Administracinė byla Nr. A2.6.-427-817/2014

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-13044-2013-9

Procesinio sprendimo kategorija: 39.1.; 45.4.4.; 45.4.5.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARIMAS

2014 m. vasario 21 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Gavelytė - Kalytienė,

sekretoriaujant Živilei Vološinienei, Rūtai Petrauskienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. S.,

teismo posėdyje išnagrinėjusi V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

n u s t a t ė:

V. S. 2013-09-02, apie 15.27 val. (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), persirikiuodama buvo neatidi, nedavė kelio automobiliui Renault Laguna, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiuojančiam gretima juosta tą pačia kryptimi, jį kliudė ir nežymiai apgadino abu automobilius, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 109 punktų reikalavimus, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas V. S. buvo surašytas ir dėl to, kad ji 2013-09-02, apie 15.27 val. (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), išvažiavo iš eismo įvykio vietos pažeisdama Kelių eismo taisyklių 232 punkto reikalavimus, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d.

V. S. teismo posėdžio metu kaltę dėl to, kad 2013-09-02, apie 15.27 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), persirikiuodama buvo neatidi, nedavė kelio automobiliui Renault Laguna, važiuojančiam gretima juosta ta pačia kryptimi, jį kliudė, nežymiai apgadino abu automobilius ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, pripažino. Ji nurodė, kad minėtą dieną važiavo automobiliu Opel Astra (duomenys neskelbtini) gatve, ji yra ne vilnietė, todėl važiuodama naudojosi navigacijos priemone. Vadovaudamasi navigacijos parodymais, įsuko į ne tą eismo juostą, todėl norėjo persirikiuoti į dešinę, t. y. iš antros į pirmą eismo juostą. Ji rodė posūkio signalą, tačiau niekas nenorėjo jos praleisti, kadangi eismas buvo labai intensyvus. Galiausiai nutaikiusi tinkamą momentą, kai atsirado pakankamas tarpas, ji pradėjo važiuoti ir, jau beveik baigiant manevrą, pajuto smūgį į galinę automobilio dalį. Kai pajuto smūgį,  truputį pasuko ir sustojo už sankryžos gal  2-3 metrų atstumu. Kadangi toje vietoje sustoti nebuvo kaip, ji baigė manevrą ir užsukusi jau į kitą gatvę, gali būti, kad (duomenys neskelbtini), sustojo ir įsijungė avarinę signalizaciją, bet jokio kito automobilio su avariniu signalu nematė. Kaip paskui paaiškėjo, kitas automobilis stovėjo sankryžoje, jis nepasuko. Išlipti iš automobilio negalėjo, nes eismas buvo intensyvus,  pro ją nuolat važiavo kiti automobiliai. Toje vietoje prastovėjo apie 10 minučių, bet kadangi kito automobilio, kuris dalyvavo eismo įvykyje taip ir nepastebėjo, paprašė kartu važiavusios keleivės, kad ji išliptų ir pažiūrėtų, kas atsitiko jos automobiliui, kadangi smūgis buvo būtent į dešinę pusę. Ji prasidarė dureles, pasižiūrėjo ir pasakė, kad automobiliui nieko nenutiko, todėl ji nusprendė nebetrikdyti eismo ir išvažiavo.

Liudytoja V. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su V. S. yra kursiokės, kiek reikalauja mokslai, tiek ir bendrauja. 2013-09-02, kai įvyko eismo įvykis, buvo kartu su V. S., dviese važiavo jos automobiliu. Važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, eismas buvo labai intensyvus. V. S. važiavo vadovaudamasi navigacija, kuri ją, ko gero, labiausiai ir suklaidino. V. reikėjo rikiuotis į dešinę pusę, bet ji per vėlai tai suprato ir įvažiavo į ne tą eismo juostą. V., pamačiusi galimybę, rikiavosi į dešinę ir tada tas kitas automobilis, kuris suko į kairę, atsitrenkė į V. vairuojamo automobilio galinę dešinę pusę. Jos užsuko į dešinę, nuo įvykio vietos buvo pavažiavę gal 10 metrų, ir  sustojo. V. įsijungė avarinę signalizaciją ir paprašė, kad liudytoja pasižiūrėtų, ar labai stipriai apgadintas automobilis. Ji atsidarė dureles (sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje), pasižiūrėjo, tačiau jokių apgadinimų ant automobilio nepastebėjo. Toje vietoje stovėjo gal apie 10 minučių, tačiau to žmogaus, kuris į jas atsitrenkė, nesulaukė. V. nebuvo išlipusi iš automobilio, ji sėdėjo mašinoje. Prie jų jokie asmenys nebuvo priėję. Jos dairėsi, žiūrėjo, kur kitas vairuotojas, bet nematė. Iš tos vietos, kur buvo sustoję, matėsi įvykio vieta, tačiau kitas automobilis, matyt, irgi nuvažiavo, ko gero, nusuko į kairę. Tada V., matyt, nusprendė, kad jis jai neturi pretenzijų, ir jos išvažiavo iš įvykio vietos. Liudytoja negalėjo pasakyti, kodėl V. iš karto nesikreipė į policiją, bet nurodė, kad smūgį jautė abi, suprato, kad įvyko eismo įvykis.

Iš byloje esančio V. S. paaiškinimo nustatyta kad 2013-09-02 ji automobiliu Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiavo (duomenys neskelbtini). Važiavo naudojantis navigacijos priemonę. Jai atsistojus netinkamoj eismo juostoj, norėjo rikiuoti į dešinę, t. y. iš antros į pirmą eismo juostą. Rodė posūkio signalą, tačiau niekas nenorėjo jos praleisti. Atsiradus tinkamam tarpui, pradėjo manevrą, bebaigiant manevrą, pajuto smūgį į galinę automobilio dalį. Šiek tiek išsisukusi, sustojo. (duomenys neskelbtini), įsijungė avarinį signalą, bet jokio kito automobilio su avariniu signalu nematė. Ji stovėjo maždaug apie 10 minučių. Išlipti iš automobilio negalėjo, nes sankryžoje pro ją važiavo kiti automobiliai. Apžiūrėti automobilio išlipo kartu su ja važiavusi mergina, kuri pasakė, jog jos automobiliui nieko nenutiko. Kadangi kitos transporto priemonės nematė, nežinojo pastarosios valstybinių numerių, tikslios sankryžos kur ji yra (tikslius gatvių pavadinimus sužinojo atvykusi į policiją), nusprendė nebetrikdyti eismo ir išvažiavo.

Iš Eismo įvykio vietos schemos bei papildomų duomenų apie eismo įvykį, nustatyta, jog automobiliui Renault Laguna, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apgadintas priekinis bamperis, priekinis kairės pusės žibintas.

Iš policijos pareigūno E. G. 2013-09-02 tarnybinio pranešimo nustatyta, jog 2013-09-02 apie 15.20 val. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) sankryžoje, laukia apgadintas automobilis Renault Laguna, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Minėto automobilio vairuotojas M. G. paaiškino, kad važiuodamas (duomenys neskelbtini), pirma eismo juosta ir norėdamas pasukti link (duomenys neskelbtini) žiedo, staigiai iš antros juostos pasuko į dešinę Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), automobilis ir kliudė jo automobilio priekinį bamperį bei nuvažiavo nesustodamas link (duomenys neskelbtini). Eismo įvykį matė liudininkas  V. A., kuris nurodė, jog išgirdo smūgį ir pastebėjo kaip automobilis Renault Laguna sustojo, o tamsios spalvos automobilis nuvažiavo link (duomenys neskelbtini).

Iš M. G. 2013-09-02 paaiškinimo nustatyta, kad 2013-09-02 maždaug 15.20 val. vairavo automobilį Renault Laguna, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Važiavo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) universiteto. Iš pirmos eismo juostos norėjo pasukti į kairę. Sukant į kairę pamatė iš antros priešais jį sukantį automobilį Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Jis staigiai sustojo ir padavė garso signalą. Darydamas posūkį automobilis Opel Astra, užkabino jo vairuojamo automobilio bamperį iš kairės pusės priekio. Po susidūrimo, jis išlipo iš savo automobilio norėdamas apžiūrėti automobilį. Automobilis Opel Astra iš įvykio vietos išvažiavo.

Iš V. A. 2013-09-02 paaiškinimo nustatyta, kad 2013-09-02 būdamas darbe (duomenys neskelbtini) 15.30 val., išgirdo automobilio signalą ir atsitrenkimo garsą. Automatiškai pasukęs galvą link sankryžos, pamatė sustojusį pirmoje juostojo automobilį Renault ir nuo jo nuvažiuojantį kitą tamsios spalvos automobilį, kuris irgi už keliolikos metrų sustojo. Po to matė Ranault automobilio vairuotoją einantį link kito automobilio, netrukus Renault automobilio vairuotojas sugrįžo prie savo automobilio. Kito automobilio nebesimatė.

Iš 2013-11-07 Transporto priemonės techninės apžiūros akto ir fotolentelės prie bylos Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad automobilio Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), rasti šie apgadinimai: nubrozdintas galinis sparnas dešinėje pusėje, pašalinių dalelių nepastebėta, taisymo ar maskavimo žymių neaptikta.

Iš fotolentelės prie bylos Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad automobiliui Renault Laguna, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nubrozdintas priekinis žibintas kairėje pusėje, nubraižytas priekinio bamperio kampas, nubraižytas priekinio bamperio kairiame kampe ir apdaila. Fotografuojant automobilį Renault Laguna, fiksuoti apgadinimai priekyje kairėje pusėje. Transporto priemonės apžiūros metu nustatyta, kad visi nurodyti M. G. apgadinimai ant automobilio padaryti ne vieno kontakto metu. Fotografuojant sugretintus automobilius Renault Laguna, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (priekinė kairė pusė), ir Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (galinė dešinė pusė), atkūrus eismo įvykio mechanizmą ir sugretinus transporto priemones, transporto priemonių apžiūros ir eksperimento išvadomis nustatyta, kad tiriamo eismo įvykio metu, automobiliui Renault Laguna nežymiai nubrozdintas priekinis bamperis kairiame kampe, po žibintu išgaubtoje bamperio dalyje (sutampa su apgadinimais ant Opel Astra, galinio dešinės pusės sparno). Visi kiti apgadinimai ant priekinio žibinto, priekinio bamperio arčiau rato ir kairiame kampe, bei ant bamperio apdailos su tiriamu eismo įvykiu nesusiję.

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje yra numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Kelių eismo taisyklių 9 p. numato, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Kelių eismo taisyklių 109 p. numato, jog persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi. Jeigu ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės persirikiuoja kartu, vairuotojas privalo duoti kelią dešinėje esančiai transporto priemonei.

V. S. kaltė dėl ATPK 127 str. 2 d., numatyto pažeidimo įrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje surinkta medžiaga: policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu; Eismo įvykio vietos schema bei papildomais duomenimis apie eismo įvykį; M. G. ir  V. A. paaiškinimais; Fotolentele. Iš V. S. paaiškinimų nustatyta, jog ji įvykio metu buvo įvykio vietoje, ir atlikdama manevrą jautė smūgį į galinę automobilio dalį. Jokių žymesnių automobiliui padarytų apgadinimų nepastebėjo. Visų šių byloje esančių įrodinėjimo priemonių pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės sutampa, patvirtina viena kitą ir leidžia spręsti, kad V. S. veikoje yra visi ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo sudėties požymiai. V. S. veika pagal ATPK 127 str. 2 d. kvalifikuota teisingai, kadangi ji pažeidė Kelių eismo taisykles, kas nulėmė kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės sugadinimą (apgadinimą).

ATPK 130 str. 1 d. numato, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles – užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.

Įrodinėjant ATPK 130 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, kad asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs bei kad jis iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Kelių eismo taisyklių 3 punkte numatyta, jog eismo įvykis – įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. V. S. pripažino ir neginčijo aplinkybių, kad vairavo automobilį Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), bei bebaigiant manevrą, pajuto smūgį į galinę savo automobilio dalį.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013). Taigi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, akcentuojamas asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iš įvykio vietos, pažeidžiant KET taisykles. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio vietos požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys. Tai ypač aktualu, kai eismo įvykio metu kilusi turtinė žala yra akivaizdžiai mažareikšmė, pasireiškianti nežymiais transporto priemonės apgadinimais. Tokiais atvejais labai svarbu išsiaiškinti, kodėl asmuo nutarė pasišalinti, kaip jis vertino eismo įvykio kilimo priežastis, ar jis suvokė, kad tokiais savo veiksmais pažeidžia kito eismo dalyvio teisėtus interesus ir pan.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad tiek V. S. vairuotas automobilis  Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tiek ir automobilis Renault Laguna, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu buvo apgadinti nežymiai. Liudytoja V. K., V. S. prašymu, iš karto po eismo įvykio apžiūrėjusi jos vairuotą automobilį, jokių apgadinimų nepastebėjo. Iš V. S. paaiškinimų, liudytojos V. K. parodymų teisme taip pat nustatyta, kad V. S. iš karto po eismo įvykio pasuko į dešinę ir sustojo, tačiau nei liudytoja, nei V. S. kito eismo įvykyje dalyvavusio automobilio nematė, pastovėjusios apie 10 minučių, nusprendė, kad kitas automobilis nuvažiavo ir iš savo stovėjimo vietos taip pat išvažiavo. Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus ir byloje surinktus įrodymus, vadovaudamasis  Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, sprendžia, kad iš nustatytų aplinkybių nėra pagrindo daryti vienareikšmiškos išvados, kad V. S. norėjo nuslėpti eismo įvykį ar jo pėdsakus, suvokė, kad išvažiuodama iš eismo įvykio vietos pažeidžia kito eismo dalyvio teisėtus interesus, siekė išvengti atsakomybės už padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą bei pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą. Teismas sprendžia, kad byloje nenustatytas subjektyvusis požymis – V. S. tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos, todėl bylos teisena pagal ATPK 130 str. 1 d. nutrauktina, nesant šio pažeidimo sudėties.

V. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji gailisi dėl padaryto pažeidimo (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe yra tai, kad metų laikotarpyje yra bausta už tos pačios rūšies administracinio teisės pažeidimo padarymą (LR ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).

Skirdamas nuobaudą už pažeidimo numatyto ATPK 127 str. 2 d., teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, lengvinančios ir sunkinančios atsakomybę aplinkybės buvimą, kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes bei daro išvadą, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti V. S. skiriant minimalią ATPK 127 str. 2 d., sankcijoje nustatytą baudos dydžio baudą.

Vadovaudamasis ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 286 - 288 straipsniais, 127 straipsnio 2 dalimi, teismas,

n u t a r ė:

V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., paskirti 100 Lt (vieno šimto litų) baudą.

V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) administracinę bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį nutraukti.

Išaiškinti pažeidėjai, kad skirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o jam apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą AB banke „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 arba sąskaitą banke „Nordea Bank Finland Plc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, įmokos mokesčio kodas 6030.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja (parašas)

Kopija tikra:

Teisėja                      Ieva Gavelytė-Kalytienė