skundžiamas teismo sprendimas turėtų būti panaikintas ir byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

1.2.                       Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatsižvelgė į tai, kad nagrinėjamu atveju nėra nei vienos solidariosios atsakomybės taikymo sąlygos, nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014, bei į tai, kad apeliantas nėra niekaip susijęs su padaryta žala, kadangi žalą padarė E. M. savo veiksmais. Apelianto veiksmai su E. M. neteisėtais veiksmais priežastiniu ryšiu nėra niekaip susijęs. Vien tas faktas, kad apeliantas įsigijo detales ir jas perpardavė nelaikytinas apelianto neteisėtais veiksmais, susijusiais priežastiniu ryšiu su žala. Apeliantas elgėsi tinkamai ir pagal situaciją, todėl nėra pagrindo laikyti, kad žala yra solidari ir priteistina iš apelianto ir atsakovo bei į bylą trauktinų asmenų.

1.3.                       Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė atlygintinos žalos dydį. Teismas skundžiamame sprendime rėmėsi teismų praktika, tai yra pareikšta nuomone dėl pagrobto turto vertės nustatymo kasacinėse bylose, kuriose buvo sprendžiami klausimai dėl pagrobto turto vertės nustatymo ir kurių faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos. Precedento galią nagrinėjamoje byloje turi Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-47-658/2019, kurioje teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes ir šalių argumentus dėl prarasto automobilio vertės (žalos dydžio), 2018 m. spalio 9 d. nutartimi tenkino apeliantės UAB „Altmeda“ prašymą ir byloje paskyrė retrospektyvinę teismo kilnojamojo turto (automobilio) vertinimo ekspertizę.

1.4.                       Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl žalos dydžio, rėmėsi IĮ „A. P. firma“ ekspertinio tyrimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio išvados nustatė, kad automobilio rinkos vertė su PVM įvykio (2017 m. vasario 3 d.) dieną buvo 11 200 Eur,  bei ieškovės pateiktais duomenimis apie automobiliui atliktus pagerinimus. Akto išvada dėl automobilio rinkos vertės yra akivaizdžiai neteisinga. Įvertinus tyrimo metu vertintų transporto priemonių ridos paklaidas, visų vertintų transporto priemonių vidutinė statistinė rida yra 240000 km, o ginčo automobilio rida 2016 m. lapkričio 30 d. pažymėta (duomenys neskelbtini) km, todėl tikrosios ir vidutinės statistinės ridos skirtumas yra (duomenys neskelbtini) km. Korekcijos koeficientas - 10,00 % (proc.), kuris taikytas šio ekspertinio tyrimo akte, taikomas tada, kai tikrosios ir vidutinės statistinės ridos skirtumas per metus yra (duomenys neskelbtini) km (Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir finansų ministro įsakymu 2000 m. balandžio 17 d. Nr. 120/2000 m. balandžio 14 d. Nr. 101, 11 punktas). Vadovaujantis sveika logika, protingumo, teisingumo ir proporcingumo principais, automobilio ridos korekcijos koeficientas turėjo būti padidintinas santykio tarp tikrosios ridos bei tikrosios ridos ir vidutinės statistinės ridos skirtumo reikšme: (duomenys neskelbtini) km : (duomenys neskelbtini) km = 6,7 x (-10,00 %) = - 67,00 %. Atitinkamai turėjo būti koreguota automobilio vidutinė rinkos vertė: (1 + Kr/100) x K. K.= (1 - 67,00/100) x 1,00 x 12490 = 4121,70 Eur. Byloje yra pateikta VšĮ „Emprekis“ pažyma, kurioje nurodyta, kad vidutinė transporto priemonės kaina Lietuvoje yra 10 490 Eur su PVM, todėl taikius šią orientacinę automobilio kainą 2017 m. vasario 3 d. pagal ridą koreguota automobilio vidutinė rinkos vertė: 3 461,70 Eur. Akivaizdu, kad tikroji automobilio vidutinė rinkos vertė 2017 m. vasario 3 d. nėra nustatyta, kadangi akte nurodyta kad vidutinė statistinė rida yra (duomenys neskelbtini) km, o tiriamojo objekto - automobilio rida – 2016 m. lapkričio 30 d. buvo (duomenys neskelbtini) km. Neteisingos pirmosios instancijos teismo išvados, kad teismas neturi pagrindo abejoti ieškovės pateiktų dokumentų patikimumu, juo labiau, kai juose nurodytos prekių ir paslaugų įsigijimo kainos realios, atitinkančios šių daiktų vertę.

1.5.                       Pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas, kad ieškovo byloje pateikti duomenys apie tai, kad automobilyje buvo sumontuota dėvėta šildymo įranga su visomis montavimo priemonėmis, kurios vertė 1366,50 Eur, yra patikimi, visiškai neatsižvelgė į tai, kad  ieškovė nepateikė duomenų, kaip buvo apskaičiuota minėta investicija. Į patirtos žalos dydį įtraukta 392 Lt (113,53 Eur) suma už autonominio šildytuvo montavimą, atliktą 2013 m. gruodžio 13 d. kitam automobiliui (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įtrauktą į PVM sąskaitą faktūra Nr. (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas taip pat be jokio teisinio pagrindo priteisė ieškovei 11,75 Eur už atliktus remonto pagerinimo darbus, 155 Eur už automobilio variklio pagerinimo darbus, 277,59 Eur už automobilyje atliktus pagerinimus, sumontuojant miegamąją vietą, 148,85 Eur už priskaičiuotą darbo užmokestį ir dirbtas darbo dienas, atliekant automobilio pagerinimo darbus. Taip pat byloje nėra duomenų, kada automobilyje buvo sumontuotas (duomenys neskelbtini) šildytuvas su medžiagomis, nes byloje pateiktas 2016 m. vasario 16 d. įrangos permontavimo aktas tėra ieškovės vidaus dokumentas, o ne rašytinis įrodymas, kad ieškovė turi teisę atlikti ir gauti atlygį už tokius automobilio remonto darbus.

1.6.                       Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino fakto, kad PVM sąskaitą faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išrašyta įmonės UAB „Autokurtas“ ne 2013 m. sausio mėnesį, bet 2013 m. gruodžio 13 d.. Tai reiškia, kad pagal 2016 m. vasario 16 d. aktą į pavogtą automobilį įmontuota įranga buvo anksčiau nei ji buvo sumontuota į kitą automobilį, iš kurio buvo išimta. Taip liko visiškai nevertinta aplinkybė, kad įrangos permontavimo aktas surašytas 2016 m. vasario 16 d., t. y. nedarbo dieną. Byloje buvo būtina įvertinti ir aplinkybę, kad UAB „Modesta“ įsigijo krovininę transporto priemonę M. B. S. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tik 2015 m. gruodžio 4 d. (pirma registracija (duomenys neskelbtini)), dėl ko kyla pagrįstas klausimas, kaip galima sumontuoti įrangą automobiliui, kuris dar nebuvo įgytas.

1.7.                       Skundžiamame sprendime nėra pateikta duomenų, kurie nurodytų, kad atsakovo veiksmuose yra būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų. Taip pat nėra nurodyta nei atsakovo kaltė, nei priežastinis ryšys, o šios sąlygos yra būtinos taikyti civilinę atsakomybę apeliantui. Akivaizdu, kad ieškinyje nėra jokių duomenų apie atsakovo kaltę.

9.       Ieškovė UAB „Modesta“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1.                       Nepagrįstas apelianto prašymas dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka. Jis nenurodė jokių aplinkybių, kurios suponuotų žodinio proceso būtinumą, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, apeliantas nėra pateikęs jokių motyvų, kad dėl kokių nors aplinkybių apeliaciniame skunde visų savo argumentų išdėstyti negali, taip pat apeliantas neprašo apklausti liudytojų ir nenurodo kokiu tikslu jam reikalingas žodinis bylos nagrinėjimas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą sprendimą. Žodiniame bylos nagrinėjime ieškovo ar atsakovo teikiami paaiškinimai nepakeistų ir nesudarytų pagrindo pakeisti priimtą teismo sprendimą, kadangi bylos esmę sudaro rašytiniai dokumentai ir tikėtina, kad visus savo argumentus atsakovas yra nurodęs procesiniuose dokumentuose.

2.2.                       Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, tinkamai aiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, tinkamai įsigilino ir įvertino faktines bylos aplinkybes bei įrodymus, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos turtinės žalos atlyginimo bylose.

2.3.                       Apeliantas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė atsakovams solidariąją atsakomybę ir neįtraukė į bylą atsakovais jo nurodytus asmenis. Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu (baudžiamoji byla Nr. 1-259-825/2018) E. M. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, o D. P. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatyta BK 189 straipsnio 2 dalyje. Teismas nustatė, kad E. M. pagrobė didelės vertės UAB „Modesta“ priklausantį turtą, automobilį M. B. S. (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 14 000 Eur vertės su jame buvusiais daiktais, kurių bendra vertė - 245 Eur, tuo padarė UAB „Modesta“ 14 245 Eur turtinę žalą, o D. P. įgijo dalimis išardytą automobilį (didelės vertės turtą), žinodamas, kad automobilis gautas nusikalstamu būdu. Atsakovų nusikalstami veiksmai susiję ir turtinė žala UAB „Modesta“ kilo dėl abiejų atsakovų nusikalstamų veiksmų, vienas jų - pagrobė ir dalimis išardė automobilį, kitas - žinodamas, kad automobilis (išardytas dalimis) gautas nusikalstamu būdu, išardytą dalimis automobilį įgijo - nupirko. Baudžiamojoje byloje ir nuosprendyje - užfiksuoti E. M. parodymai „Kad dar prieš vogdamas automobilį, jis buvo susitaręs su D. P., kad šis iš jo nupirks vogtą automobilį“, „J. D. nebūtų žadėjęs pirkti, tai gal ir nebūtų vogęs“, patvirtina buvus susitarimui, pavogtą automobilį (išardytą automobilį) nupirkti, todėl teismui buvo pagrindas konstatuoti padarytos žalos nedalomumą bei veiksmų bendrumą ir taikyti solidariąją atsakomybę. Be to, teismo nuosprendžiu teismas pripažino, kad atsakovai, nusikalstamais veiksmais padarytą turtinę žalą UAB „Modesta“, turi atlyginti solidariai. Ši prievolė nustatyta teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu, civilinėje byloje turi prejudicine galią, o įsiteisėjęs teismo nuosprendis privalomas visiems, todėl civilinėje byloje taikyti kitokį civilinės atsakomybės būdą nėra jokios galimybės ir teisinio pagrindo.

2.4.                       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai, išklausęs proceso dalyvių nuomonę, protokoline nutartimi, atmetė atsakovo prašymą į civilinės bylos nagrinėjimą atsakovais įtraukti E. M. ir K. M.. Atsakovas pripažįsta, kad prievolė atlyginti žalą yra solidari tik prašo į bylą įtraukti dar ir kitus asmenis. Tačiau, ieškovės nuomone, šių asmenų įtraukti į bylą atsakovais nebuvo jokio teisinio bei faktinio pagrindo. K. M. ir E. M. kaltės įrodymų dalyvavus nusikaltimo padaryme nesurinkta. Kauno apylinkės teismas įsiteisėjusiu nuosprendžiu UAB „Modesta“ pripažino teisę į civilinio ieškinio patenkinimą solidariai iš atsakovų. Kitų asmenų prisidėjimo prie žalos atsiradimo nekonstatuota, todėl minėtų asmenų įtraukti į civilinės bylos nagrinėjimą nebuvo pagrindo.

2.5.                       Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, tinkamai įvertino ieškovės teismui pateiktus įrodymus, patvirtinančius ieškovei padarytos žalos dydį ir jos paskaičiavimą. Apelianto abejonės dėl automobilyje sumontuotos šildymo įrangos ir jos sumontavimo išlaidų 1 366,50 Eur pagrįstumo yra nepagrįstos. (duomenys neskelbtini) automobilinis šildytuvas (duomenys neskelbtini) buvo sumontuotas automobilyje (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (2013 m. gruodžio 13 d., PVM sąskaita faktūra serija (duomenys neskelbtini), kuriuo pagal 2013 m. sausio 14 d. panaudos sutartį naudojosi UAB „Modesta“. 2016 m. vasario 16 d. šildymo įranga, kurios vertė su montavimo darbu – 1 366,50 Eur. Permontavimo įrangos akte, klaidingai nurodyta data yra rašybos ar spausdinimo klaida, kuri nekeičia akto turinio ir iki šiol nebuvo pastebėta. Ieškovės nuomone, rašybos klaida yra padaryta ir teismo sprendime, kur remonto darbų kaina vietoje 211,75 Eur, nurodyta 11,75 Eur. Ieškovė pateikė pirmosios instancijos teismui visus įrodymus (ekspertizės aktą, buhalterines pažymas, sąskaitas-faktūras, remontavimo aktą) ir kitus dokumentus pagrindžiančius padarytos turtinės žalos dydį. Bendrovės patirtą 14 000 Eur turtinę žalą teismas pagrįstai priteisė iš atsakovų.

2.6.                       Apeliantas nepateikė jokių pagrįstų argumentų ar įrodymų, jog pirmosios instancijos teismui panaudojus netinkamą precedentą buvo neteisingai išspręsta ši byla. Be to, apeliantas nepagrįstai mano, kad nustatant žalos dydį, reikėtų vadovautis Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-47-658-/2019, nustatytu precedentu. Tokia apelianto nuomonė prieštarautų Civilinio proceso kodekso 4 straipsnyje įtvirtintai nuostatai, kad vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, todėl apygardos teismo procesinis sprendimas negali būti precedentu.

2.7.                       Nepagrįstas apelianto apeliacinio skundo argumentas, kad Kilnojamojo turto retrospektyvinės vertės ekspertinio tyrimo ekspertizės akte neteisingai nustatyta automobilio vertė, kad ekspertas neatsižvelgė į automobilio ridą. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu D. P. ir jo atstovas jokių automobilio vertės paskaičiavimų neteikė ir prašymų teismui dėl vertės paskaičiavimo nereiškė. Automobilio vertę nustatė teismo ekspertas, jo surašytas ekspertizės aktas laikomas oficialiu rašytiniu įrodymu ir turi didesnę įrodomąją galią. Eksperto išvada dėl automobilio vertės nenuginčyta. Atsakovas, nesutindamas su eksperto išvada turėjo galimybę pateikti įrodymus, specialistų skaičiavimus, prašyti skirti ekspertizę, tačiau to nedarė. Apeliaciniame skunde pateikti paskaičiavimai negali būti laikomi tinkamu įrodymu, kadangi jie nebuvo pateikti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, proceso dalyviai negalėjo su jais susipažinti ir įvertinti. Aplinkybę, jog eksperto nustatyta automobilio rinkos vertė atitinka to laikotarpio rinkos vertę, patvirtina VšĮ „Emprekis“ pažyma, kurioje vidutinė tokio automobilio kaina su PVM nurodyta 10 710 Eur, bei teisme E. M. parodymai, kad automobilis galėjo kainuoti apie 10 000 Eur. Taigi UAB „Modesta“ pateikti įrodymai, E. M. parodymai, pirmosios instancijos teismui leido daryti pagrįstą išvadą apie automobilio vertę, padarytų pagerinimų vertę ir nustatyti bendrovei padarytos turtinės žalos dydį.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir  CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

11.       Šioje byloje sprendžiama dėl ieškovei nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo dydžio, teismui baudžiamojoje byloje priėmus atsakovų atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, kuriame pripažinta, kad ieškovė turi teisę į turtinės žalos atlyginimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

12.       Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą
Nr. 1-259-825/2018, 2018 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu  nustatė, kad  E. M. (duomenys neskelbtini), pagrobė didelės vertės, uždarajai akcinei bendrovei „Modesta“ priklausantį turtą – automobilį „M. B. S.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 14 000 eurų vertės, su jame buvusiais 20 eurų vertės gesintuvu, 100 eurų vertės automagnetola „M. B.“, 20 eurų vertės radijo ryšio stotele (duomenys neskelbtini), 10 eurų vertės mikrofonu (duomenys neskelbtini), 40 eurų vertės stabdžių kaladėlių komplektu, 5 eurų vertės mėlynos spalvos krepšiu, 20 eurų vertės įrankių dėže (duomenys neskelbtini), 30 eurų vertės automobilio domkratu, tuo padarė uždarajai akcinei bendrovei „Modesta“ 14 245 eurų turtinę žalą, o D. P. (duomenys neskelbtini), įgijo iš E. M. už 2500 eurų didelės vertės turtą, išardytą dalimis automobilį „M. S.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 14 000 eurų vertės, ir tą pačią dieną, jo nurodymu E. M. nuvežus šio automobilio dalis į (duomenys neskelbtini), tiksliau nenustatytą vietą, ir perdavus D. P. nurodytam ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui vardu (duomenys neskelbtini), jis realizavo minėtą išardytą dalimis automobilį už 3000 eurų, žinodamas, kad šis automobilis gautas nusikalstamu būdu. Šiuo Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu E. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalį, o D. P. pripažintas kaltu pagal BK 189 straipsnio 2 dalį, ir nuspręsta pripažinti nukentėjusiajai UAB „Modesta“ teisę į ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo solidariai iš E. M. ir D. P., o klausimą dėl ieškinio dydžio, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 14 d. nuosprendis įsiteisėjo 2018 m. gruodžio 14 d. Kauno apylinkės teisme 2018 m. gruodžio 20 d. pagal paminėtoje baudžiamojoje byloje pateiktą civilinį ieškinį  buvo užvesta atskira civilinė byla Nr. 2-556-408-2020. Kauno apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal UAB „Modesta“ baudžiamojoje byloje pateiktą civilinį ieškinį atsakovams E. M. ir D. P., 2020 m. vasario 19 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė solidariai iš atsakovų D. P. ir E. M. ieškovei UAB „Modesta“ 14 000 Eur turtinės žalos atlyginimą, po 850 Eur bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno atsakovo, priteisė valstybei iš kiekvieno atsakovo po 210 Eur žyminio mokesčio ir po 6,33 Eur išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti. Apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 19 d. sprendimo pateikė atsakovas D. P..

13.       Atsakovas D. P. apeliaciniame skunde nurodė, kad jis prašo skirti žodinį apeliacinio skundo nagrinėjimą.

14.       CPK 321 straipsnio 1 dalis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnio nuostatos numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Nagrinėjamu byloje atveju teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kai tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas galimas remiantis turimais rašytiniais duomenimis, šalių pastabomis. Dėl to apelianto prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkinamas.

15.       Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino jo prašymo dėl papildomų atsakovų E. M. ir K. M. įtraukimo į bylą dalyvauti atsakovais, nes ir jų veiksmai turėjo įtakos ieškovės patirtai žalai atsirasti, jų veiksmai civilinės atsakomybės kontekste patvirtina tai, kad kiekvieno iš jų veiksmai buvo būtina sąlyga žalai atsirasti. Apelianto nuomone, nagrinėjamoje byloje yra pagrindas taikyti CK 6.279 straipsnio 1 dalį ir, įtraukus į bylą K. M. ir E. M., konstatuoti solidariąją K. M., E. M. ir atsakovų žalos atlyginimo prievolę, dėl ko   skundžiamas teismo sprendimas turėtų būti panaikintas ir byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teisėjų kolegija šiuos apelianto argumentus pripažįsta nepagrįstais.

16.       Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą (toliau – BPK) kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų – civilinio ieškinio įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese pareiškimas (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo šis baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad procesas dėl baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio išsprendimo tais atvejais, kai apkaltinamuoju nuosprendžiu, vadovaujantis BPK 115 straipsnio 2 dalimi, yra pripažįstama teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka, turi ypatumų. Tokioje situacijoje nekvestionuojamas jau turimas (jei apkaltinamasis nuosprendis BPK nustatyta tvarka nėra panaikintas ar pakeistas) sprendimas, kad civiliniam ieškovui turi būti atlyginta nusikalstama veika padaryta žala. Civilinio proceso tvarka iš naujo nėra nustatinėjama, ar civiliniam ieškovui nusikalstama veika buvo padaryta žala, ar jis turi teisę reikalauti, kad žala būtų atlyginta, o sprendžiama tik dėl ieškinio dydžio. Taigi civilinio proceso tvarka yra sprendžiama ne atskira, ne nauja civilinė byla, o tik baigiami spręsti klausimai, kurie paprastai turi būti išsprendžiami priimant teismo baigiamuosius aktus baudžiamojoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2K-6-507/2015). Kauno apylinkės teismas 2018 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu pripažino, kad ieškovei UAB „Modesta“ turtinė žala padaryta nusikalstamais atsakovų D. P. ir E. M. veiksmais, kad jie privalo solidariai atlyginti ieškovei padarytą žalą, ir tik klausimą dėl ieškinio dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka. Todėl teismas, spręsdamas dėl ieškinio dydžio, neturėjo pagrindo įtraukti byloje dalyvauti ir kitus asmenis, dėl kurių atsakomybės teismas nenusprendė baudžiamojoje byloje priimtu nuosprendžiu. 

17.       Nepagrįstai apeliaciniame skunde atsakovas  D. P. teigia, kad skundžiamame sprendime nėra pateikta duomenų, kurie nurodytų, kad atsakovo veiksmuose yra būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. nėra nurodyta nei jo kaltė, nei priežastinis ryšys, o be to pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatsižvelgė į tai, kad nagrinėjamu atveju nėra nei vienos solidariosios atsakomybės taikymo sąlygos, nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014, bei į tai, kad apeliantas nėra niekaip susijęs su padaryta žala. Kaip jau nurodyta šios nutarties 16 p., kai apkaltinamuoju nuosprendžiu, vadovaujantis BPK 115 straipsnio 2 dalimi, yra pripažįstama teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka, nekvestionuojamas įsiteisėjusiame apkaltinamajame nuosprendyje priimtas sprendimas, kad civiliniam ieškovui turi būti atlyginta nusikalstama veika padaryta žala, civilinio proceso tvarka iš naujo nėra nustatinėjama, ar civiliniam ieškovui nusikalstama veika buvo padaryta žala, o sprendžiama tik dėl ieškinio dydžio. Kauno apylinkės teismas 2018 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-259-825/2018,  pripažino, kad ieškovei UAB „Modesta“ turtinė žala padaryta nusikalstamais atsakovų D. P. ir E. M. veiksmais, kad jie privalo solidariai atlyginti ieškovei padarytą žalą.

18.       Atsakovas D. Pchelintsev apeliaciniame skunde taip pat nurodė, kad nepagrįstai pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl žalos dydžio, rėmėsi IĮ „A. P. firma“ ekspertinio tyrimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio išvados nustatė, kad automobilio rinkos vertė su PVM įvykio ((duomenys neskelbtini).) dieną buvo 11 200 Eur. Šiame akte pateikta išvada dėl automobilio rinkos vertės yra akivaizdžiai neteisinga, nes nebuvo atsižvelgta į automobilio ridą. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė nurodė, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovas D. P. ir jo atstovas jokių automobilio vertės paskaičiavimų neteikė ir prašymų teismui dėl vertės paskaičiavimo nereiškė, o automobilio vertę nustatė teismo ekspertas, jo surašytas ekspertizės aktas laikomas oficialiu rašytiniu įrodymu ir turi didesnę įrodomąją galią, eksperto išvada dėl automobilio vertės nenuginčyta.

19.       Teisėjų kolegija vertina, kad aptariamas apeliacinio skundo argumentas nėra pagrįstas. Ieškovė jos patirtus nuostolius dėl prarasto (iš jos pagrobto) automobilio įrodinėjo teismo eksperto Kilnojamojo turto retrospektyvinės vertės ekspertinio tyrimo ekspertizės akte pateiktais duomenimis, t. y. duomenimis, pateiktais specialių žinių turinčio asmens. Kasacinio teismo praktikoje pasisakoma, kad eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje. Pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį gali būti paties ekspertizės akto trūkumai: ekspertizės akto turinys prieštaringas, išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, neįvertinti tam tikri reikšmingi faktoriai, išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų; taip pat faktų, keliančių abejonių dėl eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, paaiškėjimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016; 2018 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221-916/2018, kt.).

20.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nagrinėjamu atveju nėra jokių pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo 2019 m. balandžio 16 d. akto Nr. (duomenys neskelbtini), nes jame nurodyti tyrimo duomenys, ekspertinio tyrimo metodai ir priemonės, tyrimo procesas ir skaičiuotės, pateikta išvada. Apeliaciniame skunde atsakovas tik nurodo, kad ekspertizės akto išvada yra neteisinga, remiasi savo paskaičiavimais, tačiau nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde neprašė ir neprašo pagrįsti šiam teiginiui, kuriuo prieštaraujama eksperto išvadai, skirti teismo ekspertizę. Todėl teisėjų kolegija pripažįsta, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kurie paneigtų eksperto išvadą, jog automobilio vertė jo vagystės dieną buvo 11 200 Eur.

21.       Apeliaciniame skunde atsakovas D. P. taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas, kad ieškovės byloje pateikti duomenys apie tai, kad automobilyje buvo sumontuota dėvėta šildymo įranga, kurios vertė 1366,50 Eur, yra patikimi, visiškai neatsižvelgė į tai, kad ieškovė nepateikė duomenų, kaip buvo apskaičiuota minėta investicija, į patirtos žalos dydį įtraukta 392 Lt (113,53 Eur) suma už autonominio šildytuvo montavimą, atliktą 2013 m. gruodžio 13 d. kitam automobiliui (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kad įrangos permontavimo aktas surašytas 2016 m. vasario 16 d., t. y. nedarbo dieną. Be to pirmosios instancijos teismas be jokio teisinio pagrindo priteisė ieškovei 11,75 Eur už atliktus remonto pagerinimo darbus, 155 Eur už automobilio variklio pagerinimo darbus, 277,59 Eur už automobilyje atliktus pagerinimus, sumontuojant miegamąją vietą, 148,85 Eur už priskaičiuotą darbo užmokestį ir dirbtas darbo dienas, atliekant automobilio pagerinimo darbus. Taip pat byloje nėra duomenų, kada automobilyje buvo sumontuotas (duomenys neskelbtini) šildytuvas su medžiagomis, nes byloje pateiktas 2016 m. vasario 16 d. įrangos permontavimo aktas tėra ieškovės vidaus dokumentas, o ne rašytinis įrodymas, kad ieškovė turi teisę atlikti ir gauti atlygį už tokius automobilio remonto darbus.

22.       Teisėjų kolegija nesutinka ir su šiais apeliacinio skundo argumentais. Pirmosios instancijos teismas patenkino ieškovės prašymą priteisti iš solidarių atsakovų 14 000 Eur turtinės žalos atlyginimą, kurį, kaip nurodė ieškovė, sudarė: 11 200 Eur automobilio rinkos vertė, įrangos (duomenys neskelbtini) šildytuvo permontavimas su medžiagomis – 1 366,50 Eur vertės, 2016 m. spalio 10 d. atlikti remonto pagerinimo darbai – 211,75 Eur vertės (pirmosios instancijos teismo sprendime greičiausiai per apsirikimą nurodyta 11,75 Eur suma, nes PVM sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria įrodinėjo šią sumą ieškovė ir kuria rėmėsi teismas, nurodyta 211,75 Eur suma), 2016 m. spalio 18 d. automobilio variklio pagerinimo remonto darbai – 155 Eur vertės, 2016 m. lapkričio 18 d. pirktas akumuliatorius (duomenys neskelbtini) – 79,65 Eur vertės, 2016 m. gruodžio 27 d. pirktos 4 vnt. naujos žieminės padangos (duomenys neskelbtini) – 360 Eur vertės, 2016 m. kovo 15 d. ir 2016 m. rugsėjo 12 d. pavogtame automobilyje atlikti pagerinimai, sumontuojant miegamąją vietą, kurių vertė – 277,59 Eur, pavogtame automobilyje buvę 85,23 l. dyzelinio kuro – už 103,86 Eur sumą, transportavimo paslaugos, tai yra pavogto automobilio kėbulo detalių išvežimas iš mikroautobuso ardymo vietos (duomenys neskelbtini) į metalo laužo supirkimo įmonę (duomenys neskelbtini) – 96,80 Eur, darbo užmokestis ir dirbtos darbo dienos, atliekant automobilio pagerinimo darbus (įrengiant miegamąją vietą vairuotojui, apkalant šonines, vidines sienas krovininėje transporto priemonėje) – 148,85 Eur. Sprendime, teismas nurodė, kokiais į bylą pateiktais įrodymais – ieškovės atstovų nuosekliais paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais –  pagrįstos šios ieškovės realiai patirtos išlaidos akivaizdžiai pagerinant prieš pat jo vagystę automobilio būklę ir pervežant po vagystės surastas likusias automobilio kėbulo dalis į metalų supirkimo įmonę, taip pat įgyjant prieš pat vagystę kurą, kuris pavogtas kartu su automobiliu, nurodė, kodėl vertina, kad nėra pagrindo abejoti ieškovės pateiktais įrodymais.

23.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams, kuriuose paaiškinta, kodėl teismas priteisia 14 000 Eur žalos atlyginimą, ir nepagrįstais pripažįsta atsakovo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo priteisė 1366,50 Eur už šildymo įrangą, sumontuotą į iš atsakovės pavogtą automobilį. Ieškovė paaiškino, kad šildymo įranga, kurios vertė 1366,50 Eur, 2013 metais buvo sumontuota į kitą automobilį, iš kurio 2016 metais permontuota į ieškovės automobilį M. B. S. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 71-74). Ji taip pat pateikė rašytinius įrodymus apie šildymo įrangos įgijimą ir sumontavimą 2013 metais į automobilį (duomenys neskelbtini) (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) bei šios įrangos permontavimą 2016 metais į automobilį M. B. S. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. į iš jos pavogtą automobilį (t. 1, b. l. 113-115). Tai, kad šildymo įrangos permontavimo aktas surašytas ieškovės 2016 m. vasario 16 d., t. y. ne darbo dieną, nepaneigia pačios tokios aplinkybės, nedaro akto negaliojančiu. Netikėti ieškovės paaiškinimu, kad 2016 m. buvo iš vieno automobilio į kitą permontuota šildymo įranga, pagrindo nėra. Ieškovė 1366,50 Eur suma, kaip ir atliekant jos sumontavimą 2013 metais, vertino įrangą ir jos permontavimą, nors akivaizdu, kad 2016 metais atliekant įrangos išmontavimą ir sumontavimą kitame automobilyje, darbo sąnaudos buvo žymiai didesnės.

24.       Įvertinusi ieškovės apie jos patirtus nuostolius pateiktų įrodymų visumą, atsižvelgdama, į tai, kad atsakovams pagrobus automobilį, jį išardžius ir dalimis pardavus ieškovė neturi galimybės pateikti daugiau įrodymų apie netekto automobilio būklę ir jo vertę, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas šių įrodymų pagrindu
14 000 Eur žalos atlyginimą priteisė pagrįstai, negalima vertinti, kad ieškovės reikalaujamas priteisti žalos atlyginimas būtų neprotingai didelis (CK 1.5 str. 1 d.).

25.       Teisėjų kolegija pripažįsta, kad kiti apeliacinio skundo argumentai (apie pirmosios instancijos teismo netinkamai taikytą precedentą) nėra reikšmingi vertinant apskųstojo teismo sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą, todėl dėl jų nepasisako.

26.       Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad apskųstasis pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

27.       Tai, kad teismas išsprendė ieškinio dydžio klausimą ne pačioje baudžiamojoje byloje, o atskirai užvestoje civilinėje byloje, nedaro apskųstojo teismo sprendimo neteisėtu. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, sprendžiant klausimą dėl ieškinio, pareikšto baudžiamojoje byloje, dydžio civilinio proceso tvarka nebuvo pagrindo iš atsakovų priteisti Civilinio proceso kodekse numatytą žyminį mokestį, kurio BPK nenumato. Todėl apeliacinės instancijos teismas  Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 19 d. sprendimą palieka iš esmės nepakeistą, tik pašalina iš šio sprendimo motyvuojamosios ir rezoliucinės dalies nuostatas, kad iš atsakovų E. M. ir D. P. į valstybės biudžetą priteisiamas žyminis mokestis – po 210 Eur iš kiekvieno. 

28.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Netenkinus atsakovo D. P. apeliacinio skundo, iš jo ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 800 Eur išlaidos už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą.

29.       Apeliacinės instancijos teisme patirtos su procesinių dokumentų įteikimu susijusios išlaidos yra 4,78 Eur, t. y. jos mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (redakcija, įsigaliojusi nuo 2020 m. sausio 23 d.) nustatytą minimalią 5 Eur valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl į valstybės biudžetą iš atsakovo D. P. nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 19 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą; pašalinti iš šio sprendimo rezoliucinės dalies tai, kad iš atsakovų E. M. ir D. P. į valstybės biudžetą priteisiamas žyminis mokestis – po 210 Eur iš kiekvieno.

Priteisti ieškovei UAB „UAB „Modesta“ (j. a. k. 300020671) iš atsakovo D. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                         Dalė Burdulienė

                                                                                                             Raimondas Buzelis

Arvydas Žibas