Civilinė byla Nr. e2-617-1068/2021

Teisminio proceso Nr. 2-25-3-00038-2021-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 

                                                                                       2.3.4.6.; 2.3.5.2.1.; 2.3.9.2.1.; 3.2.6.1.;   

 (S)

PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 13  d.

Kretinga

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėja Jurgita Ališauskaitė,

            sekretoriaujant Aurikai Lementauskienei,

            dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus įgaliotai atstovei Linai Kručiuvienei,

atsakovei V. S. ir jos atstovui advokatui Rolandui Stirbinskui,

trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, savivaldybės biudžetinės įstaigos Kretingos socialinių paslaugų centro įgaliotam asmeniui Birutei Daukšaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei V. S., tretysis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, savivaldybės biudžetinė įstaiga Kretingos socialinių paslaugų centras, dėl laikino tėvų valdžios apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Skyrius) ieškinyje nurodė, kad V. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. S., gim. (duomenys neskelbtini), šeimoje (duomenys neskelbtini) gimė V. S.. Mergaitės tėvas J. S. mirė (duomenys neskelbtini). Gavus informacijos, kad V. S. galimai yra seksualiai išnaudojama V. S. sugyventinio P. M., 2019-05-15 V. S. paimta iš nesaugios aplinkos ir laikinai apgyvendinta pas globėją. Nuo 2019-05-28 V. S. su V. S. apgyvendintos Kretingos socialinių paslaugų krizių centre. Motina stengėsi paveikti dukrą, kad ši atsisakytų parodymų, ją terorizavo, menkino, tyčiojosi, grasino nusižudyti, kaltino, kad Viktorija dėl visko kalta pati, vertė bendrauti su P. M.. Kretingos socialinių paslaugų centras 2019-06-10 Nr. (1.15)Vl-531 raštu pateikė informaciją, kad 2019-05-27 S. šeimos atvejo nagrinėjimo posėdyje nuspręsta steigti paslaugas ir V. S. apgyvendinti Krizių centre, nes mergaitei nesaugu augti motinos namuose dėl ten gyvenančio jos sugyventinio. V. S. serga psichikos liga, vartoja vaistus, lanko Kretingos psichikos sveikatos centro dienos stacionarą. V. S. trūksta socialinių ir tėvystės įgūdžių. Moteris negeba savarankiškai užtikrinti dukters poreikių ir saugumo. V. S. dažnai sukelia dukrai stresą dėl pasikartojančių nerimo priepuolių, suicidinių minčių, grasinimų. Motina kaltino vaiką, kad negali grįžti pas sugyventinį, vadino melage. V. S. reikėjo raginti rūpintis dukra, gaminti jai maistą, suruošti rūbus. V. S. sunkiai sekasi planuoti biudžetą, todėl pritrūksta pinigų net būtiniausiems dukters poreikiams tenkinti. Anot Kretingos socialinių paslaugų centro, motina negeba spręsti net paprasčiausių buitinių problemų, vaikas verčiamas gyventi suaugusių žmonių problemomis, dalyvauti tėvų santykių peripetijose. Paslaugų gavėja negeba savarankiškai priimti sprendimų ir numatyti pasekmių. Moteris nevaldo savo emocijų, viešai kalba apie šeimos problemas, šitaip skaudindama vaiką. V. S. nesuvokia šeimos problemų, todėl pokytis sunkiai tikėtinas. Vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos pagalbos centro, globos namų „Užuovėjos“ pateiktoje išvadoje akcentuojami mergaitės neigiami jausmai patėviui, baimė ir nerimas. Mergaitės santykiai su motina taip pat yra nerimo šaltinis, mergaitė dėl jos bijo, prisiima jos amžiui neatitinkančias globėjos funkcijas, kurios trikdo jos natūralią raidą, poreikių ir emocijų raišką. Anot psichologų, tikėtina, kad mergaitė saugodama motiną, neatskleidžia visų turėtų patirčių. Kretingos socialinių paslaugų centro atvejo nagrinėjimo posėdžio, vykusio 2019-06-20, pagalbos plane fiksuota, kad V. S. gyvens (duomenys neskelbtini) Kretingos r., jai nuosavybės teise priklausančiame name kartu su sugyventiniu. Moteris sutiko, kad jos dukrai V. S. laikinai, kol vyks ikiteisminis tyrimas, bus nustatyta laikinoji globa, o ji tuo laikotarpiu suspės susitvarkyti buitį, nes naujasis būstas nepritaikytas vaikui gyventi. Kretingos socialinių paslaugų centro atvejo nagrinėjimo posėdžio, vykusio 2019-07-02, pagalbos plane fiksuota, kad V. S. šiuo metu negali užtikrinti dukrai saugios aplinkos, naudoja psichologinį smurtą prieš dukrą, kas labai neigiamai veikia mergaitės psichinę sveikatą, emocinę būklę. V. S. jos sugyventinio interesai svarbesni nei dukters. Mergaitė yra pavargusi nuo motinos emocinės būsenos - pastovaus grasinimo nusižudyti, kaltinimo dėl susidariusios situacijos. Posėdžio metu priimtas sprendimas nutraukti atvejo vadybą V. S. ir P. M. šeimai, kadangi pagalbos plane numatyta ir teikta pagalba (P. M. atsisakė vykdyti pagalbos šeimai priemones ) nepadėjo tėvams pakeisti elgesio su vaiku, jie ne tik kad neužtikrina vaiko teisių, o jas pažeidžia. Pateiktas siūlymas V. S. paimti iš nesaugios aplinkos ir nustatyti laikinąją globą. Plungės apylinkės teismas 2019-07-10 nutartimi leido paimti V. S. iš jos motinos (civilinė byla Nr. eS2-2892-666/2019). Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu 2019-07-25 Nr. Al-633 V. S. nustatyta laikinoji globa nuo 2019-07-19, laikinuoju globėju paskirtas Kretingos socialinių paslaugų centras. Nuo 2019-07-26 V. S. apgyvendinta budinčios globotojos I. J. šeimoje. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas 2019-11-27. Kretingos socialinių paslaugų centro 2020-07-17 plane fiksuota, kad šeimoje išlieka alkoholio vartojimo problema, buities sąlygos neatitinka vaiko poreikių, šeima neįvykdė arba tik iš dalies vykdė pagalbos plane numatytas priemones. Per visą globos laiką motina su dukra buvo susitikusios 5 kartus, pirmo susitikimo prašė pati V. S., kiti susitikimai vyko iniciavus globos koordinatorei ir V. S.. Nors susitikimai vyksta gana šiltai, bet motina su dukra bendrauja neilgai, V. S. vis randa priežasčių susitikimo laikui sutrumpinti. Gyvenimo sąlygos pas V. S. neatitinka vaiko poreikių, yra netinkamos. V. S. nedirba, pajamos mažos (tik neįgalumo pašalpa), turi daug skolų. Šeima nėra pajėgi savarankiškai užtikrinti vaiko teisių ir poreikių, tuo labiau, kad dėl savo psichinės ligos motina nesuvokia daugelio dalykų, klausimų, sąvokų. Kretingos rajono savivaldybės VšĮ Kretingos psichikos centras 2020-08-17 raštu Nr. (3.8)SR-293 pranešė, kad V. S. dėl lėtinio psichikos sutrikimo apribotas darbingumo lygis iki 45 proc. Tai gali sudaryti sunkumų jos gebėjimui užtikrinti dukters fiziologinius, emocinius ir psichologinius poreikius, bet V. S. būklė stabili, informacijos apie neadekvatų elgesį ar alkoholio vartojimą neturi, todėl rekomenduoja leisti V. S. grįžti gyventi pas mamą. Vaiko globos (rūpybos) peržiūros 2020-08-26 akte Nr. 5GVA-332 fiksuota globėjos nuomonė, kad su mergaite santykiai geri, su motina ji susiskambina kiekvieną antradienį, mergaitė skambina pati, nes motina dažniausiai neturi sąskaitoje pinigų. 2020-07-26 suėjo metai, kai V. S. budinčios globotojos šeimoje Šiauliuose nustatyta laikinoji globa, o motina neįvykdė savo įpareigojimo susitvarkyti namus - neįvestas šildymas, vandentiekis, neįrengta vonia, dėl ko vaikui nėra sudarytos tinkamos sąlygos. Globos koordinatorės nuomone, V. S. grįžti į motinos namus nėra galimybių. Budinti globotoja papasakojo, kad V. nori grįžti pas motiną, bet pati motina išreiškė norą „pailsėti nuo visų, nuo V., socialinių darbuotojų ir vaiko teisių“. V. skaudu girdėti motinos prašymą jos nebetrukdyti ir nebeskambinti, be to, motina nuolat kalba apie P. M., ir globėjos nuomone, motinos gyvenime svarbiausias yra P., o ne dukra. Anot globėjos, motina mažai domisi vaiku ir jo ugdymu, ji nėra globotojos paklaususi, kaip V. sekasi gyventi jos namuose. Skyriaus patarėja siūlė motinai su vaiku per žiemą pagyventi Kretingos socialinių paslaugų centre, tačiau V. S. atsisakė, nes nori gyventi savo namuose, nepaisant, kad jie neatitinka vaiko interesų. V. S. grąžinimas motinai neatitiktų geriausių vaiko interesų. Atsakovė nelinkusi bendradarbiauti su socialiniais darbuotojais, dažniausiai atsisako jai siūlomos pagalbos, nevykdo pagalbos plane numatytų įsipareigojimų, nepriima jokios pagalbos sau (spręsti alkoholio vartojimo problemą, ieškotis darbo, dirbti, užtikrinti vaikui saugią aplinką) priešinasi šios pagalbos gavimui. Atsakovė dėl savo psichinės būklės, pasak gydytojų, gali auginti vaiką, bet vengia atlikti savo pareigą, nesirūpina vaiku. Atsakovė nevykdo tėvų valdžios, išlaikymo vaikui neteikia, su juo bendrauja minimaliai. Motina nesudarė nepilnamečiui vaikui tinkamų gyvenimo, mokymosi, vystymosi sąlygų, yra abejinga tėvų valdžios turiniui, nesidomi vaiko sveikata, ugdymu ir tokiu būdu vengia atlikti savo pareigas dorai ir tinkamai auklėti vaiką. Atsakovė nerodo iniciatyvos ir siekio keistis, nebuvo aktyvi ir padedant socialiniams darbuotojams, neišnaudojo siūlomų galimybių susigrąžinti ir savarankiškai auginti savo nepilnametį vaiką. Skyrius atsakovės elgesį pripažįsta kaip kaltą, nededant pastangų visapusiškai rūpintis savo nepilnamečiu vaiku. Įvertinus, kad atsakovė V. S., nors ir primygtinai skatinama, vis tik palaiko ryšį su dukra, lanko ją, bendrauja telefonu, Skyrius daro išvadą, kad esant net minimaliai galimybei, jog situacija ateityje gali pasikeisti, yra pagrindas motinos valdžią riboti laikinai, tikintis, jog V. S. ateityje gali rūpintis vaiku pati.

Įstatymas (Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) 3.192 str.) imperatyvia forma nustato pareigą tėvams išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.195 str. nurodyta, kad apribojus tėvų valdžią, ši tėvų pareiga išlieka. Įstatyme yra įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas, kuris reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Skyriaus žiniomis, atsakovė nedirba, registruota užimtumo tarnyboje, savo vardu turi nekilnojamojo turto, pagal Skyriui prieinamus duomenis, dirbti gali. Pažymėtina, kad sunki tėvų turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžiui, tačiau negali būti pagrindas atleisti tėvą (motiną) nuo pareigos išlaikyti vaikus. Be to, nustatant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Skyrius negali pareikti įrodymų, detalizuojančių išlaidas vaiko išlaikymui, tačiau akivaizdu, kad nepilnamečiui reikalinga visavertė mityba, taip pat vitaminai, apranga ir avalynė, reikalingi higienos reikmenys, lavinimosi priemonės, ligos atveju vaistai, kitos priemones palengvinančias ligos eigą. Natūralu, kad augant vaikui keičiasi jo poreikiai, todėl reikalingos ir didesnės piniginės lėšos išlaikymui. Pažymėtina, kad vaiko poreikiai negali apsiriboti vien tik minimalių vaiko poreikių tenkinimu. Įprastinius tokio amžiaus vaiko poreikius, kainų ir pragyvenimo lygį Lietuvoje, taip pat atsižvelgiant į įstatymines nuostatas ir formuojamą kasacinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), iš atsakovės Skyrius prašo priteisti po 250 Eur V. S. išlaikymą kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 407 str. nurodyta, kad priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui. Kretingos miesto savivaldybės administracijos 2019-07-25 įsakymu Nr. Al-633 V. S. nustatyta laikinoji globa, globėju paskirtas Kretingos socialinių paslaugų centras. V. S. apgyvendinta budinčios globotojos I. J. šeimoje.

Skyrius prašo laikinai apriboti V. S. motinos valdžią dukters V. S. atžvilgiu; priteisti iš V. S. jos nepilnametei dukrai V. S. išlaikymą 250 Eur periodinėmis piniginėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojat kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; nustatyti vaiko V. S. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo Kretingos socialinių paslaugų centre; iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo paskirti Kretingos socialinių paslaugų centrą priteisto išlaikymo ir gaunamų lėšų turto administratoriumi.

Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Atsakovei skirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atstovas advokatas Rolandas Stirbinkas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad nepavyko susisiekti su atsakove, todėl konkrečios pozicijos dėl pareikšto ieškinio negali išdėstyti.

Tretysis asmuo savivaldybės biudžetinės įstaiga Kretingos socialinių paslaugų centras pateikė atsiliepimą, kuriuo sutinka su ieškiniu.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė Lina Kručiuvienė ieškinį palaikė jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti pilna apimtimi.

Savivaldybės biudžetinės įstaigos Kretingos socialinių paslaugų centro atstovė Birutė Daukšaitė teismo posėdyje prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, jog birželio mėnesį bus 2 metai kai vaikas negyvena su mama ir per šį laiką gyvi vaiko ir mamos susitikimai buvo tik šeši. Tik pirmas susitikimas vyko mamos iniciatyva, o visi kiti buvo inicijuoti institucijos ir mama susitikime užtrukdavo tik valandą, nes nuolat turėjo kitų reikalų. 2020-12-01 buvo nuvykę į šeimą, tačiau V. S. net nepaklausė, kaip sekasi dukrai, nepageidavo susitikti. Susidaro įspūdis, kad mamai užtenka tik pamatyti dukrą. Mergaitė bijo viena likti akis į akį su mamos sugyventiniu. Kretingos socialinių paslaugų centras yra laikinas įstatyminis vaiko globėjas, bet mergaitė gyvena budinčios globėjos šeimoje. Atsakovės šeimoje buitinės gyvenimo sąlygos šiai dienai nėra pasikeitusios.

Atsakovė V. S. teismo posėdyje su ieškinio reikalavimais sutiko. Nurodė, kad tai ką kalbėjo vaiko teisių ir socialinių paslaugų centro atstovės, viskas yra tiesa. Norėtų, kad vaikas gyventų su ja, bet nepavyksta susitvarkyti namų, trūksta lėšų, tik dabar pradėjo po truputi tvarkytis. Ji nedirba, gauna invalidumo ir našlės pašalpas, apie 180 Eurų kas mėnesį. Jau du mėnesius sugyventinis P. M. dirba Šventojoje. Kiek jis uždirba, nežino, bet jai duoda po 100-200 Eur per mėnesį. Iš Užimtumo tarnybos ją išbraukė, nes pasiūlė darbą Kretingoje, bet ji nepriskambino darbdaviui. Laikinajai globėjai neskambina, skambina tik V.. Sutinka ir su reikalavimu, kad būtų priteistas dukrai išlaikymas po 250 Eurų. Tokios sumos neturi, bet dirbs. Turi dar dvi pilnametes dukras, jos yra prisiteisusios išlaikymą, bet ji nemoka.

Atsakovės atstovas prašė ieškinį tenkinti, nes atsakovė pilnai su ieškiniu sutinka, toks sprendimas bus geriausias ir vaikui, ir atsakovei.

Liudytoja I. J. teismo posėdyje paaiškino, kad ji yra budinti V. S. globėja. Mergaitė gyvena jos šeimoje ir per 1,6 metų laikotarpį mama niekada nenorėjo pabendrauti su ja apie dukters gyvenimą. V. bendrauja telefonu su atsakove, bet visas pokalbis vyksta apie P., apie jų gyvenimą, bet ne dukters. Mergaitei atsakovė sakė, kad viskas jai atsibodo, atsibodo institucijos, jei reikės ji pasigimdys kitų vaikų. Šiandien mergaitė taip pat yra atvažiavusi. Ji klausė V., ar ji nori susitikti su mama, bet mergaitė atsisakė. Mergaitės noras grįžti į namus nutolo. Iš pradžių ji to norėjo, vis klausdavo, ką mama padarė namuose, kad susigrąžintų ją. Dabar to nebėra ir po pokalbio, kai mama pasakė, kad "pasigimdys kitų vaikų", ji apribojo V. pokalbius tik antradieniais, nes mergaitė labai pergyveno. Mamai skambina pati V., bet nebėra to noro, kaip būdavo anksčiau, kad antradienį iš pat ankstaus ryto skambintų mamai, dabar reikia priminti. Ji bendrauja su mergaitės mokytojais, viskas jai sekasi puikiai. Jei bus apribota tėvų valdžia, mergaitė ir liktų gyventi jos šeimoje. V. sakė, kad norėtų gyventi jos šeimoje. Mergaitė imli, bendraujanti, nuoširdi. Nepastebėjo, kad turėtų savanaudiškų paskatų, kad kažką meluotų, manipuliuotų. Mergaitei kas mėnesį išleidžia visas gaunamas lėšas, apie 400- 500 Eur.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Byloje nustatyta, kad atsakovė yra nepilnametės V. S., gim. (duomenys neskelbtini), mama. Mergaitės tėvas J. S. mirė (duomenys neskelbtini). Atsakovei negebant tinkamai pasirūpinti dukra, iškilus realiam pavojui vaiko saugumui, sveikatai ir gyvybei bei konstatavus antrąjį grėsmės vaikui lygį, 2019-07-10 Plungės apylinkės teismo nutartimi buvo leista nepilnametę V. S. paimti iš jos motinos V. S.. Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-07-25 įsakymu Nr. Al-633 V. S. nuo 2019-07-19 nustatyta laikinoji globa, laikinuoju globėju paskirtas Kretingos socialinių paslaugų centras. Nuo 2019-07-26 V. S. apgyvendinta budinčios globotojos šeimoje.

Dėl tėvų valdžios apribojimo.

Tėvų valdžios esmė – teisė ir pareiga auklėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.155 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos įstatymo 21 straipsnis). Tuo atveju, jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos ir tokiems tėvams tai pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005 ir kt.).

Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Teismui sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimo, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Bylose, kuriose sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad iš sisteminio ir lingvistinio šios teisės normos aiškinimo galima daryti išvadą, jog tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-95/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-7-114/2013 ir kt.). Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

        Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant įvardintų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Taigi, esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.

Byloje esantys duomenys patvirtina, jog  atsakovės šeima Skyriui buvo žinoma dar nuo 2008 m., kai buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą Kretingos savivaldybėje. Šeimai buvo teiktos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos. Dėl V. S. psichikos sveikatos pablogėjimo, girtavimo, vaiko nepriežiūros, V. S. dar Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-03-22 įsakymu Nr. A1-252 buvo nustatyta laikinoji globa nuo 2017-03-20 iki 2017-09-22. Gavus informacijos, kad nepilnametė gali būti seksualiai išnaudota atsakovės sugyventinio namuose, mergaitė 2019-05-15 paimta iš nesaugios aplinkos ir laikinai apgyvendinta pas globėją. Atsakovei negebant užtikrinti vaikui saugių gyvenimo sąlygų namuose, kaltinant vaiką melu, darant dukrai psichologinį spaudimą, kad pastaroji atsisakytų duoti parodymus prieš jos sugyventinį, t.y. iškilus realiam pavojui vaiko saugumui, sveikatai ir gyvybei bei konstatavus antrąjį grėsmės vaikui lygį, 2019-07-10 Plungės apylinkės teismas leido paimti vaiką V. S. iš jos motinos V. S.. Po šio įvykio buvo taikoma atvejo vadyba, sudarytas šeimai planas, padėsiantis sudaryti palankias vaikui gyvenimo sąlygas: rekomenduota atsakovei konsultuotis su psichikos sveikatos priežiūros specialistu dėl psichinės sveikatos; konsultuotis su priklausomybės ligų specialistu atsakovei ir jos sugyventiniui; pozityvios tėvystės kursai atsakovei; sutvarkyti gyvenamąjį būstą, kad atitiktų vaiko poreikius; įsidarbinti abiem sugyventiniams. Numatytas pagalbos priemones šeima vykdė vangiai – nelankė priklausomybės ligų konsultanto konsultacijų, pozityvios tėvystės įgūdžių ugdymo užsiėmimų, V. S. nesusirado darbo, sugyventiniai vartoja alkoholį. Namai tik iš dalies pritaikyti vaiko poreikiams – įrengtas tik vienas kambarys, kuris yra šildomas, namuose nėra vandentiekio ir kanalizacijos, kambariuose tvyro pelėsis. 

Vaikų laikinosios globos tikslas – iš esmės pasikeitus aplinkybėms, grąžinti vaikus tėvų priežiūrai. Teismas konstatuoja, kad šiuo metu atsakovės būstas, adresu (duomenys neskelbtini), Kretingos r., nėra tinkamas vaiko gyvenimui: neįvestas šildymas, vandentiekis, kanalizacija, neįrengta vonia. Atsakovė turi psichikos sveikatos problemų, bet tai nėra kliūtis jai auginti vaiką. Ji nedirba, išbraukta iš Užimtumo tarnybos asmenų, ieškančių darbo, sąrašo. Jos pragyvenimo šaltinis – socialinės išmokos, kurių dydis tesiekia apie 150 Eur. Atsakovė visą dėmesį skiria sugyventiniui, kurio mergaitė bijo, ir mažai domisi dukters gyvenimo sąlygomis, savijauta.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuo 2019-05-15 vaiko faktinio paėmimo iš namų, atsakovė nepakeitė nei savo gyvenimo būdo, nei buities, net gi dar labiau nutolo nuo dukters, visą dėmesį skirdama sugyventiniui ir savo asmeniniams poreikiams, todėl teismo nuomone, šiuo metu atsakovė nėra pajėgi auginti savo nepilnametę dukrą. Atsakovės ryšys su dukra nutolęs, ji neturi bendravimo įgūdžių ir nesiima priemonių, kad ši situacija pasikeistų. Specialistų siūlomas pagalbos priemones atsakovė ignoruoja ir atstumia. Paslaugos asmeniui ar šeimai siūlomos/rekomenduojamos, ir kiekvieno asmens teisė jomis pasinaudoti ar jų atisakyti, tačiau atsisakymas siūlomų paslaugų, kai akivaizdžiai matoma, kad asmeniui ar jo šeimai jos yra būtinos, leidžia manyti, kad asmuo nelinkęs spręsti problemų ir keistis.

Įvertinęs visą tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad atsakovės elgesys atitinka tėvų valdžiai apriboti būtinas sąlygas: atsakovė vengia atlikti savo pareigas ir nesirūpina dukra (CK 3.180 straipsnio 1 dalis), todėl jos kaltė pasireiškia neveikimu.

Akivaizdu, kad šiuo metu atsakovė negali auginti savo dukters, užtikrinti jai tinkamas sąlygas vystytis ir lavėti: dėl socialinių įgūdžių trūkumo atsakovė V. S. negeba deramai rūpintis vaiku. Visgi byloje yra duomenų, kurie sudaro prielaidas tikėtis, jog ateityje situacija gali gerėti, todėl atsižvelgdamas į prioritetinį vaiko auklėjimo šeimoje principą, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas laikinai apriboti atsakovės motinos valdžią nepilnametei jos dukrai V. S. (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Sprendimo dalis dėl tėvų valdžios ribojimo nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).

Teismas pažymi, kad tėvų valdžios apribojimas neužkerta kelio atsakovei ateityje kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo elgesio su dukra pasikeitimą ir galimybes dalyvauti jos auklėjimo bei ugdymo procese. Teismas išaiškina, kad apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis). 

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

CPK 406 straipsnio 2 dalis numato, kad tenkinus ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo, turi būti išspręstas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje. Be to, CPK 407 straipsnyje įstatymų leidėjas įpareigoja teismą tuo pačiu sprendimu priteisti išlaikymą vaikui.

Bylos duomenys patvirtina, jog 2019-07-25 Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. Al-633 nuo 2019-07-19 V. S. nustatyta laikinoji institucinė globa Kretingos socialinių paslaugų centre. Nuo 2019-07-26 V. S. apgyvendinta budinčios globotojos šeimoje. Laikinai apribojus motinos valdžią V. S. nepilnametės V. S., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, gyvenamoji vieta iki įsiteisės teismo sprendimas dėl nuolatinės globos vaikui nustatymo, nustatoma Kretingos socialinių paslaugų centre. Jos globėju ir gaunamų lėšų tvarkytoju skiriamas Kretingos socialinių paslaugų centras, juridinio asmens kodas 190278395.

Ieškinį dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo patenkinus, naikintinos teismo 2021-01-20 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės: V. S. laikinoji globa institucijoje ir laikinoji gyvenamoji vieta budinčios globotojos šeimoje (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Apribojus tėvų valdžią, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Tais atvejais, kai tėvai patenka į sunkią turtinę padėtį dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, turto iššvaistymo, ilgai trunkančio nedarbo ir pan.), nededa pastangų savo vaikų padėčiai pagerinti, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami nustatyti mažesnį išlaikymo dydį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006 ir kt.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo teisminėje praktikoje yra nurodęs, kad jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kas šiuo metu sudaro 468 Eur (atskaičius mokesčius), tai yra apie 234 Eur vienam iš tėvų, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013).

Ieškovas prašo iš atsakovės V. S. nepilnametės dukters V. S. išlaikymui priteisti po 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. 

Byloje nustatyta, kad atsakovė dėl turimos ligos yra iš dalies darbinga, bet nedirba, kaip pati nurodė Užimtumo tarnyboje neregistruota (išbraukta iš asmenų, ieškančių darbo, sąrašų), gauna našlės ir neįgalumo socialines išmokas, kurių bendra suma pagal Sodros duomenis apie 150 Eur. Atsakovė gyvena jai nuosavybės priklausančiame name, adresu (duomenys neskelbtini), Kretingos r.  Nors pareiga teikti vaikui išlaikymą negali būti pateisinama gaunamomis mažomis pajamomis, tačiau nustatant jo dydį atsižvelgtina į atsakovės galimybes dirbti ir pasyvias pastangas įsidarbinti, finansines galimybes bei protingumo ir proporcingumo principus. Teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas tenkinti ieškovo prašymą iš dalies ir priteisti iš atsakovės išlaikymą po 200 Eur nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės. Priteistų lėšų tvarkytoja išskirtinai nepilnamečio vaiko interesais paskirti Kretingos socialinių paslaugų centrą. 

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Kiti klausimai.

CPK 4961 straipsnio 1-2 dalys nustato, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą ir tą pačią dieną nutartimi pavesti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai per dešimt dienų pateikti teismui CPK 498 ir 499 straipsniuose nurodytus duomenis, būtinus bylai išnagrinėti, taip pat išvadą dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo ir vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo reikalingumo.

Remiantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, ieškinį patenkinus, inicijuotina civilinė byla dėl V. S. nuolatinės globos nustatymo ir globėjo paskyrimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo atleistas (CPK 83 str. 1 d. 5 p.).

Byloje patirta 6,72 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. 

Atsakovė V. S. 2021-02-01 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus sprendimu Nr. (8.3 Mr) TP-21-T-95-814 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl iš jos bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai nepriteistinos ir jos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 str. 4 d.).

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 270, 279 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 296 straipsnio 1 dalies 12 punktu, 406-407 straipsniais, teismas

n usprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Laikinai apriboti motinos valdžią ir sustabdyti asmenines ir turtines teises, pagrįstas giminyste ir nustatytas įstatymų, išskyrus pareigą teikti vaikui priteistą išlaikymą, atsakovei V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukters V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Nustatyti V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą iki įsiteisės teismo sprendimas dėl nuolatinės globos vaikui nustatymo Kretingos socialinių paslaugų centre, jos globėju ir gaunamų lėšų tvarkytoju skiriant Kretingos socialinių paslaugų centrą, juridinio asmens kodas 190278395.

Priteisti iš atsakovės V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui - V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo ieškinio teismui pateikimo, t.y. 2021-01-18, po 200 Eur (du šimtus eurų) per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo dydis indeksuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Panaikinti Plungės apylinkės teismo 2021-01-20 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones: vaiko laikinąją globą institucijoje ir laikinąją gyvenamąją vietą budinčios globotojos šeimoje.

Sprendimo dalis dėl tėvų laikino valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.

Teisėja Jurgita Ališauskaitė