Administracinė byla Nr. ATP-48-354/2015
Teisminio proceso Nr. 4-18-3-00638-2014-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
45.4.3; 79.1.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. vasario 20 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracine tvarka nubausto D. A. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nutarimo, kuriuo D. A. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 str. 1 d. 1250 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams 3 mėnesiams, ir
n u s t a t ė:
D. A. nubaustas už tai, kad 2014 m. spalio 19 d., apie 2 val. 29 min., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, esant 0,76 ± 5% promilės girtumui, t. y. lengvam neblaivumo laipsniui, vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.
Apeliaciniu skundu D. A. prašo panaikinti 2014 m. lapkričio 4 d. Joniškio rajono apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – už ATPK 126 str. 1 d. numatytą pažeidimą skirti mažesnę administracinę nuobaudą nei numatyta įstatyme, t. y. skirti piniginę baudą, neatimant specialiosios teisės vairuoti transporto priemones.
Apeliantas skunde teigia, kad apylinkės teismo nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes priimtas iš esmės pažeidžiant administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo tvarką. Apeliantas nurodo, kad nutarimo teiginys, jog apeliantas neatvyko į 2014 m. lapkričio 4 d. vykusį posėdį, yra akivaizdžiai neteisingas, nes apeliantas posėdyje dalyvavo asmeniškai ir posėdžio metu teikė prašymą dėl mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimo, tačiau teismas, nenurodydamas jokių prašymo nepriėmimo motyvų, posėdžio metu minėtą prašymą atsisakė priimti. Apelianto manymu, teismas, sąmoningai atsisakydamas priimti atsakomybėn traukiamo asmens prašymą, kuriame nurodyti jo rašytiniai paaiškinimai ir kartu pateikti juos pagrindžiantys įrodymai, iš esmės pažeidė apelianto teisę į teisminę gynybą, administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo taisykles ir priėmė neteisėtą nutarimą.
Apeliantas nuomone, teismas taip pat pažeidė ATPK 248 str. numatytą pareigą visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. Šiuo aspektu apeliantas pabrėžia, kad proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo tikslais jis nekartos prašyme išdėstytų argumentų, tačiau prašo juos laikyti šio apeliacinio skundo pagrindu ir dalyku. Apeliantas tik pažymi, kad prašyme nurodyti išsamūs argumentai, sudarantys pagrindą spręsti, kad jam skirtina mažesnė nei įstatyme numatyta minimali administracinė nuobauda, kadangi: jis nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo ir itin kritiškai vertina savo poelgį; pažeidimas padarytas jam sąžiningai suklydus dėl savo būsenos bei galimybių vairuoti transporto priemonę; pažeidimas buvo atsitiktinis; tokio pobūdžio pažeidimas padarytas pirmą kartą; jis yra teigiamai charakterizuojamas; jis nėra linkęs daryti administracinius teisės pažeidimus, ypač vairuoti išgėręs; padarytas pažeidimas nesukėlė realios grėsmės visuomenės interesams; automobilis jam būtinas ne tik asmeniniams, tačiau ir darbo poreikiams.
Skunde teigiama, kad teismas, be jokių motyvų atsisakydamas priimti bylos nagrinėjimui galbūt esminę reikšmę turinčius įrodymus ir įvertinti su tuo susijusius paaiškinimus, pažeidė pareigą objektyviai ir visapusiškai ištirti bylos aplinkybes ir priimti pagrįstą sprendimą (ATPK 256 str. 2 d., 257 str. 1 d.). Be to, apelianto nuomone, teismas pažeidė administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo tvarką (ATPK 283 str. 2 d.), nes jis be jokių motyvų atsisakė priimti apelianto prašymą ir neištyrė atsakomybėn traukiamo asmens rašytinių paaiškinimų bei juos pagrindžiančių įrodymų. Apeliantas teigia, kad prašyme jis nurodė išsamius argumentus, pagrindžiančius, kad jo atžvilgiu taikytina mažesnė nei įstatyme numatyta administracinė nuobauda. Pasak apelianto, šios aplinkybės neabejotinai laikytinos reikšmingos nagrinėtinai bylai, todėl akivaizdu, kad teismas, atsisakydamas priimti prašymą, taip pat pažeidė pareigą visapusiškai išsiaiškinti visas bylos nagrinėjimui svarbias aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.). Be to, apeliantas pastebi, kad iš nutarimo priėmimo datos matyti, kad nutarimas posėdžio dieną buvo priimtas ir surašytas, o tai, apelianto nuomone, akivaizdžiai patvirtina, jog teismas jo atsakomybės klausimą išsprendė neišklausęs atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimų. Atsižvelgiant į tai, apeliantas daro išvadą, kad teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą, todėl nutarimas naikintinas.
Apeliantas skunde pažymi, kad kreipėsi į teismą dėl posėdžio garso įrašo ir protokolo kopijų pateikimo, tačiau, kaip nurodyta 2014 m. lapkričio 24 d. teismo atstovės atsakyme (el. laiške) į jo prašymą, teismas nedarė posėdžio garso įrašo ir protokolas nebuvo rašomas, nes, remiantis Teismo posėdžių garso įrašų darymo tvarkos aprašo 2.3 p., kuriame nurodyta, kad posėdžio garso įrašas daromas tuo atveju, kai yra rašomas teismo posėdžio protokolas. Atstovės teigimu, kadangi jis posėdyje tariamai nedalyvavo ir jo administracinio teisės pažeidimo bylą teisėjas nagrinėjo vienasmeniškai, posėdžio protokolas bei garso įrašas byloje nebuvo daromas.
Skunde apeliantas nurodo, kad ATPK 285 str. nustatyta, jog, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, kolegialus organas rašo protokolą, kuriame nurodomos esminės bylos nagrinėjimo aplinkybės, inter alia, žinios apie asmenų, turinčių dalyvauti nagrinėjant bylą, atvykimą; asmenų, dalyvaujančių nagrinėjant bylą, paaiškinimai, jų prašymai ir šių prašymų svarstymo rezultatai; dokumentai ir daiktiniai įrodymai, ištirti nagrinėjant bylą (ATPK 285 str. 4–6 p.). Pasak apelianto, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 285 str., ne kartą yra konstatavęs, kad nors ATPK 285 str. numatyta, jog nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą kolegialus organas rašo protokolą, tai nereiškia, jog bylą nagrinėjant apylinkės teisme (kai tai daro teisėjas vienasmeniškai) teismo posėdžio protokolas neturi būti rašomas. Apeliantas daro išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis teismas visuomet privalo rašyti posėdžio protokolą, nepriklausomai nuo to, ar į teismo sudėti įeina vienas, ar daugiau teisėjų, todėl, apelianto manymu, jo byloje vykusiame posėdyje taip pat privalėjo būti rašomas posėdžio protokolas, kuriame, interalia, būtų pažymėta tai, kad apeliantas asmeniškai dalyvavo teismo posėdyje. Be to, apeliantas pažymi, kad pats teismas savo atsakyme nurodė, kad posėdžio garso įrašas daromas tada, kai turi būti rašomas posėdžio protokolas (Aprašo 2.3 p.). Taigi, apelianto teigimu, akivaizdu, jog teismas privalėjo rašyti posėdžio protokolą, ir posėdyje turėjo būti daromas ir garso įrašas, tačiau ši teismo pareiga taip pat buvo pažeista.
Apeliantas pastebi, kad jo atžvilgiu susiklostė tokia situacija, kad jis negali įrodyti, jog dalyvavo posėdyje, kadangi į šį posėdį atvyko vienas. Vis dėlto, apelianto teigimu, atsižvelgiant į tai, kad būtent teismas yra kaltas dėl to, jog apeliantas apeliacinės instancijos teismui negali pateikti įrodymo, patvirtinančio, jog posėdyje jis dalyvavo ir teikė prašymą, kurį teismas be jokių motyvų atsisakė priimti, apeliantas daro išvadą, kad ši aplinkybė (apelianto dalyvavimas posėdyje) vertintina teismo nenaudai, t. y. apeliantui negali būti perkeliamos neteisėtų teismo veiksmų (ATPK 285 str. pažeidimo) pasekmės, todėl darytina išvada, kad aplinkybė, jog jis teismo posėdyje dalyvavo, laikytina įrodyta, remiantis fundamentaliu teisės principu, pagal kurį laikoma, kad iš neteisės teisė neatsiranda (lot. – ex iniura non oriturius).
Be to, apeliantas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra visuotinai pripažinta, kad teismų praktikoje taip pat yra pripažįstama ir contra spoliatorem prezumpcija, pagal kurią, šaliai slepiant, sunaikinant ar atsisakant pateikti bylai reikšmingus įrodymus ar aplinkybes, laikoma egzistuojant nepalankiausius tai šaliai faktus, kuriuos jie būtų patvirtinę. Apelianto manymu, būtent dėl kaltų teismo veiksmų byloje nėra reikšmingų įrodymų (posėdžio protokolo ir garso įrašo), galinčių patvirtinti, kad apeliantas dalyvavo posėdyje, kad pateikė prašymą ir teismas be jokių motyvų jį atsisakė priimti. Skunde nurodoma, kad neteisėtais teismo veiksmais buvo užkirstas kelias tam, kad byloje atsirastų įrodymai, patvirtinantys minėtas aplinkybes. Tai, apelianto vertinimu, prilygintina įrodymų sunaikinimui. Todėl, pasak apelianto, tokioje situacijoje visuotinai pripažįstama contra spoliatorem prezumpcija, t. y. konstatuotina, kad posėdžio protokolas ir garso įrašas būtų paneigę nutarime nurodytą aplinkybę, kad jis nedalyvavo posėdyje; ir būtų patvirtinę, kad jis posėdžio metu pateikė prašymą, kurį teismas be jokių motyvų atsisakė priimti.
Apibendrindamas apeliantas teigia, kad aukščiau išdėstyti argumentai patvirtina, jog nutarimas priimtas iš esmės pažeidžiant administracinio proceso normas, neįvertinus ir neištyrus visų bylai reikšmingų aplinkybių, todėl nutarimas laikytinas akivaizdžiai neteisėtu, nepagrįstu ir turi būti naikintinas.
Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje D. A. prašė apeliacinį skundą tenkinti ir paaiškino, kad posėdis buvo paskirtas 2014 m. lapkričio 4 d. 8.30 val., tačiau į bylos nagrinėjimą jis atvyko 2014 m. lapkričio 4 d. apie 9 val. Iš vaizdo įrašo taip pat mato, kad iki 8.45 val. į teismą jis nebuvo atvykęs. Nors į posėdį vėlavo, su teisėjo, kuris turėjo nagrinėti bylą, sekretore susisiekęs nebuvo, ir nei raštu, nei skambučiu, nei žodžiu teismo apie vėlavimą į posėdį neinformavo. Į teismą atvyko apsirengęs odine striuke, tamsiais džinsais, avėjo nesportinę avalynę. Įėjęs į teismo pastato vestibiulį, pasitikrino, kurioje salėje turi vykti posėdis, patikrino tos salės duris – jos buvo užrakintos, todėl, nieko neberadęs, išėjo. Teisme užtruko daugiausiai dešimt minučių. Būdamas teismo patalpose matė iškabintus tvarkaraščius, kuriuose nurodytas posėdžio laikas, ir tai, kad tas laikas jau buvo praėjęs, tačiau sekretorės neieškojo ir niekam apie tai, kad atvyko pavėlavęs, nepranešė, niekam neprisistatė. Nurodė, kad teismo posėdžio dieną teismo raštinėje jokių dokumentų nebandė pateikti. Teigė manantis, kad, jei byla buvo išnagrinėta jam nedalyvaujant, tai turėjo būti kažkur fiksuojama: protokoluojama ar daromas garso įrašas. Savo kaltės neginčija ir tik prašo skirti švelnesnę nuobaudą negu numato įstatymas – neatimti teisės vairuoti, arba skirti mažesnę bausmę negu buvo paskirta teismo, nes gailisi dėl padaryto pažeidimo, vairuotojo pažymėjimas jam reikalingas dėl darbo. Kadangi mokosi ir dirba (duomenys neskelbtini), vairuotojo pažymėjimas taip pat reikalingas grįžti pas tėvus.
Apeliacinis skundas atmetamas.
ATPK 256 str. 1 d. ir 2 d. įtvirtina, jog įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Pagal ATPK 257 str., organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.
Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog D. A. kaltė padarius ATPK 126 str. 1 d. numatytą pažeidimą, įrodyta, jo veiksmai kvalifikuoti tinkamai. Apeliacinės instancijos teismas, kaip ir pirmosios instancijos teismas, neturi pagrindo nesiremti tarnybiniais pranešimais, asmens blaivumo testu, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, pažyma apie asmens baustumą, D. A. vairuotojo pažymėjimo kopija. Pažymėtina, kad ir pats D. A. apeliaciniu skundu iš esmės neginčija faktinių aplinkybių, kad įvykio dieną automobilį vairavo būdamas neblaivus, esant nustatytam lengvam neblaivumo laipsniui (0,76 ± 5% promilės).
Apeliaciniame skunde D. A. nurodo, kad skundžiamo nutarimo motyvas, jog jis (D. A.) neatvyko į 2014 m. lapkričio 4 d. vykusį teismo posėdį, yra akivaizdžiai neteisingas (neatitinka tikrovės), kadangi jis 2014 m. lapkričio 4 d. vykusiame posėdyje dalyvavo asmeniškai. Taip pat pažymi, kad posėdžio metu jis teismui teikė prašymą dėl mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimo bei kartu su prašymu buvo teikiami prašymą pagrindžiantys įrodymai (44 b. l.). Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu D. A. nurodė, kad į bylos nagrinėjimą jis atvyko pavėlavęs, apie 9 val., nors posėdis buvo paskirtas 2014 m. lapkričio 4 d. 8.30 val. Iš vaizdo įrašo taip pat matosi, kad iki 8.45 val. į teismą D. A. nebuvo atvykęs. Susipažinus su bylos medžiaga aišku, kad apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą D. A. buvo pranešta tinkamai, asmeniškai pasirašant administracinio teisės pažeidimo protokole (2–3 b. l.). Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu D. A. nurodė, kad nei raštu, nei skambučiu, nei žodžiu teismą apie vėlavimą į posėdį neinformavo, o ir atvykęs į teismą niekam neprisistatė, pamatęs, jog salės, kurioje turėjo vykti teismo posėdis, durys buvo užrakintos, išėjo iš teismo pastato. Įvertinus minėtas aplinkybes, akivaizdu, kad D. A. teismo posėdyje nedalyvavo, posėdžio metu jokių dokumentų neteikė, teismui apie neatvykimo priežastis, kaip to reikalauja ATPK 272 str., nepranešė, todėl darytina išvada, kad Joniškio rajono apylinkės teismas pagrįstai išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto D. A. bylą pastarajam nedalyvaujant.
Joniškio rajono apylinkės teismo posėdžių garso įrašų darymo tvarkos aprašo, patvirtinto Joniškio rajono apylinkės teismo pirmininko 2014 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. VK-25, 2.3. punkte numatyta, kad garso įrašas daromas administracinių teisės pažeidimų bylose, kai ATPK nurodytais atvejais yra rašomas teismo posėdžio protokolas (17 b. l.). Kaip jau minėta, administracinio teisės pažeidimo bylą teisėjas nagrinėjo vienasmeniškai, nedalyvaujant nei administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. A., nei kitiems proceso dalyviams, todėl teismo posėdžio protokolas pagrįstai nebuvo rašomas ir nedaromas garso įrašas.
Apeliaciniu skundu D. A. prašo jo 2014 m. spalio 31 d. prašyme (28–37 b. l.) išdėstytus argumentus laikyti apeliacinio skundo pagrindu ir dalyku. Iš pateikto apeliacinio skundo ir minėto prašymo matyti, kad D. A., kaip jau minėta, iš esmės neginčija faktinių aplinkybių, kad įvykio dieną automobilį vairavo būdamas neblaivus, esant nustatytam lengvam neblaivumo laipsniui (0,76 ± 5% promilės), kad dėl to policijos pareigūnai jį nušalino nuo transporto priemonės vairavimo ir surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 126 str. 1 d. Skundu apeliantas prašo tik neatimti teisės vairuoti transporto priemones. Kitaip tariant, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo apeliuoja į ATPK 30¹ str. numatyto instituto taikymą jo atžvilgiu.
Iš administracinio teisės pažeidimo bylos matyti, kad D. A. yra nubaustas už ATPK 126 str. 1 d. numatytojo pažeidimo padarymą. ATPK 126 str. 1 d. nustatyta, jog transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo 1000 iki 1500 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių (pažeidimo padarymo metu galiojusi redakcija). Joniškio rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 4 d. nutarimu, nustačius vieną apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), nustačius vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis pakartotinai per vienerius metus padarė tos pačios rūšies teisės pažeidimus, numatytus ATPK 130 str. 1 d. ir 127 str. 2 d. (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.), įvertinus padaryto teisės pažeidimo pobūdį – padarė vieną iš pavojingiausių ir šiurkščiausių teisės pažeidimų, apeliantui buvo paskirta administracinio įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda – 1250 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams 3 mėnesiams. Taigi apylinkės teismas, skirdamas apeliantui nuobaudą, iš esmės atsižvelgė į visas šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes.
Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta straipsnio sankcijoje arba jos neskirti numato ATPK 301 str. Iš apeliacinio skundo turinio akivaizdu, kad į šį teisės institutą ir apeliuoja D. A.. Minėto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl ATPK 301 str. taikymo, yra ne kartą pažymėjęs, jog mažesnės nuobaudos nei sankcijoje numatyta minimali ar švelnesnės nuobaudos nei numatyta sankcijoje skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N756-403/2010, N444-633/2011). Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs šios bylos medžiagą, konstatuoja, kad tokių aplinkybių šioje byloje nėra, ir taikyti ATPK 301 str. nuostatas D. A. atžvilgiu nėra pagrindo.
Tai, kad D. A. nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, teismo buvo įvertinta parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose. Pažymėtina, kad apeliantui nustatytas 0,76 ± 5% promilės girtumo laipsnis, konkrečiu atveju, negali būti laikomas tik nežymiai viršijančiu leistiną girtumo normą, ir tai byloja apie pakankamai pavojingą padaryto pažeidimo pobūdį, o ne atsitiktinį suklydimą dėl savo būsenos. Byloje yra duomenų, kad D. A. studijuoja (duomenys neskelbtini) universitete (36 b. l.), moka buto nuomos mokestį, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, dirba UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadybininku ir teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga darbo funkcijoms vykdyti (33 – 35 b. l.), į ką savo skundu itin apeliuoja D. A., tačiau to nepakanka, kad jam būtų taikomos ATPK 301 str. nuostatos ir atitinkamai švelninama jo teisinė padėtis.
Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. D. A. padarytas administracinis teisės pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei, sveikatai. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas (skiriant tik baudą) akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Apeliacinio skundo argumentais D. A. akcentuoja tai, kaip netekus jam teisės vairuoti transporto priemones jis patirs nepatogumų, susijusių su darbu, studijomis, buto nuoma, tačiau šiuo atveju būtina pažymėti, kad tokios aplinkybės atsirado tik dėl jo paties netinkamo elgesio – nenoro laikytis visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių ir reikalavimų. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, teismas daro išvadą, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui D. A. pirmosios instancijos teismo skirta nuobauda yra proporcinga padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdžiui, pavojingumo laipsniui, pažeidėjo asmenybei, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą nutarimą, kaip skundu prašo apeliantas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 str. 1 d. 1 p., teismas
n u t a r i a :
palikti Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nutarimą nepakeistą ir D. A. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.
Teisėja Nijolė Matuzevičienė