Civilinė byla Nr. e2S-12-1059/2025

                   Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00939-2024-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.3.2.7; 3.3.2.6.1.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. sausio 15 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Ignas Totilas veikdamas Klaipėdos apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Apastata“ atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024-09-30 nutarties, kuria tenkintas ieškovės mažosios bendrijos ,,Šalčio linija“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės MB ,,Šalčio linija“ ieškinį atsakovei UAB ,,Apastata“ dėl skolos priteisimo.

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė mažoji bendrija (toliau ir MB) „Šalčio linija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir UAB) ,,Apastata“ 17 425,36 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki ieškinio reikalavimų visiško įvykdymo, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė pirmosios instancijos teismui 2024-09-25 pateiktu prašymu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės nekilnojamojo daikto areštą, tokio nesant – kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų, ar turtinių teisių, priklausančių atsakovei, ir esančių pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, areštą

3.       Tokį prašymą ieškovė grindė tuo, kad nors atsakovė atsiliepime dalį skolos (9 298,56 Eur sumai) pripažino, tačiau įsiskolinimo nepadengė. Nors atsakovė nurodė, kad kita skolos dalis – 8 126,80 Eur sumai dengiama perleidžiant transporto priemonę Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau ieškovei bandant ją įregistruoti paaiškėjo, kad jai taikomi apribojimai.  Be to, iš viešoje erdvėje esančios informacijos ieškovė sužinojo, kad atsakovė nuo 2024-09-23 turėjo 19 571,17 Eur pradelstą mokesčių nepriemoką (pradelsta atidėta suma 16 887,66 Eur).

4.       Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovės turtas areštuojamas už ženkliai mažesnius įsiskolinimus nei ieškovės prašoma skola, kas suteikia pagrindą manyti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasidaryti nebeįmanomas.

                                            II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmai 2024-09-30 nutartimi tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir areštavo atsakovei UAB ,,Apastata“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamą turtą ir turtines teises, priklausančias atsakovei ar esančias pas atsakovę, ar trečiuosius asmenis 17 425,36 Eur sumai, o jų nesant ar esant nepakankamai, papildomai areštuoti atsakovės pinigines lėšas, bendrai 17 425,36 Eur sumai (įskaitant areštuoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto bei turtinių teisių vertę), uždraudžiant atsakovei disponuoti areštuotu turtu, vykdyti bet kokius atsiskaitymus areštuotomis piniginėmis lėšomis, išskyrus atsiskaitymą su ieškove pagal pareikštą reikalavimą, darbo užmokesčio mokėjimą darbuotojams, privalomus mokėjimus valstybei ir įmokas valstybinio socialinio draudimo fondui.

6.       Teismas atsižvelgęs į ieškiniu reikalaujamos sumos dydį, į tai, kad iš viešai prieinamų duomenų nustatyta, kad atsakovė turi 23 598,90 Eur skolą (pradelsta atidėta nepriemoka 16 830,39 Eur) Valstybinei mokesčių inspekcijai, įvertinęs ir tai, kad neturi duomenų apie tikrąją atsakovės finansinę padėtį, sprendė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, kyla reali grėsmė, jog teismo priimto sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, todėl ieškovės prašymą tenkino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7.       Atsakovė UAB „Apastata“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024-09-30 nutartį; teismo nutartį, kuria panaikinamos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje leisti vykdyti skubiai; tuo atveju, jeigu atskirasis skundas bus perduotas nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui – Lietuvos apeliacinio teismo prašo panaikinti 2024-09-30 nutartį civilinėje byloje ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje atmesti.

8.       Pažymi, kad pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką tokio išimtinio ir itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto, kaip turto areštas, taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo (-ų) nesąžiningą elgesį, apie jo (-ų) atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo. O asmens nesąžiningumas, sprendžiant šį procesinį klausimą, nėra preziumuojamas, todėl asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga jį įrodyti.

9.       Atkreipia dėmesį, jog ieškovė savo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negrindė atsakovės nesąžiningumu. Mano, jog aplinkybės, kad atsakovė šiuo metu nėra atsiskaičiusi su ieškove, turi daugiau kreditorių ar jos turtas buvo, ar yra areštuotas, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ji sieks išvengti ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo, ir savaime nepatvirtina grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo.

10.       Nurodo, kad į bylą buvo pateikti duomenys apie laikotarpiu nuo 2023-11-22 iki 2023-12-21 atsakovei taikytus turto areštus, iš kurių aiškiai matoma, jog ji turi daug nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, taigi, nėra pagrindo baimintis dėl teismo sprendimo įvykdymo.

11.       Apeliantės nuomone, ieškovė nepateikė jokių atsakovės nesąžiningus veiksmus, nukreiptus į sąmoningą siekį išvengti galimai jai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo, patvirtinančių įrodymų. Todėl nėra vienos iš sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmės būsimo ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Ginčijama nutartis priimta nesant duomenų dėl atsakovės nesąžiningumo, neatitinka proporcingumo principų, kadangi ieškovei buvo suteiktas nepagrįstas pranašumas, o atsakovės padėtis iš esmės pablogėjo.

12.       Be to, teismo nepagrįstai taikytos laikinosios apsaugos priemonės apsunkina atsakovės su Lietuvos Respublikos valstybine mokesčių inspekcija prie finansų ministerijos (toliau ir VMI) pasirašytos Mokestinės paskolos sutartį vykdymą. 

13.       Ieškovė atsiliepimu prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti ir palikti skundžiamą nutartį nepakeistą.

14.       Nurodo, kad atsakovė, žinodama, jog jos turtui – automobiliui Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taikomi apribojimai sudarė su ieškove fiktyvią šio automobilio pirkimo – pardavimo sutartį. Ieškovė apie taikomus apribojimus sužinojo tik bandydama įsiregistruoti automobilį, kas rodo atsakovės nesąžiningumą.

15.       Kita vertus, nors atsakovė dalį skolos pripažįsta, tačiau su ieškove neatsiskaito. Apie mokestinės paskolos sutarties vykdymą VMI, atsakovė jokių įrodymų neteikė. Ji pati patvirtino, jog turi ir kitų kreditorių. Ieškovės teigimu, ji įrodė abi būtinąsias sąlygas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

        IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju apeliacinis teismas nenustatė pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.

17.       Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

18.       Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

19.       Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai tenkinamos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių, galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2022-02-24 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-123-798/2022).

20.       Primintina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, o tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju.

21.       Teismo atliekamas prima facie (iš pirmo žvilgsnio, preliminarus) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-01-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017).

22.       Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su ieškinio (pareikšto priėmus prieštaravimus dėl pareiškimo išduoti teismo įsakymą) turiniu, ginčo šalių procesinėmis pozicijomis bei bylos duomenimis, neturi pagrindo vertinti, jog ieškovės pareikštas ieškinys galėtų būti akivaizdžiai nepagrįstas. Juolab, kad su ieškovės reikalavimais atsakovė sutiko iš dalies. Šiuo atveju spręstina, kad ši laikinųjų apsaugos priemonės taikymo sąlyga egzistavo. Kadangi šiuo aspektu atsakovė jokių argumentų atskirajame skunde nenurodė, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl šios sąlygos nepasisako.

23.       Pagal pirmiau aptartą teisinį reguliavimą pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra ne vien tikėtinas ieškinio pagrįstumas, bet ir realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas, kaip antroji sąlyga, todėl toliau pasisakytina dėl ginčijamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo šiuo aspektu.

24.       Proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti egzistuojant grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, o atsakovas, siekdamas išvengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie tokią grėsmę paneigia. Teismas turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovei jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas ir padarinius, kurie kiltų atsakovui jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas. Teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios gali užtikrinti būsimo toje byloje, dėl joje kilusio ginčo priimto teismo sprendimo, jei reikalavimas būtų patenkintas, įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-12-21 nutartis civilinėje byloje e2-1718-943/2016).

25.       Sutiktina, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2022-07-21 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-593-553/2022). Apeliantė atskirajame skunde kaip tik ir akcentuoja, jog ieškovė savo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš viso negrindė atsakovės nesąžiningumu. Tačiau atskirąjį skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs bylos duomenis, visgi, neturi pagrindo pritarti tokiems atsakovės argumentams.

26.       Šiuo aspektu, bylos duomenų kontekste, reikšminga, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Pagal teismų praktiką teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2023-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-760-330/2023). 

27.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, jog atsakovė net ir iš dalies pripažindama egzistuojant skolą pagal ieškovės dar 2022-07-19 ir 2024-02-20 pateiktas sąskaitas – faktūras, laikydamasi pozicijos, jog skola yra sumažinta ieškovei 2023-11-13 parduotos transporto priemonės kaina, savo procesiniuose dokumentuose taip ir neatskleidžia dėl kokių priežasčių ji nepadengia jos vertinimu likusios skolos dalies.

28.       Kita vertus, negalima ignoruoti faktinės aplinkybės, kad 2023-11-13 transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, ieškovė savo vardu įsiregistruoti automobilio negalėjo, nes šis buvo areštuotas, nors atsakovės atstovas sutartyje savo parašu buvo patvirtinęs, kad jokie tretieji asmenys į šią transporto priemonę pretenzijų neturi, kad ji neareštuota, kad ji nėra teisinio ginčo objektas, kad teisė ja disponuoti nėra apribota. Kai pagal į bylą pateiktus duomenis matyti, kad  šiam turtui areštas taikytas nuo 2023-03-09.

29.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmiau aptarti duomenys leidžia pagrįstai abejoti atsakovės sąžiningumu ir/ar sąžiningais ketinimais ateityje, jeigu teismo sprendimas būtų jai nepalankus.

30.       Apeliantės nurodomos aplinkybės, kad vien tai, jog ji šiuo metu nėra atsiskaičiusi su ieškove, kad turi daugiau kreditorių, ar, kad jos turtas buvo, ar yra areštuotas, nėra pagrindas konstatuoti, jog ji sieks išvengti ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo, priešingai jos vertinimui, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo.

31.       Tai, jog spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas, be kita ko, rėmėsi ieškinio sumos dydžio kriterijumi, nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo nutarties panaikinimui. Juolab, kad teismų praktikoje yra pasisakoma, kad esant duomenų, jog atsakovas gali atlikti veiksmus, apsunkinančius būsimo jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą, tokia aplinkybė, kaip didelė ieškinio reikalavimo suma, neabejotinai padidina teismo sprendimo galimo neįvykdymo riziką, nes sprendimas dėl mažos sumos priteisimo gali būti įvykdytas laiko perspektyvoje ir iš gaunamų einamųjų pajamų ar išmokų (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-07-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-892-370/2018).

32.       Pirmiau išdėstytas išvadas neleidžiančias sutikti su atskirojo skundo argumentais dėl ginčijamos nutarties nepagrįstumo, iš esmės pagrindžia ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys (CPK 179 straipsnio 3 dalis), iš kurių matyti, kad atsakovės atžvilgiu 2023-2024 metais buvo inicijuota eilė procesų dėl skolų priteisimo, jos pradelsta nepriemoka VMI 2024-09-23 sudarė 19 571,17 Eur. Kita vertus, iš jos pačios atsakovės teismui pateikto turto arešto akto registro archyvo 2024-09-23 išrašo matyti, kad atsakovės turtui buvo taikytas areštas jos prievolių įvykdymo kitiems kreditoriams užtikrinimui, tačiau šioje byloje atsakovė duomenų apie apskaitomo jos turimo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vertę, teismui taip ir nepateikė.

33.       Apeliantė savo argumentų, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės apsunkina atsakovės su VMI pasirašytos Mokestinės paskolos sutarties vykdymą, į bylą pateiktais įrodymais taip pat nepagrindė. Byloje nėra ir duomenų, kad atsakovė kreipėsi su prašymu leisti naudotis dalimi lėšų būtent šiam tikslui. Be to, iš byloje esančio Mokestinės nepriemokos/ar baudos ir palūkanų sumokėjimo grafiko matyti, jog šią prievolę atsakovė jau turėjo pabaigti vykdyti 2024-12-25.

34.       Aptartos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas ir tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirąjį skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, atsakovei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nevaržo jos teisių daugiau nei būtina, būsimo, galbūt ieškovei palankaus, teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti. Jokio pagrindo spręsti, kad jų taikymas yra neproporcingas ar pažeidžia proceso šalių interesų pusiausvyrą, nėra.

35.       Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

36.       Išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, vadovavosi aktualia teismų praktika nagrinėjamu klausimu, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti atskirojo skundo motyvais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Dėl nurodyto skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atsakovės atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024-09-30 nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                        Ignas Totilas