Administracinio nusižengimo byla         

                                                Nr. A6.-1122-963/2018

        Proceso Nr. 4-52-3-00323-2018-3 

        Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4.;

        1.5.1.; 7.11.; 21.9.9.; 21.9.10.;

        21.9.11.; 21.11.3.; 21.14.9.  

 (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2018 m. lapkričio 19 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rasa Stonkuvienė,

sekretoriaujant Linai Pazdrazdienei,

nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui T. S.,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini),  gyvenančiam (duomenys neskelbtini), iškelta administracinio nusižengimo byla pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. liepos 26 d. nutartimi, pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose 2018 m. liepos 3 d. gautą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą (toliau-Pareiškimas), iškelta administracinio nusižengimo byla UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui T. S. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau-ANK) 120 straipsnio 1 dalį dėl įstatymo nustatyto atsiskaitymų eiliškumo nevykdymo, pažeidžiant kreditoriaus – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – teises.

Pareiškime nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018-06-20 duomenimis skola valstybės biudžetui yra 43 947,09 Eur. Siekiant nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimų biudžetams ir fondams nevykdymo priežastis, 2018-03-23 buvo pradėtas šios bendrovės operatyvus patikrinimas (tikrintas laikotarpis nuo 2017-10-01 iki 2018-02-26), baigtas 2018-04-24. Operatyvaus patikrinimo metu bendrovės skola Sodrai buvo 42931,03 Eur 92018-04-11 dienai), skola valstybės biudžetui (VMI) -380434,64 Eur (2018-03-20 dienai). Pagal pateiktus avanso apyskaitos dokumentus už laikotarpį nuo 2017-11-16 iki 2017-12-31 nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ išlaidos sudarė 39 129,66 Eur, iš jų atsiskaityta su kitais kreditoriais – 39 129,66 Eur, o su VSDFV - 660,00 Eur. Atlikus operatyvų patikrinimą buvo surašyta operatyvaus patikrinimo pažyma, kurioje nustatyta, kad bendrovė atsiskaitymus atliko kitiems kreditoriams, nors pagal įstatyminį reglamentavimą pirmiausia turėjo padengti susidariusią mokestinę nepriemoką. Taip pat pareiškime nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, vadovaujama T. S., pažeisdama CK nustatytą atsiskaitymų eiliškumą, vykdė šiuos mokėjimus: pagal avansines apyskaitas nustatyta, kad T. S. nuo 2017-11-16 iki operatyvaus patikrinimo, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, žinodamas, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų kreditorinių reikalavimų patenkinimui, ir turi įsipareigojimų valstybės biudžetui, atsiskaitė grynaisiais ir negrynaisiais pinigais su operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodytais kreditoriais (UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) prekyba, UAB (duomenys neskelbtini), ir kt.,) taip pat atliko tarpusavio skolų užskaitymus su V. B., A. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal jungtinės veiklos sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ už bendrovę atsiskaitė su šiais kreditoriais ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) įmonė „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gildija, atsiskaitė su pačia bendrove, 19022, 33 Eur išmokėjo darbo užmokesčio ir atliko kitus mokėjimus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ per laikotarpį nuo 2017-11-16 iki 2017-12-31 į valstybės biudžetą sumokėjo tik 1534,67 Eur. Atlikus operatyvų patikrinimą nustatyta, kad bendrovės vadovas T. S. atsiskaitymo prioritetą teikė kitiems bendrovės kreditoriams, kai mokėjimų dieną turėjo nesumokėtą nepriemoką valstybės biudžetui.

        T. S. į teismo posėdį neatvyko, šaukimas jam buvo įteiktas tinkamai, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, todėl byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (ANK 629 straipsnio 1 dalis, 630 straipsnio 2 dalis). 

Teismas

k o n s t a t u o j a :

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Tiek iš ANK 120 straipsnio 1 dalies dispozicijos, tiek ir iš teismų praktikos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai (Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-494-485/2017, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-56-468/2017, Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-429-397/2017).

        CK 6.9301 str. reglamentuoja skolininko - fizinio ar juridinio asmens, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, atsiskaitymų eiliškumo tvarką. CK 6.9301 str. 1 dalies 3 punkte imperatyviai numatyta, kad, kai juridinis asmuo neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

        Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad bendrovės vadovas, atstovaudamas juridiniam asmeniui, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą, turi veikti rūpestingai, sąžiningai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3–528/2009). Nustatyta, kad T. S. nuo 2017-11-16 iki operatyvaus patikrinimo, buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, todėl T. S., kaip įmonės vadovas, būdamas atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)” finansinę veiklą, privalėjo užtikrinti ir kontroliuoti, kad atsiskaitymai būtų vykdomi įstatymo numatyta eiliškumo tvarka, tačiau to nepadarė. Mokestinė nepriemoka 2018 m. birželio 20 d. sudarė 43 947,09 Eur, 2018 m. kovo 20 d. Operatyvaus patikrinimo pavedimo išrašymo dienai UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinė nepriemoka sudarė 43068,16 Eur. Iš banko sąskaitų išrašų apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų judėjimą matyti, kad T. S., būdamas atsakingu už UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę veiklą ir žinodamas apie įmonės skolą valstybės biudžetui, darė mokėjimus kitiems kreditoriams (UAb „(duomenys neskelbtini)“, UAB (duomenys neskelbtini) prekyba, UAB „(duomenys neskelbtini)“, V. B., UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) įmone „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) Klaipėda, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“, R. Š., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir kt.). Vadovaujantis aukščiau paminėtu teisiniu reglamentavimu, kreditorių reikalavimai, susiję su mokesčiais valstybei, turi būti tenkinami pirmiau negu kitų kreditorių reikalavimai. Taigi iš to akivaizdu, kad T. S. turėjo žinoti ir žinojo apie savo vadovaujamos įmonės finansinę padėtį, t. y. kad gaunamų pajamų nepakanka atsiskaityti su visais kreditoriais, bei žinodamas apie įmonės skolą valstybės biudžetui, suprato, jog pirmiau atsiskaitydamas su kitais įmonės kreditoriais, kurie pagal eiliškumą CK 6.9301 straipsnio 1 dalies prasme yra žemiau nei Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, o ne su Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, nesilaikė CK 6.9301 straipsnyje nustatytos atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais tvarkos ir tuo pažeidė kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teises bei kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą ir tvarką.

Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta esant įrodyta tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo T. S., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, organizuodamas ir vykdydamas atsiskaitymus su kreditoriais, nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.9301 straipsnyje numatytos atsiskaitymo su valstybe eiliškumo tvarkos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.9301 straipsnis reglamentuoja skolininko – fizinio ar juridinio asmens, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, atsiskaitymų eiliškumą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.9301 straipsnio 1 dalies 3 punkte imperatyviai numatyta, kad kai juridinis asmuo neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, trečiąja eile atsiskaitoma pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus, tačiau T. S. atstovaujama bendrovė, nesilaikydama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.9301 straipsnio nuostatų, vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais. Tokiu būdu T. S. pažeidė kreditoriaus – valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos – teises. T. S. kaltė dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo pažeidimo, t.y. administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, įrodyta: Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018 m. balandžio 24 d. Operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (23.30-08) FR1042-1934 (b. l. 9-12), avanso apyskaitomis (b. l. 13-16), UAB „(duomenys neskelbtini)“ balanso  ataskaitomis (b. l. 17-21, 28-42), kita bylos medžiaga.

        Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėtis, t.y. dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimo. Jam skirtina administracinė nuobauda.

T. S. atsakomybę už administracinį nusižengimą lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. 

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, pavojingumą, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – administracinėn atsakomybėn už tokio pobūdžio pažeidimą traukiamas pirmą kartą, į jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui paskiriant ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą nuobaudą - minimalią baudą.        

        Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 675 straipsnio 3 dalimi,

n u t a r i a :

T. S. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, padarymą, paskirti administracinę nuobaudą – 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) dydžio baudą.

        Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją banko sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant bylos Nr. A6.-1122–963/2018 ir įmokos kodą 1001.

        Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja                                                                                                                            Rasa Stonkuvienė