Administracinė byla Nr. eA-1312-552/2021
Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00148-2019-2
Procesinio sprendimo kategorija 15.5
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gegužės 26 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. kovo 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareiškimą atsakovui G. S. (tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“) dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo ir atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą žemę nustatymo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau – ir pareiškėjas, Susisiekimo ministerija) kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą su pareiškimu, kuriuo prašė: 1) patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) direktoriaus 2019 m. vasario 8 d. akto Nr. ŽVP-398-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą „Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje“ teisėtumą, leisti įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamą atsakovo G. S. (toliau – ir atsakovas) nuosavybės teise valdomą 0,4659 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams – Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje; 2) nustatyti, kad atsakovui G. S. atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą nuosavybės teise valdomą Žemės sklypą dydis yra 5 544 Eur.
2. Pareiškėjas pareiškime nurodė:
2.1. Lietuvos Respublikos Seimas (toliau – ir Seimas) 2011 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. XI-1612 „Dėl projekto „Rail Baltica“ pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu“ pripažino projektą „Rail Baltica“ ypatingos valstybinės svarbos projektu ir patvirtino šį projektą įgyvendinančia institucija Susisiekimo ministeriją.
2.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – ir Vyriausybė) 2017 m. sausio 11 d. priėmė nutarimą Nr. 31 „Dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena specialiojo plano patvirtinimo ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti procedūros pradžios“ (toliau – Vyriausybės 2017 m. sausio 11 d. nutarimas Nr. 31), kuriuo patvirtino Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena specialųjį planą (toliau – Specialusis planas) ir pagal šį Specialųjį planą pradėjo žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą.
2.3. Įsigaliojus Vyriausybės 2017 m. sausio 11 d. nutarimui Nr. 31 pareiškėjas 2017 m. sausio 23 d. raštu Nr. 2-176 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios“ informavo atsakovą G. S. apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą jo nuosavybės teise valdomo 1,9968 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Taip pat informavo apie toliau rengiamą žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą, kurio metu bus nustatomos tikslios paimamo žemės sklypo ribos, atliekamas žemės ir joje esančio turto vertinimas.
2.4. Parengus Žemės paėmimo visuomenės poreikiams Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje projektą (toliau – ir Projektas) pareiškėjas 2018 m. liepos 26 d. raštu Nr. 2-10044 informavo atsakovą apie visuomenės supažindinimą su šiuo Projektu ir nurodė, kad pasiūlymus dėl Projekto sprendinių galima pateikti per 15 darbo dienų nuo šio pranešimo gavimo dienos pranešime nurodytais adresais. Šiuo pranešimu atsakovas taip pat buvo informuotas apie parengtą Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą ir kad pagal Projekto sprendinius iš jam priklausančio 1,9968 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), visuomenės poreikiams bus paimama 0,4659 ha dydžio dalis. Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaita Nr. 18-04-149KL-38 (toliau – ir Vertinimo ataskaita) buvo parengta 2018 m. balandžio 30 d., ją rengė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB „Inreal“). Pagal Vertinimo ataskaitą vertinamo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalies (proj.221-2), rinkos vertė turto vertės nustatymo dieną yra 5 544 Eur.
2.5. NŽT direktorius 2018 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 1P-467-(1.17 E.) patvirtino Projektą. Taip pat šiuo įsakymu buvo pertvarkyti žemės sklypai, reikalingi paimti visuomenės poreikiams, nurodyti Pertvarkomų žemės sklypų, reikalingų visuomenės poreikiams, sąraše (toliau – ir Sąrašas), ir nustatyti jų kadastro duomenys. Pagal Sąrašą atsakovui priklausęs 1,9968 ha žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pertvarkytas į 0,4659 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio projektinis Nr. 221-2, ir į 1,5309 ha ploto žemės sklypą, kurio projektinis Nr. 221-1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
2.6. NŽT direktorius 2019 m. vasario 8 d. aktu Nr. ŽVP-398-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje)“ (toliau – NŽT 2019 m. vasario 8 d. žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktas) paėmė visuomenės poreikiams atsakovo nuosavybės teise valdomą Žemės sklypą,. Šiuo aktu nustatyta, kad nuostolių dėl Žemės sklypo pagal Vertinimo ataskaitą paėmimo visuomenės poreikiams dydis – 5 544 Eur, iš jų Žemės sklypo vertė – 5 544 Eur, kitų nuostolių, susijusių su Žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams, dydis – 0 Eur.
2.7. Pareiškėjas 2019 m. vasario 19 d. raštu Nr. 2-1478 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto pasirašymo“ informavo atsakovą, kad NŽT priėmė 2019 m. vasario 8 d. žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą, pateikė šio akto kopiją ir pakvietė atsakovą per 30 dienų nuo šio pranešimo įteikimo dienos pasirašyti šį aktą ir nurodyti banko sąskaitą, į kurią bus pervedamas atlyginimas už visuomenės poreikiams paimamą turtą. Atsakovas per nustatytą terminą žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto nepasirašė.
2.8. Pareiškėjas iki šio pareiškimo pateikimo pervedė NŽT 2019 m. vasario 8 d. žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte nurodytą sumą – 5 544 Eur į notaro depozitinę sąskaitą ir apie tai 2019 m. gegužės 16 d. raštu Nr. 2-3628 pranešė atsakovui.
2.9. Iš atsakovo visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas yra kitos paskirties, naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos. Žemės sklypui buvo nustatyta įvairių žemės naudojimo apribojimų, Žemės sklype nebuvo Nekilnojamojo turto registre įregistruotų ar neįregistruotų statinių. Vertinimo ataskaita yra galiojanti, Žemės sklypo rinkos vertė nustatyta taikant lyginamąjį metodą, kurio taikymo procedūros ir tvarka nustatytos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr.1K-159 „Dėl turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“ patvirtintoje Turto ir verslo vertinimo metodikoje. Vertinimo ataskaita laikytina vieninteliu įrodymu nustatant atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą atsakovo žemės sklypą dydį. Atsakovas buvo informuotas dėl vyksiančios jo valdomo Žemės sklypo apžiūros. Atsakovui pagal Vertinimo ataskaitą nustatytas atlyginimo dydis yra teisingas ir atspindi paimtos visuomenės poreikiams nuosavybės rinkos vertę.
3. Atsakovas G. S. atsiliepime su pareiškėjo pareiškimu nesutiko ir prašė jį atmesti, nurodydamas:
3.1. Ginčo Žemės sklypą kartu su kitais šalia esančiais sklypais atsakovas pirko ketindamas vystyti ūkinę-komercinę veiklą. Tam buvo parengtas detalusis planas, numatyti privažiavimo keliai, užstatymo teritorijos, numatyti inžineriniai tinklai ir jų pajungimo į magistralinius tinklus vietos. UAB „Liturta“ 2011 m. rugpjūčio 24 d. turto vertės nustatymo ataskaita buvo įvertintas žemės sklypas (1,9968 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuo kurio atskirtas paimamas Žemės sklypas, ir viso žemės sklypo rinkos vertė nustatyta 164 504 Eur, proporcingai paimamo Žemės sklypo vertė – 44 167,99 Eur, kas ženkliai viršija Vertinimo ataskaitoje nustatytą vertę. Be to, Vertinimo ataskaitoje nepagrįstai nenustatytas kitų atsakovo nuostolių, susijusių su Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena įrengimu Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje, dydis.
3.2. Atsakovas patyrė nuostolius dėl jo nuosavybėje likusių gretimų žemės sklypų vertės akivaizdaus sumažėjimo, nes juose komercinės veiklos vykdyti nebus įmanoma, dėl geležinkelio vėžės ir privažiavimo kelių įrengimo jam bus apsunkintas patekimas (tik kelių kilometrų lankstu) į žemės sklypus, taip pat į gretimai esantį kitam juridiniam asmeniui priklausantį žemės sklypą, kuriame pagal detalųjį planą suplanuotas inžinerinių tinklų pajungimas į magistralinius tinklus. Taigi likusieji žemės sklypai galėtų būti panaudojami tik žemės ūkio veiklai.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“ su pareiškėjo pareiškimu sutiko ir prašė jį tenkinti, nes visos Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos yra tinkamai įvykdytos, Žemės sklypo vertė nustatyta Vertinimo ataskaita. Atsakovas projektą įgyvendinančiai institucijai nepateikė daugiau įrodymų dėl nuostolių, susijusių su visuomenės poreikiams paimamu Žemės sklypu. Todėl pagal esamus duomenis visi atsakovo patirti nuostoliai yra įvertinti ir jų dydis apskaičiuotas teisingai.
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT, atstovaujama NŽT Panevėžio skyriaus, su pareiškėjo pareiškimu sutiko ir prašė jį tenkinti. Atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo. Paimamo žemės sklypo vertė apskaičiuojama taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualaus turto vertinimo būdą, o turto vertinimo metodas kiekvienu atveju parenkamas atsižvelgiant į kriterijus, nustatytus Vyriausybės patvirtintoje Turto vertinimo metodikoje. Pareiškėjas yra įvykdęs visas Žemės paėmimo įstatyme numatytas procedūras ir reikalavimus, todėl nėra pagrindo pareiškimo netenkinti.
II.
6. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2020 m. kovo 20 d. sprendimu pareiškėjo pareiškimą tenkino visiškai, t. y. nustatė, kad atsakovui G. S. atlyginimo už visuomenės poreikiams NŽT direktoriaus 2019 m. vasario 8 d. aktu Nr. ŽVP-398-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje)“ paimtą nuosavybės teise valdomą Žemės sklypą dydis yra 5 544 Eur.
7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. liepos 22 d. nutartimi, priimta šioje byloje, buvo patvirtintas NŽT direktoriaus 2019 m. vasario 8 d. akto Nr. ŽVP-398-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą „Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje“ teisėtumas ir leista paimtą visuomenės poreikiams atsakovo G. S. nuosavybės teise valdomą Žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre įregistruoti valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams – Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje. Minėta teismo nutartis yra įsiteisėjusi.
8. Atsižvelgdamas į Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalies nuostatas, teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju bus sprendžiamas klausimas tik dėl antrojo pareiškimo reikalavimo – atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą atsakovo nuosavybės teise valdomą Žemės sklypą dydžio nustatymo.
9. Teismas nurodė, kad atsakovas savo nesutikimą su Vertinimo ataskaitoje nustatyta Žemės sklypo rinkos verte (5 544 Eur) grindžia argumentu, jog žemės sklypo (buvęs unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), iš kurio atskirtas Žemės sklypas, rinkos vertė 2011 m. rugpjūčio 24 d. UAB „Liturta“ atliktu vertinimu buvo nustatyta ženkliai didesnė, atitinkamai Žemės sklypo proporcingai paskaičiuota rinkos vertė sudaro 44 167,99 Eur atlyginimo už paimamą žemę sumos ir kitų patirtų nuostolių.
10. Vertindamas šiuo atsakovo argumentus teismas vadovavosi Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nuostatomis. Teismas nustatė, kad UAB „Liturta“ turto vertės nustatymo ataskaita Nr. P11/08-120-B buvo parengta 2011 m. birželio 25 d. (rinkos vertės nustatymo data – 2011 m. birželio 24 d.), t. y. nuo šios ataskaitos parengimo iki Žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams datos praėjo 8 metai. Teismas vertino, kad per tokį ilgą laiko tarpą situacija gali ženkliai pasikeisti, atitinkamai ir ženkliai pakisti turto rinkos vertė. Be to, nuo UAB „Liturta“ turto vertės nustatymo ataskaitos parengimo ženkliai pasikeitė ir turto vertinimą reglamentuojantis teisinis reguliavimas, t. y. Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas buvo išdėstytas nauja redakcija, įsigaliojusia nuo 2012 m. gegužės 1 d. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad UAB „Liturta“ turto vertės nustatymo ataskaita Nr. P11/08-120-B buvo parengta 2011 m. siekiant parduoti žemės sklypą iš varžytinių, tačiau iš nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad varžytinės įvyko (atsakovas žemės sklypą įsigijo iš varžytinių) tik 2016 metais, dėl ko galima daryti prielaidą, jog 2011 m. nustatyta žemės sklypo rinkos vertė nebuvo reali. Atsakovas taip pat rėmėsi UAB „Verslavita“ 2020 m. vasario 4 d. konsultacijomis Nr. KON-20-013A ir Nr. KON-20-013B, kuriose Žemės sklypo rinkos vertė iš viso nebuvo aptariama, jose pateikta konsultacinio pobūdžio informacija apie galimą pardavimo kainą rinkoje kitų atsakovui priklausančių žemės sklypų, išsidėsčiusių šalia Žemės sklypo. Teismas pažymėjo, kad šios konsultacijos negali nei paneigti, nei patvirtinti Vertinimo ataskaitoje nustatytos Žemės sklypo rinkos vertės. Teismas priėjo prie išvados, kad UAB „Liturta“ turto vertės nustatymo ataskaita Nr. P11/08-120-B ir UAB „Verslavita“ 2020 m. vasario 4 d. konsultacijos Nr. KON-20-013A ir Nr. KON-20-013B negali būti laikomi tinkamais įrodymais, keliančiais abejonę Vertinimo ataskaitoje įvardinta Žemės sklypo rinkos verte.
11. Teismas atmėtė atsakovo argumentus, kad jam turi būti atlyginti nuostoliai, kuriuos jis galimai patiria dėl atsakovo nuosavybėje likusių žemės sklypų patrauklumo (nuvertėjimo), galimybės juos naudoti pagal paskirtį praradimo, negalėjimo vykdyti komercinę veiklą. Šiuo aspektu teismas nurodė, kad atsakovo nurodyti nuostoliai nepatenka į Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodytų atlyginamų nuostolių kategorijas. Iš Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnyje įtvirtintų teisės normų turinio matyti, kad atlyginimą už paimamą žemė įstatymų leidėjas sieja tik su žemės paėmimo metu patiriamais, o ne su galimais ateityje atsirasiančiais nuostoliais. Be to, žemės sklypų (duomenys neskelbtini) detalaus planavimo projektas, kuriuo remiasi atsakovas, buvo parengtas dar 2007 m., tačiau nepradėtas įgyvendinti. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad Žemės sklype atsakovas būtų vykdęs kokią nors komercinę veiklą ir tą komercinę veiklą privalėjo nutraukti dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų vykdymo, to neneigė ir atsakovas, teigdamas, jog komercinę veiklą jis ketino vykdyti ateityje.
12. Teismas, nustatęs, kad UAB „Inreal“ parengta Vertinimo ataskaita Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka nenuginčyta ir yra galiojanti, ją vertina kaip Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nustatytą tinkamą įrodymą, kuriuo grindžiamas už visuomenės poreikiams paimamo Žemės sklypo rinkos vertės dydis. Darydamas nurodytą išvadą, teismas atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktus išaiškinimus, jog turto vertinimo ataskaita (ar turto vertės nustatymo ekspertizės aktas) yra pagrindinis įrodymas byloje dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę nustatymo (žr., pvz., 2016 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-684/2016). Nurodytos aplinkybės sudarė pagrindą teismui daryti išvadą, kad atsakovui pagal Vertinimo ataskaitą nustatytas atlyginimo už Žemės sklypo paėmimą visuomenės poreikiams dydis ir kitų su šios žemės paėmimu susijusių nuostolių dydis (5 544 Eur) yra teisingas ir atspindi paimtos visuomenės poreikiams nuosavybės rinkos vertę.
III.
13. Atsakovas G. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. kovo 20 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsakovas taip pat pateikė prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – Konstitucinis Teismas) dėl Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 13 straipsnio 1 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 23 straipsniui, teisingumo bei teisinės valstybės principams.
14. Apeliaciniame skunde nurodoma:
14.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pažeidė materialinės teisės normas, nustatančias visiško atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą privačią nuosavybę (žemę) principą. Teismas sprendime pateikė aiškinimą, pagal kurį Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies pagrindu nėra atlyginami nuostoliai, kuriuos atsakovas patiria dėl jo nuosavybėje po žemės paėmimo visuomenės poreikiams likusių žemės sklypų patrauklumo (nuvertėjimo) bei galimybės juos naudoti pagal komercinę paskirtį, t. y. kaip pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijas, praradimo. Tokiu būdu buvo pažeista Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalies nuostata, garantuojanti savininkams teisingą atlyginimą už visuomenės poreikiams paimamą nuosavybę. Teisingas atlyginimas negali reikšti dalinės (ribotos ar su išlygomis) kompensacijos, kuria atlyginami asmens, kurio nuosavybė paimama visuomenės poreikiams, tam tikru baigtiniu sąrašu (numerus clausus) apibrėžti nuostoliai. Teismas pažeidė Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, kurioje įtvirtintas tik pavyzdinis atlygintinų nuostolių sąrašas.
14.2. Teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti atsakovo prašymą dėl ekspertizės skyrimo. Administracinėje byloje iškilę esminės reikšmės klausimai apie teisingą Žemės sklypo rinkos vertę ir atsakovo nuostolių, kurie atsiras dėl kitų jam priklausančių žemės sklypų vertės sumažėjimo nutiesus geležinkelio liniją Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena, dydį, reikalauja specialių mokslo žinių, todėl tik turint nekilnojamojo turto ir verslo vertinimo žinias bei atlikus specialius skaičiavimus gali būti teisingai nustatyta nekilnojamojo turto rinkos vertė. Atsisakydamas skirti ekspertizę teismas atėmė iš atsakovo visapusiško įrodinėjimo galimybę.
14.3. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) įtvirtintas nuostatas, reglamentuojančias įrodymų, iš kurių galėjo būti nustatyta tikroji Žemės sklypo rinkos vertė ir atsakovo dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams patiriamų kitų nuostolių dydis, vertinimą administraciniame procese. Priimdamas sprendimą teismas iš anksto nustatytą įrodomąją galią suteikė vienam įrodymui –Vertinimo ataskaitai. Tačiau nagrinėjant bylą neįvertintos UAB „Verslavita“ 2020 m. vasario 4 d. konsultacinių išvadų Nr. KON-20-013A, Nr. KON-20-013B.
15. Pareiškėjas Susisiekimo ministerija atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma:
15.1. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai yra formalūs ir deklaratyvūs. Iš atsakovo argumentų neaišku, kokį teisės pažeidimą teismas padarė ir kokiais argumentais toks pažeidimas įrodinėjamas. Vien atsakovo įsitikinimas, kad teismas nustatė per mažą atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą dydį, yra subjektyvi atsakovo nuomonė, o tai, kad jo netenkina nustatytas atlygimo dydis savaime nereiškia, kad toks atlyginimas yra neteisingas ar kad juo yra pažeidžiami nuosavybės neliečiamumo ir teisingo atlyginimo už paimamą nuosavybę principai.
15.2. Priešingai nei teigė atsakovas, nuostolių, kurie turi būti atlyginami žemės sklypo savininkui, sąrašas nėra nebaigtinis, t. y. pagal įstatymą atlyginami tie nuostoliai, kurie yra susiję su konkretaus žemės sklypo paėmimu. Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies nuostatos, aiškiai numato, kad nuostoliai, galimai atsirasiantys dėl komercinės veiklos apribojimų, nustatomi tik paimamam sklypui, o kiti nuostoliai, kurie tiesiogiai nesusiję su paimamu žemės sklypu, nėra atlyginami. Būtent tokią Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies taikymo ir aiškinimo taisyklę yra suformulavęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. sausio 22 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-892-415/2020.
15.3. Teismas pagrįstai netenkino atsakovo prašymo dėl ekspertizės skyrimo, nes juo keliamas klausimas apie sklypo vertę naudojant jį pagal hipotetines sklypo panaudojimo galimybes komercinei veiklai ir žemės ūkio veiklai. Be to, tokią vertę norima skaičiuoti ne paimamo žemės sklypo atžvilgiu, o kitų žemės sklypų atžvilgiu ir pan. Vertindamas tokį prašymą dėl ekspertizės skyrimo teismas pagrįstai sprendė, kad jame keliami klausimai yra per daug nutolę nuo ginčo dalyko.
15.4. Apeliacinio skundo argumentai, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino atsakovo pateiktų konsultacinių išvadų atitikimą įrodymų leistinumo reikalavimams bei pagristai tokių išvadų nelaikė bylos įrodymais, paneigiančiais pareiškėjo pateiktos turto vertinimo ataskaitos teisingumą.
16. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“ atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir teismo. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma:
16.1. Atsakovo apeliaciniame skunde pateiktas teisės normų interpretavimas yra tik paties atsakovo subjektyvus vertinimas, nepagrįstas nei byloje pateiktais įrodymais, nei teisiniu reguliavimu, nei teismų praktika.
16.2. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nemėgino nuginčyti atliktos Vertinimo ataskaitos, neįrodinėjo jos galimo neteisingumo, nepateikė jokių kitų įrodymų, išskyrus 2011 m., t. y. prieš 8 metus atliktą turto vertinimo ataskaitą. Iš byloje pateiktos medžiagos matyti, kad Vertinimo ataskaita nebuvo ginčijama teisės aktuose nustatyta tvarka.
16.3. Atsakovo prašyme skirti ekspertizę dalis klausimų buvo suformuluoti esant hipotetinėms paimamo visuomenės poreikiams Žemės sklypo sąlygoms, t. y. buvo keliami klausimai, kurie neatitinka faktinės situacijos ir Žemės sklypo paskirties, nurodytos Nekilnojamojo turto registre. Teismas šiuo aspektu pagrįstai neskyrė ekspertizės.
16.4. Teismas sprendime vertino ir pasisakė, jog atsakovo nurodytose konsultacijose Žemės sklypo rinkos vertė iš viso nebuvo aptariama, o jose pateikta informacija yra konsultacinio pobūdžio apie galimą pardavimo kainą rinkoje kitų atsakovui priklausančių žemės sklypų, išsidėsčiusių šalia Žemės sklypo. Todėl atsakovo argumentai, kad teismas išimtinai vadovavosi tik Vertinimo ataskaita ir joje pateikta informacija, tačiau visiškai nevertino atsakovo pateiktų Konsultacinių išvadų, neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir teismo sprendimo turinio.
17. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT, atstovaujama NŽT Panevėžio skyriaus, atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad NŽT pozicija, išreikšta atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą, nesikeičia. NŽT mano, kad pareiškėjo reikalavimas yra pagrįstas, o teismo sprendimas – teisėtas ir pagrįstas, išnagrinėtas objektyviai ir išsamiai įvertinus visų byloje pateiktų faktinių aplinkybių visumą.
18. Taip pat atsakovas 2021 m. gegužės 18 d. pateikė ir prašė prijungti prie bylos UAB „Verslavita“ atliktą jo valdomų žemės sklypų vertinimo ataskaitą, kuri jo nuomone įrodo, jog žemės sklypų vertė buvo apskaičiuota neteisingai ir byloje būtina skirti ekspertizę.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovui G. S. nustatyto atlyginimo dydžio už visuomenės poreikiams NŽT direktoriaus 2019 m. vasario 8 d. aktu Nr. ŽVP-398-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje)“ paimtą nuosavybės teise valdomą 0,4659 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
20. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatė, kad visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą iš atsakovo paimto nuosavybės teise valdomo Žemės sklypo atlyginimo dydis yra 5 544 Eur.
21. Atsakovas G. S., nesutikdamas su teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad teismas netinkamai aiškino Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatas, pažeidė Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalį, garantuojančią savininkams teisingą atlyginimą už visuomenės poreikiams paimamą nuosavybę; nepagrįstai atsisakė skirti ekspertizę turto rinkos vertei ir su žemės paėmimo visuomenės poreikiams susijusiems nuostoliams nustatyti; pažeidė įrodymų vertino taisykles – vadovavosi Vertinimo ataskaita, tačiau neįvertino UAB „Verslavita“ 2020 m. vasario 4 d. konsultacinių išvadų Nr. KON-20-013A ir Nr. KON-20-013B. Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies atitikties Konstitucijos 23 straipsniui, teisingumo bei teisinės valstybės principams.
22. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų.
23. Atsakovas prašė prijungti prie bylos medžiagos papildomus įrodymus. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1081-520/2017; 2017 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2928-261/2017; 2018 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-452-520/2018). Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Atsakovas neteigia, kad naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo jau po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ir kad nebuvo galimybės šiuos įrodymus pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nepaisant to, jog teismas atsisakė skirti ekspertizę. Todėl teisėjų kolegija nemato būtinybės prijungti prie bylos papildomus įrodymus – UAB „Verslavita“ vertinimo ataskaitą.
24. Atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamo turto apskaičiavimo ir vertinimo tvarką nustato Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 1 ir 2 dalys. Paimant privačią žemę visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę. Žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pinigais atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių sodinių, medynų tūrio, negauto derliaus, įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė, visi kiti savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, dėl žemės sklype esančių želdinių paėmimo visuomenės poreikiams, taip pat iškėlimo iš visuomenės poreikiams paimamo turto išlaidos (1 d.). Paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo. Už žemės sklype esančių sodinių, medynų tūrį, negautą derlių, įdėtas lėšas žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas statiniais ar įrenginiais užstatomas ar užstatytas žemės sklypas, už jau pastatytus ar statomus žemės sklype asmenims nuosavybės teise priklausančius statinius ar įrenginius turi būti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas, kuriame vykdoma ūkinė komercinė veikla, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui atlyginami nuostoliai, susiję su ūkinės komercinės veiklos paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype nutraukimu ar jos apribojimu (2 d.). Paimamo visuomenės poreikiams turto vertė ir šiame straipsnyje nurodyti nuostoliai apskaičiuojami taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualaus turto vertinimo būdą (3 d.).
25. Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisingo atlyginimo už žemę pinigais pagal rinkos vertę, taip pat numatyta kitokio pobūdžio realiai patirtų nuostolių atlyginimas (sodinių, medynų tūrio, negauto derliaus ir t. t.), kurių sąrašas nėra baigtinis, nes nustatyta, kad pinigais atlyginami ir visi kiti savininko <...> nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo <...> paėmimo visuomenės poreikiams. Šios įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatos detalizuojamos jo 2 dalyje, nurodant atlygintinų nuostolių rūšis, jų atlyginimą pinigais rinkos kainomis, 3 dalyje įtvirtintas turto vertės ir atlygintinų nuostolių apskaičiavimo būdas. Minėtos atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą turtą ir su tuo susijusius nuostolius normos turi būti aiškinamos sistemiškai, tai reiškia, vadovaujantis teisingo atlyginimo principu, nustatant atlyginimo būdą pinigais rinkos kainomis, atlyginant realiai patirtus nuostolius, kurie turi būti apskaičiuojami įstatyme nustatytu būdu, bei atsižvelgiant į tai, kad įstatymo leidėjas neįtvirtino baigtinio atlygintinų nuostolių sąrašo. Taigi kiekvienu atveju sprendžiant asmens, kurio žemės sklypas (jo dalis) buvo Žemės paėmimo įstatyme nustatytais pagrindais paimtas visuomenės poreikiams, jo reikalavimo atlyginti patirtus nuostolius pagrįstumas turi būti vertinamas individualiai, taikant įstatyme įtvirtintus kriterijus (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3940-492/2020).
26. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje dėl kreipimųsi į Konstitucinį Teismą vadovaujamasi nuostata, kad toks pateiktas prašymas teismui yra tik vada svarstyti kreipimosi į Konstitucinį Teismą galimybę; pateikto prašymo argumentai nesaisto teismo ir jis savarankiškai vertina prašymo pagrįstumą. Siekiant pasinaudoti teisine galimybe patikrinti atitinkamo teisės akto (jo dalies) atitikimą Konstitucijai, turi kilti teisinė abejonė dėl akto ar jo dalies prieštaravimo Konstitucijai paminėtais pagrindais ir tai turi būti teisiškai motyvuota. Tačiau, ar kreiptis į Konstitucinį Teismą kiekvienas teismas sprendžia ad hoc (atskirai). Tai jo (galinčio besikreipti teismo į Konstitucinį Teismą) diskrecijos teisė, o kartu ir pareiga. Kreipimasis realizuotinas, kai yra pakankamai teisiškai pagrįsta abejonė, jog sprendžiant disputą taikytinas teisės aktas ar jo dalis prieštarauja Konstitucijai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose 2011 m. liepos 8 d. Nr. A-662-2474-11, 2013 m. lapkričio 12 d. Nr. A-556-2184-13; ir kt.).
27. Atsakovas, prašydamas kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio nuostatų atitikties Konstitucijos 23 straipsniui, teisingumo bei teisinės valstybės principams, teigia, kad įstatyme nurodyti atvejai neapima visų nuostolių atlyginimo, dėl to neatitinka teisingo atlyginimo už paimtą turtą principo. Teisėjų kolegijai, remiantis aukščiu aptartu kvestionuojamų įstatymo nuostatų aiškinimu, nekyla pagrįstų abejonių dėl jų konstitucingumo. Atsakovo teiginiai sietini ne su įstatymo normų prieštaravimu Konstitucijos 23 straipsniui, teisingumo bei teisinės valstybės principams, bet su jo individualiu situacijos – reikalavimo atlyginti konkrečius nuotolius pagrįstumo – įvertinimu pirmosios instancijos teismo sprendime. Nesutikimas su padarytomis išvadomis, įstatymo aiškinimu bei taikymu teismo sprendime savaime nėra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl vienų ar kitų įstatymo nuostatų atitikties Konstitucijai.
28. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su teismo nustatytu atlyginimo už 0,4659 ha ploto žemės sklypo paėmimą visuomenės poreikiams dydžiu (5 544 Eur) ir mano, kad teismas turėjo paskirti ekspertizę turto rinkos vertei ir su žemės paėmimo visuomenės poreikiams susijusiems nuostoliams nustatyti.
29. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. kovo 2 d. vykusio teismo posėdžio metu netenkino atsakovo prašymo dėl ekspertizės skyrimo, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjo pateikti duomenys nesudaro pagrindo teismui abejoti atlikto Vertinimo ataskaita, o daugelis atsakovo ekspertizei pateiktų klausimų yra susiję su galimai ateityje atsirasiančių nuostolių paskaičiavimu ir vertinimu.
30. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktą atsakovo prašymą skirti ekspertizę, suformuluotus ekspertui klausimus (II t., b. l. 139–144), iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas prašoma skirti ekspertize siekia pagrįsti ateityje galbūt atsirasiančius nuostolius, susijusius su likusių žemės sklypų nuvertėjimu, t. y. atsakovo keliami klausimai susiję su žemės sklypuose planuota vykdyti ūkine-komercine veikla, kurios jis dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams nebegalės vykdyti ir dėl to patirs nuostolius. Tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad Žemės sklype atsakovas būtų vykdęs kokią nors ūkinę-komercinę veiklą ir tą veiklą privalėjo nutraukti dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų vykdymo, to neneigė ir pats atsakovas.
31. Iš Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnyje įtvirtintų teisės normų turinio matyti, kad atlyginimą už paimamą žemę įstatymų leidėjas sieja tik su žemės paėmimo metu patiriamais, o ne su galimais ateityje atsirasiančiais nuostoliais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 22 d. išnagrinėtoje analogiškoje administracinėje byloje eA-892-415/2020 pažymėta, kad Žemės paėmimo įstatymas nenumato teisės į negautų pajamų, taip pat dėl likusio turto naudojimo pablogėjimo tenkančių papildomų išlaidų atlyginimo. Taigi atsakovo nurodyti nuostoliai nepatenka į Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodytų atlyginamų nuostolių kategorijas ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovo prašymo dėl ekspertizės skyrimo, kuria, kaip jau buvo minėta, atsakovas iš esmės siekė pagrįsti ateityje galbūt atsirasiančius nuostolius.
32. Iš atsakovo numatomo visuomenės poreikiams paimti žemės sklypo vertė yra įvertinta ir apskaičiuota nepriklausomo turto vertintojo taikant lyginamąjį metodą, kurio taikymo procedūros ir tvarka numatytos Turto ir verslo vertinimo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 „Dėl Turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“. Dėl atsakovo žemės, kurią numatoma paimti visuomenės poreikiams, 2018 m. balandžio 30 d. buvo parengta Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaita Nr. 18-04-149KL-38. Vertinimo ataskaitoje nurodyta vertinamo Žemės sklypo rinkos vertė (2018 m. balandžio 30 d.) – 5 544 Eur, kitų nuostolių nenustatyta (I t., b. l. 14–41). Atsakovas, siekdamas paneigti Vertinimo ataskaitoje nustatytą Žemės sklypo vertę, pirmosios instancijos teismui pateikė UAB „Liturta“ 2011 m. rugpjūčio 24 d. atliktą turto vertinimą ir UAB „Verslavita“ 2020 m. vasario 4 d. konsultacines išvadas Nr. KON-20-013A ir Nr. KON-20-013B (I t., b. l. 98–146, II t., b. l. 147–165), kurias, priešingai nei apeliaciniame skunde teigia atsakovas, teismas įvertino visų byloje pateiktų įrodymų kontekste ir dėl jų įrodomosios vertės pasisakė skundžiamame sprendime (pirmosios instancijos teismo sprendimo 6 psl.).
33. Esant ginčui dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnį įrodymai byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, o vidinis įsitikinimas susiformuoja ne vieno įrodymo bei nustatytos faktinės bylos aplinkybės pagrindu, tačiau jų visuma. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.).
34. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad UAB „Liturta“ 2011 m. parengta turto vertės nustatymo ataskaita Nr. P11/08-120-B nepaneigia Vertinimo ataskaitoje nurodytos Žemės sklypo rinkos vertės, o UAB „Verslavita“ 2020 m. vasario 4 d. konsultacinėse išvadose Nr. KON-20-013A ir Nr. KON-20-013B pateikta tik konsultacinio pobūdžio informacija apie kitų atsakovui priklausančių žemės sklypų, išsidėsčiusių šalia Žemės sklypo, galimą pardavimo kainą rinkoje, dėl ko šios konsultacijos Vertinimo ataskaitoje nustatytos Žemės sklypo rinkos vertės negali nei paneigti, nei patvirtinti. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas apeliaciniame skunde nesutikimą su nustatyta Žemės sklypo verte iš esmės grindžia argumentais dėl teismo nenustatytų kitų su žemės paėmimo visuomenės poreikiams susijusių nuostolių (žemės sklypų nuvertėjimo, galimybės juos naudoti pagal paskirtį praradimo), tačiau motyvuotai nepagrindžia, dėl ko, jo nuomone, neturėtų būti vadovaujamasi Vertinimo ataskaitoje nustatyta Žemės sklypo rinkos verte. Turto vertinimo ataskaita yra laikoma teisinga, kol Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota atlikti turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių valstybinę priežiūrą įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 1 dalis).
35. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl Vertinimo ataskaitoje nustatytos Žemės sklypo rinkos vertės pagrįstumo, vertinimą atlikusio UAB „Inreal“ turto vertintojo J. J. kvalifikacijos. Vertinimo ataskaita nėra nuginčyta teisės aktuose nustatyta tvarka, todėl nėra pagrindo ja nesivadovauti. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos faktines aplinkybes ir pateiktus įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu iš atsakovo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą paimto Žemės sklypo atlyginimo dydžiu .
36. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra teisinių pagrindų. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
37. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis numato, jog dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pareiškėjas išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo iki bylos nagrinėjimo iš esmės apeliacinėje instancijoje pabaigos nepateikė, todėl šis prašymas nespręstinas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Atsakovo G. S. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. kovo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Ramūnas Gadliauskas
Dalia Višinskienė