Civilinė byla Nr. 2S-135-425/2011

                                                                                    Procesinio sprendimo kategorija:

 (S)

                                                                                    121.15; 122.4; 128.17

 

 

PANEVĖŽIO  APYGARDOS  TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. vasario 17 d.

Panevėžys,

 

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko pranešėjo Laimanto Misiūno,

kolegijos teisėjų: Ramunės Čeknienės, Birutės Valiulienės

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo įkeisto turto savininko A. V. D. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2010 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 20-283/10 pagal kreditoriaus AB DnB NORD bankas pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, ir

n u s t a t ė :

 

Kreditorius AB DnB NORD bankas 2010-10-28 kreipėsi į teismą su pakartotiniu pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo, prašydamas priverstinai išieškoti Banko naudai skolininkės V. D. 96 098,13 Lt skolą, 132 Lt žyminio mokesčio ir 8,09 proc. palūkanų, numatytų kreditoriaus su skolininke sudarytos 2006-04-12 Kreditavimo sutarties Nr. 4664 Specialiosios dalies 5 p. ir Bendrosios dalies 16 p., nuo negrąžinto kredito sumos (86 179,36 Lt), skaičiuojant palūkanas nuo šio pareiškimo pateikimo dienos iki visiško skolos išieškojimo dienos ir parduoti iš varžytinių bankui įkeistus 2006-04-21 hipotekos lakštu nekilnojamojo turto objektus: 5,1900 ha žemės sklypą, 713,58 m² mokyklą su priklausiniu – kiemo statiniais (lauko tualetu), 61 m² ūkinį pastatą ir 314 m² ūkinį pastatą, esančius (duomenys neskelbtini)., nuosavybės teise priklausančius V. D. ir A. V. D.

Panevėžio miesto apylinkės teismo Hipotekos skyrius 2010-11-03 nutartimi nutarė priverstinai parduoti iš varžytinių įkeistus nekilnojamuosius daiktus: žemės sklypą, pastatus: mokyklą su priklausiniu, du ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančius V. D. ir A. D., gyv. (duomenys neskelbtini) ir išieškoti iš įkeisto turto 86 179,36 Lt paskolos, 9 477,65 Lt palūkanų, 441,12 Lt delspinigių, iš viso 96 098,13 Lt skolą bei 132 Lt žyminį mokestį ir 8,09 proc. metines palūkanas nuo negrąžintos paskolos sumos (86 179,36 Lt) nuo pakartotinio pareiškimo pateikimo dienos (2010-10-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas nurodė, kad 2010-07-27 hipotekos skyriaus nutartimi Nr. 20-252/10 minėti įkeisti nekilnojamieji daiktai buvo areštuoti, įspėjant skolininkę V. D. ir įkeisto turto savininkus V. D. bei  A. V. D., kad skolininkei negrąžinus 94 412,79 Lt skolos ir 132 Lt žyminio mokesčio per vieną mėnesį, įkeisti nekilnojamieji daiktai bus parduoti iš varžytinių arba perduoti administruoti kreditoriui. Kreditoriui AB DnB NORD bankui kreipusis su pakartotiniu pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo, Panevėžio miesto apylinkės teismo Hipotekos skyrius 2010-11-03 nutartimi jį tenkino.

Įkeisto turto savininkas A. V. D. 2010-12-15 pateikė teismui atskirąjį skundą (Panevėžio miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2010-11-26 nutartimi terminas atskirajam skundui paduoti atnaujintas ir pratęstas iki 2010-12-15), kuriuo prašė panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2010-11-03 nutartį ir perduoti spręsti klausimą iš naujo. Apeliantas nurodė, kad teismo hipotekos skyriaus nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, ja pažeidžiamas skolininko interesas. Kreditavimo sutarties su DnB NORD banku, kuria paimta 120 000,00 Lt paskola, užtikrinimui A. V. D. bei jo sutuoktinė V. D. įkeitė jiems priklausantį nekilnojamąjį turtą. Apeliantas nurodė, kad šis turtas yra įrašytas į saugomų objektų apskaitą. Įkeitimo bankui metu turtas buvo įvertintas 295 000,00 Lt suma, tačiau apelianto teigimu, reali šio turto, kaip kultūros paveldo objekto, vertė yra apie 2 000 000,00 Lt. Apeliantas A. V. D. nurodė, kad CPK numato, jog negali būti areštuojamas ir parduodamas didesnės vertės turtas nei yra pareikštas reikalavimas, turi būti ginamos ne tik išieškotojo, bet ir kitų vykdymo proceso dalyvių teisės ir interesai. Kadangi skola sudaro tik 96 098,13 Lt, o įkeisto turto vertė yra apie 2 000 000,00 Lt, apelianto teigimu, turto pardavimas neatitinka teisingumo ir protingumo principų, siekiant patenkinti kreditoriaus reikalavimą parduodamas turtas savo verte neatitinka proporcingumo reikalavimų.

Kreditorius AB DnB NORD bankas 2011-01-05 atsiliepime prašė A. V. D. atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2010-11-03 nutartį civilinėje byloje Nr. 20-283/10 nepakeistą. Kreditorius nurodė, kad skolos išieškojimo iš įkeisto turto pagal hipotekos taisykles klausimai yra nagrinėjami ypatingąja teisena, o hipotekos teisėjas pagal Hipotekos registre registruotus formalius duomenis patikslina, ar pareiškėjas turi subjektinę teisę kreiptis į hipotekos skyrių CPK 558 str. pagrindu. Hipotekos teisėjo kompetencijai tokiose bylose nėra numatyta nagrinėti skolininkų/įkeisto turto savininkų ir kreditorių ginčų dėl skolų dengimo ir sutarčių vykdymo ar vertinti, kas sutrukdė įvykdyti prievolinius įsipareigojimus. Kadangi skolininkė V. D. tinkamai ir laiku nevykdė prievolės bankui pagal 2006-04-12 kreditavimo sutartį, kreditorius vienašališkai 2010-05-29 nutraukė sutartį ir kreipėsi į Hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos išieškojimo, Hipotekos skyriaus 2010-07-27 nutartimi įkeistas turtas areštuotas. Priimdama nutartį hipotekos teisėja rėmėsi hipotekos lakštu, registruotu Hipotekos registre. Hipotekos lakšte nurodytos sąlygos nėra pakeistos ar pripažintos negaliojančiomis, todėl šalims turi įstatymo galią. Kreditorius atsiliepime taip pat pažymėjo, kad areštuoto ir iš varžytinių parduodamo turto įkainojimas atliekamas tik vykdymo procese (CPK 681-682 str.), o tuo atveju, jei įkeistas turtas parduotas už didesnę sumą nei kreditoriaus reikalavimas, likusi suma grąžinama parduoto turto savininkui, todėl argumentas, kad parduodamo iš varžytinių įkeisto turto vertė viršija kreditoriaus reikalavimo dydį, nėra pagrindas skundžiamai nutarčiai naikinti.

Skolininkė V. D. 2011-01-12 pateikė atsiliepimą ir nurodė, kad teismas nepagrįstai tenkino kreditoriaus AB DnB NORD banko prašymą ir priėmė nepagrįstą nutartį, todėl nutartis turi būti panaikinta. Skolininkė nurodė, kad įkeitimo bankui metu turtas buvo įvertintas 295 000,00 Lt, tačiau realiai šio turto vertė yra apie 2 000 000,00 Lt. V. D. pažymėjo, kad kultūros paveldo objektas gali būti parduotas už mažesnę nei rinkos kaina ir toks kreditoriaus prašymas priverstinai parduoti nacionaline vertybe laikomą turtą pažeidžia jos kaip skolininkės interesus. Taip pat skolininkė pažymėjo, kad įkeisto turto pritaikymui kaimo turizmo paslaugų teikimui, buvo pateikta paraiška Europos sąjungos paramos gavimui, o už dokumentų paruošimą skolininkė turėjo 62 540,00 Lt išlaidų.

 

Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337str. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentus, bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nukreipė išieškojimą į kreditoriaus AB DnB NORD banko pakartotiniame prašyme nurodytus skolininkams V. D. ir A. V. D. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančius įkeistus nekilnojamuosius daiktus: žemės sklypą, mokyklą su priklausiniais, ūkinius pastatus dėl 86 179,36 Lt paskolos, 9 477,65 Lt palūkanų, 441,12 Lt delspinigių, iš viso 96 098,13 Lt skolą bei 132 Lt žyminį mokestį ir 8,09 proc. metines sutartines palūkanas nuo negrąžintos paskolos sumos, skaičiuojant palūkanas nuo pakartotinio pareiškimo gavimo dienos iki visiško skolos išieškojimo dienos.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad AB DnB NORD bankas ir skolininkai V. D. ir A. V. D. 2006-04-12 sudarė kredito sutartį, pagal kurią V. D. suteikė 120 000 Lt kreditą iki 2013-03-20 (b. l. 7 -11). Užtikrindama kredito grąžinimą V. D. ir A. V. D. įkeitė žemės sklypą, mokyklą su priklausiniais ir ūkines patalpas, esančius (duomenys neskelbtini) (b. l. 1-2). Hipotekos lakštas įregistruotas Panevėžio miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriuje.

CK 4.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Pagal CK 4.174 straipsnio 1 dalį hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas. Panevėžio miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus priimtose nutartyse nustatyta, kad skolininkas sutartyje numatytų įsipareigojimų neįvykdė ir kreipimosi į hipotekos teisėją dieną bankui buvo skolingas 96 098,13 Lt. Byloje nėra duomenų, kad apelianto įsipareigojimas bankui būtų įvykdytas, kad hipotekos registre įregistruoto įkeitimo sandorio sąlygos būtų pakeistos ar šalys būtų susitarusios dėl kitokių prievolės įvykdymo sąlygų ir (ar) kitokių kredito pagal sutartį grąžinimo terminų.

Kreditorius 2010-05-19 raštu Nr. 30.58.37/1081 pranešė skolininkams, kad neįvykdžius prisiimtų finansinių įsipareigojimų per 10 dienų terminą nuo šio rašto išsiuntimo dienos, kreditorius pradės priverstinį skolos išieškojimą iš Bankui įkeisto turto (b. l. 44). Tačiau įsipareigojimai bankui nebuvo įvykdyti. Bankas 2010-05-31 Kredito sutartį nutraukė ir kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismo Hipotekos skyrių dėl skolininko turto, įkeisto bankui arešto (b. l. 57-58). Panevėžio miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2010-07-27 nutartimi šį pareiškimą tenkino. Kadangi skolininkai kreditoriui per vieną mėnesį nuo įspėjimo skolininkams ir įkeisto turto savininkams įteikimo dienos negrąžino skolos, nesumokėjo palūkanų ir delspinigių, kreditorius kreipėsi su pakartotiniu pareiškimu dėl skolos išieškojimo. Panevėžio miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2010-11-03 nutartimi nutarė išieškoti skolą, kreditoriaus nustatytus delspinigius ir palūkanas, nukreipiant išieškojimą į įkeistus nekilnojamuosius daiktus, priverstinai juos parduodant iš varžytynių.

Įkeisto turto savininko A. V. D. atskirajame skunde nurodytas motyvas, kad priimta nutartis pažeidžia skolininko interesus, yra tikimybinė, kad areštuotas įkeistas turtas bus parduotas už mažesnę nei rinkos kainą, o skola kreditoriui AB DnB NORD bankui yra mažesnė nei areštuoto nekilnojamojo turto vertė, iš varžytinių parduotinas turtas savo verte neatitinka skolos kainos, teisingumo ir protingumo, proporcingumo principų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apelianto nurodyti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi šioje civilinio proceso stadijoje, t. y. teisminiame bylos nagrinėjime ypatingąja teisena tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme. Taip pat pažymėtina, kad tenkindamas pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, hipotekos teisėjas tik patikrina, ar egzistuoja visos CK, CPK ir (ar) kituose teisės aktuose nustatytos sąlygos priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt., bet nesprendžia ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka (CPK 542 str. 1 d.). Egzistuojant visoms įstatymų nustatytoms sąlygoms teisėjas priima nutartį už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytinių. Hipotekos teisėjo nutartis kartu su kreditoriaus pareiškimu išieškoti skolą išsiunčiami vykdyti daikto buvimo vietos antstoliui (CPK 558 str. 2 d.) – pradedamas teismo priimtų sprendimų, nutarimų, nutarčių vykdymo procesas. Būtent vykdymo procese prieš skelbdamas varžytines antstolis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą, turtą įkainoja rinkos kainomis. Jei skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CPK 681 str. 1 d., 718 str.). Teisėjų kolegija pažymi, jog klausimas dėl hipoteka įkeisto turto rinkos vertės nustatymo nepatenka į hipotekos teisėjo kompetenciją, todėl skundžiama nutartis negali būti naikinama remiantis atskirajame skunde nurodytais argumentais. Apeliantas, nesutikdamas su antstolio nustatyta turto kaina, galės antstolio prašyti skirti ekspertizę, pareikšti prieštaravimus dėl įkainojimo.

Pažymėtina, kad hipoteka įkeisdamas turtą AB DnB NORD bankui paskolos grąžinimo užtikrinimui, įkeisto turto savininkas žinojo apie galimas pagrindinės prievolės, t. y. paskolos grąžinimo, nevykdymo ar netinkamo vykdymo pasekmes. Hipotekos paskirtis yra užtikrinti, kad skolininkas iš tikrųjų įvykdytų savo prievolę kreditoriui. Hipotekos santykiai yra bendros civilinių santykių sistemos dalis; jie tvarkomi vadovaujantis bendraisiais civilinių santykių teisinio reglamentavimo principais: subjektų lygiateisiškumo, sutarties laisvės, proporcingumo, neleistinumo piktnaudžiauti teise, visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos ir kt. (CK 1.2 str.). Hipotekos teisinių santykių dalyviai, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 str.). Nurodyti principai lemia ir tai, kad teisė patenkinti reikalavimus hipotekos instituto normų nustatyta tvarka turi būti garantuota sąžiningiems kreditoriams, kurių reikalavimai yra teisėti. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas įvertinęs teisingam pareiškimo išsprendimui svarbias aplinkybes, pateiktus įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą priverstinai iš varžytinių parduoti įkeistus nekilnojamuosius daiktus, kad būtų patenkinti teisėti kreditoriaus reikalavimai, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis pripažintina teisėta ir pagrįsta.

Atskirojo skundo motyvai ir argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą nutartį.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. pirmu punktu,

 

n u t a r i a :

 

Panevėžio miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2010 m. lapkričio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

 

teisėjai            

                                                                                    Ramunė Čeknienė

 

Laimantas Misiūnas

 

                                                                                                Birutė Valiulienė