Civilinė byla Nr. e2S-2797-1070/2025
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02214-2022-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.2.2.1; 3.1.2.3; 3.1.2.5; 3.3.2.6.2
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. rugpjūčio 29 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Svetlana Panina, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės L. B. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2025 m. birželio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, ieškinį atsakovei L. B. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka priteisimo.
Apeliacinės instancijos teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Tauragės apylinkės teisme buvo pradėta civilinė byla pagal ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT), ieškinį atsakovei L. B., kuriuo prašoma atnaujinti praleistą 3 metų terminą kreiptis į teismą, priteisti ieškovei iš atsakovės 174 496,14 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas.
2. Ieškovės reikalavimai buvo grindžiami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.280 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 45 straipsnio 1 dalimi (redakcija, galiojusi nuo 1999 m. liepos 30 d.), Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo 5 straipsnio 1 ir 4 dalimis. Ieškinyje nurodyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. kovo 26 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-95-538/2012, patenkino ieškovės Klaipėdos apygardos prokuratūros ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai, L. B. (merg. pavardė S.), T. S., pripažindamas negaliojančiais Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 1573 „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ dalį, kuria L. S. (B.) (duomenys neskelbtini) buvo suprojektuoti perduoti neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiai turėtiesiems du miško sklypai; Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. lapkričio 3 d. įsakymo Nr. 2575 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčius turėtiems žemės sklypus (duomenys neskelbtini)“ dalį, kuria L. S. (B.) buvo atkurtos nuosavybės teisės į 19,78 ha buvusio savininko V. B. nuosavybės teisėmis valdytos žemės (duomenys neskelbtini) perduodant neatlygintinai nuosavybėn 12,35 ha ploto miško žemės sklypą (duomenys neskelbtini); Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. lapkričio 3 d. sprendimą Nr. 55/6449 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei L. S.“, kuriuo L. S. (B.) buvo atkurtos nuosavybės teisės į 19,78 ha buvusio savininko V. B. nuosavybės teisėmis valdytos žemės (duomenys neskelbtini), perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 12,35 ha miško žemės sklypą (duomenys neskelbtini); Klaipėdos miesto 4-ajame notarų biure 2002 m. gruodžio 18 d. L. B. ir T. S. sudarytas Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis, kuriomis L. B. pardavė T. S. 9,4 ha žemės sklypą ir 2,95 ha žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini); grąžino valstybei miškų ūkio paskirties žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) ir taikė restituciją, įpareigodamas L. B. grąžinti T. S. 20 000 Lt (5792,40 Eur), gautų pagal pirkimo-pardavimo sutartis. Ieškinyje nurodoma, kad Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. kovo 26 d. sprendimu nustatė, jog atsakovė L. B. (S.) neturėjo teisės atkurti nuosavybės teisių į žemės sklypus, nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypus jai atkurtos, panaudojant suklastotą dokumentą. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 18 d. nutartimi, pakeista Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 20 d. nutartimi, priteisė iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos NŽT, nukentėjusiesiems N. S. ir T. S. 150 841,87 Eur turtinės ir 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei 5 proc. dydžio metines palūkanas. Šią žalą (iš viso 174 496,14 Eur) minėtiems asmenims atlyginimo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2019 m. gegužės 8 d. Ieškovės atstovė NŽT, sužinojusi apie žalos atlyginimą, prašė atsakovės grąžinti valstybei išmokėtą žalos, padarytą atsakovės neteisėtais veiksmais, atlyginimą. Atsakovė atsisakė sumokėti. Pasak ieškovės, atsakovė dirbo (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriuje, todėl valstybė, atlyginusi atsakovės kaip valstybės tarnautojos padarytą žalą, turi regreso teisę reikalauti iš atsakovės turėtos žalos atlyginimo. Ieškovės nuomone, net jeigu būtų laikoma, kad atsakovės tarnybinė padėtis neprisidėjo prie žalos atsiradimo, o kildintina tik dėl šios kaip fizinio asmens kaltės, regresas vis vien turi būti taikomas pagal CK 6.245 straipsnio 4 dalies, 6.246 straipsnio 1 dalies, 6.247 straipsnio ir 6.263 straipsnio 1 dalies nuostatas.
3. Atsakovė L. B. atsiliepime į ieškinį prašė nutraukti civilinę bylą arba taikyti ieškinio senatį ir atmesti ieškinį kaip nepagrįstą bei neįrodytą. Pasak atsakovės, susiklosčius darbo santykiams tarp šalių, ieškovė turėjo kreiptis į Darbo ginčų komisiją (toliau – ir DGK) dėl ginčo išsprendimo ikiteismine tvarka. Ieškovei nesikreipus į DGK, byla turi būti nutraukta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Atsakovė nurodė, kad 1999–2000 m. ji dirbo (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriuje (duomenys neskelbtini), tačiau nepriėmė sprendimų dėl ginčo objektų, o atliko tik techninio pobūdžio darbus. Ji neklastojo dokumentų, gavo pasirašytą išvadą. Ieškovė nepagrįstai vadovaujasi VTĮ 45 straipsniu, nes teismai yra konstatavę, kad šalis siejo darbo, o ne valstybės tarnybos santykiai, todėl taikytinos Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) normos. Pagal DK 151 straipsnį ieškovė privalo įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį, tačiau nepateikė šių įrodymų. Atsakovės nuomone, teritorija kurioje buvo ginčo objektai, dėl kurių priimti neteisėtais pripažinti sprendimai, buvo kitoje vietovėje, nei ji dirbo. Ji nedalyvavo priimant administracinius aktus, todėl regresas negali būti nukreiptas į ją, o atsakomybė tenka sprendimus priėmusiems darbuotojams. Net jei atsakomybė būtų taikoma ir atsakovei, ieškovės prašomos atlyginti žalos dydis yra nepagrįstas. Atsakovės veiksmai neatitinka civilinės atsakomybės sąlygų: nėra nei neteisėtumo, nei kaltės, nei priežastinio ryšio. Atsakovės teigimu, nepriklausomai nuo to, ar ji dirbo (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriuje pagal darbo sutartį ar kaip valstybės tarnautoja, ji veikė kaip privatus asmuo (administracinės paslaugos gavėja) ginčo teisiniame santykyje, iš kurio ieškovė kildina žalą, padarytą nukentėjusiesiems neteisėtais pačios NŽT (jos tarnautojų) veiksmais.
4. Tauragės apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-137-385/2023, atmetė ieškinį. Šis teismo sprendimas buvo panaikintas, o bylą grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. lapkričio 16 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1011-460/2023. Tauragės apylinkės teismas 2024 m. kovo 18 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-285-351/2024, atmetė ieškovės ieškinį. Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-653-730/2024, panaikintas Tauragės apylinkės teismo 2024 m. kovo 18 d. sprendimas, byla perduota apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. kovo 6 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-38-378/2025, Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartis palikta nepakeista. Tauragės apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, priėmė 2025 m. birželio 17 d. nutartį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Tauragės apylinkės teismas 2025 m. birželio 17 d. nutartimi nutarė perduoti civilinę bylą nagrinėti pagal teismingumą Klaipėdos apygardos teismui.
6. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškinio turinį, 2010 m. balandžio 21 d. kaltinamąjį aktą, Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje e2A-653-730/2024, nustatė, kad ieškovė kildina reikalavimą dėl žalos atlyginimo iš atsakovės kaip valstybės tarnautojos veiksmų: suklastoto dokumento panaudojimo, sąlygų neteisėtiems administraciniams aktams priimti sudarymo, jų pagrindu neteisėtai įgyti nuosavybės teisės į žemės sklypus, o vėliau juos perleist. Ieškovės teigimu, atsakovės neteisėti veiksmai buvo nustatyti (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-14-586/2011 ir Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-95-538/2012. Atsakovė L. B. (S.) buvo kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 2 dalyje, nes apgaule savo naudai įgijo didelės vertės (73 164 Lt / 21 189,76 Eur) svetimą turtą, kurį 2022 m. gruodžio 18 d. neteisėtai pardavė nukentėjusiajam T. S.. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-14-586/2011 baudžiamasis procesas, kuriame L. B. buvo kaltinama pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, nutrauktas suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Klaipėdos apygardos teismas konstatavo, kad tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė ne valstybės tarnybos teisiniai santykiai, o darbo teisiniai santykiai.
7. Pirmosios instancijos teismas priėjo išvadą, kad ši bylą teisminga apygardos teismui (CPK 27 straipsnio 1 punktas), kadangi ieškinyje nurodytas atsakovės veiksmais padarytos žalos dydis – 174 496,14 Eur. Teismas priėjo šią išvadą, atsižvelgęs į ieškinyje nurodytas aplinkybes ir ieškovės daromą prielaidą, jog teismas gali kildinti žalos atsiradimą iš atsakovės kaip fizinio asmens veiksmų bei kaltės, o ne valstybės tarnautojos funkcijų (ne)atlikimo. Teismas laikė reikšminga aplinkybe tai, kad atsakovei buvęs pareikštas kaltinimas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojusi nuo 2007 m. liepos 21 d. iki 2023 m. gegužės 31 d.) už sukčiavimą (kaip fiziniam asmeniui, savo naudai įgijusiam didelės vertės svetimą turtą). Pasak teismo, atsakovės veiksmų pobūdis ir kontekstas, jos argumentai dėl savo kaip fizinio asmens, gaunančio administracinę paslaugą, o ne darbo santykių subjekto ir ne valstybės tarnautojos veiksmų, leidžia daryti išvadą, kad, išnagrinėjus bylą ir nustačius teismo sprendimu, jog žala kilo dėl atsakovės kaip fizinio asmens veiksmų ir kaltės, esant ieškinyje nurodytam žalos dydžiui (174 496,14 Eur), toks sprendimas galėtų būti panaikintas, esant absoliučiam sprendimo negaliojimo pagrindui, numatytam CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punkte. Todėl teismas nutarė perduoti ginčą nagrinėti pagal teismingumą Klaipėdos apygardos teismui (CPK 34 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
8. Be to, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybę, kad ieškovės atstovė nurodė teismo posėdyje, jog nebuvo atliekami tarnybiniai patikrinimai, siekiant nustatyti dėl kurių NŽT darbuotojų veiksmų buvo priimti aktai, kurių pagrindu įsigyti ir perleisti žemės sklypai, sprendė, kad apsiriboti vien atsakovės darbo sutartimi – atsakovės kaip darbo santykių subjekto veiksmais – šiuo atveju būtų nepagrįsta.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
9. Atsakovė L. B. padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2025 m. birželio 17 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais motyvais:
9.1. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, prieštarauja įsiteisėjusiai Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 5 d. nutarčiai, priimtai civilinėje byloje Nr. e2-840-524/2022, įsiteisėjusiai Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. nutarčiai, priimtai civilinėje byloje Nr. e2A-653-730/2024, ir CPK 34 straipsnio 1 dalies, 35 straipsnio 1 dalies nuostatoms. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. spalio 5 d. nutartyje kvalifikavo byloje kilusį ginčą kaip darbo ginčą bei CPK 27 straipsnio 1 dalies pagrindu nutarė perduoti civilinę bylą nagrinėti Tauragės apylinkės teismui. Be to, 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartyje Klaipėdos apygardos teismas konstatavo, kad tarp šalių susiklostė ne valstybės tarnybos teisiniai santykiai, o darbo teisniai santykiai. Šia nutartimi apygardos teismas iš esmės apibrėžė bylos nagrinėjimo iš naujo apylinkės teisme ribas, nurodydamas, kad būtina įvertinti ar egzistuoja darbo pareigų pažeidimas, su tuo susijusi žala ir priežastinis ryšys.
9.2. Nagrinėjamu atveju buvo pagrindas atmesti ieškinį, o ne perduoti bylą pagal teismingumą vadovaujantis tik numanomais (neįrodinėjamais ir neįrodytais) pagrindais. Ieškovė neįrodinėjo atsakovės kaip darbuotojos darbo pareigų pažeidimo, kaltės ir kitų su darbo pareigų pažeidimu susijusių civilinės atsakomybės taikymo sąlygų (neformulavo tokio faktinio pagrindo), nors būtent ieškovei tenka pareiga suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą. Ieškovės suformuluoto ieškinio neįrodymas, be kita ko, atsižvelgiant į Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. suformuluotas ieškinio nagrinėjimo ribas (darbo pareigų pažeidimas) buvo pagrindas atmesti ieškinį.
10. Ieškovė Lietuvos Respublika, atstovaujama NŽT, atsiliepime į atskirąjį skundą prašė atmesti atsakovės skundą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Apeliantės atskirajame skunde minėtose įsiteisėjusiose nutartyse teismai nesprendė klausimo, ar 2000 m. kovo 15 d. – 2000 m. lapkričio 3 d. laikotarpiu atsakovė dirbdama pagal darbo sutartį atitiko valstybės tarnautojo statusą, bet nurodė, kad tarp šalių buvo susiklostę darbo teisiniai santykiai, o ne valstybės tarnybos teisiniai santykiai. Teismai neanalizavo ir nenagrinėjo atitikties valstybės tarnautojo statusui aplinkybių bei teisinio reguliavimo. Vien tai, kad atsakovė dirbo pagal darbo sutartį, nereiškia, kad ji nebuvo valstybės tarnautoja, todėl šiuo atveju teismai nusprendė neteisingai. Net jeigu būtų laikoma, kad žala kilo tik dėl atsakovės kaip fizinio asmens kaltės, regresas vis vien turi būti taikomas pagal CK 6.245 straipsnio 4 dalies, 6.246 straipsnio 1 dalies, 6.247 straipsnio ir 6.263 straipsnio 1 dalies nuostatas.
10.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo skundžiamoje nutartyje, kad išnagrinėjus bylą ir teismo sprendimu nustačius, jog žala kilo dėl atsakovės kaip fizinio asmens veiksmų ir kaltės bei esant ieškinyje nurodytam žalos dydžiui 174 496,14 Eur, toks sprendimas galėtų būti panaikintas dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, kadangi ši byla būtų neteisminga apylinkės teismui.
Apeliacinės instancijos teismas
k o n s t a t u o j a :
III. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
3. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai).
4. Apeliacijos objektas yra Tauragės apylinkės teismo 2025 m. birželio 17 d. nutarties, kuria byla perduota pagal teismingumą Klaipėdos apygardos teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl esminių bylos faktinių aplinkybių
5. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė Lietuvos Respublika, atstovaujama NŽT, 2022 m. rugpjūčio 23 d. kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą su pareiškimu, prašydama priteisti iš atsakovės L. B. Lietuvos Respublikai 174 496,14 Eur žalos atlyginimą regreso tvarka bei 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas (administracinė byla Nr. eI2-9016-438/2022). Regionų apygardos administracinis teismas 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi priėmė ieškovės pareiškimą, o 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartimi, atsižvelgęs į atsakovės prašymą ir vadovaudamasis CPK 1 straipsnio 1 dalimi, 22 straipsnio 1 dalimi, 25 straipsniu, 27 straipsnio 1 punktu, nutarė perduoti bylą nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui – Klaipėdos apygardos teismui. Regionų apygardos administracinis teismas konstatavo, kad tarp pareiškėjos ir atsakovės žalos padarymo metu buvo susiklostę teisiniai darbo, o ne valstybės tarnybos santykiai, kad žalos atlyginimas yra civilinės teisės institutas.
6. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. spalio 5 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-840-524/2022, perdavė civilinę bylą nagrinėti Tauragės apylinkės teismui. Apygardos teismas, įvertinęs skunde (ieškinyje) nurodytas faktines aplinkybes, padarė išvadą, jog šalių santykiai buvo teisiniai darbo santykiai, todėl byla negali būti nagrinėjama apygardos teisme kaip pirmosios instancijos teisme. Apygardos teismas konstatavo, kad byla perduota jam neteisėtai, todėl nutarė perduoti ją nagrinėti pagal teismingumą apylinkės teismui pagal atsakovės gyvenamąją vietą, t. y. Tauragės apylinkės teismui, CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu. Ši nutartis įsiteisėjo 2022 m. spalio 19 d.
7. Tauragės apylinkės teismas, išnagrinėjęs perduotą jam pagal teismingumą civilinę bylą Nr. e2-137-385/2023, 2023 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu atmetė ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos NŽT, ieškinį. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. lapkričio 16 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1011-460/2023, patenkino ieškovės apeliacinį skundą ir panaikino pirmosios instancijos sprendimą, perdavęs bylą nagrinėti iš naujo. Apygardos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ieškinio senaties termino pradžią, tačiau netinkamai taikė ieškinio senaties termino nutraukimą reglamentuojančias normas ir nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog šis terminas buvo nutrauktas, teismas neįvertino 2022 m. gegužės 31 d. pareiškimo reikšmės. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimą dėl žalos atlyginimo, kaip pareikštą praleidus ieškinio senaties terminą, visiškai nevertino ir neanalizavo, ar yra visos sąlygos, būtinos atsakovės civilinei atsakomybei kilti, todėl ieškovės reikalavimų (ne)pagrįstumas negali būti išspręstas apeliacinės instancijos teisme, nes dėl tirtinų aplinkybių pobūdžio ir apimties byla turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi.
8. Tauragės apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą iš naujo, 2024 m. kovo 18 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-285-351/2024, atmetė ieškovės ieškinį. Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-653-730/2024, patenkinto ieškovės apeliacinį skundą ir panaikino šį sprendimą, perdavęs bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartyje Klaipėdos apygardos teismas konstatavo, kad byloje nėra rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė vykdė darbo santykių metu viešojo administravimo funkcijas. Priešingai, byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad šalis siejo darbo teisiniai santykiai. Apygardos teismas, taikydamas bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę ir įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus bei šalių paaiškinimus, padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė, priimta dirbti terminuotos darbo sutarties pagrindu, pagal vykdytas funkcijas laikytina karjeros valstybės tarnautojui prilyginamu asmeniu, kuriam taikytina atsakomybė pagal valstybės tarnybą reglamentuojančius teisės aktus. Teismas nenustatė prejudicinių faktų, patvirtinančių, kad atsakovė, atlikdama veiksmus (pateikdama suklastotus dokumentus), buvo karjeros valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo ar žemės reformos srities profesionalė, kaip teigia ieškovė.
9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2025 m. kovo 6 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-38-378/2025, paliko nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo nutartį todėl civilinė byla pagal ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos NŽT, ieškinį atsakovei L. B. buvo nagrinėjama iš naujo Tauragės apylinkės teisme.
10. Nagrinėjamu atveju atsakovė nesutinka su skundžiama 2025 m. birželio 17 d. pirmosios instancijos teismo nutartimi, nurodydama, kad tokia nutartis prieštarauja CPK nuostatoms, nustatančioms teismo pareigą besąlygiškai priimti bylą nagrinėti iš kito teismo, vengti ginčų dėl teismingumo tarp teismų bei priėmus bylą ją išnagrinėti iš esmės laikantis teismingumo taisyklių, net jei vėliau ji taptų teisminga kitam teismui.
Dėl atskirojo skundo argumentų
11. Vadovaujantis CPK 26 straipsniu, visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas CPK 27, 28 straipsniuose. Pagal CPK 27 straipsnio 1 punktą, apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas kuriose ieškinio suma didesnė kaip šimtas tūkstančių eurų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas bei bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo.
12. CPK 34 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas, laikydamasis teismingumo taisyklių, priimtą bylą turi išspręsti iš esmės, nors vėliau ji taptų teisminga kitam teismui. Teismas nutartimi perduoda bylą nagrinėti kitam teismui arba kitiems teismo rūmams, jeigu, iškėlus bylą tame teisme, paaiškėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles (CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktas). CPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvieną bylą, iš vieno teismo perduotą nagrinėti kitam teismui CPK 34 straipsnyje numatytais atvejais ir tvarka, turi besąlygiškai priimti savo žinion tas teismas, kuriam ji perduota, ir jokie ginčai dėl to tarp teismų neleidžiami.
13. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punktą, absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas atvejis, kai buvo pažeistos bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisyklės.
14. Rūšinis teismingumas (lot. competentia ratione materiae) reiškia, pirma, koks – bendrosios kompetencijos ar specializuotas – teismas turi nagrinėti bylą, t. y. nustatoma teismo rūšis; antra, tam tikros kategorijos bylų priskyrimą konkrečiai teismų sistemos grandžiai, t. y. kuris teismas nagrinės bylą kaip pirmosios instancijos teismas. Pagal rūšinį teismingumą atribojama bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų kompetencija bei apylinkių ir apygardų teismų kaip pirmosios instancijos teismų kompetencija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis Nr. e3K-3-159-219/2019, 22 punktas).
15. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostata reiškia, jog kai bendrosios kompetencijos teismas, pažeisdamas rūšinio teismingumo taisykles, išnagrinėja bylą, teismingą administraciniam teismui, ir priešingai – kai bylą, teismingą bendrosios kompetencijos teismui, išnagrinėja administracinis teismas, teismo sprendimas visais atvejais yra neteisėtas, negaliojantis ir naikintinas. Tačiau bendrosios kompetencijos teismų teismingumo taisyklių, nurodančių, ar byla teisminga apylinkės ar apygardos teismui, kaip pirmosios instancijos teismui, pažeidimas nesudaro absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo. Todėl netgi tokio pažeidimo konstatavimo atveju, nesant kitokių proceso normų pažeidimų, dėl kurių galėjo būti neteisingai išspręsta byla, jis nesudarytų pagrindo pripažinti sprendimą negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 15 d. nutarties Nr. e3K-3-8-248/2018 51, 52 punktai).
16. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad taikant CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktą, be kita ko, būtina atsižvelgti ir į vieną iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis), taip pat vadovautis bendraisiais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 2 dalis), civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartis Nr. e2-1493-186/2018, 12 punktas).
17. Sprendžiant dėl bylos, priimtos pažeidžiant teismingumo taisykles, perdavimo CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu pagal teismingumo taisykles teismui, kuriam ji teisminga, negali būti suabsoliutinamas pirmosios instancijos teismo nustatytas teismingumo taisyklių pažeidimas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 25 d. nutartis Nr. e2-346-585/2021, 34 punktas).
18. Šioje byloje nekilo ginčo dėl to, ar ji yra teisminga administraciniam ar bendrosios kompetencijos teismui, tačiau ginčo šalys kelia klausimą dėl bylos teismingumo apylinkės ar apygardos teismui.
19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis priimta, pažeidžiant CPK 34 straipsnio 1 dalies ir 35 straipsnio 1 dalies nuostatas.
20. Šiuo atveju svarbu tai, kad pagal CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktą, bylą pagal teismingumą galima perduoti tik paaiškėjus, kad ji priimta pažeidžiant teismingumo taisykles. Apeliacinės instancijos teismo nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas, konstatavęs įsiteisėjusia nutartimi, jog civilinė byla Regionų apygardos administracinio teismo perduota, pažeidžiant teismingumo taisykles, vieną kartą pasisakė dėl ginčo teismingumo apylinkės ar apygardos teismui ir CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu perdavė bylą apylinkės teismui (žr. šios nutarties 15 punktą). Ir Regionų apygardos administraciniam teismui, ir Klaipėdos apygardos teismui kvalifikavus ginčo šalių teisinius santykius kaip darbo santykius, šalys neskundė šių teismų priimtų nutarčių. Vadinasi, ginčo teismingumo apylinkės teismui teisėtumo klausimas buvo išspręstas dar įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 5 d. nutartimi. Todėl negalima teigti, kad byla Tauragės apylinkės teisme buvo priimta nagrinėti pažeidžiant teismingumo taisykles. Šią išvadą patvirtina ir tai, kad ieškinys kelis kartus buvo nagrinėta apylinkės teisme, apylinkės teismo priimti sprendimai buvo naikinami ne dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, numatyto CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punkte, bet dėl kitų procesinių pažeidimų (žr. šios nutarties 16, 17 punktus). Apeliacinės instancijos teismas (Klaipėdos apygardos teismas), peržiūrėdamas Tauragės apylinkės teismo sprendimus, priimtus bylose pagal tą patį ieškovės ieškinį, konstatuodavo, kad nenustatė absoliučių apylinkės teismo sprendimo panaikinimo pagrindų, tarp jų – numatyto CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punkte.
21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šias aplinkybes, mano, kad nepagrįstas pirmosios instancijos teismo argumentas, jog ateityje byla gali būti teisminga apygardos teismui dėl galimos šalių teisinių santykių kvalifikacijos pakeitimo ir tai galėtų sudaryti pagrindą bylą perduoti pagal teismingumą apygardos teismui. Apeliacinės instancijos teismas priėjo prie šios išvados, įvertinęs tai, kad pagal CPK 34 straipsnio 1 dalies 1 punktą teismas, laikydamasis teismingumo taisyklių, priimtą bylą turi išspręsti iš esmės, nors vėliau ji taptų teisminga kitam teismui. Be to, kaip minėta, net tais atvejais, kai apeliacinės instancijos teisme paaiškėja, jog byla perduota pažeidžiant teismingumo taisykles dėl bylos priskirtinumo apylinkės / apygardos teismui, toks pažeidimas negali būti vertinamas kaip absoliutus pagrindas sprendimui panaikinti (žr. šios nutarties 23, 24 punktus). Sprendžiant tokias situacijas, būtina vadovautis civilinio proceso tikslu kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių bei bendraisiais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (šios nutarties 25, 26 punktai).
22. Ši byla Tauragės apylinkės teisme nagrinėjama nuo 2022 m. spalio mėn., joje gauti šalių procesiniai dokumentai, paskirti ir įvyko teismo posėdžiai, kuriuose byla buvo nagrinėjama iš esmės. Tokios bylos perdavimas kitam teismui šiame etape ne tik būtų teisiškai nepagrįstas, bet ir vilkintų procesą, prieštarautų civilinio proceso koncentruotumo bei ekonomiškumo principams (CPK 7 straipsnis) ir jo tikslui kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis). Todėl šią bylą turi išnagrinėti Tauragės apylinkės teismas, priimdamas sprendimą dėl ginčo esmės.
23. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl ieškovės atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentų, nurodo, kad jos nesutikimas su ankstesnėmis šioje byloje priimtomis įsiteisėjusiomis ir apeliacine bei kasacine tvarka peržiūrėtomis nutartimis, neturi teisinės reikšmės. Įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai yra privalomi visiems, nepriklausomai nuo tų asmenų (ne)sutikimo su jais (CPK 18 straipsnis).
Dėl procesinės bylos baigties
24. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas pasakyta pirmiau, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, perduodamas šią civilinę bylą pagal teismingumą apygardos teismui, pažeidė CPK 34 straipsnio 1 dalyje ir 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą imperatyvą besąlygiškai priimti ir iš esmės išnagrinėti jam teisėtai perduotą bylą. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai vadovavosi CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punktu, kai apeliacinės instancijos teismas ne vieną kartą buvo nurodęs, kad nėra CPK 329 straipsnio 2 dalies sąlygų panaikinti šioje byloje priimtiems sprendimams. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis neatitinka civilinio proceso koncentruotumo bei ekonomiškumo principų. Todėl atskirasis skundas tenkinamas, panaikinant Tauragės apylinkės teismo 2025 m. birželio 17 d. nutartį bei išspręsdamas šios bylos teismingumo klausimą iš esmės, grąžinant bylą nagrinėti Tauragės apylinkės teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u t a r i a :
Patenkinti atsakovės L. B. atskirąjį skundą.
Panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2025 m. birželio 17 d. nutartį ir išspręsti bylos teismingumo klausimą iš esmės – grąžinti bylą nagrinėti pagal teismingumą Tauragės apylinkės teismui.
Teisėja Svetlana Panina