Administracinė byla Nr. e I-702-279-2015
Teisminio proceso Nr.3-65-3-00233-2014-2
Procesinio sprendimo kategorija 1.6.4.3; 1.6.8; 3.20
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2015 m. lapkričio 9 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Čekanauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Varžinskienės ir Dalios Pranckienės,
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Virginijai Kriukovienei,
dalyvaujant atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus atstovui V. K.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui I. Ž. dėl sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
pareiškėjo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atstovas teismo posėdyje nedalyvauja. Iš pareiškėjo 2015-09-15 yra gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, nurodo, kad skunde nurodytus reikalavimus palaiko.
Pareiškėjas Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra kreipėsi į teismą skundu, prašė panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - ir Fondo valdyba) 2014-05-19 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus (toliau- ir Utenos skyrius) 2014-03-12 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini)“ bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus 2014-03-12 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl I. Ž. nedarbo išmokos permokos nustatymo“.
Pareiškėjas savo skunde nurodė, kad I.Ž. 2013-06-20 buvo suteiktas bedarbio statusas ir Utenos skyrius nuo 2013-06-28 iki 2013-12-27 paskyrė 650,00 lt dydžio per mėnesį nedarbo išmoką. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013-07-03 sprendimu administracinėje byloje pripažino, kad I.Ž. iš tarnybos prokuratūroje buvo atleista neteisėtai, grąžino ją į anksčiau eitas pareigas ir priteisė vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2013-04-10 iki 2013-07-03 ir nuo 2013-07-04 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Šis sprendimas įsiteisėjo 2014-02-06. Taigi per visą šį laikotarpį Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2013-04-09 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) „ Dėl I. Ž. atleidimo iš tarnybos prokuratūroje“ buvo galiojantis. I.Ž. pagrįstai ir teisėtai turėjo bedarbio statusą ir jai pagrįstai bei teisėtai buvo mokama nedarbo socialinio draudimo išmoka. Utenos skyrius 2014-03-12 sprendime, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo 5 straipsniu ir Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatų 60 ir 61 punktais, nustatė, kad laikotarpiu nuo 2013-06-28 iki 2013-12-27 susidarė 3881,13 Lt I. Ž. nedarbo draudimo išmokos permoka. Ši permoka susidarė dėl to, kad patikslinus Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų registre duomenis pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prašymą, Ilona Žukaitė Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu grąžinta į iki atleidimo eitas pareigas. Asmuo nebėra laikomas nedirbančiu, nes gauna darbinių pajamų, todėl nedarbo socialinio draudimo išmoka už laikotarpį nuo 2013-06-28 iki 2013-12-27 nepriklausė. Nesutikdamas su Utenos skyriaus sprendimu, pareiškėjas konstatuoja, jog aplinkybė, kad buvo priimtas teismo sprendimas grąžinti asmenį į anksčiau eitas pareigas, nesuponuoja išvados, kad nedarbo draudimo išmokos buvo išmokėtos pagal neteisingai įformintus ar suklastotus dokumentus, atsakovo sprendime toks faktas turėjo būti konstatuotas ir turėjo būti nurodyti konkretūs dokumentai, kurie buvo neteisingai įforminti ar suklastoti. Kadangi sprendime tokių duomenų nėra, darytina išvada, kad atsakovui nebuvo teisinio pagrindo nustatyti nedarbo draudimo išmokos permoką. Be to I.Ž. išmokėta nedarbo socialinio draudimo išmoka nepagrįstai traktuojama kaip permoka. Teismo sprendime už priverstinės pravaikštos laiką priteistas vidutinis darbo užmokestis nepagrįstai priskirtas gaunamoms darbinėms pajamoms, o I.Ž. šiuo laikotarpiu laikoma dirbančia, t.y. nepraradusia darbo pajamų. Teigia, kad atlyginimas už priverstinę pravaikštą nėra siejamas su apmokėjimu už atliktą darbą, nors ši išmoka ir yra susijusi su darbo teisiniais santykiais, ji negali būti laikoma darbuotojo darbo pajamomis, kurias jis gauna kaip darbo užmokestį už atliktą darbą.
Be to sprendimas turi atitikti Lietuvos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalies 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus.
Kadangi Utenos skyriaus ir Fondo valdybos sprendimai nėra pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis, juose netinkamai pritaikytos teisės aktų normos ir nemotyvuota, kodėl I.Ž. nuo 2013-06-28 iki 2013-12-27 nepriklausė nedarbo socialinio draudimo išmoka, tokie sprendimai yra nepagrįsti, neteisėti ir naikintini.
Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius, atsiliepime išdėstęs argumentus, motyvus ir teisinį reglamentavimą, su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė bylą nutraukti arba pareiškėjo skundą atmesti. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas V. K. nurodė, kad vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2014-02-14 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl apdraustosios valstybiniu socialiniu draudimu I. Ž. duomenų tikslinimo pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prašymą“ bei gauta iš Lietuvos darbo biržos informacija apie bedarbio statuso panaikinimą I.Ž., Utenos skyrius 2014-03-12 priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl I. Ž. nedarbo draudimo išmokos permokos nustatymo“ . Susidarė tokia situacija, kad I.Ž. už laikotarpį nuo 2013-04-10 iki teismo sprendimo grąžinti į pareigas įvykdymo dienos buvo sumokėtas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką bei 3881,13 Lt nedarbo draudimo išmoka už laikotarpį nuo 2013-06-28 iki 2013-12-27, t.y. kai asmuo jau nebėra laikomas nedirbančiu ir gauna darbines pajamas. Atstovas nurodė, kad Fondo valdybos nurodymu Utenos skyriaus 2014-03-12 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pripažintas netekusiu galios ir vietoj jo priimtas naujas sprendimas – 2014-06-03 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) „ Dėl I. Ž. nedarbo draudimo išmokos permokos nustatymo“, kuriame, atsižvelgiant į Fondo valdybos nurodymą, buvo išplėsta ir pakoreguota sprendimo dėl I.Ž. nedarbo draudimo išmokos permokos nustatymo motyvuojamoji dalis. Atstovas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas skunde kelia reikalavimą ir prašo teismą panaikinti Utenos skyriaus 2014-03-12 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra panaikintas ir nebegaliojantis. Atsižvelgiant į šias aplinkybes pareiškėjo skundas turėtų būti atmestas.
Atsakovo atstovas taip pat nurodė, kad skundžiamas Utenos skyriaus sprendimas bei 2013-03-19 pretenzinis raštas dėl 3881,13 Lt nedarbo draudimo išmokos permokos atlyginimo gali būti vertintini tik kaip Utenos skyriaus sudaryti dokumentai, kuriais siekiama pradėti nedarbo išmokos permokos išieškojimo procedūrą, nenustato pareiškėjui nei teisių, nei pareigų t.y. nesukelia jokių teisinių pasekmių. Pareiškėjui Utenos skyriaus sprendimas sukeltų teisines pasekmes tik tuomet, jeigu būtų priimtas sprendimas dėl permokos išieškojimo iš pareiškėjo mokamų socialinio draudimo išmokų. Nagrinėjamoje administracinėje byloje nei sprendimai dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos permokos nustatymo, nei pretenzinis raštas dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos permokos atlyginimo nėra individualūs teisės aktai, todėl negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Atstovas nurodo, kad palaiko atsiliepime išdėstytą poziciją dėl administracinės bylos nutraukimo.
Atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas bei trečiasis suinteresuotas asmuo Ilona Žukaitė į bylos nagrinėjimą neatvyko, jiems apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta įstatymo nustatyta tvarka.
Byla nutrauktina.
Byloje kilo ginčas dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus 2014-03-12 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl I. Ž. nedarbo išmokos permokos nustatymo“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014-05-19 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus 2014-03-12 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini)“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Priėmus skundą, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę dar kartą įvertinti, ar skundas pagrįstai buvo priimtas, ir esant pagrindui, teismas bylą gali nutraukti. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punkte numatyta, jog teismas nutraukia bylą, jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamojoje administracinių teismų praktikoje nuosekliai laikomasi sisteminio ABTĮ 5 str. 1 d. ir 22 str.1 d. nuostatų vertinimo, pagal kurį į administracinį teismą asmuo turi kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių viešojo administravimo subjektų priimtų administracinių aktų ar veiksmų. Skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas (pvz.: tarnybinis pranešimas, paklausimas, siuntimas, teikimas, tarnybinė išvada ar kt.). Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl nurodytos priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (2011 m. birželio 20 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 21,2011 m.).
Pareiškėjas prašo panaikinti Utenos skyriaus 2014-03-12 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl I. Ž. nedarbo draudimo išmokos permokos nustatymo“. Iš skundžiamo Utenos skyriaus 2014-03-12 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl I. Ž. nedarbo draudimo išmokos permokos nustatymo“ matyti, kad šiuo sprendimu nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 28 d. iki 2013 m. gruodžio 27 d. susidarė 3881,13 Lt nedarbo draudimo išmokos permoka dėl to, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013-07-03 sprendimu administracinėje byloje pripažino, kad I.Ž. iš tarnybos prokuratūroje buvo atleista neteisėtai, grąžino ją į anksčiau eitas pareigas ir priteisė vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2013-04-10 iki 2013-07-03 ir nuo 2013-07-04 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Utenos skyriaus sprendime nurodyta, kad susidarė situacija, kai asmuo nebėra laikomas nedirbančiu ir gauna darbinių pajamų, todėl nedarbo išmoka už minėtą laikotarpį neturėjo būti mokama.
Pažymėtina, kad pareiškėjo skundžiamame Utenos skyriaus 2014-03-12 sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl I. Ž. nedarbo draudimo išmokos permokos nustatymo“ pareiškėjui nėra suformuluotas įpareigojimas grąžinti 3881,13 Lt nedarbo draudimo išmokos permoką. Skundžiamu Utenos skyriaus sprendimu tik konstatuotas nedarbo socialinio draudimo išmokos permokos faktas, nurodant, kokiam asmeniui, kokia suma ir už kokį laikotarpį buvo neteisingai išmokėta, tačiau jokie įpareigojimai pareiškėjui nėra suformuluoti. Su skundu pateikta Utenos skyriaus 2014-03-19 pretenzija rodo, jog šiuo metu tik siekiama pradėti permokos išieškojimo procedūrą. Ir tik pareiškėjui gera valia nesumokėjus pretenzijoje nurodytos sumos, atsakovui atsiras pagrindas kreiptis į teismą, kuriame ginčas dėl žalos atlyginimo, šalims pateikiant visus savo argumentus, bus išspręstas iš esmės.
Atsižvelgiant į Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų vykdomų išmokų permokų nustatymo, apskaitos, išieškojimo ir nurašymo tvarkos, patvirtintos VSDFV direktoriaus 2002 gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 603 su pakeitimais 8 punktą, kuriame numatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigos vadovas, gavęs šios tvarkos 5 punkte nurodytą ataskaitą ir ją įvertinęs, priima sprendimą dėl permokos nustatymo (1 priedas), įvertinęs permokos susidarymo priežastis ir išieškojimo galimybes, priima sprendimą dėl permokos išieškojimo (2 priedas) Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka ar kreipiasi į VSDFV direktorių dėl permokos nurašymo, darytina išvada, kad Utenos skyriaus 2014-03-12 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl I. Ž. nedarbo draudimo išmokos permokos nustatymo“ yra tik tarpinis (procedūrinis) dokumentas, kuris yra pagrindas priimti sprendimą dėl permokos išieškojimo arba kreiptis dėl permokos nurašymo, ir teisių ar pareigų pareiškėjui tiesiogiai nesukuria. Be to teismas pažymi, kad pareiškėjo skundžiamas Utenos skyriaus 2014-03-12 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini)yra panaikintas ir nebegaliojantis.
Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo reglamentavimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, konstatuoja, kad pareiškėjo skundžiamas Utenos skyriaus sprendimas nagrinėjamos administracinės bylos kontekste nėra administracinis aktas, nes jame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų pareiškėjo atžvilgiu, jis nenustato, nepakeičia ir nepanaikina jokių pareiškėjo teisių ar pareigų viešojo administravimo srityje, todėl reikalavimas dėl minėto sprendimo panaikinimo nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka. Pareiškėjas taip pat ginčija ir Fondo valdybos 2014-05-19 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini). Privalomos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos priimtas sprendimas nelaikytinas sprendimu, ginčijamu ABTĮ nustatyta tvarka.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktą, byla nutrauktina kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.
Teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktu, 105, 106 ir 149 straipsniais,
n u t a r i a :
Administracinę bylą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus 2014-03-12 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl I. Ž. nedarbo išmokos permokos nustatymo“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014-05-19 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus 2014-03-12 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini)“ panaikinimo nutraukti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, padavus skundą Panevėžio apygardos administraciniame teisme.
Teisėjai Nijolė Čekanauskienė
Irena Varžinskienė
Dalia Pranckienė