Civilinė byla Nr. e3K-3-273-969/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05753-2019-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1;
3.2.4.8.2; 3.2.4.4.
(NS)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. spalio 28 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gedimino Sagačio (pranešėjas), Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) kasacinį skundą dėl (duomenys neskelbtini) apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus (duomenys neskelbtini) nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui (duomenys neskelbtini) dėl išlaikymo įsiskolinimo ir išlaikymo priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių išlaikymą nepilnamečiam vaikui ir išlaikymo įsiskolinimą, taip pat proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės iš atsakovo priteisti 450 Eur dydžio išlaikymą vaikui, šią sumą kas mėnesį mokant periodinėmis išmokomis; šio išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise skirti ieškovę; nustatyti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo pavėluotos sumokėti sumos atsakovui vėluojant mokėti išlaikymą vaikui, priteistą periodinėmis išmokomis; iš atsakovo priteisti 6773,24 Eur išlaikymo įsiskolinimą vaikui, šią sumą kas mėnesį mokant periodinėmis išmokomis, iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje; įsiskolinimo išlaikymo sumos tvarkytoja uzufrukto teise skirti ieškovę; iš atsakovo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 6773,24 Eur išlaikymo įsiskolinimo sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki atitinkamo teismo sprendimo įvykdymo; šios laikino išlaikymo sumos tvarkytoja uzufrukto teise skirti ieškovę.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
3. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu tenkino dalį ieškinio ir priteisė iš atsakovo išlaikymą vaikui, gimusiam (duomenys neskelbtini, po 230 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (t. y. (duomenys neskelbtini)) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoja paskyrė ieškovę. Kitą ieškinio dalį atmetė kaip nepagrįstą.
4. Teismas, vertindamas ieškovės pateiktą reikalavimą, kad ji vaiko poreikiams patenkinti vidutiniškai per mėnesį išleidžia apie 864,62 Eur, nurodė, kad konkretaus vaiko poreikių dydžio ieškovė nei ieškinyje, nei pateiktose išlaidų lentelėse nenurodė. Teismas nustatė, kad vaikas kartu su motina gyvena nuomojamame bute, lanko lopšelį-darželį, baletą, ir nors ieškovė nurodo, kad, siekiant užtikrinti vaiko specialiuosius poreikius, ateityje padidės vaiko poreikiams skirtos išlaidos, tačiau teismui nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų. Teismas nustatė, kad ieškovė yra dirbanti, turi nekilnojamojo turto, be to, gauna 251 Eur pašalpą vaikui, todėl jos pajamos yra pakankamos, kad ji visiškai išlaikytų save ir nepilnametį vaiką. Be to, ieškovė turi pakankamai daug nekilnojamojo turto, kuris, teismo vertinimu, galėtų būti valdomas atsakingiau ir teikti ieškovei papildomą finansinę naudą. Tai, kad ieškovė sau priklausantį nekilnojamąjį turtą valdo neūkiškai, nepateisina jos pačios būsto nuomos išlaidų, nes ieškovė galėtų gyventi sau priklausančiame name ar bute arba bent jau nuomoti sau priklausantį nekilnojamąjį turtą ir iš to gauti pajamų, padengiančių jos pačios būsto nuomos išlaidas. Teismas pripažino, kad išlaidos maistui yra būtinos, tačiau, teismo vertinimu, nurodytos išlaidos maistui yra pernelyg padidintos ir nepagrįstos. Teismas kritiškai vertino ir kitas ieškovės nurodomas išlaidas tokiems vaiko poreikiams kaip higienai, drabužiams (avalynei), pramogoms.
5. Įvertinęs nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, kad abi šalys yra darbingo amžiaus, byloje nėra pateikta įrodymų dėl šalių sveikatos problemų ar kitų objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, kurios darytų įtaką jų darbingumui ar galimybei gauti pakankamas pajamas sau ir nepilnamečiam vaikui išlaikyti, teismas nusprendė, kad šalys turi vienodą pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, ir tenkino dalį ieškovės reikalavimo, priteisdamas iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui po 230 Eur mokamų periodinių išmokų kas mėnesį.
6. Pasisakydamas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė konkrečių vaiko išlaikymo išlaidų už laikotarpį iki (duomenys neskelbtini). Atsakovas su šiuo reikalavimu kategoriškai nesutiko, nes jis visada prisidėjo prie vaiko išlaikymo. Teismo vertinimu, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą yra nepagrįstas jokiais įrodymais, be to, civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu nustatymo ieškovė nekėlė nei išlaikymo, nei išlaikymo įsiskolinimo klausimo, o tai leidžia teismui daryti išvadą, kad atsakovas prie vaiko išlaikymo prisidėjo.
7. Teismas atmetė ir ieškovės reikalavimą dėl palūkanų priteisimo, nurodydamas, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) šeštosios knygos nuostatos taikomos prievolių teisėje, o vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigos yra reguliuojamos CK trečiojoje knygoje įtvirtintomis teisės normomis, kuriose nėra nustatyta, kad, papildomai priteisiant išlaikymą, būtų priteisiamos ir palūkanos.
8. (duomenys neskelbtini) apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, (duomenys neskelbtini) nutartimi (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą paliko nepakeistą.
9. Kolegija nurodė, kad, priešingai negu nurodo ieškovė apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl konkretaus išlaikymo dydžio, analizavo ieškovės byloje pateiktas išlaidų lenteles bei jose nurodytas vaiko poreikius sudarančias išlaidas, vertino šių išlaidų pagrįstumą, t. y. nustatinėjo tokio pobūdžio byloje vieną iš esminių faktinių aplinkybių – konkrečius vaiko poreikius. Be to, skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas detaliai išanalizavo ir kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, t. y. įvertino gaunamas pajamas, turimą kiekvieno iš tėvų nekilnojamąjį bei kilnojamąjį turtą, egzistuojančius turto suvaržymus.
10. Kolegija nusprendė, kad tėvų turtinė padėtis šiuo atveju nustatoma buvo tik tiek, kiek tai susiję su jų galimybe teikti vaiko poreikiams užtikrinti būtiną sumą. Todėl ieškovė apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad ginčo situacijoje egzistavo abejonės dėl tikrosios tėvo turtinės padėties, nes aplinkybė, jog atsakovas galimai turi daugiau pajamų, negu nurodo, nėra pagrįsta jokiais įrodymais, išskyrus ieškovės poziciją bei aplinkybę dėl didesnių išlaidų, negu gauta pajamų, kuri savaime nėra pakankama faktui dėl gaunamų didesnių pajamų nustatyti. Ieškovės veiksmus dėl turimo turto valdymo pirmosios instancijos teismas vertino tuo aspektu, kiek tai susiję su patiriamomis kiekvieną mėnesį išlaidomis būsto nuomai, nes ši aplinkybė svarbi nustatant konkretų vaiko poreikiams užtikrinti būtiną išlaikymo dydį, dėl ko, akivaizdu, kad tokiu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas analizavo ar vertino tėvų turtinę padėtį skirtingais aspektais.
11. Kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovės pateiktose lentelėse nurodytos išlaidos maistui, higienai, drabužiams (avalynei), pramogoms yra padidintos ir nepagrįstos. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl ieškovės nurodytų išlaidų nepagrįstumo bei kritiško jų dydžio vertinimo, neturėjo pareigos savo iniciatyva atlikti jokių skaičiavimų konkrečiam vaiko išlaidų dydžiui nustatyti, nes klausimą dėl vaiko poreikiams tenkinti skirtinų išlaidų (ne)pagrįstumo teismas sprendžia iš esmės pagal šalių pateiktus skaičiavimus, juos vertindamas ir analizuodamas protingumo kriterijaus aspektu, t. y. ar nurodomos išlaidos vaiko poreikiams užtikrinti yra protingos ir realios.
12. Kolegija nurodė, kad ieškovė nepateikė duomenų, jog valstybės skiriamos 251 Eur pašalpos neužtenka vaiko specialiesiems poreikiams užtikrinti. Pirmosios instancijos teismo priteista išlaikymo suma viršija orientacinį minimalaus darbo užmokesčio dydį ir atitinka teismų praktiką. Vien tai, kad ateityje gali didėti vaiko poreikiai, nesudaro pagrindo spręsti, kad šiuo metu turi būti vaikui priteisiama didesnė išlaikymo suma.
13. Vertindama reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo kolegija nurodė, kad vien pats faktas, jog ginčo laikotarpiu vaikas gyveno su ieškove, savaime nėra pagrindas priteisti ieškovės nurodomą 6773,24 Eur dydžio įsiskolinimą, nes ieškovė, reikšdama tokio pobūdžio reikalavimą, turėjo byloje įrodyti ne tik tai, kad vaikas ginčo laikotarpiu gyveno su ieškove, bet ir tai, kad atsakovas nevykdė savo pareigos ir prie dukters išlaikymo pagal savo tuometines galimybes neprisidėjo arba nepakankamai prisidėjo, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir kiekvieno iš tėvų galimybes teikti išlaikymą ginčijamu laikotarpiu. Kolegija nusprendė, kad nagrinėjamu atveju byloje buvo kilusi būtent ieškovei pareiga įrodyti, koks būtinas išlaikymo dydis buvo reikalingas vaikui, kokia konkrečiai dalimi prie vaiko išlaikymo prisidėjo kiekvienas iš tėvų. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, kolegija nusprendė, kad labiau tikėtina, jog atsakovas prie dukters išlaikymo ginčo laikotarpiu prisidėjo, ir tokia pirmosios instancijos teismo išvada nėra laikytina prielaida.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
14. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti (duomenys neskelbtini) apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos (duomenys neskelbtini) nutartį ir (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą ir priimti naują sprendimą tenkinti ieškinį, perskirstyti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Teismas nevertino vaiko poreikių, tiksliau, vertino tik būtinuosius vaiko poreikius, kurių užtikrinimas yra privalomas, bet neįvardijo, kokias sumas, kokiems vaiko būtiniesiems ar specialiesiems poreikiams patenkinti laikytų pagrįstomis. Jeigu būtų laikoma, kad teismas neturi būti aktyvus ir neturi vertinti ir nustatyti vaiko poreikių, tokiu atveju turėtų būti laikoma, kad teismas negali ir kritikuoti pateiktų vaiko poreikių apskaičiavimų ar jais abejoti.
14.2. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pašalpa vaikui paskirta laikinai, kad buvo pateikti duomenys apie sutrikusią vaiko raidą, o tai paprastai yra pagrindas priteisti didesnį išlaikymą specialiesiems vaiko poreikiams tenkinti.
14.3. Teismas netinkamai nustatė tėvų turtinę padėtį ir netinkamai paskirstė vaiko poreikiams būtiną sumą tarp tėvų. Nustačius, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės, tai netapo teisiniu pagrindu atitinkamai paskirstyti ir išlaikymo pareigą. Ieškovės turimas nekilnojamasis turtas nėra likvidus, ieškovė gauna du kartus mažesnes pajamas nei atsakovas, o atsižvelgiant į tai, kad vaikas gyvena su ieškove, ji patiria ir didesnes vaiko išlaikymo išlaidas. Tuo tarpu atsakovas gauna didesnes pajamas ir turi daug brangaus nekilnojamojo turto.
14.4. Vien tai, kada ieškovė pareikalavo priteisti išlaikymo įsiskolinimą, negali būti pagrindas laikyti, kad tokio įsiskolinimo nėra. Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, nes ieškovė negali įrodyti, kad atsakovas neteikė vaikui išlaikymo – apie tai, kas negauta, neįmanoma pateikti duomenų. Vienintelis teismo argumentas atmetant ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo buvo tai, kad ieškovė, nagrinėjant kitą civilinę bylą dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, nereikalavo priteisti išlaikymo vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo.
15. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo ieškovės kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą (duomenys neskelbtini) apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos (duomenys neskelbtini) nutartį, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
15.1. Ieškovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų papildomai patiriamas išlaidas vaiko specialiesiems poreikiams tenkinti. Be to, ieškovė gauna pašalpą vaikui, kuri ir yra skirta šiems poreikiams patenkinti. Ieškovė nepagrindė, kad šios skiriamos pašalpos nepakanka vaiko poreikiams tenkinti. Ieškovė nepateikė duomenų apie vaiko poreikius ir jiems tenkinti reikalingas išlaidas, o teismai neturėjo pareigos nustatyti, kiek lėšų turi būti skiriama kiekvienam poreikiui patenkinti. Atsakovo mokėtina išlaikymo suma vaikui leidžia tenkinti didesnius nei minimalius vaiko poreikius. Teismai konstatavo, kad realų ir protingą vaiko poreikių dydį sudaro 460 Eur per mėnesį. Išmokos vaikui – neįgalumo pensija, šalpos išmoka ir išmoka vaikui – bendrai sudaro 301 Eur, taigi vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį skiriama 761 Eur suma yra pakankama ne tik būtiniesiems vaiko poreikiams.
15.2. Ieškovė byloje nepateikė įrodymų ir neprašė teismo juos išreikalauti apie atsakovo gaunamas pajamas. Teismai tinkamai įvertino tiek ieškovės, tiek atsakovo finansines galimybes ir turtinę padėtį.
15.3. Ieškovė, reikšdama reikalavimą priteisti išlaikymo įsiskolinimą, teigdama, kad ji viena vykdė vaiko išlaikymo pareigą už tėvą, turėjo įrodyti atsakovo prievolės egzistavimo faktą, jos dydį ir aplinkybes, kad ieškovė įvykdė prievolę už atsakovą. Tarp šalių nebuvo ginčo, kad nuo (duomenys neskelbtini) atsakovas nuolat bendravo su vaiku ir tenkino jo poreikius (tiek bendravimo su vaiku metu, tiek pervesdamas lėšų motinai, tiek mokėdamas už ugdymo įstaigą). Aplinkybes, kad išlaikymo įsiskolinimas nebuvo susidaręs, patvirtina ir tai, kad civilinėje byloje dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo nebuvo reiškiami reikalavimai dėl išlaikymo vaikui.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties vertinimo nustatant išlaikymą vaikui
16. Vaiko išlaikymas – konstitucinė tėvų pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje. Konvencijos 27 straipsnyje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, socialiniam vystymuisi.
17. Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai.
18. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis) ir jį teikti gera valia. Tokiu atveju išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Nesant tėvų susitarimo dėl vaiko išlaikymo, jį pagal byloje surinktus duomenis nustato teismas sprendimu (CK 3.59 straipsnis, 3.76 straipsnio 1 dalis, 3.194, 3.194, 3.196 straipsniai).
19. Pagrindiniai vaiko išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 3.192 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Be to, CK 3.192 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
20. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
21. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas).
22. Plėtodama pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti.
23. Nagrinėjamoje byloje ieškovė nesutinka, be kita ko, su bylą nagrinėjusių teismų atliktu vaiko poreikių vertinimu. Ieškovė nurodė, kad ji vaikui vidutiniškai išleidžia 864,62 Eur per mėnesį, atsakovas teigė, kad vaikui išlaikyti užtektina suma yra 400 Eur, o bylą nagrinėję teismai, nustatydami vaiko poreikius rėmėsi orientaciniu minimaliosios mėnesinės algos dydžiu ir, nustatę, kad išlaikymą vaikui turi teikti abu tėvai lygiomis dalimis, iš atsakovo priteisė išlaikymą vaikui kas mėnesį mokamomis 230 Eur periodinėmis išmokomis. Kasaciniame skunde ieškovė teigia, kad bylą nagrinėję teismai vertino tik būtinuosius vaiko poreikius, kuriuos bet kuriuo atveju turi užtikrinti tėvai. Be to, teismai kritikavo ieškovės nurodytus vaiko poreikius kaip padidintus ir nepagrįstus, tačiau patys nenurodė, kokias išlaidas vaiko būtiniesiems ir specialiesiems poreikiams patenkinti jie laikytų tinkamomis. Teisėjų kolegija šiuos argumentus pripažįsta iš dalies pagrįstais.
24. Pasisakydamas dėl ieškovės nurodomų išlaidų tokiems vaiko poreikiams kaip higienai, drabužiams (avalynei), pramogoms pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad vertina jas kritiškai. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime pasisakydamas dėl ieškovės nurodytų išlaidų nepagrįstumo bei kritiško jų dydžio vertinimo, neturėjo pareigos savo iniciatyva atlikti jokių skaičiavimų konkrečiam vaiko išlaidų dydžiui nustatyti, kadangi klausimą dėl vaiko poreikiams tenkinti skirtinų išlaidų (ne)pagrįstumo teismas sprendžia iš esmės pagal šalių pateiktus skaičiavimus, juos vertindamas ir analizuodamas protingumo kriterijaus aspektu, t. y. ar nurodomos išlaidos vaiko poreikiams užtikrinti yra protingos ir realios.
25. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nenurodyta, kuo remiantis kritiškai vertinamos ieškovės nurodytos išlaidos vaiko higienai, drabužiams (avalynei), pramogoms. Pažymėtina, kad ieškovė pateikė duomenis (pirkinių čekius) apie išlaidas, patirtas per kelis mėnesius, juos atsakovas ginčijo teigdamas, kad neįmanoma sunaudoti tiek higienos reikmenų, drabužių ir pan., ir pateikė savo skaičiavimus. Tokiu atveju teismas negalėjo apsiriboti vien abstrakčia vertinimo išvada („kritiškai“). Pirma, teismas turėjo pateikti konkretesnę vertinimo išvadą (pvz., kad ieškovės nurodomos išlaidos vaiko poreikiams užtikrinti yra per didelės, nerealios). Antra, teismas turėjo motyvuoti šią išvadą (pvz., objektyviai neįmanoma sunaudoti tiek higienos reikmenų per mėnesį, ieškovės nurodytos higienos reikmenų kainos per didelės ir pan.). Nors teismo motyvai ir gali sutapti su atsakovo motyvais, tačiau iš sprendimo turinio turi būti akivaizdu, kokiais motyvais teismas jį grindžia.
26. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos savo iniciatyva atlikti jokių skaičiavimų konkrečiam vaiko išlaidų dydžiui nustatyti, nes klausimą dėl vaiko poreikiams tenkinti skirtinų išlaidų (ne)pagrįstumo teismas sprendžia iš esmės pagal šalių pateiktus skaičiavimus, juos vertindamas ir analizuodamas protingumo kriterijaus aspektu. Tačiau, kaip nurodyta pirmiau, pirmosios instancijos teismo sprendime ieškovės nurodytų išlaidų vaiko higienai, drabužiams (avalynei), pramogoms analizė apskritai nepateikta, apsiribojant abstrakčia jų vertinimo išvada („kritiškai“). Apeliacinės instancijos teismo nutartyje ieškovės nurodytų išlaidų vaiko higienai, drabužiams (avalynei), pramogoms analizė taip pat nepateikta, iš esmės laikantis pozicijos, kad tokią analizę jau atliko pirmosios instancijos teismas. Atsižvelgiant į tai, aptariamuoju aspektu skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta.
27. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tik vaiko poreikiams, bet ir tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
28. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 30 punktą). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).
29. Nagrinėjamoje byloje ieškovė, be kita ko, teigė, kad iš atsakovo turėtų būti priteistas didesnis išlaikymas vaikui, nes atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės. Teisėjų kolegija šį argumentą pripažįsta iš esmės pagrįstu.
30. Pirma, nagrinėjamoje byloje teismai, spręsdami dėl priteistino išlaikymo dydžio iš esmės neatsižvelgė į tai, kad ieškovė yra tik savo profesinę karjerą pradedanti (duomenys neskelbtini), tuo tarpu atsakovas yra gerokai didesnę patirtį turintis (duomenys neskelbtini), gaunantis daugiau nei dvigubai didesnes nei ieškovė pajamas (ieškovė gauna vidutiniškai apie 1400 Eur, atsakovas – vidutiniškai apie 3000 Eur per mėnesį darbo užmokestį neatskaičius mokesčių).
31. Antra, nors teismai konstatavo, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas turi kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, tačiau nevertino (procesiniuose sprendimuose nenurodė) šio turto vertės.
32. Trečia, teismai detaliau nepasisakė dėl atsakovo turimos individualios įmonės, jos vykdomos veiklos ir gaunamų pajamų. Teisėjų kolegija laiko nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad detalesnė informacija dėl gautinų iš įmonės veiklos pajamų ginčo atveju nebuvo aktuali, nes tėvų turtinė padėtis buvo nustatoma tik tiek, kiek tai susiję su jų, kaip tėvų, galimybe teikti vaiko poreikiams užtikrinti būtiną sumą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vaiko poreikiai priklauso nuo vaiko amžiaus, sveikatos, gabumų ir pan., bet jų tenkinimo ribas apibrėžia, be kita ko, tėvų galimybės. Tai nereiškia, kad skyrium gyvenantis tėvas (motina) privalo tenkinti prabangos poreikius, jei tai leidžia jo turtinės galimybės, tačiau taip pat tai nereiškia, kad tėvas (motina), turintis didesnes galimybes, vaiko poreikius gali tenkinti tik minimaliose ribose.
33. Ketvirta, kad būtų galima įvertinti tėvų turtinę padėtį, turi būti surinkti tai pagrindžiantys įrodymai. Kiekviena šalis turi pateikti savo turtinę padėtį pagrindžiančius įrodymus. Tuo atveju, jei viena iš šalių vengia atskleisti duomenis apie savo finansinę padėtį, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šiuo atveju yra sprendžiamas vaiko poreikių tenkinimo klausimas ir turi būti tinkamai apginti vaiko interesai, turi būti aktyvus ir savo iniciatyva rinkti įrodymus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 376 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, atsakovo argumentai, pateikti atsiliepime į kasacinį skundą, kad ieškovė byloje nepateikė įrodymų ir neprašė teismo juos išreikalauti apie atsakovo gaunamas pajamas, yra nepagrįsti. Atsakovas turi sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis ir pateikti duomenis apie savo turtinę padėtį, o teismas, matydamas, kad tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą, turi ex officio (pagal pareigas) surinkti duomenis apie šalių turtinę padėtį.
34. Nagrinėjamoje byloje ieškovė, be kita ko, įrodinėjo, kad vaikas turi specialiųjų poreikių, jam nustatytas neįgalumas, todėl teismai turėtų priteisti didesnį išlaikymą vaikui. Šiuo atveju atsakovas ir teismai laikėsi pozicijos, kad vaikas gauna valstybės skiriamas išmokas – neįgalumo pensiją, šalpos išmoką ir išmoką vaikui, tai bendrai sudaro 301 Eur, todėl ši suma yra pakankama vaiko specialiesiems poreikiams patenkinti. Ieškovė ginčija, kad šios išmokos skiriamos terminuotą laiką, tuo tarpu vaiko poreikiai yra nuolatiniai. Teisėjų kolegija šiuos kasacinio skundo atmeta kaip teisiškai nepagrįstus.
35. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams, jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 53, 57 punktai).
36. Vertinant Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymo nuostatas, pažymėtina, kad šiame įstatyme yra konkrečiai įvardyti subjektai, turintys teisę gauti šalpos išmokas, tarp jų – neįgalumą turintys asmenys, taip pat tėvai – už neįgalumą turinčių vaikų slaugą namuose. Šių išmokų tikslas yra užtikrinti minimalias pajamas asmenims, atitinkantiems šiame įstatyme nustatytas sąlygas neįgalumo, netekto darbingumo ir senatvės atvejais, taip pat mėnesines pinigines išmokas mirusiojo vaikams (įvaikiams) (Šalpos pensijų įstatymo 1 straipsnis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad valstybė, teikdama šią šalpos išmoką, lengvina tėvams tenkančią finansinę naštą dėl vaiko neįgalumo, kad tėvų turimos ir skiriamos vaikui lėšos galėtų būti naudojamos kitiems (papildomiems) jo poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 51 punktas).
37. Nagrinėjamoje byloje ieškovė nepateikė pakankamai duomenų, įrodančių, kad gaunamų iš valstybės neįgalumo pensijos ir šalpos išmokos vaikui neužtenka jo specialiesiems poreikiams, kuriems tenkinti yra skiriamos šios išmokos, užtikrinti.
38. Kartu pažymėtina, kad, nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniniams poreikiams tenkinti, būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo metu. Pasikeitus tėvų galimybėms teikti išlaikymą ir vaiko poreikiams, šalys turės galimybę kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis) ar dėl atsiradusių papildomų išlaidų priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016, 23 punktas).
39. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias vaiko išlaikymo dydžio nustatymo kriterijus – vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį. Kadangi vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis yra faktinės aplinkybės, kurių kasacinis teismas nenustato (CPK 353 straipsnis), šios aplinkybės turės būti nustatomos bylą grąžinus nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui.
40. Nagrinėdamas bylą iš naujo apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl priteistino vaiko išlaikymo dydžio, be kita ko, turėtų: 1) nustatydamas vaiko poreikius išanalizuoti ieškovės nurodytas išlaidas vaiko higienai, drabužiams (avalynei), pramogoms ir kt. realumo ir pagrįstumo (protingumo) aspektu; 2) nustatydamas tėvų turtinę padėtį nustatyti šalių turimo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto vertę, atsakovo individualios įmonės vykdomą veiklą ir iš jos gaunamas pajamas bei įvertinti pirmiau nurodytas aplinkybes kartu su šios nutarties 30 punkte nurodytomis aplinkybėmis ir kitomis nagrinėjamoje byloje nustatytomis aplinkybėmis.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo
41. Nagrinėjamoje byloje taip pat buvo keliamas reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Teismai atmetė šį ieškovės reikalavimą dėl to, kad ankstesnėje byloje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo priimtame įsiteisėjusiame teismo sprendime, be kita ko, yra nurodyta, jog „byloje tarp šalių nekilo esminio ginčo dėl vaiko išlaikymo. Šalys neteikė išsamių vaiko poreikių apimties ir savo turtinės padėties įrodymų, kuriuos reikia surinkti ir įvertinti sprendžiant dėl priteistino vaikui išlaikymo dydžio. Byloje nėra duomenų apie tai, kad vaikui nėra teikiamas pakankamas abiejų šalių išlaikymas.“ Ieškovė kasaciniame skunde kelia teismo sprendime dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo paminėtų aplinkybių prejudicialumo klausimą.
42. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią. Ši teismo sprendimo galia, be kita ko, reiškia, kad bylos šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys nebegali ginčyti faktų ir teisinių santykių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad res judicata galia šiuo aspektu turi ir atvirkštinį teisinį poveikį: viena vertus, bylos šalis neturi galimybės ginčyti faktinių aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu, antra vertus, šalis kitos civilinės bylos procese turi teisę remtis faktinėmis aplinkybėmis, nustatytomis pirmiau įsiteisėjusiu teismo sprendimu, neturėdama procesinės pareigos jas įrodinėti, – tokios faktinės aplinkybės yra pripažįstamos prejudiciniais faktais, o prejudiciniai faktai priskiriami aplinkybėms, kurios nereikalauja atskiro įrodinėjimo (CPK 182 straipsnio 2 punktas).
43. Vis dėlto ne bet kokios įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos faktinės aplinkybės yra pripažįstamos prejudiciniais faktais, turinčiais pirmiau įvardytą teisinę galią. Kasacinio teismo praktikoje yra išskirtos tokios faktų pripažinimo prejudiciniais sąlygos: 1) abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; 2) pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis; 3) įrodinėjamas faktas yra reikšmingas abiejose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017 31 punktą).
44. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovės ieškinį dėl vaiko gyvenamosios ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir atsakovo priešieškinį dėl motinos valdžios ribojimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išlaikymo klausimas išvis nebuvo svarstomas, t. y. išlaikymas vaikui nebuvo ginčo objektas, todėl ir nebuvo nustatomos su tuo susijusios aplinkybės. Priešingai, išvadą teikiančiai institucijai teismo posėdyje pažymėjus, kad kartu su vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu turi būti sprendžiamas ir išlaikymo vaikui klausimas, nei teismas, nei kuri nors iš šalių šio klausimo daugiau nekėlė. Taigi aplinkybės, kurios nebuvo įrodinėjimo dalykas pirmesnėje byloje, neturi prejudicinės galios nagrinėjamoje byloje. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėjusių teismų išvada apie išlaikymo įsiskolinimo nebuvimą, padaryta remiantis kitoje byloje priimtu teismo sprendimu, yra nepagrįsta.
45. Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.
46. Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas įstatymo normas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: 1) vaiko poreikiai; 2) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis; 3) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai; 4) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu; 5) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013).
47. Sprendžiant ginčus dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo svarbu tinkamai paskirstyti įrodinėjimo naštą tarp šalių. Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad kai tėvai gyvena kartu ir tvarko bendrą šeimos ūkį, taip iš esmės prisidėdami prie vaikų materialinio išlaikymo, preziumuojama, kad išlaikymą vaikams teikia abu tėvai, iki teismas nenustato kitaip. Įrodinėjimo našta tenka tai šaliai, kuri teigia, kad kita šalis neteikė išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007). Tačiau tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).
48. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad vien pats faktas, jog ginčo laikotarpiu vaikas gyveno su ieškove, savaime nėra pagrindas priteisti ieškovės nurodomą 6773,24 Eur dydžio įsiskolinimą, nes ieškovė, reikšdama tokio pobūdžio reikalavimą, turėjo byloje įrodyti ne tik tai, kad vaikas ginčo laikotarpiu gyveno su ieškove, bet ir tai, kad atsakovas nevykdė savo pareigos ir prie dukters išlaikymo pagal savo tuometines galimybes neprisidėjo arba nepakankamai prisidėjo, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir kiekvieno iš tėvų galimybes teikti išlaikymą ginčijamu laikotarpiu.
49. Teisėjų kolegija sutinka, kad vien faktas, jog vaikas ginčo laikotarpiu gyveno su ieškove, nėra pakankamas pagrindas priteisti išlaikymo įsiskolinimą iš atsakovo, tačiau, remiantis šios nutarties 47 punkte nurodyta kasacinio teismo praktika, nustačius šį faktą, atsakovui tektų pareiga įrodyti, jog visą šį laikotarpį jis tėviškas pareigas vykdė (vaiką išlaikė).
50. Atsižvelgdama į tai, kas paminėta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias faktų prejudicialumą ir įrodinėjimo pareigos paskirstymą. Kadangi išlaikymo įsiskolinimui patvirtinti ar paneigti yra būtina nustatyti faktines aplinkybes dėl atsakovo (ne)gyvenimo su vaiku ginčo laikotarpiu ir, priklausomai nuo šios aplinkybės, dėl išlaikymo vaikui (ne)teikimo ginčo laikotarpiu, ši bylos dalis taip pat grąžintina nagrinėti iš naujo.
Dėl bylos procesinės baigties
51. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias išlaikymą vaikui, dėl to buvo netinkamai nustatyti vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis bei šių kriterijų pusiausvyra, taip pat netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias faktų prejudicialumą ir įrodinėjimo pareigos paskirstymą, spręsdami dėl išlaikymo įsiskolinimo, dėl to (duomenys neskelbtini) apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos (duomenys neskelbtini) nutartis yra naikintina ir byla grąžintina nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
52. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti bylą nagrinėsiančiam apeliacinės instancijos teismui.
53. Kasacinis teismas patyrė 2,42 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 19 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Šių išlaidų atlyginimo priteisimo klausimas paliktinas spręsti bylą nagrinėsiančiam apeliacinės instancijos teismui (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5punktu, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
(duomenys neskelbtini) apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos (duomenys neskelbtini) nutartį panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Gediminas Sagatys
Antanas Simniškis
Donatas Šernas