KAUNO APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                             Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė,

sekretoriaujant Tomui Pavilioniui,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Euroflora“ atstovams adv. D. L. ir uždarosios akcinės bendrovės „Vista Business Solutions“ įgaliotam asmeniui J. R.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Makveža“ atstovui adv. A. R.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Euroflora“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Makveža“ dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Bylos esmė

1.       Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Euroflora“ (toliau – ir BUAB „Euroflora“), patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašo priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Makveža“ (toliau – ir UAB „Makveža“) 46 376,80 Eur skolą, 8 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė atsisakė ieškinio reikalavimo 22 635,06 Eur (22498,74 + 136,32) apimtimi – viso reikalavimo priteisti 2 951,28 Eur palūkanas ir reikalavimo priteisti 19 683,78 Eur skolą. Ieškovė nurodė, kad:

1.1.       2012 m. sausio 2 d. UAB „Euroflora“ ir UAB „Makveža“ sudarė tiekimo sutartį Nr. 2012 01 02/50TII (toliau – ir sutartis), kuria ieškovė įsipareigojo parduoti ir pristatyti prekes sutartyje nustatyta tvarka, o atsakovė įsipareigojo nupirkti prekes ir apmokėti sutartyje numatytomis sąlygomis. Laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 29 d. iki 2020 m. kovo 19 d. ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaitų faktūrų, ieškinio pateikimo teismui metu bendra ieškovės pateiktų ir atsakovės neapmokėtų prekių vertė sudarė 66 060,58 Eur. 2020 m. birželio 4 d. ieškovės administratorius išsiuntė pranešimą atsakovei apie sutarties pasibaigimą.

1.2.       2020 m. birželio 20 d. UAB „Euroflora“ iškelta bankroto byla, administratore paskirta UAB „Vista Business Solutions“. 2020 m. liepos 22 d. ieškovė išsiuntė atsakovei pretenziją, kuria reikalavo ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo pretenzijos gavimo tinkamai įvykdyti prisiimtas prievoles ir apmokėti ieškovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras, sumokant tuo metu ieškovei priklausiusią 84 299,62 Eur sumą.

1.3.       Ieškovės nemokumo administratorius nepranešė atsakovei apie tai, kad įsipareigojimai iš sutarties toliau bus vykdomi. Atsižvelgiant į tai, tarp šalių sudaryta sutartis laikoma pasibaigusia, tačiau atsakovė turi pareigą tinkamai apmokėti sąskaitas sutarties 1.1. ir 1.2. punktuose nustatyta tvarka. 2020 m. rugsėjo 10 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akte nurodyta, kad atsakovė ieškovei yra skolinga 66 060,58 Eur. Civilinės bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovė ieškovei laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 29 d. iki 2021 m. vasario 22 d. sumokėjo iš viso 22 498,74 Eur sumą, ieškovė atsakovei suteikė 136,32 Eur nuolaidą. Šia apimtimi ieškovė sumažino ieškinio reikalavimus.

1.4.       Atsakovė laikoma pažeidusia prievolę atsiskaityti su ieškove ir praleidusia prievolės įvykdymo terminą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.210 straipsniu, Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymu, ieškovei priteistinos 8 procentų dydžio metinės palūkanos.

1.5.       Ieškovė atsisakė dalies ieškinio reikalavimo dėl to, kad atsakovė šia dalimi patenkino ieškovės reikalavimus bylos nagrinėjimo metu. Teigia, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl atsakovės veiksmų, todėl prašo jai iš atsakovės priteisti visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Atsakovė UAB „Makveža“ atsiliepimu į ieškinį prašo ieškovės BUAB „Euroflora“ ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad:

2.1.       ieškovė atsakovės prievolę sumokėti už nuo 2019 m. rugpjūčio 29 d. iki 2020 m. kovo 19 d. patiektas prekes kildina iš tarp šalių sudarytos tiekimo sutarties Nr. 2012 01 02/50TII, kurią ieškovė nutraukė 2020 m. birželio 4 d. pranešimu. Vadovaujantis tiekimo sutartimi, atsakovės mokėjimo prievolė yra sąlyginė: atsakovė turi atsiskaityti tik už realizuotas (t. y. perparduotas) prekes (sutarties 7.1. punktas); tuo tarpu ieškovė be jokio faktinio ir teisinio pagrindo reikalauja atsiskaityti už atsakovei patiektas prekes, kurios nėra realizuotos ir kurių apmokėjimo terminas nėra suėjęs.

2.2.       Atsakovės prievolė atskaityti už ieškovės patiektas prekes yra sąlyginė, jos atsiradimas (ir mokėjimo termino pradžios momentas) siejama su atidedamosios sąlygos – prekių realizavimu (perpardavimu galutiniam pirkėjui) – įvykdymu. Prekių realizavimas nėra išimtinai nuo atsakovės valios priklausanti aplinkybė. Ieškovė atsakovei tiekė daugiausiai sezonines prekes, sutarties šalys niekada nebūdavo tikros, kad visos ieškovės patiektos prekės bus atsakovės realizuotos. Ieškovė tiekimo sutartimi besąlygiškai prisiėmė atsakovei patiektų prekių nerealizavimo riziką, ir iš to išplaukiančią prievolę susigrąžinti atsakovės nerealizuotas prekes (sutarties 7.1., 7.3., 8.4 punktai). Tiekimo sutartimi ieškovė iš dalies prisiėmė ir prekių, esančių atsakovės žinioje, atsitiktinio žuvimo ar praradimo riziką (tiekimo sutarties 8.13. punktas).

2.3.       Tiekimo sutartis yra mišrioji sutartis, turinti tiek didmeninio pirkimo-pardavimo sutarties, tiek komiso sutarties bruožų. Ji negali būti aiškinama kaip klasikinė didmeninio pirkimo-pardavimo sutartis, kuri visais atvejais suponuoja pirkėjo pareigą sumokėti už įsigytas prekes. Atsakovei sutarties sąlygos dėl atsiskaitymo tik už jos parduotuvėse realizuotas prekes ir nerealizuotų prekių grąžinimo yra esminės, šios sąlygos nesikeitė nuo pat tiekimo sutarties dienos – 2012 m. sausio 2 d. ir be jų atsakovė nebūtų sudariusi tiekimo sutarties. Atsakovė visuomet ieškovei mokėjo vieną kartą per mėnesį ir tik už per praėjusį kalendorinį mėnesį realizuotas prekes, o atsakovės nerealizuotos prekės būdavo nuolat grąžinamos ieškovei. Tai patvirtina atsiskaitymų per laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 30 d. iki 2020 m. spalio 26 d. išklotinė, atsakovės banko sąskaitos išrašai, atsiskaitymų 2020 m. išklotinė, šalių susirašinėjimas el. paštu. Ir po tiekimo sutarties nutraukimo (2020 m. birželio 4 d.) atsakovė ieškovei mokėjo pagal tiekimo sutarties 7.1. punkto sąlygas.

2.4.       Ieškinyje teigiama, kad 2020 m. rugsėjo 10 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akte nurodyta, kad atsakovė ieškovei yra skolinga 66 060,58 Eur. Šis atsiskaitymų suderinimo aktas yra vienašališkai parengtas ir pasirašytas ieškovės vyr. buhalterės, jis nėra atsakovės pasirašytas ar kitaip patvirtintas, todėl atspindi tik pačios ieškovės poziciją dėl atsakovės skolos sumos ir prievolės ją mokėti egzistavimo. Atsakovės apskaitos programos duomenimis 2020 m. rugsėjo 10 d. atsakovės žinioje buvo nerealizuotų ieškovės prekių už bendrą 55 809,28 Eur sumą. Atsakovė neturėjo prievolės šią sumą mokėti ieškovei. Atsakovės apskaitos programos duomenimis 2020 m. spalio 31 d. atsakovės žinioje yra nerealizuotų ieškovės prekių už bendrą 49 755,85 Eur sumą. Atsakovės prievolė sumokėti ieškovei už šias prekes atsiras tik tuo atveju ir tik tuomet, kai šios prekės bus realizuotos. Už realizuotas prekes atsakovė yra sumokėjusi tiekimo sutarties 7.1. punkte nustatytais terminais. Atsakovei nepažeidus atsiskaitymo už prekes terminų, reikalavimas dėl pavėluoto mokėjimo palūkanų atmestinas.

2.5.       Ieškovė, nutraukusi tiekimo sutartį, savo veiksmais pripažino, jog atsakovė neturi prievolės mokėti už jos žinioje esančias, tačiau dar nerealizuotas ieškovės prekes. 2020 m. birželio 2 d. ieškovės nemokumo administratorės UAB „Vista Business Solutions“ įgaliotas asmuo el. laišku paprašė pateikti neparduotų UAB „Euroflora“ prekių su barkodais sąrašą, kadangi ketina atsakovei pateikti pasiūlymą dėl šių prekių įsigijimo. Atsakovės vadybininkė tą pačią dieną pateikė neparduotų ieškovės prekių sąrašą. 2020 m. birželio 4 d. el. paštu ieškovė pateikė atsakovei komercinį pasiūlymą UAB „Makveža“ žinioje esančias UAB „Euroflora“ priklausančias prekes įsigyti visas kartu už 35 311,09 Eur kainą, nors tuo metu atsakovės žinioje nerealizuotų ieškovės prekių buvo už 65 671,20 Eur. Tą pačią 2020 m. birželio 4 d., tačiau 5 minutėmis anksčiau ieškovė el. paštu atsakovei pranešė apie sutarčių nutraukimą. Tačiau šis pranešimas niekaip neįtakojo ieškovės 2020 m. birželio 4 d. komercinio pasiūlymo galiojimo ir jo sąlygų.

2.6.       2020 m. birželio 22 d. el. laišku atsakovės vadybininkė pateikė ieškovei sąrašą prekių, kurias atsakovė sutinka įsigyti su ieškovės siūloma nuolaida, nurodė, kad likusias prekes pageidauja grąžinti ieškovei. 2020 m. birželio 25 d. el. laišku patikslino turimo ieškovės prekių likučio galimo įsigijimo sąlygas. 2020 m. liepos 28 d. atsakovė pateikė ieškovei galutinį atsakymą į jos 2020 m. birželio 4 d. komercinį pasiūlymą. Nurodė, kad 2020 m. liepos 27 d. nerealizuotų prekių likutis 61 515,34 Eur, iš jų 48 467 Eur atsakovės parduotuvėse, o 13 048,34 Eur – grąžinimui paruoštos prekės, kurias ieškovė nuo 2020 m. kovo atsisako paimti. Pasiūlė už visas atsakovės žinioje esančias ieškovės prekes sumokėti ieškovei 54 383,20 Eur, įskaitant į šią sumą tiek turimų, bet dar neparduotų prekių kainą, tiek jau parduotų prekių kainą, kurios atsakovė tuo metu nebuvo dar sumokėjusi.

2.7.       Ieškovės nemokumo administratoriaus įgaliotas asmuo tokiu pasiūlymu siekė pakeisti nerealizuotam prekių likučiui taikomas tiekimo sutarties sąlygas, t. y. susitarti, kad mainais į 46 proc. nuolaidą kainai už atsakovės žinioje esančias ieškovės prekes atsakovė atsiskaitys iš karto, o ne po realizavimo, ir prekių niekuomet negrąžins (prisiims jų nerealizavimo riziką). Atsakovė pasiūlymą suprato ir vedė derybas, kurios, deja, buvo nesėkmingos. Nepavykus deryboms, ieškovės veiksmus atsakovė supranta kaip spaudimą atsakovei priimti jai nenaudingą ieškovės pasiūlymą. Atsakovė neprivalo (tačiau turi tokią teisę) prekiauti ieškovės prekėmis ilgiau nei 60 dienų ir turi besąlyginę teisę grąžinti tokias nerealizuotas prekes ieškovei; prekių nerealizavimo atsakovės parduotuvėse rizika tenka ieškovei. 2020 m. kovo mėn. pabaigoje ieškovė, to nemotyvuodama, nustojo imti nerealizuotų prekių grąžinimus.

2.8.       Ieškovė pavėluoto mokėjimo palūkanas skaičiuoja taikydama vienašališkai išgalvotą ir nustatytą 60 dienų mokėjimo terminą, kurį „pasiskolino“ iš jos išrašytų PVM sąskaitų faktūrų. Tačiau toks atsiskaitymo terminas netaikytinas, nes tiekimo sutarties 7.1. punkte numatyta, kad pirkėjas už parduotas prekes tiekėjui sumoka po prekių realizacijos, už per praeitą kalendorinį mėnesį realizuotas prekes pirkėjas sumokant tiekėjui iki einamojo mėnesio 30-os dienos. Aplinkybė, kad ieškovė vienašališkai į apskaitos dokumentus įrašinėjo šalių rašytinio susitarimo neatitinkantį apmokėjimo terminą, nekeičia tiekimo sutartyje 7.1. punkte įtvirtinto mokėjimo termino, PVM sąskaitos faktūros sudaromos vienašališkai ieškovės, o vienašališkai sudarytas apskaitos dokumentas negali pakeisti rašytinės sutarties sąlygų. 60 d. nuo sąskaitos išrašymo terminas ne tik neatitinka tiekimo sutarties sąlygų, bet ir prieštarauja šalių bendradarbiavimo praktikai. Atsakovė niekuomet per 60 dienų nuo sąskaitos išrašymo su ieškove neatsiskaitinėjo, mokėjo vieną kartą per mėnesį ir tik už per praėjusį kalendorinį mėnesį realizuotas prekes. Ieškovė negali remtis CK 6.183 straipsnio 2 dalyje numatyta išlyga. Kasacinis teismas suformavo praktiką, kad PVM sąskaitos faktūros išrašymas yra vienašalis aktas, sukuriantis šį mokestinį dokumentą išrašiusiam asmeniui prievolę sumokėti nustatyto dydžio mokestį valstybei, tačiau vien šio dokumento pagrindu civiliniai – teisiniai santykiai tarp šalių neatsiranda.

2.9.       Tiekimo sutarties nutraukimas nedaro įtakos sutarties sąlygų, reglamentuojančių atsiskaitymo už atsakovei patiektas prekes sąlygas ir terminus, prekių nerealizavimo riziką ir atsakovės teisę grąžinti ieškovei nerealizuotas prekes, galiojimui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nutraukus sutartį, iki nutraukimo atsiradusių šalių teisių ir pareigų teisėtumas nepaneigiamas, nutraukta sutartis negalioja ne ab initio, o nuo nutraukimo momento (ex nunc), t. y. sutarties nutraukimas turi perspektyvinį efektą – iki sutarties nutraukimo kilusios teisinės pasekmės nepaneigiamos, šalys atleidžiamos nuo tolesnio sutarties vykdymo, tačiau neatleidžiamos nuo prievolių viena kitai, kilusių iš sutarties iki jos nutraukimo momento (CK 6.221 straipsnis). Tiekimo sutarties nutraukimas (2020 m. birželio 4 d.) nedaro įtakos sutarties 7.1. punkto taikymui tų prekių, kurios patiektos iki 2020 m. birželio 4 d., atžvilgiu. Paskutinė ieškovės išrašyta sąskaita yra 2020 m. kovo 19 d., po šios dienos ieškovė nustojo tiekti atsakovei prekes. Taigi, už prekes, patiektas iki tiekimo sutarties nutraukimo dienos, atsakovė privalo sumokėti po jų realizacijos, kaip ir numato sutarties 7.1. punktas.

2.10.       Ieškovė netinkamai traktuoja tiekimo sutarties 11.6 punktą, kaip, tariamai, sukeliantį atsakovės prievolę už visas likutyje esančias ieškovės prekes atsiskaityti nedelsiant po sutarties nutraukimo. 11.6 punktas neįtvirtina jokio 7.1. punkto atžvilgiu specialaus atsiskaitymo termino. Tokia ieškovės interpretacija neatitinka pačios ieškovės elgesio po tiekimo sutarties nutraukimo.

2.11.       Bankroto bylos ieškovei iškėlimas nemodifikuoja atsakovės mokėjimo prievolių įvykdymo termino, todėl, ieškovei dėl bankroto bylos jai iškėlimo nutraukus tiekimo sutartį, atsakovė už ieškovės prekes privalo sumokėti po jų realizacijos, kaip ir numatyta tiekimo sutartyje. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 28 ir 61 straipsniuose įtvirtintos nuostatos reškia, kad bankroto bylos ieškovei iškėlimas nemodifikuoja atsakovės mokėjimo prievolių įvykdymo termino, todėl, ieškovei dėl bankroto bylos jai iškėlimo nutraukus tiekimo sutartį, atsakovė už ieškovės prekes privalo sumokėti po jų realizacijos, kaip tai numato sutarties 7.1. punktas. Kasacinio teismo praktikoje paaiškinta, kad bankroto bylos skolininkui iškėlimas sukelia materialiųjų teisinių padarinių – modifikuojamos skolininko prievolės kreditoriams, kreditoriai per teismo nustatytą terminą turi teisę bankrutuojančiai įmonei pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos. Tai reiškia, kad yra fiksuojama įmonės skolų sudėtis ir apimtis, susidaranti dėl bankroto bylos iškėlimo.

2.12.       Ieškinyje nurodyta neteisinga Atsakovės turimų nerealizuotų prekių likučio suma. Ieškinio prieduose Nr. 2, 4, 5 nepagrįstai neįtrauktos 3 atsakovės išrašytos debetinės PVM sąskaitos faktūros, pagal kurias atsakovė grąžino ieškovei prekes už bendrą 6 229,71 Eur sumą, ir todėl šios sumos, vadovaujantis tiekimo sutarties 7.2. punktu, jokiais atvejais neprivalo mokėti. Atsakovė ne kartą ragino ieškovę aiškiai įtraukti į savo apskaitą 3 debetines PVM sąskaitas faktūras, tačiau ieškovė toliau reikalauja atsakovės sumokėti 6 229,71 Eur sumą, nors šios prekės ieškovei yra grąžintos.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

II.                      Byloje nustatytos aplinkybės

3.       nustatyta, kad 2012 m. sausio 2 d. atsakovė UAB „Makveža“, kaip pirkėja, ir atsakovė UAB „Euroflora“, kaip tiekėja, sudarė tiekimo sutartį Nr. 2012 01 02/50/T11, kuria ieškovė, kaip tiekėja, įsipareigojo parduoti ir pristatyti prekes sutartyje nustatyta tvarka, o atsakovė, kaip pirkėja, įsipareigoja nupirkti prekes ir apmokėti sutartyje numatytomis sąlygomis. Prekių pirkimas ir pardavimas įforminamas sąskaitos faktūros išrašymu. Prekių pristatymas įforminamas išrašant krovinio gabenimo važtaraštį ar sąskaitą faktūrą (sutarties 1.1., 1.2. punktai). Prekes tiekėjas įsipareigojo atvežti į pirkėjo mažmeninės prekybos parduotuves ar atskiru pranešimu pagal pirkėjo nurodytą adresą (sutarties 5.1. punktas). Pirkėjas už parduotas prekes tiekėjui sumoka po prekių realizacijos. Už per praeitą kalendorinį mėnesį realizuotas prekes pirkėjas sumoka tiekėjui iki einamojo mėnesio 30-os dienos. Pirkėjas iš tiekėjui mokėtinos sumos atima grąžintų tiekėjui prekių sumą, taip pat kitų tiekėjo mokėjimų pirkėjui sumą (sutarties 7.1., 7.2. punktai). Tiekėjo prekių, esančių pirkėjo parduotuvėse siektinas apyvartumas turi būti mažesnis negu 60 dienų, esant didesniam apyvartumo dienų skaičiui, reikia tiekėjui priimti sprendimus dėl prekių apyvartos didinimo arba pirkėjui priimti sprendimus dėl prekių gražinimo tiekėjui (sutarties 7.3. punktas). Tiekėjas moka abipusiai sutartą prekybinės salės ploto nuomos mokestį už papildomus tiekėjo prekių išstatymus pagal tuo melu galiojančius įkainius ir tarpusavio susitarimą, ši suma skiriama pagal 8.2 punktą iš reklamai skirtų lėšų (sutarties 8.3. punktas). Pirkėjas gali grąžinti neparduotas prekes tiekėjui, jeigu jos nebuvo parduotos ilgiau kaip 2 mėnesius arba atsisakius pirkėjui toliau jomis prekiauti. Prekės turi būti kokybiškos, prekinės išvaizdos (sutarties 8.4. punktas). Pirkėjas kartą per metus ar dažniau pagal poreikį įsipareigoja atlikti tiekėjo prekių reviziją pirkėjo parduotuvėse ir pateikti trūkumų aktus. Tiekėjas įsipareigoja atlyginti patirtą žalą 1/3 dalimi išrašant kreditinę sąskaitą arba kitu susitarimu per 30 dienų. Tiekėjo prašymu, siekiant patikslinti rezultatus, revizija gali būti atlikta pakartotinai ir dalyvaujant tiekėjo atstovui (sutarties 13 p.). Visi pakeitimai šioje sutartyje gali būti atliekami tik raštu abiem sutarties šalims suderinus pakeitimo turinį ir pasirašius įgaliotiems asmenims bei patvirtinus tai antspaudu (sutarties 11.1. punktas). Pasibaigus sutarties galiojimo laikui arba nutraukus ją prieš laiką, šalys atsiskaito pagal visus savo įsipareigojimus, kylančius iki sutarties nutraukimo dienos, įskaitant baudas ir delspinigius už vėlavimą atsiskaityti, bei įvykdyti pateiktus užsakymus (sutarties 11.6. punktas).

4.       2020 m. vasario 20 d. elektroniniu laišku, siekiant sumažinti prekių likučius, ieškovė paprašė atsakovės organizuoti ieškovės prekių išpardavimus. Atsakovė ieškovei pranešė, kad prekių grąžinimus pradės rinkti nuo 2020 m. gegužės 11 d., iš atsakovės pateiktų elektroninių laiškų nustatyta, kad ieškovė vengė priimti grąžinamas prekes. Atsakovės apskaitos programos duomenimis 2020 m. birželio 2 d. atsakovės žinioje buvo nerealizuotų ieškovės prekių už bendrą 65 671,20 Eur sumą; 2020 m. rugsėjo 10 d. atsakovės žinioje buvo nerealizuotų ieškovės prekių už bendrą 55 809,28 Eur sumą; 2020 m. spalio 31 d. atsakovės žinioje yra nerealizuotų ieškovės prekių už bendrą 49 755,85 Eur sumą. Laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 30 d. iki 2020 m. spalio 29 d. atsakovė ieškovei sumokėjo iš viso 36 590,74 Eur už prekes.

5.       2020 m. birželio 2 d. ieškovės nemokumo administratorės UAB „Vista Business Solutions“ įgaliotas asmuo elektroniniu laišku paprašė pateikti neparduotų UAB „Euroflora“ prekių su barkodais sąrašą, nurodė, kad ketina atsakovei pateikti pasiūlymą dėl šių prekių įsigijimo.

6.       2020 m. birželio 4 d. pranešimu apie sutarčių nutraukimą ieškovė atsakovei pranešė, kad 2020 m. gegužės 11 d. kreditorių susirinkimo nutarimu buvo nuspręstas UAB „Euroflora“ bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, bendrovės nemokumo administratoriumi paskirta UAB „Vista Business Solutions“. Pranešta, kad vadovaujantis JANĮ 28 straipsniu, 59 straipsnio 3 punktu, 61 straipsnio 1 dalimi, visos UAB „Euroflora“ vardu su UAB „Makveža“ sudarytos sutartys nuo 2020 m. gegužės 11 d. yra nutrauktos.

7.       Atsakovės vadybininkei pateikus neparduotų ieškovės prekių sąrašą, 2020 m. birželio 4 d. elektroniniu paštu ieškovė pateikė atsakovei komercinį pasiūlymą UAB „Makveža“ žinioje esančias UAB „Euroflora“ priklausančias prekes įsigyti visas kartu už 35 311,09 Eur kainą. Atsakovė nurodė, kokias prekes sutiktų įsigyti su ieškovės pasiūlyta nuolaida, šalys vedė derybas dėl galimo prekių įsigijimo su nuolaida. Atsakydama į ieškovės komercinį pasiūlymą, atsakovė 2020 m. liepos 27 d. raštu konstatavo, kad atsakovės prekių likutis ieškovės parduotuvėse sudaro už 61 515,34 Eur sumą: 48 467 Eur prekių likutis lentynose ir 13 048,34 Eur sumai nuo 2020 m. kovo 12 d. suruošti, bet ieškovės nepaimti prekių grąžinimai. Atsakovė ieškovei pasiūlė sumokėti 54 383,20 Eur sumą už atsakovės žinioje esančias ieškovės prekes, tokiu būdu apmokant už turimą prekių likutį, įvertinus jų kokybę ir likvidumą, taip pat atsiskaitymus už jau parduotas, bet dar neapmokėtas prekes.

8.       2020 m. liepos 22 d. ieškovė išsiuntė atsakovei pretenziją, kuria pareikalavo ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo pretenzijos gavimo tinkamai įvykdyti prisiimtas prievoles ir apmokėti ieškovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras, sumokant tuo metu ieškovei priklausiusią 84 299,62 Eur sumą. Ieškovės 2020 m. rugsėjo 10 d. parengtame tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akte nurodyta, kad atsakovė ieškovei yra skolinga 66 060,58 Eur, šis aktas nėra šalių pasirašytas.

9.       Šalys susidariusią situaciją sprendė derybomis, 2020 m. rugpjūčio 24 d. buvo parengtas taikos sutarties tekstas dėl 66 825,62 Eur skolos sumos grąžinimo atsakovei. Atsakovė 2020 m. rugsėjo 3 d. raštu pranešė ieškovei, kad nepriėmus atsakovės pasiūlymo, atsakovė atsisako pasirašyti ieškovės siūlomą taikos sutarties tekstą, pranešė, kad vadovaujantis prekių tiekimo sutartimi, tolimesni atsiskaitymai už atsakovės parduotuvėse parduotas ieškovės prekes bus vykdomi vadovaujantis sutarties sąlygomis – pardavus prekes. Pateikė savo nuomonę, kad bankroto bylos atsakovei iškėlimas negali pakeisti atsiskaitymo sąlygų, jos lieka galioti iki visiško atsiskaitymo pagal sutartį. Taip pat paprašė į apskaitą įtraukti grąžinimus Nr. MV0090980, MV0090924 ir MV0091307, atliktus 2020 m. kovo 9–17 dienomis. Byloje pateikti duomenys, kad ieškovė 2020 m. kovo 17 d. atsakovės grąžintų prekių priimti negali, grąžintos prekės buvo sugadintos ir purvinos; šie grąžinimai nėra įtraukti į ieškovės apskaitą, kaip ieškovei grąžintos prekės.      

10.       Civilinės bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovė ieškovei laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 29 d. iki 2021 m. vasario 22 d. sumokėjo iš viso 22 498,74 Eur sumą, ieškovė atsakovei suteikė 136,32 Eur nuolaidą. Šia apimtimi ieškovė sumažino ieškinio reikalavimus. Reiškia reikalavimą priteisti apmokėjimą už prekes pateiktas pagal sąskaitas faktūras už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 18 d. iki 2020 m. kovo 31 d.  

III.                      Teismo argumentai ir išaiškinimai

11.       Ieškovė Atsakovės prievolę sumokėti už pastarajai nuo 2019 m. rugpjūčio 29 d. iki 2020 m. kovo 19 d. patiektas prekes kildina iš tarp šalių sudarytos Tiekimo sutarties Nr. 2012 01 02/50TII, kurią Ieškovė nutraukė 2020 m. birželio 4 d. pranešimu. Ieškovė nurodo, kad atsakovė turi atsiskaityti, nes Tiekimo sutarties 11.6 p., nurodyta, kad pasibaigus sutarties galiojimo laikui arba nutraukus ją prieš laiką, šalys atsiskaito pagal visus savo įsipareigojimus kylančius iki sutarties nutraukimo dienos, įskaitant baudas ir delspinigius už vėlavimą atsiskaityti, bei įvykdyti patį užsakymą, ši nuostata įpareigoja Atsakovę nedelsiant po sutarties nutraukimo atsiskaityti už Ieškovės patiektas prekes.

12.       Atsakovė nurodo, kad tokia Ieškovės sutarties interpretacija prieštarauja tiek Tiekimo sutarties sąlygoms, reglamentuojančioms atsiskaitymo už Atsakovei patiektas prekes sąlygas ir terminus, prekių nerealizavimo riziką ir iš to išplaukiančią Atsakovės teisę nerealizuotas prekes grąžinti Ieškovei, tiek tarp šalių susiklosčiusiai bendradarbiavimo praktikai.

Ieškinys atmestinas

13.       Ieškinyje nurodoma, kad pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 61 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos laikoma, kad visų juridinio asmens prievolių įvykdymo terminai yra suėję, atsakovė turi pilnai atsiskaityti su ieškove.

14.       Kasacinio teismo praktikoje, taikant galiojusį Įmonių bankroto įstatymą, išaiškinta, kad bankroto bylos skolininkui iškėlimas sukelia materialiųjų ir procesinių teisinių padarinių. Materialieji teisiniai padariniai reiškia, kad modifikuojamos skolininko prievolės kreditoriams. Kreditoriai per teismo nustatytą terminą turi teisę bankrutuojančiai įmonei pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punktas). Šio reglamentavimo tikslas – bankroto byloje išsiaiškinti kreditorių skaičių ir jų pareikštų reikalavimų apimtį. Kreditoriaus reikalavimo apimtis nustatoma pareikštą reikalavimą patvirtinus teismui nutartimi (ĮBĮ 26 straipsnis). Be to, ĮBĮ 16 straipsnyje nustatyta, kad visi bankrutuojančios įmonės skolų mokėjimo terminai laikomi pasibaigusiais nuo bankroto bylos iškėlimo dienos. Tai reiškia, kad yra fiksuojama įmonės skolų sudėtis ir apimtis, susidaranti dėl bankroto bylos iškėlimo. 

15.       Teismas sutinka su atsiliepimo argumentais, kad nagrinėjamos bylos kontekste JANĮ 28 bei 61 straipsniuose įtvirtintos nuostatos reškia, kad bankroto bylos ieškovei iškėlimas nemodifikuoja atsakovės mokėjimo prievolių įvykdymo termino, todėl, Ieškovei dėl bankroto bylos jai iškėlimo nutraukus Tiekimo sutartį, atsakovė už ieškovės prekes privalo sumokėti po jų realizacijos, kaip tai numato sutarties 7.1. punktas.

16.       Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad sutarties laisvės principas leidžia šalims susitarti, kad jas siejantys prievoliniai santykiai būtų priklausomi nuo tam tikrų aplinkybių (sąlygų) buvimo ar nebuvimo. Sąlyginiai gali būti tiek sandoriai, tiek prievolė. CK 1.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sąlyginiais vadinami sandoriai, kuriuose teisių arba pareigų atsiradimas, pasikeitimas ar pasibaigimas priklauso nuo tam tikrų sąlygų buvimo ar nebuvimo. Prievolė yra sąlyginė, kai jos atsiradimas, pasikeitimas ar pasibaigimas siejamas su tam tikros aplinkybės buvimu ar nebuvimu ateityje (CK 6.30 straipsnio 1 dalis). Sąlyginės prievolės, kaip ir sąlyginiai sandoriai, gali būti su atidedamąja ir su naikinamąja sąlyga (CK 6.30 straipsnio 3 dalis). Sąlyginių prievolių (sandorių) teisinis reguliavimas leidžia išskirti sąlygai keliamus reikalavimus. Ja gali būti pripažinta tik tokia aplinkybė, kuri atsiras ateityje (CK 1.68 straipsnio 1 dalis, 6.30 straipsnio 1, 4 dalys), šalims nėra žinoma ir neturi būti žinoma, kad tokia aplinkybė įvyks ar ne (CK 1.66 straipsnio 2, 3 dalys, 1.68 straipsnio 2–4 dalys), yra teisėta, neprieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei (CK 1.66 straipsnio 4 dalis, 6.31 straipsnio 1 ir 3 dalys); jos buvimas ar nebuvimas yra įmanomas (CK 6.31 straipsnio 2 dalis), nepriklauso išimtinai nuo skolininko valios (CK 1.68 straipsnio 4 dalis).  

17.       Tiekimo sutarties 7.1. punkte susitarta, kad pirkėjas už parduotas prekes Tiekėjui sumoka po prekių realizacijos. Už per praeitą kalendorinį mėnesį realizuotas prekes Pirkėjas sumoka Tiekėjui iki einamojo mėnesio 30-os dienos. Taigi, pagal šį sutarties punktą atsakovė turi pareigą atsiskaityti tik už jos realizuotas prekes. Ginčo atveju, atsakovės prievolė atskaityti už ieškovės patiektas prekes yra sąlyginė, nes jos atsiradimas (ir, atitinkamai, mokėjimo termino pradžios momentas) siejama su atidedamosios sąlygos – prekių realizavimu (perpardavimu galutiniam pirkėjui) – įvykdymu. Kad vykdant sutartį prekės buvo patiekiamos dažnai sezoninės ir neišpardavus grąžinamos, ginčo byloje nekilo.

18.       Tiekimo sutarties 8.4. punkte numatyta, jog pirkėjas gali grąžinti neparduotas prekes Tiekėjui, jeigu jos nebuvo parduotos ilgiau kaip 2 (du) mėnesius. Kaip matyti iš sutarties, Ieškovė, sudarydama Tiekimo sutartį, prisiėmė Atsakovei patiektų prekių nerealizavimo riziką. Tiekimo sutarties 7.3. punkte numatyta, kad Tiekėjo prekių, esančių Pirkėjo parduotuvėse siektinas apyvartumas turi būti mažesnis negu 60 dienų, esant didesniam apyvartumo dienų skaičiui, reikia Tiekėjui priimti sprendimus dėl prekių apyvartos didinimo arba Pirkėjui priimti sprendimus dėl prekių grąžinimo Tiekėjui. taigi tiekėja įsipareigojo imtis aktyvių veiksmų siekiant padidinti prekių, kurių apyvartumas mažesnis negu 60 dienų, apyvartumą. Tiekimo sutarties 8.6. punkte numatyta, jog tiekėjas turi teisę 1-ą kartą per mėnesį patikrinti jo pristatytų, bet neparduotų prekių likutį Pirkėjo parduotuvėje (sandėlyje) pirkėjo darbo valandomis arba paprašyti Pirkėją pateikti informaciją apie neparduotų prekių likučius, o pirkėjas turi tokią informaciją pateikti protingais terminais. Teismo vertinimu, tokia sutarties nuostata įrodo, kad ieškovė turėjo bei galėjo kontroliuoti prekių likučius tam, kad galėtų patikrinti ar atsakovė savalaikiai ir teisingai atsiskaito už parduotas prekes bei koks prekių apyvartumas. Taigi, kaip matyti iš sutarties, atsakovė su ieškove neturėjo atsiskaityti besąlygiškai už visas patiektas jai prekes. Teismas sutinka su atsakovės argumentu, kad sutarties sąlygos dėl atsiskaitymo už realizuotas prekes ir nerealizuotų prekių grąžinimo yra esminės.

19.       Tai, kad atsakovė su ieškove už parduotas prekes atsiskaitydavo vieną kartą per mėnesį už per praėjusį kalendorinį mėnesį realizuotas prekes, o atsakovės nerealizuotos prekės būdavo nuolat grąžinamos ieškovei, patvirtina atsakovės banko sąskaitos išrašai, atsiskaitymų 2020 metais išklotinė, ginčo dėl to nekilo. Iš atsakovės atsiskaitymo, ieškovės ieškinio dalies atsisakymo dėl to, kad buvo atsiskaityta už dalį parduotų prekių, matyti, kad ir po Tiekimo sutarties nutraukimo (2020 m. birželio 4 d.) atsakovė ieškovei mokėjo pagal Tiekimo sutarties 7.1. punkto sąlygas.

20.       Teismas sprendžia, kad iki sutarties nutraukimo kilusios teisinės pasekmės nepaneigiamos, šalys atleidžiamos nuo tolesnio sutarties vykdymo, tačiau neatleidžiamos nuo prievolių viena kitai, kilusių iš sutarties iki jos nutraukimo momento (CK 6.221 straipsnis). Lietuvos apeliacinis teismas, referuodamas į šią kasacinio teismo praktiką, civilinėje byloje Nr. e2-1216-790/2020 pažymėjo, kad: „<...> sutarties nutraukimas neturi įtakos šalių teisėms ir pareigoms, kilusioms iš sutarties iki jos nutraukimo momento (CK 6.221 straipsnis).“ CK 6.221 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo, kas ir nustatyta šioje byloje. Darytina išvada, kad sutarties nutraukimas nedaro įtakos sutarties sąlygų galiojimui, reglamentuojančių atsiskaitymą už prekes, patiektas iki sutarties nutraukimo. Sąlygos, reglamentuojančios atsikaitymą už jau patiektas prekes ar suteiktas paslaugas, negali nustoti galioti nutraukus sutartį, kadangi, priešingu atveju, būtų paneigtas principas, kad sutarties nutraukimas neturi įtakos šalių teisėms ir pareigoms, kilusioms iš sutarties iki jos nutraukimo momento.

21.       Taigi, iš aptartų sutarties sąlygų teismas daro išvadą, kad atsakovė turi pareigą atsiskaityti tik už jos parduotuvėse realizuotas prekes, o per 60 dienų nerealizuotas prekes atsakovė turi teisę grąžinti ieškovei. Šioje situacijoje ieškovė prekių pasiimti atgal nesutiko, prašo priteisti visas pinigines lėšas už patiektas prekes, nors dalis prekių, už kurias prašoma priteisti skolą, ir grąžinta ieškovei (dėl to ginčo nėra).

22.       Teismas sprendžia, kad aplinkybė, kad Ieškovė vienašališkai į apskaitos dokumentus įrašinėjo šalių rašytinio susitarimo neatitinkantį apmokėjimo terminą, nekeičia Tiekimo sutartyje 7.1. punkte įtvirtinto mokėjimo termino, nes PVM sąskaitos faktūros sudaromos vienašališkai Ieškovės, o vienašališkai sudarytas apskaitos dokumentas negali pakeisti rašytinės sutarties sąlygų. Šešiasdešimt dienų nuo sąskaitos išrašymo terminas neatitinka Tiekimo sutarties sąlygų, ir prieštarauja šalių bendradarbiavimo praktikai. Be to, PVM sąskaitos – faktūros išrašymas yra vienašalis aktas, sukuriantis šį mokestinį dokumentą išrašiusiam asmeniui prievolę sumokėti nustatyto dydžio mokestį valstybei, tačiau vien šio dokumento pagrindu civiliniai – teisiniai santykiai tarp šalių neatsiranda.

23.       Ieškovė nurodo, kad 2020 m. rugsėjo 10 d. Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akte nurodyta, kad Atsakovas Ieškovui yra skolingas 66 060,58 Eur, teismas sprendžia, kad šis atsiskaitymų suderinimo aktas yra vienos šalie – ieškovės parengtas ir pasirašytas Ieškovės vyr. buhalterės S. K., jis nėra Atsakovės pasirašytas ar kitaip patvirtintas, todėl atspindi tik pačios ieškovės poziciją, todėl, atsakovei su juo nesutinkant ir nurodant, kad 2020 m. rugsėjo 10 d. atsakovės žinioje buvo nerealizuotų ieškovės prekių už bendrą 55 809,28 Eur sumą, savo esme jo negalima laikyti šalių suderintą valią atspindinčiu dokumentu.

24.       Iš 2020 m. birželio 2 d. ieškovės nemokumo administratoriaus UAB „Vista Business Solutions“ pateikto el. laiško su prašymu pateikti sąrašą neparduotų UAB „Euroflora“ prekių su barkodais, kadangi ketina pateikti pasiūlymą dėl šių prekių įsigijimo, 2020 m. birželio 4 d.  el. paštu  ieškovės pateiktas atsakovei komercinis pasiūlymas atsakovės žinioje esančias ieškovei priklausančias prekes įsigyti visas kartu už 35311.09 Eur kainą, matyti kad, nors tuo metu atsakovės žinioje nerealizuotų ieškovės prekių buvo už 65 671,20 Eur, ką patvirtina pridedami ieškovės prekių likučio duomenys iš atsakovės apskaitos programos, ieškovė pasiūlė atsakovei visas šias prekes įsigyti su 46 proc. nuolaida. Tačiau kaip matyti iš susirašinėjimo, susitarti dėl galutinės prekių kainos ir dalies jų grąžinimo nepavyko.

25.       Teismas sutinka su atsakovo argumentu, kad tokiu pasiūlymu ieškovė siekė pakeisti nerealizuotam prekių likučiui taikomas Tiekimo sutarties sąlygas, t. y. susitarti, kad (mainais į 46 proc. nuolaidą kainai) už atsakovės žinioje esančias ieškovės prekes atsakovė atsiskaitys iš karto (o ne po realizavimo) ir prekių niekuomet negrąžins (prisiims jų nerealizavimo riziką).

26.       Taigi, iš ieškovės veiksmų darytina išvada, kad, ieškovė, nutraukusi Tiekimo sutartį, savo veiksmais pripažino, jog atsakovė neturi prievolės mokėti už jos žinioje esančias, tačiau dar nerealizuotas ieškovės prekes.

27.       Teismas sprendžia, kad Tiekimo sutarties nutraukimas nedaro įtakos jos sąlygoms, reglamentuojančioms atsiskaitymo už atsakovei patiektas prekes sąlygas ir terminus, todėl, nutraukus Tiekimo sutartį, atsakovei nekyla prievolė atsiskaityti už dar nerealizuotas bet esančias pardavime pas atsakovę prekes, jau grąžintas prekes, (dėl ko šalys taip pat ginčijasi), taip pat ji turi teisę grąžinti nerealizuotas prekes ieškovei.

28.       Taigi sutartis dėl atsiskaitymo už prekes liko galioti ir atsakovė privalo atsiskaityti tik už parduotas prekes. Tokia išvada darytina išanalizavus jau aukščiau minėtos, tarp šalių sudarytos sutarties nuostatas.

29.       Ieškovė nurodo, kad Tiekimo sutarties 11.6 punkte, nustatyta, kad pasibaigus sutarties galiojimo laikui arba nutraukus ją prieš laiką, šalys atsiskaito pagal visus savo įsipareigojimus, kylančius iki sutarties nutraukimo dienos, kas suponuoja Atsakovės prievolę už visas pas atsakovę esančias Ieškovės prekes atsiskaityti nedelsiant po sutarties nutraukimo.

30.       Teismas nesutinka su tokia ieškovės nuostata, kadangi daro išvadą, jog 11.6 punktas neįtvirtina 7.1. punkto atžvilgiu specialaus atsiskaitymo termino, be to šalys neatleidžiamos nuo prievolių viena kitai, kilusių iš sutarties iki jos nutraukimo momento. Teismas sprendžia, kad šis sutarties punktas nustato ne pilną atsiskaitymą už patiektas prekes nutrūkus sutarčiai, bet atsiskaitymą pagal savo įsipareigojimus iki sutarties nutraukimo dienos ir akivaizdu, kad toks punktas nukreipia į įsipareigojimus, kurie buvo nustatyti sutartyje, t. y. kad atsiskaitoma realizavus prekes. Tokią išvadą teismas daro ir iš to, kad minėtam punkte nurodoma „įskaitant baudas ir delspinigius“, kas akivaizdu nukreipia vėl į tą pačią sutartį. Laikant ieškovės poziciją teisinga, tokio nukreipimo negalėtų būti, kadangi pagal ją tokia sutartis iš viso negaliotų, taigi pagal ją negalėtų būti ir nukreipiama į sutartyje nustatytas baudas ar delspinigius. Taigi darytina išvada, kad ieškovės pozicija, dėl sutarties 11.6 punkto yra nepagrįsta, atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes bei sutarties 11.6 punkto nuostatas. Darytina išvada, kad Tiekimo sutarties nutraukimo dieną atsakovė turėjo prievolę atsiskaityti tik už tas prekes, kurios tai dienai jau buvo realizuotos. Sutarties nutraukimas pats savaime (sutartyje nesant jokių specialiųjų nuostatų dėl atsiskaitymo tvarkos ir terminų sutarties nutraukimo atveju) nedaro įtakos jos sąlygoms, nustatančioms atsiskaitymo sąlygas ir terminus. Taip pat iš byloje surinktų įrodymų darytina išvada, kad tokia ieškovės interpretacija neatitinka pačios ieškovės elgesio po Tiekimo sutarties nutraukimo (siūlymas nusipirkti prekes už mažesnę kainą, suteikiant nuolaidą, tarimąsi dėl prekių grąžinimo).

31.       Esant nustatytoms šioms aplinkybėms bei surinktiems įrodymams teismas daro išvadą, kad ieškovės ieškinys nepagrįstas bei neįrodytas visom prasmėm – dėl atsiskaitymo už patiektas esančias realizavime bei grąžintas prekes, todėl ieškovės reikalavimas priteisti skolą, kaip nepagrįstas bei neįrodytas atmestinas (CPK 177, 178 straipsniai).

32.       Nustačius, kad ieškovės ieškinio reikalavimas priteisti skolą yra nepagrįstas bei neįrodytas, nepagrįstas ir iš jo kildinamas reikalavimas priteisti dėl pavėluoto mokėjimo susidariusias palūkanas (CPK 177, 178 straipsniai). Atsakovė nurodo, dalis prekių grąžinta, kad ji nėra realizavusi ieškovės prekių, už kurias nėra atsiskaityta, dėl to ginčo nėra, pagal sutarties sąlygas ieškovė tą gali patikrinti, taigi, atmetus ieškinį nėra pagrindo priteisti ir papildomus mokėjimus, susijusius su pavėluotu atsiskaitymu už prekes bei palūkanas, šis reikalavimas taip pat atmestinas.

33.       Ieškovei atsisakius nuo dalies reikalavimo (nurodant, kad reikalavimo atsisakymo pasekmės žinomos) priteisti 22 635,06 Eur, byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 140 straipsnis).

34.       Atsakovė šioje byloje patyrė 3675,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (už advokato pagalbą ir liudytojui išmokėta suma), todėl atmetus ieškovės ieškinį šios išlaidos priteistinos atsakovei iš ieškovės (CPK 88, 93, 98 straipsniai).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–270 straipsniais teismas

n u s p r e n d ž i a :        

Bylą dalyje dėl reikalavimo priteisti 22 635,06 Eur (dvidešimt du tūkstančius šešis šimtus trisdešimt penkis eurus, 6 centus) nutraukti.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Euroflora“, juridinio asmens kodas 186049647, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Makveža“, juridinio asmens kodas, 161621777, 3675,00 Eur (tris tūkstančius šešis šimtus septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų iš bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Euroflora“, juridinio asmens kodas 186049647, bankroto proceso administravimo išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.