Civilinė byla Nr. e2-14388-1099/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09363-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1;

 (S)

2.6.1.1; 3.1.7.6; 3.2.6.1

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. liepos 12 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Liubkevič,

sekretoriaujant Agnei Pitrėnienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Neris“ atstovui advokato padėjėjui Simui Lilui,

atsakovei Z. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Neris“ ieškinį atsakovei Z. V. dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Bylos esmė

1.       Byloje kilo ginčas dėl ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Mano Būstas Neris“ reikalavimo atsakovei Z. V. dėl skolos už suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas teisėtumo bei pagrįstumo.

II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai

2.       Ieškovė UAB „Mano Būstas Neris“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės Z. V. 374,37 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3.       Ieškovė ieškinyje nurodo, kad teikia namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Pažymi, kad atsakovė Z. V. yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė. Teigia, kad atsakovės skola už per laikotarpį nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2021 m. vasario 28 d. suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas iš viso sudaro 374,37 Eur.

4.       Ieškovė rašytiniuose paaiškinimuose papildomai nurodo, kad atsakovė, būdamas atidus ir rūpestingas civilinių santykių dalyvis, ir žinodama apie teikiamas paslaugas turimam turtui, yra įpareigota juo rūpintis ir jį išlaikyti, t. y. mokėti mokesčius.

5.       Ieškovė aiškina, kad atsakovei mokesčiai apskaičiuojami tokiu būdu:

–       administravimo mokesčio tarifas yra 0,0359, todėl, atsižvelgiant į atsakovei priklausančio buto plotą, administravimo mokestis sudaro 2,30 Eur be PVM/mėn. (0,0359 x 63,94 kv. m);

–       techninės priežiūros tarifas yra 0,0390, todėl daugiabučio namo nuolatinės techninės priežiūros mokestis sudaro 2,49 Eur be PVM/mėn. (0,0390 x 63,94 kv. m);

–       šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros tarifas yra 0,0556, todėl šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros mokestis sudaro 3,56 Eur be PVM/mėn. (0,0556 x 63,94 kv. m);

–       privalomųjų kaupiamųjų lėšų tarifas yra 0,03 Eur/kv. m/mėn., patvirtintas Lietuvos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 390, todėl privalomųjų kaupiamųjų lėšų mokestis sudaro 1,92 Eur be PVM/mėn. (0,03 x 63,94 kv. m);

–       bendrųjų patalpų valymas tarifas yra 0,1151, todėl valymo mokestis sudaro 7,36 Eur be PVM/mėn. (0,1151 x 63,94 kv. m);

–       lifto amortizacijos tarifas yra 0,0399, todėl lifto amortizacijos mokestis sudaro 2,55 Eur be PVM/mėn. (0,399 x 63,94 kv. m);

–       lifto techninės priežiūros tarifas yra 0,0449, todėl lifto techninės priežiūros mokestis sudaro 2,87 Eur be PVM/mėn. (0,0449 x 63,94 kv. m).

6.       Be to, ieškovė pažymi, kad atsakovei priskaityti šie darbai – konteinerinės patalpos valymo darbai, telefonspynės remontas, lifto techninis patikrinimas LF-01-09771, išvalymas dezinfekanto išardant telefonspynę ir restartavimas, kanalizacijos tinklų valymas bendro naudojimo vamzdynuose; anot ieškovės, šių darbų įkainiai atsispindi pateiktose sąskaitose faktūrose.

7.       Ieškovės teigimu, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga, todėl butų ir kitų patalpų savininkai bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti, proporcingai savo turimai turto daliai.

8.       Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad ieškovė pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą (2019 m. sausio 7 d.) dėl ieškovės paskyrimo ginčo namo administratore (anot atstovo, ši informacija skelbiama ir viešoje erdvėje), visas sąskaitas faktūras, kuriose detalizuotos kiekvieną mėnesį suteiktos paslaugos, jų nustatytas tarifas ir suma, pateiktos sutartys, sudarytos su trečiaisiais asmenimis dėl tam tikrų paslaugų teikimo, atliktų darbų aktai, skolų valdymo ataskaita, kuri iš esmės atitinka sąskaitų faktūrų duomenis, ir kitus įrodymus. Pažymėjo, kad visi paslaugų tarifai paskaičiuoti remiantis Vilniaus miesto savivaldybės, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir kitų institucijų priimtais teisės aktais bei neviršija maksimalių jų dydžių. Teigė, kad ginčo laikotarpiu atsakovei taip pat buvo skaičiuojamos atitinkamos sumos už namo remonto ir kitus su namo priežiūra susijusius darbus. Nurodė, kad prašomą priteisti sumą patvirtina byloje pateikta skolų valdymo ataskaita bei kiti ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai dėl tam tikrų darbų/paslaugų atlikimo/suteikimo nurodytame name, kuriame atsakovei priklauso vienas iš butų. Be to, nurodė, kad palūkanos (5 proc.) atsakovei buvo skaičiuotos jai praleidus apmokėti pateiktų sąskaitų terminus. Pažymėjo, kad skola už bendrą elektrą neįskaičiuota į prašomą priteisti sumą.

9.       Atsakovė Z. V. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutinka ir prašo jo netenkinti.

10.       Nurodo, kad ieškovės ieškinys ir pateikti jo priedai savaime nepagrindžia bei neįrodo skolos egzistavimo. Pažymi, kad nei SP UAB „Žirmūnų valda“, nei UAB „Šnipiškių ūkis, nei UAB „Žirmūnų būstas“, nei ieškovė UAB „Mano Būstas Neris“ nesudarė su atsakove paslaugų teikimo/pirkimo sutarties, todėl neaišku kas teikia paslaugas ir kam bei už ką atsakovė turi mokėti. Anot atsakovės, neaišku su kokiais trečiaisiais asmenimis, tikėtina dukterinėmis įmonėmis, ieškovė yra pasirašiusi paslaugų teikimo sutartis ir neaišku kokias bei už kiek jas perka, atitinkamai vėliau neteisėtai perparduoda namo (duomenys neskelbtini), butų savininkams.

11.       Pažymi, kad nėra leidžiama savo nuožiūra be sutarties, nesutartomis sąlygomis, teikti fiziniam asmeniui kurią nors prekę ar paslaugą, bei atitinkamai reikalauti iš jo už tai atsiskaityti. Be to, anot atsakovės, ieškovė, įrodinėdama ieškinį, turėtų pateikti įmonės steigimo pažymėjimą, paskyrimo dokumentą, sutartį su atsakove ir atliktų darbų įrodančius dokumentus – sąskaitas faktūras, aktus, viešųjų pirkimų dokumentus, sutartis su valymo paslaugų teikimo įmonėmis, pateikti dokumentą apie lifto savininką, įrodymus dėl lifto aptarnavimo, kieno vardu registruotas namo liftas, lifto paso originalą, lifto patikros žurnalo originalą, banko sąskaitą apie sukauptas kaupiamąsias lėšas ir dokumentus dėl jų panaudojimo, sutartį su elektros įmone dėl bendrosios elektros tiekimo, kainos ir bendrų elektros skaitiklių parodymų pateikimo ir elektros kiekių paskirstymo tarp namo būtų, pastato apskaitos prietaisų rodmenų žurnalą, ieškovės ekologinį pasą. Taip pat pažymi, kad, anot atsakovės, ieškovės pateikti dokumentai nėra tinkamai pasirašyti.

12.       Atsakovė teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Iš esmės palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini), namas išbrauktas iš ieškovės administruojamų namų sąrašo. Pripažino, kad anksčiau namą administravo UAB „Žirmūnų valda“. Anot atsakovės, ginčo namo bendrojo naudojimo patalpos priklauso ieškovei (yra jos nuosavybė), nes butų savininkai nusipirko tik pačius butus; be to, namo butų savininkams šilumos priežiūros punktas taip pat nepriklauso. Pakartotinai teigė, kad ieškovės byloje pateikti dokumentai nepagrindžia ieškinio reikalavimų, yra nepasirašyti, su trūkumais, arba iš viso nepateikti. Be to, nurodė, kad atsakovė su ieškove nėra pasirašiusi jokios sutarties, todėl ieškovė neturi teisės ir pagrindo reikalauti skolos priteisimo. Pažymėjo, kad namo gyventojai atsisakė nuo valymo, todėl neaišku kokiu pagrindu ieškovė skaičiuoja mokesčius už valymo paslaugas (tuo labiau, jog, anot atsakovės, patalpos nėra valomos). Atsakovės vertinimu, už kanalizacijos valymus ir pan. paslaugas turi mokėti tie gyventojai/savininkai, kas užsako tokias paslaugas. Iš esmės pripažino, kad ginčo laikotarpiu už ieškovės nurodytas paslaugas nemokėjo, nes nebuvo pagrindo ir atsakovei buvo neaiški teiktų paslaugų apimtis, kainos ir pan.

III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės

13.       Iš byloje esančios rašytinės medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad UAB „Mano Būstas Neris“ (ankstesni pavadinimai UAB „Šnipiškių ūkis“ (prie kurios buvo prijungta UAB „Žirmūnų valda“), vėliau – UAB „Žirmūnų būstas“) buvo paskirta gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo namas), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratore. Tai patvirtina į bylą pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. sausio 7 d. įsakymas Nr. 30-37/19, kuriame patvirtintas sąrašas daugiabučių namų, kurių bendrojo naudojimo objektų administratore (penkeriems metams) paskirta UAB „Žirmūnų būstas“ (kuri, kaip minėta, vėliau pavadinimą pakeitė į UAB „Mano Būstas Neris“), tarp kurių nurodytas ir ginčo namas (duomenys neskelbtini). Be to, ši aplinkybė išviešinta ir ginčo namo Nekilnojamojo turto registro (toliau – NTR) išraše bei Vilniaus miesto savivaldybės internetiniame puslapyje. Teismas pakartotinai pažymi, kad ieškovės UAB „Mano Būstas Neris“ teisę teikti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas patvirtina minėtas Vilniaus miesto savivaldybės direktoriaus įsakymas, nes daugiabučio namo administratoriumi skiriamas tik asmuo, turintis teisę teikti tokio pobūdžio paslaugas.

14.       Duomenų, kad minėto daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai ginčo laikotarpiu buvo įsteigę bendriją ar sudarę jungtinės veiklos sutartį, arba Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka buvo pasirinkę kitą bendrojo naudojimo objektų administratorių, byloje nepateikta.

15.       Iš NTR išrašo nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo butas), nuosavybės teisėmis nuo 1992 m. sausio 28 d. pagal pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 10-672 priklauso atsakovei Z. V..

16.       Anot ieškovės, atsakovės skola už per laikotarpį nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2021 m. vasario 28 d. suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas sudaro 374,37 Eur (į šią sumą įskaitant ir paskaičiuotas palūkanas, atsakovei praleidus atsiskaitymo terminus).

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

IV. Teismo argumentai ir motyvai

Dėl skolos priteisimo už butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas

17.       Byloje kilo ginčas dėl skolos egzistavimo už suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas.

18.       Pagal CK 4.72 straipsnį bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Taigi, atsakovės nurodyti atsikirtimai, kad ginčo namo bendrojo naudojimo patalpos priklauso ieškovei (yra jos nuosavybė), nes butų savininkai nusipirko tik pačius butus, yra nepagrįsti ir paneigti nurodyta imperatyvia įstatymo nuostata.

19.       Bendraturčių teisės ir pareigos, susijusios su bendrąja daline nuosavybe, grindžiamos proporcingumo principu. Įstatymo nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas, kitas įmokas, taip pat privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (CK 4.82 straipsnio 3, 4 dalys).

20.       Taikant šią taisyklę, teisiškai nereikšminga bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių patiriamos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam taisyklė taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2014). Pareiga padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, buto ir kitų patalpų savininkui nustatyta daiktinės teisės normomis, nes jis yra ne tik tam tikro buto savininkas, bet ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas. Kasacinio teismo ne kartą pabrėžta, kad bendrųjų namo objektų išlaikymo pareiga kyla ne iš faktinio jų naudojimo, bet daiktinės teisės pagrindu atsirandančios bendraturčio prievolės išlaikyti tinkamą bendrosios nuosavybės objektų būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009; 2017 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-137-684/2017).

21.       Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalis detalizuoja, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šie bendrojo naudojimo objektai: 1) bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės, bendrojo naudojimo balkonai ir lodžijos, kitų balkonų ir lodžijų išorinės (fasado) konstrukcijos, išorės durys, laiptinių laiptų konstrukcijos, išoriniai laiptai, nuožulnos, stogeliai); 2) bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus); 3) pastato bendrojo naudojimo patalpos – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jeigu tai nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams; 4) vietiniai inžineriniai tinklai – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme; 5) bendrojo naudojimo žemės sklypas – bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas.

22.       Bendraturčių teisės ir pareigos naudojantis bendrąja daline nuosavybe ir ją išlaikant apibrėžtos CK 4.76 straipsnyje: kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. CK 4.84 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje, o CK 4.82 straipsnio 3 dalyje – kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Taip pat privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti (CK 4.82 straipsnio 4 dalis).

23.       Kaip minėta, prisidėjimo prie bendro turto išlaikymo apimtis priklauso nuo bendraturčio dalies bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, todėl atsakovė proporcingai savo daliai turi apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Pažymėtina, kad pagal CK 4.82 straipsnio 7 dalį buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos, yra konstatavęs, jog šios teisės normos prasme butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingasis plotas suprantamas kaip visas tame name savininko faktiškai turimas (užimamas) plotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Šiuo atveju nustatyta (ir ginčo dėl to byloje nekilo), kad atsakovei Z. V. nuosavybės teisėmis priklauso 63,94 kv. m ploto butas, esantis (duomenys neskelbtini), todėl konstatuotina, kad atsakovei, kaip šio buto savininkei, pagrįstai buvo skaičiuojami administravimo mokesčiai už suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas proporcingai faktiškai turimam plotui (CK 4.82 straipsnio 7 dalis; CPK 178, 185 straipsniai).

24.       Teismas kritiškai vertina atsakovės argumentą, kad ji jokios sutarties su ieškove (ar jos pirmtake) nėra sudariusi, nes, kaip minėta, atsakovės pareiga išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę kyla iš įstatymo. Pažymėtina, kad ši išvada atsakovei buvo jau ne kartą išaiškinta ir įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose (pavyzdžiui, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 26 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-10144-466/2018).

25.       Iš byloje pateiktos skolų valdymo ataskaitos ir pateiktų sąskaitų faktūrų už ginčo laikotarpį nustatyta, kad atsakovei kiekvieną mėnesį buvo priskaičiuojamos išlaidos, susijusios su bendro turto išlaikymu; anot ieškovės, atsakovės skola už per laikotarpį nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2021 m. vasario 28 d. suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas iš viso sudaro 374,37 Eur. Iš minėtos ataskaitos ir sąskaitų faktūrų nustatyta, kad šią sumą sudaro 36,14 Eur administravimo išlaidos (už 13 mėn.), 58,11 Eur kaupiamosios išlaidos (į kurias patenka ir mokestis už lifto amortizaciją) (už 13 mėn.), 3,90 Eur kiti darbai, 45,99 Eur lifto priežiūra (už 13 mėn.), 39,13 Eur priežiūros/eksploatacijos išlaidos (už 13 mėn.), 7,87 Eur remonto, keitimo, montavimo išlaidos, 99,75 Eur teritorijų ir laiptinių valymo išlaidos (už 11 mėn.), 56,03 Eur išlaidos už šilumos ūkio priežiūrą (už 13 mėn.), 27,45 Eur palūkanos už pradelstus mokėjimus. Teismas pažymi, kad minėtoje skolų valdymo ataskaitoje nurodytos išlaidos atitinka į bylą pateiktose sąskaitose (kiekvieno mėnesio) nurodytas sumas (kaip minėta, lifto amortizacijos mokestį ieškovė ataskaitoje įtraukė į kaupiamąsias lėšas).

26.       Teismas pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovė (jos atstovas) paaiškino ir nurodė teisės aktus, kuriais remiantis buvo skaičiuojami mokesčiai atsakovei už bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, taip pat teismas nustatė, jog:

–       administravimo mokestis buvo apskaičiuojamas remiantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. 30-37/19, be kita ko, patvirtintu administravimo mokesčio dydžiu, t. y. ginčo namui (duomenys neskelbtini), patvirtintas administravimo mokesčio dydis sudaro 0,0434 Eur (su PVM)/kv. m/mėn.; atitinkamai atsakovei tenkantis administravimo mokestis sudaro 2,78 Eur/mėn. (0,0434 Eur x 63,94 kv. m) (tokio dydžio administravimo mokestį ieškovė ir skaičiavo atsakovei), todėl ieškovės reikalaujama priteisti 36,14 Eur skola už administravimą laikytina pagrįsta ir priteistina iš atsakovės.

–       Mokestis už kaupiamąsias lėšas apskaičiuotas pagal Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 390, ir sudaro 0,03 Eur/kv. m; atitinkamai atsakovei tenkanti mokėti kaupiamųjų lėšų dalis (neįskaitant lifto amortizacijos) sudaro 1,92 Eur/mėn. (0,03 Eur x 63,94 kv. m); (tokio dydžio administravimo mokestį ieškovė ir skaičiavo atsakovei). Be to, kaip minėta, prie kaupiamųjų lėšų skolų valdymo ataskaitoje buvo pridėtas ir mokestis už lifto amortizaciją – 2,55 Eur/mėn. (apskaičiuotas taikant 0,0399 Eur/kv. m tarifą). Pažymėtina, kad teismai, jau nagrinėję ginčus tarp ieškovės ir atsakovės, įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose yra konstatavę, kad lifto amortizacinių atskaitymų mokestis atsakovei apskaičiuojamas proporcingai turimo ploto dydžiui ir skaičiuojamas remiantis Vilniaus miesto valdybos 2000 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. 368V (Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-659-275/2010). Be to, pažymėtina, kad atsakovė iš esmės nepateikė jokių įrodymų ir/ar paaiškinimų, kad minėtas mokestis buvo skaičiuotas netinkamai (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Taigi, reikalavimas dėl 58,11 Eur kaupiamųjų išlaidų (į kurias patenka ir mokestis už lifto amortizaciją) laikytinas pagrįstus, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 58,11 Eur kaupiamųjų lėšų (įskaitant ir lifto amortizacijos mokestį) skolos.

–       Ieškovė nurodė, kad mokestis už namo priežiūrą/eksploataciją apskaičiuotas (0,0390 Eur (be PVM) x 63,94 kv. m / mėn.) remiantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimu Nr. 1-1830 patvirtintais Vilniaus miesto savivaldybės daugiabučių gyvenamųjų namų maksimaliais techninės priežiūros tarifais. Ieškovė nenurodė ir nepateikė į bylą jokių sutarčių su trečiaisiais asmenimis dėl ginčo namo priežiūros, todėl laikytina, jog ginčo namą prižiūri pati ieškovė.

–       Kita vertus, net ir tuo atveju, kai techninės priežiūros paslaugą teikia ne pats administratorius tiesiogiai, ši paslauga yra teikiama pagal administratoriaus ir paslaugos teikėjo pirkimo sutartyje nustatytą kainą ir tarifą, kuris administratoriaus turi būti nustatytas pirkimo sąlygose ir kuris negali viršyti tarifo dydžio, kuris būtų apskaičiuotas pagal metodiką (maksimalius dydžius). Priešingu atveju, atsirastų galimybė piktnaudžiauti tarifo dydžiu, nusistatyti tarifo dydį be apribojimų, dėl ko namo butų ir kitų patalpų savininkai galimai atsidurtų iš esmės blogesnėje padėtyje tuo atveju, kai techninės priežiūros paslaugą nuspręstų teikti ne pats namo administratorius tiesiogiai, o jas pirkti iš trečiųjų asmenų, sudarant su jais pirkimo sutartis. Pažymėtina ir tai, kad administratoriui nusprendus techninės priežiūros paslaugą teikti pačiam, techninės priežiūros tarifo dydis negalėtų viršyti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimu Nr. 1-1830 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės daugiabučių gyvenamųjų namų maksimalių techninės priežiūros tarifų patvirtinimo“ nustatytų maksimalių techninės priežiūros tarifų dydžių (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1398-854/2021).

–       Įvertinus Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimu Nr. 1-1830 patvirtintus Vilniaus miesto savivaldybės daugiabučių gyvenamųjų namų maksimalius techninės priežiūros tarifus ir nagrinėjamu atveju ieškovės taikytą/skaičiuotą tarifą ginčo namui (0,0390 be PVM; su PVM – 0,0472 Eur/kv. m), darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju ieškovės skaičiuotas techninės priežiūros tarifas viršija nustatytus Vilniaus miesto savivaldybės daugiabučių gyvenamųjų namų maksimalius techninės priežiūros tarifus. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ieškovei nepateikus iš esmės jokių duomenų kokiu pagrindu buvo apskaičiuotas minėtas tarifas, nurodžius tik Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimu Nr. 1-1830 patvirtintus Vilniaus miesto savivaldybės daugiabučių gyvenamųjų namų maksimaliais techninės priežiūros tarifus, kuriuos, kaip minėta, viršija ieškovės faktiškai skaičiuotas tarifas, todėl nėra pagrindo spręsti, jog ginčo atveju ieškovės prašomas atsakovei taikyti tarifas (0,0472 Eur (su PVM)/kv. m) yra pagrįstas, dėl ko turėtų ir galėtų būti taikomas sprendžiant ginčą šioje byloje. Visgi pažymėtina, kad tai, jog ieškovė neįrodė tarifo apskaičiavimo būdo, nepagrindė jo dydžio atitikimo teisės aktų nuostatoms, savaime nereiškia, jog yra pagrindas daryti išvadą, kad techninės priežiūros paslaugos daugiabučiam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), nebuvo teiktos. Teismas, įvertinęs minėtu Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimu Nr. 1-1830 patvirtintus Vilniaus miesto savivaldybės daugiabučių namų maksimalius techninės priežiūros tarifus, įvertinęs daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), plotą, nenustatęs (ieškovei nenurodžius) išskirtinių namo techninės priežiūros ypatumų, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ginčo namui taikytinas 0,0225 (su PVM) Eur/kv. m tarifas, kuris taikytinas apskaičiuojant atsakovei tenkančio įsiskolinimo dydį už techninės priežiūros paslaugas. Taigi, ieškovei iš atsakovės priteistina 18,70 Eur (0,0225 Eur/kv. m x 63,94 kv. m x 13 mėn.) skolos už ginčo daugiabučio namo nuolatinę techninę priežiūrą.

–       Mokestis už šilumos ūkio priežiūrą apskaičiuotas remiantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. rugsėjo 10 d. sprendimu Nr. 1-1983 „Dėl Tarybos 2013-07-10 sprendimo Nr. 1-1319 „Dėl daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros maksimalių tarifų nustatymo“ pakeitimo“; be to, ieškovė pateikė į bylą tarp ieškovės ir UAB „Mano Būsto priežiūra“ 2019 m. spalio 1 d. Daugiabučių gyvenamųjų namų šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros paslaugų sutartį Nr. MBN-SUT-19-0482, pagal kurią UAB „Mano Būstas priežiūra“ įsipareigojo teikti, be kita ko, ir ginčo namo (duomenys neskelbtini), šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų priežiūros ir eksploatavimo paslaugas; sutarties priede nurodytas ir sutartas tarifas – 0,0556 Eur (be PVM)/kv. m, kurį šiuo atveju ieškovė ir skaičiavo atsakovei, t. y. už šilumos ūkio priežiūrą atsakovei skaičiuojamas mokestis pagal tokį tarifą, koks nustatytas ir nurodytoje sutartyje. Be to, pažymėtina, kad atsakovė iš esmės nepateikė jokių įrodymų, kad minėtas mokestis buvo skaičiuotas netinkamai (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

–       Teismas taip pat pažymi, kad Vyriausybės patvirtintuose Pavyzdiniuose administravimo nuostatuose įtvirtinta bendrojo naudojimo objektų administratoriaus teisė sudaryti sutartis su namo bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros ir komunalinių paslaugų teikėjais, taip pat kitas sutartis, susijusias su namo bendrojo naudojimo objektų administravimu. Kasacinio teismo išaiškinta, kad toks teisinis reglamentavimas nustatytas siekiant supaprastinti atsiskaitymo tvarką bei vengiant dėl bendrųjų namo reikmių atskirų sutarčių sudarymo su kiekvienu bendraturčiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2014), t. y. namo administratorei nedraudžiama sudaryti atskirų sutarčių su trečiaisiais asmenimis dėl tam tikrų paslaugų teikimo, todėl šioje dalyje atsakovės argumentai, jog ieškovė neturėjo/neturi teisės sudaryti sutarčių su trečiaisiais asmenimis (net ir susijusiais) dėl ginčo namui teikiamų paslaugų, laikytini nepagrįsti. Taigi, ieškovei iš atsakovės priteistina 56,03 Eur šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros mokesčio skolos.

–       Be to, teismas kritiškai vertina atsakovės argumentą, kad šilumos punktas priklauso ne namo gyventojams. Teismo vertinimu, tai yra bendro naudojimo patalpa, kuri atitinkamai, įprastai, priklauso namo butų/patalpų savininkams, o jos priežiūrą vykdo namo administratorius arba kitas pasirinktas asmuo; be to, atsakovė nepateikė jokių tai paneigiančių įrodymų.

–       Ieškovė nurodė, kad bendrųjų patalpų valymo tarifas sudaro 0,1151, todėl valymo mokestis ginčo butui atitinkamai sudaro 7,36 Eur be PVM/mėn. (0,1151 x 63,94 kv. m); pateikė 2014 m. rugsėjo 1 d. Paslaugų teikimo sutarties Nr. MV_SUT_14_018XG, sudarytos tarp UAB „Žirmūnų būstas“ ir UAB „Miesto valymas“, specialiąją dalį, pagal kurią UAB „Miesto valymas“ įsipareigojo teikti sutartų daugiabučių namų valymo paslaugas. Pažymėtina, kad prie minėtos sutarties pateiktame namų sąraše yra įrašytas ir ginčo namas (duomenys neskelbtini), tačiau taip pat nurodyta, jog faktiškai ginčo namo valymo plotas sudaro tik 4 kv. m ir apima tik šiukšlių šalintuvo (1 vnt.) priežiūrą. Be to, atsakovė teismo posėdžio metu pateikė rašytinius įrodymus, kad ginčo namo gyventojai nuo 2009 m. balandžio 1 d. atsisakė laiptinių, lifto ir šiukšlių šalintuvo valymo bei UAB „Šnipiškių ūkis“ (kurios teises ir pareigas perėmė ieškovė) patvirtino, jog neskaičiuos mokesčių už minėtas paslaugas. Šią aplinkybę netiesiogiai patvirtina ir tai, kad, kaip matyti iš skolų valdymo ataskaitos ir išrašytų sąskaitų, mokesčiai už teritorijų ir laiptinių valymą pradėti skaičiuoti tik nuo 2020 m. gegužės mėn. Nustatyta, kad ieškovė 2020 m. kovo 31 d. sąskaitoje, be kita ko, nurodė atsakovei, jog „atsižvelgdami į sanitarinių tarnybų rekomendacijas, privalomuosius statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimus (esminiai statinio reikalavimai, higiena, sveikata, aplinkos apsauga) bei laiptinės gyventojų išreikštą nuomonę, nuo š. m. balandžio 1 d. pradedame teikti bendrojo naudojimo patalpų valymo paslaugą Jūsų name. Bus valoma 2 k. per savaitę. Paslaugos kaina: 312,18 Eur su PVM/mėn. vienai laiptinei, kvadratinio metro kaina 0,17 Eur/kv. m. Valymo paslaugą teiksianti įmonė UAB „Būsto aplinka“. Apklausus valymo paslaugą teikiančias įmones UAB „Būsto aplinka“ parinkta pagal mažiausios kainos kriterijų“.

–       Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Tokiu būdu yra įgyvendinami esminiai civilinio proceso principai – rungimosi ir šalių procesinio lygiateisiškumo (CPK 12, 17 straipsniai). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014).

–       Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė – nepateikė jokių pagrindžiančių įrodymų dėl teritorijų ir laiptinių valymo paslaugų mokesčio nuo 2020 m. gegužės mėn. skaičiavimo, t. y. nepateikė ginčo namo gyventojų prašymo/sutikimo atnaujinti bendro naudojimo patalpų/teritorijos valymo paslaugas (po 2009 m. atsisakymo), aktualios sutarties su UAB „Būsto aplinka“. Be to, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju teritorijų ir laiptinių valymas nepatenka į privalomuosius darbus. Pažymėtina, kad gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus ir jų įgyvendinimo tvarką reglamentuoja 2016 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 1.03.07:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, pagal kurio 10.1 punktą – privalomieji darbai – daugiabučio gyvenamojo namo techninės priežiūros ir bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto) darbai ar jų kompleksas, kuriuos atlikus užtikrinama gyvenamojo namo būklė, atitinkanti esminius statinių reikalavimus. Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovė teikti teritorijų ir laiptinių valymo paslaugas galėjo pradėti/atnaujinti tik gavusi ginčo namo savininkų (didžiosios jos dalies) prašymą/sutikimą, tačiau, kaip minėta, tokių įrodymų į bylą nepateikta (nors ieškovei ne vieną kartą (2021 m. balandžio 27 d. nutartimi, 2021 m. gegužės 27 d. parengiamojo teismo posėdžio metu, 2021 m. birželio 22 d. teismo posėdžio metu) buvo siūloma pateikti įrodymus, pagrindžiančius teiktas paslaugas ir skaičiuotus mokesčius).

–       Butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsnių nustatyta tvarka (CK 4.83 straipsnio 4 dalis). Taigi, ieškovės reikalavimas dėl 99,75 Eur skolos priteisimo už teritorijų ir laiptinių valymą atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

–       Mokestis už lifto priežiūrą (0,0449 (be PVM) Eur/kv. m / mėn.) apskaičiuotas remiantis į bylą tarp ieškovės ir UAB „Baltijos liftai“ 2020 m. birželio 1 d. liftų/o techninės priežiūros ir saugaus naudojimo sutartimi Nr. BL-SUT-20-000260, pagal kurią UAB „Baltijos liftai“ įsipareigojo teikti, be kita ko, ir ginčo namo (duomenys neskelbtini), lifto priežiūros paslaugas (o ieškovė įsipareigojo surinkti mokesčius iš namo gyventojų); sutarties priede nurodytas sutartas mėnesinis mokestis – 84,88 Eur. Viena vertus, pateikta sutartis įsigaliojo nuo 2020 m. birželio 1 d., tačiau ieškovės atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog iki tol galiojo iš esmės identiška sutartis ir liftas nuolat buvo prižiūrimas bei atitinkamai skaičiuojami mokesčiai; teismas neturi pagrindo abejoti tokiais ieškovės atstovo paaiškinimais (atsakovė nepateikė jokių įrodymų/paaiškinimų, paneigiančių minėtas aplinkybes). Be to, pažymėtina, kad atsakovė iš esmės nepateikė jokių įrodymų, kad minėtas mokestis jai buvo skaičiuotas netinkamai (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Taigi, ieškovei iš atsakovės priteistina 45,99 Eur skolos už lifto priežiūrą.

–       Papildomai pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. liepos 26 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2-10144-466/2018, be kita ko, buvo konstatavęs, jog liftas yra priskiriamas kitokiai įrangai, butų ir kitų patalpų savininkams priklausančiai bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.82 straipsnio 1 dalis). UAB „Žirmūnų būstas“ (dabar UAB „Mano Būstas Neris“) formaliai 2013 m. lapkričio 6 d. pažymoje buvo įrašytas kaip lifto savininkas pagal Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo ir Liftų naudojimo taisyklių nuostatas, nors faktiškai UAB „Žirmūnų būstas“ laikytina šio įrenginio valdytoja, kuri turėjo teisę pasirinkti nuolatinės lifto priežiūros organizavimo būdą – atlikti nuolatinę priežiūrą savo jėgomis arba nuolatinės priežiūros vykdymą bei kitas funkcijas perduoti licencijuotai įmonei, įsipareigojančiai atlikti šiuos darbus pagal sutartį, sudaromą tiesiogiai (be tarpininkų) su liftų savininku. Teismas nagrinėjamoje byloje visiškai sutinka su nurodytais išaiškinimais ir jų nekartoja.

–       Dėl remontų darbų ir kitų darbų ieškovė paaiškino, kad jie buvo atliekami prižiūrint ginčo namą; paaiškino ir pateikė tai pagrindžiančius įrodymus, jog buvo valoma užsikimšusi kanalizacija (2020 m. balandžio mėn. ir rugsėjo mėn.), konteinerinė (2020 m. vasario mėn.), atliktas keleivinių liftų techninis patikrinimas (2020 m. lapkričio mėn.), atliktas telefonspynės remontas (2020 m. balandžio mėn.). Nors ieškovė ir nepateikė šių darbų/paslaugų apmokėjimą patvirtinančių įrodymų, teismas neturi pagrindo abejoti, jog jos buvo/bus apmokėtos. Nagrinėjamu atveju išanalizavus byloje esančius duomenis, nėra pagrindo abejoti, kad minėti darbai/paslaugos buvo atlikti inžinerinėse sistemose, kurios yra bendroji dalinė daugiabučio namo bendraturčių nuosavybė; be to, jie/jos susiję/-usios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, todėl patirtos ieškovės išlaidos pagrįstai padalintos proporcingai visiems ginčo namo savininkams. Atitinkamai iš atsakovės ieškovei priteistina 3,90 Eur skolos už kitus darbus ir 7,87 Eur remonto, keitimo, montavimo išlaidas.

27.       Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad ieškovei iš atsakovės bendrai priteistina 226,74 Eur (36,14 Eur + 58,11 Eur + 18,70 Eur + 56,03 Eur + 45,99 Eur + 3,90 Eur + 7,87 Eur) skolos už suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas už laikotarpį nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2021 m. vasario 28 d. (CK 4.72 straipsnis, 4.82-4.85 straipsniai).

28.       Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė preziumuojama, todėl, teismo vertinimu, atsakovė be teisėto pagrindo suabsoliutina savo teises, motyvuodama vartojimo santykiu. Kaip minėta, pareiga proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, jai kyla kaip daikto savininkui. Tai reiškia, jog ji nėra atleista nuo įrodinėjimo pareigos nagrinėjamoje byloje. Atsakovė nepateikė įrodymų dėl netinkamų aritmetinių veiksmų atlikimo apskaičiuojant priteistą skolą, taip pat nėra įrodymų, kad ginčo laikotarpiu paslaugos/darbai, už kuriuos buvo priteista skola, nebuvo teikiamos/atliekami.

29.       Teismo vertinimu, bet kuris asmuo, turintis nekilnojamąjį daiktą, žino (turi žinoti), jog už jo išlaikymą reikia mokėti mokesčius. Atsakovė, kaip nekilnojamo daikto savininkė, nebuvo pakankamai rūpestinga ir apdairi, jos veiksmai (neveikimas) neatitiko bonus pater familias elgesio standartų, nes, kaip minėta, atsakovė net neginčijo, jog bent iš dalies atsiskaitydavo su ieškove (patvirtino ginčo laikotarpiu nemokėjusi visiškai).

30.       Be to, teismo vertinimu, ieškovė pagrįstai paskaičiavo atsakovei ir palūkanas, atsakovei laiku neapmokėjus jai paskaičiuotų mokesčių sąskaitose nurodytais terminais (CK 6.210 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 10 punktas), tačiau sumažinus prašomą priteisti sumą, atitinkamai proporcingai ir sumažintinos prašomos priteisti 27,45 Eur palūkanos (kadangi ieškovė tikslių palūkanų paskaičiavimų į bylą nepateikė (nors parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ir žadėjo juos pateikti)). Taigi, ieškovei iš atsakovės priteistina 17,94 Eur palūkanų (27,45 Eur x 65,36 proc; ieškinio reikalavimai dėl skolos už suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas tenkinti iš dalies – 65,36 proc.; ieškovė prašė priteisti 346,92 Eur skolos, priteista – 226,74 Eur)

31.       Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Be to, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

32.       Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Vadovaujantis CK 6.37 straipsniu, CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteisiamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (244,68 Eur (226,74 + 17,94)) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. balandžio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

33.       CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

34.       Ieškovė, teikdama ieškinį, sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį, 2,64 Eur išlaidų už registrų paiešką, bei patyrė 598,95 Eur (266,20 Eur + 332,75 Eur) išlaidų advokato (advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti, bendrai – 616,59 Eur.

35.       Teismo vertinimu, ieškovės patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos (598,95 Eur) neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių; be to, teismas nenustatė, jog minėtos išlaidos būtų, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, atliktų procesinių veiksmų skaičių, nepagrįstai didelės ir reikėtų jas mažinti.

36.       Nagrinėjamu atveju ieškinys patenkintas 65,36 proc. (ieškovė prašė priteisti 374,37 Eur sumą, priteista – 244,68 Eur), todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 403 Eur (616,59 Eur x 65,36 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir/ar tokias išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl jos atsakovei neatlyginamos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

37.       Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš šalių nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“; CPK 92 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Neris“ ieškinį atsakovei Z. V. dėl skolos priteisimo tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės Z. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Neris“, j. a. k. 121483222, 226,74 Eur (du šimtus dvidešimt šešis eurus 74 ct) skolos, 17,94 Eur (septyniolika eurų 94 ct) palūkanų, 5 (penkių) proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (244,68 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. balandžio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 403 Eur (keturis šimtus tris eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                     Pavel Liubkevič